- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-20
- Bylos Nr.
- AN2-16-1121/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01585-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys
- Pažeidėjas
- D. M.
- Kategorijos
- 1.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. (D. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-22819-2024 (ROIK: 24247479900) paliktas nepakeistas ir D. M. skundas atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22819-2024 D. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje už tai, kad 2024 m. birželio 30 d. 14.21 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje t. y. kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, taip pažeisdamas KET 140.7 punkto reikalavimus. D. M. paskirta administracinė nuobauda – 180 Eur dydžio bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) trims mėnesiams.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, D. M. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Institucijos nutarimą, iš naujo įvertinti bylos aplinkybes, o jeigu būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, netaikyti specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo trims mėnesiams arba specialiosios teisės atėmimo terminą sumažinti iki minimalaus termino.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi D. M. skundas netenkintas, o Institucijos nutarimas Nr. 10-ANR_N-22819-2024 paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
4. Apeliaciniu skundu D. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – perkvalifikuoti administracinį teisės pažeidimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies, į ANK 417 straipsnio 3 dalį bei neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo trims mėnesiams.
4.1. D. M. neginčija, kad kirto siaurą ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją, pripažįsta, kad vairuodamas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, todėl mano, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuoti ne pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, bet pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Nurodoma, kad vaizdo įraše matyti, jog tariamai lenkiamas automobilis pradėjo rodyti dešiniojo posūkio įspėjamąjį signalą, todėl siekdamas nesudaryti kliūties ir įsitikinęs, kad nėra priešais atvažiuojančių transporto priemonių (nesudarant pavojaus kitiems eismo dalyviams), D. M. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o priekyje nuvažiavęs automobilis (iš kurio buvo daromas vaizdo įrašas), nusuko į dešinę, todėl apvažiavimo ar lenkimo manevro nebuvo. D. M. pažymi, kad yra atsakingas vairuotojas, be to, dirba (duomenys neskelbtini). Atitinkamai skunde nurodoma, kad D. M. tarnybos veikla yra susijusi su teise vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad darbe D. M. yra charakterizuojamas teigiamai, neturi darbo drausmės pažeidimų ir nuobaudų.
4.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kad buvo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai (vienu metu ar paeiliui padaryti keli grėsmę eismo saugumui keliantys eismo taisyklių pažeidimai) vienu metu. D. M. įsitikinimu, jis padarė vieną pažeidimą, kurio neneigia, t. y. padarė kelio linijos ženklinimo pažeidimą. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies konstrukciją, pirmosios instancijos teismas privalėjo įrodyti, kad buvo sukelta pavojinga situacija, pažeidžiant KET, t. y. kad lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, susijęs su kitais pažeidimais, kurie sukelia pavojų kitiems eismo dalyviams: priverčia juos stabdyti, keisti judėjimo kryptį ir pan.
4.3. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad abiejų automobilių vairavimas buvo ramus, važiuota nedideliu greičiu (16-30 km/val.), nei vienas vairuotojas nebuvo priverstas staigiai stabdyti arba keisti važiavimo kryptį. D. M. teigimu, transporto priemonė, kurią jis aplenkė, iš anksto parodė dešinį posūkį, pradėjo sukti (nekeitė važiavimo krypties), o kelio ruožas jo važiavimo kryptimi buvo visiškai tuščias (laisvas nuo kitų transporto priemonių). Dėl to, padarytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir neturi būtinų ANK 420 straipsnio 1 dalies požymių. Atkreiptas dėmesys, kad kitos transporto priemonės vairuotojas nebuvo apklaustas dėl įvykio aplinkybių. Be to, nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, susijusių su pavojingu situacijos sukėlimu, ar kad D. M. vairavo dėl chuliganiškų paskatų.
4.4. Pažymima, kad apylinkės teismas nepagrįstai sutapatino ankstesnius D. M. pažeidimus pagal ANK 417 straipsnį, kaip veiksnius, susijusius su KET pažeidimais. Administracinių nusižengimų registre užfiksuoti pažeidimai, susiję su transporto priemonių statymu prie D. M. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje problemomis ir užfiksuotais pažeidimais, bet ne su dalyvavimu eisme.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad D. M. skundas yra nepagrįstas, nes pastarasis darydamas pažeidimą nesielgė atsakingai visos visuomenės atžvilgiu, be to, galėjo nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jam bei artimiesiems dėl neleistino elgesio. Teigiama, kad D. M. administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui. Institucijos manymu, D. M. padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, pagrįstai paskirta minėto straipsnio sankcijoje numatyta bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam terminui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
D. M. skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad žemesnysis teismas tinkamai vertino įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad D. M. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
7. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismui paduotas apeliacinis skundas dėl skundžiamos nutarties yra iš esmės analogiškas apylinkės teismui pateikto skundo argumentams. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos skundžiamoje nutartyje, apeliaciniame skunde nenurodoma. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka D. M. lūkesčių ir jis nesutinka su skundžiamoje nutartyje esančiais teismo argumentais, nereiškia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamu atveju Institucija 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22819-2024 nustatė, kad D. M. 2024 m. birželio 30 d. 14.21 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje (kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1), todėl D. M. taikė administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad D. M. apeliaciniu skundu neginčija fakto, kad minėtu laiku ir vietoje kirto siaurą ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau nurodo, kad jokio lenkimo manevro neatliko.
9. Pagal teismų praktiką ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).
10. Pažymėtina, kad pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. KET 140.7 papunktyje numatyta, kad lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. KET 3 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad, be kita ko, siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
11. Neprieštaraujama, kad pagal byloje esantį vaizdo įrašą automobilis, kurio vaizdo registratoriaus kamera ir buvo daromas vaizdo įrašas, pradeda rodyti posūkio signalą (past. – vaizdo įraše girdimas įjungtas posūkio signalas), tačiau šiam automobiliui dar nepradėjus daryti sukimo manevro, D. M. vairuojamo automobilio priekinė dalis, būdama priešpriešinėje eismo juostoje, susilygino su automobilio, kuriame buvo vaizdo registratoriaus kamera, priekine dalimi. Pažymėtina, kad D. M. automobilis atgal grįžo į savo eismo juostą tik tuomet, kai minėtas automobilis pradėjo sukti į parduotuvės aikštelę. Priešingai skundo argumentams, spręstina, kad tokie D. M. veiksmai visiškai atitinka anksčiau minėtą lenkimo apibrėžimą, t. y. D. M. vairuojamas automobilis įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą ir kertant siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją apvažiavo automobilį, kuriame buvo vaizdo registratoriaus kamera, kai šis automobilis dar nebuvo pradėjęs atlikti sukimo manevro.
12. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog D. M. vienu metu ar paeiliui padarė kelis eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, be to, ANK 420 straipsnio 1 dalies konstrukcija reikalauja įrodyti, kad buvo sukelta pavojinga situacija. Akcentuotina, kad pagal anksčiau minėtą teismų praktiką ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už alternatyvias veikas, o asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pakanka bent vienos iš jų. Taip pat pažymėtina, kad D. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją vairuotojams kyla vien už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Tokį vairavimo veiksmą įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingą ir baustiną, todėl aptariama dispozicija nereikalauja įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybės. Dėl to, skundo argumentacija, kad D. M. veiksmai nesukėlė jokių pasekmių, nepatogumų kitiems eismo dalyviams, t. y. jie nebuvo priversti staigiai keisti savo judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, jo atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nešalina ir paties administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina. Atitinkamai, konstatavus, kad D. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo D. M. veiksmų perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
13. Apeliaciniu skundu D. M. taip pat prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo trims mėnesiams. Pažymėtina, kad pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Vadinasi, už minėtą administracinį nusižengimą ANK imperatyviai įpareigoja skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenumato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
14. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
15. Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
16. Nagrinėjamu atveju Institucija D. M. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskyrė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalų specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą – tris mėnesius. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad D. M. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (tai Institucijos nutarime pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgta ir į D. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis – pagal administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus, D. M. aštuoniolika kartų baustas administracine tvarka; dauguma administracinių nusižengimų padaryti pažeidžiant ANK 417 straipsnio 2 dalį (b. l. 42); be to, po aptariamo administracinio nusižengimo padarymo (2024 m. birželio 30 d.), D. M. buvo trauktas administracinėn atsakomybėn dar du kartus, t. y. 2024 m. rugpjūčio 21 d. ir 2024 m. rugsėjo 5 d. (abu administraciniai nusižengimai padaryti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį). Nors D. M. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn pirmą kartą, tačiau aptartų duomenų kontekste tai nesudaro pagrindo išvadai, kad padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Be kita ko, nors neprieštaraujama skundo argumentams, kad pažeidimai pagal ANK 417 straipsnį užfiksuoti prie D. M. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 74–77) yra susiję su automobilių statymu prie namo, o ne su dalyvavimu eisme, tačiau tokia aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo netaikyti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Teismas, priimdamas sprendimą dėl teisės vairuoti ne(atėmimo), vertina visas asmenį charakterizuojančias aplinkybes. Aptariamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad D. M. yra linkęs pažeidinėti KET. Šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad pagal bylos medžiagą, visos baudos už ankstesnius administracinius nusižengimus yra sumokėtos.
17. Kaip svarbias priežastis, dėl kurių minėta administracinio poveikio priemonė turėtų būti apskritai neskiriama, D. M. nurodo, kad jo tarnybos veikla yra susijusi su teise vairuoti transporto priemones (dirba (duomenys neskelbtini)), darbe yra charakterizuojamas teigiamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal (duomenys neskelbtini) pareigybę, teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga (b. l. 70–72). D. M. charakteristikoje taip pat nurodoma, kad jis atlikdamas pareigas (duomenys neskelbtini) atlieka per postą gabenamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą, apskaičiuoja ir renka muitus, kitus mokesčius ir rinkliavas, atlieka rizikos vertinimą ir priima sprendimus dėl muitinio tikrinimo būdo parinkimo, vairuoja tarnybinį automobilį, vykdamas į darbo vietą, be to, tarnybinių nuobaudų ir paskatinimų neturi (b. l. 73). Vis dėlto, tokios su D. M. darbu susijusios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiamoje nutartyje kaip nesudarančios pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, negali būti suabsoliutinamas. Pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-227-593/2024). Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad nors dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės D. M. kurį laiką bus sunkiau organizuoti jau susiformavusią įprasto gyvenimo rutiną, tačiau šie nepatogumai nelaikyti išskirtiniais bei turi prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Be to, kaip teisingai nurodyta Institucijos atsiliepime, D. M. administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. (D. M.) skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.