Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens F. S. (F. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 1 d. nutarties, kuria F. S. atstovo advokato G. K. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. F. S. Institucijos 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis 2023 m. vasario 27 d. 17.20 val., krašto kelyje Ežerė–Mažeikiai, (duomenys neskelbtini), 8,210 km, vairavo transporto priemonę nustatytą 50 km/val. greitį viršydamas 23 km/val., tai yra – važiavo 73 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Be to, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, tai yra, būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. liepos 24 d., turėjo pasikeisti trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą nuo gyvenamosios vietos deklaravimo dienos per 6 mėnesių laikotarpį, tačiau neįvykdė sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje. Tokiais savo veiksmais F. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, už ką jam paskirta 375,00 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, F. S. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau šis 2024 m. liepos 1 d. nutartimi skundą atmetė, pažymėdamas, kad pagal bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą F. S. padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 416 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuoti teisingai, administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.

3.3. F. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija, kad jo atžvilgiu nenustatyta lengvinančių aplinkybių. Apelianto teigimu, jis visiškai prisipažino padaręs KET pažeidimą bei dėl jo akivaizdžiai gailėjosi teismo posėdyje (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantas jokiais veiksmais netrukdė administracinio nusižengimo teisenos procesui, nevilkino proceso bei nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nors ir negalėjo tinkamai susipažinti su visa bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

F. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas F. S. apeliaciniame skunde iš esmės neginčija savo kaltės dėl ANK 416 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, nors pažeidimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir vertina formaliu, taip pat neginčija ir už administracinių nusižengimų padarymą jam paskirtos 375,00 Eur dydžio baudos, tačiau nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams ir prašo šios administracinio poveikio priemonės jam neskirti, pakeičiant ją pinigine nuobauda, arba specialiosios teises vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

6. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų, todėl atitinkamai šios sankcijos pakeitimas bauda, ko savo skunde prašo apeliantas, yra teisiškai neįmanomas.

7. Nagrinėjamu atveju skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad apeliantas tiesiog neatliko formalaus Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyto įpareigojimo – laiku nepasikeitė (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimo į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai tik Institucijos argumentais, kurie buvo galimai netikslūs, pavyzdžiui, jog apeliantas nuo (duomenys neskelbtini) žinojo apie prievolę pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, kadangi minėtais metais už analogišką administracinį nusižengimą jis jau buvo baustas administracine tvarka, tačiau apeliantas nebuvo informuotas dėl prievolės pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Be to, pirmosios instancijos teismas neargumentavo aplinkybės, kodėl 2023 m. sausio mėnesį, kuomet apeliantui buvo paskirta 6 Eur bauda, Institucija netaikė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šioje administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas ANK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina Institucijos nurodytą aplinkybę, jog apeliantas išties (duomenys neskelbtini) buvo baustas dėl to, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės bei pažeidė kelio ženklų reikalavimus (b. l. 39), paskirtą baudą apeliantas sumokėjo (duomenys neskelbtini), taigi, neabejotinai žinojo už ką yra nubaustas, tai yra, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Tuo tarpu apelianto teiginiai, kad jam nebuvo išaiškinta, jog norint atgauti teisę vairuoti jis turi pasikeisti vairuotojo pažymėjimą bei neišaiškinta vairuotojo pažymėjimo atgavimo tvarka yra deklaratyvūs. Pažymėtina, kad norėdamas naudotis teise vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, F. S. privalėjo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Tuo atveju jeigu jautėsi nepakankamai išmanantis minėtus įstatymus, būdamas pakankamai atsakingas ir suinteresuotas, išsamesnę informaciją, kaip susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti iš viešai prieinamų šaltinių, ar kreiptis į pareigūnus, dėl iškilusių abejonių pašalinimo, tačiau to nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad F. S. skunde nurodyta aplinkybė, jog 2023 m. sausio mėnesį, kuomet apeliantui buvo paskirta 6 Eur bauda, Institucija netaikė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos, nėra esminė. Tai, kad paminėtu atveju administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas nepakankamai išsamiai ištyrė situaciją, neeliminuoja apelianto kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tai yra, kad jis per nustatytą laikotarpį nepasikeitė trečiosios šalies išduoto vairuotojo pažymėjimo.

10. F. S. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 7). Apeliantas teigia, kad administracinio nusižengimo padarymo metu, tai yra 2024 m. vasario 27 d. jis turėjo savo šalyje išduotą ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Nepaisant to, ši aplinkybė nėra esminė, kadangi nagrinėjamu atveju net jei paaiškėtų, jog apeliantas minėtą vairuotojo pažymėjimą savo kilmės valstybėje ir turi, atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) Respublika neįeina į Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių sąrašą, šios šalies išduotas pažymėjimas pagal Vienos kelių eismo 1968 m. konvenciją Lietuvos Respublikoje galioja tik 185 dienas, tuo tarpu apeliantas, kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė jis pats, Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravęs jau nuo (duomenys neskelbtini), o pirmasis leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje jam išduotas (duomenys neskelbtini). Taigi, esminė aplinkybė, jog apeliantas viršijęs 185 dienų terminą ir ketindamas toliau vairuoti bei vairuodamas transporto priemonę Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalėjo pasikeisti (duomenys neskelbtini) Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau šio reikalavimo neįvykdė.

11. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto atstovo teiginiais, kad keičiant vairuotojo pažymėjimą nereikia išlaikyti nei atitinkamų testų, nei vairavimo praktinio egzamino. Nors Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymo „dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 35 straipsnis išties numato, kad vairuotojo pažymėjimas, išduotas Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėje narėje ar Europos ekonominėje erdvėje (toliau – EEE) esančioje valstybėje pareiškėjams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kurie čia studijuoja ar lanko mokyklą ne trumpiau nei 6 mėnesius, keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą be vairavimo egzamino, tačiau pažymėtina, kad apeliantas yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, o ši šalis nepriklauso nei ES nei EEE. Taigi, apelianto atveju taikomas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymo „dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 40 straipsnis, kuriame įtvirtinta, jog pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas visas turimas kategorijas vairuoti transporto priemones išsilaikė (duomenys neskelbtini) Respublikoje, tą pirmosios instancijos teismo posėdžiu metu patvirtino ir jis pats. Be to, nors apelianto atstovas skunde nurodo, kad ginamojo padarytas administracinis nusižengimas yra tik biurokratinio pobūdžio formalumas, pažymėtina, kad nustatytų įstatymų laikymasis turėtų būti vienodai privalomas visiems visuomenės nariams, nesuteikiant tam tikriems asmenims viršenybės prieš kitus visuomenės narius, nepriklausomai nuo to, kaip jie patys asmeniškai vertina tam tikrų įstatymų svarbą. Tuo atveju, jei vieni asmenys įvykdę ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą būtų baudžiami, o kiti nesant tam objektyvių teisinių priežasčių – reabilituoti, visuomenėje atsirastų chaosas ir nebaudžiamumo nuotaika.

12. Skundo autorius taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apelianto atžvilgiu nėra nustatyta lengvinančių aplinkybių, kadangi pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad pripažįsta įvykdęs administracinius nusižengimus bei dėl jų akivaizdžiai gailėjosi. Šiuo atveju pažymėtina, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog F. S. neneigė savo kaltės, tačiau teisinosi nežinojęs apie būtinybę pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Vien tai, jog F. S. savo veiksmus teisina įstatymo nežinojimu, nesuteikia pagrindo daryti išvadai, jog apeliantas dėl jų nesigaili. Taip pat nėra pagrindo spręsti, jog kaltės pripažinimas ir gailėjimasis yra sąlygotas ne nuoširdžių ketinimų, o siekio sušvelninti savo padėtį ir nulemtas surinktų įrodymų viseto. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog iš esmės jokie įrodymai nebuvo renkami, situacija nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo buvo vienoda, o teisėsaugos institucijoms beliko ją vertinti įstatymo prasme. Taigi, esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas sprendžia, jog egzistuoja F. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

13. Apeliantas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam itin svarbi dėl darbo, kadangi dirba tolimųjų reisų vairuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, taigi, jo darbdaviui asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemonių, nėra reikalingas, atėmus šią teisę, jis nebegalėtų toliau ten dirbti ir galimai tektų imti socialines pašalpas. Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Teismų, nagrinėjusių analogiško pobūdžio bylas, praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, negali būti suabsoliutinamas. Pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą.

14. Visgi, aukštesnės instancijos teismo vertinu, sutiktina su apelianto skunde dėstoma pozicija, jog nagrinėjamu atveju F. S. paskirta administracinio poveikio priemonė nebuvo tinkamai individualizuota.

15. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

16. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

17. Iš bylos medžiagos matyti, jog F. S., kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), visą savo gyvenimą dirba vairuotoju, jokios kitos specialybės nėra įgijęs ir kitoje srityje savęs neįsivaizduoja. Paskutinėje darbovietėje dirba daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, darbe yra vertinamas. Darbovietės pateiktoje charakteristikoje F. S. įvardijamas kaip nepriekaištingai atliekantis jam pavestas užduotis, savo srities profesionalas, yra labai atsakingas, geranoriškas, darbštus, mandagus, puikiai sutariantis su kolegomis, neturi žalingų įpročių, visuomet stengiasi kuo geriau atlikti jam pavestą darbą, tausoja įmonės jam pavestą turtą ir resursus, drausminių nuobaudų neturi (b. l. 19). Tiek iš apelianto pateikto skundo turinio, tiek iš jo duotų parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad tai, jog negalės užsiimti visą gyvenimą puoselėta profesija apeliantą emociškai labai palietė, jis teismo posėdžio apylinkės teisme metu patikino, kad tikrai perlaikys vairavimo egzaminą. Akivaizdu, kad garbaus amžiaus žmogui, sunkiai kalbančiam lietuvių kalba bei neįgijusiam jokios kitos profesijos, keisti kvalifikaciją yra beveik neįmanoma. Be to, F. S., nors ir vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, tačiau jos neteko ne dėl grubių savo paties padarytų administracinių nusižengimų, o tiesiog dėl aplaidumo, yra itin patyręs vairuotojas, važinėja ne tik po Lietuvą, bet ir po Baltijos šalis, ankščiau važinėjo į komandiruotes į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Grubių administracinių nusižengimų F. S. nėra įvykdęs (b. l. 35-41). Būtent šių, aukščiau išdėstytų aplinkybių egzistavimas aukštesniojo teismo vertinimu rodo mažesnį padaryto administracinio nusižengimo rūšinį pavojingumą.

18. Sutiktina su skundžiamos nutarties išvadomis, jog apeliantas visgi savalaikiai nesiėmė priemonių pasirūpinti tinkamu vairuotojo pažymėjimo išdavimu Lietuvos Respublikoje pagal mūsų šalyje galiojantį teisinį reglamentavimą, dėl ko ir buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 d. Visgi, atitinkamai įvertintini ir apelianto paaiškinimai, jog jis administracinį nusižengimą padarė dėl tinkamos ir teisingos informacijos jam nepateikimo, kas, manytina, iš dalies yra tiesa, kadangi, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, jis ne tik sugebėjo įsidarbinti įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau išdirbo juo daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų ir iš darbdavio jokių pastabų dėl vairuotojo pažymėjo nesulaukė. Akivaizdu, kad daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų dirbant vairuotojo darbą ir iš darbdavio nesulaukiant jokių nusiskundimų dėl negaliojančio vairuotojo pažymėjimo, apeliantui galėjo susiformuoti įsivaizdavimas, kad jis vairuodamas transporto priemones, nesielgia priešingai teisei. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad F. S. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių veiklos.

19. Nurodytų aplinkybių visuma, taip pat apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės neįvertinimas, leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma, leidžia daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti sutrumpinus F. S. skirtos administracinio poveikio priemonės terminą iki 6 (šešių) mėnesių.

20. Tenkinti apelianto prašymo ir visiškai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo šiuo atveju nėra pagrindo. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad nors dabartinis nusižengimas, dėl kurio paskirta ginčijama administracinio poveikio priemonė, buvo nepiktybiškas, sąlygotas teisės aktų neišmanymo, neatidumo, tačiau dėl to, kad vairavo neturėdamas tam teisės apeliantas baudžiamas jau antrą kartą.

21. Remiantis visomis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto F. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, apeliantui už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas trumpinamas iki 6 (šešių) mėnesių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent tokios trukmės administracinio poveikio priemonė atitiks padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

22. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ne kartą mini, jog F. S. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, tačiau neištaisė Institucijos nutarime esančio netikslumo, kur nurodyta, jog pažeidėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis. Neabejotinai ši aplinkybė reikšmės sprendžiant atsakomybės klausimą yra nereikšminga (atsakomybė siejama ne su pilietybe, o gyvenimu Lietuvos Respublikoje), vis tik apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę ištaiso ir nurodo, jog pažeidimą padarė (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis F. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

F. S. gynėjo advokato G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 1 d. nutartį:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dalį dėl F. S. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, F. S. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Patikslinti Institucijos 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimą, nurodant, jog pažeidimą padarė F. S., būdamas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 1 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.