- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- II-1344-1127/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01585-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Pažeidėjas
- D.
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-22819-2024 (ROIK:(duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-22819-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutarimas) D. M. (toliau – ir Pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. birželio 30 d. 14.21 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Jaguar XF, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje t. y. kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.7 punkto reikalavimus, D. M. skirta administracinė nuobauda – 180 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
D. M. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą nei iš naujo įvertinti aplinkybes, o jei visgi bus pripažintas padarytas pažeidimas, netaikyti poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams arba sumažinti minimaliam terminui. KET 3.9 punkte nurodyta, kad lenkimas yra vienas arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas, įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, o būtent apvažiavimas transporto priemonių, važiuojančių ta pačia kryptimi. Vaizdo įraše matyti, kad tariamai lenkiamas automobilis pradėjo rodyti dešiniojo posūkio įspėjamąjį signalą, siekdamas nesudaryti kliūties, ir įsitikinęs, kad nėra priešpriešais atvažiuojančių transporto priemonių (nesudarant pavojaus kitiems eismo dalyviams), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o priekyje nuvažiavęs automobilis (iš kurio buvo daromas vaizdo įrašas) nusuko į dešinę, todėl apvažiavimo ar lenkimo manevro nebuvo. Neginčija, kad kirto siaurą ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją, pripažįsta, kad vairuodamas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, todėl mano, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuoti ne pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, pažeidžiant kelio ženklinimą). Yra pakankamai atsakingas vairuotojas, dirba (duomenys neskelbtini). Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga pagal darbo pobūdį – turi nuolat vykti į muitinės postus (darbo vietą), kurie yra Lietuvos Respublikos pasienyje, ir vairuoti tarnybinį transportą. Taip pat prižiūri ir rūpinasi savo močiute L. S. (gimusi (duomenys neskelbtini)), kuriai dėl sveikatos problemų yra sunku judėti (vaikščioti) ir reikia nuolat lankytis pas įvairius gydytojus. D. M. posėdžio metu skundą palaikė. Prašo perkvalifikuoti pažeidimą į ANK 417 straipsnio 3 dalį, kadangi lenkimo nebuvo, o tai labiau buvo išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą. Vaizdo įraše matyti, kad automobilis yra įjungęs dešinio posūkio signalą, važiavo į „Maxima“ aikštelę, automobilis pradėjo stabdyti, todėl lenkė, kad išvengti kliūties (priešais važiuojančio automobilio). Įvažiuojant automobiliui į aikštelę, dešinėje pusėje yra matyti, kad kelias labai duobėtas ir kai kurie ten važiuojantys pradeda staigiai stabdyti, taigi šioje situacijoje taip ir gavosi. Pats to posūkio nepastebėjo, buvo saulėta diena, priešais važiuojantis automobilis pradėjo sukti į aikštelę ir kai pradėjo stabdyti, jis, kad išvengtų atsitrenkimo į kito automobilio galą, žvilgtelėjo į kairę pusę įsitikinti, ar nėra transporto priemonių, ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip kirto ištisinę juostą, o tuo metu automobilis įsukinėjo į aikštelę. Po manevro sugrįžo į juostą, kuria važiavo prieš tai, kadangi vėliau turėjo sukti į dešinę. Priešais važiuojantis automobilis važiavo lėčiau nei 30 km/val., nors registratorius rodo kitaip, tačiau jis nėra tinkamas greičiui matuoti. Tuo metu važiavo padėti močiutei, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų ir serga (duomenys neskelbtini). Mama paprašė nuvažiuoti padėti, dėl to teko paskubėti ir taip gavosi, kad vos nesukėlė avarinės situacijos su važiuojančiu automobiliu, kuris atsiuntė vaizdo medžiagą. Kokiu greičiu važiavo jis (Pareiškėjas) nežiūrėjo, tačiau nedideliu. Jei būtų stabdęs, būtų kliudęs priekyje važiuojantį automobilį. Vaizdo įrašą matė, paaiškinimą teikė, nutarimo priėmimo dieną turėjo dalyvauti, bet vėlgi paskambino mama, kad vonioje nukrito močiutė, todėl pamiršo ir nebeatvyko. Vaizdo įraše matyti, kad normaliai juostų nesimato. Vienoje vietoje išvažiuojant iš „Maxima“, jeigu važiuojant į priešingą pusę, tai ten specialiai prie ištisinės juostos yra padaryta punktyrinė linija, kad galima būtų kirsti ir išvažiuoti į tą pusę. Tuo metu taip ir buvo, kad jis išvažiavo per tą punktyrinę liniją, bet įraše nesimato, kurioje vietoje kirto. Kaltę pripažįsta, pritaria, kad veiksmas nebuvo protingas ir logiškas, tačiau vairavimas nebuvo pavojingas, tik pažeidė lenkimo taisykles, kadangi įsitikino, jog nėra transporto priemonių, priešingu atveju, taip nebūtų pasielgęs, nerizikuotų kitų žmonių gyvybe. Pats yra pareigūnas, daug važinėja ir su tarnybiniu automobiliu, 11 m. turi teisę vairuoti transporto priemones, per tokį laiką, tai yra pirmas grubus pažeidimas. Yra (duomenys neskelbtini), kasdien yra reikalavimas važiuoti iki postų (Šalčininkuose, Medininkuose), važiuoja įvairiai, pamainą sudaro 4-5 žmonės, bet dažnai daug kas serga, todėl dažniausiai tenka važiuoti vienam. Kaip ir minėjo, yra serganti senyvo amžiaus močiutė, kurią reikia vežioti pas gydytojus, į masažus, dažnai ją rūpinasi, padeda apsipirkti, apie pusmetį yra susilpnėjusi jos sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundo argumentus, posėdyje išklausęs jo paaiškinimus, įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad D. M. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas pagrįstai. Pareiškėjas iki skundžiamo nutarimo byloje priėmimo buvo pateikęs rašytinius paaiškinimus Institucijai, kuriuose nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, t. y. kad nors kirto ištisinę ženklinimo liniją, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau lenkimo manevro neatliko. Teismas su šiais pareiškėjo skunde bei posėdžio metu pateiktais argumentais neturi pagrindo sutikti ir kitaip vertinti Institucijos nustatytų aplinkybių.
Nagrinėjamu atveju, D. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad 2024 m. birželio 30 d. 14.21 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Jaguar XF, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę, draudžiamoje vietoje t. y. kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, tuo pažeidė KET 140.7 punkto reikalavimus.
Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę vairuotojams užtraukia transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.
Pagal KET 140.7 papunktį, lenkti draudžiama: kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15.
Vadovaujantis minėto priedo 1.1. punktu, siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta <...> Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
Teismas neturi pagrindo sutikti, kad pareiškėjo veiksmai aptariamu atveju vertintini ne kaip lenkimas, o kaip išvažiavimas į priešpriešinę eismo pusę, pažeidžiant kelio ženklinimą. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip automobilis, kurio vaizdo registratoriaus kamera buvo daromas minimas įrašas, pradeda rodyti posūkio signalą (girdimas posūkio signalo garsas), tuo tarpu, dar nepradėjus daryti posūkio į dešinę manevro, įraše jau pasimato pareiškėjo transporto priemonė, visiškai išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, kuri į savo juostą grįžta minimai transporto priemonei sukant į parduotuvės aikštelę. Nors pateiktas įrašas yra trumpas, tik 7 sekundžių trukmės, jame nėra užfiksuotas staigus transporto priemonės stabdymas, kaip teigia pareiškėjas. Matyti, kad pastaroji važiavo apie 30 km/val. greičiu, pradedant posūkio manevrą greitis sumažinamas iki 16 km/val. greičio. Nors D. M. suabejojo registratoriuje matomais greičio rodmenimis, vis tik užfiksuoti duomenys neparodo staigaus transporto priemonės vairuotojo stabdymo, dėl ko už jo važiavęs pareiškėjas būtų turėjęs pagrindą lenkti automobilį, išvažiuojant į priešingą eismo juostą, tokiu būdu bandant išvengti susidūrimo.
Teismas iš dalies sutinka su pareiškėjo argumentais, kad šiame kelyje minima eismo juosta nėra nenutrūkstamai aiškiai matoma (tai atsispindi ir peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą). Vis dėlto, iš viešai prieinamų googlemaps.lt duomenų pagal nutarime nurodytą pažeidimo padarymo vietą matyti, kad eismas, įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę, reguliuojamas ir kelio ženklu, nurodančiu važiavimo kryptį (ginčo dėl šios aplinkybės nėra). Todėl aplinkybės, kad eismo juosta nebuvo ryškiai matoma tam tikrose vietose, pareiškėjo veiksmų vertinimui įtakos neturi. Nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjas vis tik suvokė, jog išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, kurią skiria ištisinė kelio ženklinimo linija.
Byloje esančių duomenų pagrindų teismas sprendžia, kad pareiškėjas apvažiavo dar tik ketinančią sukti į dešinę transporto priemonę, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, taigi atliko lenkimo manevrą. Šie veiksmai atlikti vietoje, draudžiančioje lenkti, todėl asmens veiksmais buvo pagrįstai kvalifikuoti kaip nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Kvalifikuoti D. M. veiksmus pagal kitą, t. y. ANK 417 straipsnio 3 dalį, teismas nenustatė pagrindo.
Pareiškėjas skundu taip pat prašo, jei jo veiksmų kvalifikavimas bus nepakeistas, netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo trijų mėnesių terminui, arba ją sumažinti iki minimalaus.
ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda arba administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos arba administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019 ir kt.).
Prašymą netaikyti specialiosios teisės atėmimo pareiškėjas grindžia tuo, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas jo darbinių funkcijų vykdymui, rūpintis sveikatos problemų turinčia senyvo amžiaus močiute.
Nekelia abejonių aplinkybės, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones bus sunkiau atlikti darbines funkcijas, o taip pat rūpintis močiute, nuvežti ją į gydymo įstaigas. Vis dėl to, skunde įvardijami nepatogumai, tam tikrų veiksmų suvaržymas savaime nepagrindžia išimtinių aplinkybių buvimo šiuo konkrečiu atveju. Minėtų pasekmių dėl padaryto nusižengimo atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017). Nors pareiškėjas teigė, kad kasdien važiuoja į postus, kurie yra Šalčininkuose, Medininkuose, vis tik nurodė, jog vyksta į postus įvairiai, pamainą sudaro 4-5 žmonės. Tokios aplinkybės vis tik rodo, kad patekimas į darbo vietą asmeniui nėra iš esmės apribotas ar apskritai neįmanomas, vykstant kartu su kolegomis, net ir tuo atveju, jei kuris nors jų, kaip teigia pareiškėjas, suserga. Teismas neturi pagrindo netikėti D. M. teiginiais, kad rūpinasi sveikatos problemų turinčia močiute, vis tik nei kartu su skundu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad yra vienintelis asmuo, galintis prižiūrėti senyvo amžiaus močiutę, ar kad ji gyvena nutolusioje vietoje, kas iš esmės apsukintų reikalingos priežiūros, medicininės pagalbos suteikimą.
Vertinant pareiškėją charakterizuojančius duomenis, teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo, nors už tokio nusižengimo padarymą atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, o Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė ir po šioje byloje skundžiamo nutarimo priėmimo. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, per paskutinius trejus metus D. M. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus pagal ANK 417 straipsnio 1, 2 dalis buvo nubaustas 18 kartų. Nors paskirtos baudos yra sumokėtos, vis tik tokios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas, kaip nurodo skunde, yra pakankamai atsakingas vairuotojas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nei administracinio nusižengimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, nei pareiškėją charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei yra numatyta aptariamo straipsnio sankcijoje.
Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad nustatyta viena D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Pareiškėjui paskirta bauda, kurios dydis nustatytas artimas minimaliam, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminas taip pat nustatytas minimalus, t. y. trys mėnesiai. Taigi, Institucijai nustačius minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, dar labiau švelninti pareiškėjo teisinę padėtį nėra pagrindo. Tuo tarpu, kaip minėta, pagrindų ir sąlygų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui teismas neįžvelgė.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu ir D. M. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-22819-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir D. (D.) M. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.