- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-25
- Bylos Nr.
- AN2-188-531/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00002-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. P. M. 2024 m. gegužės 11 d. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nutarties (toliau – Skundžiama nutartis) administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. sausio 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – bauda 170 Eur ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui. R. P. M. buvo nubaustas už tai, kad 2023 m. liepos 29 d. laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 18.46 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkdamas priekyje važiuojantį automobilį, kirto siaurą ištisinę liniją, kai lenkimas pagal Kelių eismo taisykles draudžiamas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 140.7, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus.
2. Skundžiama nutartimi buvo netenkintas R. P. M. skundas ir Institucijos 2024 m. sausio 2 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apygardos teisme gautas R. P. M. 2024 m. gegužės 11 d. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma paaiškinti, kodėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos ANK 417 straipsnio 3 dalies nuostatos, peržiūrėti Skundžiama nutartį ir pakeisti ar sumažinti R. P. M. skirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Apeliaciniame skunde nurodyti šie esminiai argumentai:
Šalies argumentai
3.1. R. P. M. nesutinka su Skundžiamos nutarties teiginiais, kad jis, lenkdamas priekyje važiuojantį automobilį kirto siaurą ištisinę liniją, kad sutiko su teiginiu, jog jis įvažiavo į priepriešinę eismo juostą keliais metrais anksčiau, kad sutiko su atlikto manevro apibūdinimu, kad šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija ir, kad ištisinės linijos kirtimas užfiksuotas vaizdo registratoriumi, kad byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina administracinio nusižengimo padarymo faktą, kadangi byloje yra daugiau prielaidų, nei faktų;
3.2. R. P. M. nesutinka ir su Skundžiamoje nutartyje nurodytu teiginiu ir informacija, kad 115,60 m atstumą R. P. M. nuvažiavo per 17 sekundžių ir aplenkė 60 km/h važiuojantį automobilį. Neaišku, kaip Institucijos atstovas apskaičiavo, kad R. P. M., važiuodamas 24 km/h greičiu, aplenkė greičiau važiuojantį automobilį. Galima daryti prielaidą, kad visas lenkimo manevras galėjo užtrukti apie 6 sekundes. R. P. M. nesutinka su teiginiu, jog sakė, kad turėjo teisę kirsti ištisinę liniją ir, kad lenkiamas automobilis važiavo 60 km/h greičiu, kadangi jis tokios informacijos neturi ir negalėjo turėti, kadangi tariamo nusižengimo detalių aplinkybių neprisimena, galėjo komentuoti tik liudytojo pateiktą vaizdinę medžiagą;
3.3. pagal teismų praktiką neturėtų būti vertinama tik dalis užfiksuoto nusižengimo. Tokie vaizdo įrašai, kuriuose matoma tik dalis galimai padaryto nusižengimo, neturėtų būti laikomi pakankamais įrodymais apie padarytą nusižengimą. Lenkimas per ištisinę liniją turėtų būti fiksuojamas nuo manevro pradžios iki pabaigos;
3.4. iki šiol lieka neatsakytas klausimas, kodėl dėl R. P. M. galimo nusižengimo atveju nebuvo taikomos ANK 417 straipsnio 3 dalies nuostatos;
3.5. R. P. M. nesutinka su padaryta išvada, jog jis neleistinoje vietoje, padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, taip pat, kad jis yra nedrausmingas ir neatsakingas vairuotojas. Nurodyta, kad avarinė situacija sukelta nebuvo, o R. P. M. turi 34 metų vairavimo stažą, per kurį nėra sukėlęs eismo įvykių. Kyla klausimas dėl ko kelių sekundžių vaizdo įraše galima pamatyti ir nustatyti, jog buvo padarytas vienas iš pavojingiausių nusižengimų pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį;
3.6. R. P. M. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, jam beveik (duomenys neskelbtini) metai, turi rimtų sveikatos problemų ir bijo, kad sveikata nepablogėtų, kadangi jau beveik pusmetį yra įtampoje dėl tariamo eismo įvykio, kuriuo yra kaltinamas. Transporto priemonės vairavimas jam būtinas tiesioginiam darbui, kadangi yra UAB „S.“ vadovas. Netekęs specialiosios teisės vairuoti, negalės vykdyti savo pareigų, kadangi negalės nuvykti į prižiūrimus objektus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į R. P. M. apeliacinį skundą, Institucijos atstovas su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo esmę sudaro ne įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus ar kurio nors kito KET reikalavimų pažeidimo, nurodyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje padarymas, o lenkimas vietoje, kurioje pagal KET nuostatas draudžiama lenkti. Už tokią veiką atsakomybė numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir šiuo atveju yra viena iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų, t. y. lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, todėl Pareiškėjo veiksmai yra kvalifikuoti teisingai. Apylinkės teismas, ištyręs visus pateiktus duomenis bei įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, jog išskirtinės aplinkybės – sveikatos problemos, darbo funkcijų atlikimas – nepripažintinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šioje byloje, tokių ypatingų atvejų nėra bei nagrinėjimo metu nenustatyta kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens naudai.
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, arba kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia motyvuotą prašymą. Pagal bendrą taisyklę šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde R. P. M. pateikė prašymą leisti jam teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, tačiau nenurodė motyvų kodėl turėtų būti rengiamas žodinis teismo posėdis. Apeliantas apeliaciniame skunde ginčija pažeidimo faktines aplinkybes ir savo kaltę. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta papildomų tyrimo veiksmų, kuriuos prašytų atlikti apeliantas, jis neteikia ir papildomų dokumentų, kuriuos būtų prašoma įvertinti. Taip pat, įvertinus apeliacinio skundo turinį matyti, kad dėl Skundžiamos nutarties išdėstyta apelianto pozicija yra aiški. Bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių R. P. M. skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į pateiktą bylos medžiagą ir skundžiamą nutartį, kurioje išsamiai ištirtos R. P. M. inkriminuoto nusižengimo aplinkybės, patvirtintos bylos duomenimis, kurių pakanka bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, daro išvadą, jog byla nagrinėtina pagal ANK 651 straipsnį rašytinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
7. Apeliaciniu skundu R. P. M. nesutinka su Skundžiama nutartimi, prašo pakeisti ar sumažinti jam dėl administracinio nusižengimo padarymo skirtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Nors apeliaciniame skunde nėra tiesiogiai suformuluotas prašymas administracinio nusižengimo teiseną R. P. M. atžvilgiu nutraukti ar perkvalifikuoti jo padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas nesutinka su padarytomis išvadomis dėl jo kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apylinkės teismas, priimdamas Skundžiamą nutartį, įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, R. P. M. skundo dėl Institucijos 2024 m. sausio 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) argumentus bei paties R. P. M. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, Institucijos atstovo argumentus ir liudytojų duotus paaiškinimus. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. P. M., atlikdamas lenkimo manevrą, kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią ja paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Iš apeliacinio skundo matyti, jog R. P. M. nesutinka su Skundžiamoje nutartyje nurodytais teiginiais, kad jis, lenkdamas priekyje važiavusį automobilį, kirto siaurą ištisinę liniją, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmestini. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, jog padarytas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas liudytojo A. K. automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi, o padarytas vaizdo įrašas bei jame užfiksuoti duomenys buvo įvertinti ir apylinkės teismo. Šiame vaizdo įraše yra užfiksuota kaip R. P. M. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkimo metu važiuoja priešpriešine eismo juosta, esant horizontaliai ištisinei kelio linijai ir baigia lenkimo manevrą prasidėjus brūkšninei linijai (administracinio nusižengimo bylos l. 27–33, 39). R.P. M. neginčijo aplinkybės, jog būtent jis vairavo šiame vaizdo įraše užfiksuotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nors kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nėra užfiksuota aptariamo lenkimo manevro pradžia, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog lenkimo manevras buvo atliktas kertant horizontalią ištisinę kelio ženklinimo liniją. Ši aplinkybė yra patvirtina objektyviais byloje surinktais duomenimis, t.y. liudytojo A. K. automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi padarytu vaizdo įrašu. Neginčytina, jog R. P. M. nagrinėjamo įvykio metu atliko būtent lenkimo manevrą, norėdamas aplenkti priešais jį važiavusį liudytojo A. K. vairuojamą automobilį. Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Pagal KET 136 punkto nuostatas vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-67-387/2022). Nors ir nėra nustatyta, kad R. P. M. įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą vietoje, kurioje lenkti buvo leidžiama, t. y. esant kelio ženklinimui, leidžiančiam įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, tačiau matyti, jog R. P. M., važiavo priešpriešinėje eismo juostoje esant kelio ženklinimui – siaurai ištisinei linijai. Tai patvirtina, jog R. P. M. atliko lenkimo manevrą, prieš tai laiku negrįžęs į savo eismo juostą. Matyti, jog R. P. M., suvokdamas, jog negalės saugiai ir laiku užbaigti lenkimo manevro, jį tęsė, važiuodamas priešpriešinėje eismo juostoje, esant kelio ženklinimui – siaurai ištisinei linijai. Vien ta aplinkybė, jog R. P. M. lenkimo manevrą baigė esant trumpai brūkšninei linijai, jo atsakomybės nešalina, kadangi byloje surinkti objektyvūs duomenys patvirtina, jog lenkimo manevras buvo atliktas kertant siaurą ištisinę liniją. R. P. M., būdamas atidus, vairuodamas transporto priemonę, prieš pradėdamas lenkimo manevrą turėjo įsitikinti, jog jį spės užbaigti laiku, nepažeisdamas KET reikalavimų, t. y. nekirsdamas siauros ištisinės linijos, kuri pažymi kelio vietą, kurioje įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą (lenkti) draudžiama. Administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtina, jog R. P. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagrįstai. Todėl apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kurie pasak R. P. M. patvirtina, jog jis ištisinės kelio ženklinimo linijos nekirto yra atmestini kaip nepagrįsti.
9. Apeliaciniu skundu R. P. M. nesutinka ir su apylinkės teismo teiginiais, kuriais buvo vertinami paties R. P. M. duoti paaiškinimai dėl nagrinėjamo įvykio. Iš Skundžiamos nutarties matyti, jog pats R. P. M. teismo posėdžio apylinkės teisme metu parodė, kad lenkimo manevrą pradėjo esant trumpai brūkšninei linijai, o lenkimo manevrą baigė taip pat esant trumpai brūkšninei linijai. R. P. M. parodė ir tai, jog lenkė priešais jį važiavusią transporto priemonę, kadangi ši lėtino greitį ir pradėjo stabdyti. Šias apelianto nurodytas aplinkybės apylinkės teismas privalėjo įvertinti, spręsdamas klausimą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo. Apylinkės teismas, vadovaudamasis byloje surinktų duomenų visuma pagrįstai sprendė, jog paties R. P. M. nurodyta aplinkybė, jog jis lenkimą galimai pradėjo esant trumpai brūkšninei linijai, jo atsakomybės nešalina, nes vaizdo registratoriumi darytame vaizdo įraše akivaizdžiai matosi, kad lenkimo manevras buvo baigtas kirtus ištisinę liniją, jog trumpos brūkšninės linijos neužteko lenkimo manevrui atlikti. Taip pat, Skundžiamoje nutartyje įvertinti R. P. M. teiginiai, jog jis lenkė pradėjusią stabdyti transporto priemonę ir liudytojo A. K. duoti paaiškinimai, kad jis (liudytojas A. K.) aptariamo įvykio metu važiavo apie 60 km/h greičiu. Matyti, jog apylinkės teismas, vertindamas argumentus dėl aplenktos transporto priemonės važiavimo greičio, vadovavosi ir byloje esančiu vaizdo įrašu (b. l. 53), kuriame užfiksuota aptariamo įvykio vieta ir joje esantis kelio ženklinimas. Apylinkės teismas įvertino, jog lenkimo manevro zonoje leistinas greitis buvo iki 70 km/h (41 įrašo sekundė) ir šis ribojimas tęsėsi iki sankryžos ženklo (1.21 įrašo minutė), o lenkimas baigėsi prieš sankryžos ženklą. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aptariamo įvykio metu lenkiama transporto priemonė negalėjo būti laikoma kaip važiuojanti lėtai, o lenkimas esant siaurai ištisinei linijai, skiriančiai priešingų krypčių transporto srautus, nebuvo leidžiamas, net jei priekyje važiuojanti transporto priemonė būtų judėjusi mažesniu nei 30 km/h greičiu. Nors apeliaciniame skunde R. P. M. kategoriškai nesutinka su Skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, o taip pat ir atliktu jo paties duotų paaiškinimų turiniu ir įvertinimu, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog apylinkės teismo padarytos išvados yra nepagrįstos ar klaidingos. Matyti, jog apylinkės teismas, išvadas dėl R. P. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo, padarė vadovaudamasis visų administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumos vertinimu. Paties R. P. M. pateiktos versijos, jog jis lenkimo manevrą pradėjo esant trumpai brūkšninei linijai, o priekyje važiavusi transporto priemonė ėmė stabdyti, buvo įvertintos ir dėl jų argumentuotai pasisakyta, kodėl šios aplinkybės R. P. M. atsakomybės nešalina. Vien ta aplinkybė, jog R. P. M. kategoriškai nesutinka su apylinkės teismo vertintomis aplinkybėmis, Institucijos atstovo duotais paaiškinimais, ir padarytomis išvadomis byloje nustatytų administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių nepaneigia.
10. Apeliaciniu skundu R. P. M. nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra svarbu ar lenkimo manevro atlikimo metu buvo sukelta pavojinga eismui situacija. Matyti, jog apeliaciniu skundu nesutinkama su padaryto pažeidimo kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nurodant prašymą išaiškinti, kodėl padarytas administracinis nusižengimas nebuvo kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn už šias alternatyvias veikas: 1) reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą; 2) įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus; 3) apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų; 4) draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą. Šioje administracinio nusižengimo byloje R. P. M. padaryto administracinio nusižengimo esmę sudaro ne įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, ne pavojingos eismui situacijos sukėlimas ar kurio nors kito KET reikalavimų pažeidimo, nurodyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymas, bet, kaip jau minėta aukščiau, lenkimas vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama. Už tokią veiką atsakomybė nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19-511/2021). Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas Skundžiamoje nutartyje. Apylinkės teismas motyvuotai ir išsamiai nurodė, kodėl R. P. M. padarytas administracinis nusižengimas buvo teisingai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl R. P. M. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo sutinka ir apygardos teismas.
11. R. P. M. apeliaciniu skundu nesutinka ir su Skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis dėl negalimumo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad R. P. M. Institucijos 2024 m. sausio 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta minimali ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta galima skirti administracinė nuobauda – bauda (170 Eur) bei ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytam minimaliam 3 mėnesių terminui atimta speciali teisė vairuoti transporto priemones. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės R. P. M. paskirti mažesnę administracinę nuobaudą – baudą ar paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, įvertino R. P. M. charakterizuojančius duomenis. Apylinkės teismas įvertino R. P. M. nurodytas aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl sveikatos problemų ir turimų darbo funkcijų tinkamam atlikimui, tačiau šių aplinkybių nevertino kaip išskirtinių ir sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliaciniame skunde R. P. M. nurodo analogiškas aplinkybes, kurios jo paties manymu sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (turi sveikatos problemų, specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbinėms funkcijoms įgyvendinti), tačiau apygardos teismas sprendžia, jog šios aplinkybės nėra išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo prasme. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, jog R. P. M. nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, kadangi už KET reikalavimų pažeidimus penkerių metų laikotarpyje, įskaitant ir nagrinėjamą atvejį, administracine tvarka baustas penkis kartus, iš jų tris kartus už nustatyto greičio viršijimą, taip pat už transporto priemonės sustojimą ir stovėjimą draudžiamoje vietoje (b. l. 34–37). Svarbu ir tai, jog R. P. M. charakterizuojantys duomenys (nustatyta viena R. P. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo, nenustatyta ją sunkinančių aplinkybių, baustas administracine tvarka, neteistas) buvo įvertinti Institucijos, kuomet R. P. M. buvo skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė ir nustatomas jų dydis. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. P. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad buvo padarytas vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų – lenkimas neleistinoje vietoje, už kurį yra numatyta privaloma skirti ne tik administracinė nuobauda – bauda, tačiau ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Apygardos teismas sutinka su Skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, jog R. P. M. nurodytos aplinkybės dėl jam galinčių kilti nepatogumų netekus teisės vairuoti transporto priemones, egzistavo dar prieš administracinio nusižengimo padarymą, tačiau nuo pažeidimo padarymo R. P. M. nesulaikė. Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga R. P. M. padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę ir yra būtina bei pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Todėl apeliaciniame skunde nurodytas prašymas sušvelninti R. P. M. skirtą administracinę nuobaudą – baudą ar administracinio poveikio priemonę, netenkinamas.
12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais neįžvelgia pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo, todėl Skundžiama nutartis paliekama galioti ir apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti galioti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nutartį ir R. P. M. 2024 m. gegužės 11 d. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.