Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Laima Gerasičkinienė, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams Č. B., L. I., A. A., L. B., L. N., A. T., I. L. dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. B. 2016 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Č. B., L. I., A. A., L. B., L. N., A. T., I. L., kurį 2016 m. gruodžio 19 d. patikslino, ir prašė pripažinti, kad, atsakovams kolektyviniu skundu nepagrįstai kreipusis į teisėsaugos instituciją – policiją, buvo pažeista ieškovo asmens garbė ir orumas; prašė įpareigoti kiekvieną iš atsakovų per keturiolika dienų po byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti ieškovo deklaruotu gyvenamuoju adresu registruotą pašto siuntą su tokio turinio raštu: „Aš, vardas pavardė, 2015-08-20 pasirašydamas (-a) bendrą kaimynų pareiškimą policijai dėl Jūsų veiksmų, pareiškime įvardindamas (-a) Jūsų elgesį, kaip nuolatinį kaimynų terorizavimą, provokavimą, šmeižimą, Jūsų veiksmus apibūdindamas (-a) kaip savavališką elgesį su riboženkliais, svetimo turto gadinimą, tokiu būdu pažeminau Jūsų garbę ir orumą ir pasielgiau netinkamai bei neetiškai“; solidariai priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą; solidariai priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2016 m. balandžio mėnesį jam tapo žinoma apie tai, kad atsakovai bendru pareiškimu 2015-08-20 kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą dėl tariamai neteisėto jo elgesio ir pagalbos jiems suteikimo. Pareiškime atsakovai nurodė: „Kreipiamės į Jus iš nevilties dėl besibaigiančios kantrybės ir nesulaukus realios pagalbos iš Vilniaus rajono PK pareigūnų. Daug metų vienas mūsų kaimo gyventojas – R. B. – terorizuoja aplinkinius gyventojus: nuolat rašo skundus, didesnė dalis kurių nepasitvirtina. Tačiau R. B. nerimsta ir nuolat provokuoja konfliktus su kaimynais, jaučiasi galįs savavališkai nustatinėti sklypų ribas, leisti arba neleisti statyti nuosavuose sklypuose tvoras, šmeižia vienus kaimynus kitiems, išima žemėtvarkos pareigūnų įstatytus kuoliukus, išrauna svetimuose sklypuose eglutes, išpila į svetimą sklypą srutas, gadina svetimų nekilnojamąjį turtą“.Vilniaus apskrities Vyriausiajame policijos komisariate Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriuje, ištyrus atsakovų pareiškimą, 2015-10-19 priimtas nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ieškovo veiksmų buvo atsisakyta pradėti. Nutarime nurodyta, kad atsakovų skunde – prašyme pateikta informacija apie R. B. veiksmus - yra abstrakti, subendrinta. Dėl visų nurodytų veiksmų asmenys, kurių interesai buvo pažeisti, kreipėsi į policijos institucijas. Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK Rudaminos policijos nuovados pareigūnai, nagrinėdami pareiškimus ir pranešimus, teisės aktų reglamentuojančių pareiškimų, pranešimų nagrinėjimo tvarką, nepažeidžia.Ieškovo teigimu, aptariamo nutarimo turinys leidžia manyti, kad 2015-08-20 pareiškimą atsakovai policijai pateikė po to, kai jau buvo kreipęsi į tą pačią instituciją dėl to paties R. B. veiksmų, t. y. iš esmės pakartotinai po to, kai tokie kaltinimai teisėsaugos institucijų jau buvo pripažinti nepagrįstais. Todėl atsakovų veiksmai negali būti pripažinti sąžiningu suklydimu ir turi būti vertinami kaip tyčinis jų bendras siekis pažeminti ieškovą, dirbtinai suteršti jo reputaciją, neigiamai jį charakterizuoti. Atsakovų veiksmų priežastys ieškovui nežinomos, tačiau tokie jų veiksmai, nesiaiškinant ketinimų pobūdžio ir tikslo, negali būti pateisinami per se. Nagrinėjamu atveju aplinkybių visuma leidžia akivaizdžiai teigti, kad ginčo nei dėl žinių paskleidimo, nei dėl fakto, jog tokios žinios yra apie ieškovą, nėra. O tai, kad atsakovų pareiškime valstybinei institucijai yra pateikti tikrovės neatitinkantys teiginiai apie ieškovą, įrodo tiek tiesioginis, tiek netiesioginis pareiškimo vertinimas.Išnagrinėjus atsakovų pareiškimą, jame nurodyti argumentai nepasitvirtino, administracinio teisės pažeidimo teiseną buvo atsisakyta pradėti. Atsakovams kreipusis į atitinkamą teisėsaugos instituciją, visi atsakovų pareiškime nurodyti melagingi, tikrovės neatitinkantys teiginiai apie ieškovą, tapo žinomi tretiesiems asmenims – policijos pareigūnams, kuriems buvo pavesta tirti šį atvejį. Atsakovų pareiškime naudojami teiginiai „terorizuoja“, „šmeižia“, „išima žemėtvarkos pareigūnų įstatytus kuoliukus“, „gadina svetimą turtą“, tiek gramatine-logine, tiek teisine prasme suponuoja prielaidas, kad ieškovas sistemingai atlieka neteisėtus veiksmus, už kurių padarymą yra numatyta atitinkamai administracinė ir (arba) baudžiamoji atsakomybė. Tokie teiginiai jau savaime negali būti vertinami kaip asmenų viešai teišsakyta nuomonė/suvokimas, nes akivaizdžiai apibūdina ieškovą kaip pažeidėją/ nusikaltėlį.Policijos pareigūnams (tretiesiems asmenims), susipažinus su atsakovų pareiškimo turiniu, apie ieškovą jie neabejotinai galėjo susidaryti ir susidarė nuomonę kaip apie asmenį, nepaisantį nei teisės, nei moralės normų, priešišką asmenybę, kuri kenkia visiems aplink gyvenantiems asmenims, nors, kaip minėta, dalis pareiškimą parašiusių asmenų jau pareiškimo tyrimo metu negalėjo nurodyti jokių konkrečių ieškovo veiksmų, kuriais būtų grindžiamas pareiškimo turinys.Ieškovas laiko, kad atsakovų veiksmais buvo suterštas jo vardas, akivaizdžiai pažeminta garbė ir orumas, o orumą ir garbę žeminantys teiginiai buvo atskleisti ne bet kam, o vienai iš institucijų Lietuvoje, prisidedančių prie teisingumo vykdymo. Ieškovas dėl to stipriai išgyvena, jaučiasi prislėgtas, jį kankina nemiga ir baimė (nesaugumo) jausmas. Sužinojęs apie 2015-08-20 pareiškimo prieš jį pateikimą ir susipažinęs su jo turiniu, ieškovas patyrė šoką. Atsakovų veiksmais jam sukeltą žalą ieškovas vertina 5 000 EUR suma ir prašo, pripažinus, kad ieškovo garbė ir orumas buvo pažeisti, solidariai priteisti iš atsakovų.Atsakovai I. L., L. B., A. A. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2015-08-20 įgyvendino teisę laisvai reikšti savo nuomonę, kreipdamiesi į kompetentingą instituciją, jų skunde nėra nei vieno žodžio melo, dėl kiekvieno jų skunde išsakyto punkto gali paaiškinti teismo posėdžio metu. Atsakovas A. T. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovų pareiškime dėstomos aplinkybės yra formuluojamos kaip atsakovų nuomonė, bet ne kaip žinia. Atsakovai yra ieškovo kaimynai, todėl kiekvienas iš jų turi savo nuomonę apie ieškovo elgesį, kuris dažniausiai būna negatyvus. Netinkamas sąžiningas atsakovų kreipimasis į teisėsaugos institucijas pagalbos negali būti vertinamas kaip sąmoningas siekis paskleisti negatyvią informaciją apie ieškovą. Atsakovė L. I. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teisėsaugos institucijai pateiktas 2015-08-20 pareiškimas jokiu aspektu negali būti vertinamas kaip paskleistas, o pareiškime nurodyti teiginiai yra atsakovų nuomonė, paremta bendravimo su ieškovu faktu. Jokie su ieškiniu pateikti duomenys neįrodo, kad atsakovų veiksmai sukėlė bent kokius neigiamus padarinius ieškovui, jo garbei ir orumui, jo reputacijai ar pan.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20. Apeliantas laiko, kad priimtu teismo sprendimu ieškovo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, teisės liko visiškai neapgintos, jis ir toliau jaučiasi labai pažemintas ir nusivylęs, negalėdamas teisinėmis priemonėmis apginti savo vardo, jaučiasi palūžęs. Jis nebuvo baustas ar teistas už kokių nors veikų, kurių padarymu skunde tiesiogiai buvo apkaltintas, padarymą. Niekaip objektyviai nebuvo įrodyta, kad jis būtų kada nors šmeižęs ar terorizavęs atsakovus. Visi atsakovų teiginiai buvo išsakyti turint tikslą apšmeižti ir sumenkinti ieškovo reputaciją, taip pat pažeminti, neturint objektyvių duomenų apie šiuos faktus, kadangi pastarieji niekuomet nebuvo susiklostę. Tokiu atveju turi būti taikoma žinių neatitikimo tikrovei prezumpcija ir laikoma, kad apie ieškovą buvo paskelbtos žinios, kurios neatitinka tikrovės, kol (kadangi) juos paskelbę asmenys neįrodė kitaip.

21. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo teiseną buvo atsisakyta pradėti, nes atsakovų argumentai nepasitvirtino, taip pat rodo, kad skundą tyrusių pareigūnų situacija buvo suvokta kaip tikra, skundo argumentai buvo tikrinti, atlikti atitinkami veiksmai bei priimti procesiniai sprendimai dėl jų, nors galutinis vertinimas ir neturi jokių sąsajų su aptariamos situacijos vertinimu.

22. Dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio apeliantas pažymi, kad jos konkretus dydis neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Dėl susiklosčiusios situacijos ieškovas ilgai išgyveno (išgyvena iki šiol), jaučiasi prislėgtas dėl to, kad „ieškovui už nugaros“ slaptu susitarimu realizuojami tokie neteisėti ir nepagrįsti kreipimaisi bei melagingi pranešimai apie nebūtų veikų padarymą. Jis ilgą laiką negali ramiai miegoti, baiminasi, kokių nors naujų susidorojimo priemonių. Ieškovas visą gyvenimą ir iki šiol buvo ir yra sąžiningas, todėl nesant tam pagrindo, nenori ir negali pateisinti aplinkybių, kuriomis yra viešai juodinamas. Tai, kad atsakovų veiksmai nepalaužė ieškovo tiek, jog būtų turėjęs kreiptis į psichologą ir (ar) pan., visiškai nepaneigia apelianto nurodytų ir patirtų išgyvenimų.

24. Atsakovai, sąžiningai manydami, jog jų teisės ieškovo sistemingu negatyviu elgesiu yra pažeidžiamos, kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pareiškimu ir prašymu įvertinti tokius ieškovo galimai neteisėtus veiksmus. Aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo iškelta, neleidžia daryti išvados, jog pareiškime nurodytų veiksmų nebuvo. Teisėsaugos institucijos netyrė ir nevertino fakto, ar pareiškime nurodytos aplinkybės egzistavo, nes pareiškėjai netinkamai surašė skundą, jo nepagrindė, dėl ko atitinkamas procesas nebuvo pradėtas.

27. Atsakovai turėjo ir turi nuomonę apie ieškovą ir jo konfliktišką elgesį, kurią dar kartą patvirtina šis jo inicijuotas civilinis procesas. Atsakovų nuomonė turi pagrindą - nuolatiniai, sistemingi ieškovo veiksmai, dėl kurių atsakovai patiria nuolatinę įtampą. Atsakovai visada geranoriškai bendrauja su ieškovu, tačiau šis asmuo daugelio atsakovų atžvilgiu yra priešiškas, dažnai bendrauja įsakmiu ir pakeltu tonu, duoda nurodymus, nesusijusius su jo nuosavybės teisių įgyvendinimu. Teismas, vertindamas atsakovų, tame tarpe ir atsakovės L. I. poziciją, dėl informacijos skunde kaip nuomonės, pagrįstai vadovavosi būtent jos ir kitų atsakovų subjektyviu savo veiksmų vertinimu, kadangi būtent tokį teisinį vertinimą reglamentuoja teisės normos, kurių pagrindu ir yra vertinamas pastarųjų veiksmų elgesys.

28. Teismas, vertindamas atsakovų, tame tarpe ir atsakovės L. I. poziciją dėl pateikto skundo turinio teisėsaugos institucijai, pagrįstai rėmėsi visų atsakovų pozicija apie tai, kad visi jie nurodė į konfliktišką ieškovo elgesį. Ieškovas nenurodė jokių duomenų apie tai, kad skundo turinys tapo žinomas neribotam pašalinių asmenų, t. y. nesusijusių su tarnyba, kuriai pateiktas skundas, ratui. Atsakovų skundas buvo pateiktas ne žmonėms, o teisėsaugos institucijai, įgaliotai tirti tokius procesinius kreipimusis. Teisėsaugos institucijos veiksmai, atlikti vertinant skundo turinį, nėra pagrindas teigti, kad buvo patirta neturtinio pobūdžio žala. Daugiau jokių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų ieškovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Apeliantas Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą išreikalauti iš Vilniaus rajono PK atsakovų A. A., L. B., Č. B., L. N., A. T., I. L. ir L. I. parašytų skundų ir pareiškimų kopijas. Apelianto prašymą teisėjų kolegija atmeta, kadangi prašomi išreikalauti dokumentai nėra susiję su nagrinėjama byla. Šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas – įvertinti, ar nebuvo pažeista ieškovo garbė ir orumas, atsakovams kreipiantis į teisėsaugos institucijas su konkrečiu - 2015-08-20 skundu - prašymu. Šio dokumento kopija yra nagrinėjamoje byloje, o reikalauti kitų skundų, kurių turinys nebus vertinamas, pagrindo nėra.

31. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

32. Ši byla nagrinėjama ieškovo R. B. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

33. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, o būtent: kad atsakovai 2015-08-20 su skundu – prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK viršininką K. L., kuriame nurodė atitinkamus teiginius ir aplinkybes apie ieškovą. Taip pat nėra ginčijama, kad Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus 2015-10-19 nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo Nr. 10-AT1-9706 nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos dėl R. B. veiksmų pagal atsakovų kreipimąsi.

34. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar atsakovams kreipiantis į teisėsaugos institucijas 2015-08-20 skundu – prašymu buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovai skunde išdėstė savo nuomonę dėl ieškovo elgesio, kurią teisėsaugos institucija, į kurią buvo kreipiamasi, atitinkamai įvertino, nepradėdama administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Apeliantas gi teigia, kad minimu skundu buvo siekiama pažeminti ieškovo garbę ir orumą, pateikiant teisėsaugos institucijoms tikrovės neatitinkančias žinias, už kurių tikrumą privalo atsakyti atsakovai.

35. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama LR Konstitucijos 21 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Teisė į garbę ir orumą – tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus tikrovės neatitinkančius ir jo garbę bei orumą žeminančius duomenis.

36. Dėl įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymo, kito asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo taikytina civilinė atsakomybė, reglamentuojama CK 2.24 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

37. Siekiant nustatyti teikiamos informacijos pobūdį, duomenys ir faktai yra svarbūs tiek pateikiant žinią, tiek nuomonę, nes ne tik žinia, bet ir nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas.

38. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Teismų praktikoje pažymima, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007).

39. Taigi darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01- 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

40. Siekdamas tinkamai įvertinti, ar atsakovai skunde – prašyme pateikė nuomonę ar žinią, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vertino atsakovų paaiškinimus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tarp kurių – ir 2015-10-19 nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų nepažeidė ir iš esmės pritaikė tinkamai.

41. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2015-08-20 skunde atsakovai išreiškė savo nuomonę dėl ieškovo elgesio, ką patvirtina ir 2015-10-19 nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo konstatuotos aplinkybės ir argumentai. Teismo išvada, kad atsakovai sąžiningai kreipėsi į teisėsaugos institucijas, siekdami išspręsti susidariusią situaciją, užkirsti kelią galimiems neteisėtiems ieškovo veiksmams ateityje, tačiau neturėjo siekio įžeisti, pažeminti ieškovą, byloje nėra paneigta (CPK 178 str.). Apeliantas, kritikuodamas šią išvadą, jokių pagrįstų argumentų ir motyvų nenurodo, dėsto tik savo subjektyvius samprotavimus ir argumentus, kurie jau buvo išnagrinėti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo.

42. Teisėjų kolegija sutinka, kad asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, nėra absoliuti ir yra ribojama įstatymu (Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus.

43. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą. Nuomonė gali būti pripažinta pažeidžiančia garbę ir orumą, jei ji yra nepagrįsta faktiniais duomenimis ir pramanyta.

44. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp kaimynų (ieškovo ir atsakovų) yra susiklostę neigiami tarpusavio santykiai. Tai patvirtina ir byloje esanti medžiaga, o būtent: Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-11-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-83-927/2015 padarė išvadą, kad 2015-06-12 vykusio konflikto priežastis buvo asmeniai kaimynų R. B. ir Č. B. tarpusavio santykiai, susiklostę dėl nesutarimų dėl žemės, tvoros ir panašiai, konfliktai vyko seniau. Taigi vėliau rašytame 2015-08-20 skunde – prašyme atsakovai jau turėjo pagrindą formuoti savo nuomonę iš esmės pagrįstą atitinkamos situacijos ir aplinkybių vertinimu. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad atsakovai, pateikdami savo nuomonę, elgėsi neetiškai, siekė įžeisti ieškovą, slėpė ir/ar iškreipė kokias nors aplinkybės, nutylėjo reikšmingus faktus ar pan. Priešingai, skundas pateiktas tikslu inicijuoti tyrimą, kurio metu būtų išaiškintas ieškovo elgesys, siekiant baigti nuolat besitęsiančius konfliktus.

45. Akcentuotina, kad atsakovai sąžiningai kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad ginčai tarp šalių vyksta nuolat. Teismų praktikoje sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006; kt.).

46. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pranešimas buvo melagingas. Taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovų kreipimasis į teisėsaugos instituciją buvo nesąžiningas (melagingas) ir/ar asmenys (šiuo atveju – atsakovai), įgyvendindami savo teises bei laisves, peržengė šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidė ieškovų (kitų asmenų) teises bei laisves, todėl atsakovų sąžiningas kreipimasis į valstybės instituciją (policiją) dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo šiuo atveju nėra ieškovo garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas.

47. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

48. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

49. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovams už teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą - 315 EUR atsakovei L. I. ir 150 EUR atsakovui A. T. (CPK 93, 98 str.). Šios išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais ir neviršija rekomenduojamų dydžių, yra realios ir pagrįstos, pagrindų jas mažinti nėra nustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 314 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Netenkinti ieškovo (apelianto) R. B. apeliacinės instancijos teismui pateikto prašymo išreikalauti papildomus įrodymus.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. B. 315 EUR (tris šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. I. ir 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. T..