- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-07
- Bylos Nr.
- e2-147-647/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04921-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- Č. B., L. I., L. B., L. N., A. T., I. L., A. A.
- Kategorijos
- 2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams Č. B., L. I., A. A., L. B., L. N., A. T., I. L. dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) atsakovams Č. B., L. I., A. A., L. B., L. N., A. T., I. L., prašydamas pripažinti jog atsakovams kolektyviniu skundu nepagrįstai kreipusis į teisėsaugos instituciją – policiją, buvo pažeista ieškovo asmens garbė ir orumas bei įpareigoti kiekvieną iš atsakovų per keturiolika dienų po byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti ieškovo deklaruotu gyvenamuoju adresu registruotą pašto siuntą su tokio turinio raštu : „Aš, vardas pavardė, 2015-08-20 pasirašydamas (-a) bendrą kaimynų pareiškimą policijai dėl Jūsų veiksmų, pareiškime įvardindamas (-a) Jūsų elgesį, kaip nuolatinį kaimynų terorizavimą, provokavimą, šmeižimą, Jūsų veiksmus apibūdindamas (-a) kaip savavališką elgesį su riboženkliais, svetimo turto gadinimą, tokiu būdu pažeminau Jūsų garbę ir orumą ir pasielgiau netinkamai bei neetiškai“; solidariai priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; solidariai priteisti iš atsakovų ieškovo naudai visų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2016 m. balandžio mėnesį jam tapo žinoma apie tai, kad atsakovai bendru pareiškimu 2015-08-20 kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą dėl tariamai neteisėto jo elgesio ir pagalbos jiems suteikimo. Pareiškime atsakovai nurodė (cit.): „Kreipiamės į Jus iš nevilties dėl besibaigiančios kantrybės ir nesulaukus realios pagalbos iš Vilniaus rajono PK pareigūnų. Daug metų vienas mūsų kaimo gyventojas – R. B. – terorizuoja aplinkinius gyventojus: nuolat rašo skundus, didesnė dalis kurių nepasitvirtina. Tačiau R. B. nerimsta ir nuolat provokuoja konfliktus su kaimynais, jaučiasi galįs savavališkai nustatinėti sklypų ribas, leisti arba neleisti statyti nuosavuose sklypuose tvoras, šmeižia vienus kaimynus kitiems, išima žemėtvarkos pareigūnų įstatytus kuoliukus, išrauna svetimuose sklypuose eglutes, išpila į svetimą sklypą srutas, gadina svetimų nekilnojamąjį turtą“. Vilniaus apskrities Vyriausiajame policijos komisariate Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriuje ištyrus atsakovų pareiškimą, 2015-10-19 buvo priimtas nutarimas Nr. 10-AT1-9706, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ieškovo veiksmų buvo atsisakyta pradėti. Nutarime nurodyta, jog atsakovų skunde – prašyme pateikta informacija apie R. B. veiksmus yra abstrakti, subendrinta. Dėl visų nurodytų veiksmų, asmenys kurių interesai buvo pažeisti kreipėsi į policijos institucijas. Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK Rudaminos policijos nuovados pareigūnai nagrinėdami pareiškimus ir pranešimus, teisės aktų reglamentuojančių pareiškimų, pranešimų nagrinėjimo tvarkos, nepažeidžia. Aptariamo nutarimo turinys leidžia manyti, jog nagrinėjamu atveju 2015-08-20 pareiškimą atsakovai policijos institucijai pateikė po to, kai jau buvo kreipęsi į tą pačią instituciją dėl to paties R. B. veiksmų, t. y. iš esmės pakartotinai po to, kai tokie kaltinimai teisėsaugos institucijų jau buvo pripažinti nepagrįstais. Taigi atsakovų veiksmai tokiu atveju niekaip negali būti pripažįstami sąžiningu suklydimu ir yra vertintini kaip tyčinis jų bendras siekis pažeminti ieškovą, dirbtinai suteršti jo reputaciją; tokiu būdu kartu nustatyti ieškovui nepalankias aplinkybes (dirbtinai neigiamai jį charakterizuoti), kurios galimai būtų traktuojamos atsakovų naudai, ateityje jiems vėl nepagrįstai kreipiantis į teisėsaugos institucijas. Atsakovų veiksmų priežastys ieškovui nežinomos, tačiau tokie jų veiksmai, nesiaiškinant ketinimų pobūdžio ir tikslo, negali būti pateisinami per se. Neveltui įstatyme už tokius veiksmus numatyta asmenų teisinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi aukščiau aptartų aplinkybių visuma, leidžia akivaizdžiai teigti, jog ginčo nei dėl žinių paskleidimo, nei dėl fakto, jog tokios žinios yra apie ieškovą nėra. O tai, kad atsakovų pareiškime valstybinei institucijai yra pateikti tikrovės neatitinkantys teiginiai apie ieškovą, įrodo tiek tiesioginis, tiek netiesioginis pareiškimo vertinimas. Kaip minėta, išnagrinėjus atsakovų pareiškimą, Vilniaus apskr. VPK 2015-10-19 buvo priimtas nutarimas, kuriuo atsakovų pareiškime nurodyti argumentai nepasitvirtino, administracinio teisės pažeidimo teiseną buvo atsisakyta pradėti. Atsakovams kreipusis į atitinkamą teisėsaugos instituciją, visi atsakovų pareiškime nurodyti melagingi, tikrovės neatitinkantys teiginiai apie ieškovą, tapo žinomi tretiesiems asmenims – policijos pareigūnams, kuriem buvo pavesta tirti šį atvejį. Atsakovų pareiškime naudojami teiginiai „terorizuoja“, „šmeižia“, „išima žemėtvarkos pareigūnų įstatytus kuoliukus“, „gadina svetimą turtą“, tiek gramatine – logine, tiek teisine prasme suponuoja prielaidas, jog ieškovas sistemingai atlieka neteisėtus veiksmus, už kurių padarymą yra numatyta atitinkamai administracinė ir (arba) baudžiamoji atsakomybė. Tokie teiginiai jau savaime negali būti vertinami kaip asmenų viešai teišsakyta nuomonė/suvokimas, nes akivaizdžiai apibūdina ieškovą kaip pažeidėją ir net nusikaltėlį. Policijos pareigūnams (tretiesiems asmenims) susipažinus su atsakovų pareiškimo turiniu, apie ieškovą jie neabejotinai galėjo susidaryti ir susidarė nuomonę kaip apie asmenį, nepaisantį nei teisės, nei moralės normų, priešišką asmenybę, kuri kenkia visiems aplink gyvenantiems asmenims, nors kaip minėta, dalis pareiškimą parašiusių asmenų jau pareiškimo tyrimo metu negalėjo nurodyti jokių konkrečių ieškovo veiksmų, kuriais būtų grindžiamas pareiškimo turinys. Iš viso, kas aukščiau pasakyta, darytina pagrįsta išvada, jog atsakovų veiksmais, o būtent 2015-08-20 melagingame pranešime policijai, šio rašytinio dokumento turinyje ieškovą apibūdinus kaip teisės normomis nustatyto elgesio nepaisantį asmenį, buvo suterštas jo vardas, akivaizdžiai pažeminta garbė ir orumas, negana to, orumą ir garbę žeminantys teiginiai buvo atskleisti ne bet kam, o vienai iš institucijų Lietuvoje prisidedančių prie teisingumo vykdymo. Ieškovas stipriai išgyvena, jaučiasi prislėgtas, jį kankina nemiga ir baimė (nesaugumo) jausmas. Sužinojęs apie 2015-08-20 pareiškimo prieš jį pateikimą bei susipažinęs su jo turimu, ieškovas patyrė šoką. Pasirodo, sąžiningas, tiek savo, tiek kitų asmenų teisėtas teises ir interesus gerbiantis asmuo valstybėje viešai, neegzistuojant jokiam objektyviam pagrindui, gali būti viešai juodinamas ir vadinamas nusikaltėliu, tuo tarpu tokius veiksmus atlikę asmenys gali likti nebaudžiami ir neprisiimti atsakomybės už tokius savo veiksmus. Atsakovų veiksmais jam sukeltą žalą ieškovas vertina 5000 Eur suma ir prašo teismo, pripažinus, jog ieškovo garbė ir orumas buvo pažeisti, solidariai priteisti ieškovo prašomą sumą jo naudai iš atsakovų.
Atsiliepimas
A. I. L., L. B., A. A. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2015-08-20 įgyvendino teisę laisvai reikšti savo nuomonę, kreipdamiesi į kompetentingą instituciją, jų skunde nėra nei vieno žodžio melo, dėl kiekvieno jų skunde išsakyto punkto gali paaiškinti teismo posėdžio metu.
Atsakovas A. T. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovų pareiškime dėstomos aplinkybės yra formuluojamos kaip atsakovų nuomonė, bet ne kaip žinia. Atsakovai yra ieškovo kaimynai, todėl kiekvienas iš jų turi savo nuomonę apie ieškovo elgesį, kuris dažniausiai būna negatyvus. Netinkamas sąžiningas atsakovų kreipimasis į teisėsaugos institucijas pagalbos negali būti vertinamas kaip sąmoningas siekis paskleisti negatyvią informaciją apie ieškovą.
A. L. I. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teisėsaugos institucijai pateiktas 2015-08-20 pareiškimas jokiu aspektu negali būti vertinamas kaip paskleistas, o pareiškime nurodyti teiginiai yra atsakovų nuomonė, paremta bendravimo su ieškovu faktu. Jokie su ieškiniu pateikti duomenys neįrodo, kad atsakovų veiksmai sukėlė bent kokius neigiamus padarinius ieškovui, jo garbei ir orumui, jo reputacijai ar pan.
A. L. N. ir Č. B. atsiliepimų į ieškinį teismui nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad jo garbę ir orumą pažeidė vienintelis atsakovų skundas. Atsakovai jį apkaltino nuolatiniu terorizavimu, turto gadinimu, šmeižimu, kiršinimu, prašė policijos pagalbos, kreipėsi į komisarą. Jis patyrė šoką, paveikė jo dvasingumą, psichiką. Nežino, dėl ko kaimynai galėtų būti nepatenkinti, vienintelis konfliktas buvo su B. dėl žemės. Mano, kad žala yra 5000,00 Eur, kadangi turėjo daug rūpesčių, samdėsi advokatus. Pas gydytojus nėjo, su išgyvenimais pats susitvarkė. Nors pirko raminančius vaistus, tačiau čekių neturi.
Šalies argumentai
A. L. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas atsikėlęs pradėjo rašyti įvairius pareiškimus ant kaimynų. Santykiai konfliktiški, nuolat važiuoja policija.
A. Č. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas trukdė statyti kuoliukus, trukdo statyti tvorą. Ieškovas trukdo gyventi, stato automobilį ant kelio ir kita. Skundą rašė visi. Mano, kad ieškovo garbės ir orumo savo veiksmais nepažeidė.
A. L. N. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tikėjo, kad policija jiems padės. Niekam kitam nesakė, ką darė ieškovas, žurnalistų nekvietė. Vakarais ieškovas užsideda ausines ir įsijungia pjūklą.
Atsiliepimas
Atsakovas A. T. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas užtverdavo jam kelią, todėl apsibraižydavo automobilį. Skundą pasirašė, kad būtų išspręsti konfliktai. Nesijaučia, kad būtų pažeminęs garbę ir orumą.
Šalies argumentai
A. I. L. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pasiūlė parašyti kolektyvinį skundą. Kol nebuvo ieškovo – visi kaimynai sutardavo. Kaimynai ieškovo bijo. Ieškovas buvo nubaustas todėl, kad su pjūklu leido garsą. Byla iškelta pagal tvoros vagystės faktą, ji buvo apklausta kaip liudytoja.
A. L. I.prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad yra sodų bendrijos „Lakštingala“ atstovė. Atsakovai nėra to lygio žmonės, kad pradėtų ieškoti priekabių. Su ieškovu asmeniškai nekonfliktavo. Jaučia nesaugumą, nesinori atvažiuoti. Nemano, kad ieškovą kažkuo įžeidė, nesijaučia kalta.
Atsiliepimas
Atsakovas A. A. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesupranta, kaip pažeidė ieškovo orumą. Konfliktai su ieškovu jau septyni metai, nuolat vyksta teismai. Pareiškimą policija parašė, mano, kad ieškovo garbės ir orumo nepažeidė. Ieškovas kabinėjasi, vaikšto su diktofonu, įjungia benzininį pjūklą, nors malkų nepjauna.
Liudytojas K. K. nurodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Antrojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas komisaras. Apie ieškovą nieko nežino, apie įvykį nieko papasakoti negali
Šalies argumentai
L. M. Pažusinski nurodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio viršininkas. Ieškovo nepažįsta, atsakovų taip pat nepažįsta. Buvo gavę kolektyvinį skundą dėl Vilniaus rajono pareigūnų neveikimo. Nuvažiavę pareigūnai patikrino skundo nagrinėjimo kokybę, šnekėjo su gyventojais, tačiau nenustatė jokio konkretumo. Kaltinimai buvo abstraktūs.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai 2015-08-20 su skundu – prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK viršininką K. L., kuriame nurodė: „Kreipiamės į Jus iš nevilties dėl besibaigiančios kantrybės ir nesulaukus realios pagalbos iš Vilniaus rajono PK pareigūnų. Daug metų vienas mūsų kaimo gyventojas – R. B. – terorizuoja aplinkinius gyventojus: nuolat rašo skundus, didesnė dalis kurių nepasitvirtina. Tačiau R. B. nerimsta ir nuolat provokuoja konfliktus su kaimynais, jaučiasi galįs savavališkai nustatinėti sklypų ribas, leisti arba neleisti statyti nuosavuose sklypuose tvoras, šmeižia vienus kaimynus kitiems, išima žemėtvarkos pareigūnų įstatytus kuoliukus, išrauna svetimuose sklypuose eglutes, išpila į svetimą sklypą srutas, gadina svetimą nekilnojamąjį turtą. Labai prašome Jūsų pagalbos, nes bijome, kad neatsitiktų nelaimė. Taip pat prašome, kad šio skundo nenagrinėtų Vilniaus rajono PK pareigūnai, nes iš jų jau daug metų nesulaukiame pagalbos“.
2. 2015-10-19 nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo Nr. 10-AT1-9706 specialistas J. V. nutarė dėl R. B. veiksmų nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos.
3. Ieškovas nurodo, kad pareiškime valstybinei institucijai pateikti teiginiai neatitinka tikrovės, teiginiai „terorizuoja“, „šmeižia“, „išima žemėtvarkos pareigūnų įstatytus kuoliukus“, „gadina svetimą turtą“, tiek gramatine – logine, tiek teisine prasme suponuoja prielaidas, jog ieškovas sistemingai atlieka neteisėtus veiksmus, už kurių padarymą yra numatyta atitinkamai administracinė ir (arba) baudžiamoji atsakomybė. Ieškovo nuomone buvo suterštas jo vardas, akivaizdžiai pažeminta garbė ir orumas, negana to, orumą ir garbę žeminantys teiginiai buvo atskleisti ne bet kam, o vienai iš institucijų Lietuvoje prisidedančių prie teisingumo vykdymo. Dėl nurodytos situacijos jis stipriai išgyvena, jaučiasi prislėgtas, jį kankina nemiga ir baimė (nesaugumo) jausmas, jo vertinimu jis patyrė 5000 Eur neturtinę žalą.
4. CK 2.24 str. 1 d. numato, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.
5. Lietuvos A. T. praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. ir Ž. P. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-97/2011; kt.).
6. Pagal Lietuvos A. T. praktiką būtina nustatyti, ką asmuo paskleidė – žinią ar nuomonę. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (pvz. žr. Lietuvos A. T. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
6. Iš pateikto 2015-08-20 skundo taip pat ir 2015-10-19 nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo Nr. 10-AT1-9706 turinio matyti, kad atsakovai skunde iš esmės reiškia savo nuomonę dėl ieškovo elgesio. Tai patvirtina ir minėtame nutarime nurodytos aplinkybės, kur nurodoma „Minėto įvykio niekas nematė, tačiau A. A. nuomone tai galėjo padaryti R. B.“ (dėl tvoros apipylimo išmatomis bei tvoros stulpų išvertimo), „L. B. įsitikinusi, kad tai galėjo padaryti tik R. B., taip pat jos manymu pastarasis išrovė žemėnaudos riboženklius“, „L. I. <...> paaiškino, kad R. B. jokių konkrečių veiksmų jos atžvilgiu nėra padaręs, ji kenčia tik nuo pastovių R. B., L. B. ir A. A. konfliktų, t. y. keliamo triukšmo konfliktų metu“. Nutarime taip pat nurodoma, kad bendraujant su tyrėju T. Š. pastarasis patvirtino, kad dėl R. B. veiksmų yra iškeltos administracinės bylos.
7. Pažymėtina, kad kreipimasis į teisėsaugos instituciją dėl pažeistų teisių gynimo negali būti vertinamas kaip asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas, ypač nagrinėjamos situacijos kontekste, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir atsakovų santykiai konfliktiški, taip pat į tai, kad skundas adresuotas tik Vilniaus apskrities VPK viršininkui. Atsakovų nuomonė nebuvo išsakyta jokiai žiniasklaidos priemonei, niekaip nebuvo viešinama. Be to, kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu tarp ieškovo ir atsakovų yra kilęs ne vienas ginčas, tą patvirtina tiek byloje esantys duomenys (nutartys, nutarimai), tiek LITEKO duomenys, o pats ieškovas teismo posėdžiu metu ne kartą nurodė, kad ketina pradėti naujas bylas dėl jo nuomone neteisėto atsakovų elgesio.
8. Kaip matyti iš skundo turinio, nors atsakovai ir išsakė savo nuomonę apie ieškovą ir jo elgesį, tačiau teismo vertinimu pateikta informacija nėra žeminanti ieškovą, atsakovai taip pat nesiekė pažeisti atsakovo garbės ir orumo, viešai užgauliai paskleisti melagingas žinias apie ieškovą. Be to, iš pateikto skundo turinio matyti, kad reiškiamas nepasitenkinimas ir Vilniaus rajono PK pareigūnų veiksmais.
9. Galiausiai, ieškovas nurodo, kad patyrė 5000,00 Eur neturtinę žalą, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas gydėsi, pirko vaistus, jam buvo sutrikusi sveikata, jog kreipėsi į psichologus ir panašiai.
10. Įvertinus nustatytas aplinkybes, nesant CK 2.24 str. įtvirtintų sąlygų, pagrindo tenkinti ieškiniui nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovo R. B. ieškinys yra atmestinas.
11. Pagal CPK 93 str. 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šioje byloje atsakovas A. T. patyrė 150,00 Eur išlaidų už atsiliepimo paruošimą, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.
12. Iš ieškovo valstybei priteistina teismo turėtų pašto išlaidų suma sudaro 36,13 Eur (CPK 92 str., 96 str. 6 d. ir teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290), tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareikšdamas ieškinį ieškovas sumokėjo per daug žyminio mokesčio (mokėtina suma yra 144,00 Eur (113 Eur + 31 Eur), kadangi ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, o ieškovas sumokėjo 191,00 Eur), pašto išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos ir jam atitinkamai grąžintina 10,87 Eur žyminio mokesčio (47 Eur – 36,13 Eur = 10,87 Eur).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,87 Eur (dešimt eurų 87 ct) žyminio mokesčio, operacijos data 2016-05-20, mokėjimo paskirtis (duomenys neskelbtini) #R. B.#VILNIAUS RAJ.# #“.
Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.