Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-334-910/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-13
Bylos Nr.: e2A-334-910/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00251-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laima Ribokaitė, Rūta Latvelė, Aldona Tilindienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „UNO“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Danesta LT“

Kategorijos

2.1.5.1.2Sutrumpintas ieškinio senaties terminas
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-334-910/2025Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00251-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.19.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „UNO“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danesta LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „UNO“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – ir UAB) „Danesta LT“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė iš atsakovės UAB „UNO“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 129 217,54 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (129 217,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2020 metais sudarė butų (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovei atsisakius sandorius įforminti notarine tvarka, ieškovė kreipėsi į teismą ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 ieškovės reikalavimai buvo patenkinti, nustatyta, kad ieškovė laikytina statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininke nuo 2020 m. vasario 6 d., o statinio, esančio (duomenys neskelbtini), – nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. Ieškovė su būsimais pirkėjais buvo sudariusi visų nurodytų butų (išskyrus (duomenys neskelbtini)), esančių statiniuose (duomenys neskelbtini), preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau, atsakovei atsisakius įforminti sandorius, ieškovė negalėjo būstų perleisti pirkėjams. Tokia galimybė atsirado tik po, kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimas, tai yra 2023 m. sausio 17 d.

3. Ieškovės teigimu, dėl to, kad atsakovė pažeidė savo, kaip pardavėjos, prievolę nustatytais terminais perduoti nurodytų butų nuosavybės teises (įforminti jų perėjimą ieškovei), ji privalo atlyginti ieškovei padarytus nuostolius. Dėl atsakovės veiksmų ieškovė pajamas už ginčo butų pardavimą gavo ne 2020 metais, kaip buvo numačiusi, o tik 2023 metais. Nuostolius ieškovė apskaičiavo remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.63 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, t. y. taikydama 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo faktiškai iš ginčo butų pirkėjų gautų pajamų. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės neteisėti veiksmai konstatuoti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022. Jeigu ieškovė būtų laiku gavusi pinigines lėšas, ji būtų galėjusi naudoti jas savo veikloje, išvengdama palūkanų mokėjimo ir pinigų nuvertėjimo bei taip pagerinti savo turtinę padėtį.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „UNO“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, nepagrindė žalos fakto ir dydžio. Ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, nėra ir priežastinio ryšio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį patenkino: ieškovei iš atsakovės priteisė 129 217,54 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (129 217,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13 310 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės valstybei priteisė 3 888 Eur žyminį mokestį.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti prašomų priteisti nuostolių, patirtų dėl negalėjimo tam tikrą laiką naudotis savo pinigais, pagrįstumą ir realumą, priežastinį ryšį tarp ieškovės negalėjimo naudotis piniginėmis lėšomis, gautomis pardavus ginčo butus, ir atsakovės veiksmų, nustatytais terminais neperleidus ieškovei nuosavybės teisių į šiuos butus.

7. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė 2020 metais sudarė šešiolikos butų pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovei atsisakius sandorius įforminti notarine tvarka, ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, kuris 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 patenkino ieškovės reikalavimus ir nustatė, kad ieškovė yra ginčo butų savininkė atitinkamai nuo 2020 m. vasario 6 d. ir 2020 m. rugsėjo 29 d. Ieškovė su būsimais pirkėjais buvo sudariusi visų butų, išskyrus vieną, preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau, atsakovei atsisakius įforminti sandorius notarine tvarka, ieškovė negalėjo butų perleisti pirkėjams. Tokia galimybė atsirado tik tada, kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022, t. y. 2023 m. sausio 17 d.

8. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovės neteisėti veiksmai konstatuoti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022. Atsakovė pažeidė savo, kaip pardavėjos, prievolę nustatytais terminais perduoti ieškovei nuosavybės teises į butus, dėl to ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovė. Ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pardavimo pajamas už butus gavo ne 2020 metais, kaip buvo suplanavusi, o tik 2023 metais. Ieškovės tikslas buvo parduoti pastatytus butus pirkėjams 2020–2021 metų kainomis ir gautus iš pirkėjų pinigus panaudoti versle dar 2020–2021 metais, o ne 2023 metais, kai infliacija ir gerokai išaugusios tiek nekilnojamojo turto, tiek statybų verslo kainos faktiškai eliminavo galimybę taip pat efektyviai panaudoti gautus pinigus, kaip tai buvo galima padaryti 2020–2021 metais.

9. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, pažymėjo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovė neteisėtai, pažeisdama šalių sudarytas pirkimo–pardavimo ir jungtinės veiklos sutartis, avansu gavusi iš ieškovės mokėjimą už turtą, atsisakė įforminti su ieškove sudarytus butų pirkimo–pardavimo sandorius ir dalį šių butų mažesnėmis kainomis pardavė kitiems asmenims. Ieškovės negalėjimas naudotis piniginėmis lėšomis, gautomis pardavus butus, yra priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovės veiksmais, nustatytais terminais neperleidžiant ieškovei nuosavybės teisių į butus.

10. Teismas, spręsdamas dėl žalos fakto, įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartyje padarytas išvadas, nurodė, kad ieškovė, negalėdama disponuoti lėšomis, kurias buvo numačiusi gauti tam tikru terminu, tačiau kurių negavo, turi teisėtą pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti nuostolių, apskaičiuotų pagal įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamąsias palūkanas.

11. Spręsdamas dėl nuostolių dydžio, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovei neturėjo piniginės prievolės tiesiogine šios sąvokos prasme, tačiau ieškovei nagrinėjamoje byloje įrodinėjant, jog, atsakovei pažeidus savo, kaip pardavėjos, prievolę nustatytais terminais perleisti ieškovei nuosavybės teises į butus, ieškovė negalėjo sudaryti butų pirkimo–pardavimo sutarčių su faktiniais jų pirkėjais, su kuriais buvo sudariusi preliminariąsias butų pirkimo–pardavimo sutartis ir tam tikrą laiką negalėjo naudotis pajamomis iš šių butų pardavimo, pripažintina, kad ieškovė turi pagrindą prašomus priteisti nuostolius, patirtus dėl numatytu laiku negautų pajamų iš butų pardavimo, grįsti įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamosiomis palūkanomis. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovės neteisėti veiksmai, atėmę galimybę jai gauti iš pirkėjų pinigus, nuostolių aspektu ieškovei iš esmės sukėlė tokias pačias pasekmes, kokios būtų sukeltos, jeigu atsakovė būtų uždelsusi ieškovei įvykdyti tokio paties dydžio tiesioginę piniginę prievolę.

12. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydžio, pažymėjo, kad atsakovė nereiškė prieštaravimų dėl ieškovės atliktų skaičiavimų, ir, įvertinęs ieškovės pateiktą apskaičiavimą, pagal kurį prašomų priteisti nuostolių, apskaičiuotų kompensuojamųjų palūkanų forma, bendra suma – 129 217,54 Eur, nuostolių dydį pripažino pagrįstu.

13. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl ieškinio senaties, remdamasis tuo, kad atsakovės darytas pažeidimas buvo tęstinis, t. y. jis vyko kiekvieną dieną (atsakovė neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), todėl ieškovė į teismą su reikalavimu atlyginti nuostolius kreipėsi nepraleidusi trejų metų ieškinio senaties termino.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atsakovė UAB „UNO“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės UAB „Danesta LT“ ieškinį kaip nepagrįstą arba atmesti ieškovės UAB „Danesta LT“ ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas bylą išnagrinėjo formaliai, netinkamai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-386-450/2024 pateiktais išaiškinimais. Teismas išsamiai neištyrė ir neįvertino civilinės atsakomybės sąlygų, deklaratyviai rėmėsi tik ieškovės pozicija ir apeliacinio teismo nutarties citatomis.

14.2. Atsakovės atliktus neva neteisėtus veiksmus teismas nepagrįstai grindė tuo, kad atsakovė neva neteisėtai delsė sudaryti su ieškove notarines butų pirkimo–pardavimo sutartis ir nepagrįstai bylinėjosi su ieškove. Kiekvienas asmuo turi teisę ginti savo teises teisme. Priešingai, nei nurodė teismas, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai. Nurodytoje byloje buvo nagrinėjami nuosavybės teisės pripažinimo, pirkimo–pardavimo sutarties aiškinimo klausimai, tačiau nebuvo sprendžiama dėl atsakovės civilinės atsakomybės ir teismas nenustatinėjo atsakovės neteisėtų veiksmų. Civilinėje teisėje galiojanti sąžiningumo prezumpcija reiškia, kad atsakovės veiksmai, atsisakant su ieškove sudaryti notarines pirkimo–pardavimo sutartis, iki pat Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 17 d. nutarties priėmimo, t. y. tol, kol ieškovė neįrodė, jog atsakovė turėjo sudaryti aptariamas sutartis, buvo sąžiningi ir teisėti.

14.3. Ieškovė, manydama, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 galėjo reikšti reikalavimą skirti atsakovei baudą arba reikšti reikalavimą dėl nagrinėjamoje byloje prašomų palūkanų priteisimo, tačiau to nedarė. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė siekia praturtėti, nes ieškovės teisės jau yra apgintos civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022.

14.4. Teismas iš esmės nevertino ieškovės neva patirtos žalos, prašomų priteisti nuostolių pagrįstumo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartyje nurodė, kad ieškovė gali nuostolius grįsti CK 6.210 straipsnio pagrindu, kaip vienu iš galimų nuostolių atlyginimo apskaičiavimo būdų. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų buvimą ir bylą nagrinėti visa apimtimi. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių pagrįstumo ir realumo, iš esmės nevertino byloje esančių įrodymų ir aplinkybių, sprendimą argumentavo tik nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties citatomis, nenagrinėjo bylos iš naujo visa apimtimi.

14.5. Ieškovės prašomi priteisti nuostoliai savo pobūdžiu (prigimtimi) yra negautos pajamos, tačiau ieškovė neįrodė kasacinio teismo praktikoje pripažintų būtinųjų sąlygų negautoms pajamoms priteisti. Tokios sąlygos nagrinėjamu atveju neegzistuoja. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike neįrodinėjo negautų pajamų realumo ir pagrįstumo, nepateikė prašomų priteisti nuostolių (negautų pajamų) pagrindimo ar bent įtikinamo apskaičiavimo.

14.6. Teismas netinkamai įvertino priežastinį ryšį, nenustatinėjo faktinio ir teisinio priežastinio ryšio. Atsakovė nėra atsakinga ir nekontroliuoja galutinių pirkėjų veiksmų, tarp jų – ir atsiskaitymo su ieškove laiko. Dėl to, net ir nustačius kitas civilinės atsakomybės sąlygas, nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio – tariama žala yra per daug nutolusi nuo atsakovės neva neteisėtų veiksmų. Ieškovė rėmėsi tuo, kad neva dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negalėjo įvykdyti su pirkėjais sudarytų preliminariųjų sutarčių (perleisti butų) jose nustatytais terminais. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės nėra susijusios su ieškovės prašomais atlyginti neva patirtais nuostoliais dėl neva nuvertėjusių piniginių lėšų. Be to, ieškovė net nenurodė, kad patyrė konkrečių nuostolių dėl negalėjimo įvykdyti sutartis su savo kontrahentais.

14.7. Nagrinėjamu atveju nėra ir dar vienos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – atsakovės kaltės (nei tyčios, nei neatsargumo forma), nes atsakovė veikė teisėtai.

14.8. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Teismas neargumentavo, kodėl atsakovės padarytą tariamą pažeidimą pripažino tęstiniu, nenustatė ieškinio senaties termino pradžios momento. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo pirkimo–pardavimo sutarčių su pirkėjais sudarymo momento, bet nuo tada, kada pagal ieškovės ir atsakovės susitarimą kotedžai turėjo būti perleisti ieškovei (t. y., kaip teigiama ieškinyje, nuo 2020 m. vasario 6 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 29 d.). Būtent nuo šio juridinio fakto (nustatyto Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022), turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, jeigu atsakovė laikytina pažeidusia susitarimą dėl perleidimo butų (kotedžų). Ieškinį ieškovė pareiškė 2023 m. spalio 20 d., t. y. praleidusi sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

Atsiliepimas

15. Ieškovė UAB „Danesta LT“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas motyvuotai pasisakė dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų.

Šalies argumentai

15.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus grindžia tuo, jog atsakovė neteisėtai delsė su ieškove sudaryti notarines butų pirkimo–pardavimo sutartis ir nepagrįstai bylinėjosi su ieškove. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė ne tuo, kad ieškovė privalėjo bylinėtis civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 pagal ieškovės ieškinį dėl butų pirkimo-pardavimo sutarčių su kitais asmenimis pripažinimo negaliojančiomis ir šių bei kitų butų sandorių, sudarytų su ieškove, patvirtinimo bei butų pripažinimo ieškovės nuosavybe, o tuo, jog nurodytoje byloje ieškovės ieškinys buvo paduotas būtent dėl to, kad atsakovė neteisėtai, pažeisdama šalių sudarytas pirkimo–pardavimo ir jungtinės veiklos sutartis, su avansu gavusi iš ieškovės visišką apmokėjimą už turtą, atsisakė įforminti su ieškove sudarytus butų pirkimo–pardavimo sandorius ir dalį šių butų sumažintomis kainomis pardavė kitiems asmenims. Teismui patenkinus nurodytoje byloje ieškovės pareikštą ieškinį, buvo pripažinti atsakovės neteisėti veiksmai, be to, ne šiaip atsakovės padaryti šalių pirkimo–pardavimo ir jungtinės veiklos sutarčių pažeidimai, o veikimas, prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, gerai moralei ir viešajai tvarkai. Dėl to nagrinėjamoje byloje atsakovės neteisėtų veiksmų fakto net nereikia įrodinėti, nes tai nustatyta prejudicinę galią turinčiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

15.3. Apeliantės samprotavimai apie sąžiningumo prezumpciją iki sprendimo įsiteisėjimo yra nepagrįsti. Teismo sprendimas ir jo įsiteisėjimas nesukūrė atsakovės neteisėtų veiksmų fakto, o tik teisiškai jį patvirtino. Sprendimo sukeliami teisiniai padariniai taikomi retrospektyviai.

15.4. Apeliantės samprotavimai, kad ieškovė galėjo reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022, jog ieškovės reikalavimų nurodytoje byloje patenkinimas yra pakankama ieškovės reikalavimų satisfakcija, todėl ieškovė nebegali reikšti naujų reikalavimų naujoje (t. y. nagrinėjamoje) civilinėje byloje, yra nepagrįsti.

15.5. Ieškovė ieškinį pareiškė ne dėl negautų pajamų, nesudarius kokio nors konkretaus sandorio, kurio ji neturi galimybės sudaryti būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o dėl nuostolių, patirtų laiku negavus pinigų, apskaičiuotų pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje buvo sprendžiami CK 6.210 straipsnyje nustatytų minimalių nuostolių atlyginimo klausimai, nereikalaujam įrodinėti jų dydžio apeliantės nurodomu būdu. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė turėjo įrodyti negautas pajamas, yra nepagrįsti.

15.6. Ieškovė negalėjo įvykdyti su pirkėjais sudarytų preliminariųjų sutarčių jose nustatytais terminais dėl to, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė įforminti šių butų perleidimą ieškovei, dar daugiau – ji keletą butų pati perleido kitiems asmenims. Tokiomis aplinkybėmis ieškovė objektyviai negalėjo įvykdyti savo prievolių pirkėjams pagal sudarytas preliminariąsias sutartis prieš tai nenuginčijusi atsakovės su kitais asmenimis sudarytų tų butų sandorių ir nepasiekusi teismo pripažinimo, kad nurodyti butai priklauso ieškovei nuosavybės teise. Tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė pajamas už butus gavo keliais metais vėliau ir dėl to patyrė nuostolių, nes negalėjo šių lėšų naudoti savo veikloje, be to, pinigai nuvertėjo dėl infliacijos.

15.7. Nagrinėjamu atveju atsakovės kaltė buvo tyčios forma: atsakovė, gavusi iš ieškovės visišką apmokėjimą už ginčo butus, nepagrįstai atsisakė įforminti notarines sutartis ir, nepaisydama ieškovės reikalavimų, ieškovės turtą (taip konstatuota civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022) pardavė kitiems asmenims už nuo 5 iki 10 kartų mažesnę, nei trečiųjų asmenų su ieškove sudarytose preliminariosiose gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytą, kainą, pažeisdama ne tik šalių sutartis, bet ir imperatyvius įstatymo reikalavimus, viešąją tvarką bei gerą moralę.

15.8. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo momento, kada pagal ieškovės ir atsakovės susitarimą butai (kotedžai) turėjo būti perleisti ieškovei. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), kaip siūlo apeliantė, bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas). Apie tai, kad atsakovė neketina vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė suvokė tik po šalių vadovų pokalbio 2020 m. gruodžio 17 d., kai ieškovei tapo žinoma, jog dalį butų atsakovė 2020 m. gruodžio 14–15 dienomis jau perleido kitiems asmenims. Dėl to ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina 2020 m. gruodžio 17 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

17. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl nuostolių, apskaičiuotų taikant CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą palūkanų dydį, priteisimo. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, nuostolių apskaičiavimą, taip pat ieškinio senaties termino reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo pareikšti nustatymą.

Dėl ginčui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 patenkino ieškovės ieškinį ir, be kita ko, pripažino galiojančiu bei patvirtino pirkėjos UAB „Danesta LT“ ir pardavėjos UAB „Uno“ sudarytą pirkimo–pardavimo sandorį dėl šio turto: 1) patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9) patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10) patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 11) patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 12) patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13) patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 14) patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 15) patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 16) patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 60–141). Teismas sprendime pripažino, kad ieškovė yra statinių (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 2020 m. vasario 6 d., o statinio (duomenys neskelbtini), – nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. (sprendimo 154 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-20-553/2023 paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą (1 t., b. l. 9–57).

20. Ieškovė dėl visų butų, išskyrus butą (duomenys neskelbtini), buvo sudariusi su būsimais pirkėjais preliminariąsias sutartis: 2019 m. balandžio 18 d. – dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 245–253); 2018 m. rugsėjo 11 d. – dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 296–303); 2018 m. rugpjūčio 24 d. – dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 254–262); 2020 m. gruodžio 10 d. – dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 380–388); 2020 m. rugpjūčio 17 d. – dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 315–323); 2020 m. sausio 14 d. – dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 263–272); 2019 m. gegužės 7 d. – dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 273–281); 2019 m. kovo 19 d. – dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 220–228); 2020 m. balandžio 20 d. – dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 359–370); 2018 m. spalio 15 d. – dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 342–350); 2019 m. lapkričio 20 d. – dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 282–295); 2019 m. vasario 11 d. – dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 371–379); 2019 m. spalio 14 d. – dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 305–314); 2018 m. gegužės 8 d. – dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 324–333); 2018 m. rugpjūčio 27 d. – dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 379–397).

21. Pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis ieškovė sudarė: 2023 m. vasario 13 d. – dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 171–178); dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 145–152); dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 406–413); dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 203–210); 2023 m. kovo 21 d. – dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 334–341); dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 163–170); dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 398–405); dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 187–194); dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 229–236); dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 211–219); dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 195–202); dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 351–358); dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 237–244); 2023 m. kovo 22 d. – dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 153–160); 2023 m. kovo 29 d. – dėl buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 179–186); dėl buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4337-512/2023 patvirtino taikos sutartį (1 t., b. l. 5–6).

22. Ieškovė butus pirkėjams perdavė Gyvenamojo namo statybos ir dalinės vidaus apdailos darbų baigiamaisiais atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais: (duomenys neskelbtini) – 2020 m. rugpjūčio 5 d. aktu (2 t., b. l. 108); (duomenys neskelbtini) – 2021 m. vasario 5 d. aktu (2 1 t., b. l. 89); (duomenys neskelbtini) – 2021 m. vasario 5 d. aktu (2 t. b. l. 106); (duomenys neskelbtini) – 2020 m. gruodžio 10 d. aktu (2 t., b. l. 124); (duomenys neskelbtini) – 2020 m. gruodžio 10 d. aktu (2 t., b. l. 90); (duomenys neskelbtini) – 2020 m. rugpjūčio 25 d. aktu (2 t., b. l. 125); (duomenys neskelbtini) – 2021 m. vasario 5 d. aktu (2 t., b. l. 123); (duomenys neskelbtini) – 2021 m. vasario 8 d. aktu (2 t. b. l. 103–104); (duomenys neskelbtini) – 2020 m. gruodžio 10 d. aktu (2 t. b. l. 105); (duomenys neskelbtini) – 2021 m. vasario 5 d. aktu (2 t. b. l. 183); (duomenys neskelbtini) – 2021 m. vasario 5 d. aktu (2 t., b. l. 107).

23. Atsakovė dalį butų pirkimo–pardavimo sutartimis buvo perleidusi kitiems asmenims: (duomenys neskelbtini) – 2020 m. gruodžio 15 d. sutartimi (2 t., b. l. 169–182); (duomenys neskelbtini)– 2020 m. gruodžio 14 d. sutartimi (2 t., b. l. 91–102); (duomenys neskelbtini) – 2020 m. gruodžio 15 d. sutartimi (2 t., b. l. 109–122); (duomenys neskelbtini) – 2020 m. gruodžio 15 d. sutartimi (2 t., b. l. 126–139);

24. Ieškovė 2023 m. spalio 20 d. pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, kurį grindė tuo, kad: atsakovė pažeidė savo, kaip pardavėjos, 2020 metais sudarytose preliminariosiose sutartyse įtvirtintą prievolę nustatytais terminais perleisti ieškovei nuosavybės teises į 16 butų; ieškovė negalėjo sudaryti butų pirkimo–pardavimo sutarčių su pirkėjais, su kuriais ji buvo sudariusi preliminariąsias šių butų pirkimo–pardavimo sutartis; tai nulėmė, jog ieškovė pajamas iš nurodytų butų pardavimo gavo tik 2023, o ne 2020–2021 metais, kaip buvo suplanavusi gauti; dėl infliacijos ir daug išaugusių nekilnojamojo turto bei statybų verslo kainų ieškovė neteko galimybės gautus pinigus panaudoti taip efektyviai, kaip tai būtų galėjusi padaryti 2020–2021 metais, dėl to patyrė nuostolių, kuriuos apskaičiavo taikydama CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytą kompensuojamųjų palūkanų normą, kaip įstatymų leidėjo numatytus minimalius nuostolius. Ieškovė 2024 m. vasario 23 d. pareiškimu patikslino ieškinio sumą ir pateikė patikslintą nuostolių apskaičiavimą:

Buto Nr. Termino pradžios data Termino pabaigos data Pradelsta dienų Buto kaina sutartyje Sumokėta avansu Likusi sumokėti kaina Palūkanų suma 3-1 2020-08-05 2023-02-17 926 127 000 127 000 0 0 3-2 2021-02-05 2023-02-17 742 127 040 22 000 105 040 12 812,00 5-1 2021-02-05 2023-02-17 742 118 507,50 32 000 86 508 10 551,54 5-2 2020-12-15 2023-02-13 790 140 000 0 140 000 18 180,82 7-1 2020-12-10 2023-02-13 795 90 000 90 000 0 0,00 7-2 2020-12-14 2023-02-13 791 135 000 20 000 115 000 14 953,15 9-1 2020-12-10 2023-02-17 799 90 000 90 000 0 0,00 9-2 2020-12-10 2023-02-17 799 120 000 20 000 100 000 13 134,25 11-1 2020-08-25 2023-02-17 906 108 329 105 000 3 329 495,79 11-2 2020-12-15 2023-02-17 794 139 949,90 0 139 950 18 266,34 13-1 2021-02-05 2023-02-17 742 109 357,50 18 500 90 858 11 082,13 13-2 2020-12-15 2023-01-17 763 90 000 18 000 72 000 9 030,58 15-1 2021-02-08 2023-02-17 739 99 197,50 22 000 77 198 9 377,91 15-2 2020-12-10 2023-02-13 795 120 000 83 900 36 100 4 717,73 17-1 2021-02-05 2023-02-17 742 67 663 40 000 27 663 3 374,13 17-2 2021-02-05 2023-02-17 742 78 573 52 000 26 573 3 241,18 129 217,5

Nuostolių skaičiavimo termino pradžios datos nurodytos nuo tada, kai ieškovei nebuvo kitų kliūčių sudaryti ginčo butų pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis, jeigu ne atsakovės neteisėtas atsisakymas perduoti šiuos butus ieškovės nuosavybėn. Nuostolių skaičiavimo termino pabaigos datos nurodytos, kada buvo sudarytos (turėjo būti sudarytos) pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys (2024 m. vasario 26 d., reg. Nr. DOK-2530; 2 t., b. l. 85–88).

25. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pirminės ir būtinosios sąlygos prievolei mokėti kompensuojamąsias palūkanas atsirasti, t. y. atsakovės piniginės prievolės ieškovei, kurios įvykdymo terminą atsakovė būtų praleidusi, todėl ieškovė, esant jos suformuluotam reikalavimui dėl kompensuojamųjų palūkanų, kaip minimalių nuostolių, priteisimo, neturi teisės reikalauti kompensuojamųjų palūkanų pagal CK 6.210 ir 6.261 straipsnius.

26. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-386-450/2024 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, bei, įvertinęs ieškovės nurodytą faktinį ieškinio pagrindą, CK 6.210 straipsnyje įtvirtintų kompensuojamųjų palūkanų paskirtį, tikslus, kasacinio teismo išaiškinimą dėl CK 6.210 straipsnio taikymo sąlygų, priėjo prie išvados, jog ieškovė turi pagrindą prašomus priteisti nuostolius, patirtus dėl numatytu laiku negautų pajamų iš butų pardavimo, grįsti įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamosiomis palūkanomis. Kadangi pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nenustatė ir neįvertino civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, neatskleidė bylos esmės, apeliacinės instancijos teismas panaikino apskųstą sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino, motyvuodamas tuo, kad: 1) ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovės neteisėti veiksmai konstatuoti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022; dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė 2020–2021 metais negavo pajamų, kurias buvo numačiusi gauti pagal su šių butų pirkėjais sudarytas preliminariąsias sutartis, ir nurodytas pajamas gavo tik 2023 metais; ieškovės negalėjimas naudotis piniginėmis lėšomis, kurias ji būtų gavusi pardavusi butus 2020–2021 metais, yra priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovės neteisėtais veiksmais, kai ji nustatytais terminais neperleido ieškovei nuosavybės teisių į butus; ieškovė pagrindė prašomų priteisti minimalių nuostolių dydį; 2) atsakovės argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo yra nepagrįsti, nes atsakovės daromas pažeidimas buvo tęstinis, t. y. vyko kiekvieną dieną, todėl ieškinys paduotas nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino.

28. Apeliaciniu skundu atsakovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi tuo, kad teismas: 1) nepagrįstai nusprendė, jog atsakovės neteisėti veiksmai konstatuoti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022; 2) neištyrė ieškovės prašomų atlyginti nuostolių pagrįstumo ir realumo; 3) netinkamai įvertino priežastinį ryšį, nenustatinėjo teisinio ir faktinio priežastinio ryšio; 4) nenustatė atsakovės kaltės, kaip privalomos civilinės atsakomybės sąlygos; 6) nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės neva padarytas pažeidimas buvo tęstinis, todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti nuostolius pareikšti nėra praleistas.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

29. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis).

30. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

31. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul (nesumavimo) principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019, 39 punktas). Dėl to konkrečioje byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015; 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 31 punktas).

33. Vykdant sutartį neužtenka vien vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet taip pat bendroji rūpestingumo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindas.

34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tuo atveju, jeigu vykdant sutartį pažeidžiama bendroji rūpestingumo pareiga, taikytinos sutartinės atsakomybės taisyklės. Taip išvengiama sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų konkurencijos, kai bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas kyla iš sutarties vykdymo, tačiau pats savaime galėtų būti savarankišku deliktu CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 36 punktas).

35. Nagrinėjamoje byloje reikalavimą atlyginti nuostolius ieškovė grindžia tuo, kad atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus sulygtu terminu perleisti ieškovei nuosavybės teises į ginčo nekilnojamojo turto objektus, dėl to ieškovė pajamas iš nurodytų butų pardavimo gavo tik 2023, o ne 2020–2021 metais, kaip buvo suplanavusi gauti, ir patyrė nuostolius dėl negalėjimo naudotis pinigais.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės atsakomybės teisinį reguliavimą, jo taikymo aiškinimą kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, prieina prie išvados, kad ieškovės reikalaujama atlyginti žala kildinama iš ieškovę ir atsakovę siejusių sutartinių santykių netinkamo vykdymo, todėl sprendžiant ginčą taikytinos sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

37. Ieškovė, siekdama atsakovės civilinės atsakomybės, turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (sutartinės prievolės nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą), žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (neteisėto neveikimo) ir reikalaujamų nuostolių (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.256 straipsniai). Atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovei, siekiančiai išvengti civilinės atsakomybės, tenka pareiga paneigti jos kaltės prezumpciją.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos

38. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

39. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos, nurodė, kad atsakovės neteisėtus veiksmus patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-20-553/2023, nustatytos aplinkybės, o atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji, pažeisdama su ieškove sudarytas pirkimo–pardavimo ir jungtinės veiklos sutartis, avansu gavusi iš ieškovės mokėjimą už turtą, nepagrįstai atsisakė įforminti su ieškove sudarytus butų pirkimo–pardavimo sandorius ir dalį šių butų pardavė kitiems asmenims.

40. Atsakovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 buvo nagrinėjami nuosavybės teisės pripažinimo, pirkimo–pardavimo sutarties aiškinimo klausimai, teismas nenustatinėjo atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis nurodytoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

41. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

42. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tais atvejais, kai nėra pakankamo pagrindo aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, pripažinti prejudiciniais faktais pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, teismo sprendimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, jo įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013).

43. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, remdamasi Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 nustatytomis aplinkybėmis, įrodinėja, kad, atsakovei pažeidus 2020 metais atsiradusią sutartinę prievolę perleisti ieškovei nuosavybės teises į nekilnojamojo turto objektus – butus (duomenys neskelbtini), ieškovė negalėjo sudaryti šių butų pirkimo–pardavimo sutarčių su faktiniais pirkėjais, su kuriais buvo sudariusi nurodytų butų preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis, tai nulėmė, jog ieškovė pajamas iš šio nekilnojamojo turto (butų) pardavimo gavo ne 2020-2021 metais, kaip buvo suplanavusi, o 2023 metais, dėl negalėjimo naudotis suplanuotomis pajamomis patyrė nuostolių. Taigi ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus sieja su atsakovės neteisėtu atsisakymu sudaryti butų (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagal šalių susitarimą turėjo būti sudarytos 2020 metais.

44. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 pareikštu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais atsakovės UAB „UNO“ su trečiaisiais asmenimis (kitais atsakovais) sudarytus statinių (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorius, taip pat prašė pripažinti galiojančiu ir patvirtinti ieškovės ir atsakovės sudarytą nekilnojamojo turto objektų – butų (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorį arba pripažinti ieškovei nuosavybės teises į nekilnojamojo turto objektus – butus (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-20-553/2023 paliktas nepakeistas, pripažinta, jog ieškovė ir atsakovė sudarė nurodytų nekilnojamojo turto objektų (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorį ir ieškovė tapo šių objektų savininke: statinių (duomenys neskelbtini), – nuo 2020 m. vasario 6 d., o statinio (duomenys neskelbtini), – nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. Šį ieškovės reikalavimą teismas patenkino remdamasis CK 6.309 straipsnio 3 dalimi ir 1.93 straipsnio 4 dalimi, nustatęs, kad ieškovė įvykdė sandorį, o atsakovė nepagrįstai vengė įforminti jį notarine tvarka (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo 132–154 punktai) . Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė UAB ,,UNO“, sudarydama nekilnojamojo turto objektų (duomenys neskelbtini), perleidimo kitiems asmenims sandorius nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki gruodžio 15 d., neturėjo nuosavybės teisių į šiuos objektus, nes faktiškai savo nuosavybės teises buvo perleidusi ieškovei, todėl neturėjo teisės jų parduoti. Teismas pripažino, kad atsakovės sudaryti ne jai priklausančio turto perleidimo sandoriai prieštaravo tiek viešajai tvarkai ir gerai moralei, tiek imperatyvioms įstatymo normoms, be to, konstatavo, jog atsakovė sąmoningai atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama išvengti įsipareigojimo perduoti ieškovei nuosavybės teises į visus ginčo objektus, tokį elgesį pripažino nesąžiningu civilinių teisinių santykių prasme (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo 159, 165, 168, 171 ir kt. punktai).

45. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 nebuvo nustatinėtas atsakovės veiksmų neteisėtumas civilinės atsakomybės taikymo požiūriu, tačiau kartu nurodo, jog aptariamoje civilinėje byloje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su šalių santykiais dėl ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo, ieškovė turi teisėtą pagrindą remtis kaip prejudicinėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas) nagrinėjamoje byloje, reikalaudama atsakovės civilinės atsakomybės ir įrodinėdama būtinas jos sąlygas, tarp jų – atsakovės neteisėtus veiksmus, iš kurių ieškovė kildina prašomus priteisti nuostolius.

46. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, be kita ko, įvertinęs ir Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotas ginčo nekilnojamojo turto objektų nuosavybės teisių perleidimo aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, iš kurių ji kildina reikalaujamus atlyginti nuostolius, t. y. atsakovė, pažeisdama sutartinius įsipareigojimus ieškovei, 2020 m. vasario 6 d. nepagrįstai atsisakė sudaryti ginčo nekilnojamojo turto objektų perleidimo ieškovės nuosavybėn sandorius sulygtais terminais, dalį nekilnojamojo turto objektų, kurių nuosavybės teises faktiškai buvo perleidusi ieškovei, pardavė tretiesiems asmenims, taip atėmė iš ieškovės galimybę šiuos nekilnojamojo turto objektus parduoti asmenims, su kuriais ši buvo sudariusi preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis, ir jau 2020–2021 metais gauti realiai numatytas gauti pajamas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis; CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

47. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovės veiksmai iki Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 įsiteisėjimo, t. y. iki Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-20-553/2023 priėmimo, buvo teisėti ir sąžiningi. Nėra teisinio pagrindo teigti, kad tam tikri asmens atlikti veiksmai neteisėtais tampa tik nuo teismo sprendimo, kuriuo jie įvertinami, įsiteisėjimo. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pažymėta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 atsakovės veiksmai buvo įvertinti retrospektyviai ir konstatuota, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė įforminti notarine tvarka ginčo nekilnojamojo turto objektų perleidimo ieškovės nuosavybėn sandorius, be to, dalį šių objektų neteisėtai perleido tretiesiems asmenims. Nurodytas atsakovės elgesys buvo neteisėtas tuo metu, kai buvo atlikti įvardyti veiksmai, t. y. 2020 metais, teismo sprendimu tik buvo patvirtintas aptarto atsakovės elgesio neteisėtumo faktas.

48. Apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė siekia praturtėti, nes ieškovės teisės jau yra apgintos civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022, be to, toje byloje ieškovė galėjo reikšti reikalavimą dėl nagrinėjamoje byloje prašomų palūkanų priteisimo, teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

49. Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje byloje Nr. e2-250-524/2022 ieškovė siekė apginti savo nuosavybės teises į ginčo statinius, toje byloje ieškovė neprašė atlyginti nuostolių, susijusių su atsakovės nepagrįstu vengimu perduoti sutartu terminu ginčo statinių nuosavybės teisę. Ta aplinkybė, kad nurodytoje byloje ieškovei buvo pripažinta nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamąjį turtą, neatima iš ieškovės teisės reikalauti, jog atsakovė atlygintų nuostolius, jeigu tokių ieškovė patyrė dėl to, jog atsakovė laiku neperdavė ginčo turto ieškovės nuosavybėn. Ieškovės siekį gauti nuostolių, grindžiamų pavėluotu ginčo nekilnojamojo turto perdavimu, atlyginimą apeliantė (atsakovė) be teisinio pagrindo vertina kaip ieškovės norą praturtėti. Ieškovė turėjo teisę pasirinkti, ar reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo reikšti byloje dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažinimo, ar atskiroje byloje.

50. Apeliantės pozicija, kad nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą ieškovė galėjo reikšti civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022, nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teise kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, taip pat dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), reiškiančiu, jog tik pats į teismą besikreipiantis asmuo sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti.

Dėl ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos (nuostolių) fakto ir dydžio

51. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

52. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje, pateiktus išaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovė, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negalėjusi disponuoti lėšomis, kurias buvo numačiusi gauti tam tikru terminu, numatytu su ginčo turto pirkėjais sudarytose preliminariosiose sutartyse, turi teisėtą pagrindą reikalauti iš atsakovės nuostolių, patirtų dėl negalėjimo tam tikrą laiką naudotis gautinomis piniginėmis lėšomis. Spręsdamas dėl ieškovės reikalaujamų atlyginti nuostolių dydžio, pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu ieškovės pasirinktą nuostolių, grindžiamų galimybės disponuoti jos gautinomis iš ginčo turto pirkėjų piniginėmis lėšomis, suvaržymu, apskaičiavimo būdą – pagal įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų normą, t. y. 6 procentus metinių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) už sumą, kurią gavo ieškovė, pardavusi ginčo turtą asmenims, su kuriais buvo sudarytos preliminariosios sutartys. Teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalauja įstatyme įtvirtintų minimalių nuostolių, kurių dydžio papildomai įrodinėti nereikia, ir, įvertinęs ieškovės pateiktą nuostolių apskaičiavimą, ieškovės prašomus priteisti 129 217,54 Eur nuostolius pripažino pagrįstais.

53. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ieškovės prašomų atlyginti nuostolių pagrįstumo ir realumo. Atsakovės teigimu, ieškovės prašomi priteisti nuostoliai savo pobūdžiu yra negautos pajamos, kurios pagal kasacinio teismo išaiškinimus, turi būti įrodytos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai stokoja pagrįstumo.

54. Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje (1 t., b. l. 1–4); dublike (2 t., b. l. 21–28); 2024 m. vasario 22 d. pareiškime dėl ieškinio sumos patikslinimo (2 t., b. l. 85–88)) aiškiai nurodė, kad reikalauja atlyginti įstatyme nustatyto minimalaus dydžio nuostolius už laiku negautas pinigų sumas, pateikė teismui prašomų priteisti minimalių nuostolių, apskaičiuotų taikant CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą palūkanų normą, apskaičiavimo lentelę (1 t., b. l. 85–86). Dublike ieškovė pažymėjo, kad ji reikalauja iš atsakovės ne negautų pajamų dėl nesudaryto kokio nors konkretaus sandorio, kurio ji neturėjo galimybės sudaryti būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, bet prašo atlyginti įstatyme nustatyto minimalaus dydžio nuostolius, patirtus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų laiku negavus piniginių lėšų ir neturėjus galimybės jomis disponuoti.

55. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 8 d. nutartyje, kuria šią bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įvertinęs ieškovės reikalavimą, jo faktinį pagrindą, nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti nuostolių atlyginimo suma, apskaičiuota taikant CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytą palūkanų dydį už dėl atsakovės neteisėtų veiksmų uždelstas gauti iš pirkėjų sumas, yra vienas iš galimų nuostolių, patirtų negalint naudotis savo pinigais, apskaičiavimo būdų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs CK 6.210 straipsnio nuostatas, šių nuostatų aiškinimą kasacinio teismo praktikoje ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, pripažino pagrįsta ieškovės poziciją, kad ji, negalėdama disponuoti lėšomis, kurias buvo numačiusi gauti tam tikru terminu, tačiau kurios numatytu terminu nebuvo gautos, turi teisėtą pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti nuostolių, apskaičiuotų įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų forma (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

56. Pagal CK 6.261 straipsnio nuostatas praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais; kreditorius įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

57. CK 6.210 straipsnyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (1 dalis); kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis).

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos ypatumus, konstatuoja, kad, nors atsakovė neturėjo tiesioginės piniginės prievolės ieškovei, tačiau būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, šiai nepagrįstai vengiant notariškai įforminti ginčo nekilnojamojo turto perdavimą ieškovės nuosavybėn, ieškovė nuo 2020 iki 2023 metų objektyviai neturėjo galimybės parduoti ginčo turtą tretiesiems asmenims, su kuriais dar 2018–2019 metais buvo sudariusi preliminariąsias sutartis, taigi nurodytą laikotarpį negalėjo naudotis piniginėmis lėšomis, kurias būtų turėjusi, jeigu nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės pasirinktas nuostolių, patirtų dėl aptartų atsakovės neteisėtų veiksmų, apskaičiavimo būdas, t. y. pagal įstatyme (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už piniginių prievolių įvykdymo termino pažeidimą, normą, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

59. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad įstatyme nustatytos palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą pagal savo prigimtį yra kompensacinės, skirtos atlyginti kreditoriaus minimaliems nuostoliams, kuriuos jis patiria dėl to, kad skolininkas naudojasi jo pinigais. Jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024, 35 punktas).

60. Nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad ieškovės pasirinktas nuostolių, reikalaujamų iš atsakovės, apskaičiavimo būdas (pagal įstatyme įtvirtinto dydžio kompensuojamųjų palūkanų normą) yra tinkamas, atsižvelgus į tai, jog įstatyme įtvirtinto dydžio kompensuojamosios palūkanos pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio nereikia įrodinėti, nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad ieškovė turėjo pateikti papildomų įrodymų šiuo būdu apskaičiuotų nuostolių realumui ir dydžiui pagrįsti.

61. Ieškovė pateikė nuostolių apskaičiavimo lentelę bei nurodė, kad prašomus priteisti nuostolius apskaičiavo nuo tada, kai ieškovei nebūtų netgi formalių kliūčių sudaryti butų pirkimo–pardavimo sutartis, jeigu ne atsakovės neteisėtas atsisakymas perduoti šiuos butus ieškovės nuosavybėn. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė dėl visų butų, išskyrus butą (duomenys neskelbtini), buvo sudariusi preliminariąsias sutartis (nutarties 20 punktas). Butai (duomenys neskelbtini), buvo perduoti pirkėjams ieškovės gyvenamojo namo statybos ir dalinės vidaus apdailos darbų baigiamaisiais atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktais (nutarties 22 punktas). Dalis butų ((duomenys neskelbtini)) atsakovės sudarytomis pirkimo–pardavimo sutartimis buvo perleisti kitiems asmenims (nutarties 23 punktas). Iš nuostolių apskaičiavimo lentelės matyti, kad palūkanų skaičiavimo termino pradžią ieškovė susiejo su butų priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo datomis (butai (duomenys neskelbtini)) arba atsakovės su kitais pirkėjais sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo datomis ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė taip pat nurodė, kad už butą (duomenys neskelbtini), palūkanas skaičiavo nuo 2020 m. gruodžio 10 d., t. y. nuo buto (duomenys neskelbtini), priėmimo–perdavimo datos, nes tuo metu abu butai buvo baigti, o buto (duomenys neskelbtini) savininkas I. R., su kuriuo preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis ieškovės buvo sudaryta 2019 m. gegužės 17 d. (1 t., b. l. 273–281; nutarties 21 punktas), buvo išvykęs (dirbo Anglijoje) ir atliktų darbų aktas su juo pasirašytas nebuvo.

62. Ieškovė nurodė, kad palūkanas skaičiavo iki buvo sudarytos (turėjo būti sudarytos) ginčo butų pirkimo–pardavimo sutartys. Iš palūkanų apskaičiavimo lentelės matyti, kad palūkanų skaičiavimo termino pabaiga nurodytos trys datos: 2023 m. vasario 17 d. (butai (duomenys neskelbtini)); 2023 m. vasario 13 d. (butai (duomenys neskelbtini)); 2023 m. sausio 17 d. (butas (duomenys neskelbtini)).

63. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 ieškovę įpareigojo su trečiaisiais asmenimis sudaryti statinių (duomenys neskelbtini), pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis preliminariose sutartyse nustatytomis sąlygomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. sausio 17 d., Lietuvos apeliaciniam teismui pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą. Taigi, ieškovė pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis turėjo sudaryti iki 2023 m. vasario 17 d. Teismas, nurodytu sprendimu pripažinęs negaliojančia atsakovės su trečiaisiais asmenimis A. M. bei B. J. 2020 m. gruodžio 15 d. sudarytą buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, netaikė restitucijos, nuosavybės teisę į šį butą paliko A. M. ir B. J. bei nustatė, kad jų nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą pagrindas – įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimas (šis sprendimas įsiteisėjo 2023 m. sausio 17 d.).

64. Bylos duomenimis, pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis ieškovė sudarė laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. kovo 29 d. (nutarties 21 punktas). Butų (duomenys neskelbtini), pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos 2023 m. vasario 13 d. Jau nurodyta, kad dėl buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės išspręsta teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2023 m. sausio 17 d. Visų kitų butų pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos vėliau nei 2023 m. vasario 17 d.

65. Taigi, ieškovė palūkanų apskaičiavimo pradžios momentą susiejo su galėjimu sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis (kai nebuvo kitų kliūčių, išskyrus atsakovės neteisėtą atsisakymą perduoti butus ieškovės nuosavybėn), o pabaigos momentą – su faktiniu jų sudarymu arba teismo sprendime nustatytu tokioms sutartims sudaryti terminu, palankiausiu atsakovei. Ieškovės pateikto minimalių nuostolių apskaičiavimo teisingumo atsakovė (apeliantė) iš esmės neginčijo.

66. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir prašomų priteisti nuostolių apskaičiavimą, turėjo pakankamą pagrindą ieškovės reikalaujamus atlyginti nuostolius pripažinti pagrįstais.

Dėl priežastinio ryšio, kaip būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, (ne)buvimo

67. Priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, reglamentuoja CK 6.247 straipsnis, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

68. Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

69. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės negalėjimas naudotis piniginėmis lėšomis, kurias ji turėjo gauti pardavusi ginčo butus preliminariosiose sutartyse numatytais terminais, priežastiniu ryšiu yra susijęs su atsakovės veiksmais, nepagrįstai vengiant perleisti ieškovei nuosavybės teises į šiuos butus sulygtu terminu.

70. Apeliaciniame skunde atsakovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo faktinio ir teisinio priežastinio ryšio, kaip būtinosios sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.

71. Remiantis teisės doktrina ir teismų praktika, priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlyginai skirstomas į du etapus. Pirmajame etape taikomas conditio sine qua non testas (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), kuriuo siekiama nustatyti faktinį priežastinį ryšį – ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jei nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape analizuojamas teisinis priežastinis ryšys – ar padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėtų veiksmų. Nustatant tokį ryšį, svarbu įvertinti, ar atsakovas, elgdamasis kaip protingas ir apdairus asmuo, neteisėtų veiksmų metu galėjo numatyti žalos atsiradimą, kokia yra pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtis bei reikšmė, ar pažeisto teisinio reguliavimo tikslas buvo apsaugoti nuo tokios žalos. Taip pat reikšminga atsakomybės rūšis ir įprasta gyvenimiška rizika. Todėl tam, kad būtų pagrįstai konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai įvertinti atsakovo veiksmus bei bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

72. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė su faktiniais butų pirkėjais 2018–2019 metais buvo sudariusi preliminariąsias sutartis (nutarties 20 punktas). Pagrindines šių butų pirkimo–pardavimo buvo numatyta sudaryti 2020 metais, 2021 metų pradžioje. Pagrindines sutartis ieškovė su faktiniais pirkėjais sudarė tik 2023 m. vasario 13 d. – 2023 m. kovo 29 d. (nutarties 21 punktas). Byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2021 m. vasario 5 d. (nuostolių apskaičiavimo lentelė) ieškovei nebuvo kitų kliūčių pagrindinėms butų pirkimo–pardavimo sutartims sudaryti, to ji negalėjo padaryti tik dėl atsakovės neteisėto atsisakymo įforminti butų perleidimą ieškovės nuosavybėn. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad dalis butų pirkėjams buvo perduoti butų priėmimo–perdavimo aktais, dalis butų atsakovės sudarytomis pirkimo–pardavimo sutartimis buvo parduoti kitiems asmenims (nutarties 22, 23 punktai). Jau nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2023 m. sausio 17 d., pripažinta, jog ieškovė statinių (duomenys neskelbtini), savininkė yra nuo 2020 m. vasario 6 d., o statinio (duomenys neskelbtini), – nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. (nutarties 19 punktas). Ieškovė pajamas už parduotus ginčo butus gavo tik 2023 metais, o ne 2020–2021 metais, kaip planavo, sudarydama preliminariąsias sutartis. Tai, kad ieškovė 2020–2021 metais negalėjo sudaryti pagrindinių sutarčių su pirkėjais ir iš butų pardavimo gauti pajamų bei, atitinkamai, naudotis šiomis pajamomis, nulėmė būtent atsakovės neteisėti veiksmai, kai ši 2020 metais nepagrįstai atsisakė perleisti ieškovei ginčo butus.

73. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė dar 2020 m. birželio 28 d. pateiktu raštu nurodė atsakovei, jog dėl ginčo nekilnojamojo turto objektų ieškovė yra gavusi pretenzijas iš būsimų šio turto pirkėjų, su kuriais yra sudariusi preliminariąsias sutartis (Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 71 punktas). Taigi atsakovė, būdama verslininkė, atsisakydama vykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovei dėl ginčo butų perdavimo 2020 metais, galėjo numatyti, kad ieškovė, laiku nepardavusi ginčo objektų pirkėjams, su kuriais yra sudariusi preliminariąsias sutartis, gali patirti nuostolių ir pareikalauti jų atlyginimo iš atsakovės.

74. Remdamasi aptartomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovės neteisėti veiksmai buvo tiesiogiai susiję su ieškovės reikalaujamais atlyginti nuostoliais, patirtais dėl negalėjimo naudotis pinigais, kuriuos ji būtų gavusi ir galėjusi naudoti, jeigu nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų – nepagrįsto vengimo perleisti ieškovei ginčo butų nuosavybės teises sulygtu terminu. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės reikalaujamų nuostolių yra tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis; CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl atsakovės kaltės, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos

75. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatyme numatytus atvejus.

76. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė – preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 35 punktas).

77. Nagrinėjamu atveju ieškovei, prašančiai taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, teko pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, o atsakovei, siekiančiai išvengti civilinės atsakomybės, – pareiga paneigti jos kaltės buvimą.

78. Atsakovės neteisėti veiksmai nustatyti – ji, pažeisdama su ieškove sudarytas pirkimo–pardavimo ir jungtinės veiklos sutartis, avansu gavusi iš ieškovės sumokėjimą už ginčo butus, nepagrįstai atsisakė įforminti šių butų nuosavybės teisių perdavimą ieškovei, be to, dalį butų pardavė kitiems asmenims. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie galėtų paneigti jos kaltę (CPK 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis).

79. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog ji nedelsdama įvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022, kai tik šis įsiteisėjo 2023 m. sausio 17 d., nepaneigia jos atliktų neteisėtų veiksmų ir, atitinkamai, jos kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų.

80. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendime atskirai nepasisakė dėl atsakovės kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau, atsižvelgus į tai, jog pagal teisinį reguliavimą, nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama, atsakovei nepateikus įrodymų, paneigiančių jos kaltę, darytina išvada, kad ši civilinės atsakomybės yra nustatyta – atsakovė negalėjo nesuprasti, jog nepagrįstai atsisako įforminti ginčo butų nuosavybės teisės perleidimą ieškovei ir dėl to ši gali patirti nuostolių, susijusių su negalėjimu disponuoti ginčo turtu, už kurį yra atsiskaičiusi su atsakove (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys; CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties termino reikalavimui atlyginti nuostolius pareikšti

81. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, prašė jį atmesti ne tik dėl jo nepagrįstumo, bet ir praleisto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui atlyginti nuostolius pareikšti. Atsakovės teigimu, ieškovė neteisėtais laikė atsakovės veiksmus nuo tos dienos, kai turėjo būti sudarytos ginčo butų perleidimo ieškovės nuosavybėn sutartys, todėl ieškinio senatis reikalavimui atlyginti nuostolius pareikšti turi būti skaičiuojama nuo momento, kada pagal ieškovės ir atsakovės susitarimą butai turėjo būti perleisti ieškovei, t. y. nuo 2020 m. vasario 6 d., o objektams (duomenys neskelbtini), – nuo 2020 m. rugsėjo 29 d.

82. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai).

83. Ieškinio senaties terminai nustatyti CK 1.125 straipsnyje. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalas atlyginimo pareikšti. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas ieškinio senaties terminas.

Žemesnės instancijos teismas

84. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, nes atsakovės padarytas pažeidimas buvo tęstinis, todėl ieškinio senaties terminas prasidėdavo kiekvieną pažeidimo dieną (CK 1. 127 straipsnio 5 dalis).

85. Apeliaciniame skunde atsakovė kvestionuoja tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, nurodo, kad teismas apskritai nenustatė ieškinio senaties pradžios momento, o atsakovės padarytą pažeidimą nepagrįstai pripažino tęstiniu, nes atsakovė neteisėtus veiksmus atliko tik vieną kartą – atsisakiusi perduoti ieškovei ginčo butus (kotedžus) sutartu terminu.

86. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje konkrečioje byloje kilusio ginčo aplinkybes, nepritaria apeliacinio skundo argumentams, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl ieškovės prašomų atlyginti nuostolių pareikšti prasidėjo, atitinkamai, 2020 m. vasario 6 d. ir 2020 m. rugsėjo 29 d., taip pat kad ieškovė praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

87. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną bendrą taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 34 punktas).

88. Nagrinėjamoje byloje ieškovė laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 17 d., nes būtent tą dieną ieškovei tapo žinoma, jog atsakovė neketina vykdyti savo įsipareigojimų perduoti ginčo butų nuosavybės teises ieškovei.

89. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 pripažino, jog ieškovė laikytina statinių (duomenys neskelbtini), savininke nuo 2020 m. vasario 6 d., o statinio (duomenys neskelbtini), – nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. (sprendimo 154 punktas). Iš nurodytame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad šalys 2020 m. vasario 6 d. turėjo sudaryti statinių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį notarine tvarka, tačiau jos nesudarė, atsisakius atsakovei; ieškovė reiškė atsakovei pretenzijas; atsakovė 2020 m. birželio 29 d. atsakyme į ieškovės pretenziją patvirtino, jog įvykdys įsipareigojimus, nurodė, kad deda pastangas panaikinti turtui taikomus apribojimus; atsakovė 2020 m. birželio 29 d. pateikė ieškovei papildomą sąskaitą už paskutinį statinį (duomenys neskelbtini), šią sąskaitą ieškovė apmokėjo 2020 m. rugsėjo 29 d.; Klaipėdos apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 29 d. nutarimu buvo panaikintas ginčo statiniams pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas; atsakovė keletą ginčo butų 2020 m. gruodžio 14-15 d. pirkimo–pardavimo sutartimis pardavė kitiems asmenims; 2020 m. gruodžio 17 d. įvyko ieškovės ir atsakovės vadovų pokalbis, paaiškėjo, kad atsakovė atsisako perduoti ginčo butų nuosavybės teises ieškovei (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo 66–77 punktai).

90. Aptarti duomenys suteikia pagrindą pripažinti pagrįsta ieškovės poziciją, kad tai, jog atsakovė neketina vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų dėl ginčo butų nuosavybės perdavimo, ieškovei tapo žinoma 2020 m. gruodžio 17 d., iki tol atsakovė nuosekliai tvirtino, kad deda pastangas ir perduos butų nuosavybės teises ieškovei. Taigi būtent 2020 m. gruodžio 17 d. pripažintina ieškovės sužinojimo apie teisių pažeidimą diena ir ieškinio senaties termino reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo pareikšti pradžia. Atsakovei neperduodant ginčo butų nuosavybės teisės ieškovei, jos teisės buvo pažeidžiamos iki pat šių butų perdavimo, kai atsakovė įvykdė civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 priimtą ir 2023 m. sausio 17 d. įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi, atsakovės padarytas ieškovės teisių pažeidimas buvo tęstinis. Ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ieškovė atsakovei pareiškė 2023 m. spalio 20 d.

91. Apibendrinusi nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ieškovė pareiškė nepraleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto sutrumpinto ieškinio senaties termino.

92. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

93. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas patenkinti ieškovės reikalavimą dėl nuostolių, apskaičiuotų pagal įstatyme įtvirtinto dydžio palūkanų, mokamų pažeidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, normą, atlyginimo, teisingai nustatė ir įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, civilinio proceso normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

94. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Aptartos nuostatos taikomos ir sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo (CPK 98strapsnio 3 dalis).

95. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis). Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 3 630 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2025 m. gegužės 6 d. PVM sąskaita faktūra serija DC Nr. 2025/044, 2025 m. gegužės 13 d. lėšų pervedimo nurodymas).

96. Sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.

97. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.11 papunktį už atsiliepimą į apeliacinį skundą, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal 1,3 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju už advokato teisines paslaugas sumokėta 2025 m. II ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti taikomas 2024 m. IV ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 335,90 Eur. Taigi už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimali atlygintina suma – 3 036,67 Eur (1,3 x 2 335,90 Eur). Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 3 630 Eur – viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį.

98. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos sudėtingumą, kitus Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, nenustatyta pagrindo pripažinti pagrįstomis ieškovės išlaidas, viršijančias pagal Rekomendacijų nuostatas apskaičiuotą maksimalų atlygį. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteisiama 3 067 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą išlaidoms atlyginti (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Danesta LT“ (juridinio asmens kodas 30404897) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „UNO“ (juridinio asmens kodas 163194441) 3 067 Eur (tris tūkstančius šešiasdešimt septynis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos Rūta LatvelėLaima RibokaitėAldona Tilindienė