Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-283-613/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-03-24
Bylos Nr.: e2-283-613/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00251-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Giedrė Seselskytė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Danesta LT“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Uno“

Kategorijos

3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. e2-283-613/2025Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00251-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; (S) 2.6.10.2; 3.2.6.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,sekretoriaujant J. R.,dalyvaujant ieškovės atstovui D. C.,atsakovės atstovams advokatui A. A., advokato padėjėjui M. D.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danesta LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Uno“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė pateikė ieškinį, kurio reikalavimus vėliau patikslino, prašydama ieškovei iš atsakovės priteisti 129 217,54 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už visą priteistą sumą (129 217,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

2. Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2020 metais sudarė butų (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovei atsisakius sandorius įforminti notarine tvarka ieškovė kreipėsi į teismą ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-250-524/202 ieškovės reikalavimai buvo patenkinti, nustatyta, kad ieškovė laikytina statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininke nuo 2020 m. vasario 6 d., o statinio, esančio (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. Ieškovė su būsimais pirkėjais buvo sudariusi visų butų, išskyrus (duomenys neskelbtini), esančių statiniuose (duomenys neskelbtini), preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau, atsakovei atsisakius įforminti sandorius, ieškovė negalėjo būstų perleisti pirkėjams. Tokia galimybė atsirado tik po, kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 sprendimas, tai yra 2023 m. sausio 17 d.

3. Dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo nurodo, kad atsakovė pažeidė savo kaip pardavėjo prievolę nustatytais terminais perduoti nuosavybės teises (įforminti jų perėjimą), dėl to privalo atlyginti ieškovei padarytus nuostolius. Teigia, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovė gavo pardavimo pajamas už butus ne 2020 metais, kaip buvo numačiusi, o tik 2023 metais. Bendra visų statiniuose (duomenys neskelbtini) esančių butų pirkimo–pardavimo kaina sudaro 1 760 527,40 Eur. Taigi nuo šios sumos atsakovė privalo padengti minimalius ieškovės nuostolius, kurie apskaičiuotini kaip 6 procentų dydžio palūkanos, kas sudaro daugiau kaip 300 000 Eur. Teigia, kad ieškovė sumažina savo reikalavimą iki 185 657,08 Eur sumos, atsižvelgdama į iš pirkėjų faktiškai gautas sumas. Nurodo, kad ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

4. Ieškovė 2024 m. vasario 23 d. pateikė teismui pareiškimą (DOK 2530), juo sumažino savo reikalavimą atsakovei ir prašo priteisti ieškovei UAB „Danesta LT“ iš atsakovės UAB „Uno“ 129 217,54 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už visą priteistą sumą (129 217,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6. Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, nurodo, kad atsakovė neatliko ir ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovės samprotavimai apie tariamus neteisėtus veiksmus yra nepagrįsti, kadangi kiekvienas asmuo turi teisę savo teises ginti teisme, kita vertus, aplinkybė, jog atsakovė turėjo sudaryti sandorius dėl butų (kotedžų) pardavimo, konstatuota tik 2023 m. sausio 17 d. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-20-553/2023. Pažymi, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, ieškovė neįrodė, kad atsakovė turėjo sudaryti nurodytas sutartis. Mano, kad atsakovė neatliko, o ieškovė neįrodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

7. Dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tariamą žalos faktą ir ar dydį, nepagrindė ir nepaaiškino, kur būtų panaudojusi pagal pirkimo–pardavimo sutartis su galutiniais butų (kotedžų) pirkėjais gautas pajamas, jeigu jas būtų gavusi 2020 m., o ne 2023 m., nepagrindė ir nepaaiškino, kaip iš šių sumų panaudojimo būtų uždirbusi, kur pinigus būtų investavusi ir kokią grąžą būtų gavusi. Mano, kad ieškovė nepagrindė nei žalos fakto, nei dydžio. Teigia, kad ieškovė nepatyrė jokios tariamos žalos, kurią prašo atlyginti, – ieškovė neįrodė antros civilinės atsakomybės taikymo būtinosios sąlygos.

8. Dėl priežastinio ryšio ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, nurodo, kad šiuo atveju neegzistuoja atsakovės neteisėti veiksmai, ieškovės žala, todėl negali egzistuoti ir priežastinis ryšys. Pažymi, jog atsakovė nėra atsakinga ir nekontroliuoja galutinių pirkėjų veiksmų, taip pat ir atsiskaitymo su ieškove laiko. Pažymi, kad šiuo atveju taip pat neegzistuoja ir atsakovės kaltė, kadangi atsakovė visada elgėsi apdairiai ir rūpestingai.

Šalies argumentai

9. Ieškovė pateikė dubliką, juo prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai dubliko argumentai:

10. Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė ne tuo, kad ji privalėjo bylinėtis, o tuo, kad atsakovė neteisėtai, pažeisdama šalių sudarytas pirkimo–pardavimo ir jungtinės veiklos sutartis, avansu gavusi iš ieškovės mokėjimą už turtą, atsisakė įforminti su ieškove sudarytus butų pirkimo–pardavimo sandorius ir dalį šių butų mažesnėmis kainomis pardavė kitiems asmenims. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu buvo pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmai, todėl šiuo atveju atsakovės neteisėtų veiksmų fakto įrodinėti nereikia. Nurodo, kad atsakovės argumentai, jog butai buvo perleisti tada, kai įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, yra nesuprantami, kadangi teismas ieškovės nuosavybės teisę į butus pripažino ne nuo teismo sprendimo priėmimo ar įsiteisėjimo, o nuo sandorių sudarymo momento.

11. Dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, nurodo, kad ieškovė pareiškė ieškinį ne dėl negautų pajamų nesudarius kokio nors konkretaus sandorio, kurio ji neturi galimybės sudaryti būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o reikalauja atlyginti įstatyme nustatyto minimalaus dydžio nuostolius už laiku negautas pinigų sumas. Atsakovės argumentai, jog ieškovė nepagrindžia gautas lėšas būtų panaudojusi pagal pirkimo-pardavimo sutartis gautas pajamas, nepagrindė, kaip iš šių sumų panaudojimo būtų uždirbusi, ne paneigia, o patvirtina ieškovės nuostolių faktą, kadangi ieškovė laiku gavusi pinigus būtų sutaupiusi, tai yra išvengusi palūkanų, ir būtų pagerinusi savo turtinę padėtį, o ir be to, lėšos nuvertėjo, atsižvelgiant į infliaciją.

12. Dėl priežastinio ryšio ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, nurodo, kad nesutinka su atsakovės argumentu, jog šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kadangi atsakovė atsisakė įforminti butų perleidimą, dėl ko ieškovė ir negalėjo įvykdyti savo prievolių pirkėjams pagal preliminariąsias sutartis. Teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė pajamas gavo keleriais metais vėliau, dėl to patyrė nuostolių, negalėdama lėšų naudoti savo veikloje. Nurodo, kad šiuo atveju yra atsakovės kaltė ir ji pasireiškė tyčios forma, tai yra atsakovė, gavusi mokėjimą, atsisakė įforminti sutartis ir nepaisydama ieškovės reikalavimų ieškovės turtą pardavė kitiems asmenims.

Atsiliepimas

13. Atsakovė pateikė tripliką, juo prašo (patikslintą) ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai tripliko argumentai:

14. Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, nurodo, kad ieškovė nei ieškiniu, nei dubliku nepagrindė civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. Teigia, kad atsakovė tinkamai naudojosi savo teisėmis, o ir be to, ieškovė nepagrįstai teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 neva buvo nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai. Teigia, kad minėtoje byloje nebuvo tiriama atsakovės civilinė atsakomybė, teismas nebandė nustatyti (ir nenustatė) jokių atsakovės neteisėtų veiksmų. Teigia, kad jei ieškovė galvojo, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai, ji galėjo reikšti reikalavimus dėl baudos skyrimo ar dėl palūkanų priteisimo, tačiau ieškovė tokių reikalavimų nepareiškė.

15. Dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, nurodo, kad ieškovė nors ir teigia, kad jos nuostoliai yra negautos pajamos, tačiau neįrodo kasacinio teismo praktikoje pripažįstamų būtinųjų sąlygų priteisti negautas pajamas. Mano, kad ieškovė pareikštu ieškiniu pažeidžia civilinės atsakomybės kompensacinę paskirtį ir taip siekia nepagrįstai praturtėti, kadangi ieškovės teisės jau buvo apgintos civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022. Pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tariamą žalos faktą ir (ar) dydį, nepateikė jokių konkrečių skaičiavimų, duomenų ir (ar) kompetentingų institucijų išvadų apie tariamą pinigų nuvertėjimą, nors tai yra specialiųjų ekonominių žinių ir atskiro tyrimo reikalaujantis klausimas.

16. Dėl priežastinio ryšio ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, nurodo, kad ieškovės dublike nurodyti argumentai dėl butų perleidimo aplinkybių nėra susiję su ieškovės prašomais tariamai patirtais nuostoliais dėl neva nuvertėjusių piniginių lėšų, taip pat ieškovė nenurodė patyrusi konkrečių nuostolių dėl negalėjimo vykdyti sutarčių su savo kontrahentais. Teigia, kad šiuo atveju neegzistuoja ir atsakovės kaltė, kadangi atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir minėtoje byloje įgyvendino savo procesines teises teikdama atsiliepimą į ieškinį ir apeliacinį skundą, taip įgyvendindama savo konstitucinę teisę į teismą. Nurodo, kad atsakovė, teismams išsprendus tarp šalių kilusį ginčą dėl butų nuosavybės teisės nustatymo, sprendimą įvykdė kiek įmanoma nedelsdama.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimas

17. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės atsakovei priteisė 6 197,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 1 944 Eur žyminio mokesčio.

18. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą dėl minimalių patirtų nuostolių priteisimo, kuriuos apskaičiuoja kaip 6 procentų metines palūkanas už laiku negautas pinigų sumas, tačiau procesiniuose dokumentuose, baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovas nurodė, jog neprašo priteisti negautų pajamų, todėl neteikia į bylą su šiomis aplinkybėmis susijusių įrodymų; nagrinėjant bylą teisme ieškovės atstovas nurodė, kad prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas.

19. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė sąlygų, sudarančių įstatymų numatytą pagrindą jai priteisti kompensuojamąsias palūkanas, kaip jos patirtus minimalius nuostolius. Pasak teismo, teismų praktikoje prievolė mokėti palūkanas laikoma išvestine prievole. Sąlyga, be kurios nėra galimas šios prievolės, t. y. prievolės mokėti kompensuojamąsias palūkanas, atsiradimas, – pagrindinės piniginės prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko egzistavimas. Teismo vertinimu, šioje byloje ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų kaip minimalių jos nuostolių priteisimo, turėjo pareigą įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, pasireiškusius netinkamu piniginės prievolės įvykdymu, t. y. kad atsakovė turėjo ieškovei piniginę prievolę ir praleido šios piniginės prievolės įvykdymo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas, įvertinęs Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 konstatuotas aplinkybes, nurodė, kad atsakovės prievolė buvo perduoti ieškovei nekilnojamąjį turtą, kurią atsakovė nepagrįstai atsisakė įvykdyti. Tokios aplinkybės, pasak teismo, įrodo, kad tarp bylos šalių nebuvo materialiojo teisinio santykio, kuriame atsakovė, kaip pasyvioji prievolės šalis (skolininkė), turėjo pareigą perduoti ieškovei, kaip aktyviajai prievolės šaliai (kreditorei), pinigus ir ieškovė turėjo teisę reikalauti, jog atsakovė perduotų pinigus. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju nėra pirminės ir būtinosios sąlygos prievolei mokėti kompensacines palūkanas atsirasti, t. y. piniginės prievolės ieškovei, kurios įvykdymo terminą atsakovė būtų praleidusi, todėl ieškovė, esant jos suformuluotam reikalavimui dėl kompensuojamųjų palūkanų kaip minimalių nuostolių priteisimo, neturi teisės reikalauti kompensuojamųjų palūkanų pagal CK 6.210 ir 6.261 straipsnius.

21. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

22. Teisėjų kolegija pažymėjo (nutarties 22 punktas), kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, jog ieškovės prašoma priteisti 129 217,54 Eur suma kvalifikuotina kaip reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas, o ne reikalavimas atlyginti nuostolius už laiku negautas pinigų sumas. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl nuostolių, patirtų dėl negalėjimo tam tikrą laiką naudotis savo pinigais, atlyginimo. Taigi, ieškinio dalykas nagrinėjamojoje byloje yra ieškovės reikalavimas atlyginti jos patirtus nuostolius dėl negalėjimo tam tikrą laiką naudotis savo pinigais, o tokių nuostolių apskaičiavimo būdas šiuo atveju nėra ieškinio dalykas, kurį, remiantis nutarties 20 ir 21 punktuose pateiktais kasacinio teismo praktikos išaiškinimais, turi nurodyti ieškovė. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti nuostolių atlyginio suma, apskaičiuota pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytą palūkanų dydį nuo dėl atsakovės veiksmų uždelstų gauti iš pirkėjų sumų, yra vienas iš galimų nuostolių, patirtų negalint naudotis savo pinigais, apskaičiavimo būdų.

23. Faktiniu reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė tai, kad, atsakovei pažeidus savo kaip pardavėjos prievolę nustatytais terminais perleisti ieškovei nuosavybės teises į butus, ieškovė negalėjo sudaryti minėtų butų pirkimo–pardavimo sutarčių su faktiniais pirkėjais, su kuriais buvo sudariusi preliminariąsias butų pirkimo–pardavimo sutartis, tai lėmė, jog ieškovė pajamas iš tokių butų pardavimo gavo tik 2023 m., o ne 2020–2021 m., kaip buvo suplanavusi, dėl to ji dėl infliacijos ir gerokai išaugusių nekilnojamojo turto bei statybų verslo kainų neteko galimybės gautus pinigus panaudoti taip efektyviai, kaip tai būtų galėjusi padaryti 2020–2021 m. Esant byloje nurodytoms tokioms faktinėms aplinkybėms, taip pat ieškovei įrodinėjant (apskaičiuojant) jos patirtų nuostolių dydį pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo pareigą vertinti civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą ir spręsti dėl nuostolių dydžio apskaičiavimo pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kaip vieno iš galimų nuostolių atlyginimo apskaičiavimo būdų, tinkamumo, o ne apsiriboti CK 6.210 straipsniui taikyti būtinų sąlygų (ne)nustatymu. To nepadaręs, t. y. iš esmės neįvertinęs civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę ir nuostolių atlyginimą, ir proceso teisės normas, nustatančias pareigą teismui tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį.

24. Nors šiuo atveju atsakovė ieškovei neturėjo piniginės prievolės tiesiogine šios sąvokos prasme, tačiau ieškovei nagrinėjamoje byloje įrodinėjant, kad atsakovei pažeidus savo kaip pardavėjos prievolę nustatytais terminais perleisti ieškovei nuosavybės teises į butus ieškovė negalėjo sudaryti butų pirkimo–pardavimo sutarčių su faktiniais jų pirkėjais, su kuriais buvo sudariusi preliminariąsias butų pirkimo–pardavimo sutartis, tai lėmė, jog ieškovė kurį laiką negalėjo naudotis pajamomis iš tokių butų pardavimo, apeliacinės instancijos teismas nutarties 29 punkte pripažino, kad ieškovė turi pagrindą prašomus priteisti nuostolius, patirtus dėl numatytu laiku negautų pajamų iš butų pardavimo, grįsti įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamosiomis palūkanomis. Kaip pagrįstai nurodo pati ieškovė apeliaciniame skunde, atsakovės veiksmai, užkirtę galimybę jai gauti iš pirkėjų pinigų sumas, nuostolių aspektu ieškovei iš esmės sukėlė tokias pačias pasekmes, kaip būtų sukėlę atsakovei uždelsus ieškovei įvykdyti tokio paties dydžio tiesioginę piniginę prievolę.

25. Nutarties 34 punkte konstatuota, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavęs ginčo teisinį santykį, t. y. nustatęs, kad ieškovė siekia kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, bet ne nuostolių, apskaičiuotų CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų forma, patirtų dėl numatytu laiku negautų pajamų iš butų pardavimą, skundžiamame sprendime apsiribojo CK 6.210 straipsniui taikyti kasacinio teismo suformuotų būtinų sąlygų (ne)nustatymu, kurias taip pat nustatė neteisingai, neįvertinęs visų šiai bylai aktualių aplinkybių. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės prašomų priteisti nuostolių, patirtų dėl negalėjimo tam tikrą laiką naudotis savo pinigais, pagrįstumo ir realumo, nenustatė, netyrė bei nevertino priežastinio ryšio tarp ieškovės negalėjimo naudotis piniginėmis lėšomis, gautomis pardavus butus, ir atsakovės veiksmų, nustatytais terminais neperleidžiant ieškovei nuosavybės teisių į butus. Šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl ieškovės teisės į nuostolių atlyginimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nenustatęs ir neįvertinęs civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, neatskleidė bylos esmės, dėl to skundžiamas sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių ir klausimų apimtį bei pobūdį (nevertintas atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimas), byla turi būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi (sprendžiama dėl klausimų, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė, nevertino ir dėl jų nepasisakė).

27. Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022 31 punktas).

28. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo išvadas ir nurodymus, civilinės bylos įrodinėjimo dalyku laikytinas civilinės atsakomybės sąlygų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę ir nuostolių atlyginimą, egzistavimo įrodinėjimas. Ieškovei tenka pareiga įrodyti ieškovės prašomų priteisti nuostolių, patirtų dėl negalėjimo tam tikrą laiką naudotis savo pinigais, pagrįstumą ir realumą, priežastinį ryšį tarp ieškovės negalėjimo naudotis piniginėmis lėšomis, gautomis pardavus butus, ir atsakovės veiksmų, nustatytais terminais neperleidžiant ieškovei nuosavybės teisių į butus.

IV. Šalių

rašytiniai paaiškinimai

29. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodo, kad atsakovė, laikydamasi negautų pajamų, kaip ieškovės prašomų priteisti nuostolių, atlyginimo koncepcijos, neatsižvelgdama į 2024-10-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, tik bando suklaidinti pirmosios instancijos teismą, kadangi atsakovės pateikti samprotavimai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika liečia tik tas bylas, kuriose ieškovai kaip tik reikalavo ir byloje įrodinėjo realias negautas pajamas, viršijančias minimalius nuostolius. Tuo tarpu šioje byloje ieškovė neprašo ir neįrodinėja įstatyme įtvirtintų minimalių nuostolių ribą viršijančių nuostolių atlyginimo.

30. 2024-10-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis (27 punktas): „Įstatymų leidėjo įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos šis patiria dėl to, kad, skolininkui pažeidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius negali naudotis savo pinigais. Šiuo atveju kreditoriui nereikia nei įrodinėti, kad dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės jis patyrė nuostolių (nes pagal įstatymą preziumuojama, jog tokių patiriama), nei konkretaus nuostolių dydžio. Atsižvelgdamas į tai, kad kompensuojamosios palūkanos laikomos tik minimaliais nuostoliais, kreditorius, patyręs didesnių nuostolių, nei kompensuojamųjų palūkanų suma, gali jų, kiek nepadengia šios palūkanos, reikalauti iš skolininko. Tačiau tokiu atveju kreditorius privalo įrodyti realių nuostolių dydį“ (aut. pastaba: t. y. jeigu reikalauja daugiau, nei pagal CK 6.210 str. apskaičiuotų).

31. 2024-10-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis (29 punktas): „Nors šiuo atveju atsakovė ieškovei neturėjo piniginės prievolės tiesiogine šios sąvokos prasme, tačiau ieškovei nagrinėjamoje byloje įrodinėjant, kad atsakovei pažeidus savo kaip pardavėjos prievolę nustatytais terminais perleisti ieškovei nuosavybės teises į butus, ieškovė negalėjo sudaryti butų pirkimo–pardavimo sutarčių su faktiniais jų pirkėjais, su kuriais buvo sudariusi preliminariąsias butų pirkimo–pardavimo sutartis, tai lėmė, jog ieškovė kurį laiką negalėjo naudotis pajamomis iš tokių butų pardavimo, pripažintina, kad ieškovė turi pagrindą prašomus priteisti nuostolius, patirtus dėl numatytu laiku negautų pajamų iš butų pardavimo, grįsti įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamosiomis palūkanomis. Kaip pagrįstai nurodo pati ieškovė apeliaciniame skunde, atsakovės veiksmai, užkirtę galimybę jai gauti iš pirkėjų pinigų sumas, nuostolių aspektu ieškovei iš esmės sukėlė tokias pačias pasekmes, kaip, kad atsakovė būtų uždelsusi ieškovei įvykdyti tokio paties dydžio tiesioginę piniginę prievolę.“

32. 2024-10-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis (30 punktas): „Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo motyvus dėl prievolės įvykdymo termino (ne)praleidimo, atkreipia dėmesį, kad vėluojantys atsiskaitymai versle faktiškai visuomet sutrikdo įmonės pinigų srautus, tai neabejotinai turi įtakos įmonės veiklai, jos atsiskaitymams su kontrahentais ir pan. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, pripažįsta pagrįsta ieškovės poziciją, kad ji, negalėdama disponuoti lėšomis, kurias buvo numačiusi gauti tam tikru terminu, tačiau kurios numatytu terminu nebuvo gautos, turi teisėtą pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti nuostolių, apskaičiuotų įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų forma (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).“

33. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškovė UAB „Danesta LT“: 1) turi pagrindą reikalauti atlyginti nuostolius dėl atsakovės UAB „UNO“ neteisėtų veiksmų (pažeidus savo kaip pardavėjos prievolę nustatytais terminais perleisti ieškovei nuosavybės teises į butus); 2) turi pagrindą apskaičiuoti nuostolių dydį pagal CK 6.210 str. nustatytą palūkanų normą, todėl atsakovės UAB „Uno“ samprotavimai apie buhalterinį negautų pajamų apskaičiavimą, sąnaudų atėmimą ir pan. yra neaktualūs šioje byloje. Visa atsakovės atstovo pateikta teismų praktika neturi nieko bendra su šia byla, kadangi nurodytose bylose, kaip minėta, ieškinio dalyką sudarė įrodinėjamos realios negautos pajamos, o ne minimalūs įstatymo garantuojami neįrodinėtini nuostoliai įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų forma.

34. Atsakovės samprotavimai, kad ieškovė neturi fantazijos, kur panaudoti pinigus, turi tiek pat prasmės, kiek aiškinimas, kad ir paskolos galima neskubėti grąžinti kreditoriui, o paskolos palūkanas mokėti tik tuo atveju, jeigu kreditorius skolininkui įrodys, kad pelningai investuos tuos pinigus. Nagrinėjant ieškovės ieškinį pakartotinai, remiantis apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais, teismui iš esmės belieka techninis darbas – patikrinti, ar ieškovė teisingai apskaičiavo savo nuostolius. Tačiau matyti, kad vietoje to, kad atsakovė teiktų paaiškinimus dėl ieškovės pateiktų minimalių nuostolių skaičiavimo, to visiškai nedaro. Vadinasi, atsakovė su šiais skaičiavimais (pačiu skaičiavimo teisingumu matematine prasme) sutinka.

35. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė taip pat yra pasisakiusi savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose. Atsakovės UAB „Uno“ sandoriai 2022-05-31 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu panaikinti keliais pagrindais (prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat viešajai tvarkai ar gerai moralei). O dabar ir apeliacinės instancijos teismas 2024-10-08 nutartyje pasisakė, kad ieškovė turi teisę nagrinėjamu atveju reikalauti nuostolių atlyginimo už negalėjimą naudotis pinigais. Todėl, kaip minėta, teismas turi patikrinti visą apskaičiuotą sumą, t. y. ar visa apskaičiuota suma susijusi priežastiniu ryšiu su UAB „Uno“ neteisėtais veiksmais.

36. Dėl pareigos įrodyti nuostolių dydį: „Kadangi įstatyme įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos pagal savo pobūdį yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, todėl, kreditoriui reikalaujant nuostolių, kurių dydis viršija minimalius nuostolius, atlyginimo, kompensuojamosios palūkanos turi būti įskaitomos į nuostolių sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024, 36 punktas)“. Tuo tarpu ieškovė dar savo dublike detaliai paaiškino, kad „pareiškė ieškinį ne dėl negautų pajamų nesudarius kokį nors konkretų sandorį, kurio ji neturėjo galimybės sudaryti būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o reikalauja atlyginti įstatyme nustatyto minimalaus dydžio nuostolius už laiku negautas pinigų sumas.“ Lietuvos apeliacinis teismas 2024-10-08 nutartimi patvirtino tokią ieškovės teisę.

37. Ieškovė UAB „Danesta LT“ teismo prašo tenkinti ieškinį ir priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

38. Atsakovės „Uno“ rašytiniai paaiškinimai.

39. Atsakovė „Uno“ pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodo, kad išsamius argumentus, patvirtinančius, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, atsakovė jau yra išdėsčiusi savo atsiliepime į ieškinį bei triplike, todėl jų nekartoja, prašo jais vadovautis priimant teismo sprendimą.

40. Ieškovė neįrodė tariamai patirtų nuostolių realumo ir pagrįstumo.

41. Kasacinis teismas expressis verbis yra išaiškinęs, kad asmuo, prašydamas atlyginti žalą, turi įrodyti ir žalos padarymo faktą, ir žalos dydį, nes nei vienas, nei kitas nėra preziumuojami: „<...> ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka <...> Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį.“

42. Tuo tarpu ieškovė neįrodė nei tariamų nuostolių dydžio, nei fakto. Ieškovės prašomi priteisti nuostoliai savo pobūdžiu (prigimtimi) yra negautos pajamos, tačiau ieškovė neįrodė kasacinio teismo praktikoje pripažįstamų būtinųjų negautų pajamų priteisimo sąlygų (tokios sąlygos nagrinėjamu atveju elementariai neegzistuoja).

43. Kaip matyti, nei ieškinyje, nei dublike ieškovė neįrodinėja negautų pajamų realumo ir pagrįstumo, nepateikia prašomų priteisti nuostolių (negautų pajamų) pagrindimo ar bent įtikinamo apskaičiavimo. Ieškovė ginčo kotedžus vėliau (vėlesniu terminu) pardavė kotedžų pirkėjams fiziniams asmenims.

44. Dar daugiau, svarbu ir tai, kad ieškovė dėl atsakovės veiksmų apskritai (netgi teoriškai) negalėjo patirti jokių nuostolių (negautų pajamų forma): (i) vienintelė ieškovės vykdoma ūkinė komercinė veikla buvo „Dvaro slėnio“ butų kotedžų vystymas / pardavimas tretiesiems asmenims. Jokios kitos ūkinės komercinės veiklos ieškovė nevykdė. Vadinasi, ieškovė už ginčo kotedžų pardavimą gautų pinigų niekur nebūtų galėjusi panaudoti / investuoti. Priešingų įrodymų civilinėje byloje ieškovė nepateikė (CPK 12, 178 str.). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad už ginčo kotedžų pardavimą gautinas sumas ruošėsi kažkur investuoti / panaudoti, nors tokie įrodymai, pagal kasacinio teismo praktiką, būtini negautų pajamų priteisimo bylose; (ii) viešai prieinami duomenys suponuoja, o ieškovė nepaneigė (CPK 12, 178 str.), kad ieškovė už ginčo kotedžus gautų piniginių sumų nebūtų sugebėjusi panaudoti pelnui uždirbti. Viešai prieinami duomenys rodo, kad ieškovė pelningai paskutinį kartą veikė 2019 m. Tuo tarpu vėlesniais metais duomenų apie savo finansinę padėtį Registrų centrui neteikė. I. R. centras buvo inicijavęs likvidavimą. Ieškovė paskutiniais metais turėjo didelių skolų VMI ir privatiems kreditoriams, iš ieškovės turto antstoliai vykdo išieškojimus.

45. Papildomai pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismų praktikoje nėra bylų dėl negautų pajamų priteisimo, kuriose negautos pajamos būtų priteisimos neįrodinėjant negautų pajamų dydžio / neteikiant įrodymų apie negautas pajamas, o remiantis įstatyme nustatytais mokėjimo / procesinių palūkanų dydžiais. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – nuostolių fakto ir dydžio, todėl ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

46. Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį bei triplike jau yra išdėsčiusi išsamius argumentus, kad byloje nagrinėjamu atveju neegzistuoja kitos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. jog neegzistuoja atsakovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė. Prašo ieškinį atmesti, priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (išlaidų faktą ir dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos).

V. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė.

47. Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti visa apimtimi.

48. Teismo posėdyje atsakovės atstovai ieškinį prašė atmesti visa apimtimi ieškovei neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų, papildomai iškėlė prašymą atmesti ieškinį praleidus ieškinio senatį ir dėl tos priežąsties, kad neįrodytas nuostolių pagrįstumas ir realumas.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

VI. Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

49. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Danesta“ ir UAB „Uno“ 2015 m. rugsėjo 25 d. bei 2015 m. spalio 25 d. sudarė Rezervavimo sutartis, kuriomis atsakovė rezervavo ieškovei teisę už sutartą kainą įsigyti iš atsakovės nustatyto statybos baigtumo statinius. Šalys 2018 m. rugsėjo 19 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė, kad gyvenamųjų namų (butų) statybos bus finansuojamos iš ieškovės asmeninių lėšų ir iš avansinių mokėjimų, surinktų iš sublokuotus gyvenamuosius namus (butus) rezervavusių pirkėjų. Šiuo pagrindu ieškovė sudarė preliminariąsias būsimų gyvenamųjų namų (butų) pirkimo–pardavimo sutartis su faktiniais turto pirkėjais. Ieškovė su atsakove sutarė 2020 m. vasario 6 d. sudaryti pagrindinę gyvenamųjų namų (butų) pirkimo–pardavimo sutartį ir tuo pagrindu kreipėsi į notarę, tačiau pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimas notarine tvarka neįvyko, nes notarė 2020 m. vasario 6 d. elektroniniu laišku informavo šalis, kad UAB „Uno“ valdybos narys kreipėsi į ją su pretenzija dėl pažeidžiamos kiekybinio atstovavimo teisės, sudarant nekilnojamojo turto sandorius. Ieškovė, manydama, kad atsakovė nepagrįstai atsisako su ja sudaryti notarines butų pirkimo–pardavimo sutartis, kreipėsi į teismą su ieškiniu, be kita ko, prašydama patvirtinti pirkimo–pardavimo sandorius. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 ieškovės reikalavimą pripažino pagrįstu ir nusprendė, kad ieškovė laikytina statinių savininke atitinkamai nuo 2020 m. vasario 6 d. ir 2020 m. rugsėjo 29 d. Teismas patenkino trečiųjų asmenų (faktinių turto pirkėjų) savarankiškus reikalavimus ir įpareigojo ieškovę per 1 mėn. įvykdyti preliminariąsias sutartis, sudarytas su pirkėjais, ir parduoti jiems būstus pagal ieškovės su pirkėjais sudarytas preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis.

50. Ieškovė teigia, kad atsakovė pažeidė savo kaip pardavėjos prievolę nustatytais terminais jai perleisti nuosavybės teises į butus, dėl to ieškovė negalėjo sudaryti minėtų butų pirkimo–pardavimo sutarčių su pirkėjais, su kuriais buvo sudariusi preliminariąsias butų pirkimo–pardavimo sutartis, tai lėmė, jog ieškovė pajamas iš tokių butų pardavimo gavo tik 2023 m., įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022, o ne 2020–2021 m., kaip buvo suplanavusi, dėl to ji dėl infliacijos ir gerokai išaugusių nekilnojamojo turto bei statybų verslo kainų neteko galimybės gautus pinigus panaudoti taip efektyviai, kaip tai būtų galėjusi padaryti 2020–2021 m., todėl kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės jos naudai priteisti 129 217,54 Eur nuostolius, kuriuos apskaičiavo remdamasi CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytu palūkanų dydžiu nuo dėl atsakovės veiksmų uždelstų gauti sumų.

51. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo išvadas ir nurodymus, civilinė bylos įrodinėjimo dalyku laikytinas civilinės atsakomybės sąlygų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę ir nuostolių atlyginimą, egzistavimo įrodinėjimas. Ieškovei tenka pareiga įrodyti ieškovės prašomų priteisti nuostolių, patirtų dėl negalėjimo tam tikrą laiką naudotis savo pinigais, pagrįstumą ir realumą, priežastinį ryšį tarp ieškovės negalėjimo naudotis piniginėmis lėšomis, gautomis pardavus butus, ir atsakovės veiksmų, nustatytais terminais neperleidžiant ieškovei nuosavybės teisių į butus.

52. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje apibrėžta civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

53. Pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Taigi, neatlikus veiksmų tyrimo, iš karto negalima teigti, kad asmuo veikė neteisėtai. Siekiant konstatuoti šį faktą, turi būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes.

54. Kita civilinės atsakomybės sąlyga yra dėl neteisėtų veiksmų kilusi žala. Žala gali pasireikšti kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

55. Byloje nustatyti faktai, dėl kurių ginčo tarp šalių neliko, apie tai, kad ieškovė su atsakove 2020 m. sudarė šešiolikos butų pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovei atsisakius sandorius įforminti notarine tvarka, ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, kuris 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 ieškovės reikalavimus patenkino ir nustatė, kad ieškovė yra minimų butų savininkė atitinkamai nuo 2020 m. vasario 6 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. Ieškovė su būsimais pirkėjais buvo sudariusi visų butų, išskyrus vieną, preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau, atsakovei atsisakius įforminti sandorius notarine tvarka, ieškovė negalėjo butų perleisti pirkėjams. Tokia galimybė atsirado tik tada, kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 sprendimas, t. y. 2023 m. sausio 17 d.

56. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovės neteisėti veiksmai konstatuoti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendime. Atsakovė pažeidė savo kaip pardavėjos prievolę nustatytais terminais perduoti ieškovei nuosavybės teises į butus, dėl to ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovė. Ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pardavimo pajamas už butus gavo ne 2020 m., kaip buvo suplanavusi, o tik 2023 m. Ieškovės tikslas buvo parduoti pastatytus butus pirkėjams 2020–2021 m. kainomis ir gautus iš pirkėjų pinigus panaudoti versle dar 2020–2021 m., o ne 2023 m., kai infliacija ir gerokai išaugusios tiek nekilnojamojo turto, tiek statybų verslo kainos faktiškai eliminavo galimybę taip pat efektyviai panaudoti gautus pinigus, kaip tai buvo galima padaryti 2020–2021 m.

57. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad nėra atsakovės kaltės, nes, atsakovės manymu, nors ji pažeidė savo kaip pardavėjos prievolę nustatytais terminais perduoti ieškovei nuosavybės teises į butus, tačiau ji visiškai tikėjo savo veiksmų teisėtumu dėl sutarčių nesudarymo, ir dėl to nėra atsakovės kaltės ar neatsargumo. Teismo vertinimu, šis atsakovės argumentas yra nepagrįstas. Kaip nurodyta anksčiau, byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2020 m. sudarė šešiolikos butų pirkimo–pardavimo sutartis ir atsakovei atsisakius sandorius įforminti notarine tvarka ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, kuris 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 ieškovės reikalavimus patenkino ir nustatė, kad ieškovė yra minimų butų savininkė atitinkamai nuo 2020 m. vasario 6 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 29 d.

58. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje bendrojoje civilinės atsakomybės taisyklėje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

59. Taigi sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas yra neteisėtas neveikimas. Vadovaujantis CK 6.205 straipsniu, neteisėti veiksmai gali pasireikšti bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymu, netinkamu įvykdymu, įvykdymo termino praleidimu. Atsakovės UAB „UNO“ sandoriai 2022-05-31 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu panaikinti keliais pagrindais kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat viešajai tvarkai ar gerai moralei.

60. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 ieškovės reikalavimą pripažino pagrįstu ir nusprendė, kad ieškovė laikytina statinių savininke atitinkamai nuo 2020 m. vasario 6 d. ir 2020 m. rugsėjo 29 d. Teismas patenkino trečiųjų asmenų (faktinių turto pirkėjų) savarankiškus reikalavimus ir įpareigojo ieškovę per 1 mėn. įvykdyti preliminariąsias sutartis su pirkėjais ir parduoti jiems būstus pagal ieškovės su pirkėjais sudarytas preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis.

61. Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, pažymėtina, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė neteisėtai, pažeisdama šalių sudarytas pirkimo–pardavimo ir jungtinės veiklos sutartis, avansu gavusi iš ieškovės mokėjimą už turtą, atsisakė įforminti su ieškove sudarytus butų pirkimo–pardavimo sandorius ir dalį šių butų mažesnėmis kainomis pardavė kitiems asmenims. Ieškovės negalėjimas naudotis piniginėmis lėšomis, gautomis pardavus butus, yra priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovės veiksmais, nustatytais terminais neperleidžiant ieškovei nuosavybės teisių į butus.

62. Kita civilinės atsakomybės sąlyga yra dėl neteisėtų veiksmų kilusi žala.

63. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo motyvus dėl prievolės įvykdymo termino (ne)praleidimo, priimtoje nutartyje nurodė, kad vėluojantys atsiskaitymai versle faktiškai visuomet sutrikdo įmonės pinigų srautus, tai neabejotinai turi įtakos įmonės veiklai, jos atsiskaitymams su kontrahentais ir pan. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, pripažįno pagrįsta ieškovės poziciją, kad ji, negalėdama disponuoti lėšomis, kurias buvo numačiusi gauti tam tikru terminu, tačiau kurios numatytu terminu nebuvo gautos, turi teisėtą pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti nuostolių, apskaičiuotų įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų forma (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) (nutarties 30 punktas).

64. Teismas spręsdamas ginčą yra įpareigotas laikytis teisinės taisyklės (suformuoto precedento) ankstesnėje byloje. Aukštesniojo teismo sprendimai yra privalomi žemesniųjų instancijų teismams.

65. LR teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

66. Teismas, nagrinėdamas bylą, remiasi apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovė negalėdama disponuoti lėšomis, kurias buvo numačiusi gauti tam tikru terminu, tačiau kurios numatytu terminu nebuvo gautos, turi teisėtą pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti nuostolių, apskaičiuotų įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų forma.

67. Dėl nuostolių apskaičiavimo

68. Pagal CK 6.210 straipsnio nuostatas terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio; kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis).

69. Pažymėtina tai, kad CK 6.210 straipsnis yra bendroji norma, taikoma tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė yra kilusi iš sutarties, tiek kai yra atsiradusi kitais pagrindais, taip pat ir iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-687/2015).

70. Įstatymų leidėjo įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos šis patiria dėl to, kad, skolininkui pažeidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius negali naudotis savo pinigais. Šiuo atveju kreditoriui nereikia įrodinėti nei to, kad dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės jis patyrė nuostolių (nes pagal įstatymą preziumuojama, jog tokių patiriama), nei konkretaus nuostolių dydžio. Atsižvelgdamas į tai, kad kompensuojamosios palūkanos laikomos tik minimaliais nuostoliais, kreditorius, patyręs didesnių nuostolių nei kompensuojamųjų palūkanų suma, gali jų, kiek nepadengia šios palūkanos, reikalauti iš skolininko. Tačiau tokiu atveju kreditorius privalo įrodyti realių nuostolių dydį.

71. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 6.210 straipsniui taikyti turi būti trys sąlygos: (1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; (2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; (3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-373/2006; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-687/2015).

72. Nors šiuo atveju atsakovė ieškovei neturėjo piniginės prievolės tiesiogine šios sąvokos prasme, tačiau ieškovei nagrinėjamoje byloje įrodinėjant, kad atsakovei pažeidus savo kaip pardavėjos prievolę nustatytais terminais perleisti ieškovei nuosavybės teises į butus ieškovė negalėjo sudaryti butų pirkimo–pardavimo sutarčių su faktiniais jų pirkėjais, su kuriais buvo sudariusi preliminariąsias butų pirkimo–pardavimo sutartis, tai lėmė, jog ieškovė kurį laiką negalėjo naudotis pajamomis iš tokių butų pardavimo, pripažintina, kad ieškovė turi pagrindą prašomus priteisti nuostolius, patirtus dėl numatytu laiku negautų pajamų iš butų pardavimo, grįsti įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamosiomis palūkanomis. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, atsakovės veiksmai, užkirtę galimybę jai gauti iš pirkėjų pinigų sumas, nuostolių aspektu ieškovei iš esmės sukėlė tokias pačias pasekmes, kaip būtų sukėlę, jei atsakovė būtų uždelsusi ieškovei įvykdyti tokio paties dydžio tiesioginę piniginę prievolę.

73. Kadangi įstatyme įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos pagal savo pobūdį yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, todėl, kreditoriui reikalaujant nuostolių, kurių dydis viršija minimalius nuostolius, atlyginimo, kompensuojamosios palūkanos turi būti įskaitomos į nuostolių sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024, 36 punktas).

74. Šioje byloje ieškovė neprašo ir neįrodinėja įstatyme įtvirtintų minimalių nuostolių ribą viršijančių nuostolių atlyginimo.

75. 2024 m. vasario 23 d. pareiškime (DOK 2530), kuriuo ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą, ieškovė pateikė prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimą, bendra prašomų priteisti palūkanų suma sudaro 129 217,54 Eur:

Buto Nr. Termino pradžios data Termino pabaigos data Pradelsta dienų Buto kaina sutartyje Sumokėta avansu Likusi sumokėti kaina Palūkanų suma 3-1 2020-08-05 2023-02-17 926 127 000 127 000 0 0 3-2 2021-02-05 2023-02-17 742 127 040 22 000 105 040 12 812,00 5-1 2021-02-05 2023-02-17 742 118 507,50 32 000 86 508 10 551,54 5-2 2020-12-15 2023-02-13 790 140 000 0 140 000 18 180,82 7-1 2020-12-10 2023-02-13 795 90 000 90 000 0 0,00 7-2 2020-12-14 2023-02-13 791 135 000 20 000 115 000 14 953,15 9-1 2020-12-10 2023-02-17 799 90 000 90 000 0 0,00 9-2 2020-12-10 2023-02-17 799 120 000 20 000 100 000 13 134,25 11-1 2020-08-25 2023-02-17 906 108 329 105 000 3 329 495,79 11-2 2020-12-15 2023-02-17 794 139 949,90 0 139 950 18 266,34 13-1 2021-02-05 2023-02-17 742 109 357,50 18 500 90 858 11 082,13 13-2 2020-12-15 2023-01-17 763 90 000 18 000 72 000 9 030,58 15-1 2021-02-08 2023-02-17 739 99 197,50 22 000 77 198 9 377,91 15-2 2020-12-10 2023-02-13 795 120 000 83 900 36 100 4 717,73 17-1 2021-02-05 2023-02-17 742 67 663 40 000 27 663 3 374,13 17-2 2021-02-05 2023-02-17 742 78 573 52 000 26 573 3 241,18 Iš viso: 129217,54

76. Nagrinėjant ieškovės ieškinį pakartotinai, remiantis apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais, teismo pareiga yra patikrinti, ar ieškovė teisingai apskaičiavo savo nuostolius. Atsakovė dėl ieškovės pateiktų minimalių nuostolių skaičiavimo prieštaravimų neteikė, tik teismo posėdžio metu kėlė argumentus, kad nėra aišku, kada būtų buvusios pasirašytos notarinės pirkimo–pardavimo sutartys, ir dėl to neaiški palūkanų skaičiavimo pradžia, taip pat prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.

77. Lentelės stulpelyje „Termino pradžios data“ nurodytos datos, nuo kurių ieškovei nebūtų buvę jokių kliūčių sudaryti butų pirkimo–pardavimo sutartis, jeigu ne atsakovės neteisėtas atsisakymas perduoti šiuos butus ieškovės nuosavybėn. Butams 3-1, 3-2, 5-1, 7-1, 9-1, 11-1, 13-1, 15-1, 15-2, 17-1, 17-2 tokiomis datomis laikomos atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų datos (1–3, 5, 7, 8, 10, 12–15 priedai). Butai 5-2, 7-2, 11-2, 13-2 (pažymėta raudonai) buvo atsakovės neteisėtai perleisti pirkimo–pardavimo sutartimis kitiems asmenims (4, 6, 9, 11 priedai), todėl palūkanų pradžios terminas paimtas pagal tų sutarčių datas, kadangi pirkimo–pardavimo sutartis sudaryti tuo metu kliūčių nebuvo. Butui 9-2 (pažymėta oranžine spalva) pradžios terminas paimtas pagal to paties namo kito buto (9-1) akto datą, kadangi tuo metu abu butai buvo baigti, o 9-2 buto savininkas I. R. buvo išvykęs (dirbo (duomenys neskelbtini)), atliktų darbų aktas su juo pasirašytas nebuvo, tačiau to ir nereikėjo, kadangi jokių nebaigtų darbų nebuvo, ką patvirtina jo kartu su kitais asmenimis paduotas ieškinys kitoje byloje.

78. Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 butų 3-2, 5-1, 9 -2, 11 -1, 13-1, 15-1, 17-1, 17-2 pirkėjai M. N., A. S., I. R., A. L., R. Ž., L. B., V. K., O. A. buvo pareiškę savarankiškus reikalavimus dėl įpareigojimo su jais sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis su ieškove sudarytų preliminariųjų sutarčių sąlygomis (16 priedas). Ieškinyje nurodoma, kad „ginčo statinių-gyvenamųjų namų statybos ir dalinės vidaus apdailos baigiamieji darbai pardavėjo (ieškovo) buvo perduoti pirkėjams, tačiau pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys su ieškove UAB „Danesta LT“ taip ir nebuvo sudarytos dėl tarp bylos šalių (ieškovo ir atsakovo) kilusių ginčų“.

79. Ieškovės teigimu, realiai butai pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymui buvo parengti anksčiau, nei buvo pasirašyti atliktų darbų aktai (17 priedas), pasirašymas užtruko dėl susiklosčiusios neapibrėžtos padėties: ieškovė su atsakove dėl butų nuosavybės bylinėjosi teisme, pirkėjai nežinojo, su kuo tęsti teisinius santykius pagal preliminariąsias sutartis, kadangi tuo metu formali butų savininkė buvo atsakovė, todėl buvo pareiškę savarankiškus reikalavimus atsakovei.

80. Lentelės stulpelyje „Termino pabaigos data“ nurodytos datos, kada buvo sudarytos (turėjo būti sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys). Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 priimtu 2022-05-31 sprendimu ieškovė buvo įpareigota su trečiaisiais asmenimis sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis preliminariosiose sutartyse nustatytomis sąlygomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sprendimas įsiteisėjo 2023-01-17 Lietuvos apeliaciniam teismui pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą. Taigi ieškovė turėjo sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis iki 2023-02-17. Dėl butų (duomenys neskelbtini) nustatytu terminu pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių dėl klausimų, nesusijusių su ieškovės veikla (pastaba: butai (duomenys neskelbtini) buvo areštuoti Klaipėdos apygardos prokuratūros sprendimais R. P. baudžiamojoje byloje kaip buvusi UAB „Uno“ nuosavybė; areštai panaikinti 2023-02-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-795/2023; įsiteisėjo 2023-03-16 Lietuvos apeliaciniam teismui byloje Nr. 1S-33-478/2023 priėmus nutartį palikti nutartį nepakeistą), sudaryti nepavyko, todėl paimta palankiausia atsakovei palūkanų skaičiavimo termino pabaigos data pagal teismo sprendime nustatytą terminą. Butų (duomenys neskelbtini) (pažymėta mėlynai) pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos anksčiau teismo nustatyto termino, todėl skaičiuojant palūkanas paimta faktinė pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo data. Dėl buto (duomenys neskelbtini) (pažymėta žaliai) teismas nustatė, kad pirkėjų nuosavybės teisės į šį butą pagrindas – įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2022-05-31 sprendimas, todėl kaip palūkanų skaičiavimo termino pabaigos data paimta minėto sprendimo įsiteisėjimo data, nors šio buto pirkėjai visą buto kainą sumokėjo daug vėliau.

81. CK 1.127 straipsnio 1dalis nustato, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

82.Taigi atsakovės argumentai dėl ieškinio senaties yra nepagrįsti, nes atsakovės daromas pažeidimas buvo tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), todėl atmestini.

83. Ieškovės prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimas, kuriame bendra prašomų priteisti palūkanų suma sudaro 129 217,54 Eur, laikytinas pagrįstu, teismas neturi pagrindo nesutikti, kad butai buvo parengti pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymui anksčiau, nei buvo pasirašyti atliktų darbų aktai, pasirašymas užtruko dėl susiklosčiusios neapibrėžtos padėties, nes ieškovė su atsakove dėl butų nuosavybės bylinėjosi teisme, pirkėjai nežinojo, su kuo tęsti teisinius santykius pagal preliminariąsias sutartis, kadangi tuo metu formali butų savininkė (pagal viešo registro duomenis) buvo atsakovė UAB „Uno“, todėl pirkėjai civilinėje byloje buvo pareiškę savarankiškus reikalavimus atsakovei UAB „Uno“, nors teismas tenkino pirkėjų reikalavimus, įpareigodamas sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius ne su atsakove UAB „Uno“, o su ieškove UAB „Danesta LT“. Lentelės stulpelyje „Termino pabaigos data“ nurodytos datos, kada buvo sudarytos (turėjo būti sudarytos) pirkimo–pardavimo sutartys. Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2022 priimtu 2022-05-31 sprendimu ieškovė buvo įpareigota su trečiaisiais asmenimis sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis preliminariosiose sutartyse nustatytomis sąlygomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sprendimas įsiteisėjo 2023-01-17 Lietuvos apeliaciniam teismui pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą. Ieškovė teismo sprendimą įvykdė. Tai yra ieškovė dėl atsakovės kaltės 2023 metais turėjo pardavinėti butus 2020 arba 2021 metų kainomis (kai buvo sudarytos preliminariosios sutartys su pirkėjais). Ieškovės tikslas buvo parduoti pastatytus butus pirkėjams 2020–2021 metais 2020–2021 metų kainomis ir gautus iš pirkėjų pinigus panaudoti versle dar 2020–2021 metais, o ne 2023 metais, kai infliacija ir išaugusios tiek nekilnojamojo turto, tiek statybų verslo kainos faktiškai eliminavo galimybę efektyviai panaudoti gautus pinigus, kaip tai buvo galima padaryti 2020–2021 metais.

84. Ieškovė aiškiai nurodė tiek ieškinio pagrindą (faktinio pobūdžio aplinkybes), tiek ieškinio dalyką (reikalavimą) – atlyginti konkrečią žalos (nuostolių) sumą, ieškovė dublike paaiškino, kad pareiškė ieškinį ne dėl negautų pajamų nesudarius kokio nors konkretaus sandorio, kurio ji neturi galimybės sudaryti būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o reikalauja atlyginti įstatyme nustatyto minimalaus dydžio nuostolius už laiku negautas pinigų sumas. Todėl atsakovės argumentai, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų įrodinėjimo sąlygų, atmestini, kaip neturintys sąsajumo su ieškinio pagrindu ir dalyku.

85. Ieškovės ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 129 217,54 Eur nuostolių atlyginimo.

86. LR CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

87. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už visą priteistą sumą (129 217,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

88. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

89. 2024-02-06 prašymu ieškovė UAB „Danesta LT“ nurodė, kad patyrė 7 260 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba byloje. Išlaidų detalizacija pridėta prie prašymo kartu su ieškovės išlaidas pagrindžiančiais įrodymais, išlaidas sudaro ieškinio parengimas, dubliko parengimas, pasirengimas ir atstovavimas teisme. 2024-09-19 ieškovė pateikė prašymą nurodydama, kad ieškovė (apeliantė) patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, susijusių su advokato teisine pagalba, parengiant apeliacinį skundą, kurios sudaro 3 630 Eur. Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ieškovė patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas byloje, susijusias su advokato teisine pagalba, kurias sudaro: 1) rašytinių paaiškinimų parengimas – 1 000 Eur, 2) pasirengimas bylos nagrinėjimui – 700 Eur, 3) atstovavimas teisme – 720 Eur. Iš viso patyrė 13 310 Eur bylinėjimosi išlaidų.

90. Atsakovė nagrinėjant bylą pirmą kartą patyrė 6 197,62 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų. Atsakovė pateikė duomenis, kad, po civilinės bylos sugrąžinimo pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui, patyrė 4 303,73 Eur (įskaitant PVM) bylinėjimosi išlaidų, iš viso 10 501,35 Eur.

91. Pažymėtina, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą, šalys viena kitos bylinėjimosi išlaidų neginčijo ir neteikė prieštaravimų ar argumentų, sumažinti neprašė. Patenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisiamos jos patirtos 13 310,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

92. Ieškovei 2023 m. spalio 27 d. nutartimi, atsižvelgiant į pareikštus ieškinio reikalavimus, buvo atidėtas 2 368 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. Ieškovė 2024 m. vasario 23 d. pradinį ieškinį tikslino ir patikslintu ieškiniu pareikšdama turtinį reikalavimą, už kurį mokėtinas 1 944 Eur žyminis mokestis. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi uždarosios akcinės bendrovės „Danesta LT“ prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą buvo patenkintas ir atidėtas 1 944 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, iki Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas ir ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, iki bus priimtas sprendimas, iš atsakovės priteisiamas 3 888,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 256, 270 straipsniais, teismas,

nusprend ž i a:

tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danesta LT“ ieškinį.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Danesta LT“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Uno“ 129 217,54 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už visą priteistą sumą (129 217,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Danesta LT“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Uno“ 13 310,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Uno“ 3 888,00 Eur žyminį mokestį, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Giedrė Seselskytė