- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- e2A-559-950/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20202-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
- Atsakovas
- D. J.
- Ieškovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, A. R. G.
- Advokatai
- Vytenis Gubavičius, Dana Žvingilienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-712-1052/2023 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nekilnojamojo turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokos metu įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei pagal atsakovo D. J. priešieškinį ieškovei A. J. dėl santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo, tretieji asmenys byloje – akcinė bendrovė „Swedbank“, A. R. G., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. J. (toliau – ir ieškovė) 2019 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-26363). Vieną iš pradinio ieškinio reikalavimų (dėl santuokos nutraukimo momento) ji patikslino 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateiktu pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo (reg. Nr. DOK-108121), taip pat 2023 m. liepos 20 d. pateiktu pareiškimu pradinį ieškinį papildė nauju reikalavimu (reg. Nr. DOK-89513).
2. Ieškovė ieškiniu pareikštus materialinius / teisinius reikalavimus papildomai patikslino teismo posėdžio metu.
Šalies argumentai
3. Ieškovė byloje prašė:
1) nutraukti jos ir atsakovo D. J. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos biure sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįstant, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. liepos mėn.;
2) po santuokos nutraukimo palikti pavardes: J., J.;
3) nustatyti nepilnamečio vaiko T. J. gyvenamą vietą kartu su ja;
4) priteisti nepilnamečiam vaikui T. J. iš atsakovo – 300 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnui sukaks pilnametystė, paskiriant ją nepilnamečio sūnaus turto tvarkytoja uzufrukto teise;
5) nustatyti, jog skyriumi nuo nepilnamečio vaiko gyvenantis atsakovas bendrauja su sūnumi T. J. šalių susitarimu, nekliudomai, atsižvelgiant į vaiko norą ir šalių galimybes;
6) pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe;
7) padalinti santuokos metu įgytą turtą tokia tvarka:
7.1) jai asmeninės nuosavybės teise priteisti: butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (67 000 Eur vertės); automobilį Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 500 Eur vertės);
7.2) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (113 000 Eur vertės); automobilį Mercedes Benz 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (700 Eur vertės);
8) priteisti jai iš atsakovo 23 945 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokinio turto dalį;
9) priteisti jai iš atsakovo 4 659,17 Eur sumą, sumokėtą nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 4 d. pagal 2007 m. gegužės 14 d. Kredito sutartį Nr. 07-046562-FA su akcine bendrove (toliau – AB) „Swedbank“;
8) prievoles kreditoriams – AB „Swedbank“ ir A. R. G., po santuokos nutraukimo palikti solidariomis abiejų sutuoktinių prievolėmis.
4. Atsakovas D. J. byloje 2021 m. kovo 29 d. pateikė priešieškinį (reg. Nr. DOK-40139).
5. Atsakovas priešieškiniu pareikštus materialinius / teisinius reikalavimus papildomai patikslino teismo posėdžio metu.
6. Atsakovas byloje prašė:
1) ieškovei priteisti 2 292 Eur piniginę kompensaciją už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pagerinimus iš bendrų sutuoktinių lėšų;
2) priteisti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovo ieškovei 700 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokinio turto dalį dėl santuokos metu įgytų automobilių padalijimo;
3) priteisti atsakovui iš ieškovės piniginę kompensaciją, sudarančią 1/2 dalį nuo ieškovės sumokėtų gyvybės draudimo įmokų ir jų pagrindu įgytų turtinių teisių pagal 2014 m. birželio 28 d. Gyvybės draudimo sutartį Nr. 3214056083, sudarytą su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Compensa Life Distribution“, už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (2019 m. gruodžio 6 d.);
4) ieškovės ir atsakovo skolinių įsipareigojimų (prievolių) kreditoriams nemodifikuoti.
7. Ieškovė savo pareikštus materialinius / teisinius reikalavimus grindė tuo, kad santuoką su atsakovu ji sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus T. J.. Kadangi nuo 2018 m. liepos mėn. kartu su atsakovu nebegyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, nepalaiko jokių šeimyninių santykių, prašė jų santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukiant santuoką turi būti konstatuota, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. liepos mėn. Po santuokos nutraukimo prašė palikti santuokines pavardes: J., J.. Pažymėjo, kad dėl nepilnamečio vaiko T. J. gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo ginčo su atsakovu nėra. Su atsakovu nesutaria tik dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio. Jos nuomone, sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 694,75 Eur suma, kuri skiriama ne tik bendrų poreikių (rūbai, maistas, transportas, mokymosi priemonės), bet ir specialių poreikių (akių priežiūra, akiniai, kūno mankštos) užtikrinimui. Pusę šios sumos sudaro 347 Eur, tačiau ji sutinka, kad iš atsakovo būtų priteistas 300 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nesutaria su atsakovu dėl buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 10). Ieškovė pažymėjo, kad 2006 m. rugsėjo 22 d. atsakovui jo tėvai padovanojo pradėtą rekonstruoti garažą-boksą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), su galimybe jį paversti butu. Šeima, panaudodama bendras bei iki santuokos turėtas lėšas, minėtą butą įrenginėjo. Jo įrengimui / rekonstravimui 2006–2007 m. buvo panaudotos ir atsakovei tėvų padovanotos asmeninės lėšos – 30 000 Lt. Pritrūkus lėšų, 2007 m. gegužės 14 d. buvo gautas 40 547 Eur dydžio kreditas iš AB „Swedbank“, kurio įmokos (paskolos dalis bei palūkanos) visą laiką buvo mokamos iš ieškovės banko sąskaitos. To pasekoje, santuokos metu garažas-boksas buvo pilnai rekonstruotas į Butą Nr. 10, sutvarkyta projektinė dokumentacija, atlikta sienų apdaila, sudėtos grindys, atlikti kiti pilni apdailos darbai, sudėtos plytelės, įrengti sanitariniai mazgai, ir t. t. Remiantis tuo, ieškovė prašė Butą Nr. 10 pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai padarius, dalytiną santuokinį turtą sudaro: Butas Nr. 10 (113 000 Eur vertės); butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 9) (67 000 Eur vertės); automobilis Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 500 Eur vertės); automobilis Mercedes Benz 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (700 Eur vertės); parduotas automobilis Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 500 Eur vertės). Bendra dalytino santuokinio turto vertė – 186 510 Eur. Po santuokos nutraukimo prašo jai priteisti Butą Nr. 9 ir automobilį Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jai tenka bendro santuokinio turto už 69 300 Eur sumą. Atsakovui po santuokos nutraukimo prašo priteisti Butą Nr. 10 ir automobilį Mercedes Benz 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui tenkančio bendro santuokinio turto vertė, atėmus jo parduoto automobilio Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį, sudaro 115 450 Eur. Todėl jai turi būti priteista 23 945 Eur dydžio piniginė kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį. Kadangi ji asmeniškai mokėjo gauto kredito įmokas ir palūkanas kreditoriui AB „Swedbank“, todėl jai iš atsakovo taip pat turi būti priteista 4 659,17 Eur suma, sumokėta nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 4 d. Ieškovė sutiko, kad santuokos metu įgytos prievolės kreditoriams – AB „Swedbank“ ir A. R. G., liktų solidariomis abiejų sutuoktinių prievolėmis.
8. Atsakovas D. J. savo pareikštus materialinius / teisinius reikalavimus grindė tuo, kad jo ir ieškovės santuoka yra iširusi ir nėra jokio pagrindo manyti, kad ji bus atkurta. Pripažino, kad šalys nebepalaiko šeimyninių santykių, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl santuoka turi būti nutraukta. Laiko, kad santuokos nutraukimo padariniai taikytini nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Patvirtino, kad ginčo dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo nėra. Pažymėjo, kad yra kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio. Nesutinka, kad su ieškovės nurodoma mėnesinių nepilnamečio vaiko poreikių suma – 694,75 Eur. Jo skaičiavimais, nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui pakankama yra 318,75 Eur mėnesinė suma. Nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo (2019 m.) minimali mėnesinė alga pakilo 1,6 karto, todėl būtų neteisinga išlaikymą vaikui už visą laikotarpį nuo 2019 m. priteisti tokio dydžio, koks reikalingas šiuo metu. Vertinant priteistino nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į valstybės mokamas tikslines išmokas („vaiko pinigus“). Taip pat turi būti įvertinta, kad abiejų ginčo šalių pajamos yra mažesnės už vidutines, abi ginčo šalys turi solidarių įsipareigojimų kreditoriams, todėl atitinkamai turi būti taikomi ir mažesni nei vidutiniai vaiko išlaikymo standartai. Privalo būti įvertinta ir tai, kad dalį kiekvienos savaitės laiko nepilnametis vaikas praleidžia su juo, dėl ko dalimi jo poreikių jis pasirūpina asmeniškai vienas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, iš jo nepilnamečiam sūnui turėtų būti priteistas ne didesnis kaip 150 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Patvirtino, kad ginčo dėl santuokos metu įgytų automobilių, jų vertės ir padalijimo būdo nėra. Pažymėjo, kad kyla ginčas su ieškove dėl Buto Nr. 10. Minėtas nekilnojamasis turtas jam buvo padovanotas 2006 m. rugsėjo 22 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, visais atvejais turi būti įvertinta jam asmeninės nuosavybės teise pagal anksčiau minėtą dovanojimo sutartį įgyto turto vertė. Butą Nr. 10 pripažįstant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį dalijant turi būti proporcingai nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tuo atveju, jeigu Butas Nr. 10 nebūtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, jis sutinka kompensuoti ieškovei 1/2 dalį bendrų lėšų, kurios buvo investuotos į minėtą butą. Atsakovas sutiko, kad Buto Nr. 10 vertė šiuo metu yra 113 000 Eur, o 2006 m. rugsėjo 22 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu jo vertė buvo 28 200 Eur. Tačiau atsakovas laiko, kad tokį buto Nr. 10 vertės pasikeitimą didžiąja dalimi sąlygojo ne šalių lėšomis atlikti jo pagerinimai, o globalūs nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad šalių bendromis lėšomis atlikti Buto Nr. 10 pagerinimai sudaro 41 proc. nuo dabartinės jo vertės, dėl ko šalių bendro indėlio piniginė vertė yra 46 330 Eur, o jo asmeninės nuosavybės dalis pinigine verte sudaro 66 670 Eur. Todėl ieškovei už Butą Nr. 10 priklausytų 23 165 Eur piniginė kompensaciją. Buto Nr. 9 vertė yra 67 000 Eur, minėtas butas turėtų būti dalinamas nenukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, t. y. po 33 500 Eur kiekvienam. To pasekoje, ieškovei priklausanti kompensacija už butą Nr. 10 galėtų būti padengta iš jam priklausančios Buto Nr. 9 dalies. Atsakovas laiko, kad jam turi būti priteista 1/2 dalis ieškovės sumokėtų gyvybės draudimo įmokų ir jų pagrindu įgytų turtinių teisių pagal 2014 m. birželio 28 d. Gyvybės draudimo sutartį Nr. 3214056083, sudarytą su UAB „Compensa Life Distribution“. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad minėto gyvybės draudimo įmokos buvo mokamos iš bendrų santuokinių lėšų, todėl jų 1/2 dalis turi būti priteista jam iš ieškovės. Atsakovo įsitikinimu, skolinių įsipareigojimų (prievolių) vykdymas kreditoriams – AB „Swedbank“ ir A. R. G. negali būti modifikuotas.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo A. R. G. 2021m. sausio 21 d. pateikė atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK- 9833). Nurodė, kad ginčo šalys 2015 m. liepos 28 d. pasiskolino iš jo 27 000 Eur sumą Buto Nr. 9 pirkimui, įsipareigodami pasiskolintą sumą grąžinti iki 2016 m. liepos 28 d. Paskolos sumą ginčo šalys gavo kartu, abu pasirašė 2015 m. liepos 28 d. Paskolos raštelį. 2017 m. kovo 6 d. šalys trečiajam asmeniui grąžino 21 000 Eur, todėl negrąžinta paskolos suma sudaro 6 000 Eur. Ieškovė ir atsakovas yra solidarūs jo skolininkai. Dėl solidariosios prievolės modifikavimo, skolininku paliekant tik atsakovą, nesutinka. Sutiktų su tuo, kad po santuokos nutraukimo likusią skolą jam sumokėtų atsakovas, ieškovę paliekant solidaria skolininke, iš kurios jis turėtų teisę, esant poreikiui, pareikalauti įvykdyti prievolę.
10. Išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) 2023 m. spalio 18 d. pateiktoje patikslintoje išvadoje (reg. Nr. DOK-126179) nurodė, kad ginčo šalių šeima Skyriui nebuvo žinoma, nebuvo gauta duomenų apie netinkamą vaiko priežiūrą, netinkamą jo interesų atstovavimą, tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Skyrius dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštaravo. Taip pat nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti 300 Eur dydžio išlaikymas atitiktų ginčo šalių nepilnamečio vaiko interesus ir galėtų patenkinti būtinus jo poreikius, o atsakovo siūlomas teikti 150 Eur dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių ir jo poreikius, negalėtų patenkinti pagrindinių / bazinių T. J. poreikių. Skyrius taip pat neprieštaravo dėl prašomos patvirtinti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovės A. J. ieškinio reikalavimus ir atsakovo D. J. priešieškinio reikalavimus tenkino iš dalies:
1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovės A. J. ir atsakovo D. J., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatant, jog santuokos nutraukimo turtiniai padariniai šalims dėl santuokos nutraukimo atsirado nuo 2018 m. liepos 1 d.;
2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę – J., atsakovui paliko pavardę – J.;
3) nepriteisė šalims vienai iš kitos išlaikymo;
4) nepilnamečio vaiko T. J. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove A. J.;
5) nustatė, kad atsakovas D. J. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi T. J. šalių susitarimu, nekliudomai ir atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norą ir šalių galimybes;
6) iš atsakovo D. J. priteisė nepilnamečiam vaikui T. J. po 300 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ir po 350 Eur iki T. J. sukaks 18 metų, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę A. J. nepilnamečio sūnaus turto tvarkytoja uzufrukto teise;
7) butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo priteisė jį atsakovui D. J. asmeninės nuosavybės teise;
8) butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei A. J. asmeninės nuosavybės teise;
9) automobilį Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovei A. J. asmeninės nuosavybės teise;
10) automobilį Mercedes Benz 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovui D. J. asmeninės nuosavybės teise;
11) ieškovei A. J. priteisė iš atsakovo D. J. už jam tenkantį didesnį bendrosios jungtinės nuosavybės turtą 10 000 Eur kompensaciją;
12) ieškovei A. J. priteisė iš atsakovo D. J. 1 750 Eur už parduotą automobilį ir 4 659,17 Eur už sumokėtas kredito įmokas (iš viso – 6 409,17 Eur);
13) priteisė atsakovui D. J. iš ieškovės A. J. 222,08 Eur kompensaciją už ieškovės pagal gyvybės draudimo sutartį sukauptas lėšas;
14) šalių skolinių įsipareigojimų (prievolių) kreditoriams nemodifikavo: šalių prievoles kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2007 m. gegužės 14 d. Kredito sutartį toliau paliko vykdyti šalims solidariai; šalių prievoles kreditoriui A. R. G. pagal 2015 m. liepos 28 d. Paskolos sutartį paliko vykdyti šalims solidariai;
15) priteisė ieškovei A. J. iš atsakovo D. J. 8 258,15 Eur bylinėjimosi išlaidas;
16) priteisė atsakovui D. J. iš ieškovės A. J. 3 561,75 Eur bylinėjimosi išlaidas;
18) priteisė valstybei iš abiejų šalių po 33,22 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu;
19) priteisė valstybei iš ieškovės A. J. 70 Eur už ieškinį atidėto žyminio mokesčio ir 213 Eur už priešieškinį atidėto žyminio mokesčio (iš viso: 283 Eur žyminio mokesčio);
20) priteisė valstybei iš atsakovo D. J. 517 Eur (atidėto už ieškinį žyminio mokesčio) nesumokėto žyminio mokesčio, 81 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo žyminio mokesčio, 213 Eur už priešieškinį atidėto žyminio mokesčio (iš viso: 811 Eur žyminio mokesčio).
12. Kadangi abi ginčo šalys pripažino, jog šeima yra iširusi ir nėra jokio pagrindo manyti, kad ji bus atkurta, todėl teismas nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikdamas santuokines pavardes – J. ir J..
13. Teismas konstatavo, kad santuokos nutraukimas sukėlė sutuoktiniams turtines pasekmes nuo 2018 m. liepos 1 d.
14. Teismas laikė, kad nėra pagrindo priteisė ginčo šalims vienai iš kitos išlaikymo.
15. Teismas, nustatęs aplinkybę, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, sprendė, jog tai atitinka jo norus ir faktinę gyvenamąją vietą, todėl šalių sūnaus T. J. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove A. J..
16. Teismas, įvertinęs tai, jog konfliktų tarp tėvų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nekyla, ji yra lanksti, atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir norus, sprendė, kad jos formalizuoti ir suteikti į konfliktus linkusiems tėvams dingstį konfliktuoti dėl formalių reikalavimų nėra tikslinga.
17. Teismas priėmė išvadą, kad ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje yra nurodytos visos išlaidos reikmėms yra susijusios su nepilnamečio vaiko T. J. poreikių tenkinimu, jos protingos ir užtikrina ginčo šalių sūnaus tinkamą priežiūrą bei ugdymą. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga 695,74 Eur dydžio mėnesinė suma. Teismas pažymėjo, kad ginčo šalių pajamos nėra minimalios, dėl ko nustatant nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį teisinga yra orientuotis į didesnę sumą nei viena minimali mėnesinė alga. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad iš vaiko poreikių turi būti išskaitoma valstybės teikiama tikslinė parama vaikui („vaiko pinigai“), pažymėdamas tai, kad ši valstybės parama yra skirta pagerinti vaiko gyvenimo sąlygas, o ne jo tėvų turtinę padėtį. Atmesdamas atsakovo argumentus, jog priteisus didesnį išlaikymą jam neliks lėšų pragyvenimui, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas deda pakankamas pastangas padidinti savo pajamas, keisti kvalifikaciją, kad gautų didesnį atlyginimą ir galėtų savo vaikui teikti didesnį išlaikymą. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas per 5 metus trukusį bylos nagrinėjimą rado galimybę skirti bylinėjimosi išlaidoms net 7 000 Eur sumą, kas liudija, kad vaiko interesus atitinkantį išlaikymą atsakovas teikti sugebės. Teismas nurodė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo priėmimo priteisti iš atsakovo mažiau nei 300 Eur siekianti mėnesinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. J.. Teismas, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko interesus, ginčo šalių turtinę padėtį, taip pat į tai, kad ieškovė prie vaiko priežiūros ir išlaikymo prisideda ne tik piniginėmis lėšomis, bet ir savo darbu, sprendė, jog atsakovas (tėvas) turi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo ne mažiau nei motina, o įvertinęs tai, kad su D. J. vaikas praleidžia tik 7 procentus viso laiko, teismas sprendė esant teisinga, protinga ir sąžininga nuo sprendimo priėmimo dienos iš atsakovo nepilnamečiam vaikui T. J. priteisti 350 Eur išlaikymo suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.
18. Teismas nustatė, kad nėra ginčo tarp šalių, jog ieškovei būtų priteistas automobilis Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 500 Eur vertės), o atsakovui – automobilis Mercedes Benz 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (700 Eur vertės). Remiantis tuo, teismas ieškovės nurodytu būdu padalijo tarp ginčo šalių santuokos metu įgytus automobilius.
19. Kadangi atsakovas ir šalių kreditoriai (AB „Swedbank“ ir A. R. G.) nedavė sutikimų, jog solidarios sutuoktinių prievolės po santuokos nutraukimo būtų modifikuotos, teismas sprendė, kad po santuokos nutraukimo abi ginčo šalys toliau bus solidariai atsakingos prieš kreditorius – AB „Swedbank“ ir A. R. G..
20. Teismas, nustatęs, kad šalys 2007 m. gegužės 14 sudarė Kredito sutartį Nr. 07-046562-FA su AB „Swedbank“ ir yra solidariai atsakingos minėtam kreditoriui, o atsakovas neneigė, jog ieškovė viena nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 4 d. mokėjo kredito įmokas bei palūkanas, taip pat ir turto draudimą, todėl ieškovei priteisė iš atsakovo 4 659,17 Eur dydžio sumokėtų piniginių lėšų dalį.
21. Teismas nustatė, kad santuokos metu atsakovas už 3 500 Eur sumą pardavė automobilį Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl 1/2 dalį šios sumos (1 750 Eur) ieškovei priteisė iš atsakovo.
22. Teismas konstatavo, kad iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo ieškovė sukaupė 444,17 Eur sumą pagal 2014 m. birželio 28 d. Gyvybės draudimo sutartį Nr. 3214056083, sudarytą su UAB „Compensa Life Distribution“. Teismas sprendė, kad pagal minėtą gyvybės draudimo sutartį sukauptos piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl 1/2 dalį tokių lėšų (222,08 Eur sumą) priteisė atsakovui iš ieškovės.
23. Teismas byloje nustatė, kad atsakovas 2006 m. rugsėjo 22 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamojo turto objektą – 110 kv. m ploto garažą-boksą su rūsiu, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad šalims santuokos metu atlikus minėto nekilnojamojo turto objekto kapitalinį remontą ir pakeitus paskirtį iš negyvenamosios į gyvenamąją, buvo sukurtas naujas, visai kitos kokybės ir paskirties nekilnojamasis daiktas, t. y. Butas Nr. 10. Todėl teismas pripažino Butą Nr. 10 bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad šalys ėmė tikslinę paskolą kapitaliniam Buto Nr. 10 remontui (paskirties keitimui), o ieškovės teiginius, kad minėto buto kapitaliniam remontui buvo panaudota tariamai jos asmeniškai iš mamos gauta 30 000 Lt (8 688,60 Eur) grynųjų pinigų suma, laikė neįrodytais. Todėl teismas sprendė, kad nesant įrodymų, kokiomis lėšomis buvo apmokėti Buto Nr. 10 pagerinimo darbai, byloje taikytina santuokoje įgytų ir naudojamų lėšų bendrumo prezumpcija.
24. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Buto Nr. 9 ir Buto Nr. 10 išplanavimas yra toks, jog iš vienos gyvenamosios patalpos patenkama į kitą, todėl bendras šalių gyvenimas abiejuose minėtuose butuose negalimas dėl jų nesutarimų Dėl abiejų ginčo butų išplanavimo ypatumų nebūtų įmanoma nustatyti ir naudojimo jais tvarkos. Todėl teismas, nustatęs, kad ieškovė neturi nuosavybės teise kitos gyvenamosios patalpos, atsižvelgdamas į tai, kad su ieškove yra nustatyta ir ginčo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, konstatavo, jog tikslinga Butą Nr. 9 priteisti natūra ieškovei, kas atitinka ir šalių nepilnamečio vaiko interesus. Remdamasis tuo, taip pat atsižvelgęs į ginčo šalių nuomonę (atsakovas nesutiko, kad ieškovei būtų priteistas Butas Nr. 10, o ieškovė sutiko, kad jai būtų priteistas Butas Nr. 9), teismas priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise Butą Nr. 9, o atsakovui – Butą Nr. 10.
25. Teismas, priteisęs ieškovei asmeninės nuosavybės teise Butą Nr. 9, kurio vertė – 67 000 Eur, ir automobilį Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 2 500 Eur, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisęs Butą Nr. 10, kurio vertė – 113 000 Eur, atėmus minėtam nekilnojamojo turto objektui sukurti panaudoto atsakovo asmeninio turto vertę – 28 200 Eur – ir pridėjus atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisto automobilio Mercedes Benz 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę – 700 Eur, konstatavo, kad ieškovei tenka turto už bendrą 75 500 Eur sumą, o atsakovui tenka turto už bendrą 85 500 Eur. Todėl teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 10 000 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokinio turto dalį.
26. Teismas nustatė, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 9 384,26 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas patyrė 7 123,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra tenkinami 88 proc. apimtimi, todėl jai iš atsakovo priteisė 8 258,15 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį. Teismas taip pat sprendė, jog atsakovo priešieškinio reikalavimai yra tenkinai 50 proc. apimtimi, todėl jam iš ieškovės priteisė 3 561,75 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį. Pagal ieškinio ir priešieškinio tenkinimo proporcijas teismas iš šalių priteisė valstybei žyminio mokesčio nesumokėtas dalis, kurių sumokėjimas buvo atidėtas. Taip pat teismas iš abiejų šalių valstybei priteisė ir teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
27. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 3 d. nutartimi ištaisė (duomenys neskelbtini) sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėse dalyse aiškias aritmetines klaidas:
1) motyvuojamojoje dalyje – „Taigi ieškovei paskyrus asmeninėn nuosavybėn butą Nr. 9, kurio vertė yra 67 000 Eur ir transporto priemonę Toyota Avensis 2 500 Eur vertės, jai tenka turto už 69 500 Eur. Atsakovui paskyrus asmeninėn nuosavybėn butą Nr. 10, kurio vertė 113 000 Eur, atėmus šiam turtui sukurti panaudoto asmeninio turto vertę – 28 200 Eur ir pridėjus atsakovui paskirto automobilio Mercedes Benz vertę – 700 Eur, jam tenka turto už 85 500 Eur. Esant šioms aplinkybėms iš atsakovo ieškovei priteistina 16 000 Eur (85 500 – 69 500) kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį“;
2) rezoliucinėje dalyje – „Ieškovei A. J. priteisti iš D. J., už jam tenkantį didesnį bendrosios jungtinės nuosavybės turtą 16 000 Eur kompensaciją“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
28. Atsakovas D. J. byloje pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo:
1) pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą dalyje, kurioje ieškovei priteista iš atsakovo už jam tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalį 10 000 Eur kompensacija, kurios dydis Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartimi, ištaisant rašymo apsirikimus ir aritmetines klaidas, teismo sprendime pakeistas į 16 000 Eur, priteisiant atsakovui iš ieškovės už jai tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalį 2 130 Eur kompensaciją;
2) pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui T. J. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ir po 350 Eur iki nepilnamečiam vaikui T. J. sukaks 18 metų, išlaikymo dydį sumažinant iki 245 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei sumažinant išlaikymo dydį iki 280 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki nepilnamečiam vaikui T. J. sukaks 18 metų;
3) pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą dalyje, kurioje ieškovei iš atsakovo priteistos 8 258,15 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, ieškovei iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinant iki 2 806,83 Eur.
29. Atsakovo pateiktas apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
29.1. Atsakovas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas Butą Nr. 10 pagrįstai pripažino šalių bendrąja jungine nuosavybę, nustatęs, kad iki santuokos jo įgytas 28 200 Eur vertės turtas buvo pagerintas iš esmės bendromis sutuoktinių lėšomis. Taip pat teismas pagrįstai dalindamas minėtą butą vadovavosi jo dabartine verte (113 000 Eur). Apeliantas laiko, kad pirmosios instancijos teismas dalindamas Butą Nr. 10 taip pat pagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, įvertinęs tai, kad iki santuokos sudarymo atsakovo asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas (28 200 Eur vertės) buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis. Tačiau nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo buvo nukrypta nepakankamai, nes teismas iš dabartinės jo vertės (113 000 Eur) išminusavo ankstesnę atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto vertę (28 200 Eur), nepagrįstai neįvertindamas vertės padidėjimo.
29.2. Apelianto nuomone, byloje pateikta 2007 m. gegužės 14 d. Kredito sutartis (su vėlesniais) pakeitimais patvirtina, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto rekonstrukcijai santuokos metu buvo suteiktas 40 547 Eur dydžio kreditas. Teismui pagrįstai atmetus ieškovės argumentus, kad neva Buto Nr. 10 rekonstrukcijai papildomai buvo panaudota 30 000 Lt (8 688,60 Eur) jos asmeninių lėšų suma, darytina išvada, jog nurodyto buto sukūrimui buvo panaudotas 28 200 Eur vertės atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas ir 40 547 Eur bendros šalių lėšos, jų gautos pagal tuo tikslu sudarytą 2007 m. gegužės 14 d. Kredito sutartį. Tai reiškia, kad Buto Nr. 10 sukūrimui iš viso panaudota turto ir piniginių lėšų suma sudaro 68 747 Eur sumą. Butas buvo padalintas dabartine verte (113 000). Nustačius, kad tokios dabartinės vertės turto sukūrimui buvo panaudota 68 747 Eur turto ir piniginių lėšų suma, seka išvada, kad 44 253 Eur turto vertės pokytį sąlygojo nekilnojamojo turto rinkos sąlygos, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Kadangi Buto Nr. 10 sukūrimui iš viso panaudota turto ir piniginių lėšų suma sudaro 68 747 Eur, iš kurių atsakovo įdėto asmeninio turto vertė yra 28 200 Eur, kas atitinka 41 proc. įdėjimų, o šalių įdėtų bendrų lėšų suma yra 40 547 Eur, kas atitinka 59 proc. įdėjimų, todėl būtent tokiomis proporcijomis dalijamo Buto Nr. 10 vertėje turėjo būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
29.3. Apelianto nuomone, iš dabartinės Buto Nr. 10 vertės (113 000 Eur) turėjo būti išminusuota 41 proc. (46 330 Eur) įdėjimų dalis, kas atitinka atsakovo įdėto asmeninio turto vertę dalijamame bute, o likusi 66 670 Eur vertė turėjo būti padalinta tarp sutuoktinių. Kadangi tai padaryta nebuvo, apeliantas laiko, kad turi būti perskaičiuotas pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistos kompensacijos dydis.
29.4. Atsakovo nuomone, ieškovei priteisus asmeninės nuosavybės teise Butą Nr. 9, kurio vertė 67 000 Eur, ir automobilį Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 2 500 Eur, ieškovei atiteko turto už 69 500 Eur sumą. Atsakovui priteisus asmeninės nuosavybės teise Butą Nr. 10, kurio vertė 113 000 Eur, atėmus šiam turtui sukurti panaudoto asmeninio turto vertę – 46 330 Eur (41 proc.) ir pridėjus atsakovui paskirto automobilio Mercedes Benz 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę – 700 Eur, jam tenka turto už 67 370 Eur (113 000 – 46 330 + 700). Todėl iš ieškovės atsakovui turi būti priteista 2 130 Eur (69 500 – 67 370) kompensacija už A. J. tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turi būti pakeista jo prašomu būdu.
29.5. Nesutikdamas su skundžiamo sprendimo dalimi dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, atsakovas pažymėjo, kad neginčija pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų, tačiau pirmosios instancijos teismo iš jo priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra per didelis. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad dar 2019 m. reikalingas mėnesinis išlaikymas nepilnamečiui sūnui sudarė 694,75 Eur sumą, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų ir niekuo nepagrindė, kad vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį išleido deklaruojamą sumą. Ieškovė byloje neteikė ir duomenų, kokio dydžio išlaidas patyrė vaiko sveikatos priežiūrai. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi vien tik ieškovės nurodytu išlaikymo poreikiu, niekaip nevertino atsakovo apskaičiuoto vaiko poreikių dydžio (318,75 Eur), nors iki šalių santuokos iširimo atsakovas su ieškove ir nepilnamečiu vaiku kartu gyveno bei žinojo, kokie yra jo sūnaus poreikiai.
29.6. Pirmosios instancijos teismas niekaip nevertino ir jo argumentų, kad bylos iškėlimo metu (2019 m.) buvusi situacija šalies ūkyje ir minimalios mėnesinės algos dydis, lyginant su dabartiniais, bylos nagrinėjimo eigoje ženkliai keitėsi ir visais laikotarpiais buvo mažesnis už ieškovės nurodomą 694,75 Eur sumą, reikalingą nepilnamečio sūnaus būtiniems poreikiams patenkinti. Apelianto nuomone, nėra sąžininga ir teisinga už buvusį laikotarpį iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo priteisti nepilnamečiam vaikui tokio dydžio išlaikymą, kurį sąlygoja dabartinė faktinė situacija šalies ūkyje ir dabartinis minimalios mėnesinės algos dydis.
Atsiliepimas
29.7. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog valstybės teikiama parama vaikui skirta ne sumažinti vaiko išlaikymo naštą tėvams ar pagerinti tėvų turtinę padėtį, o skirta pagerinti vaiko gyvenimo sąlygas. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinės instancijos teismo praktikos. Teismas, valstybės mokamų „vaiko pinigų“ dydžiu nemažindamas ginčo šalių teikiamo išlaikymo vaikui bendro dydžio, elgėsi neteisingai, kadangi nenustatė, kad šalių turtinė padėtis be valstybės mokamų „vaiko pinigų“ leistų abiem šalims vaiko išlaikymui skirti 695,74 Eur (ar vienos minimalios mėnesinės algos) dydžio išlaikymą per mėnesį.
29.8. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo vaiko išlaikymą už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės po 350 Eur, nepagrįstai viršijo ieškinio reikalavimus, nepagrįstai vertino vien tik ieškovės nurodytą vaiko išlaikymo dydį po 695,74 Eur per mėnesį, dėl kurio ieškovė nepateikė jokių įrodymų, taip pat nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos ir netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalies normas.
29.9. Atsakovas laikosi pozicijos, kad vaiko išlaikymo dydis tiek už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo, tiek už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo neturėtų viršyti 1/2 dalies tuo metu galiojusio minimalios mėnesinės algos dydžio, prieš tai jį sumažinus valstybės mokamų vaiko pinigų suma. Įvertinus išlaikymo dydžio vidurkį (t. y. 244,67 Eur) už laikotarpį nuo ieškinio padavimo (2019 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo priėmimo ((duomenys neskelbtini)), iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui turėjo būti priteista ne daugiau kaip po 245 Eur per mėnesį. Tuo tarpu vertinant išlaikymo dydžio vidurkį (t. y. 278,63 Eur) už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės iš atsakovo turėjo būti priteista daugiau kaip po 280 Eur per mėnesį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo turi būti pakeista jo prašomu būdu.
29.10. Apeliantas nepagrįsta laiko ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos ginčo šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje ieškovė patyrė 9 384,26 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas patyrė 7 123,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 88 proc. apimtimi, o jo priešieškinis buvo patenkintas 50 proc. apimtimi. Atsižvelgiant į tokias ieškinio / priešieškinio tenkinimo proporcijas, buvo paskirstytos ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nesutikdamas su tuo, apeliantas laiko, kad teismas ne tik netinkamai apskaičiavo patenkintų ieškinio reikalavimų dydį, bet ir nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalies normų. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu jis sutiko su visais ieškovės neturtiniais reikalavimais (dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo), taip pat iš dalies (31,55 proc. apimtimi) sutiko ir su turtiniais reikalavimais (dėl Buto Nr. 9 padalijimo būdo; dėl automobilių padalijimo). Todėl įvertinus aplinkybę, kad dėl neturtinių reikalavimų ir 31,55 proc. turtinių reikalavimų ginčo tarp jo ir ieškovės nebuvo, nurodytu procentiniu dydžiu (t. y. 31,55 proc.) turėtų būti sumažinamas ieškovės tenkintų ieškinio reikalavimų procentinis dydis (t. y. 71 proc.), kuriuo remiantis buvo apskaičiuotos iš atsakovo ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos. Iš to seka, kad ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteista 39,45 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (71 proc. – 31,55 proc.), kas sudaro 3 702,09 Eur. Bylos nagrinėjimas užsitęsė išimtinai dėl Buto Nr. 10 padalijimo. Šis reikalavimas, anot atsakovo, buvo patenkintas 36,30 proc. apimtimi nuo ieškovės pareikštų turtinių reikalavimų sumos, todėl galutiniame rezultate tenkinus apeliacinį skundą dėl netinkamai paskaičiuotos kompensacijos dydžio priteisimo, laikytina, jog patenkintų ieškovės turtinių reikalavimų dydis turi būti sumažintinas nuo 71 proc. iki 61,46 proc. ir iš atsakovo ieškovei priteistina 29,91 proc. dalis jos turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kas sudaro 2 806,83 Eur sumą.
30. Ieškovė A. J. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
30.1. Atsakovas nekilnojamojo turto objektą – garažą-boksą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), įgijo dovanojimo sandorio pagrindu, būdamas santuokoje su ieškove. Santuokos metu minėtas nekilnojamasis turtas buvo pagerintas iš esmės. Rekonstrukcijos darbus šalys vykdė kartu panaudodamos bendras lėšas, įgytas santuokos metu, asmenines lėšas, įgytas iki santuokos, taip pat gauto kredito lėšas. Akivaizdu, jog rekonstrukcijos darbai negyvenamąją patalpą paverčiant pilnai įrengta gyvenamąja patalpa, įskaitant tokios patalpos paskirties pakeitimą, privalo būti laikomi esminiais daikto pagerinimo darbais. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai Butą Nr. 10 pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir konstatavo, jog prie šio buto sukūrimo atsakovas prisidėjo 28 200 Eur apimtimi (t. y. tokios vertės asmeniniu turtu). Teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog ieškovei paskyrus asmeninės nuosavybės teisę Butą Nr. 9 ir automobilį Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jai tenka turto už 69 500 Eur, o atsakovui paskyrus asmeninės nuosavybės teise Butą Nr. 10, atėmus šiam turtui sukurti panaudoto asmeninio turto vertę (28 200 Eur) bei automobilį Mercedes Benz 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam tenka turto už 85 500 Eur sumą. Todėl teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 16 000 Eur dydžio kompensaciją (85 500 Eur – 69 500 Eur). Taip pat teismas pagrįstai nurodė buvusio garažo-bokso vertę, kuri buvo apskaičiuota atsakovui dovanojimo sutarties sudarymo metu, o ne dabartine verte, nes šis buvęs garažas-boksas iš esmės buvo pakeistas rekonstrukcijos metu šalims esant santuokoje. Be to, apeliaciniame skunde neįrodinėjama, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė teismas ir kad nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų.
Šalies argumentai
30.2. Ieškovė laiko, kad atsakovo pateikto apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui dydžio nepagrįsti, neteisėti ir prieštarauja teisės aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotai kasacinės instancijos teismo praktikai. Tai, kad vaikams išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal galiojantį minimalios mėnesinės algos dydį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti nepilnamečiam vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o minimali mėnesinė alga paprastai gali tenkinti tik minimalius būtinuosius poreikius. Teismas pagrįstai byloje vadovavosi ieškovės pateikta nepilnamečio vaiko poreikių lentele, pagal kurią jo išlaikymui per mėnesį reikalinga 694,75 Eur suma. Taip pat teisingos yra ir teismo išvados, kad nepilnametis vaikas visą bylos nagrinėjimo laikotarpį gyveno su ieškove, kuri realiai rūpinosi vaiko apranga, maistu, kasdieniais poreikiais, mokykliniais reikmenimis, pramogomis, sveikata, todėl ji geriausiai ir žino realius ginčo šalių sūnaus T. J. poreikius. Vertinant atsakovo pateiktą nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, akivaizdu, jog jis vaiko dantų higienai, transporto išlaidoms, papildomam jo ugdymui, išvykoms, įvairioms pramogoms, vasaros stovyklai per metus skiria 0 Eur, įvairioms kanceliarinėms prekėms skiria vos 20 Eur per metus, o rūbams / avalynei įsigyti nurodo tokias kainas, už kurias šių daiktų realiai įsigysi negalima. Skundžiamame sprendime teisingai pažymėta, kad atsakovo pajamos nėra minimalios, todėl nustatant išlaikymo dydį yra teisinga orientuotis į didesnį nei vienos minimalios mėnesinės algos dydžio suma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės pateiktoje nepilnamečio vaiko poreikių lentelėje visos nurodytos išlaidos yra susijusios su jo poreikių tenkinimu, jos yra protingo dydžio. Sprendime pagrįstai konstatuota ir tai, jog valstybės mokama tikslinė išmoka („vaiko pinigai“) yra skirti vaiko ugdymui, o ne vaiko išlaikymo naštos tėvams sumažinimui.
Žemesnės instancijos teismas
30.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai teisingai nurodė kokius ieškovės ir atsakovo reikalavimus patenkino ir atmetė, atsižvelgė ir į tai, kokie ieškovės reikalavimai buvo pareikšti pradiniu ieškiniu ir kurie ieškovės buvo patikslinti bylos nagrinėjimo eigoje. Todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo sprendimo dalyje dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
31. Tretieji asmenys AB „Swedbank“ ir A. R. G. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
32. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo (skundžiamos jo dalies) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribų.
Dėl apeliacijos objekto
33. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovo buvo priteista piniginė kompensacija už pastarajam atitekusią didesnę santuokinio turto dalį, taip pat sprendimo dalies dėl nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, bei ginčo šalių pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų (ne) tinkamo paskirstymo įvertinimas.
Dėl piniginės kompensacijos (už didesnę santuokinio turto dalį) dydžio (ne) pagrįstumo
34. CK 3.127 straipsnio 1 dalis numato, kad nutraukiant santuoką teismo sprendimu yra padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
35. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. sudaromas sutuoktinių turto balansas. Tokio turto balanso sudarymas pradedamas nuo bendro ir asmeninio sutuoktinių turto nustatymo ir atskyrimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise. CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Todėl nustačius faktinę aplinkybę dėl sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris yra dalijamas santuokos pabaigoje, šios lėšos sutuoktiniui turi būti kompensuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020).
36. Santuokos nutraukimo byloje dalijant bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Todėl CK 3.118 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, jog bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK numatytas išimtis.
37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pripažino atsakovo asmeninės nuosavybės teise registruotą Butą Nr. 10 bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.121 straipsnis), kartu konstatuodamas ir itin svarbią aplinkybę, kad prie minėto nekilnojamojo turto objekto sukūrimo atsakovas prisidėjo 28 200 Eur vertės asmeniniu turtu. Pripažinęs Butą Nr. 10 bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pirmosios instancijos teismas sudarė dalytino santuokinio turto balansą, pagal kurį dalytiną santuokinį turtą sudarė: Butas Nr. 9 (vertė – 67 000 Eur), Butas Nr. 10 (vertė – 113 000 Eur), automobilis Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 2 500 Eur) ir automobilis Mercedes Benz 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 700 Eur) (CK 3.118 straipsnis).
38. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tarp ieškovės ir atsakovo nekilo ginčas dėl į dalytino turto balansą įtrauktų objektų vertės, taip pat nekilo ginčas ir dėl to, kad prie Buto Nr. 10 sukūrimo atsakovas prisidėjo 28 200 Eur vertės asmeniniu turtu.
39. Sudaręs dalytino santuokinio turto balansą, pirmosios instancijos teismas jį padalino natūra, t. y. priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise Butą Nr. 9 ir automobilį Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė Butą Nr. 10 ir automobilį Mercedes Benz 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
40. Padalijęs santuokos metu įgytą turtą natūra, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovei atiteko turto už bendrą 69 500 Eur sumą (67 000 Eur vertės Butas Nr. 9 + 2 500 Eur vertės automobilis = 69 500 Eur), o atsakovui atiteko turto už bendrą 85 500 Eur sumą (113 000 Eur vertės Butas Nr. 10 + 700 Eur vertės automobilis – 28 200 Eur atsakovo įnašas asmeniniu turtu į bendro turto sukūrimą = 85 500 Eur).
41. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovui priteistino turto vertės (113 700 Eur) atėmė 28 200 Eur vertės jo asmeniniu turtu padarytą įnašą į bendro turto sukūrimą Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas atsakovui kompensavo jo asmeninį įnašą, sukuriant bendrąją jungtine nuosavybę, kaip kad ir numato CK 3.98 straipsnio 2 dalis.
42. Atsižvelgiant į tai, kad net ir kompensavus atsakovo asmeninį įnašą, sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę, jam atiteko bendro turto už didesnę sumą nei ieškovei, pirmosios instancijos teismas sprendė dėl kompensacijos už vienam iš sutuoktinių (nagrinėjamu atveju – ieškovei) priteisimo (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovui atiteko turto už bendrą 85 500 Eur sumą, o ieškovei atiteko turto už bendrą 69 500 Eur sumą, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu (2024 m. sausio 3 d. nutartimi pataisęs sprendime padarytas aritmetines klaidas) priteisė ieškovei A. J. iš atsakovo D. J. 16 000 Eur dydžio kompensaciją.
43. Atsakovas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria Butas Nr. 10 buvo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip pat neginčija dalytino turto verčių bei paties turto padalijimo būdo (t. y. jo dalijimo natūra). Tačiau atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su ieškovės naudai iš jo priteistos piniginės kompensacijos už priteistą didesnę santuokinio turto dalį dydžiu.
44. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas dalindamas Butą Nr. 10 pagrįstai laikė, kad jo vertė yra 113 000 Eur, taip pat pagrįstai laikė, kad prie minėto buto sukūrimo jis prisidėjo 28 200 Eur vertės asmeniniu turtu. Tačiau, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Buto Nr. 10 vertės pokyčių ir nepakankamai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliantas laiko, kad Buto Nr. 10 sukūrimui buvo panaudota bendra 68 747 Eur suma, kurią sudaro 28 200 Eur dydžio jo įnašas asmeniniu turtu ir 40 547 Eur santuokos metu gauta kredito suma. Jo 28 200 Eur dydžio įnašas asmeniniu turtu atitinka 41 proc. įdėjimų bendram turtui (Butui Nr. 10) sukurti, o 40 547 Eur kredito suma atitinka 59 proc. įdėjimų bendram turtui (Butui Nr. 10) sukurti. Todėl iš Buto Nr. 10 vertės (113 000 Eur) turėjo būti atimta 41 proc. sudaranti vertės dalis (46 330 Eur), kas atitinka atsakovo įdėto asmeninio turto dalį, o likusi 59 proc. vertės dalis (66 670 Eur) turėjo būti padalinta tarp sutuoktinių.
45. Apelianto skaičiavimu, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisus Butą Nr. 9 (vertė – 67 000 Eur) ir automobilį Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 2 500 Eur), jai atiteko turto už 69 500 Eur sumą (67 000 Eur + 2 500 Eur = 69 500 Eur). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisus Butą Nr. 10 (vertė – 113 000 Eur), atėmus šiam turtui sukurti panaudoto asmeninio turto vertę – 46 330 Eur (41 proc.), ir pridėjus atsakovui paskirto automobilio Mersedese Benz 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę - 700 Eur, jam tenka turto už 67 370 Eur (113 000 Eur – 46 330 Eur + 700 Eur = 67 370 Eur)). Todėl jam iš ieškovės turėjo būti priteista 2 130 Eur (69 500 Eur – 67 370 Eur = 2 130 Eur) dydžio kompensacija už A. J. tenkančią didesnę santuokinio turto dalį.
46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei joje surinktus faktinius duomenis, su atsakovo apeliaciniame skunde pateiktu piniginės kompensacijos už didesnę santuokinio turto dalį dydžio apskaičiavimo būdu (metodika) nesutinka ir ją laiko nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
47. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Buto Nr. 10, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės objekto, sukūrimui buvo panaudotas atsakovo 28 200 Eur vertės asmeninis turtas (t. y. 2006 m. rugsėjo 22 d. Dovanojimo sutarties Nr. 19KU-4066 pagrindu įgytas garažas-boksas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini)) ir 40 547 Eur bendros santuokinės lėšos (t. y. 2007 m. gegužės 14 d. su AB „Swedbank“ sudarytos Kredito sutarties Nr. 07-046562-FA pagrindu gautas kreditas). Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad prie Buto Nr. 10, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės objekto, sukūrimo ieškovė papildomai prisidėjo asmeninėmis lėšomis (30 000 Lt suma), pripažino neįrodyta. Iš to seka, kad ieškovui 2006 m. rugsėjo 22 d. Dovanojimo sutarties Nr. 19KU-4066 pagrindu įgijus garažą-boksą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), šis santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų (2007 m. gegužės 14 d. su AB „Swedbank“ sudarytos Kredito sutarties Nr. 07-046562-FA pagrindu gauto kredito; kitų bendrų lėšų) buvo rekonstruotas, buvo pakeistas jo statusas iš negyvenamosios patalpos į gyvenamąją bei taip sukurtas visai kitos kokybės ir paskirties nekilnojamasis daiktas (t. y. Butas Nr. 10), kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
48. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau (žr. šios nutarties 35 punktas) esant nustatytai aplinkybei dėl sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris yra dalijamas santuokos pabaigoje, šios lėšos sutuoktiniui turi būti kompensuojamos (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta, nes pirmosios instancijos teismas iš atsakovui priteistino turto vertės (113 700 Eur) pirmiausiai atėmė 28 200 Eur vertės jo asmeniniu turtu padarytą įnašą į bendro turto sukūrimą ir laikė, kad atsakovui atiteko turto tik už 85 500 Eur sumą. Tokiu būdu kompensavus atsakovui jo asmeninį įnašą, sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę, visas sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe, todėl jis pagrįstai buvo padalytas vadovaujantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.118 straipsnio 4 dalis).
49. Teisės aktų (CK 3.98 straipsnio 2 dalis) nustatyta tvarka kompensavus atsakovui jo asmeninį įnašą, sukuriant bendrąją jungtine nuosavybę, apeliaciniu skundu jo siūlomas piniginės kompensacijos apskaičiavimo būdas (metodika), kai atsakovo subjektyvia nuomone reikia proporcingai (procentine išraiška) įvertinti kiekvieno sutuoktinio indėlį (įnašą) į bendros jungtinės nuosavybės objekto (t. y. Buto Nr. 10) sukūrimą, laikytinas ydingu, nes po asmeninio įnašo kompensavimo abiejų sutuoktinių dalys bendrame turte pagrįstai buvo pripažintos lygiomis, o byloje kitų aplinkybių, kurioms esant reikėtų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių prezumpcijos (CK 3.123 straipsnis), nustatyta nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
50. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe, kad dabartinę Buto Nr. 10 rinkos vertę iš dalies sąlygojo nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai, nepriklausantys nuo ginčo šalių valios. Iš byloje esančio valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Buto Nr. 10 kapitalinis remontas buvo užbaigtas 2012 m. vasario 6 d. parengus Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1. Tas pats Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas liudija, kad 2012 m. sausio 24 d. duomenimis, Buto Nr. 10 atkūrimo sąnaudos (statybų vertė) buvo 51 842 Eur, o vidutinė rinkos vertė buvo 41 995 Eur. Pagal byloje pateiktą 2023 m. balandžio 13 d. Ekspertizės aktą Nr. 23-03-EXP-23 Buto Nr. 10 vertė 2023 m. kovo 23 d. siekė 113 000 Eur. Neabejotina, kad tokį Buto Nr. 10 vertės pokytį iš esmės lėmė nekilnojamojo turto rinkos dinamika ir spartus nekilnojamojo turto kainų augimas pastaraisiais metais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad toks nekilnojamojo turto rinkos dinamikos nulemtas Buto Nr. 10 vertės pokytis turi tekti be išimties abiem sutuoktiniams (o ne vien tik atsakovui, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde), nes minėtas butas buvo jų bendroji jungtinė nuosavybės, o atsakovo įnašas į tokios bendrosios jungtinės nuosavybės objekto sukūrimą, kaip jau buvo ne kartą apeliacinės instancijos teismo pažymėta šioje nutartyje, jam buvo teisės aktų (CK 3.98 straipsnio 2 dalis) nustatyta tvarka tinkamai ir teisingai kompensuotas.
51. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas apeliaciniu skundu kategoriškai nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl piniginės kompensacijos dydžio už didesnę santuokinio turto dalį priteisimo, dėl ko, net ir pripažinus apelianto apeliacine skunde nurodytą piniginės kompensacijos apskaičiavimo būdą (metodiką) netinkamu, vis vien yra pagrindas peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nustatytos kompensacijos dydį, kadangi jis apskaičiuotas akivaizdžiai neteisingai, dėl ko ieškovei iš atsakovo priteistos piniginės kompensacijos dydis (16 000 Eur) negali būti laikomas pagrįstu.
52. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisus Butą Nr. 9 ir automobilį Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jai atiteko turto už bendrą 69 500 Eur sumą (67 000 Eur + 2 500 Eur = 69 500 Eur). Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir tai, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisus Butą Nr. 10 ir automobilį Mersedese Benz 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam atiteko turto už bendrą 85 500 Eur sumą (113 000 Eur + 700 Eur – 28 200 Eur jo įnašas asmeniniu turto į bendro turto sukūrimą = 85 500 Eur). Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatavęs aplinkybę, kad atsakovui priteisto turto vertė viršija jo dalį bendrame turte, mokėtiną kompensaciją apskaičiavo neteisingai, t. y. iš atsakovui atitekusio turto vertės tiesiog atėmė ieškovei atitekusio turto vertę (85 500 Eur – 69 500 Eur) ir tokiu būdu nustatė priteistinos kompensacijos dydį – 16 000 Eur. Tačiau priteisus 16 000 Eur kompensaciją, susidarė ydinga situacija, kadangi ieškovei atiteko turto už bendrą 85 500 Eur sumą (69 500 Eur priteisto turto vertė + 16 000 Eur piniginė kompensaciją = 85 500 Eur), o atsakovui atiteko turto už bendrą 69 500 Eur sumą (85 500 Eur priteisto turto vertė – 16 000 Eur kompensaciją = 69 500 Eur).
53. Remiantis tuo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovo priteista kompensacijos suma (16 000 Eur) yra neteisinga ir neatitinka CK 3.117 straipsnio 3 dalies reikalavimų, taip pat prieštarauja teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), nes gaudama per didelę kompensacijos sumą ieškovė nepagrįstai praturtėja atsakovo sąskaita. Kadangi bendra ginčo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio ir byloje dalytino turto vertė sudarė 155 000 Eur sumą (69 500 Eur + 85 500 Eur = 155 000 Eur), todėl nutraukiant santuoką ir vadovaujantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija (CK 3.117 straipsnio 1 dalis) kiekvienam iš sutuoktinių turėjo atitekti turto už 77 500 Eur sumą (155 000 Eur / 2). Kadangi ieškovei buvo priteista turto už bendrą 69 500 Eur sumą (kai vadovaujantis sutuoktinių lygių dalių prezumpcija ji turėjo teisę gauti turto už 77 500 Eur sumą), todėl jai iš atsakovo turėjo būti priteista 8 000 Eur dydžio piniginė kompensaciją (77 500 Eur – 69 500 Eur = 8 000 Eur).
54. Atsižvelgiant į šios nutarties 51–53 punktuose nurodytas aplinkybes ir teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas iš dalies pagrįstu pripažinti atsakovo apeliacinį skundą dėl piniginės kompensacijos dydžio už didesnę santuokinio turto dalį priteisimo. Todėl nurodyta skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra keistina, sumažinant ieškovei A. J. iš atsakovo D. J. priteistos piniginės kompensacijos dydį nuo 16 000 Eur iki 8 000 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio (ne) pagrįstumo
55. Bylos medžiaga liudija, kad ieškovė A. J. ir atsakovas D. J. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus T. J. (žr. gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
56. Ieškovė byloje prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnui sukaks pilnametystė, paskiriant ją nepilnamečio sūnaus turto tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovės skaičiavimais, nepilnamečio sūnaus T. J. būtiniesiems poreikiams patenkinti yra reikalinga 694,75 Eur mėnesinė suma. Kadangi jos pajamos yra kiek didesnės nei atsakovo, ieškovė A. J. sutiko, kad tėvas D. J. nepilnamečio sūnaus išlaikymui mokėtų mažesnę išlaikymo sumą (t. y. 300 Eur kiekvieną mėnesį).
57. Atsakovas byloje prašė nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti 150 Eur dydžio kiekvieną mėnesį mokamas periodines išmokamas, kadangi jo skaičiavimais sūnaus T. J. būtinųjų poreikių patenkinimui yra reikalinga 318,75 Eur mėnesinė suma, o ieškovė neįrodė, kad kiekvieną mėnesį vaiko poreikių tenkinimui išleidžia nurodomą 694,75 Eur sumą.
58. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad nepilnamečio vaiko T. J. visiems būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga ieškovės nurodoma 695,74 Eur dydžio suma. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo šalių turtinė padėtis yra panaši (ieškovės pajamos sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį; atsakovo pajamos sudaro apie 700 Eur per mėnesį), jų abiejų pajamos nėra minimalios, todėl sprendė, kad nustatant išlaikymo dydį teisinga orientuotis į didesnį nei vienos minimalios mėnesinės algos dydis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė nepilnamečiam vaikui T. J. po 300 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ir po 350 Eur iki nepilnamečiam vaikui sukaks 18 metų, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę nepilnamečio sūnaus turto tvarkytoja uzufrukto teise.
59. Apeliaciniame skunde atsakovas D. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog nepilnamečio vaiko T. J. poreikiams patenkinti yra reikalinga ieškovės A. J. nurodyta 694,75 Eur mėnesinio išlaikymo suma, kurios ieškovė niekuo nepagrindė ir kuri ieškinio pateikimo teismui metu (2019 m.) buvo ženkliai didesnė nei tuo metu šalyje buvęs minimalios mėnesinės algos dydis. Apelianto nuomone, nėra sąžininga ir teisinga už buvusį laikotarpį iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo priteisti nepilnamečiam vaikui tokio dydžio išlaikymą, kurį sąlygoja dabartinė faktinė situacija šalies ūkyje ir dabartinis minimalios mėnesinės algos dydis. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis tiek už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo, tiek už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo neturėtų viršyti 1/2 dalies tuo metu galiojusio minimalios mėnesinės algos dydžio, be kita ko, prieš tai jį sumažinus valstybės mokamų „vaiko pinigų“ suma. Taip pat, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priteisdamas nepilnamečio vaiko išlaikymą už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės po 350 Eur, nepagrįstai viršijo ieškovės ieškinio reikalavimus ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos.
60. Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
61. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
62. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
63. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
64. Pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant atsakovo pateiktą apeliacinį skundą, ginčo šalių nepilnametis sūnus T. J. buvo (yra) (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Jis lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, taip pat papildomai lanko sporto klubą (duomenys neskelbtini), yra registruotas (duomenys neskelbtini) centre (žr. Skyriaus 2023 m. spalio 18 d. pateikta patikslinta išvada (reg. Nr. DOK-126179)). Byloje esantys medicininiai nepilnamečio vaiko dokumentai liudija, kad jam nustatytas astigmatizmas, taip pat diagnozuotas atopinis dermatitas, jam pagal amžių reikalingos odontologo paslaugos. Duomenų, liudijančių kokius nors ypatingus ginčo šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, byloje nėra.
65. Bylos duomenimis ieškovė A. J. dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos siekia 1 000 per mėnesį (atskaičius privalomuosius mokesčius). Po santuokos nutraukimo jai asmeninės nuosavybės teise priklausys Butas Nr. 9 (67 000 Eur vertės), taip pat automobilis Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 500 Eur vertės). Duomenų, kad be sūnaus T. J. ieškovė turėtų kitų išlaikytinių byloje, nėra. Atsakovo D. J. dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo pajamos siekia apie 820 Eur per mėnesį (atskaičius privalomuosius mokesčius). Po santuokos nutraukimo jam asmeninės nuosavybės teise priklausys Butas Nr. 10 (113 000 Eur vertės), taip pat automobilis Mersedese Benz 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (700 Eur vertės). Duomenų, kad be sūnaus T. J. atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad abiejų ginčo šalių turtinė padėtis yra panaši.
66. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės prie ieškinio, pateikto teismui dar 2019 m., pridėtu vaiko poreikių paskaičiavimu, pagal kurį jo būtinųjų poreikių patenkinimui yra reikalinga 694,75 Eur mėnesinė suma. Taip pat teismas neįvertino, kad ieškinio padavimo metu bei viso bylos nagrinėjimo metu minimali mėnesinė alga buvo žymiai mažesnė, dėl ko, apelianto nuomone, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis tiek už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo, tiek už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo neturėtų viršyti 1/2 dalies tuo metu galiojusios minimalios mėnesinės algos dydžio.
67. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos faktinių duomenų visetą, anksčiau nurodytus apelianto argumentus laiko nepagrįstais.
68. Ieškovė kartu su ieškiniu byloje pateikė vaiko poreikių skaičiuotę, iš kurios matyti, kad sūnaus T. J. poreikiams patenkinti per mėnesį ji patiria 694,75 Eur dydžio išlaidas. Nors atsakovas apeliaciniame skunde ir teigia, kad ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog ji per mėnesį realiai išleidžia nepilnamečio vaiko išlaikymui jos nurodomą 694,75 Eur sumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius laiko deklaratyviais. Pažymėtina, jog fiziniai asmenys (vaiko tėvai) paprastai netvarko ir neveda buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių / paslaugų įsigijimo kvitų ir jų neapskaito, o išlaidos vaikams patiriamos tada, kai būtina, dažnai negalvojant, kad vėliau gali tekti įrodinėti tikslius patirtų išlaidų dydžius teisme. Dėl šios priežasties situacija, kai byloje nėra pateikiami konkretūs įrodymai, tiksliai pagrindžiantys vaiko išlaikymui per mėnesį skiriamų piniginių lėšų dydį, yra suprantama ir objektyviai galima. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo abejoti, kad ieškovė patiria išlaidas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiko maitinimui (120 Eur/mėn. namuose + 40 Eur/mėn. ugdymo įstaigoje), jo higienai (22 Eur/mėn.). Ieškovė patiria išlaidas mokesčiams už komunalinius patarnavimus (60 Eur/mėn.), išlaidas telekomunikacijos, interneto paslaugoms apmokėti (27 Eur/mėn.), kuriomis neabejotinai naudojasi ir ginčo šalių sūnus. Tokios išlaidos yra objektyviai būtinos ir neišvengiamos, jos nėra akivaizdžiai per didelės, kas sudarytų prielaidas jas mažinti. Teismas nemato pagrindo abejoti ir tuo, kad ieškovė patiria sūnaus sveikatos priežiūros išlaidas vaistams, vitaminams, akiniams (35 Eur/mėn.). Pažymėtina, kad tokio amžiaus vaikui reikalingos ne tik gydytojų konsultacijos, bet ir vitaminai, maisto papildai ir kt. Bylos medžiaga liudija, kad nepilnametis T. J. aktyviai sportuoja (lanko sporto klubą (duomenys neskelbtini)), lavina kitus pomėgius (programuoja), todėl ieškovė patiria ir papildomo ugdymo išlaidas (115 Eur/mėn.). Nepilnamečiam vaikui nuolat gyvenant kartu su ieškove (motina), būtent jai tenka ir įvairios vienkartinės išlaidos, skirtos mokymosi priemonių, drabužių ar avalynės įsigijimui. Byloje duomenų, kad atsakovas asmeniškai prisiimtų bent dalį anksčiau minėtų vienkartinių išlaidų, nėra.
69. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, negalima sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalinga mėnesinė suma – 694,75 Eur – yra per didelė ir turėtų būti mažinama. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien pačių elementariausių vaiko poreikių tenkinimu, todėl yra svarbu užtikrinti vaiko materialines sąlygas, leidžiančias jam fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus, lavintis.
70. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
71. Kaip jau buvo minėta anksčiau, orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiam vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau dar kartą pažymėtina, jog šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
72. Ieškovės A. J. ieškinys teisme buvo gautas 2019 m. gruodžio 6 d., o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje buvo priimtas tik (duomenys neskelbtini), kas reiškia, kad bylos nagrinėjimas tęsėsi netgi 4 metus. Sutiktina su apelianto teiginiu, kad ieškinio pateikimo teismui ir bylos teisminio nagrinėjimo metu minimali mėnesinė alga buvo mažesnė, o jos dydis laipsniškai kito (didėjo). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra aktualu, kokia minimali mėnesinė alga buvo 2019 m., kadangi ieškovės ieškinys teisme buvo gautas nurodytų metų gruodžio 6 d. 2020 m. minimali mėnesinė alga (neto) buvo 447 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), 2021 m. minimali mėnesinė alga (neto) buvo 468 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 1114 „Dėl 2021 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), 2022 m. minimali mėnesinė alga (neto) buvo 533 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o 2023 m. minimali mėnesinė alga (neto) buvo 633 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio). Bendras 4 metų minimalios mėnesinės algos vidurkis yra 528 Eur ((447 Eur + 468 Eur + 533 Eur + 663 Eur) / 4 = 528 Eur). Pusė šios sumos sudaro 264 Eur ir yra iš esmės artima pirmosios instancijos teismo iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistai 300 Eur sumai už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Svarbia aplinkybe laikytina tai, kad ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti tik 300 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą, kas reiškia, kad taip ji asmeniškai prisiėmė pareigą didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, t. y. skirdama 394,75 Eur sumą (694,75 Eur – 300 Eur = 394,75 Eur). Įvertintina ir tai, kad pagal byloje susiklosčiusią situaciją, būtent ieškovei tenka ne tik didesnė nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo dalis, tačiau jai tenka ir kasdieninė jo priežiūra, kasdienis jo veiklos ir laisvalaikio organizavimas, emocinių poreikių tenkinimas, kasdienio gerbūvio užtikrinimas (gaminti maistą, skalbti drabužius, tvarkyti namus ir pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant nepilnametį vaiką.
73. Atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai nepilnamečio sūnaus išlaikymui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės priteisė 350 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą, taip viršydamas ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus ir nukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos. Pažymėtina, kad ieškovės ieškinys teisme buvo gautas 2019 m. gruodžio 6 d., o ginčijamas teismo sprendimas byloje buvo priimtas tik (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus 4 metams. Per nurodytą laikotarpį Lietuvoje ženkliai išaugo pragyvenimo lygis, žymiai padidėjo įprastiniam gyvenimui reikalingų prekių ir paslaugų (tokių kaip, pvz., drabužių, sveikatos priežiūros paslaugų ir pan.) kainos, kurios, esant aukštai infliacijai (Lietuvoje vidutinė metinė infliaciją 2023 m. sudarė 9,1 proc.) ir toliau nuolat didėja. Šios aplinkybės laikytinos visiems žinomomis ir neįrodinėtinomis (CPK 182 straipsnis). Dar kartą pažymėtina, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant nepilnamečiam vaikui išlaikymą jo būtiniesiems poreikiams patenkinti. Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (neto) yra 709 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Nurodytas minimalios mėnesinės algos dydis (709 Eur) yra labai artimas ieškovės nurodytam vaiko būtinųjų mėnesinių poreikių dydžiui (694,75 Eur), kurio ieškovė bylos nagrinėjimo metu nekeitė (nedidino) bei neįrodinėjo, kad nepilnamečio T. J. poreikiai bylos teisminio nagrinėjimo eigoje žymiai išaugo. Todėl itin ilgai išsitęsus civilinės bylos teisminiam nagrinėjimui bei per paskutinių 4 metų laikotarpį Lietuvoje ženkliai išaugus pragyvenimo lygiui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iš atsakovo ginčo šalių nepilnamečiam vaikui priteisti pusės šiuo metu galiojančios minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą (350 Eur). Tokią teisę teismui suteikė CPK 376 straipsnio 2 dalis, kuria vadovaujantis teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
74. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui. Įvairios išlaidos vaiko poreikių tenkinimui gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės ir jos kaitos, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės nei priteista, kitą – didesnės. Todėl periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime minėtos kasacinio teismo praktikos ir nenurodė (necitavo), tačiau neabejotinai ja vadovavosi, pagrįstai į ateitį (nuo teismo sprendimo priėmimo dienos) priteisdamas iš atsakovo kiek didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikiui periodinėmis išmokomis, negu kad ieškiniu, pareikštu prieš 4 metus, iš jo prašė priteisti ieškovė.
75. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui mėnesinį dydį (694,75 Eur) sumažinti ieškovės gaunama valstybės išmoka vaikui, mokama pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą.
76. Sutiktina su apelianto apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, jog kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau vėlesnėje teisminė praktikoje, kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
77. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistas 300 Eur dydžio išlaikymas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat 350 Eur dydžio išlaikymas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, neviršija šiuo metu galiojančio minimalios mėnesinės algos dydžio (709 Eur (neto)). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį (minimalią mėnesinę algą), nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis (minimali mėnesinė alga) paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė tokio dydžio išlaikymą (300 Eur / 350 Eur), kuris gali užtikrinti tik minimalių (pačių būtiniausių) vaiko poreikių patenkinimą, todėl nėra pagrindo iš teismo nustatytos mėnesinės vaiko poreikių sumos (694,75 Eur) dar atimti ir pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą vaikui mokamos išmokos sumos, nes minėta suma nagrinėjamu atveju turi būti skirta tenkinti kitus (papildomus) nepilnamečio vaiko poreikius, kurių pastarajam sparčiai augant, neabejotinai atsiras.
78. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir pirmosios instancijos teismo motyvams, kad skyrium gyvenantis tėvas (atsakovas) privalo gerinti savo finansinę padėtį – kelti kvalifikaciją, dirbti papildomą darbą, ieškoti kitų būdų papildomoms pajamoms gauti. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, dėl ko atsakovas ir turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Byloje nėra duomenų, kad apeliantas turėtų sveikatos problemų ar egzistuoja kokios nors kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių jis negalėtų dirbti papildomai ir gauti didesnes pajamas, kas leistų jam ne tik pagerinti savo finansinę padėtį, bet ir sudarytų prielaidas teikti tinkamo dydžio išlaikymą savo vieninteliam nepilnamečiam vaikui.
79. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus buvo atsakyta, o kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, bei nesudaro teisinio pagrindo skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis pakeisti, sumažinant pirmosios instancijos teismo nustatytą iš atsakovo priteistiną šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį (300 Eur / 350 Eur). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
80. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sudaręs ginčo šalių dalytino turto balansą bei pagrįstai ir teisingai natūra padalinęs ginčo šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtą turtą, neteisingai nustatė ieškovei iš atsakovo priteistinos kompensacijos dydį. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, sumažinant ieškovei iš atsakovo priteistos piniginės kompensacijos už jam atitekusią didesnę santuokinio turto dalį dydį nuo 16 000 Eur iki 8 000 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
81. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistiną šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį (300 Eur / 350 Eur), teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, dėl to šioje dalyje priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomos priteisimo paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
82. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo motyvų, susijusių su patirtų bylinėjimosi išlaidų (ne) tinkamu paskirstymu pirmosios instancijos teisme. Pakeitus skundžiamą sprendimą dalyje dėl priteistos piniginės kompensacijos už didesnę santuokinio turto dalį dydžio bei sumažinus ieškovei iš atsakovo priteistinos kompensacijos sumą, pirmosios instancijos teisme ginčo šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos apeliacinės instancijos teismo iš naujo, remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
83. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi pirmosios skundžiamas sprendimas keistinas dalyje dėl piniginės kompensacijos ieškovei iš atsakovo priteisimo už pastarajam atitenkančią didesnę santuokinio turto dalį, yra teisinis ir faktinis pagrindas iš naujo paskirstyti ir ginčo šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidas, ginčo šalių patirtas pirmosios instancijos teisme, perskaičiuoti būtina dar ir todėl, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyta neteisinga ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų suma.
84. Bylos duomenys liudija, kad ieškovė A. J. pateikdama ieškinį sumokėjo 500 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikdama pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo papildomai sumokėjo 84 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė taip pat patyrė 4 300,26 Eur dydžio išlaidas advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai teisinei pagalbai apmokėti ir 3 200 Eur dydžio išlaidas advokatės Danos Žvingilienės teisinei pagalbai apmokėti. Kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 000 Eur suma byloje paskirtai ekspertizei apmokėti. Bendrą ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro 9 084,26 Eur. Be to, pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 587 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo.
85. Atsakovas D. J. pateikdamas byloje priešieškinį sumokėjo 300 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsakovas taip pat patyrė 5 963,50 Eur dydžio išlaidas advokato Vytenio Gubavičiaus teisinei pagalbai apmokėti. Kitas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 800 Eur suma byloje paskirtai ekspertizei apmokėti bei 60 Eur suma mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) konsultacijai apmokėti. Bendra atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sudaro 7 123,50 Eur. Be to, pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas 426 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo.
86. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
87. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo ginčo dėl santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo pagrindo, ginčo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, skirstant šalių pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgtina tik į tuos reikalavimus, dėl kurių tarp ieškovės ir atsakovo buvo kilęs ginčas.
88. Pirmosios instancijos teismo sprendimu (kurio dalis dėl kompensacijos už atsakovui atitekusią didesnę santuokinio turto dalį yra keistina šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi) buvo patenkinti tokie ieškinio reikalavimai: dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, dėl Buto Nr. 10 pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo; dėl įmokų pagal 2007 m. gegužės 14 d. Kredito sutartį Nr. 07-046562-FA priteisimo. Tik nedidele dalimi (priteista 8 000 Eur dydžio suma, vietoje prašytos 23 945 Eur dydžio sumos) tenkintas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už didesnę santuokinio turto dalį. Taip pat laikytina, kad buvo atmestas ieškovės reikalavimas modifikuoti turimas prievoles kreditoriams, kadangi su priešingu atsakovo priešieškinio reikalavimu (prievolių kreditoriams nemodifikuoti) ieškovė sutiko tik prieš pat užbaigiant civilinės bylos nagrinėjimą. Iš to seka, kad buvo patenkinta 75 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų.
89. Atsakovo pareikšto priešieškinio reikalavimai dėl Buto Nr. 9 padalijimo bei kompensacijų priteisimo už Buto Nr. 10 pagerinimus ieškovės asmeninėmis lėšomis ir už didesnę santuokinio turto dalį buvo atmesti. Buvo patenkini likę du reikalavimai dėl dalies sumokėtų gyvybės draudimo įmokų priteisimo bei prievolių kreditoriams nemodifikavimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad byloje buvo patenkinta 50 proc. atsakovo priešieškinio reikalavimų.
90. Remiantis šios nutartis 88–89 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, ieškovei turi būti atlyginta proporcinga (75 proc.) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 6 813,20 Eur (9 084,26 Eur x 75 proc. = 6 813,20 Eur). Atsakovui turi būti atlyginta proporcinga (50 proc.) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 3 561,75 Eur (7 123,50 Eur x 50 proc. = 3 561,75 Eur). Įskaičius ieškovės ir atsakovo atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumas (6 813,20 Eur ir 3 561,75 Eur), ieškovei A. J. iš atsakovo D. J. priteistina likusi bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 3 251,45 Eur (6 813,20 Eur – 3 561,75 Eur = 3 251,45 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
91. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 587 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo spendimo priėmimo. Ieškovės ieškinį tenkinus 75 proc. apimtimi, valstybei iš jos yra priteistina 25 proc. nesumokėto žyminio mokesčio dalis – 146,75 Eur (587 Eur x 25 proc. = 146,75 Eur), o iš atsakovo priteistina likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 440,25 Eur (587 Eur x 75 proc. = 440,25 Eur) (CPK 96 straipsnis).
92. Valstybei iš atsakovo priteistinas 81 Eur dydžio žyminis mokestis (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 0,75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo, nuo kuriuo mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio).
93. Pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas 426 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo spendimo priėmimo. Atsakovo priešieškinį tenkinus 50 proc. apimtimi, valstybei iš jo yra priteistina 50 proc. nesumokėto žyminio mokesčio dalis – 213 Eur (426 Eur x 50 proc. = 213 Eur), o iš ieškovės priteistina likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 213 Eur (426 Eur x 50 proc. = 213 Eur) (CPK 96 straipsnis).
94. Pirmosios instancijos teisme valstybės patirtos 66,44 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš abiejų ginčo šalių, t. y. po 33,22 Eur (CPK 92 straipsnis)
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
95. Apeliantas (atsakovas) D. J. apeliacinės instancijos teisme patyrė bendras 1 296,30 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (292 Eur žyminis mokestis + 1 004,30 Eur advokato Vytenio Gubavičiaus teisinei pagalbai apmokėti (2024 m. sausio 3 d. sąskaita faktūra GG24 Nr. 0001)). Ieškovė A. J. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatės Danos Žvingilienės teisinei pagalbai apmokėti (2024 m. sausio 15 d. sąskaita faktūra ADV Nr. 13615; 2024 m. sausio 16 d. sąskaita faktūra ADV Nr. 13616).
96. Atsakovo apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, t. y. 25 proc. apimtimi (iš dalies patenkintas reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos už atsakovui atitekusią didesnę santuokinio turto dalį priteisimo ieškovei; atmestas reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis). Atsižvelgiant į tai, atsakovui D. J. turi būti atlyginta proporcinga patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų dalis – 323,33 Eur (1 293,30 Eur x 25 proc. = 323,33 Eur), o ieškovei A. J. turi būti atlyginta bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga atmestų atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų daliai – 975 Eur (1 300 Eur x 75 proc. = 975 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Įskaičius nurodytas sumas (323,33 Eur ir 975 Eur), ieškovei A. J. iš atsakovo D. J. priteistina 651,67 Eur (975 Eur – 323,33 Eur = 651,67 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.
97. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybė apeliacinės instancijos teisme nepatyrė, todėl tokių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą.
Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos už didesnę santuokinio turto dalį priteisimo, sumažinant ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos piniginės kompensacijos dydį iki 8 000 (aštuonių tūkstančių eurų) Eur.
Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme:
- priteisti ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 251,45 (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 45 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų dalį;
- priteisti valstybei iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 146,75 (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus ir 75 ct) Eur už ieškinį atidėto žyminio mokesčio dalį, 213 (du šimtus trylika eurų) Eur už priešieškinį atidėto žyminio mokesčio dalį bei 33,20 (trisdešimt tris eurus ir 20 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų;
- priteisti valstybei iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 440,25 (keturis šimtus keturiasdešimt eurų ir 75 ct) Eur už ieškinį atidėto žyminio mokesčio dalį, 213 (du šimtus trylika eurų) Eur už priešieškinį atidėto žyminio mokesčio dalį bei 33,20 (trisdešimt tris eurus ir 20 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Kitą Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį – 651,67 (šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 67 ct) Eur.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.