Kauno apylinkės teismo sprendimas

1.Santuoką tarp ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažįstant, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį TOYOTA A. V., registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą ieškovės vardu; 30556,58 dydžio įsipareigojimą (kredito likutį ir palūkanas) kreditoriui Swedbank pagal (duomenys neskelbtini). kredito sutartį.

4. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti - butą adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), Automobilį SKODA Fabia, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas atsakovo vardu, 5 000 Eur vertės; Automobilį (duomenys neskelbtini) Avant, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą atsakovo vardu, 1 000 Eur vertės; automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini) registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą atsakovo vardu, 400 Eur vertės; įsipareigojimą fiziniam asmeniui A. R. G. 6 000 eurų vertės, 1 257,51 Eur dydžio kompensaciją už tenkančią mažesnę turto dalį.

5. Nustatyti nepilnamečio T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą su motina – ieškove A. J.;

6. Priteisti T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,- Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnui sukaks pilnametystė paskiriant ieškovę A. J. nepilnamečio sūnaus turto tvarkytoja uzufrukto teise;

7. Nustatyti, jog skyriumi nuo nepilnamečio vaiko gyvenantis atsakovas D. J. bendrauja su sūnumi šalių susitarimu, nekliudomai atsižvelgiant į vaiko norą ir šalių galimybes;

8. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovei – J, atsakovui – J;

9. Priteisti ieškovei A. J. ir atsakovo D. J. 4659,17 Eur, jos sumokėtus iki 2023 m. liepos 4 d. pagal (duomenys neskelbtini), šalių sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB Swedbank.

10.Priteisti ieškovės A. J. naudai iš atsakovo D. J. bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateikiamus dokumentus.

Ieškovei priteisti trijų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 67 000 Eur ir automobilį TOYOTA A. V., registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą ieškovės vardu, 2 310 Eur vertės.

Atsakovui priteisti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 113 000 Eur vertės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą atsakovo vardu, 700 Eur vertės; Priteisti iš atsakovo A. J. kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį 23945 Eur. Taip pat ieškovė prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 4659,17 Eur sumą, kurią sumokėjo ji sumokėjo nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 4 d. pagal abiejų šalių sudarytą sutartį su AB Swedbank pagal (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo prievoles AB Swedbank ir A. R. G. palikti solidariomis šalių prievolėmis. Priteisti ieškovės A. J. naudai iš atsakovo D. J. bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateikiamus dokumentus.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos tarp šalių ginčo nėra,, ginčas kilo dėl priteistino išlaikymo dydžio. Ieškovė pateikė poreikių lentelė, kurioje nurodė būtinuosius vaiko poreikius maistui, aprangai transportui, bei specialiuosius poreikius – akių priežiūra, medicininės mankštos ir kt. Metinės išlaidos vaiko išlaikymui sudaro –8 337 Eur, mėnesiui tenka 694,75 Eur išlaidų, todėl iš atsakovo ieškovė galėtų prašyti priteisti 347 Eur, bet prašo priteisti tik 300 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui. Atsakovas pateikė poreikių lentelę, kurioje nurodė, jog jam tenkanti vaiko poreikių dalis per mėnesį yra 159,28 Eur. Atsakovo nurodyta išlaikymo suma yra per maža, nes vaikas yra paauglys, be to padidėjusios kainos tiek maistui, rūbams ir kt. išlaidoms. Prašo vadovautis išvadą teikiančios institucijos patikslinta išvada, kurioje nurodyta, jog tėvo siūloma išlaikymo suma yra per maža , o motinos prašoma priteisti suma atitinka vaiko interesus.

Pagrindinis ginčas tarp šalių yra dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šios patalpos kuris buvo padovanotos atsakovui atsakovo tėvų (duomenys neskelbtini) notarine dovanojimo sutartimi. Garažas boksas buvo įregistruotas atsakovo tėvo V. J. vardu nekilnojamojo kadastro registre buvo įregistruotas vadovaujantis Garažų statybos bendrijos išduota pažyma (duomenys neskelbtini) kur plotas buvo nurodytas 56,77 kv. m. prieš dovanojimo sutarties sudarymą pats atsakovas kreipėsi į VĮ Registrų centras, kad būtų atlikti kadastriniai matavimai, kadastrinės bylos dokumentai patvirtina, jog būtent D. J. rūpinosi tiek kadastrinių matavimų atlikimu, tiek garažo bokso vertės nustatymu, tiek kadastrinių matavimų įregistravimu, taip pat gavo tėvo vardu turto registro pažymą, kurioje buvo nurodytas garažas boksas su rūsiu, bendras plotas 56,77 kv. m., vidutinė rinkos vertė 15790 Lt (4573,10 Eur), t. y. V. J. įgijo nuosavybės teisę į 56,77 kv. m. ploto garažą boksą su rūsiu, po dovanojimo sutarties tokio paties dydžio ir tos pačios vertės garažą boksą įgijo D. J.. Šiam turtui rekonstruoti AB Swedbank suteikė 39938,60 Eur kreditą iki (duomenys neskelbtini) už kurį laidavo ieškovės motina E. B. įkeisdama jai priklausantį butą, kredito paskirtis garažui boksui rekonstruoti. Atsakovas teigia , jog dauguma garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) pagerinimų buvo atlikta dar iki dovanojimo sutarties sudarymo ir šias aplinkybes patvirtino liudytojai. Ieškovė su tuo nesutinka Liudytojas V. G. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje parodė, kad 2005 metais pats įsirenginėjo garažo patalpas, dokumentų patvirtinančių jo nuosavybę jis neturėjo, kada tiksliai buvo atliekami darbai nepamena, tačiau inžinerinių tinklų pastate dar nebuvo įvesta, gal tik kanalizacijos įvadas prie namo atvestas buvo, tačiau atsivesti kanalizaciją į patalpas, kiekvienas turėjo savo lėšomis, jis neatsiminė, kad buvo išduotas leidimas garažo rekonstrukcijai. Jis negalėjo parodyti, kada paskutinį kartą pastate, todėl jo parodymai neįrodo atsakovo nurodytų aplinkybių. Kitas liudytojas – buvęs garažų statybos bendrijos pirmininkas M. V. parodė, kad jis išdavinėjo pažymas, kurių pagrindu buvo registruota nuosavybė atsakovo tėvui. Nurodė, kad iš pradžių buvo registruotas garažas boksas, o tik vėliau atlikta rekonstrukcija, perdangos iš antro aukšto į palėpę tuo metu nebuvo, buvo tik mediniai laiptai. Apie dujotiekio įvedimą jis nieko parodyti negalėjo. Liudytoja S. T. - dabartinė bendrijos pirmininkė nurodė, kad patalpos buvo pastatytos 2004 metais, kam priklausė garažo bokso (duomenys neskelbtini) patalpos nežino, parodė, kad kiekvienas patalpos savininkas pats įsirenginėjo patalpas, vėliau buvo keičiama pastato paskirtis, atliekami kadastriniai matavimai. Ji žinojo, kad patalpos buvo neįrengtos, kad buvo imta paskola patalpoms įrengti. L. G. parodė, kad jis žino, jog atsakovo tėvas dovanojo patalpas atsakovui, kad patalpos buvo neįrengtos, kad buvo imta paskola patalpų įrengimui. 2006 m. padėjo įnešti plokštę į pastato viršų, kad kada konkrečiai buvo atliekami remonto darbai pasakyti negali. Jis patvirtino, jog pradėti darbus jo prašė D. J., o 2006 m. rudenį patalpos dar buvo neįrengtos. Liudytojas R. S., kainynas , teigė, kad ginčo patalpose nebuvo, matė kas vyksta tik iš lauko pusės. Jis matė, kad buvo keisti pastato langai 2006 metais, jis patvirtino, jog inžineriniai tinklai buvo įvesti tik į pastatą ir kiekvienas savarankiškai vedėsi į savo patalpas, kas įvedė elektrą ir dujas jam nežinoma, kas įrengė pirmame aukšte langą – jis nežino, mokėjo už darbus (duomenys neskelbtini) bute nežino. Liudytoja V. P., ieškovės bendradarbė, parodė, kad 2007 m. sausio mėnesį atvyko filmuoti šventei statybų su 7 asmenimis, pamatė pirmame aukšte smėlio krūvą, grindų nebuvo, buvo įdėtas tik vienas langas, sienos buvo senos, ant jų matėsi laidai, patalpos nebuvo tinkamos gyventi. Į patalpas antrame aukšte pateko mediniais laikinais laiptais, ši patalpa taip pat buvo neįrengta, jame nebuvo galima gyventi. Į pastogę laiptų nebuvo, todėl ten ir nelipo. Kokia būklė 2007 m. sausio mėn., patvirtino ir vaizdo įrašas. Liudytojas R. B., ieškovės brolis parodė, kad betarpiškai su šalimis bendravo nuo 2004 m. Jis pirmą kartą į patalpas pateko 2006 m. tuomet jos buvo visiškai neįrengtos, 2006 m. buvo įdėti keli langai tuo rūpinosi pats D. J., o 2007 ir ieškovė. Apibendrinus liudytojų parodymus, galima daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) patalpos nebuvo įrengtos, po (duomenys neskelbtini) jos rekonstruotos, tačiau ne atsakovo tėvų lėšomis. Labai svarbios kadastrinės bylos (duomenys neskelbtini) kadastrinėje byloje matyti, jog (duomenys neskelbtini), vandentiekio, šildymo, kanalizacijos, karšo vandens, vonios kambario ir viryklės nėra. Plotas garažo 56,77 kv. m., todėl kiek turėjo tėvai, tiek padovanojo sūnui. (duomenys neskelbtini) bendras plotas jau 103 kv., naudingas plotas 73,63 kv. m. ir jame nurodytos 8 patalpos : (duomenys neskelbtini). Nors šioje byloje nurodyta, kad kadastriniai matavimai atlikti 2004 m., tačiau VĮ Registrų centras pripažino , klaidą ir teismui nurodė, kad matavimai iš tiesų buvo atlikti 2007 m. 2012 metais kadastrinių matavimų byloje jau užfiksuota, jog bute (duomenys neskelbtini), jau bendras plotas 97,43 kv. m., gyvenamas plotas - 54,48 kv. m., jau yra šiame bute yra vietinis šildymas, komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas, gamtinės dujos, elektrinė viryklė, vonios kambarys. Pagrindinis įrodymas yra eksperto G. D. ekspertizė, kurios išvadose nurodyta, jog net su patalpomis, kurios dovanojimo metu nepriklausė atsakovui, garažo bokso vertė buvo tik 28200 Eur, tuo tarpu dabar buto vertė – yra 113 000 Eur. Taigi yra visos sąlygos butui pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe – turtas buvo pagerinimas buvo esminis, turtas pagerintas santuokos metu ir bendromis sutuoktinių lėšomis. Pripažinus, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini)yra bendra jungtinė nuosavybė, šalims santuokos metu priklausė šis bendras turtas: 4 kambarių butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 113 000 Eur , trijų kambarių butas Nr,9, kurio vertė 67 000 Eur, Automobilis T. A. 2310 Eur vertės ir automobilis M. B. 700 Eur vertės, automobilį Š. F. atsakovas bylos nagrinėjimo metu pardavė už 3500 Eur, bendra dalintino turto vertė 186510 (113000+67000+2310+700+3500). Kadangi atsakovas nuo 2018 m neįleidžia atsakoves į butą Nr. (duomenys neskelbtini), ji neturi šio buto raktų ir negali juo naudotis, šis butas priteistinas atsakovui. Ieškovei priteistinas butas Nr. (duomenys neskelbtini), šio buto negalima priteisti šalims po ½, atsižvelgiant į šalių santykius. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės vardu registruotas automobilis T. A. 2310 Eur vertės ir ji juo naudojasi, šis automobilis priteistinas ieškovei, tuo tarpu atsakovui priteistinas automobilis M. B. 400 Eur vertės. Tokiu būdu ieškovei tenka turto už 69300 Eur, o atsakovui už atėmus ½ automobilio Š. F. vertės tenka turto už 115 450 Eur (113000+700+3500-1750), todėl atsakovas turi ieškovei išmokėti 23945 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Atkreipė dėmesį į tai, kad dalinti turtą po ½ dieną nėra galimybės, nes rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovės sveikatai didelę žalą padaręs vyro ekonominis, psichologinis ir fizinis smurtas, ką patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Garažas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas jos asmeninėn nuosavybėn dovanojimo būdu, ką patvirtina pateikti dokumentai, po santuokos nutraukimo lieka jos asmenine nuosavybe.

Ieškovė sutinka, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimai AB Swedbank pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. R. G. liktų solidarūs.

Dėl priešieškinio reikalavimų: reikalavimas priteisti atsakovei kompensaciją už asmeninio turto pagerinimą bendromis sutuoktinių lėšomis atmestinas, nes turtas buvo iš esmės pagerintas, todėl turi būti pripažįstamas bendra jungtine nuosavybe. Su atsakovo reikalavimu priteisti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nesutinka, šis turtas priteistinas ieškovei, nes ji neturi turto , kuriame gali gyventi, taip pat dėl blogų santykių su atsakovu, nebus galima butu naudotis. Nesutinka su priešieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovo ieškovei 700 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokinio turto dalį dėl automobilių padalijimo, nes už parduotą automobilį atsakovas turi sumokėti 1750 Eur kompensaciją.

Atsakovas D. J. ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė atsakovo priešieškinį tenkinti, o ieškovės ieškinį, kiek jis nesutampa su atsakovo priešieškinio reikalavimais atmesti bei priteisti iš ieškovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog sutinka su tuo, kad sutuoktiniais nebuvo pakankamai pakantūs ir lojalūs ir nesugebėjo išsaugoti šeimos. Prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys nebepalaiko šeimyninių santykių nuo (duomenys neskelbtini)mėnesio. Prašo atmesti ieškovės reikalavimą pripažinti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. liepos mėnesio, nes šalys prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl pagal CK 3.67 straipsnio 2 dalimi atsakovės reikalavimas negali būti tenkinamas. Santuokos nutraukimo padariniai taikytini nuo bylos iškėlimo dienos – nuo (duomenys neskelbtini) Šalių nepilnametis sūnus nuo bylos iškėlimo gyvena su ieškove, o su atsakovu susitinka periodiškai, todėl atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatoma su ieškove. Atsakovas su sūnumi bendrauja su sūnumi periodiškai atsakovo namuose, ne rečiau kaip kartą per savaitę bendraujant vieną parą. Sūnus atsiklausęs ieškovės su atsakovu derina savo susitikimų su atsakovu laiką, todėl susitikimai vyksta atsižvelgiant į vaiko norą ir ieškovės siūloma tvarka atitinka vaiko interesus. Dėl įpareigojimo informuoti apie bendravimo laiką iš anksto žinutėmis, prašo spręsti teismo , tačiau mano, kad nėra poreikio informuoti, nes tarp šalių ginčų nėra, vaikui suėjo 15 metų ir jis pats jau derina laiką ir informuoja mamą, todėl toks įpareigojimas būtų perteklinis

Atsakovas laikosi pozicijos, kad visais atvejais turėtų būti įvertinta jam asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį dovanoto turto dalis, t. y. jei butas (duomenys neskelbtini) būtų pripažintas šalių bendra jungtine nuosavybe, jį dalijant turėtų būti atsižvelgta į atsakovo asmeninės nuosavybės dalį dalijamame turte ir proporcingai jai nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, o jei butas nebūtų pripažintas šalių bendra jungtine nuosavybe, atsakovas sutinka kompensuoti ieškovei 1/2 dalį to, kas iš abiejų šalių bendrų lėšų buvo investuota į šį butą.

Ekspertizės aktu nustatyta buto Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 67 000 Eur, o buto Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 113 000 Eur, ieškovė ieškinio reikalavimo patikslinime nurodo, kad neprieštarauja, jog butas (duomenys neskelbtini) būtų priteistas jai, o atsakovui būtų priteistas butas Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei išmokant piniginę kompensaciją. Tam kad būtų galima nustatyti, kiek butas Nr. (duomenys neskelbtini)buvo pagerintas ir koks priteistinas vienai iš šalių kompensacijos dydis, ieškovei tenka pareiga įrodyti, kokia apimtimi šis turtas buvo pagerintas iš jos asmeninių ar bendrų šalių lėšų. Ieškovė nurodė, kad jos tėvai jai dovanojo 30 000 Eur, iš kurių buvo atliekamas turto pagerinimas. Tačiau ieškovė be savo pačios paaiškinimų nepateikė jokių įrodymų apie šios pinigų sumos jai dovanojimą, o (duomenys neskelbtini) posėdžio metu liudytoju apklaustas jos brolis A. B. 30 000 Eur dovanojimą ieškovei iš esmės paneigė, nes (duomenys neskelbtini), kad už patalpų pagerinimo darbus mokėjo ieškovės šeima, nes tai buvo jų patalpos ir jie gavo banko paskolą, taip pat parodė, kad ieškovei jos tėvai paskolino, davė, dovanojo 30 000 Lt, sumą padavė litais, dalyvavo liudytojas, ieškovė ir jų motina, atsakovas tuo metu nedalyvavo. Atsakovas nurodo, kad apie 30 000 Eur dovanojimą ieškovei nieko nežino ir kategoriškai neigia, kad turto pagerinimas iki (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties sudarymo ar po jos sudarymo buvo atliekamas iš ieškovės asmeninių lėšų, o tuo tarpu ieškovės pateikta langų produkcijos specifikacija, nors joje nurodyta atsakovo pavardė, nėra pasirašyta, jo kilmė nežinoma, prie jos nepateikta jokių duomenų apie tuometinį langų montavimą ir atsiskaitymą už juos iš ieškovės lėšų. (duomenys neskelbtini) posėdžio metu liudytoju apklaustas kaimynas R. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) liudytojas nusipirko dar vieną butą, sujungė butus Nr. (duomenys neskelbtini), po ko matė, kad atsakovo tėvas statė duris, langus, įsirenginėjo balkoną. (duomenys neskelbtini)posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovės brolis A. B. parodė, kad 2006 m. šiltuoju metų laiku buvo sudėti plastikiniai langai, buvo užpilta garažo duobė, kas už tai mokėjo, liudytojas nežino. Todėl ieškovė neįrodė, kad dalį jos nurodytų darbų iki (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties sudarymo finansavo ji, o ne tuometiniai turto savininkai (atsakovo tėvai). Kita vertus, ieškovė neginčija (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties ir reikalavimų atsakovo tėvams dėl investicijų į turtą tuo metu, kai jie buvo turto savininkais, atlyginimo nereiškia. Apibendrinus, ieškovė neįrodė, kad į buto Nr. (duomenys neskelbtini)pagerinimą būtų investavusi savo asmenines lėšas.

Kad šalys iš bendrų lėšų investavo į butą Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo nėra, tačiau yra ginčas dėl šalių bendromis lėšomis atliktų turto pagerinimo darbų ir jų dalies dabartinėje turto vertėje, kuri šiuo metu remiantis ekspertizės aktu sudaro (duomenys neskelbtini). Tačiau, visų pirma, kad būtų pagrindas butą Nr. (duomenys neskelbtini)pripažinti šalių bendra jungtine nuosavybe, sutinkamai su CK 3.90 str. 1 d., turto pagerinimas turi būti esminiu. Ginčo šalis, siekianti turtą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi įrodyti kokie konkretūs ir kokios vertės turto pagerinimai buvo atlikti iš bendrų sutuoktinių lėšų ir kokį pagerinto turto vertės pokytį jie sąlygojo. Tačiau ieškovė šioje byloje užėmė gana pasyvią poziciją - įvardijo darbus, kurie buvo atlikti iš bendrų šalių lėšų, nenurodydama jų vertės ir nepateikdama įrodymų, kad jie tikrai buvo atlikti iš bendrų šalių lėšų, taip pat visiškai neįrodinėdama, kokį pagerinto turto vertės pokytį jie sąlygojo. Ieškovė pasirinko poziciją deklaratyviai įvardinti darbus, kurie buvo atlikti iš šalių bendrų lėšų, nenurodydama jų vertės, ir nesąžiningai remtis nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis apie tai, kad atsakovui (duomenys neskelbtini)dovanojimo sutartimi buvo dovanotas garažo boksas (rūsio ir pirmojo aukšto patalpos), o santuokos metu papildomai atsirado antrojo aukšto ir palėpės patalpos, kurias ieškovė priskirdama šalių bendrajai jungtinei nuosavybei iš esmės ne tik neįrodė, bet ir neišsakė pozicijos, kad šios patalpos būtų buvę pastatytos ar įgytos šalių bendromis lėšomis santuokos metu. Ieškovė nesąžiningai remiasi neatitikimais kadastriniuose matavimuose, kuriuos sąlygojo tuometinis teisinis reglamentavimas arba kadastrinių matavimų metu padarytos klaidos neįtraukiant į turto apimtį tuometinių antrojo aukšto ir palėpės patalpų. (duomenys neskelbtini) kadastriniuose matavimuose (3 formoje), kur pirmą kartą inventuorizuotos visų keturių aukštų (rūsio, pirmojo aukšto, antrojo aukšto ir mansardos patalpos) nurodyta, kad kadastro duomenys užfiksuoti (duomenys neskelbtini). Ieškovės iniciatyva VĮ Registrų centras raštu nurodė, kad ši data nurodyta klaidingai, todėl remdamasi (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartyje įrašytu atsakovui dovanotų patalpų plotu ir tuo metu galiojusiais (duomenys neskelbtini)kadastro duomenimis, ieškovė teigia, kad ieškovui buvo dovanotos tik rūsio ir pirmojo aukšto patalpos, o antrojo aukšto ir pastogės patalpos neva pastatytos ar kitaip įgytos abiejų šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise po (duomenys neskelbtini)dovanojimo sutarties, tačiau neįvardijo kokiu būdu šalys šias patalpas įgijo.

Iš nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija, pateikto su ieškiniu, matyti, kad dabartinės 97,43 kv. m. bendrojo ploto buto Nr. (duomenys neskelbtini)patalpos atsakovo įgytos (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu (išrašo 4.1 p.), kurios prieš tai priklausė atsakovo tėvui V. J. (duomenys neskelbtini) garažų bendrijos pažymos pagrindu (išrašo 4.2 p.). (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties matyti, kad atsakovui dovanotos 56,77 kv. m. bendro ploto garažo bokso patalpos. Dovanojimo metu pagal VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) pažymą šios patalpos priklausė atsakovo tėvui (duomenys neskelbtini) garažų bendrijos pažymos pagrindu. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) garažų bendrijos pažymoje (pažymėjime) garažų statybos bendrija nurodo teisiškai registruoti ne tik garažą, bet ir dirbtuves („garažą su dirbtuvėmis“) V. J. vardu. Po šio pažymėjimo išdavimo buvo atlikti (duomenys neskelbtini) turto kadastriniai matavimai, kuriais inventorizuotos bendros 56,77 kv. m. rūsio ir garažo patalpos, kuriose, be kita ko, pažymėti iš garažo į viršų vedantys laiptai, tačiau virš garažo patalpos esančios patalpos neinventorizuotos. Šių kadastrinių matavimų, kuriuos, be kita ko, į bylą pateikė ieškovė, 1D formoje nurodyti įrašai „Gyv. namas; Butas“. Tuo tarpu viso pastato (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų plane virš garažo patalpų pažymėtos antrojo aukšto ir pastogės patalpos. Šis planas yra iš pastato kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kaip tik nurodytas (duomenys neskelbtini) garažų bendrijos pažymėjime, kuriame nurodomas garažas su dirbtuvėmis. (duomenys neskelbtini) kadastriniuose matavimuose, atliktuose po (duomenys neskelbtini). dovanojimo sutarties sudarymo, jau inventorizuotos visų aukštų patalpos (rūsio, pirmojo aukšto, antrojo aukšto ir pastogės). Pačios ieškovės užsakymu atliktos (duomenys neskelbtini) turto vertinimo atskaitos 9 psl. nurodoma, kad pagal nekilnojamojo turto registro išrašą buto-patalpos plotas – 56,77 kv. m., pagal faktą – 103,24 kv. m. 2022 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu apklausta VĮ Registrų centro kadastro specialistė V. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kadastriniuose matavimuose (3 formoje) buvo klaidingai nurodyta, kad kadastro duomenys užfiksuoti (duomenys neskelbtini) kaip tai jau buvo rašoma VĮ Registrų centras rašte, turėjo būti nurodyta kadastrinių matavimų atlikimo data (duomenys neskelbtini) Specialistė parodė, kad pagal 2004 m. kadastro duomenis šiam objektui priklausė rūsys ir garažas. Paklausta į kur veda 2004 m. garažo (pirmo aukšto) kadastriniuose matavimuose pažymėti laiptai, specialistė negalėjo paaiškinti. Ar garažas turėjo pastogę, specialistė negalėjo atsakyti, nes ji nepažymėta byloje. Specialistė paklausta dėl teismo pareikalautų viso pastato kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini)esančių (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų, kurių plano kopija pateikta į bylą, specialistė parodė, kad virš garažo patalpų faktiškai buvo antro aukšto ir pastogės patalpos, tačiau prie garažo patalpų trūksta eksplikacijos, palyginimo būdu galima spręsti, kad į patalpą (duomenys neskelbtini)laiptais patenkama iš patalpos (duomenys neskelbtini), o į patalpą (duomenys neskelbtini) laiptais patenkama iš patalpos (duomenys neskelbtini), nors duomenys ne pilni, į patalpas (duomenys neskelbtini) patekimo iš kokių nors kitų, pavyzdžiui, bendrojo naudojimo patalpų, patekimo nėra. Be to, specialistė nurodė, kad antrojo aukšto ir palėpės patalpos buvo rekonstruotos (duomenys neskelbtini) m., o jų statybos pradžia (duomenys neskelbtini)Iš garažų su dirbtuvėmis (duomenys neskelbtini) akto matyti, kad jau tuo metu valstybinei komisijai buvo priduoti 24 garažai su dirbtuvėmis, pastato aukštų skaičius - 2, stogas - skardos. Dabartiniame viso pastato NTR išraše taip pat nurodyta aukštų skaičius - 2, stogas - metalo, 10.2 p. nurodyta (duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą, kurios pagrindu 10.6 p. nurodyta (duomenys neskelbtini) leidimas vykdyti statybos darbus. Į bylą pateiktame (duomenys neskelbtini)statybos leidime matyti, kad leista 2 aukštų 24 garažų su dirbtuvėmis pastatą rekonstruoti į gyvenamąjį namą su garažais, t. y. keisti patalpų paskirtį. Prieš tai sudaryto statybos leidimui reikalingo gauti (duomenys neskelbtini) situacijos plano, suderinto su atsakingomis tarnybomis, butų techninių rodiklių lentelėje ties Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomas buto savininkas V. J. ir bendras patalpų plotas 110,31 kv. m.

Iš aptartų įrodymų visumos seka išvada, kad pastato, kuriame yra butas (duomenys neskelbtini), visi esami aukštai buvo pastatyti (duomenys neskelbtini) akto, pagal kurį pastatas priduotas valstybinei komisijai, surašymo metu, pastačius garažus su dirbtuvės patalpomis. (duomenys neskelbtini) statybos leidimu leista garažų su dirbtuvėmis patalpų paskirti pakeisti į gyvenamąsias, keičiant patalpų paskirti papildomi pastato aukštai pristatyti nebuvo. (duomenys neskelbtini) garažų bendrijos pažymėjime atsakovo tėvui leista įregistruoti garažą su dirbtuvių patalpomis, tačiau atsakovo tėvo užsakymu atliktoje (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje antro aukšto ir palėpės patalpos, kurios vėliau buvo užfiksuotos viso pastato (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų plane ir (duomenys neskelbtini) buto kadastriniuose matavimuose, inventorizuotos nebuvo. Tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad tuometiniam garažui nepriklausė dirbtuvių patalpos, išsidėsčiusios virš jo buvusiame antrame aukšte ir mansardoje.

Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje pažymėti iš garažo į viršų vedantys laiptai, patalpos, į kurias vedama, užfiksuotos viso pastato (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų plane. (duomenys neskelbtini) akte dėl pastato pridavimo valstybinei komisijai nurodyti 24 garažai su dirbtuvėmis. (duomenys neskelbtini) garažų bendrijos pažymėjime atsakovo tėvui leista įregistruoti garažą su dirbtuvių patalpomis. 2022 m. rugsėjo 14 d. posėdžio metu liudytojas M. V., kuris tuo metu buvo bendrijos pirmininku, atsakovo tėvui. išdavusiu (duomenys neskelbtini) pažymėjimą dėl garažo su dirbtuvėmis parodė, kad garažai su dirbtuvėmis buvo statomi atskirais boksais, dėl boksų įregistravimo liudytojas išduodavo pažymėjimus asmenims, kad jie galėtų juos įregistruoti nekilnojamojo turto registre, buvo apie 20 boksų, kiekvienas asmuo turėjo atskirą boksą, pažymėjimuose buvo nurodyta registruoti garažą su dirbtuvėmis, kad būtų registruojamas garažas su papildomais aukštais, išduodant pažymėjimą jau buvo pastatyti visi aukštai, rūsys, garažas, antras ir trečias aukštai, nors perdangos į trečią aukštą nebuvo. (duomenys neskelbtini) ir vėlesniuose kadastriniuose matavimuose inventorizuojant ir nekilnojamojo turto registre įregistruojant esamas 97,43 kv. m. bendro ploto patalpas, jokie juridiniai faktai apie antrojo aukšto ir mansardos patalpų pastatymą, jų įgijimą iš bendrijos ar kitų asmenų nenurodyti. Be to, 2021 m. rugpjūčio 31 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad sudarant (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį pagal faktą buvo pastatytas buto antras ir trečias mansardinis aukštas, buvo šių aukštų sienos ir stogas. Iš to seka išvada, kad atsakovo tėvui iki sudarant (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį priklausė antrojo aukšto ir mansardos patalpos, kurių statusas buvo dirbtuvės, kurios buvo garažo bokso priklausiniu, tačiau nebuvo inventorizuotos. (duomenys neskelbtini) posėdžio metu liudytojas V K. G. parodė, kad dėl mūrinių garažų statybos buvo gautas statybos leidimas, buvo sudarytas sąrašas žmonių, vyko statybos, liudytojas nusprendė perleisti savo įnašą atsakovo tėvui, tuo metu buvo pastatyta rūsys, pirmas aukštas, antras aukštas ir palėpė, tik sienos pastatytos ir uždengtas stogas. 2022 m. rugsėjo 14 d. posėdžio metu liudytojas M. V., kuris tuo metu buvo bendrijos pirmininku, atsakovo tėvui išdavusiu (duomenys neskelbtini) pažymėjimą dėl garažo su dirbtuvėmis parodė, kad garažai su dirbtuvėmis buvo statomi atskirais boksais, statybų metu V. J. dar nebuvo, dėl boksų įregistravimo liudytojas išduodavo pažymėjimus asmenims, kad jie galėtų juos įregistruoti nekilnojamojo turto registre, buvo apie 20 boksų, kiekvienas asmuo turėjo atskirą boksą, statybos buvo užbaigtos pastačius garažus su dirbtuvėmis, tarp tų apie 20 asmenų buvo V K. G., pažymėjimuose buvo nurodyta registruoti garažą su dirbtuvėmis, kad būtų registruojamas garažas su papildomais aukštais, išduodant pažymėjimą jau buvo pastatyti visi aukštai, rūsys, garažas, antras ir trečias aukštai, nors perdangos į trečią aukštą nebuvo. 2022 m. rugsėjo 14 d. posėdžio metu liudytoja apklausta dabartinė bendrijos pirmininkė S. T., be kita ko, parodė, kad tarp aukštų perdangos buvo dalinės. 2022 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. P. iš esmės parodė, kad butas atitiko tą būklę, kuri buvo filmuojama jai dalyvaujant 2007 m. vasario mėn., taip pat parodė, kad tuo metu lankydamasi bute rūsyje nebuvo, buvo pirmajame ir antrajame aukšte. 2022 m. rugsėjo 14 d. posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovės brolis A. B. parodė, kad 2006 m. pavasarį jam buvo aprodytos patalpos, atsakovas teigė, kad jo tėvai jam žada jas padovanoti, tuo metu ten buvo neįrengtos pirmo aukšto garažo patalpos su rūsiu, laikini mediniai laiptai vedė į antrą aukštą ir palėpę, antro aukšto patalpos ir palėpės patalpos priklausė atsakovo tėvams, liudytojas buvo vedamas į antrą aukštą, palėpėje liudytojas nebuvo, nes ten buvo kaip antras aukštas, antras aukštas buvo kaip palėpės patalpos. 2022 m. rugsėjo 14 d. posėdžio metu liudytojas E. G. parodė, kad 2000 m. atsakovo tėvo užsakymu atliko stogo šiltinimo darbus, patalpos susidėjo iš rūsio, garažo, antro aukšto ir trečio aukšto erdvės, nes nebuvo perdangos, o 2006 m. rudenį atsakovui padėjo įnešti ir ant palėpės grindų vonioje sumontuoti cementinę plokštę, tuo metu patalpose jau buvo atlikta dalis vidaus apdailos darbų.

Apibendrinant šiuos įrodymus seka išvada, kad atliekant 2004 m. kovo 9 d. kadastrinius matavimus tarp antrojo aukšto ir mansardos patalpų nebuvo įrengta šiuos aukštus skirianti perdanga, dėl ko visa patalpa virš garažo, į kurią vedė garažo patalpoje nurodyti laiptai buvo traktuojama kaip mansarda (palėpė). Tuo tarpu Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (aktuali redakcija nuo 2003 m. lapkričio 13 d. iki 2005 m. kovo 31 d.) 153 p. pastaba numatė, kad pastogės (palėpės) kadastriniai matavimai neatliekami. Kadangi atliekant 2004 m. kovo 9 d. kadastrinius matavimus perdangos tarp dabartinio antrojo aukšto ir mansardos įrengta nebuvo, ši visa patalpa nebuvo įrengta, jos kadastriniai matavimai nebuvo atliekami, tačiau ši patalpa, kaip priklausinys (dirbtuvės) priklausė tuometiniam garažo boksui, kuris (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi buvo dovanotas atsakovui.

Dabartinė buto (duomenys neskelbtini) vertė yra 113 000 Eur, tačiau šią vertę didžiąja dalimi sąlygojo ne šalių lėšomis atlikti šio turto pagerinimai, o nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai. Ieškovė bylos iškėlimo dieną remiantis 2018 m. gruodžio 17 d. vertinimo pažyma, pati ieškovė butą (duomenys neskelbtini) vertina 73 000 Eur, nors nuo bylos iškėlimo iki 2023 m. birželio 13 d. ekspertizės atlikimo jokie šio buto pagerinimai nebuvo atlikti. 2007 m. birželio 11 d. turto vertinimo atskaitoje dar pilnai neįrengto buto vertė nustatyta 225 000 Lt (65 164,50 Eur), 2020 m birželio 20 d. vertinimo duomenimis jau įrengto buto vertė sudaro 91 700 Eur. Iš nurodytų vertės nustatymo duomenų nėra aišku, kokį turto vertės padidėjimą sąlygojo šalių lėšomis atlikti pagerinimai, o kokį nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai. Ekspertizės akte garažo su dirbtuvių patalpomis vertė (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties sudarymo dienai nustatyta 28 200 Eur. Atsakovo užsakymu atliktame statybos ir apdailos įrengimo skaičiuojamosios kainos nustatyme73, kaip jis apibrėžtas STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 47 p., taikant statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo metodiką, nustatyta ir paskaičiuota, kokie statybos ir apdailos darbai turėjo būti atlikti statant butą (duomenys neskelbtini) nuo pamatų iki vidaus apdailos įrengimo. Siekiant eliminuoti statybos medžiagų rinkos kainų pokyčių įtaką skaičiavimams, pasirinkti tie patys buto konstruktyvo statybos ir apdailos, kartu apimančios ir inžinerinius tinklus, statybos (įrengimo) metai, t. y. 2006 metai, kada atsakovui šis butas buvo dovanotas. Bendra buto statybos ir įrengimo kaina, paskaičiuota 2006 metų kainomis, sudarė 32090,12 Eur, o apdailos (kokia yra dabar), kartu apimančios ir inžinerinius tinklus, įrengimo kaina paskaičiuota 4 840,84 Eur, kas sudaro sekančias proporcijas: konstruktyvas (atsakovui dovanota dalis) - 84,91 proc., apdaila (įrengta šalių bendromis lėšomis) - 15,08 proc. Jokių kitų duomenų apie atsakovui dovanotos turto dalies vertę ir šalių bendromis lėšomis atlikto turto pagerinimų vertę, nesąlygotą nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, byloje nepateikta.

Ekspertizės akte garažo su dirbtuvių patalpomis vertė (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties sudarymo dienai - 28 200 Eur, yra artima atsakovo pateiktoje sąmatoje nurodytai buto konstruktyvo statybos sąmatinei vertei - 32 090,12 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais, garažo bokso rekonstrukcijai šalims buvo suteiktas 40 547 Eur kreditas. Jei lyginti buvusią garažo su dirbtuvių patalpomis vertę (28 200 Eur) ir suteikto kredito sumą (40 547 Eur), darytina išvada, kad atsakovo asmeninės nuosavybės dalis turte, proporcinga tuometinei 28 200 Eur vertei, sudarė 41 proc., o abiejų šalių investicijų dalis, proporcinga 40 547 Eur investicijoms, sudarė 59 proc. Tačiau toks proporcijų skaičiavimas galimas tik tuo atveju, jei šalys 40 547 Eur kredito sumą būtų pilnai panaudojusios buto (duomenys neskelbtini) pagerinimui. Tuo tarpu atsakovas dar atsiliepime į ieškinį nurodė, kad lėšas pagal kredito sutartį bankas išmokėjo į ieškovės sąskaitą, todėl prašė, kad ieškovė pateiktų duomenis apie tai, kiek kredito lėšų buvo panaudota šio turto pagerinimui. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad šalys naudodamos kredito lėšas, dėl patirties statybų srityje stokos ar kitų priežasčių, buto įrengimui reikalingas medžiagas galėjo įsigyti didesnėmis, nei rinkos kainomis, dalis lėšų, kurios buvo ieškovės žinioje, galėjo būti be atsakovo žinios išleistos kitoms reikmėms ir pan., juo labiau, kad ieškovė iš šių lėšų susiremontavo iš savivaldybės jos nuomojamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovė jokių įrodymų dėl kredito lėšų panaudojimo buto (duomenys neskelbtini) pagerinimams nepateikė, todėl skaičiuoti atsakovo dalį turte 41 proc., o šalių dalį - 59 proc. nebūtų teisinga. Kita vertus, nors atsakovo pateiktoje sąmatoje nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini) įrengimo sąmatinė vertė sudaro 4 840,84 Eur, atsižvelgiant į tai, kad šalys paėmė 40 547 Eur kreditą, akivaizdu, kad buto įrengimui išleido daugiau, nei 4 840,84 Eur. Tačiau, kadangi, kaip minėta, buto įrengimui reikalingas medžiagas šalys galėjo įsigyti didesnėmis, nei rinkos kainomis, išleista suma nesąlygoja buto vertės padidėjimo tokia pačia suma.

Atkreiptinas dėmesys, kad šalys iš esmės pateikė visus turimus įrodymus dėl atsakovui dovanotos turto vertės ir šio turto pagerinimo, šalių pozicijos atskirais klausimai išsiskyrė, tačiau iš esmės nėra ginčo, kad atsakovui dovanotas turtas buvo pagerintas iš šalių bendrų lėšų. Esant tokiai situacijai įrodymų pakankamumo taisyklė turėtų būti grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), kada teismas daro išvadą, nors tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Šiuo atveju šalių bendromis lėšomis atliktų turto pagerinimų tikėtina vertė turėtų būti nustatoma vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Kaip minėta, remiantis buto (duomenys neskelbtini) įrengimo sąmatinė vertė sudaro 4 840,84 Eur, šalių paimto kredito jiems atlikti suma sudaro 40 547 Eur, kas, lyginant su tuometinio turto sąmatine ir rinkos vertes, kaip minėta, galėtų sudaryti nuo 15,08 proc. iki 59 proc. Kitas duomuo, kuriuo remiantis galima būtų spręsti apie turto pagerinimų įtaką turto vertei, kurios neįtakoja rinkos pokyčiai, yra įrengto buto (duomenys neskelbtini) ir analogiško neįrengto buto (duomenys neskelbtini) dabartinių verčių proporcija, apie ką atsakovas išsamiai pasisakė atsiliepime į ieškinį. Remiantis ekspertizės aktu, dabartinė buto (duomenys neskelbtini) vertė yra 113 000 Eur, analogiško neįrengto buto (duomenys neskelbtini) vertė yra 67 000 Eur, t. y. neįrengto buto, koks buvo analogiškas dovanotam atsakovui, vertė sudaro 59 proc. įrengto analogiško buto vertės, iš ko seka išvada, kad šalių bendromis lėšomis atlikti buto (duomenys neskelbtini) pagerinimai sudaro 41 proc. nuo dabartinės buto (duomenys neskelbtini) vertės, kuri sudaro 113 000 Eur. Tai yra, šalių bendro indėlio vertė sudaro 46 330 Eur, o ieškovo asmeninės nuosavybės dalis - 66 670 Eur, todėl ieškovei nuo buto (duomenys neskelbtini) priklausytų 23 165 Eur piniginė kompensacija.

Kadangi šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 67 000 Eur, dalintinas nenukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, t. y. po 33 500 Eur kiekvienai iš šalių, ieškovei priklausanti 23 165 Eur kompensacija už butą (duomenys neskelbtini) galėtų būti kompensuota iš atsakovui priklausančios buto (duomenys neskelbtini) dalies.

Tačiau visais atvejais sprendžiant dėl turto padalijimo būdo ir kompensacijų tarp šalių, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad butas (duomenys neskelbtini) yra vienintelis gyvenimui tinkamas įrengtas atsakovo ir ieškovės turimas nekilnojamasis turtas. Šiame turte atsakovas gyvena, o ieškovė iš jo yra išsikrausčiusi. Nei vienos iš šalių turtinė padėtis neleidžia viena kitai sumokėti didesnės piniginės kompensacijos, kurią priteisus turėtų būti nukreiptas išieškojimas į turtą, priteista vienai iš šalių po santuokos nutraukimo, todėl turimas turtas tarp šalių turėtų būti padalintas taip, kad būtų išvengta tokių situacijų, t. y. turėtų būti dalijamas natūra (ką prioritetiškai numato įstatymas) atitinkamomis dalimis, kad nebūtų vėliau užprogramuotas išieškojimas iš kurios nors šalių turto tikslu išieškoti piniginę kompensaciją kitai šalia.

AB Swedbank atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie posėdžių laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimo byloje nei į ieškinį nei į priešieškinį nepateikė.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas G. Č. teismo posėdžio metu palaikė pateiktas išvadas byloje, nurodė, jog vaikas gyvena su mama, vaiko gyvenamoji aplinka tinkam augti ir vystytis vaikui. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis vaikui atitinka vaiko interesus, o atsakovo siūlomas išlaikymo dydis yra per mažas. Vaikas su tėvu bendrauja laisvai, pats derinasi laiką, nakvoja pas tėvą kartą per savaitę, jam bendravimo tvarka tinkama, todėl ji atitinka vaiko interesus (DOK-17417).

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutinka, ir taip pat priešieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abi šalys pripažįsta, jog jie nebuvo vienas kitam pakankamai pakantūs, lojalūs, nesugebėjo išsaugoti šeimos, dėl ko santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 straipsnis). Kadangi abi šalys pripažįsta, jog šeima yra iširusi ir nėra jokio pagrindo manyti, kad ji bus atkurta, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti santuokinė arba iki santuokos sudarymo turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šalių norą ieškovei po santuokos nutraukimo palikti J pavardę, o atsakovui – J pavardę.

CK 3.127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Pažymėtina, kad ši įstatymo nuostata (CK 3.127 straipsnio 2 dalis) neatsiejamai yra taikytina su CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią tokio prašymo (dalinti tik turtą, kuris įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium) negali reikšti sutuoktinis, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys bendrai negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2018 m. pradžios, o atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys gyvena skyrium nuo 2018 m. liepos mėnesio. Ieškovė su šiuo atsakovo nurodytu faktu sutiko, todėl teismas laiko, kad abi šalys pripažino faktą, jog santuoka nutrūko nuo 2018 m. liepos 1 d., nepriklausomai nuo to, kad ieškovė iš namų su nepilnamečiu sūnumi išsikraustė 2018 m. gruodžio mėn. Taigi teismas turi pagrindą konstatuoti, jog šalys kartu negyvena nuo 2018 m. liepos mėnesio, todėl ieškovei pareiškus reikalavimą, taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios - nuo 2018 m. liepos 1 d., teismas turi pagrindą ieškovės reikalavimą tenkinti ir nustatyti, kad santuokos nutraukimas sukėlė sutuoktiniams turtines pasekmes nuo (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyriumi, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, nuo 2018 m. gruodžio mėnesio, kai ieškovė išsikraustė gyventi atskirai, iki bylos iškėlimo ir teisminio proceso metu nepilnametis sūnus T. J. gyveno su mama. Abu tėvai prašo teismą nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove.

Išvadą teikiančios institucijos specialistas išklausė vaiko nuomonę. Iš 2023 m. spalio 17 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto nustatyta, jog T. J. teigimu, jis lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, lanko sporto klubą (duomenys neskelbtini), keturis kartus per savaitę. Nepilnamečio teigimu, jis gyvena kartu su mama, pats taip pasirinko ir jo nuomonė dėl gyvenamosios vietos nustatymo su mama šiai dienai nėra pasikeitusi. Tado teigimu, jis su mama sutaria gerai su tėčiu taip pat gerai, palaiko ryšį. Tado teigimu, su tėčiu susitinka dažniausiai kiekvieną savaitę, tėčio namuose būna nuo penktadienio vakaro iki šeštadienio pietų, bendravimo tvarka jau yra nusistovėjusi, jam praleidžiamo laiko su tėčiu pakanka, tėtis jam leidžia rinktis, kiek jis nori pas tėtį pabūti. Nepilnamečio teigimu, jis taip pat su tėčiu bendrauja telefonu (sms žinutėmis). Tado teigimu, jis savarankiškai susitaria su tėčiu dėl bendravimo laiko, kiek laiko nori matytis su juo. Tado teigimu, per atostogas praleidžia daugiau laiko su tėčiu nei įprastai. Nepilnamečio teigimu, su tėčiu laiką leidžia smagiai, eina į filmus, taip pat buvo išvykę prie jūros, į mišką. Nepilnamečio teigimu, tėtis jam yra nupirkęs batų, duoda pinigų, bet kitus daiktus (žaislinį- lėktuvėlį valdomą pulteliu) dovanoja tik per šventes, rūbus jam perka mama.

Ieškovė teismą prašo nustatyti, jog skyriumi nuo nepilnamečio vaiko gyvenantis atsakovas D. J. bendrauja su sūnumi T. J. šalių susitarimu, nekliudomai atsižvelgiant į vaiko norą ir šalių galimybes. Ieškovė taip pat paaiškino, jog tikslinga nustatyti atsakovui informavimo apie planuojamus sutikimus pareigą. Atsakovas nurodė, kad su vaiku susitikimus derina telefonu visuomet atsižvelgia į vaiko norą ir užimtumą, vaikas pats informuoja mamą. Iš šalių paaiškinimo ir vaiko nuomonės išklausimo akto, matyti, jog konfliktų dėl bendravimo tvarkos su vaiku nekyla, ši tvarka lanksti, atitinka vaiko interesus ir norus, todėl teismas sprendžia, jog labiau jos formalizuoti ir suteikti į konfliktus linkusiems tėvams dingstį konfliktuoti dėl formalių reikalavimų nėra tikslinga.

CK 3.137 straipsnio 3 dalis numato, kad vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos.

Spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, teismas visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus. Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį.

Ieškovė nurodė, kad sūnui išlaikyti per mėnesį reikalinga 694,75 Eur (poreikių lentelė pateikta (CBP-26363, 5-11 priedas), bei pateikė labai išsamią vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad kiekvieną mėnesį vaiko poreikiams tenkinti reikalingos šios išlaidos: išlaidos maistui -160 Eur, higienos reikmėms - 22 Eur, sveikatos profilaktika 35 Eur, Mokesčiai už būstą 117 Eur, papildomam ugdymui 115 Eur, laisvalaikiui – 50 Eur, taip pat kas mėnesį priskirtina lėšų reikalingų drabužiams, ir prekių reikalingų mokykloje dalis.

Atsakovas teismui pateikė palyginamąją vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, jo manymu protingo dydžio išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, jas sumažindamas ir nurodydamas, jog iš viso vaiko poreikiams tenkinti pakanka 159,38 Eur per mėnesį (DOK-10005, priedas - Palyginamoji vaiko poreikių lentelė). Pažymėtina, jog vaikas visą bylos nagrinėjimo laikotarpį gyveno su ieškove, ji realiai rūpinosi vaiko apranga, maistu, kasdieniais poreikiais, mokykliniais reikmenimis, pramogomis, taip pat ir sveikata, todėl teismas turi pagrindą spręsti, jog ji geriau žino realius vaiko poreikius. Ieškovė teismui įrodė, jog šalių sūnus turi sveikatos problemų, nes jam nustatytas astigmatizmas, taip pat diagnozuotas atopinis dermatitas, reikalingos odontologo paslaugos, kas sąlygoja papildomas išlaidas. Net jei ieškovė nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų į bylą,, teismas išlaidas akiniams, odos priežiūros priemonėms ir burnos higienai, vertina kaip būtinąsias išlaidas ir nesutinka su atsakovo nuomone, kad joms skirti lėšų nereikia. Ieškovės pateiktoje poreikių lentelėje visos ieškovės nurodytos išlaidos yra susijusios su vaiko poreikių tenkinimu, jos yra protingo dydžio ir užtikrina vaiko priežiūrą ir ugdymą, tėvui žinoma, kad vaikas lanko asmenines treniruotes, vyksta vasarą į stovyklą, taip pat kad 13-18 metų paaugliai patiria didelius augimo šuolius dėl ko tenka per metus, kelis kartus keisti išaugtus drabužius bei batus, todėl teismas laiko, jog ieškovė įrodė, jog vaiko poreikius atitinka 695,74 Eur suma per mėnesį.

Teismas atsižvelgia į šalių turtinę padėtį, kuri gana yra panaši. Atsakovas nurodo, kad gauna apie 700 Eur dydžio pajamas per mėnesį, atsakovė - apie 1000 Eur pajamas.

Šalims išaiškinama, kad pasikeitus aplinkybėms (tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams ir pan.), šalys turi teisę kreiptis į teismą pareiškiant atskirą ieškinį dėl vaiko išlaikymo dydžio ir / ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Nėra ginčo ir abu sutuoktiniai sutinka, kad ieškovei būtų priteistas ieškovei automobilis Toyota A. V. vertės (2500 Eur), o atsakovui - automobilis M. B. 100 vertės (700 Eur). Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu abi šalys sutiko su byloje pateikta automobilio M. B. verte 700, todėl baigiamojoje kalboje atsakovo atstovo nurodytą 400 Eur vertę laiko apsirikimu ir laiko, jog ginčo dėl šio automobilio vertės nėra. Esant šios aplinkybėms automobiliai padalijami tenkinant ieškinio šį reikalavimą.

Šalys santuokos nutraukimo momentu turi solidarų įsipareigojimą AB Swedbank pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6000 Eur dydžio įsipareigojimą trečiajam asmeniui A. R. G..

Nors ieškinyje ieškovė prašė padalinti įsipareigojimus, jai priteisti įsipareigojimą AB Swedbank, o atsakovui – įsiskolinimą A. R. G., tačiau proceso metu nurodė, kad prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo abi šalys lieka solidariai atsakingos kreditoriams pagal įgytas prievoles.

Dėl ieškovės sumokėtų sumų pagal šalių kredito sutartį priteisimo ir atsakovo sumokėtų komunalinių mokesčių priteisimo

Ieškovė pateikė teismui įrodymą – AB Swedbank informaciją, jog yra bankui sumokėjusi iš viso už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos4 d. iš viso 9318,34 Eur, ką sudaro 7060,88 Eur kredito dalis, 1961,42 Eur palūkanų dalis ir 296,04 Eur turto draudimo mokestis. Atsakovas nurodo, jog jis ne kartą prašė ieškovę nurodyti duomenis, kad jis galėtų savo paskolos dalį mokėti pats, tačiau ji duomenų nesuteikė. Šie argumentai neturi teisinės reikšmės, nes atsakovas kaip kredito sandorio šalis gali iš banko gauti visą būtiną informaciją reikalingą įmokoms mokėti.

CK 6.9 straipsnio pirmoje dalyje numatyta, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 4659,17 Eur, jos sumokėtus iki 2023 m. liepos 4 d. pagal (duomenys neskelbtini)., šalių sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB Swedbank.

Kai jau minėta šalys 2007 m. gegužės 14 sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Su AB Swedbank ir yra solidariai atsakingos kreditoriui, atsakovas neneigia, jog ieškovė viena minėtu laikotarpiu mokėjo kredito įmokas, palūkanas ir turto draudimą. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas šį ieškovės reikalavimą tenkinti.

Atsakovas priešieškinyje nereiškė reikalavimo priteisti iš ieškovės atsakovo sumokėtus komunalinius mokesčius, tačiau teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose nurodė, jog jei teismas pripažintų butą (duomenys neskelbtini) bendra jungtine nuosavybe, tai atsakovei priteistina sumokėtų kredito įmokų suma turėtų mažinama ieškovei tenkančia vykdyti bendros šalių prievolės dalimi, kurią po bylos iškėlimo teisme įvykdė atsakovas daugiabučio namo savininkų bendrijai už šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Atsakovo pateiktas sąskaitos išrašas (DOK-88189 3 priedas), nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2023 m. birželio 8 d. patvirtina, jog atsakovas bendrijai yra sumokėjęs 1 584 Eur (po 792 Eur už kiekvieną butą), todėl nuo šios sumos, priklausomai nuo bylos rezultato dėl šio turto padalijimo, turėtų būti sumažintas atgręžtinis ieškovės reikalavimas į atsakovą dėl ieškovės įvykdytos solidarios prievolės pagal kredito sutartį ieškovei tenkančia vykdyti bendros šalių prievolės dalimi, kurią po bylos iškėlimo įvykdė atsakovas. Kadangi atsakovas tokio reikalavimo nepareiškė, atsakovo atstovas prašė tai išspręsti teismo iniciatyva peržengiant ieškinio ribas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas šeimos bylose gali išeiti už ieškinio ribų tik spręsdamas su vaikų interesais susijusius klausimus, kitais atvejai jis tokios teisės neturi, todėl nesant reikalavimo, teismas šioje byloje neturi pagrindo spręsti atsakovo sumokėtų komunalinių mokesčių dalies už bendrą jungtinę nuosavybę priteisimo klausimo ir įskaitymo klausimo.

Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos A. T. 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

Ieškovė prašo pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe, nes santuokos metu butas buvo iš esmės pagerintas.

Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registracijos bylos matyti, jog (duomenys neskelbtini) V. J. buvo išduotas pažymėjimas, skirtas Žemės ir kito nekilnojamojo turto VĄ Kauno filialui, kuriame Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini) 2“ narys V. J. visas tikslines įmokas bendrijai yra sumokėjęs ir prašoma V. J. vardu teisiškai įregistruoti garažą su dirbtuvėmis nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., pažymėjimą pasirašė pirmininkas M. V. (Kadastrinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) l. 8). 2006 m. rugsėjo 18 d. D. J. užsakė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės paskaičiavimą, dovanojimo sandoriui, o iš 2006 m. rugsėjo 18 d. Atlikus kadastrinius matavimus 2004 m. kovo 9 d. buvo užfiksuotas garažas su rūsiu, kurių bendras plotas yra 56,77 kv. m. (Kadastrinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) l. 4-6). Iš pažymos, matyti, kad patalpa- garažas (boksas) buvo įregistruotas V. J. vardu, nurodant, jog jo vidutinė rinkos vertė 15 790 Eur, o bendras plotas 56,77 kv. m. (Kadastrinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) l. 8 ). (duomenys neskelbtini) atsakovui D. J. tėvai padovanojo garažą boksą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), notarinėje sutartyje nurodyta, jog šio garažo bokso plotas - 56,77 kv. m., o vertė 15 790 Eur.

Iš Nekilnojamojo turto matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) GSB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), matyti, kad 1999 m. gruodžio 20 d. pastogės, patalpų planų, matyti, kad pastate buvo pastogės patalpos, tame tarpe ir prie bokso (duomenys neskelbtini) (kadastro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 4-5). Registrų centro specialistė teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš namo kadastrinių bylų aiškiai matyti, jog kiekvieną boksą sudaro 2 aukštai, rūsys ir pastogės patalpos. Iš namo (duomenys neskelbtini) adastro bylos matyti, jog pastogės patalpos buvo pastatytos dar 1999 metais, jos yra ir virš garažo bokso (duomenys neskelbtini) patalpų, iš brėžinių matyti, kad į jas veda laiptai, jokių kitų patekimų į pastogės patalpas virš bokso (duomenys neskelbtini) nėra, į jas galima patekti tik per garažą boksą (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2006 m. kovo 9 d. kai buvo įregistruotas, pagal galiojančias taisykle, nebuvo matuojamos palėpės patalpos, jei jos nebuvo formuojamos, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Be to, iš namo, (duomenys neskelbtini) kadastro bylos matyti, jog 2002 m. sausio 31 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo buvo leista Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „(duomenys neskelbtini) -2“, (duomenys neskelbtini) rekonstruoti 24 garažų boksus su dirbtuvėmis į 24 butų gyvenamąjį namą su garažais (duomenys neskelbtini). (Kadastro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l.54).

Byloje kilo ginčas kokį daiktą įgijo atsakovas (duomenys neskelbtini) pagrindu ar 56,77 kv. m. garažo boksą su rūsiu, ar 100 kv. m. garažo boksą su rūsiu ir neinventorizuotomis pastogės patalpomis. Liudytojai M. V., tuometinis Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini) 2“ pirmininkas teismo posėdžio metu parodė, jog jis išdavė pažymą, kad V. J. galėtų registruoti garažą su rūsiu ir dirbtuvėmis. Dabartinė bendrijos pirmininkė liudytoja S. T. teismui parodė, kad jokių kitų patalpų atsakovui nebuvo parduota, ir palėpės patalpos bendrijai nepriklausė, jos visos priklausė prie boksų, jokios patalpos jos žiniomis nebuvo parduotos. Taigi byloje įrodyta, jog antro aukšto ir palėpės patalpos nebuvo pastatytos po dovanojimo sutarties sudarymo, jog šios patalpos jau buvo pastatytos garažo dovanojimo metu, tačiau neinventorizuotos ir neįregistruotos atsakovo vardu. Be to, iš liudytojo Vytauto K. G. ir V. P. parodymų galima spręsti, jog garaže bokse, kol jam nebuvo atliktas kapitalinis remontas naudotis palėpės patalpomis buvo neįmanoma, dėl to, kad nebuvo įrengta dalis perdangos, o mediniai laiptai vedė tik į antrą aukštą, į palėpę laiptais patekti iki rekonstrukcijos nebuvo galima. VĮ Registro centras specialistė paaiškino, jog 2004 m. galiojo teisinis reglamentavimas, pagal kurį atliekant kadastrinius matavimus palėpės patalpos į matavimus galėjo būti netraukiamos, jei jos priklausė objektui ir nebuvo bendro naudojimo patalpos. Iš tiesų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, kurios reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką (patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 redakcija galiojusi nuo 2003 m. lapkričio 13 iki 2005 m. kovo 31 d.), 153 p. buvo numatyta „Laikinai atitvertų patalpų, neturinčių įėjimo, apytikris plotas priskaičiuojamas prie patalpos, su kuria jis ribojasi, ploto.

PASTABA. pastogės (palėpės) kadastriniai matavimai neatliekami, išskyrus tuos atvejus, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa – pastogė (palėpė) suformuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu.“ Todėl teismas turi pagrindą spręsti, jog atsakovas įgijo 110 kv. m. ploto garažą boksą su rūsiu, ką patvirtina ir 2005 m. spalio mėnesį atlikti namo (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai.

Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto išrašo 2023-03-22 (F8, l.120-121) matyti, jog Butas/patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso D. J., ir yra įgytas (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu, butui buvo atliktas kapitalinis remontas, statybos deklaracijos užbaigimas yra (duomenys neskelbtini)

Ieškovė ieškinyje prašė jai priteisti butą (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti butą (duomenys neskelbtini), tikslindama ieškinio tikslinime (DOK-89513) ieškovė nekeitė reikalavimo, tačiau sutiko, kad teismas jai priteistų butą (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteistų butą (duomenys neskelbtini). atsakovas nurodė, jog turtas turėtų būti padalintas natūra, ir pasilikt abiejų šalių daline nuosavybe, nes nė viena iš šalių neturi galimybės išmokėti vienas kitam kompensacijos, o tai kelia grėsmę, kad į vienintelį turtą gali būti nukreiptas išieškojimas.

Šiuo atveju abiejų butų išplanavimas toks, kad iš vienos patalpos patenkama į kitą, todėl bendras šalių gyvenimas abiejuose butuose negalimas, dėl šalių nesutarimų. Dėl butų išplanavimo nebūtų įmanoma nustatyti ir butų naudojimo tvarkos, be to atsakovas per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nedavė ieškovei rakto nuo buto (duomenys neskelbtini), todėl tikėtini šalių konfliktai ir ateityje. Iš to, kad šalių santykiai buvo itin konfliktiški liudija ir pažymos apie ieškovei ir sūnui teiktą pagalbą, po to kai jie išsikraustė iš šeimos gyvenamosios vietos. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovė neturi nuosavybės teise gyvenamosios vietos, su ja nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, todėl buto priteisimo natūra ieškovės asmeninėn nuosavybėn atitinka ir šalių vaiko interesus. Esant šioms aplinkybėms labiausiai protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus atitinkantis būdas yra kiekvienai iš šalių priteisti po vieną nekilnojamojo turto vienetą, išmokant tai šaliai, kuria tenka mažesnė turto dalis išmokant kompensaciją. Atsakovas nesutiko, kad ieškovei būtų priteistas butas (duomenys neskelbtini), ieškovė sutiko, kad jai būtų priteistas butas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šalių nuomonę, į tai, kad atsakovas gyvena bute (duomenys neskelbtini), o ieškovė gyvena iš Kauno miesto savivaldybės išnuomotame bute, teismas nutaria tenkinti ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį iš dalies, t. y. priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), esantį Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui butą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) A. K..

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog butas (duomenys neskelbtini) sukurtas, panaudojant atsakovui asmenine nuosavybės teise priklausiusį garažą boksą su rūsiu, kurio rinkos vertė pagal dovanojimo sandorį buvo 4573,10 Eur, o pagal eksperto V. G. ekspertizės akte padarytą išvadą - 28200 Eur. Nors ieškovė ir jos atstove mano, jog teismas vertindamas atsakovo indėlį į bendrą jungtinę nuosavybę asmeninėmis lėšomis turėtų remtis notarinėje garažo bokso su rūsiu dovanojimo sutartyje nurodyta verte, tačiau teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad sudarant notarinį sandorį turtas buvo įvertintas be palėpės patalpų, nors šios patalpos realiai objektui priklausė, taip pat į tai, kad sudarant dovanojimo sandorį buvo nustatyta vidutinė rinkos kaina, o ne atliktas rinkos vertės individualus vertinimas. Šiuo atveju ekspertizės metu buvo atliktas objekto individualus vertinimas ir nustatyta garažo bokso su rūsiu ir virš garažo esančiomis patalpomis rinkos vertė, todėl teisinga, protinga ir sąžininga, remtis V. G. ekspertizės akte nustatyta garažo bokso su rūsiu verte, todėl teismas konstatuoja, jog prie buto (duomenys neskelbtini) sukūrimo, atsakovas prisėjo 28200 Eur vertės asmeniniu turtu.

Ieškovė nurodo, kad buto rekonstrukcijai buvo panaudotos ir jai tėvų dovanotos asmeninės lėšos. Įrodinėdama šias aplinkybes, ieškovė pateikė į bylą rašytinę dovanojimo sutartį, pagal kurią iš savo mamos gavo 30 000 litų dovaną, kas atitinka 8 688,60 Eur, tačiau nepateikė byloje įrodymų, kad šios lėšos buvo panaudotos buto rekonstrukcijai. Atsakovas nurodė, kad apie jokias ieškovei dovanotas lėšas jam nėra žinoma, todėl teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, jog prie buto (duomenys neskelbtini) pagerinimo prisidėjo asmeninėmis lėšomis.

Taigi ieškovei paskyrus asmeninėn nuosavybėn butą (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 67 000 Eur ir transporto priemonę T. A. 2500 Eur vertės, jai tenka turto už 75500 Eur.

Atsakovui paskyrus asmeninėn nuosavybėn butą (duomenys neskelbtini), kurio vertė 113 000 Eur, atėmus šiam turtui sukurti panaudoto asmeninio turto vertę - 28200 Eur ir pridėjus atsakovui paskirto automobilio M. B. vertę - 700 Eur, jam tenka turto už 85500 Eur.

CK 3.115 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Atsakovas priešieškinyje prašo priteisti atsakovui iš ieškovės piniginę kompensaciją, sudarančią 1/2 dalį nuo ieškovės sumokėtų gyvybės draudimo įmokų ir jų pagrindu įgytų turtinių teisių pagal 2014 m. liepos 28 d. gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „C. L. D.“, už laikotarpį nuo šios sutarties sudarymo 2014 m. birželio 28 d. iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo 2019 m. liepos 6 d.

Byloje pateikta 2014 m. birželio 28 d. gyvybės draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su UAB „C. L. D.“, patvirtina, jog ja apdrausta ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko sveikata bei gyvybė, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog šis sandoris buvo sudarytas išimtinai ieškovės interesais, todėl atsakovo reikalavimas iš ieškovės priteisti ½ įmokų sumokėtų pagal šią draudimo sutartį už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 28 d. iki 2018 m. liepos 1 d. atmestinas, kaip nepagrįstas.

Įstatymas numato, jog teismas privalo padalinti visą šalių bendrosios jungtinės teise sukauptą turtą santuokos pabaigoje. Šalių privataus gyvybės draudimo sutartimi sukauptos lėšos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir priklauso šalims lygiomis dalimis. Iš bylos duomenų ( F1, b. l.122-123) matyti, jog 2018 m. spalio mėnesį ieškovės sukauta suma pagal minėtą gyvybės draudimo sutartį buvo 444,17 Eur, todėl atsakovui priteistina 222,08 Eur kompensacija už ieškovės pagal 2014 m. birželio 28 d. gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „C. L. D.“, sukauptas lėšas.

Ieškovė A. J. ieškiniu su patikslinimais buvo pareiškusi 9 reikalavimus, iš kurių teismas tenkino 8 reikalavimus (1. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 2. vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 3. išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, 4. bendravimo tvarkos nustatymo, 5. buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, 6. bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo priteisiant sutuoktiniams, konkrečius objektus ir išmokant kompensaciją, 7. dėl regresinio reikalavimo, 8. santuokinių pavardžių po santuokos nutraukimo palikimo), teismas atmetė vieną reikalavimą dėl kreditorių reikalavimų.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 584 Eur žyminio mokesčio (DOK -9084), bei patyrė 1000 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą (DOK 90841), 2700 Eur už advokato paslaugas (DOK -90841) , taip pat 4600,26 Eur už advokato teisines paslaugas (F7, l.38), iš viso 9384,26 Eur.

Atsakovas pareiškė priešieškiniu 4 reikalavimus, iš kurių teismas tenkino 2 (1.priteisė ½ kompensaciją už sukauptą gyvybės draudimo sumą, 2. Nemodifikavo solidarių įsipareigojimų kreditoriams) ir 2 atmetė (1. reikalavimą priteisti ieškovei kompensaciją už atsakovui priklausančio asmeninio turto pagerinimą bendromis lėšomis ir atmetė reikalavimą padalinti butą (duomenys neskelbtini) šalims po ½).

Atsakovas byloje sumokėjo 300 žyminio mokesčio (F10, b. l.1-27, DOK 89586), 5963,50 Eur už advokato teisinę pagalbą (F10, b. l. 1-27 DOK 89586,) taip pat turto vertės nustatymo ir ekspertizės išlaidas (DOK 142034, Dok 27421, Dok 89586), 60 Eur išlaidas už specialistų konsultacijas kadastro klausimais VĮ Registrų centro specialistę (DOK 89586), iš viso atsakovas patyrė 7123,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi teismas atsakovui atidėjo 426 Eur žyminio mokesčio mokėjimą.