Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys: akcinė bendrovė „Swedbank“, A. R. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. J. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui D. J. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys: AB „Swedbank“, A. R. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. 1), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. 2), durų raktų komplektus per 3 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos ir įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis minėtu turtu.

3. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ji ieškiniu prašo pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 1 bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti nekilnojamąjį turtą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant butą Nr. 1, 73 000 Eur vertės, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant butą Nr. 2, 39 200 Eur vertės. Ieškovė su nepilnamečiu vaiku yra išsikėlusi iš bendro šeimos būsto (buto Nr. 1), tačiau bute Nr. 1 ir bute Nr. 2 yra likę ieškovės ir nepilnamečio vaiko asmeniniai daiktai, bendri šalims priklausantys daiktai. Atsakovas informavo ieškovę, kad ketina keisti buto Nr. 1 durų spynas, taip pat atsakovas savavališkai pakuoja bute Nr. 1 esančius daiktus į dėžes. Ieškovė neturi galimybės pasiimti savo asmeninių ir nepilnamečio vaiko daiktų, pasidalinti gera valia bendrų namų apyvokos daiktų, nes jie yra atsakovo žinioje, t. y. ieškovė negali naudotis butais ir juose esančiai daiktais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5. Teismas nustatė, kad butas Nr. 1 asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, o butas Nr. 2 priklauso šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą netrukdyti jai naudotis ne tik bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu butu Nr. 2, bet ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu Nr. 1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 2018 m. gruodžio mėnesio išsikraustė iš buto Nr. 1 ir su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame bute. Nors ieškovė butą Nr. 1 ieškiniu prašo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau šioje proceso stadijoje nėra sprendžiama dėl ieškovės nuosavybės teisių į butą Nr. 1, todėl nėra pagrindo išvadai, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti ieškovės turtiniai arba neturtiniai interesai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas gali paslėpti, išmontuoti, pakeisti duris, vonios ar virtuvės įrangą. Ieškovės pateiktas susirašinėjimas nepatvirtina, kad ieškovė negali naudotis butu Nr. 2, atsakovas trukdo ieškovei pasiimti jai ir nepilnamečiam vaikui priklausančius asmeninius daiktus. Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė ieškinyje nurodė, jog butas Nr. 2 nebuvo įrengtas ir šalys jame negyveno. Atsižvelgęs į byloje pareikštus šalių reikalavimus ir nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai vertino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje numatytų pagrindų egzistavimą. Teismas neatsižvelgė į ieškovės prašyme nurodytas faktines bylos aplinkybes. Atsakovas, atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimą padalinti turtą ir po santuokos nutraukimo priteisti butą Nr. 1 ieškovei, gali siekti tyčia sudaryti sąlygas tokiam reikalavimui nevykdyti. Be to, akivaizdu, jog atsakovas nėra linkęs išsikelti iš minėto buto, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju atsakovą reikėtų iškeldinti priverstinai. Teismas, nurodydamas, jog ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir reikalavo ieškovę įrodyti tai, ko ji negali. Ieškovė negali patekti į butus, negali žinoti, kokia yra jų būklė, ką konkrečiai atsakovas juose yra atlikęs, kur ir kokios būklės yra butuose esantys daiktai. Nevertinta aplinkybė, jog butas Nr. 1 gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalintas natūra tarp šalių, o tai sąlygoja, jog ieškovė su vaiku turėtų teisę naudotis dalimi buto, jame gyventi ar kitaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę.

1.2. Teismas nepasisakė dėl specialaus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo šeimos bylose. Teismas neatsižvelgė, kad butas Nr. 1 buvo šeimos būstas. Atsakovui visiškai užvaldžius turtą, ieškovė su vaiku yra neįleidžiami į butą Nr. 1, negali pasiimti savo asmeninės nuosavybės teise priklausančių daiktų, dėl to jų interesai yra pažeidžiami. Teismas neįvertino aplinkybės, kad už buto Nr. 1 rekonstrukcijai skirtą paskolą iki šiol moka ieškovė. Teismas nepasisakė dėl nepilnamečio vaiko interesų, nevertino, kad vaikas nuo mažens augo bute Nr. 1 ir lankėsi bute Nr. 2, dėl to jam tai yra įprasta ir saugi aplinka, į kurią šiuo metu jis negali patekti.

1.3. Teismas nepagrindė atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl turto, kuris nuosavybės teise priklauso ir ieškovei. Teismas neargumentavo, kodėl ieškovės pateiktas susirašinėjimas nėra pakankamas įrodymas, kad atsakovas neleidžia ieškovei naudotis butu Nr. 2, taip pat ir savo sprendimo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių šeimos byloje, kai yra pažeidžiami ieškovės ir vaiko interesai. Teismas, pasisakydamas apie butą Nr. 2, deklaratyviai teigė, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos, nes pati ieškovė ieškinyje nurodė, jog butas Nr. 2 nebuvo įrengtas ir šalys jame negyveno. Teismas nevertino fakto, kad butas Nr. 2 šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o tai suponuoja išvadą, kad tiek ieškovė, tiek nepilnametis vaikas turi teisę valdyti, naudotis ir patekti į butą Nr. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neturi poreikio naudoti neįrengtą butą. Ieškovė yra priversta nuomotis butą, o teismas nevertino, jog, galėdama naudotis butu Nr. 2, ieškovė galėtų butą bent minimaliai įsirengti, siekdama jame gyventi kartu su nepilnamečiu sūnumi.

1.4. Neatsižvelgta, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo principą.

7. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Nors atsakovas sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu butą Nr. 1 CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažinti šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu šį butą padalinti nenukrypstant nuo lygių dalių principo ir natūra priteisti ieškovei. Atsakovas prašo šį butą dalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo ir natūra priteisti jam. Atitinkamai dabar šiame bute gyvena atsakovas.

2.2. Ieškovė, išsikraustydama iš buto Nr. 1, su savimi pasiėmė savo asmeninius daiktus ir dalį bendrų su atsakovu santuokoje įgytų daiktų (namų apyvokos reikmenis ir kitus bute buvusius kilnojamuosius daiktus), o atsakovas tam neprieštaravo. Tokiu būdu šalys pasidalijo namų apyvokos reikmenis ir kitus bute buvusius kilnojamuosius daiktus, todėl ieškovė nereiškia ieškinio reikalavimo dėl namų apyvokos reikmenų ir kitų kilnojamųjų daiktų padalijimo.

2.3. Ieškovė, reikalaudama netrukdyti jai naudotis butu Nr. 1, iš kurio ji yra išsikrausčiusi, nenurodo objektyvių priežasčių, sąlygojančių būtinybę jai toliau naudotis šiuo butu. Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė įrodymus, kad ieškovė butą nuomojasi nuo 2001 m. lapkričio 16 d., o nuo 2002 m. vasario 27 d. yra deklaravusi jame savo gyvenamąją vietą, todėl ieškovė turi kur gyventi.

2.4. Jeigu ieškovei nėra tinkamos jos turimos gyvenimo sąlygos, atsakovas neprieštarauja tam, kad ieškovė laikinai, kol vyksta bylos nagrinėjimas, atsikraustytų atgal gyventi į butą Nr. 1. Tokiu atveju šalys turės nusistatyti naudojimosi kambariais tvarką ir tokiu būdu naudotis butu. Visgi atsakovas nesutinka, kad ieškovė, negyvendama šiame bute, šalims jau faktiškai negyvenant santuokoje, galėtų bet kada į jį ateiti, atvežti ir laikyti savo daiktus, vaikščioti po visus bute esančius kambarius, ypač bute nesant atsakovui.

2.5. Tomis dienomis, kai vaikas atvyksta pas atsakovą, jis naudojasi butu Nr. 1, jame nakvoja, valgo, prausiasi, žaidžia ir t. t., todėl tokiu būdu užtikrinama vaiko teisė naudotis šiuo butu. Jei ieškovė pageidauja, kad vaikas, vykdamas pas ieškovę, su savimi pasiimtų kokius nors daiktus, ji tai galėtų nurodyti pačiam vaikui arba atsakovui, tačiau ieškovė atsakovui nėra išreiškusi pageidavimų dėl vaiko daiktų.

2.6. Ieškovė turi buto Nr. 2 raktus ir gali bet kada į jį patekti. Kaip nurodo pati ieškovė, šis butas yra neįrengtas. Atsakovas nedaro trukdžių ieškovei naudotis butu Nr. 2. Atsakovas nesutinka, kad nepilnametis vaikas lankytųsi ir vaikščiotų šiame nebaigtame statyti bute išimtinai dėl paties vaiko saugumo.

8. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujo įrodymo priėmimo

9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – fotonuotrauką. Ieškovė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėto įrodymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), priima ieškovės su atskiruoju skundu pateiktą naują įrodymą, kadangi jis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, ir vertina jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ieškovės atskirojo skundo

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu.

12. Ieškovė pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei buto Nr. 1 ir buto Nr. 2 durų raktų komplektus per 3 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos ir įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis minėtu turtu. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šį procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, kad šioje proceso stadijoje nėra sprendžiama dėl ieškovės nuosavybės teisių į butą Nr. 1, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas gali paslėpti, išmontuoti, pakeisti duris, vonios ar virtuvės įrangą, ieškovės pateiktas susirašinėjimas nepatvirtina, jog ieškovė negali naudotis butu Nr. 2, atsakovas trukdo ieškovei pasiimti jai ir nepilnamečiam vaikui priklausančius asmeninius daiktus.

13. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo netenkintas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirąjį skundą argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino CPK 144 straipsnyje numatytų pagrindų egzistavimą, nepasisakė dėl specialaus CK 3.65 straipsnyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo šeimos bylose, nepagrindė atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl turto, kuris nuosavybės teise priklauso ir ieškovei.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Preliminariai įvertinęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir su juo susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo apriboti priešingos šalies veiksmų laisvę pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeis ginčo šalių interesų pusiausvyros, bus pakankama ir kartu nereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.

16. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas Nr. 1 priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Nors ieškovė pareikštu ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašo šį butą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti jį ieškovei asmeninės nuosavybės teise, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiama dėl ieškovės nuosavybės teisių į butą Nr. 1, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo netaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

17. Įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimus ir prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja reali būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Atsakovo įpareigojimas leisti ieškovei naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu Nr. 1 suvaržytų atsakovo teises daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, taigi būtų pažeisti teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog ji įrodė būtinybę taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip ieškinyje nurodo pati ieškovė, bute Nr. 1 ji negyvena nuo 2018 metų, nuomojasi kitą būstą, jame gyvena su šalių nepilnamečiu vaiku. Dėl to nėra pagrindo spręsti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamas šalių nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra pažeidžiama šalių nepilnamečio vaiko teisė į saugią ir jo poreikius atitinkančią aplinką. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės atskirojo skundo argumentus dėl negalėjimo pasiimti jai ir vaikui priklausančių daiktų, pažymi, kad byloje nėra jokių šiuos argumentus pagrindžiančių duomenų. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė fotonuotrauką su dėže, tačiau ši fotonuotrauka nepatvirtina, jog nufotografuota dėžė yra bute Nr. 1, be to, net jeigu nufotografuota dėžė yra bute Nr. 1, fotonuotrauka neįrodo, kad atsakovas siekia padaryti žalą dėžės turiniui, be to, jeigu ieškovė nufotografavo bute Nr. 1 esančią dėžę, tai patvirtina, jog ji gali pateikti į butą Nr. 1. Pažymėtina, kad ieškovė nenurodo, ką konkrečiai jai reikia pasiimti iš buto Nr. 1, kokius konkrečius daiktus apsaugoti. Kadangi ieškovė dar 2018 metais su šalių nepilnamečiu vaiku išsikėlė iš buto Nr. 1, tikėtina, kad ji pasiėmė jai priklausančius daiktus, tuo labiau, kad, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, ieškovė ieškinyje nereiškia reikalavimo dėl kilnojamųjų daiktų (išskyrus automobilius) padalijimo.

18. Pažymėtina, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, šioje proceso stadijoje pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, ginčo situacija dėl buto Nr. 1 yra pakankamai stabili ir nereikalauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jos sureguliavimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės sukeltų papildomų ginčų tarp šalių, ypač įvertinus aplinkybę, jog bute Nr. 1 gyvena atsakovas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl buto Nr. 1, o su tuo susiję ieškovės atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

19. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog iki teismas sprendimu padalys šalių santuokoje įgytą turtą, šalys turi teisę jį valdyti ir juo naudotis, nepažeisdamos kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu. Teismui konstatavus, kad santuokoje įgyto turto naudojimosi tvarka pažeidžia vieno sutuoktinio teises, šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnio norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Iš CK 3.65 straipsnio turinio matyti, kad jis yra skirtas ne tik užtikrinti sklandų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir apsaugoti sutuoktinių ir jų vaikų interesus iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.

21. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad butas Nr. 2 šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tam, kad būtų pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones buto Nr. 2 atžvilgiu, turi būti konstatuotas ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko interesų pažeidimas, šiems negalint naudotis butu Nr. 2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal esamus bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko interesams apsaugoti. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateiktas jos ir atsakovo susirašinėjimas nepatvirtina, kad ieškovė negali naudotis butu Nr. 2, atsakovas trukdo ieškovei pasiimti jai ir nepilnamečiam vaikui priklausančius asmeninius daiktus, esančius bute Nr. 2. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji negali pateikti į butą Nr. 2, atsakovas taip pat tai neigia ir nurodo aplinkybes, kurios yra priešingos nurodytoms ieškovės. Be to, kaip teigia abi šalys, butas Nr. 2 nėra įrengtas, šalys jame negyveno, todėl mažai tikėtina, kad šiame bute yra daiktų, kurių, ieškovės teigimu, ji negalinti pasiimti. Byloje nesant duomenų apie atsakovo trukdymą ieškovei naudotis butu Nr. 2, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ieškovės atskirojo skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo atsisakymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl buto Nr. 2.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.