- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-89-826/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00157-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. M., A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, "Swedbank", "Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, "Luminor Bank" AS
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.2.6.1Nustačius, kad fizinio asmens būklė neatitinka nemokumo kriterijų
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-92-588-2020 pagal pareiškėjų A. M. ir R. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, A. M., B. B., B. M. K. P., G. V., V. S., V. B. (V. B.), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliai L. P., G. K., A. S., B. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. M. ir R. M. (toliau kartu – pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „B. V.“ ir patvirtinti 700,00 Eur sumą per mėnesį būtiniausiems pareiškėjų poreikiams tenkinti.
2. Pareiškėjai nurodė, kad jų turtą iš viso sudaro 13 turtinių vienetų, kurių vertė 747 992,89 Eur, o jų bendra skolų kreditoriams, kurių mokėjimo terminai suėję, suma – 538 213,53 Eur. Kai pareiškėjas A. M. pradėjo viešbučio apgyvendinimo paslaugų ir langų bei žaliuzių gamybos verslą, jo įmonė UAB „Indesa“ turėjo pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Pareiškėjas A. M. iš B. B. pasiskolino lėšų, iš kurių buvo įsigytas šalia viešbučio esantis 1 aukšto neremontuotas pastatas. Vėliau buvo įsigytas ir šalia esantis sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Turėdami papildomą sklypą pareiškėjai iš AB „Swedbank“ banko gavo kreditą pastatui statyti (2-as viešbučio korpusas) ir papildomoms investicijoms. Iš pradžių mokėjimai bankui vyko sklandžiai, tačiau, atėjus krizei, PVM viešbučiams buvo padidintas 4 kartus (nuo 5 proc. iki 18 proc., o vėliau iki 21 proc.). Tuomet pareiškėjai susidūrė su dideliais sunkumais grąžindami kreditą bankui, dėl to buvo skolinamasi iš trečiųjų asmenų, kad įsipareigojimai AB „Swedbank“ bankui būtų vykdomi. Prie finansinių sunkumų prisidėjo ir tai, kad A. M. įmonė, investavusi į kotedžų statybą, t. y. stačiusi plastikinius langus ir apsaugines žaliuzes UAB „Pajūrio investicijos“ statomuose kotedžuose, prarado visus pinigus, liko skolinga PVM valstybei, kadangi UAB „Pajūrio investicijos“ bankrutavo (nuostolis siekė apie 200 000,00 Lt (57 924,01 Eur). Be to, A. M. pirko statomas patalpas parduoti iš UAB „Žigija“, tačiau ir ši įmonė bankrutavo, buvo investuota apie 100 000,00 Lt (28 962,01 Eur). A. M. įmonė UAB „Gamanta servisas“ pirko patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, į kurių remontą A. M. investavo daug skolintų lėšų. Patalpų savininkė L. B. bankrutavo ir nesugebėjo įteisinti pardavimo sandorio, įmonė prarado 70 000,00 Lt (20 273,41 Eur) ir remonto investicijų. Į remontą investuotos skolintos privačios lėšos. Taip pat, Lietuvoje mažėjant gyventojų skaičiui, akivaizdžiai mažėjo ir viešbučio apyvarta, dėl to pareiškėjai nebeišgalėjo mokėti įmokų nei AB „Swedbank“ bankui, nei fiziniams asmenims. Pareiškėjai lėšų skolinosi tikėdamiesi, kad verslas eisis sklandžiai, tai leis grąžinti skolas, be to, turimo turto vertė taip pat nekėlė abejonių. Tačiau dėl nepasisekusio verslo, ekonominės krizės pareiškėjai ne tik prarado įmonės bei asmeninį turtą, darbus, bet ir liko skolingi dideles sumas kreditoriams. Bendros šeimos pajamos šiuo metu sudaro apie 820,00 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius), iš jų mokėti tokio dydžio skolas kreditoriams tapo nebepakeliama. Prasta pareiškėjų finansinė situacija yra priežastis to, jog jie negali įvykdyti kreditoriams įsipareigojimų, todėl pareiškėjai mano, kad pareiškėjų mokumo atkūrimas be bankroto procedūros yra neįmanomas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams palieka spręsti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo B. M. K. P. atsiliepimu į pareiškimą prašė atsisakyti iškelti pareiškėjams bankroto bylą. Suinteresuotas asmuo, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas A. M., neturėdamas realios galimybės grąžinti skolų, nuolat skolinosi, paskolintų pinigų nenaudojo kreditiniams įsipareigojimams mažinti. Pareiškėjai nebuvo sąžiningi nei nurodydami informaciją teismui, nei nemokumo atsiradimo metu, tai sudaro įstatymo numatytas priežastis, dėl kurių pareiškimas dėl bankroto iškėlimo negali būti tenkinamas, kadangi pareiškėjo nesąžiningi veiksmai prisidėjo prie jo nemokumo atsiradimo.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams neprieštaraus, jeigu pareiškėjai teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą, todėl šį klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
6. Suinteresuotas asmuo B. B. atsiliepimu į pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo su prašymu nesutiko, prašė netenkinti pareiškimo. Nurodė, kad, turimomis žiniomis, pareiškėjai yra užtikrinę visapusišką gyvenimo materialinę gerovę savo pilnamečiams vaikams. Jos nuomone, pareiškėjai sąmoningai ruošėsi išsikelti bankrotą, tokiu būdu užsitikrinti sau stabilias pajamas ir kito turto turėjimo nepraradimą. Siekiant visapusiškai išnagrinėti pareiškimą būtina išsiaiškinti, pareikalauti iš pareiškėjų pateikti duomenis apie jų vaikų įsigytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą viso kreditavimo metu nuo 2013 metų iki šios dienos, tai yra duomenis apie jų turimą nuosavybę, jų sudarytus sandorius (pirmąjį vekselį, 351 410,00 Lt suma (101 775,37 Eur), sudarytą 2013 m. rugsėjo 4 d.). Pagal vekselius bendra jos paskolinta suma yra 109 101,37 Eur su 6,00 procentų dydžio metinėmis palūkanomis nuo vekselyje nurodyto galutinio atsiskaitymo termino (2018 m. liepos 2 d.) ir (2018 m. liepos 1 d.) iki visos sumos pagal vekselį sumokėjimo dienos. Ji yra viena iš pirmesnių kreditorių, todėl sutinka, kad skola kartu atlyginant ir patirtus nuostolius būtų grąžinta pareiškėjų vardu įregistruotu nekilnojamuoju turtu.
Šalies argumentai
7. Suinteresuotas asmuo A. M. dėl A. M. fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagal pateiktą rašytinį prašymą prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nes būdama garbaus 86 metų amžiaus dėl sveikatos negalavimų pati negali dalyvauti, prašė atsižvelgti į Klaipėdos apygardos teismo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1200-265/2015, kuriuo patenkintas sesers P. B. ieškinys, ir Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1200-265/2016 nutartį mirus išieškotojai P. B. pakeisti ją jos teisių perėmėja A. M..
Atsiliepimas
8. Suinteresuoti asmenys G. V., V. S., V. B., Luminor Bank AS Lietuvos skyrius atsiliepimų į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims įteikti tinkamai.
9. Suinteresuoti asmenys antstolė L. P., antstolė B. T., antstolis G. K., antstolis A. S. teismą informavo pranešimais, kad byla būtų nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakyti iškelti pareiškėjams fizinių asmenų bankroto bylą.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjų bendra įsiskolinimų suma viršija 323 192,89 Eur, o turtimas turtas ir piniginės lėšos sudaro apie 424 800,00 Eur. Akivaizdu, kad pareiškėjų įsiskolinimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (15 175,00 Eur). Pareiškėjai atitinka sąlygą dėl pradelstų skolinių įsipareigojimų, kurių jie negali įvykdyti, dydžio. Nors pareiškėjai šiuo metu dirba, tačiau jų darbo užmokestis yra minimalus ir vidutiniškai per mėnesį jiems išmokama kiekvienam po 441,38 Eur jau atskaičius mokesčius, taigi, pareiškėjų paaiškinimais, jų pajamos sudėjus kartu sudaro 882,76 Eur per mėnesį. Teismas pripažino, kad pareiškėjų įsiskolinimo dydis, kuris nuolat auga dėl skaičiuojamų palūkanų ir delspinigių, neleidžia per protingą terminą jiems įvykdyti turimų pradelstų įsipareigojimų. Iš gaunamo atlyginimo pareiškėjai negali įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, ypač atsižvelgiant į būtinumą palikti bent minimaliems jų pačių gyvenimo poreikiams patenkinti reikalingą piniginių lėšų sumą. Todėl teismas konstatavo pareiškėjų nemokumą.
12. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai pareiškime pateikė duomenis, pagal kuriuos matyti, kad pareiškėjas dalį pinigų panaudojo pagal Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ir atsakovo sudarytą 2008 m. sausio 31 d. kreditavimo sutartį Nr. 1801-2008-01 0,0673 ha žemės sklypui su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), SB „Pragiedruliai“, Vilniaus m., įgyti. Teismo vertinimu, tai įrodo, kad pareiškėjas ėmė paskolą savo asmeninės naudos tenkinimui, o ne komerciniais tikslais.
13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai teismo posėdžio metu iš esmės negalėjo tiksliai įvardyti, kaip susidarė jų skoliniai įsipareigojimai. Viena vertus, jie teigė, jog pinigines lėšas iš kreditorių skolinosi vadovaujamų bendrovių veiklai vykdyti, tačiau, kita vertus, pažymėjo, kad dalis pasiskolintų piniginių lėšų buvo skirta ankstesniems kreditiniams įsipareigojimams dengti. Pareiškėjai nurodė, jog jiems prireikė skolintis piniginių lėšų ir dėl vadovaujamų bendrovių veiklos vykdymo, bet dėl nepavykusių bendrovės sandorių su UAB „Pajūrio investicijos“, UAB „Žigija“, nes minėtos įmonės bankrutavo, patyrė nuostolių, tačiau pareiškėjai nenurodė tikslių šių sandorių sudarymo aplinkybių, sandorių datų, nepateikė jokių sandorių pagrindžiančių duomenų. Be to, pareiškėjai teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių iš kreditorių AB „Swedbank“ banko (154 826,00 Eur), P. B. (115 824,00 Eur), B. B. (109 101,37 Eur), B. M. K. P. (51 597,17 Eur), G. V. (40 000,00 Eur), V. S. (30 145,00 Eur), V. B. (7 000,00 Eur) gautų pinigų panaudojimą.
14. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 04-2-00145-19 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo byloje UAB „Gamanta servisas“ vadovui A. M. įteiktas pranešimas apie minėtą įtarimą, apklaustas kaip įtariamasis, paskirta kardomoji priemonė. Ikiteisminio tyrimo byloje yra paskirtas UAB „Indesa“ ir UAB „Gamanta servisas“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, jį numatoma užbaigti 2021 m. pirmą ketvirtį. Šie paminėti faktai įrodo, kad pareiškėjų nurodomų skolų kilmė ir jų dydžiai konstatuoti, kaip pareiškėjo A. M. neteisėtų ketinimų pasekmė, apie kurią informuotos teisėsaugos institucijos. Todėl teismui akivaizdu, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo paties nesąžiningų veiksmų, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie kurį pareiškėjas sąmoningai nutylėjo ir nenurodė nei savo pareiškime teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, nei papildomame pranešime. Taigi ir tai rodo pareiškėjų nesąžiningumą ir sąmoningą elgesį nepriklausomai nuo to, kad jis nėra pripažintas kaltu baudžiamoje byloje.
15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų skolos atsirado dėl jų pačių neteisėtų veiksmų – paskolų ėmimo, nes akivaizdu, kad sudarytomis paskolos sutartimis jie tik formaliai sumažino ir savo mokumą, nes pinigų panaudojimo faktų neįrodyta tiek, kad būtų galima konstatuoti, kad pinigai panaudoti faktiškai. Pagal neįvykdytas paskolos sutartis pareiškėjų įsiskolinimas siekia mažiausiai 747 992,89 Eur sumą. Byloje nėra jokių duomenų, kad gautas paskolas jie naudojo būtiniausiems, esminiams savo poreikiams tenkinti ar jas panaudojo įmonės veikloje ir tik dėl ypač nepalankių aplinkybių tapo nemokūs. Teismas nusprendė, kad pareiškėjai yra nesąžiningi Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.
16. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai nepateikė duomenų apie realiai ieškotą geriau mokamą darbą ar savo kvalifikacijos kėlimą. Taigi, pareiškėjo nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu iš dalies patvirtina ir vengimas dėti pastangas turimų įsiskolinimų dydžiui mažinti. Pareiškėjai, turėdami didelių skolinių įsipareigojimų, būdami darbingi (priešingų duomenų nėra), turėdami didelės verslo ir įmonių vadovavimo patirties ir suvokdami, jog nesiėmus aktyvių veiksmų prisiimtų kreditinių įsipareigojimų tinkamai įvykdyti nepavyks, turėjo ir turi realias galimybes susirasti papildomą ar geriau mokamą darbą, taip pat kelti kvalifikaciją, įgyti papildomą išsilavinimą, tačiau to nepadarė, taip pat nesikreipė į kreditorius dėl įsiskolinimų grąžinimo sąlygų ir terminų suderinimo. Tai neatitinka norinčio bankrutuoti sąžiningo fizinio asmens padėties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas preziumavo, kad prieš pareiškėją A. M. pradėtas ikiteisminis tyrimas savaime rodo jo nesąžiningumą, nors pagal kasacinio teismo praktiką ikiteisminis tyrimas savaime nereiškia nusikalstamos veikos konstatavimo, todėl jis niekaip negali būti vertinamas kaip nesąžiningumas pagal FABĮ. Teismas taip pat padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjai neinformavo teismo apie šį ikiteisminį tyrimą, nes jis buvo pradėtas jau po pareiškėjų pareiškimo dėl fizinių asmenų bankroto bylos jiems iškėlimo pateikimo teismui. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje šioje bankroto byloje įpareigojo pirmosios instancijos teismą tęsti bankroto bylos nagrinėjimą, nurodydamas, kad „iš B. M. K. P. 2019 m. spalio 3 d. rašto matyti, kad pareiškėjo A. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 04-02-00145-9 pradėtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Ši veika nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytą nusikalstamų veikų sąrašą“.
17.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai buvo neaktyvūs ir nesistengė ieškoti geresnio darbo, nepersikvalifikavo ir nebandė dirbti kitur. Apie registraciją užimtumo tarnyboje, apie tai, kad A. M. laikė nekilnojamojo turto brokerio testą ir buvo įsidarbinęs įmonėje „ReMax“ Vilniuje, taip pat dirbo visai kitokį darbą – verslo liudijimo pagrindu dėstė anglų kalbą Trečiojo amžiaus universitete, dėstė privačiai, buvo ne kartą sakoma teismo posėdžio metu. Teismas taip pat žinojo, kad R. M. taip pat baigė specialius kursus, buvo įsidarbinusi Samukienės įmonėje. Akivaizdu, kad pareiškėjai dėjo pastangas gauti daugiau ir atsiskaityti su kreditoriais, bet kartu aišku, kad pagal jų amžių ir vertinant COVID-19 situaciją rasti geriau mokamus darbus yra sudėtinga.
17.3. Teismas pareiškėjų sąžiningumą vertino remdamasis prielaidomis, o ne aiškiais įrodymais. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad pats teismas turi būti aktyvus ir reikalauti iš pareiškėjų pagrįsti aplinkybes, jeigu jam trūksta duomenų. Akivaizdu, kad teismas žinojo apie pareiškėjų sandorius, todėl nėra aišku, kodėl teismas raštu ar posėdžio metu nepareikalavo iš pareiškėjų pateikti daugiau įrodymų apie sandorius.
17.4. Teismas pareiškėjų sąžiningumą vertino analizuodamas pareiškėjų veiksmus ir sandorius, kurie buvo sudaryti prieš daug metų (pvz., dėl pareiškėjų laidavimo 2008 metais už sūnaus namo pirkimą; seniai sudarytus sandorius ir paskolas), t. y. nukrypo nuo FABĮ reikalavimo analizuoti asmenų sąžiningumą per pastaruosius 3 metus iki pareiškimo padavimo.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo B. M. K. P. nesutinka su atskirojo skundo motyvais. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjas A. M. 2014 m. sausio 1 d. skolindamasis iš jos 50 000 Eur elgėsi nesąžiningai, nes nutylėjo aplinkybes apie savo įsipareigojimus bankui, apie turto suvaržymo hipoteka faktus, laiduodamas juridinių asmenų UAB „Indesa“ ir UAB „Gamanta servisas“ vardu siekė sudaryti menamą įspūdį apie skolos grąžinimo užtikrinimą, nors realai jokios galimybės skolą grąžinti A. M. neturėjo, jo finansiniai įsipareigojimai buvo didžiuliai, turtas, tiek asmeninis, tiek laidavusių juridinių asmenų, buvo suvaržytas hipoteka. A. M., neturėdamas realios galimybės grąžinti skolų, nuolat skolinosi, paskolintų pinigų nenaudojo kreditiniams įsipareigojimams mažinti, o juos tik didino. Tokie pareiškėjo nesąžiningi veiksmai prisidėjo priėjo nemokumo atsiradimo.
19. Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo B. B. prašo atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjų atskirasis skundas nusako pareiškėjų veiksmus bet kokiomis priemonėmis išvengti prisiimtos atsakomybės prieš jų kreditorius. Priešingai, nei teigia pareiškėjai, teismas jų sąžiningumą vertino ne pasiremdamas prielaidomis, bet pagal byloje surinktus, išanalizuotus, pagrįstus bei neginčijamus įrodymus. Teismas padarė pagrįstas išvadas tiek dėl pareiškėjų sandorių, tiek dėl pareiškėjui A. M. pradėto ikiteisminio tyrimo. Pareiškėjas A. M. nesąžiningais veiksmais padarė suinteresuotam asmeniui B. B. itin didelę turtinę žalą pagal du paprastuosius vekselius, kurių suma – 109 101,37 Eur su 6,00 procentų dydžio metinėmis palūkanomis. Padaryta žala detalizuota byloje suinteresuoto asmens pateiktais rašytiniais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
21. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kad būtų gauti A. M. papildomi paaiškinimai dėl byloje pateiktų įrodymų, jeigu teismas matytų, kad jų reikia.
22. (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjams fizinių asmenų bankroto bylą, konstatavęs jų nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
25. Pareiškėjai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2010 m. kovo 31 d. taikos sutarties tarp UAB „Gamata servisas“, G. L. ir D. L., 2008 m. gruodžio 17 d. vykdomojo rašto dėl skolos išieškojimo iš Ž. B. kopijas, akcijų įsigijimo išrašą, rašytinio susitarimo su L. B. kopiją; 100 Lt mokėjimo išrašą, Užimtumo tarnybos išrašus apie pareiškėjų įsidarbinimą ir A. M. verslo liudijimų kopijas. Pareiškėjų įsitikinimu, šie nauji įrodymai patvirtina, kad A. M. turėjo gauti pinigus, bet jų dėl skolininkų bankrotų ar kitų aplinkybių negavo, taip pat šie nauji įrodymai patvirtina pareiškėjų bandymus įsidarbinti ar susirasti geriau mokamus darbus.
Žemesnės instancijos teismas
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šalims teikiami nauji įrodymai yra žinomi (įteikti susipažinti pirmosios instancijos teismo), teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų
27. Remiantis FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
28. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų turimų pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, turimo turto bei gaunamų pajamų santykį, konstatavo pareiškėjų nemokumą. Byloje dėl pareiškėjų įsipareigojimų dydžio ir jų nemokumo ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Žemesnės instancijos teismas
30. Pirmosios instancijos teismas fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjams atsisakė iškelti motyvuodamas jų nesąžiningumu, t. y. 1) dėl 2008 m. sudarytos kreditavimo sutarties; 2) dėl trūkstamų rašytinių įrodymų apie pareiškėjų sudarytus sandorius; 3) dėl prieš pareiškėją A. M. pradėto ikiteisminio tyrimo pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje.
31. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
32. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).
Žemesnės instancijos teismas
33. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad vien tik 2008 m. sudaryta kreditavimo sutartis, dalies kitų kreditorių lėšų panaudojimas kreditavimo sutarčiai vykdyti įrodo pareiškėjų nesąžiningumą FABĮ straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, kadangi šis sandoris buvo sudarytas ne per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, bet praėjus jau daugiau nei 12 metų, be to, pareiškėjų nesąžiningumui konstatuoti būtina įvertinti ir jų galėjimą vykdyti įsipareigojimus kreditoriams 2008 m. Formaliai vertinant tokius sandorius, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų nepagrįstai suvaržomos pareiškėjų teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog, atsižvelgiant į ne kartą kasacinio teismo praktikoje akcentuotą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus, tai apima ir teisę rinkti įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nustatęs, kad trūksta tam tikrų duomenų dėl pareiškėjų (ne)mokumo nustatymo, jų sąžiningumo ar jų sudarytų sandorių per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, teismas turi pareikalauti iš pareiškėjų papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) arba savo iniciatyva juos surinkti.
35. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje trūksta duomenų apie pareiškėjų sudarytus sandorius per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar duomenų, leidžiančių nustatyti tikrąsias priežastis, lėmusias nemokumo būklės atsiradimą, tačiau šioms bylai reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti nepareikalavo įrodymų iš pareiškėjų, nerinko jų savo iniciatyva. Vietoje to, remdamasis įrodymų trūkumu, byloje konstatavo pareiškėjų nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neįgyvendino tokio pobūdžio bylose egzistuojančios teismo pareigos būti aktyviam, išsiaiškinti visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingas faktines aplinkybes, dėl to galėjo padaryti galbūt klaidingą išvadą apie pareiškėjų (ne)sąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.
36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl prieš pareiškėją A. M. pradėto ikiteisminio tyrimo pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje.
37. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalį paaiškėjus aplinkybei, jog fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus, atsisakoma kelti fizinio asmens bankroto bylą. Tačiau, kaip jau buvo pažymėta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-761-826/2020, pagal suinteresuoto asmens B. M. K. P. 2019 m. spalio 3 d. pirmosios instancijos teismui pateiktą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą prieš pareiškėją A. M., ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Taigi, ne dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų, kaip tai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Tuo tarpu BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta veika nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sąrašą, kada atsisakoma kelti fizinio asmens bankroto bylą.
38. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo, nenustatė visų sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo reikšmingų aplinkybių, tinkamai neįvertino jų sudarytų sandorių per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, neįgyvendino tokio pobūdžio bylose egzistuojančios teismo pareigos būti aktyviam, išsiaiškinti visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingas faktines aplinkybes, dėl to galėjo padaryti galbūt klaidingą išvadą apie pareiškėjų (ne)sąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Pagal byloje pateiktus įrodymus šio klausimo nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis naikintina ir pareiškėjų fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.