- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-290-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00157-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. M., R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinei bendrovei „Swedbank“, "Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, "Swedbank", "Luminor Bank" AS
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų antstolės B. T. ir akcinės bendrovės „Swedbank“ atskiruosius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Swedbank“ bankui, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, A. M., B. B., B. M. K. P., G. V., V. S., V. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliams L. P., G. K., A. S., B. T., dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė B. T. pateikė teismui pareiškimą dėl leidimo baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras. Nurodo, kad antstolės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/16/02171 dėl 361 653,28 EUR ir penkių procentų metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų ir įkaito davėjų A. M. ir R. M., išieškotojos akcinės bendrovės „Swedbank“ naudai, pagal Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės išduotą 2016 m. balandžio 13 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1760. Šio vykdomojo dokumento pagrindu priimtas 2016 m. gruodžio 30 d. patvarkymas Nr. S-16-5-22491 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Vykdant vykdomąją bylą Nr. 0005/16/02171 priverstinis skolos išieškojimas nukreiptas į sutartine hipoteka apsunkintą turtą: žemės sklypą, kurio plotas, 0,0871 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 415,08 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - šiltnamį, kurio užstatytas plotas 19,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sunaikintas); pastatą - viralinę, kurios užstatytas plotas 16,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - sandėlį, kurio užstatytas plotas 10,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - garažą, kurio užstatytas plotas 32,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - dirbtuves, kurių užstatytas plotas 14,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (aptvėrimus, šulinį, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytam turtui paskelbtos antrosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), kurias laimėjo varžytynių dalyvis, už išvaržomą turtą pasiūlęs – 249 809 EUR. Įvykus varžytynėms, e-varžytynių administratorius į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė varžytynių dalyvio įmoką, tai yra 21 000 EUR. Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi priimtas pareiškėjų pareiškimas dėl bankroto iškėlimo ir sustabdytas pareiškėjų turto išieškojimas. Antstolė atsižvelgdama į teismo nutartį 2019 m. balandžio 3 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Plungės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi iškėlė bankrotą pareiškėjams. Antstolė teigia, kad pagal varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) į antstolės depozitinę sąskaitą varžytinių dalyvio mokestis pervestas dar 2018 m. rugpjūčio 30 d., o nutartis dėl bankroto įkėlimo įsiteisėjo tik 2021 m. lapkričio 4 d., todėl mano, kad yra pagrindas leisti užbaigti vykdymo veiksmus. Pažymi, kad už parduotą turtą buvo pasiūlyta maksimali kaina, kadangi pirmosiose varžytinėse nedalyvavo nei vienas dalyvis, turto savininkai - pareiškėjai, pirkėjo nepasiūlė. Teigia, kad pakartotinai pardavinėti turtą nėra tikslinga, žinant, jog turtas buvo parduotas už optimaliausią kainą, nėra ekonomiškai tikslinga dubliuoti vykdymo procese atliktus veiksmus, nesant jokių duomenų, jog turtas gali būti parduotas už didesnę kainą, be to, pakartotinis pardavinėjimas pažeistų kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, prašo leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolą, t. y. surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) realizuotam hipoteka apsunkintam turtui: žemės sklypui, kurio plotas, 0,0871 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatui - gyvenamajam namui, kurio bendras plotas 415,08 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatui - šiltnamiui, kurio užstatytas plotas 19 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sunaikintas); pastatui - viralinei, kurios užstatytas plotas 16 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatui - sandėliui, kurio užstatytas plotas 10 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatui - garažui, kurio užstatytas plotas 32 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatui - dirbtuvėms, kurių užstatytas plotas 14 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitiems inžineriniams statiniams - kiemo statiniams (aptvėrimams, šuliniui, kiemo aikštelei), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini), o gautas pinigines lėšas už varžytynes parduotą turtą paskirstyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
2. Kreditorė akcinė bendrovė „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos antstolės prašymą, kuriuo prašo antstolės prašymo netenkinti. Nurodo, kad dėl įvairių nuo banko nepriklausančių aplinkybių skolininkų bankroto iškėlimo procesas užtruko beveik dvejus su puse metų ir bankroto byla skolininkams buvo iškelta tik 2021 m. lapkričio 4 d.. Nuo varžytynių pabaigos praėjo daugiau nei trys metai, per šiuos trejus metus išaugo nekilnojamojo turto paklausa ir tuo pačiu ženkliai padidėjo nekilnojamojo turto kainos. Atsižvelgiant į tai, 2018 metais įvykusių varžytynių paskelbtas laimėtojas su pasiūlyta tuo metu didžiausia kaina neatitinka šiandien egzistuojančių nekilnojamojo turto kainų realijų. Pažymi, kad tiek antstolis, tiek bankroto administratorius priverstinio turto pardavimo proceso metu yra saistomi ne tik vykdymo ar Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatų, bet ir pareigos veikti išskirtinai kreditorių ir skolininkų (bankrutuojančių) interesais. Mano, kad šiuo atveju turi siekiama tenkinti kreditorių interesus ir kreditoriaus teigimu skolininkų 2018 metais parduodamo turto vertė per trejus metus padidėjo apie 65 procentus ir turto brangimas yra esminis. Mano, kad, organizavus naujas varžytynes, bankui įkeistas turtas bus parduotas už ženkliai didesnę kainą. Pažymi, kad bankas, kaip kreditorius turi suinteresuotumą gauti kaip įmanoma didesnę kreditorinio reikalavimo dalį, savo ruožtu skolininkai turi būti suinteresuoti, kad turimas turtas būtų parduotas už teisingą ir kaip įmanoma didesnę kainą. Todėl, atsižvelgiant į FABĮ 20 straipsnio 1 dalį ir į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreditorius prieštarauja antstolės pareiškimui dėl leidimo baigti pradėtą priverstinio turto pardavimo procedūrą ir prašo teismo jo netenkinti.
3. Kreditorė B. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos antstolės B. T. prašymą, su juo nesutinka ir nurodo, kad šiuo metu yra neekonomiška leisti antstolei užbaigti vykdymo procedūras, kadangi per turto pardavimo iš varžytinių aktą paskirstant gautas pinigines lėšas nebūtų užtikrinami nei skolininkų, nei kreditorių interesai, todėl, kad 280 000 EUR parduotino turto kaina neatitinka šios dienos kainų aktualijų. Mano, kad turtą turėtų realizuoti patys bankrutuojantys asmenys už realias šių dienų kainas. Be to, varžytinių laimėtoja yra bankrutuojančių fizinių asmenų dukra, kuriai siekiama perleisti turtą už mažą kainą, neatitinkančią rinkos kainų, siekiant materialinės gerovės.
4. Bankroto administratorius, bankrutuojantys A. M. ir R. M., taip pat ir kiti kreditoriai atsiliepimų į antstolės pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi antstolės B. T. prašymą tenkino iš dalies, leido antstolei baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolą, tai yra surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) realizuotam hipoteka apsunkintam turtui: žemės sklypui, kurio plotas, 0,0871 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatui - gyvenamajam namui, kurio bendras plotas 415,08 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatui - šiltnamiui, kurio užstatytas plotas 19,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sunaikintas); pastatui - viralinei, kurios užstatytas plotas 16,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatui - sandėliui, kurio užstatytas plotas 10,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatui - garažui, kurio užstatytas plotas 32,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatui - dirbtuvėms, kurių užstatytas plotas 14,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitiems inžineriniams statiniams - kiemo statiniams (aptvėrimams, šuliniui, kiemo aikštelei), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti antstolę pervesti gautas lėšas į bankroto administratorės vardu atidarytą depozitinę sąskaitą, kitą antstolės prašymo dalį atmetė.
6. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą dėl 361 653,28 EUR skolos, 5 procentų išieškojimo iš bankrutuojančių asmenų, išieškotojos akcinės bendrovės „Swedbank“ naudai. Antstolė išieškojimą nukreipė į sutartine hipoteka įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiam nekilnojamajam turtui paskelbtos antrosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini). Jas laimėjo varžytynių dalyvis, už išvaržomą turtą pasiūlęs – 249 809 EUR. Įvykus varžytinėms, administratorius į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė varžytynių dalyvio įmoką - 21 000 EUR. Pareiškėjų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2019 m. balandžio 1 d., o bankroto byla iškelta 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi. Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 4 d.. Antstolė prašo leisti baigti vykdymo veiksmų procedūras, parduodant įkeistą turtą.
7. Dėl turto vertės teismas nurodė, kad turtas buvo parduotas iš antrųjų varžytinių už 249 809 EUR. Nenustatyta, jog turto kaina neatitinka realios rinkos vertės. Teismas sutiko su kreditorių argumentais, jog nekilnojamojo turto kainos nuo 2018 metų yra pasikeitusios, tačiau, tai savaime nereiškia, kad iš naujo bankroto proceso metu pardavinėjant ginčo turtą jį pavyktų realizuoti už ženkliai didesnę kainą. Teismas sprendė, jog kreditorių paaiškinimai dėl išaugusių nekilnojamojo turto rinkos kainos yra samprotavimai, akcinės bendrovės „Swedbank“ pateikta statistikos lentelė įrodo tik turto rinkos pokyčius, kurie parengti vadovaujantis masiniu vertinimu. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog turto pardavimui yra būtinos pakartotinės varžytinės ir ar, kad šiuo atveju būtų galima turtą parduoti už didesnę rinkos kainą. Pažymėjo, kad šiuo atveju turtas įkeistas hipoteka, o turto vertės nepakanka hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, dėl ko konstatavo, jog kreditorių argumentai dėl kreditorių galimo intereso pažeidimo, yra nepagrįsti.
8. Dėl lėšų paskirstymo teismas nurodė, kad antstolė prašo leisti jos gautas lėšas paskirstyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad antstolis, vykdydamas teismo įpareigojimą, gautas už parduotą turtą lėšas privalo pervesti į administratoriaus vardu kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą, kurioje esančiomis lėšomis, kaip minėta, disponuoja administratorius. Pažymėjo, kad FABĮ nenumato, jog antstolis gali pasilikti sumas vykdomosioms išlaidoms padengti, todėl nėra pagrindo antstolio išskirti iš kitų kreditorių, jis turi pareikšti reikalavimus bankroto byloje, antstolio vykdymo išlaidos turi būti išmokamos FABĮ nustatyta tvarka ir eiliškumu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo leisti antstolei atlikti daugiau veiksmų, nei leidžiama pagal įstatymą.
I. A. skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantė antstolė B. T. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties dalį, kuria antstolė B. T. įpareigota realizavus sutartine hipoteka apsunkintą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gautas pinigines lėšas pervesti į bankroto administratorės vardu atidarytą depozitinę sąskaitą, nurodant, kad piniginės lėšos, gautos realizavus sutartine hipoteka apsunkintą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), turi būti paskirstomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodyta tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju antstolės nėra pagrindo išskirti iš kitų kreditorių, ir kad antstolis turi pareikšti reikalavimus bankroto byloje, o antstolio vykdymo išlaidos turi būti išmokamos FABĮ nustatyta tvarka ir eiliškumu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidžia antstolės teisėtus interesus ir pagrįstus lūkesčius į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisę gauti teisingą atlyginimą už atliktą darbą.
9.2. Apeliantė nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką fizinio asmens bankroto byloje antstolis, teismo leidimu baigęs vykdymo veiksmus, pervesdamas lėšas į depozitinę sąskaitą, turi teisę atskaityti turėtas vykdymo išlaidas, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai ir selektyviai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį civilinė byloje Nr. 3K-3-242-469/2016.
10. Atskiruoju skundu apeliantė akcinė bendrovė „Swedbank“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl leidimo baigti pradėtą priverstinio turto pardavimo procedūrą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsisakyti išduoti leidimą baigti priverstinio turto pardavimo procedūrą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su antstolės prašymo tenkinimu, kadangi bankroto bylos iškėlimas užtruko tris metus, o nuo varžytinių pabaigos praėjo daugiau kaip trys metai. Teigia, kad per tris metus ženkliai padidėjo nekilnojamojo turto kainos. Apeliantė pateikė teismui informaciją, jog turto vertė padidėjo, todėl turto pardavimas neatitiktų egzistuojančių rinkos realijų. Mano, kad teismo išvados šiuo atveju yra netinkamai motyvuotos, teismas turėjo teisę ne tik savo iniciatyva, bet ir pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Pažymi, kad apeliantė gali atlikti turto vertinimą ir pateikti jį teismui.
10.2. Apeliantė nurodo, kad teismas išduodamas leidimą parduoti įkeistą turtą turi atsižvelgti tiek į skolininkų, tiek į kreditorių interesus. Apeliantės nuomone, pareiškėjų turto rinkos vertė yra apie 460 000 EUR - 500 000 EUR, todėl pardavus turtą, gautų piniginių lėšų pakaktų ne tik akcinės bendrovės „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo patenkinimui. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino apeliantės argumentus, pateiktus įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
Atsiliepimas
11. Pareiškėjas A. M. pateikė atsiliepimą į apeliantės akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliantės akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirojo skundo netenkinti, Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, tai yra leisti antstolei B. T. baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolą, tai yra surašant turto pardavimo iš varžytinių aktą varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepimo argumentai:
11.1. Nurodo, kad nesutinka su akcinės bendrovės „Swedbank“ argumentais dėl ženklaus (65 procentų) turto pardavimo. Teigia, kad pagal teikiamus įrodymus turto vertė padidėjo tik 2000 EUR suma. Nurodo, kad apeliantė neteikia jokio individualaus turto vertinimo, nepateikia argumentų, jog turto vertinimas buvo ydingas. Pažymi, jog Lietuvos Bankas viešai pranešė apie nekilnojamojo turto rinkos perkaitimą, todėl galimas turto kainų kritimas ir nėra jokių garantijų, jog turtas nebus parduotas už dar mažesnę vertę.
11.2. Nurodo, kad apeliantė akcinė bendrovė „Swedbank“ yra suinteresuota turto pardavimu, ne kartą prašė tai atlikti, o argumentai jog turto vertė padidėjo iki 500 000 EUR sumos yra nepagrįsti, be to, net ir tokiu atveju, būtų patenkinti tik akcinės bendrovės „Swedbank“ interesai. Pažymi, jog pakartotinis turto pardavimas užvilkins bankroto eigą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. Apeliantė antstolė B. T., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kurią antstolė įpareigota už parduotą turtą gautas lėšas pervesti bankroto administratorės vardu atidarytą depozitinę sąskaitą nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog antstolei už atliktus vykdymo veiksmus - vykdymo išlaidos turi būti išmokamos bendra, FABĮ nustatyta tvarka. Teigia, kad teismas pažeidė antstolės interesus gauti atlyginimą už atliktą darbą, skundžiama nutartimi nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
15. Atsižvelgiant į apeliantės antstolės B. T. nurodytus argumentus (nutarties 14 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar fizinio asmens bankroto byloje antstolis, teismo leidimu baigęs vykdymo veiksmų procedūrą, pervesdamas gautas už parduotą iš varžytynių turtą lėšas į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą, gali atskaityti patirtas vykdymo išlaidas.
16. Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Bendroji FABĮ įtvirtinta taisyklė, kad fizinio asmens bankroto atveju turtas realizuojamas FABĮ 27, 28 straipsniuose nustatyta tvarka. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta šios taisyklės išimtis.
17. Nors pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą fizinio asmens turtą parduoda bankroto administratorius (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis), tačiau šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į teismą, kad pastarasis leistų baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant bankrutuojančio fizinio asmens skolas. Tam reikia nustatyti: 1) ar pradėti vykdymo veiksmai; 2) ar varžytynių dalyvio mokestis sumokėtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
18. Nagrinėjamu atveju šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog antstolės vykdomojoje byloje išvaržomo turto varžytinių laimėtojas nustatytas 2018 m. rugpjūčio 29 d., kuris už išvaržomą turtą pasiūlė 249 809 EUR ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė varžytynių dalyvio įmoką, tai yra 21 000 EUR. Tuo tarpu pareiškėjai A. M. ir R. M. 2019 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto jiems iškėlimo, pareiškimas priimtas 2019 m. balandžio 1 d., o bankroto byla Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 4 d.. Taigi antstoliui buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl leidimo baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, o teismui – spręsti, vertinti tokio kreipimosi pagrįstumą.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė pareiškimą leisti užbaigti vykdymo procedūras pateikė 2021 m. lapkričio 8 d. ir suformulavo tokius reikalavimus - 1) leisti baigti pradėtas vykdymo procedūras išieškant skolą, tai yra surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini) realizuotam hipoteka įkeistam turtui (nutarties 5 punktas), 2) gautas pinigines lėšas už varžytinėse parduotą turtą paskirstyti CPK tvarka. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs antstolės prašymą netenkino antstolės reikalavimo dalies, kuria antstolė prašo leisti gautas pinigines lėšas paskirstyti CPK nustatyta tvarka ir įpareigojo antstolę pervesti gautas lėšas į bankroto administratorės vardu atidarytą depozitinę sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs antstolės atskirojo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, su antstolės atskirojo argumentais dėl netinkamo FABĮ nuostatų aiškinimo sutinka iš dalies.
20. Pirmiausia, FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, teismui leidus užbaigti pradėtus vykdymo veiksmus, antstolis juos vykdo CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodyta tvarka. Šiuose teisės aktuose įtvirtinta antstolio teisė gauti vykdymo išlaidas už atliktus vykdymo veiksmus ir šių išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka turto pardavimo atveju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-469/2016 pateikė išaiškinimą, kad FABĮ nereglamentuotas antstolio vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas, todėl jis spręstinas pagal CPK nuostatas. FABĮ nėra expressis verbis (pažodžiui) įtvirtinto draudimo antstoliui, užbaigusiam vykdymo veiksmus, gauti vykdymo išlaidų atlyginimą, toks draudimas neišplaukia ir iš sisteminio FABĮ nuostatų aiškinimo, todėl fizinio asmens bankroto byloje antstolis, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, teismo leidimu baigęs vykdymo veiksmus, pervesdamas lėšas į depozitinę sąskaitą, turi teisę atskaityti turėtas vykdymo išlaidas.
21. Antra, negalima sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolis teismo leidimu baigęs vykdymo veiksmus, dėl patirtų vykdymo išlaidų, turi pareikšti reikalavimą bankrutuojantiems asmenims, tai yra tapti kreditoriumi fizinio asmens bankroto byloje. Nors FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstoliui leidus parduoti išvaržomą turtą jis turi būti kartu įpareigojamas pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad antstolio vykdymo veiksmų išlaidos savo prigimtimi analogiškos bankroto administravimo išlaidoms realizuojant bankrutuojančio asmens turtą, kurios apmokamos pirmiau už kreditorių reikalavimus (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis), be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-469/2016 nutarties 20 - 22 punktuose pateikė išaiškinimą, kad antstolis baigęs vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka, gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas, perveda į depozitinę sąskaitą, todėl tiek sistemiškai aiškinant FABĮ nuostatas, tiek vadovaujantis aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir šiuo aspektu sutiktina su apeliantės antstolės B. T. argumentais, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas antstolės pareiškimo dėl leidimo baigti pradėtas vykdymo procedūras pagrįstumo klausimą netinkamai taikė FABĮ nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Būtina pažymėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantės reikalavimas (nutarties 19 punktas) taip pat iš dalies suformuluotas ydingai, kadangi juo prašoma leisti iš esmės paskirstyti gautas pinigines lėšas CPK nustatyta tvarka, neišskiriant vykdymo išlaidų. Pažymėtina, kad pagal FABĮ 20 straipsnio 1 dalį gauta už parduotą varžytynėse turtą suma turi būti pervedama į administratoriaus depozitinę sąskaitą, o ne paskirstoma, taip kaip šiuo atveju suformuluota antstolės pareiškime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-684/2016 13 ir 25-26 punktai).
22. Apeliantė akcinė bendrovė „Swedbank“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės argumentus dėl turto vertės pasikeitimo aiškino netinkamai, teismo išvados yra netinkamai motyvuotos, be to, teismas turėjo teisę ne tik savo iniciatyva, bet ir pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Pažymi, kad gali atlikti turto vertinimą ir pateikti jį teismui, kadangi apeliantės vertinimu antstolės parduodamo turto vertė už 249 809 EUR sumą yra didesnė, tai yra siekia apie 460 000 EUR - 500 000 EUR, todėl pardavus turtą, gautų piniginių lėšų pakaktų ne tik akcinės bendrovės „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo patenkinimui.
23. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta turto realizavimo bendrosios tvarkos išimtis: jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Tokiu atveju teismas turi spręsti dėl leidimo baigti varžytynes, atsižvelgdamas į FABĮ tikslą, nurodytą FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje, tai yra įvertinti, kuris sprendimas: užbaigti pradėtą turto realizavimą ar nutraukti pradėtas vykdymo procedūras ir turtą realizuoti bankroto įstatyme nustatyta tvarka, labiau atitinka tiek skolininko, tiek kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-469/2016).
24. Kreditoriai B. B., akcinė bendrovė „Swedbank“ reiškė prieštaravimus dėl parduodamo turto vertės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kylant ginčui tarp skolininkų ir kreditorių dėl parduodamo turto vertės, atsižvelgiant į aukščiau aptartą FABĮ tikslą (nutarties 23 punktas), pirmosios instancijos teismas nesudarė tinkamos galimybės pateikti kreditoriams papildomus įrodymus dėl individualaus ginčo turto vertės pasikeitimo, įvertinant, kuris sprendimas: užbaigti pradėtą turto realizavimą ar nutraukti pradėtas vykdymo procedūras ir turtą realizuoti bankroto įstatyme nustatyta tvarka, labiau atitinka tiek skolininko, tiek kreditorių interesus, nevertino ar turto pardavimas bankroto procese būtų objektyvesnis ir efektyvesnis bei lemtų, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą, kas šiuo atveju taip pat įtakoja ir turto pirkėjos interesus.
25. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš dalies netinkamai taikė FABĮ nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nesudarė galimybės šalims pateikti papildomus įrodymus dėl ginčo turto vertės, sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo realizuoti turtą vykdymo procese pagrįstumo. Dėl nurodyto, antstolės B. T. ir akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirieji skundai tenkinami iš dalies, panaikinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduodant antstolės pareiškimo pagrįstumo klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
26. Esant nustatytoms 14-25 punkte nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir antstolės pareiškimo dėl leidimo baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras pagrįstumo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
27. Kiti apeliantų atskirųjų skundų argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir antstolės pareiškimo dėl leidimo baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras pagrįstumo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.