Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui M. Ž. dėl tėvo valdžios apribojimo, vaiko pavardės keitimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

17. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

18. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

19. Nagrinėjamoje byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) nepilnamečio vaiko F. Ž. tėvai yra ieškovė I. K. ir atsakovas M. Ž.; 2) Atsakovas M. Ž. nepilnamečiu sūnumi nesirūpina, jam išlaikymo neteikia, Skyriaus atstovams nurodė, kad sūnus jo gyvenamojoje vietoje svečiavosi prieš 5 metus; 3) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. (8.1 Mr) ATP-C-2023-10323 atsakovui M. Ž. suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, tačiau atsakovas su jam paskirta atstove, advokate nesusisiekė, savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

22. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovo elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą, t. y. nesirūpinimą vaiku, vengimą atlikti pareigą auklėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymu. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas M. Ž. yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros ir jo atžvilgiu tėvo valdžios iš viso neįgyvendina, nepilnametis su tėvu nebendrauja. Taip pat nėra duomenų, kad situacija gali pasikeisti ir tėvas pradės bendrauti su sūnumi. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą neterminuotai apriboti atsakovo M. Ž. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko F. Ž. atžvilgiu.

23. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovui tėvo valdžią, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Teismas pažymi, kad tėvo valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovui išaiškintina, kad tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

24. Galiojantis šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams pirmumo teisę prieš kitus asmenis spręsti visus su jų vaikų auklėjimu ir priežiūra susijusius klausimus (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Jie sprendžiami tėvų bendru sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesutaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

25. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz.,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).

26. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

27. Remiantis bylos duomenimis, šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus F. Ž. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad gimus sūnui, ginčo šalys 3 mėnesius gyveno kartu, vėliau atsakovas išvyko gyventi į užsienį, o kai sūnui buvo 1,5 m., šeima išsiskyrė. Nepilnametis F. Ž. nuo gimimo gyvena kartu su motina (ieškove), kuri užtikrina nepilnamečiui vaikui jo teisę į gyvenamąjį būstą, byloje nėra duomenų bei įrodymų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas nurodytoje dalyje. Bylos duomenimis, ieškovė stengiasi bei imasi priemonių, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Ieškovė teismo prašo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes vaikui ypatingai reikalingas dėmesys ir saugumo jausmas, o tarp ieškovės ir sūnaus egzistuoja stiprus ryšys.

28. Remiantis vaiko teisių apsaugos institucijos išvadomis, ieškovė gali sudaryti vaikui geras sąlygas gyventi, saugią ir stabilią aplinką. Institucijos išvados atitinka bylos duomenis, šalių paaiškinimus. Tarnyba išvadoje pažymi, kad neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

29. Atsakovas M. Ž. nesutiko, kad Tarnybos atstovai įvertintų, ar gyvenimo sąlygos pas tėvą būtų tinkamos nepilnamečiui sūnui ir nurodė, kad sūnus paskutinį kartą tėvo (atsakovo) gyvenamojoje vietoje lankėsi prieš 5 m.

30. Teismo, nuomone, įvertinus bylos faktines aplinkybes, kad nėra jokių įrodymų byloje, jog ieškovė kaip nepilnamečio sūnaus motina, netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas vaiko atžvilgiu, jog vaikas nuo gimimo visą laiką, nepertraukiamai gyvena kartu su mama, kuri sūnumi rūpinasi, jį prižiūri ir išlaiko, deda visas pastangas tinkamam vaiko auklėjimui, lavinimui, pasaulėžiūros plėtimui, kad vaikas yra prisirišęs prie mamos, nes yra susiformavęs pastovus emocinis ryšys, į tai, kad atsakovas teismui nepateikė savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų– nepilnamečio F. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina – ieškove (CPK 178 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo

31. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.

32. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Formuojama teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylas susijusias su vaikais, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-208; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 ir kt.).

33. CK 3.167 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi.

34. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių III skyriuje įtvirtintas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės keitimas. Remiantis šio skyriaus 12 punkto nuostatomis, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė keičiama bendru tėvų sutarimu ir išvardijami konkretūs atvejai, į kokias pavardes ir (ar) jos formas turima vaiko pavardė gali būti keičiama (Taisyklių 12.1. - 12.5. punktai).

35. Taisyklių IV skyriaus, reglamentuojančio prašymo pakeisti vardą ir (ar) pavardę pateikimo tvarką, 25 punkte nustatyta, kad kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su šių taisyklių 19 punkte nurodytais dokumentais civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia. Kai kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas nepateikiamas, nes jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia, o civilinės metrikacijos įstaigai kyla abejonių, ar vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus, civilinės metrikacijos įstaiga turi kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl išvados, kurioje įvertinama vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimo atitiktis vaiko interesams, gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

36. Teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padarytų išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo.

37. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo ieškovė motyvavo tuo, kad atsakovui nesirūpinant sūnumi, ieškovė ne kartą prašė atsakovo, kad jis sutiktų pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę, nes ieškovei rūpinantis vaiko ugdymu, pildant dokumentus sveikatos įstaigose, ar kitose institucijose, dažnai yra susiduriama su dokumentų pildymo keblumais, kadangi vaiko ir mamos pavardės nesutampa. Nepilnametis F. Ž., bendraudamas su Skyriaus psichologe nurodė, kad pas senelį, senelę bei mamą yra pavardės K. Pasiteiravus, gal turi kitą senelį, kurio pavardė yra Ž., vaikas atsako, kad neturi. Kitas senelis yra S., bet jo pavardės neprisimena. Paklausus, o kas jam yra negerai su Ž. pavarde, berniukas sako, kad mama kažkada irgi buvo Ž., bet dabar ji K. ir jis taip pat norėtų keisti pavardę.

38. Atsakovas M. Ž. teismui pozicijos dėl ieškinio reikalavimų nepateikė. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo.

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi visiškai nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių, nesirūpina jo ugdymu ir auklėjimu, nesidomi jo pasiekimais, sveikata ir kt. Atsakovo ir nepilnamečio sūnaus, kaip tėvo ir sūnaus, ryšys nėra susiformavęs. Byloje aplinkybių, kad atsakovui būtų sudaromos kliūtys bendrauti su sūnumi nei iš ieškovės pusės, nei iš kitų asmenų, taip pat nėra. Visa tai įvertinęs teismas konstatuoja, kad atsakovo su jo vaiku nesieja socialinis, emocinis, dvasinis ryšys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoširdumu, priešingai, byloje nustatyta, kad vaiką ir jo biologinį tėvą sieja tik teisinis ryšys.

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu šeimos nariu. Taip pat ieškinio patenkinimas ir leidimas be tėvo, šiuo atveju be atsakovo, sutikimo pakeisti vaiko pavardę netrukdys vaiko biologiniam tėvui bendrauti su vaiku, siekti atkurti emocinį ir socialinį ryšį. Vaiko ir jį nuo gimimo auginančios motinos bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas. Visa tai įvertinęs teismas nusprendžia ieškinio reikalavimą tenkinti ir pakeisti ieškovės ir atsakovo sūnaus vardą ir pavardę iš „F. Ž.“ į „F. K.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

41. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

42. Teikdama ieškinį, ieškovė sumokėjo 218 Eur žyminį mokestį (duomenys neskelbtini).

43. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (sprendimu Nr. (8.1 Mr) ATP-C-2023-10323 atsakovui M. Ž. suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba ir jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, išskyrus nurodytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose.

44. Nagrinėjamoje byloje atsakovas M. Ž. yra atleistas nuo žyminio mokesčio, tačiau nėra atleistas nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

45. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma (DOK-754) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 271.67 Eur (du šimtai septyniasdešimt vienas eur 67 ct). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

46. Iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos 13,43 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 282, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko F. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nepilnamečio F. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti nepilnamečio vaiko F. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turimą pavardę „Ž.“, į ieškovės (vaiko motinos) I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ikisantuokinę pavardę „K.“.

Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 271.67 Eur (du šimtai septyniasdešimt vienas eur 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,43 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovui, kad išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.