- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-27
- Bylos Nr.
- 2A-360-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00394-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Domarkienė, Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
- Suinteresuotas asmuo
- D. S., R. A.
- Pareiškėjas
- I. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo ir 2019 m. lapkričio 8 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. V. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. S. ir R. A..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą priimti palikimą atsiradusį po jos tėvo R. A. mirties.
2. Nurodė, kad jos tėvai E. S. ir R. A. išsituokė (duomenys neskelbtini) metais. Po tėvų ištuokos pareiškėjos bendravimas su tėvu buvo epizodiškas. Pareiškėjos tėvas buvo priklausomas nuo alkoholio, todėl pareiškėja su juo susitikdavo retai. Paskutinius metu pareiškėja su tėvu bendraudavo tik telefonu, Pažymėjo, kad pareiškėja nuo 2017 metų sausio mėnesio gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Nors 2017 metų pabaigoje grįžusi į Lietuvą ketino susitikti su tėvu, tačiau jiems susitikti nepavyko. Teigė, kad 2018 metų pradžioje skambino tėvui, tačiau į jos skambučius niekas neatsiliepė, o vėliau telefonas buvo išjungtas. Tik (duomenys neskelbtini) per socialinį tinklalapį „Facebook“ nepažįstamas asmuo jai pranešė, kad jos tėvas (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja teigė, kad sužinojusi apie tėvo mirtį nedelsiant kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau iš notaro sužinojo, kad valią priimti tėvo palikimą yra išreiškusi jo sesuo D. S.. Pareiškėja pažymėjo, kad tėvas nebuvo supažindinęs jos su savo draugais ir giminaičiais, todėl pareiškėja apie tėvo mirtį iš jo draugų ar giminaičių sužinoti neturėjo galimybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Atnaujino pareiškėjai I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti. Sprendimui įsiteisėjus, panaikino šioje byloje 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei Telšių rajono savivaldybės 1-ajam notaro biurui grąžino bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
Atsiliepimas
3.1. Suinteresuotas asmuo R. A. teigdama, kad I. V. apie tėvo mirtį žinojo dar (duomenys neskelbtini), nepridėjo prie atsiliepimo jokių tai patvirtinančių įrodymų bei apskritai nenurodė, kokiomis aplinkybėmis R. A. tapo žinoma ši aplinkybė.
3.2. Pareiškėja nebendravo su tėvo artimaisiais, todėl neturėjo galimybės sužinoti apie jo mirtį iš jo artimųjų.
3.3. Pareiškėjos dalyvavimas suinteresuotu asmeniu kitoje byloje, kurioje jai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu bei suinteresuoto asmens R. A. atsiliepimas neįrodo, kad pareiškėja apie tėvo mirtį žinojo dar (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
4. Plungės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. papildomu sprendimu priteisė iš suinteresuoto asmens D. S. 500 Eur bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai I. V.. Nurodė, kad iš teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas, nusprendęs tenkinti pareiškėjos pareiškimą, aptarė bylinėjimosi išlaidų išsprendimo klausimą, tačiau šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo neišsprendė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl yra pagrindas priimti papildomą sprendimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu dėl 2019 m. spalio 31 d. sprendimo suinteresuotas asmuo D. S. (toliau – apeliantė) prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos patikslinto prašymo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo netenkinti; kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus įrodymus priimti ir vadovautis jais bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu; priteisti pareiškėjai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį ir pagrindimą patvirtinantys dokumentai bus pateikti bylos nagrinėjimo metu. Skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pareiškėja nenurodė nė vienos objektyvios priežasties, dėl kurios ji praleido terminą palikimui priimti, tačiau teismas skundžiamame sprendime į tai visiškai neatsižvelgė ir tokios aplinkybės net neįvertino.
5.2. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog ji nuo (duomenys neskelbtini) nuolat gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), nėra svarbi priežastis praleistam terminui palikimui priimti atnaujinti.
5.3. Asmens nežinojimas apie palikėjo mirtį nėra ir negali būti laikoma objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia asmeniui per įstatymo nustatytą terminą priimti po palikėjo mirties atsiradusį palikimą.
5.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ignoravo aplinkybę, jog pareiškėjos nurodytos pozicijos skirtinguose procesiniuose dokumentuose - 2019 m. balandžio 11 d. patikslintame pareiškime ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose apie pareiškėjos bendravimą su palikėju (jos tėvu), kardinaliai skiriasi, t. y. iš esmės prieštaringos.
5.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į apeliantės nurodytą aplinkybę, jog pareiškėja neturėjo valios palikimą priimti bei nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, turėdama apsisprendimo laisvę, ji nepareiškė noro priimti palikimą bei terminą praleido sąmoningai.
5.6. Pareiškėja tiek tėvo mirties metu, tiek nuo jos praėjus (duomenys neskelbtini) kalendorinėms dienoms, buvo Lietuvoje ir turėjo visas galimybes sužinoti apie tėvo mirtį, tuo labiau, kad santykiai buvo palaikomi tiek tiesiogiai, tiek ir per pareiškėjos motiną - E. S..
5.7. Suinteresuotas asmuo R. A., kaip pirmos eilės įpėdinė, pateikė savo poziciją byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas, nors ir įstatymo įpareigotas išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo, tokį patvirtinimą nepagrįstai atmetė vien tik deklaratyviais pagrindais.
5.8. Pareiškėjos, kaip dalyvaujančio byloje asmens, nesidomėjimas savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, atsainus požiūris į vykstančių bylų eigą bei juose sprendžiamus su paveldėjimo teise susijusius klausimus, neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotų sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartų.
5.9. Pirmosios instancijos teismas sprendime formaliai nurodęs, kad suinteresuoto asmens sumokėta palikėjo 203,02 Eur skola UAB „SB lizingui“ ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidos, nedaro kliūčių šią sumą atgauti iš pareiškėjos, neatsižvelgė į aplinkybę, jog patenkinus pareiškėjos prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kils būtinybė atnaujinti Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-231-284/2019 nagrinėjimą.
5.10. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog suinteresuotas asmuo yra faktiškai priėmęs palikimą ir yra patenkinęs palikėjo kreditoriaus pareikštus kreditinius reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
5.11. Pirmosios instancijos teismo sprendimu akivaizdžiai paneigiamos palikimą faktiškai priėmusio įpėdinio teisės, sukuriamos prielaidos naujų teisminių procesų tarp pareiškėjos, palikėjo kreditorių ir suinteresuoto asmens kilimui.
5.12. Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų byloje matyti, kad jai vėliausiai dar (duomenys neskelbtini) jau buvo žinoma apie seserį R., tačiau 2019 m. balandžio 11d. patikslintame pareiškime pareiškėja ne tik, kad tokių faktų nenurodė, bet dar ir teigė, jog ji yra vienintelė dukra ir jos tėvas daugiau vaikų neturėjęs.
Šalies argumentai
5.13. Pareiškėja pateikė nepagrįstą ir neteisėtą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, jos procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija nėra nuosekli, be to, pareiškėja yra nesąžininga bei pareiškimą byloje pateikė ne siekiant įgyvendinti savo teises, bet iš esmės veikdama susitarusi su trečiaisiais asmenimis ir jų naudai.
5.14. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu byloje teikia papildomus įrodymus - dokumentus iš Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų civilinės bylos Nr. e2-231-284/2019, tarp jų ir dokumentus, patvirtinančius minėtoje civilinėje byloje suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas ir E. V. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Aplinkybės, kurias naujai pateikti įrodymai pagrindžia, yra svarbios ir esminės bylos baigčiai bei teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimui, o būtinybė juos pateikti iškilo vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliaciniu skundu dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. papildomo sprendimo suinteresuotas asmuo D. S. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. papildomą sprendimą ir priimti nutartį - pareiškėjos prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, t. y. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteisimo, netenkinti; priteisti iš pareiškėjos apeliantės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį ir pagrindimą patvirtinantys dokumentai bus pateikti bylos nagrinėjimo metu.
6.1. Vien ta aplinkybė, jog tik teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodytas pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis nėra ir negali būti savaiminiu pagrindu padaryti išvadą, jog teismo sprendimu iš esmės nėra išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
6.2. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl pareiškėjos naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų nurodymo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turėjo būti sprendžiamas ne priimant papildomą sprendimą byloje, bet pasinaudojant kitais civilinio proceso įstatyme įtvirtintais institutais.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo pareiškėja prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Apie tėvo mirtį sužinojo (duomenys neskelbtini), gavusi pranešimą socialiniame tinkle „Facebook“ iš tuo metu jai nepažįstamo asmens J. V., ir tai ji pagrindė įrodymais – susirašinėjimo socialiniame tinkle „Facebook“ tarp pareiškėjos ir J. V. išklotine.
7.2. Apeliantė apeliaciniame skunde klaidingai vertino skundžiamame sprendime nustatytas svarbias priežastis, kurios lėmė, jog pareiškėja praleido terminą palikėjo R. A. palikimui priimti.
7.3. Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) gyveno su šeima ir dirbo I., ji neturėjo jokių kontaktų, iš kurių būtų galėjusi sužinoti apie tėvo R. A. mirtį.
7.4. Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog pareiškėja apie palikėjo mirtį sužinojo (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
7.5. Apeliantė nurodė apeliaciniame skunde tik prielaidas, jog pareiškėja dar (duomenys neskelbtini) mėnesį sužinojo (turėjo sužinoti) apie palikėjo (jos tėvo) mirtį.
7.6. Teismas išsamiai ir pagrįstai motyvavo skundžiamą sprendimą, kuriuo buvo atmesti suinteresuoto asmens D. S. teiginiai dėl tariamai aktyvaus pareiškėjos ir palikėjo bendravimo, dėl pareiškėjos tariamo žinojimo apie kitą civilinę bylą, kurioje buvo nagrinėjamas palikėjo asmeninio testamento patvirtinimo klausimas.
7.7. Esant palankiam pareiškėjai teismo sprendimui, suinteresuotas asmuo D. S., atlyginusi kreditoriui palikėjo skolą, turi teisę sumokėtą skolą kreditoriui prisiteisti iš pareiškėjos, jeigu ši gera valia nesutiktų patenkinti suinteresuoto asmens D. S. reikalavimo.
7.8. Suinteresuotas asmuo D. S. laisva valia nusprendė, jog teismas nespręstų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civilinėje byloje Nr. e2-231-284/2019, todėl prisiėmė riziką dėl galimai ateityje kilsiančių teisinių pasekmių tuo atveju, jeigu palikėjo R. A. palikimą priimtų ir kiti įpėdiniai.
7.9. Dėl sesers R. A. egzistavimo pareiškėja paaiškino 2019 m. rugpjūčio 21 d. procesiniuose rašytiniuose paaiškinimuose, todėl jie nebekartotini. Pareiškėjai nebuvo žinoma, kiek vaikų turėjo jos tėvas.
7.10. Apeliantė pateikdama naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes visus dokumentus ji turėjo teisę pateikti ir galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris būtų skundžiamame sprendime įvertinęs šių dokumentų įrodomąją reikšmę šiai bylai.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į suinteresuoto asmens D. S. apeliacinį skundą dėl 2019 m. lapkričio 8 d. papildomo sprendimo, pareiškėja prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
8.1. Pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui kartu su procesiniais rašytiniais paaiškinimais prašymą priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė pareiškėjos apmokėjimo už advokatės V. L. ir advokato A. M. teisines paslaugas pagrindžiančius dokumentus.
8.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2019 m. spalio 31 d. sprendimą, nagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, motyvavo, kodėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos suinteresuotam asmeniui ir priteistinos iš suinteresuoto asmens pareiškėjai, tačiau teismas šio pareiškėjos prašymo neišsprendė sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl pagrįstai šį klausimą išsprendė papildomu sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliaciniai skundai netenkintini.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
10. CPK 321 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl įrodymų prijungimo
11. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės pateikti duomenys jau yra byloje, siekiant neapkrauti bylos pakartotiniais dokumentais, apeliantės pateikti duomenys neprijungtini prie bylos, jie grąžintini apeliantei.
Dėl ginčo
13. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos I. V. tėvas R. A.. Po R. A. mirties per nustatytą įstatymo trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į (duomenys neskelbtini) kreipėsi velionio sesuo D. S. bei asmeninio testamento pagrindu velionio sugyventinė E. V.. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2SP-1728-225/2018 pagal E. V. prašymą, suinteresuotiems asmenims Telšių rajono 1-ojo notarų biurui, R. A., I. V. ir D. S. dėl asmeninio testamento patvirtinimo. 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi E. V. prašymas atmestas. Nutartis apskųsta apeliacinė tvarka, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėja I. V. kreipėsi į teismą prašydama jai atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, teigdama, kad apie tėvo mirtį sužinojo tik (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo D. S. su pareiškimu nesutinka, teigdama, kad pareiškėja apie tėvo mirtį žinojo dar (duomenys neskelbtini) mėnesį. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino, atnaujino terminą palikimui priimti. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad pareiškėja nenurodė nė vienos objektyvios priežasties, dėl kurios ji praleido terminą palikimui priimti, tačiau teismas skundžiamame sprendime į tai neatsižvelgė ir tokios aplinkybės net neįvertino. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
14. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad praleistą terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
15. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas nurodė, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
16. Kaip byloje nustatyta, pareiškėja savo pareiškimui dėl termino atnaujinimo pagrįsti nurodė reikšmingas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) metais tėvams išsiskyrus, pareiškėja liko gyventi su mama, o bendravimas su tėvu buvo epizodiškas. Pareiškėjos tėvas buvo priklausomas nuo alkoholio, todėl pareiškėja su juo susitikdavo retai. Paskutinius metu pareiškėja su tėvu bendraudavo tik telefonu. Nuo (duomenys neskelbtini) metų sausio mėnesio pareiškėja gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metų pabaigoje grįžusi į Lietuvą ketino susitikti su tėvu, tačiau dėl jo priklausomybės alkoholiui, jiems susitikti nepavyko. (duomenys neskelbtini)pradžioje paskambinti tėvui nepavyko, nes į jos skambučius niekas neatsiliepė, vėliau telefonas būdavo išjungtas. Apie tėvo mirtį sužinojo tik (duomenys neskelbtini) gavusi per socialinio tinklo „Facebook“ asmeninę žinutę iš tuo metu nežinomo asmens J. V..
17. Nors apeliantė teigia, kad pareiškėja apie tėvo mirtį sužinojo anksčiau, tai yra, kai Plungės apylinkės teisme 2018 metais buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2SP-1728-225/2018 dėl asmeninio palikėjo R. A. testamento patvirtinimo, kurioje pareiškėja buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu ir kuriai procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių duomenų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).
18. Priešingai, byloje yra duomenys, kad pareiškėjai byloje Nr. e2SP-1728-225/2018 dokumentai faktiškai įteikti nebuvo, todėl darytina išvada, kad ši apeliantės nurodyta aplinkybė nepatvirtina fakto, kad pareiškėja apie tėvo mirtį galėjo žinoti (duomenys neskelbtini) mėnesį. Taip pat suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepime teigdama, kad pareiškėja apie tėvo mirtį žinojo dar (duomenys neskelbtini) mėnesį, nepridėjo prie atsiliepimo tai patvirtinančių įrodymų bei nenurodė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėja apie tėvo mirtį sužinojo (duomenys neskelbtini) mėnesį (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad apeliantė (duomenys neskelbtini) buvo Lietuvoje taip pat negali būti pagrindu daryti išvadą apie tėvo mirties sužinojimą (duomenys neskelbtini) mėnesį, nes kaip matyti iš bylos duomenų, tėvo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pareiškėjos mama gyvena (duomenys neskelbtini), tai yra, už beveik 300 km. Pareiškėja pažymėjo, kad nepažinojo tėvo artimų giminaičių, nes su jais nebuvo supažindinta, apeliantė šių aplinkybių nepaneigė. Pažymėtina ir tai, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas pareiškėjai nepranešė ir apeliantė, kuri turėjo žinoti, kad jos brolis turi ne tik dukterį R. A.. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, prieš kreipdamasi į notarų biurą dėl brolio palikimo priėmimo, atsižvelgiant į šiuolaikines technologijas, turėjo galimybes susirasti pareiškėją ir išsiaiškinti jos valią dėl palikimo priėmimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė apie tėvo palikimą bandė informuoti pareiškėją.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nurodė svarbias priežastis, kurios sąlygojo, jog pareiškėja neturėjo objektyvių galimybių sužinoti apie savo tėvo R. A. mirtį, suinteresuotas asmuo neįrodė, kad pareiškėja apie tėvo mirtį sužinojo (duomenys neskelbtini) mėnesį, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).
20. Nors apeliantė nurodo, kad pareiškėjos gyvenimas užsienyje negali būti pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti terminą, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog vis dėlto šiais laikais, kai žmonės yra mobilūs, gyvena skirtingose valstybėse ir rečiau bendrauja, sužinojimo apie palikimo atsiradimą momentas ir su tuo susijusios aplinkybės visada turi būti vertinami individualiai ir tam tikrais atvejais gali būti vertinami kaip priežastis atnaujinti terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika, 2018, p. 666-727).
21. Atmestini pareiškėjos argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į apeliantės nurodytą aplinkybę, jog pareiškėja neturėjo valios palikimą priimti bei nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, turėdama apsisprendimo laisvę, ji nepareiškė noro priimti palikimą bei terminą praleido sąmoningai.
22. Kaip byloje nustatyta, pareiškėja apie galimybę priimti palikimą sužinojo tik (duomenys neskelbtini) gavusi per socialinio tinklo „Facebook“ asmeninę žinutę iš tuo metu nežinomo asmens J. V.. Pareiškėja, sužinojusi apie tėvo mirtį ir palikimo priėmimo aplinkybes, kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) J. K. (pirmas el. laiškas jai buvo parašytas 2019 m. kovo 2 d.), kurios aptarnaujamojoje teritorijoje turi būti užvesta tėvo R. A. paveldėjimo byla, vėliau pateikė pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, taigi darytina išvada, kad pareiškėja tinkamai išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
23. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog suinteresuotas asmuo D. S. yra faktiškai priėmusi palikimą ir yra patenkinusi kreditoriaus pareikštus kreditinius reikalavimus, t. y. neatsižvelgė į palikimą priėmusio ir prašymą pateikusio asmens interesų pusiausvyrą ir susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą ir garantijas. Šie argumentai atmestini.
24. Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorė UAB „SB lizingas“ kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl 203,02 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų ir 15 Eur žyminio mokesčio priteisimo, tačiau civilinė byla nutraukta, ieškovei atsisakius ieškinio, nes atsakovė D. S. ieškovės reikalavimus įvykdė. Taigi pareiškėjai įgijus teisę į palikimą asmens, už kurį apeliantė atlygino kreditoriui palikėjo skolą, apeliantė turi teisę sumokėtą skolą kreditoriui prisiteisti iš pareiškėjos.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į paveldėjimo tikslus, į tai, jog esant objektyviai galimybei pirmos eilės įpėdiniai (šiuo atveju – pareiškėja) galėtų realizuoti savo prigimtinę teisę paveldėti po tėvo mirties. Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymo leidėjas įtvirtindamas CK 5.11 straipsnyje įpėdinių pagal įstatymą eiles ir palikėjo vaikus priskirdamas pirmos eilės įpėdiniams siekė įgyvendinti vaikų pirminę prigimtinę teisę į tėvų palikimą, suteikdamas jiems pranašumą prieš kitų tolimesnių eilių įstatyminius įpėdinius.
26. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų, įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių, faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013). Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
27. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl apeliacinio skundo dėl papildomo sprendimo
28. Apeliantė argumentuoja, kad tai, jog tik teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodytas pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis, nėra ir negali būti savaiminiu pagrindu padaryti išvadą, jog teismo sprendimu iš esmės nėra išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Apeliantės argumentai nepagrįsti.
29. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
30. Sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, kad papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.
31. Nustatyta, kad pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui kartu su procesiniais rašytiniais paaiškinimais prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė pareiškėjos apmokėjimo už advokatės V. L. ir advokato A. M. teisines paslaugas pagrindžiančius dokumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas, nors teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje paminėjo apie pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė apie priteistas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį. Taigi darytina išvada, kad neišsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo. Kadangi sprendimu bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstas nebuvo, jis turėjo būti sprendžiamas priimant papildomą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikydamas papildomo sprendimo priėmimo institutą šias išlaidas priteisė iš suinteresuoto asmens D. S. (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės baigties
32. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą bei papildomą sprendimą, todėl skundžiami teismo sprendimai paliktini nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Pareiškėja pateikė duomenis, kad patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl 2019 m. spalio 31 d. sprendimo surašymą ir 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl 2019 m. lapkričio 8 d. papildomo sprendimo surašymą, todėl atmetus suinteresuoto asmens D. S. apeliacinius skundus šios išlaidos priteistinos pareiškėjai iš suinteresuoto asmens D. S. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą ir Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti pareiškėjai I. V. iš suinteresuoto asmens D. S. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti D. S. prie apeliacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo pridėtus dokumentus.