Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. S. ir R. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos I. V. tėvas R. A.. Po R. A. mirties per nustatytą įstatymo trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į Telšių rajono 1-ąjį notaro biurą kreipėsi velionio sesuo D. S. bei asmeninio testamento pagrindu velionio sugyventinė E. V.. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2SP-1728-225/2018 pagal E. V. prašymą, suinteresuotiems asmenims Telšių rajono 1-ojo notarų biurui, R. A., I. V. ir D. S., dėl asmeninio testamento patvirtinimo. 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi E. V. prašymas atmestas. Nutartis apskųsta apeliacinė tvarka, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Taigi, iš byloje esančių šalių pozicijų ir argumentų matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl momento, kada pareiškėja sužinojo apie tėvo mirtį.

Dėl momento, kada pareiškėja sužinojo apie tėvo mirtį

Suinteresuotas asmuo D. S. nesutinka su pareiškimu dėl termino atnaujinimo ir teigia, kad pareiškėja apie tėvo mirtį jau žinojo 2018 metų sausio mėnesį. Šią poziciją iš esmės grindžia tuo, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose 2018 metais buvo nagrinėjama civilinė byla dėl asmeninio palikėjo testamento patvirtinimo, kurioje pareiškėja buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu, o pareiškėjai procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka bei suinteresuoto asmens R. A. atsiliepimu, kuriame nurodyta, kad pareiškėja apie tėvo mirtį dar žinojo 2018 metų sausio mėnesį. Be to, hipotetiškai svarsto, kad faktą apie tėvo mirtį, pareiškėja turėjo žinoti iš kitų asmenų.

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, nesutinka su tokia suinteresuoto asmens pozicija dėl žemiau nurodytų motyvų.

Visų pirma, iš Plungės apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2SP-1728-225/2018 matyti, jog byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl velionio R. A. asmeninio testamento patvirtinimo, be kitų asmenų suinteresuotu asmeniu į bylą buvo įtraukta pareiškėja I. V.. Kadangi pareiškėja buvo deklaravusi išvykimą į Islandiją, o byloje duomenų apie pareiškėjos gyvenamąją vietą nebuvo, todėl pareiškėjai visi bylos dokumentai buvo įteikiami CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjai dokumentai kitoje byloje buvo įteikti taikant teisine fikcija pagrįstą CPK 130 straipsnyje numatytą procesinių dokumentų įteikimo būdą, o duomenų, kad pareiškėjai procesiniai dokumentai faktiškai būtų įteikti byloje nėra. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjai byloje Nr. e2SP-1728-225/2018 dokumentai faktiškai įteikti nebuvo, todėl darytina išvada, kad ši suinteresuoto asmens aplinkybė nepatvirtina fakto, kad pareiškėja apie tėvo mirtį galėjo žinoti 2018 metų sausio mėnesį. Dar daugiau, tokiai išvadai nėra prielaidų daryti ir dėl to, nes minėtoje byloje pareiškėjai, kaip suinteresuotam asmeniui, procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu buvo įteikti tik 2018 m. balandžio 3 d., todėl akivaizdu, kad dokumentus įteikus tik 2018 m. balandžio 3 d., asmuo apie bylos procesą negalėjo žinoti dar 2018 metų sausio mėnesį.

Antra, suinteresuotas asmuo teigia, jog aplinkybę, kad pareiškėja apie tėvo mirtį žinojo dar 2018 metų sausio mėnesį, patvirtina ir suinteresuoto asmens R. A. atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad jos žiniomis pareiškėja dar 2018 metų sausio mėnesį sužinojo apie tėvo mirtį ir palikimo atsiradimą, tačiau jokių veiksmų tuo klausimu nesiėmė. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo R. A. teigdama, kad I. V. apie tėvo mirtį žinojo dar 2018 metų sausio mėnesį, nepridėjo prie atsiliepimo jokių tai patvirtinančių įrodymų bei apskritai nenurodė, kokiomis aplinkybėmis R. A. tapo žinoma ši aplinkybė, todėl teismas šį suinteresuoto asmens teiginį vertina kaip deklaratyvų ir niekuo nepagrįsta.

Trečia, suinteresuotas asmuo interpretuoja, kad pareiškėja apie tėvo mirtį turėjo žinoti, nes tokiomis naujienomis giminėje tarp artimųjų yra pasidalijama. Vertinant šią suinteresuoto asmens poziciją akcentuotina, kad pareiškėjos tėvai išsiskyrė dar 1983 metais. Pareiškėja, teigia, kad mama palaikydavo ryšius su velioniu, tačiau jie nebuvo glaudūs ir rūpestingi, pati pareiškėja dėl tėvo alkoholio vartojimo su juo bendravo epizodiškai ir dažniausiai telefonu, velionis nebuvo supažindinęs pareiškėjos su savo artimaisiais, draugais, giminaičiais, su kuriais palaikydavo ryšius prieš jo mirtį. Pareiškėjos paaiškinimams prieštaraujančių duomenų byloje nėra, to nekvestionavo ir nė vienas iš suinteresuotų asmenų, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiomis pareiškėjos nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, pareiškėja kreipdamasi į teismą, į bylą neįtraukė savo sesers, nurodydama, kad yra vienintelė velionio dukra, kas taip pat nesudaro prielaidos manyti kitaip nei nurodo pareiškėja, kad velionis nebuvo supažindinęs pareiškėjos su savo artimaisiais. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad velionio laidotuvių metu, pareiškėja buvo grįžusi į Lietuvą, tačiau jo laidotuvėse nedalyvavo, todėl ši aplinkybė teismui sukelia abejonių, ar pareiškėja žinodama apie tėvo mirtį, nebūtų dalyvavusi jo laidotuvėse. Teismo nuomone, pareiškėjos nurodomas aplinkybes patvirtina ir prie bylos pridėtas jos ir J. V. socialiniame tinkle „Facebook“ susirašinėjimas, kuris neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Nors suinteresuotas asmuo nurodo, kad šis susirašinėjimas gali būti imituotas, tačiau teismas su tokia nuomone nesutinka, kadangi susirašinėjimo turinys atitinka pareiškėjos nurodomas faktines aplinkybes ir pareiškėjos atliktus veiksmus susijusius su palikimo termino atnaujinimu, kitų duomenų, kurios leistų abejoti susirašinėjimo realumu iš susirašinėjimo turinio nenustatyta, todėl abejoti susirašinėjimo turinio tikrumu, teismas neturi pagrindo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja nebendravo su tėvą prieš mirtį supančiais asmenimis, dėl ko neturėjo galimybės sužinoti apie jo mirtį iš kitų jo artimųjų, todėl suinteresuoto asmens D. S. argumentai, kad pareiškėja apie tėvo mirtį turėjo sužinoti, nes tokiomis naujienomis yra pasidalijama, atmetamas kaip nepagrįstas.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; ir kt.).

Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms ir įvertinus suinteresuoto asmens D. S. pateiktus motyvus, teismas remdamasis savo vidiniu įsitikinimu daro išvadą, kad pareiškėjos dalyvavimas suinteresuoto asmeniu kitoje byloje, kurioje jai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu bei suinteresuoto asmens R. A. atsiliepimas neįrodo, kad pareiškėja apie tėvo mirtį žinojo dar 2018 metų sausio mėnesį. Tokios išvados nesuponuoja ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, iš kurių matyti, kad pareiškėja su tėvu bendravo epizodiškai ir artimų ryšių nepalaikė nei su tėvu, nei su jį supančiais asmenimis, todėl suinteresuoto asmens D. S. pozicija, kad pareiškėja apie tėvo mirtį žinojo dar 2018 metų sausio mėnesį, atmetama kaip neįrodyta.

Dėl svarbių priežasčių dėl kurių pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

Pareiškėja prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti, nurodo šias priežastis dėl kurių ji laiku nepriėmė palikimo: 1) nuo 2017 m. sausio 13 d. nuolat gyvena ir dirba Islandijoje; 2) velionis nesupažindino pareiškėjos su savo artimaisiais, draugais, giminaičiais, su kuriais jis palaikydavo ryšius prieš mirtį, todėl pareiškėja nebendravo su tėvą prieš mirtį supančiais asmenimis, todėl galimybės pati sužinoti per tėvo artimuosius apie jo mirtį neturėjo galimybės; 3) 2017 metais per Šv. Kalėdų šventę Pareiškėja turėjo susitikti su tėvu R. A., tačiau susitikimas neįvyko dėl tėvo girtavimo, dėl to pareiškėja pati nebeiniciavo tolimesnio bendravimo su tėvu, nes buvo tėvo įskaudinta, kad jis neišsiblaivė ir negalėjo susitikti su retai iš užsienio į Lietuvą grįžtančia dukra (pareiškėja) bei savo anūke.

Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių ji laiku negalėjo priimti atsiradusio palikimo po tėvo mirties. Nurodo, kad nepavykstant susisiekti telefonu su tėvu, pareiškėja galėjo būnant Lietuvoje nuvažiuoti į jo gyvenamąją vietą arba paklausti trečiųjų asmenų, kas nutiko tėvui, tačiau to nepadarė, todėl mano, kad tokia pareiškėjos elgesio pozicija neatitinka sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartų.

Vertinant suinteresuoto asmens argumentą, kad pareiškėjai nepavykstant susisiekti su tėvų, ji turėjo pasidomėti trečiųjų asmenų, kas nutiko tėvui, atkreiptinas dėmesys, jog, kaip jau byloje nustatyta, jog pareiškėjos mamos ir tėvo ryšiai nebuvo glaudūs ir rūpestingi, pareiškėja nepažinojo velionį supančius asmenimis ir su jais nebendravo, todėl natūralu, kad nepavykstant susisekti su tėvu, pareiškėja neturėjo asmenų, kurių galėtų paklausti apie tėvą. Be to pažymėtina ir tai, kad bylos duomenys patvirtina, kad tarp pareiškėjos ir velionio tėvo nebuvo artimas ryšys, išsiskyrus pareiškėjos tėvams dukra gyvena su motina, jos bendravimas su tėvu buvo epizodiškas, dėl velionio alkoholio vartojimo problemų su tėvu susitikdavo retai, taip pat pareiškėjai su tėvu nepavyko susitikti ir 2017 metų gruodžio mėnesį, kai pareiškėja buvo grįžusi į Lietuvą. Esant susiklosčius tokioms gyvenimiškoms aplinkybėms, teismo nuomone, tai, kad pareiškėjai nepavykus telefonu susisiekti su tėvu, ji nebandė nuvykti į jo gyvenamąją vietą, neprasilenkia su sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartu.

Pažymėtina, kad teismas spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Suinteresuotas asmuo D. S. nurodo, kad palikėjo kreditorės UAB „SB lizingas“ ieškinio pagrindu Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose buvo užvesta civilinė byla dėl skolos priteisimo, kurioje suinteresuotas asmuo padengė palikėjo įsiskolinimą kreditorei, todėl tenkinus pareiškėjo prašymą, suinteresuotam asmeniui turėtų būti grąžinamos kreditorės be pagrindo gautos piniginės sumos ir atliekama eilė kita eilė papildomų veiksmų. Todėl nagrinėjamu atveju tenkinus pareiškėjos prašymą būtų iš esmės apžeistos suinteresuoto asmens teisės ir teisėti interesai.

Iš Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų civilinės bylos Nr. e2-11440-284/2018, matyti, kad kreditorė UAB „SB lizingas“ kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl 203,02 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų ir 15,00 Eur žyminio mokesčio priteisimo, tačiau civilinė byla nutraukta, ieškovei atsisakius ieškinio, nes atsakovė D. S. ieškovės reikalavimus įvykdė. Vertinant šias nustatytas aplinkybes bei suinteresuoto asmens poziciją, sutiktina su pareiškėjos nuomone, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas suinteresuotam asmeniui nėra išduotas, o suinteresuoto asmens sumokėta palikėjo 203,02 Eur skola UAB „SB lizingui“ ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, nedaro kliūčių šias sumą atgauti iš pareiškėjos, todėl netenkinti pareiškėjos prašymą, vien dėl to, kad suinteresuotas asmuo apmokėjo palikėjo skolą, kuri nėra didelė, nėra pagrindo.

Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti inspiruota trečiųjų asmenų revanšistinių nuotaikų ir paskatinimų. Šios aplinkybės nėra teisiškai svarbios sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas remdamasis savo vidiniu įsitikinimu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog pareiškėja apie tėvo mirtį sužinojo tik 2019 m. vasario 27 d. gavusi per socialinio tinklo „Facebook“ asmeninę žinutę iš tuo metu nežinomo asmens, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl kurių ji praleido įstatymo numatytą terminą palikimui priimti pripažįstamos svarbiomis, todėl pareiškimas tenkinamas ir terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju tenkinus pareiškimą, iš suinteresuoto asmens D. S. pareiškėjai I. V. priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė dėl tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens D. S. kilusio ginčo, o suinteresuotam asmeniui D. S. jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Pareiškėja pateikė duomenis, jog jos bylinėjimosi išlaidas sudaro 100,00 Eur žyminis mokestis (50 Eur už pareiškimą ir 50 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą), 230,00 Eur advokatei Vidai Leonovienei už pareiškimo parengimą bei 500,00 Eur advokatui Audroniui Mažeikai už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme. Kadangi įprastai ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl šiuo atveju nesant ginčui tarp šalių, pareiškėja būtų patyrusi 330 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vertinant tai, kad 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos advokatui Audroniui Mažeikai susidarė būtent dėl kilusio ginčo tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens D. S., todėl šios patirtos išlaidos priteisiamos pareiškėjai iš suinteresuoto asmens D. S..

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl mažinti jų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti šioje byloje 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei Telšių rajono savivaldybės 1-ajam notaro biurui grąžinti bylą Nr. 23A/2018.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.