Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A., I. V., D. S., notarei Jurgitai Kisieliūtei dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos sugyventinis R. A., po jo mirties liko palikimas – gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, žemės sklypas ir kitas turtas. 2006-11-25 ji su R. A. sudarė asmeninį testamentą, kuriuo vienas kitam savo mirties atveju paliko jiems priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. 2006-11-25 sudarytas testamentas yra R. A. surašytas ir jo, kaip ir jos, pasirašytas, nurodyta sudarymo data. Nors šis dokumentas įvardintas kaip abipusė sutartis, tačiau juo išreikšta valia po mirties palikti vienas kitam turtą, kaip palikimą. Kito oficialaus testamento nėra. R. A. asmeniškai sudarytas testamentas atitinka Civilinio kodekso 5.30 str. reikalavimus. Tai, kad nenurodyta jo sudarymo vieta ir dokumentas įvardijamas kaip „Abipusė sutartis“, nedaro jo negaliojančiu, sudarymo vieta laikytina R. A. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Testatoriaus valia nekelia jokių abejonių, jis buvo psichiškai sveikas, pakankamai raštingas. Prašo patvirtinti R. A., mirusio (duomenys neskelbtini), 2006 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini), sudarytą asmeninį testamentą, kuriuo jam priklausantis turtas po jo mirties paliekamas pareiškėjai E. V..

Teismo posėdyje pareiškėja, jos atstovas prašo pareiškimą tenkinti. Nurodo, jog pareiškėja ir R. A. kurį laiką gyveno kartu, pareiškėja jį palaidojo ir prižiūri kapą, savo valią dėl palikimo R. A. aiškiai išreiškė.

Suinteresuotiems asmenims R. A., I. V. apie bylą pranešta viešai, nuomonės dėl pareiškimo nepareiškė.

Suinteresuotas asmuo D. S. su pareiškimu nesutiko, atsiliepime nurodė, jog ji yra R. A. sesuo, brolis niekada neminėjo, jog yra sudaręs asmeninį testamentą, jai kyla didelių abejonių dėl tokio dokumento sudarymo ir patikimumo. Pareiškėjos pateiktas dokumentas nėra vienašalis sandoris, kuriam būtina tik vienos šalies – testatoriaus valia, todėl dviejų asmenų R. A. ir E. V. sudarytas dvišalis sandoris dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto likimo negali būti pripažintas testamentu CK 5.30 str. prasme. Taip pat nurodo, jog kyla abejonių dėl to, kad šį dokumentą surašė ir pasirašė R. A.. Atkreipia dėmesį, jog prieš keletą metų pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu R. A. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo, 2013 metais yra priimti teismo sprendimai dėl šių klausimų. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą išvada, kad šalių santykiai buvo konfliktiški, palikėjas apie tokio dokumento buvimą niekada nėra užsiminęs. Pastebi, kad ir tuo atveju, jeigu palikėjas ir būtų tokį dokumentą sudaręs, tarp šalių susiklosčius konfliktiniams santykiams, jį būtų neabejotinai panaikinęs, tokia išvada darytina iš to, kad 2005-06-28 pareiškimu panaikino 2004-02-03 notaro patvirtintą testamentą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Pareiškėja prašo patvirtinti 2006-11-25 R. A. ir E. V. pasirašytą raštą, įvardijamą „Abipusė sutartis“ kaip R. A. asmeninį testamentą, nes jis nebuvo perduotas saugoti Civilinio kodekso 5.31 straipsnyje nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 5.30 straipsnio 1 dalis nurodo, kokie reikalavimai yra keliami asmeniniam testamentui - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyti testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas.

Pareiškėjos pateiktame rašte, įvardintame „Abipusė sutartis“ yra nurodyti R. A. duomenys – vardas, pavardė, asmens kodas bei paso duomenys, nurodyta sudarymo data – 2006-11-25. Iš pareikimo, pareiškėjos paaiškinimo matyti, jog šis raštas buvo surašytas (duomenys neskelbtini), kur tuo metu R. A. gyveno, šis teiginys nebuvo paneigtas. Suinteresuotam asmeniui D. S. išreiškus abejones, kad dokumentas galimai nėra surašytas R. A. ranka ir jo pasirašytas, 2018-07-02 nutartimi buvo paskirta rašysenos ekspertizė. 2018-08-01 Lietuvos teismo ekspertizės centre atliktos ekspertizės akte konstatuota, jog ekspertizei pateikto 2006-11-25 rašto „Abipusė sutartis“ tekstą parašė ir R. A. vardu pasirašė R. A..

Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog pateiktas raštas atitinka asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus dėl formos ir privalomų rekvizitų.

Testamentas yra asmeninis, vienašalis asmens sandoris, kuriuo testatorius nusprendžia jam priklausančio turto likimą. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas, ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Todėl visais atvejais, prieš tvirtinant asmeninį testamentą turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai.

Sprendžiant dėl tikrosios testatoriaus valios išraiškos ir dėl to, kokią reikšmę priskirti testamente pavartotiems žodžiams bei sąvokoms, asmeninio testamento atveju atsižvelgtina į testamento turinio išdėstymo būdą, o visas testamento tekstas turi būti vertinamas kaip vientisas dokumentas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-643-2013).

Kaip minėta, testamentas yra asmeninis, vienašalis asmens sandoris, o pateiktas raštas šio reikalavimo neatitinka. Pagal turinį rašto tekstas vertintinas kaip dviejų asmenų susitarimas dėl bendrai užgyvento turto po kurio nors iš jų mirties. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šis susitarimas tarp šalių nebuvo realizuotas – nei vienas nesikreipė į notarą dėl oficialaus testamento vienas kitam surašymo. Toks dviejų asmenų susitarimas pagal savo turinį negali būti laikomas tikslingu valiniu aktu, nukreiptu į R. A. palikimo paskirstymą.

Pažymėtina, jog R. A. ir E. V. bendrai užgyventas turtas 2013 metais buvo padalinti teisme – 2013-04-04 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-12-669/2013 ir 2013-12-12 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1707-225/2013.

Be to, kaip pripažįsta ir pareiškėja, šis susitarimas jos atžvilgiu negalėtų būti pripažįstamas asmeniniu testamentu vien dėl to, kad surašytas ne jos ranka.

Iš liudytojų J. S., V. P., G. A. parodymų matyti, jog jie bendravo su R. A., jis niekada nekalbėjo, kad savo turtą po mirties palieka E. V..

Darytina išvada, jog 2006-11-25 rašto „Abipusė sutartis“ turinys neatitinka testamento sampratos (patvarkymo mirties atveju) ir negali būti teismo patvirtintas kaip R. A. asmeninis testamentas.

Pareiškėja E. V. rašysenos ekspertizės atlikimui į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 400 Eur, ekspertizės išlaidos 385,51 Eur, 14,49 Eur grąžintini.

Suinteresuoto asmens D. S. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjos E. V. (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442, 582 straipsniais, 443 straipsnio 7 dalimi,

nutaria:

prašymą atmesti.

Priteisti iš E. V. 940 (devynis šimtus keturiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų D. S..

Grąžinti E. V. 14,49 Eur (keturiolika eurų 49 ct), esančių teismo depozitinėje sąskaitoje.

Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.