Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-09-07 · Civilinė byla Nr. e2A-735-826/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-07
Bylos Nr.
e2A-735-826/2021
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00188-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „NEO finance“
Atsakovas
M. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-735-826/2021Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00188-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO finance“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1377-1142/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos, palūkanų ir negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. V. 9 122,72 Eur negrąžinto kredito, 818,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 23 d.), 23 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (9 122,72 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 14 d.), 2 947,26 Eur tarpininkavimo mokesčio, 14,84 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 14 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 23 d.), 23 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą kredito sumą (9 122,72 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad 2020 m. sausio 26 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K282079768 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 10 000,00 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, t. y. 6 914,00 Eur palūkanų ir 1 674,52 Eur tarpininkavimo mokestį. 2020 m. vasario 25 d. šalys pasirašė priedą prie vartojimo kredito sutarčių, kadangi buvo keičiama mokėjimo data. Visas suteiktas kreditas turėjo būti grąžintas iki 2025 m. sausio 14 d., o visa mokama palūkanų suma sudarė 6 835,41 Eur.

1.2. Atsakovas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, todėl ieškovė 2021 m. kovo 17 d. pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, todėl ieškovė manė, kad yra išnaudojusi visas galimybes ikiteismine tvarka išspręsti skolos grąžinimo klausimą, todėl iš atsakovo priteistinos ieškinyje nurodytos negrąžinto kredito, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio sumos.

2. Atsakovui M. V. ieškinys ir jo priedai įteikti asmeniškai 2021 m. balandžio 8 d., tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, t. y. pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkto nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu, taip pat bendrųjų sąlygų 6.1 punktą ir specialiąsias sąlygas ta apimtimi, kuria vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, 23 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo; priteisė ieškovei iš atsakovo 9 122,72 Eur skolos, 818,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 23 d.), 1 674,52 Eur tarpininkavimo mokesčio, 23 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 14 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 441 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas už akių grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas, atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, nusprendė, kad ieškinio reikalavimai dėl negrąžintos kredito dalies ir palūkanų priteisimo yra pagrįsti, todėl iš atsakovės priteisė 5 494,04 Eur negrąžinto kredito, 507,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2020 m. kovo 20 d. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteisė 20 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos 5 494,04 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2020 m. kovo 20 d., iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos.

3.2. Teismas nurodė, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Iš Sutarties specialiųjų sąlygų ir jame esančio mokėjimų grafiko teismas nustatė, jog kiekvieną mėnesį atsakovo mokėtina pelno palūkanų suma yra apskaičiuota nuo kiekvieną mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Vadinasi, tinkamo atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymu atveju, pagal mokėjimo grafiką laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 23 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo data) iki sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 14 d.) ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti mokėjimo palūkanų sumą, apskaičiuotą taikant vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytą 23 proc. metinę palūkanų normą nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Atsižvelgdamas į tai, teismas šį ieškovės ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiant 23 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2021 m. kovo 23 d., iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 14 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti negrąžintos vartojimo kredito likučio sumos.

3.3. Teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo ir priteisė iš atsakovo 1 674,52 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą su nuolaida, kurios apskaičiavimo tvarka yra aiški ir pagrįsta bei dėl kurios kredito gavėjas buvo informuotas sutarties sudarymo metu. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 1 272,74 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo. Įvertinęs sutarties Bendrosiose sąlygose aptartą tarpininkavimo mokesčio pobūdį bei apskaičiavimo tvarką, konstatavo, kad ši tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, vertintina kaip reikalavimas dėl netesybų priteisimo. Teismas taip pat konstatavo, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri turi būti mokama netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju, tiek procedūriniu, tiek materialiniu aspektu vertintina kaip nesąžininga ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą atsakovo nenaudai. Atsižvelgdamas į tai, teismas Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 punktas), pripažino negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).

3.4. Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 14,84 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų nuo 2020 m. lapkričio 14 d. iki 2021 m. kovo 23 d., bei 23 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą kredito sumą (9 122,72 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas nurodė, kad kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai, t. y. jų paskirtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų. Teismas konstatavo, kad sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 23 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 dienų). Teismas nusprendė, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – apeliantė) prašė pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 23,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 122,72 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 14 d.) ir 490 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neįvertino to, kad Sutartis buvo nutraukta, taigi joje įtvirtintas mokėjimo grafikas nebegalioja. Taip pat teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.

4.2. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta palūkanų suma, įvertinus atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias Sutarties sąlygas, buvo pagrįsta teisėtu kreditorės lūkesčiu, kad Sutartis bus vykdoma tinkamai, o mokėjimų grafike palūkanų suma buvo apskaičiuota preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku mokės įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažės. Nurodo, jog apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Atsakovui nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

4.3. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė ir negrąžinta kredito dalis sumažėjo tik iš dalies. Negrąžinta kredito dalis nuo paskutinės įmokos sumokėjimo dienos nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų. Atsižvelgusi į tai, jog šalys susitarė, kad, atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesio įmoką, toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą, skaičiuojant 23,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 122,72 Eur, nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nesusiejant su Sutarties grafiku. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip būtų realizuojamas teisėtų lūkesčių principas.

4.4. Aukštesnės instancijos teismai formuoja vienodą praktiką, kad reikalavimas priteisti procentinę išraišką negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos yra pagrįstas.

5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria tenkintas iš dalies ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškovei, be kita ko, priteisė iš atsakovo 818,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 23 d.), ir 23 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 14 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Apeliantė prašo priteisti 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 157,84 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 25 d.). Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas jai negautas pajamas (nuostolius), nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu negautų pajamų (nuostolių) dydį, teismas neįvertino to, kad Sutartis buvo nutraukta, taigi joje įtvirtintas mokėjimo grafikas nebegalioja. Taip pat teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

11. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K 7 75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė (tarpusavio skolinimo platformos operatorė) ir atsakovas (vartojimo kredito gavėjas) 2020 m. sausio 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K282079768, pagal kurią apeliantė atsakovui suteikė 10 000,00 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, t. y. 6 914,00 Eur palūkanų ir 1 674,52 Eur tarpininkavimo mokestį. 2020 m. vasario 25 d. šalys pasirašė priedą prie vartojimo kredito sutarčių, kadangi buvo keičiama mokėjimo data. Visas suteiktas kreditas turėjo būti grąžintas iki 2025 m. sausio 14 d., o visa mokama palūkanų suma sudarė 6 835,41 Eur. Atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl AB „NEO Finance“ 2021 m. kovo 17 d. pranešimu Sutartį vienašališkai nutraukė. Remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties kredito sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).

15. Pagal Sutarties specialiąsias sąlygas (2020 m. sausio 26 d. Priedas prie vartojimo kredito sutarties Nr. K282079768 ir Priedas prie vartojimo kredito sutarties Nr. K282079768/PK) šalys susitarė, kad 10 000 Eur paskola atsakovui suteikiama 60 mėn. laikotarpiui už 23 proc. metinę palūkanų normą. Tokio dydžio palūkanų apeliantė galėjo tikėtis gauti iš atsakovo jam sudarytą Sutartį vykdant tinkamai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui taikė sutartinę civilinę atsakomybę ir apeliantės naudai priteisė negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu vartojimo kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

16. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos), pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.

17. Nagrinėjamu atveju apeliantė, sudarydama su atsakovu vartojimo paskolos sutartį, jos specialiosiose sąlygose aptarė atsakovo mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Tai reiškia, jog šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinės kreditorės paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti kreditorei, t. y. aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl akivaizdu, jog kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, galėjo tikėtis gauti 23 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis. Vadinasi, ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti 23 procentų mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo visos negrąžintos paskolos dalies (9 122,72 Eur), neatsižvelgdama į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju).

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ne įpareigojo atsakovą vykdyti mokėjimų grafike nustatytus mokėjimus, o nustatė atitinkamus ieškovės nuostolius tam tikru laikotarpiu, t. y. mokėjimo grafiką vertino kaip rašytinį įrodymą, patvirtinantį ieškovės negautas pajamas. Būtent ieškovė turi pateikti įrodymus, kokios pajamos pasirašant vartojimo kredito sutartį buvo numatytos gauti iš anksto, taip pat ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai (CPK 12 ir 178 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas negautas pajamas pagal mokėjimų grafike nurodytas sumas, ne vadovavosi šiuo mokėjimo grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, galinčio apibrėžti negautų pajamų (nuostolių) dydį, o įvertino tai, kad pateiktame mokėjimo grafike yra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovas privalėjo sumokėti pradinei kreditorei, o nesant kitų įrodymų, patvirtinančių didesnes nuostolių sumas, ieškovės reikalavimą sumažino atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumą. Pažymėtina, jog jei ieškovė manė, kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, turėjo teisę pateikti tokius nuostolius patvirtinančius įrodymus, tačiau šios savo pareigos neįvykdė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomas priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Taigi nagrinėjamu atveju prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, bet hipotetiniai nuostoliai. Kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė galėjo pagrįstai tikėtis gauti didesnes papildomas pajamas nei nurodyta aptartame mokėjimo grafike, apeliantė nepateikė.

19. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei skundžiamu sprendimu už akių yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Ieškovė turėjo įrodyti, kad patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų, tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu to neįrodinėjo ir tariamai prarastinų pajamų (nuostolių) dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė.

20. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų suformuotos praktikos, kad reikalavimas priteisti procentinę išraišką negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, yra pagrįstas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktika yra kintantis dalykas, o esant teismų sukurtų precedentų konkurencijai turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką, kitus turinčius reikšmės veiksnius, galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.) ir pan. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Taigi praktika keičiasi ir naujausioje ir aktualiausioje apygardų teismų praktikoje laikomasi šioje nutartyje išdėstytos pozicijos, jog apeliantė nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, galėjo tikėtis gauti vartojimo kredito sutartimi sulygtas metines palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis, atitinkančias apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o teigdama, kad patirti nuostoliai yra didesni, turi pareigą juos įrodyti (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1839-854/2020, 2021 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1026-852/2021, 2021 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1299-640/2021, 2021 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1295-866/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-128-538/2021, 2021 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-294-513/2021, 2021 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-293-513/2021, 2021 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-408-513/2021, 2021 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-502-460/2021, 2021 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-494-1092/2021, 2021 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-481-459/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021, 2021 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-142-254/2021, 2021 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-843-601/2021, kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, jog priimdamas skundžiamą sprendimą už akių pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vyraujančios teismų praktikos dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą teisinio vertinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

21. Apeliaciniu skundu taip pat yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantės teigimu, šioje byloje ieškovės ieškinys turėjo būti tenkinamas visiškai, todėl atitinkamai ieškovei turėjo būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos taikant CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės priteistos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinio skundo, atitinkamai nėra pagrindo keisti teismo sprendimo už akių dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Apeliantės apeliacinis skundas atmestas, todėl apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisMilda Skersienė