Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1102-864/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-11
Bylos Nr.: e2S-1102-864/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-45-3-01441-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ramunė Mikonienė
Pareiškėjas: Lietuvos Respublikos
Suinteresuotas asmuo: Asvejos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1102-864/2023Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01441-2022-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.5; 3.5.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-1268-405/2023 pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal G. T. pareiškimą, su suinteresuotais asmenimis Asvejos regioniniu parku (šiuo metu Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija), Švenčionių rajono savivaldybės administracija, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (civilinė byla Nr. 2-636-763/2006).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau ir Prokuroras) teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą Švenčionių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 pagal G. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimu patenkintas G. T. pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei A. T. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) vietovė), iki 1957 m. stovėjo gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, priklausę V. L. ir jos šeimai. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas sodybos atkūrimo tikslu. Sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

2. Prokuroras prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Prašymą grindžia aplinkybėmis, kad :

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Teismas sprendimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą grindė pareiškėjo pateikta ūkio knygos kopija, kurioje nurodoma, kad buvusiai žemės (sodybos) savininkei V. L. 1957 m. priklausė 0,60 ha žemės, gyvenamasis namas ir tvartas (pastatyti 1914 m.), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat Švenčionių rajono savivaldybės komisijos 2006 m. birželio 5 d. aktu (Švenčionių rajono savivaldybė nurodė, kad šis aktas nėra išlikęs, jo saugojimo penkerių metų terminas pasibaigęs), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovė), planu, kuriame pažymėta, kad sklypas priklausė V. L., ir liudytojo V. O. paaiškinimais apie tai, kad šioje vietoje, t. y. žemės sklype, plane pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), tikrai stovėjo pastatai.

2.2. Byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti, surinkti įrodymai nepakankami sodybos buvimo sklype faktui konstatuoti. Ūkinių knygų kopijose esančiais duomenimis nepatvirtinama, kad V. L. priklausanti sodyba stovėjo būtent pareiškėjui G. T. priklausančiame žemės sklype. Vilniaus apskrities Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovė) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane, parengtame nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad šiame žemės sklype buvo statiniai. Liudytojo V. O., teisme patvirtinusio, kad statiniai buvo būtent žemės sklype, nuosavybės atkūrimo proceso metu plane pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškinimai negalėjo būti vertinami kaip patikimi, kadangi liudytojas gyveno ne tame pačiame kaime, o už maždaug dviejų kilometrų, liudytojas, panašiai liudijo ir kitose šio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Be to, statinių, jų liekanų buvimo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype fakto nepatvirtino ir Švenčionių rajono savivaldybės komisija 2006 m. birželio 5 d. akte – ištyrusi žemės sklypą natūroje, komisija konstatavo, kad ryškių gyvenamojo namo, kitų statinių bei sodo liekanų nerado.

2.3. Dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos – neteisingai įvertintų nurodytų įrodymų, Švenčionių rajono apylinkės teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka, t. y. ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, tačiau Švenčionių rajono apylinkės teismas nesivadovavo minėtomis nuostatomis ir nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, t. y. nesikreipė į valstybės archyvus dėl juose saugomų bylai aktualių vietovės kartografinių dokumentų pateikimo, ir, pažeisdamas CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatas priėmė neteisėtą 2006 m. spalio 18 d. sprendimą. Teismas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad nagrinėjamoje byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir maksimaliai užtikrinta viešojo intereso apsauga.

2.4. Iš Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt esančių archyvinių topografinių žemėlapių laikotarpiu nuo 1942 iki 1983 m. aiškiai matyti, kad pareiškėjui G. T. priklausiusiame miškų ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šiuo metu padalintame į du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sodybos pastatų nebuvo. Išnagrinėtoje byloje esančiais įrodymais nepaneigiami archyviniuose topografiniuose žemėlapiuose užfiksuoti duomenys.

Šalies argumentai

2.5. Pareiškėjas G. T. sodybos buvimo faktą prašė nustatyti žemės sklype, kurio paskirtis buvo miškų ūkio. Švenčionių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą nustatyti faktą, kad miškų ūkio paskirties žemės sklype buvo sodyba, nesivadovavo minėtomis CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatomis ir nesikreipė į kompetentingas institucijas siekdamas išsiaiškinti, ar sklypas apaugęs mišku, ir, jei taip, kokio amžiaus medynais jis apaugęs. Iš Miškų kadastro duomenų matyti, kad miško ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitos paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (iki padalijimo miško ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), apaugę mišku, kurio amžius – daugiau nei devyniasdešimt metų. Šiomis aplinkybėmis paneigiamas pareiškėjo G. T. prašomas nustatyti faktas, kad jam priklausančiame sklype buvo sodyba.

2.6. Teismo sprendimo priėmimo metu jau galiojo Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Statybų privačioje žemėje reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“, 2 punkto nuostatos, kad „miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama pagal parengtus detaliuosius planus šių miškų savininkams, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“, ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Miškų įstatymo 2 straipsnio (2001 m. balandžio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai ir Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismo sprendimo priėmimo metu galiojusiose Miškų įstatymo nuostatose nebuvo numatyta, kokie statiniai gali būti pastatyti miškų ūkio paskirties žemėje, Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje buvo tik numatyta, kad miško žemei taip pat priskiriami „medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai“. Tik nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojančioje Miškų įstatymo 11 straipsnio 7 dalies redakcijoje numatyta galimybė miškų ūkio paskirties žemėje atkurti buvusias sodybas, kurių buvimo faktas, neišlikus archyvinių dokumentų, nustatomas juridiniu faktu. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo minėtomis Miškų įstatymo nuostatomis, neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo nutarimą ir priėmė sprendimą, kuris pareiškėjui G. T. pagal aktualų teisinį reglamentavimą negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių (pareiškėjas negalėjo įgyti subjektinės teisės atstatyti sodybą miško ūkio paskirties žemėje), ir, pažeisdamas CPK 444 straipsnio 1 dalies nuostatas, priėmė neteisėtą sprendimą.

3. Taip pat Prokuroras prašo atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą. Prašyme nurodoma, kad nuo minėto teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006, įsiteisėjimo praėję daugiau nei penkeri metai, tačiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, pasisako, kad, esant išskirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms, įgyvendinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją aiškinti ir taikyti įstatymus bei kitus teisės aktus, kasacinio teismo teisėjų kolegija gali tokiais atvejais konstatuoti žemesniųjų instancijų teismų teisę priimti procesinius sprendimus atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Teismui sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad miškų ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patenkančiame į saugomą teritoriją – Asvejos regioninio parko Asvejos kraštovaizdžio draustinį, buvo sodyba, egzistuoja netoleruotina teisinė situacija, kai asmenys įgijo teisę šioje saugomoje teritorijoje miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir šią teisę iš dalies realizavo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu patvirtintas parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu nuspręsta žemės sklypo miškų ūkio paskirties žemės dalį – 0,60 ha plotą, paversti kitomis naudmenomis, todėl atsirado galimybė statyti žemės sklype sodybą, kurios nebuvo. Prokuroras remiasi Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu, kuriame nurodoma, kad žemės, miškų, parkų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, pripažinimas turinčiais valstybinę reikšmę suponuoja santykių, susijusių su tokių objektų priežiūra, apsauga ir naudojimu, ypatingą teisinį reguliavimą, tokiems objektams, palyginti su kitais objektais, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas. Ribojimai, draudimai gali būti taikomi ūkinei veiklai, statyboms tose vietovėse, taip pat bet kokiai kitai veiklai, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis, atskiri atitinkamose vietovėse esantys objektai ir pan. Prokuroras, kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo, siekia neleisti atsirasti galimybei neteisėtai statyti statinius saugomoje teritorijoje. Proceso atnaujinimo instituto tikslas – užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, esant netoleruotinai teisinei situacijai, yra pagrindo spręsti klausimą dėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino atnaujinimo. Tik pasinaudojus proceso atnaujinimo galimybe, atsiras prielaidos teismui išsamiai patikrinti ir visapusiškai įvertinti reikšmingas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (sodybos saugomoje teritorijoje miško ūkio paskirties žemės sklype buvimo, turint tikslą ją atstatyti) aplinkybes ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Prašyme nurodoma, kad Generalinėje prokuratūroje 2022 m. spalio 25 d. pradėtas tyrimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006, gautas 2022 m. lapkričio 16 d., todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo paduodamas nepažeidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo G. T. atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą nurodo, kad, pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką, Generalinis prokuroras teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu tik tokiu atveju, jei teisės normos taikymo klaida yra pakankamai akivaizdi ir toks neteisingas teisės normos pritaikymas yra tokio pobūdžio, kad gali lemti viešojo intereso pažeidimą, t. y. vien aplinkybė, kad, sprendžiant privataus pobūdžio ginčą potencialiai netinkamai pritaikytos teisės normos, dar nereiškia viešojo intereso pažeidimo. Prašyme atnaujinti procesą nurodoma, kad dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos – neteisingai įvertintų nurodytų įrodymų (CPK 176, 185 straipsniai) – Švenčionių rajono apylinkės teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą 2006 m. spalio 18 d. sprendimą. Nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, laikantis įrodinėjimo taisyklių reikalavimų turi būti renkami ir vertinami ne tik faktą patvirtinantys įrodymai, bet ir jį paneigiantys arba kitokius faktus patvirtinantys duomenys. Pažymi, jog prašyme nurodoma, kad civilinė byla, kurią prašoma atnaujinti, sunaikinta, todėl neišlikę jokie dokumentai, kurie turėtų būti vertinami sprendžiant dėl bylos atnaujinimo. Išlikusiame teismo sprendime labai aiškiai nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, vertino rašytinius įrodymus ir rėmėsi liudytojų parodymais, todėl Prokuroras nepagrįstai teigia, kad padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Prokuroras nepateikė nei vieno teismo civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 ištirto įrodymo, kadangi byla yra sunaikinta. Pažymi, kad prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnyje numatytais pagrindais turi būti pagrįstas, turi būti sprendžiama, ar pagrindas procesui atnaujinti iš tiesų egzistuoja, ir tiriami bei vertinami su nurodomu proceso atnaujinimo pagrindu susiję įrodymai, tačiau šiuo atveju vertinti įrodymus nėra galimybės, nes jie neišlikę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad įstatyme neatskleista, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ši sąvoka vertinamoji. Nagrinėjamu atveju, praėjus septyniolikai metų po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nėra jokių galimybių patikrinti, ar buvo padaryta kokia nors teisės normos taikymo klaida. Pareiškime nurodoma, kad V. O., teisme patvirtinusio, kad statiniai buvo būtent žemės sklype, nuosavybės atkūrimo proceso metu plane pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškinimai negalėjo būti vertinami kaip patikimi, tačiau suinteresuoto asmens (G. T.) žiniomis, minėtas liudytojas miręs, todėl nėra galimybės dar kartą išklausyti šio asmens liudijimą. Proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms, todėl reikia vertinti, kad, praėjus septyniolikai metų, to padaryti nepavyks. Kita vertus, kaip matyti, Prokuroras siekia atnaujinti bylą dėl tariamo procesinio teisės normos pažeidimo, kaip nurodoma prašyme, padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos – neteisingai įvertintų nurodytų įrodymų, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė nėra pagrindas atnaujinti procesą, kadangi prokuroras siekia pritaikyti įrodinėjimo taisykles, išplėtotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo po civilinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, išnagrinėjimo, beveik dešimčia metų vėliau. Teisė nėra statiškas reiškinys, ji nuolat vystosi, plėtojasi ir tobulėja, tačiau tai nereiškia, kad, pasinaudodami nauja aiškinimo taisykle, yra pagrindo peržiūrėti prieš tai priimtus sprendimus, juo labiau, praėjus daugiau kaip septyniolikai metų. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad, siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, įstatymų leidėjas numatė, kad asmuo prašymą atnaujinti procesą teismui pateikti turi per nustatytą terminą. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, toks prašymas gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes. Prokuroras nenurodo, kad nepraleido trijų mėnesių termino, ir nenurodo, nuo kada šį terminą skaičiuoja, t. y. nenurodo dienos, nuo kurios sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašyme tik nurodoma kad 2022 m. spalio 25 d. buvo pradėtas tyrimas. Prokuroras pamini naujienų portalo „Delfi“ straipsnį, tačiau prašyme nenurodo, kad būtent nuo tos dienos, kada perskaitė straipsnį, skaičiuoja CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Prokuroras prašymą atnaujinti procesą pateikė praleidęs naikinamąjį terminą, nesiremia 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju ir nenurodo išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu terminas galėtų būti atnaujinamas, todėl atnaujinti terminą nėra pagrindo. Prokuroras nepateikė dokumentų ar duomenų, kodėl kreipėsi dėl proceso atnaujinimo praėjus beveik septyniolikai metų ir kodėl šiai dienai yra susiklosčiusi išskirtinė teisinė situacija, kurios pagrindu reikėtų atnaujinti procesą, kartu su prašymu nepateikė prašomos atnaujinti bylos dokumentų, todėl prašo netenkinti prašymo atnaujinti procesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 17 d. nutartimi atnaujino Prokurorui praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą penkerių metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal G. T. pareiškimą, su suinteresuotais asmenimis Asvejos regioniniu parku (šiuo metu Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija), Švenčionių rajono savivaldybės administracija, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (civilinė byla Nr. 2-636-763/2006) pateikti. Prokuroro prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Prokuroras prašo atnaujinti procesą Švenčionių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 pagal G. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimu patenkintas G. T. pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei A. T. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė), iki 1957 m. stovėjo gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, priklausę V. L. ir jos šeimai.

Dėl viešojo intereso.

7. CPK 49 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą, įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, viešajam interesui ginti Civiliniame kodekse, šiame Kodekse, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose numatytais atvejais. Prokuroras prašyme nurodo, kad, teismui sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad miškų ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patenkančiame į saugomą teritoriją – Asvejos regioninio parko Asvejos kraštovaizdžio draustinį, buvo sodyba, egzistuoja netoleruotina teisinė situacija, kai asmenys įgijo teisę šioje saugomoje teritorijoje miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir šią teisę iš dalies realizavo, atsirado galimybė statyti sodybą žemės sklype, kuriame sodybos nebuvo.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimu juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant atkurti sodybą saugomoje teritorijoje – Asvejos regioniniame parke, Asvejos kraštovaizdžio draustinyje. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, regioniniai parkai – saugomos teritorijos, steigiamos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu regioninės svarbos kraštovaizdžio kompleksams ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reguliuoti; kraštovaizdžio draustiniai steigiami vertingo gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms saugoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 patvirtintų Asvejos regioninio parko nuostatų 7 punkte nustatyta, kad Asvejos regioniniame parke vykdoma ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti regioninio parko paskirčiai, keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinką, pažeisti ekologinę pusiausvyrą. Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad, pagal Konstituciją, natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, laikytinas viešuoju interesu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 25 d. nutartis byloje Nr. A146–335/2008). Atsižvelgęs į nurodytas nuostatas, pirmosios instancijos tesimas vertino, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas ginant viešąjį interesą, nes valstybė, o tuo pačiu ir visuomenė, suinteresuota, kad saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų.

Dėl termino kreiptis į teismą Generaliniam prokurorui ginant viešąjį interesą.

9. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Prokuroras nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kada Prokuroras gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma, kad Generalinė prokuratūra sprendimą, priimtą civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, gavo 2022 m. lapkričio 16 d. Šie duomenys patvirtinami prie prašymo pateiktu Vilniaus regioninio valstybės archyvo raštu, pasirašytu 2022 m. lapkričio 16 d., kuriuo Generalinei prokuratūrai pateikta teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006, kopija. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Prokuroras apie aplinkybes, sudarančias pagrindą proceso atnaujinimui, sužinojo ar turėjo realią galimybę sužinoti anksčiau nei gavo teismo sprendimo kopiją, prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2022 m. gruodžio 23 d., todėl pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad prašymas pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalies nustatyto trijų mėnesių termino.

11. Pagal CPK 368 straipsnio 2 dalį, prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytais pagrindais negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 įsiteisėjimo yra praėję daugiau nei penkeri metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, išaiškinęs, kad CPK 368 str. 2 d. nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas svarbus siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir tai, kad, esant išskirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms, įgyvendinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją aiškinti ir taikyti įstatymus bei kitus teisės aktus, kasacinio teismo teisėjų kolegija gali tokiais atvejais konstatuoti žemesniųjų instancijų teismų teisę priimti procesinius sprendimus atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2006; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009).

12. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas ginant viešąjį interesą, į tai, kad Prokuroras nebuvo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, dalyvaujančiu asmeniu ir jam teismo sprendimas nebuvo įteiktas ar prieinamas iki tol kol 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo kopiją gavo iš archyvo, į tai, kad nėra pagrindo teigti, kad Prokuroras delsė atlikti jo kompetencijai ginant viešąjį interesą priskirtus veiksmus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, Prokurorui atnaujino praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Dėl proceso atnaujinimo.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Prokuroras prašo atnaujinti išnagrinėtoje byloje procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytais pagrindais – kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Prašymą grindžia tuo, kad teismas padarė aiškias teisės normos taikymo klaidas, neteisingai įvertindamas įrodymus (CPK 176, 185 straipsniai) – Švenčionių rajono apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų ir Švenčionių rajono Pabradės apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondų (duomenys neskelbtini) kaimo 1955–1957 m. ūkinėse knygose esančių V. L. ūkinių žinių lapų kopijose, Švenčionių rajono savivaldybės komisijos 2006 m. birželio 5 d. akte, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovė), plane, kuriame pažymėta, kad sklypas priklausė V. L., esančius duomenis ir liudytojo V. O. parodymus apie tai, kad žemės sklype, plane pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), tikrai stovėjo pastatai. Taip pat tuo pagrindu, kad teismas, pažeisdamas CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatas, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, t. y. nesikreipė į valstybės archyvus dėl juose saugomų bylai aktualių vietovės kartografinių dokumentų pateikimo ir į kompetentingas institucijas dėl miško, augančio žemės sklype, kuriame, pareiškėjo G. T. teigimu, buvo sodyba, amžiaus. Prokuroras pateikė Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt esančių archyvinių topografinių žemėlapių laikotarpiu nuo 1942 iki 1983 m. ištraukas, kuriuose, pareiškėjo teigimu, aiškiai matyti, kad pareiškėjui G. T. priklausiusiame miškų ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šiuo metu padalintame į du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sodybos pastatų nebuvo, taip pat Miškų kadastro duomenis, iš kurių, pareiškėjo teigimu matyti, kad žemės sklype augančio miško amžius – virš devyniasdešimt metų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimas buvo išnagrinėtas apeliacine tvarka.

14. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad tesimų praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Kitoks aiškinimas iškreiptų proceso atnaujinimo stadijos išimtinį pobūdį ir sukurtų situaciją, kai vien tik esant formaliam pagrindui būtų galima vėl iš naujo pakartotinai nagrinėti užbaigtą bylą. Tai pažeistų teismo baigiamojo akto pagrindu tarp šalių atsiradusį teisinį stabilumą bei teisinį tikrumą, jų teisėtus lūkesčius (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1893/2011).

15. Vertindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą, kasacinis teismas pasisako, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodyta praktika). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodyta praktika).

16. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Prokuroras prašyme teigia, kad byloje gauti įrodymai, kurių pagrindu teismas priėmė 2006 m. spalio 18 d. sprendimą, nepakankami sodybos buvimo faktui konstatuoti, teismas, priimdamas sprendimą, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą neteisingai įvertindamas byloje esančius įrodymus ir neišreikalaudamas kitų bylai reikšmingų įrodymų. Kaip minėta, civilinė byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, sunaikinta, taip pat Prokuroras prašyme nurodo, kad Švenčionių rajono savivaldybėje neišlikęs minėtoje byloje buvęs Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos 2006 m. birželio 5 d. aktas – jis sunaikintas. Nesant byloje buvusių dokumentų, kurių pagrindu priimtas 2006 m. spalio 18 d. sprendimas, nėra galimybės vertinti byloje buvusių įrodymų pakankamumą juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Esant tokiai situacijai, kai byla sunaikinta ir byloje buvę įrodymai neišlikę, išvada apie įrodymų pakankamumą ir jų teisingą ar neteisingą vertinimą gali būti grindžiama tik prielaidomis, o ne nustatytais faktais. Iš sprendimo nustatyta, kad jis priimtas išanalizavus rašytinius duomenis ir liudytojo parodymus. Prokuroras nurodo, kad nėra pagrindo vertinti liudytojo parodymus kaip patikimus atsižvelgus į tai, kad liudytojas gyveno kaime maždaug dviejų kilometrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) viensėdžio, liudijo ir kitose byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir nepateikė įrodymų apie tai, kad vadovautis šio liudytojo parodymais teismui nebuvo pagrindo. Patikrinti liudytojo duotus parodymus bei nustatyti, kokias aplinkybes jis nurodė teismo posėdyje, nėra galimybių, kadangi neišlikęs teismo posėdžio protokolas. Tuo atveju, jei byla būtų atnaujinta, kyla abejonių dėl pakartotinės liudytojo apklausos dėl jo amžiaus, be to, suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad, jo žiniomis, liudytojas miręs. Prokuroras pateikė Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt esančių archyvinių topografinių žemėlapių laikotarpiu nuo 1942 iki 1983 m. ištraukas ir Miškų kadastro duomenis apie žemės sklype esantį mišką, tačiau pareiškėjo pateiktų naujų duomenų nėra galimybių išanalizuoti visų prašomoje atnaujinti byloje esančių duomenų kontekste.

17. Proceso atnaujinimo pagrindas turi būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Nesant bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir nesant galimybės susipažinti su joje buvusiais duomenimis, kurių pagrindu priimtas teismo sprendimas, nėra pagrindo spręsti, kad teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Net ir tuo atveju, jei procesas byloje būtų atnaujintas, nagrinėjamu atveju nebūtų teismui galimybių išsamiai ir visapusiškai įvertinti reikšmingas aplinkybes nustatant juridinę reikšmę turintį – sodybos saugomoje teritorijoje miško ūkio paskirties žemės sklype buvimą, turint tikslą ją atkurti, faktą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Prašymas atnaujinti procesą netenkinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

18. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau ir apeliantas arba Prokuroras) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį dalyje, kurioje atsisakyta atnaujinti procesą ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Švenčionių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2023 m. vasario 17 d. nutartį pažeidė prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuojančią proceso teisės normą - CPK 370 straipsnio 3 dalį ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia sekančiais motyvais:

18.1. Švenčionių rajono apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-636-763/2006 sunaikinimas nagrinėjamu atveju nėra pagrindas generalinio prokuroro prašyme nurodytas aplinkybes, leidžiančias abejoti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, vertinti kaip nesudarančias CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto pagrindo procesui byloje atnaujinti, ir prašymo netenkinti. Ne civilinės bylos medžiaga, o 2006 m. spalio 18 d. sprendimas - teismo priimtas teisingumo aktas, yra sukūręs teisines pasekmes. Šio neteisėto ir nepagrįsto sprendimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad miško ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patenkančiame į saugomą teritoriją - Asvejos regioninio parko Asvejos kraštovaizdžio draustinį, buvo sodyba, pagrindu atsirado galimybė giminystės ryšiais su sodybos, kurios buvimo sklype faktas nustatytas Sprendimu, savininku susijusiems asmenims (įpėdiniams pagal įstatymą) šioje saugomoje teritorijoje miško žemę paversti kitomis naudmenomis, o ateityje vykdyti neteisėtas statybas. Pažymi, kad giminystės ryšį su buvusia sodybos savininke (V. L.) įrodę asmenys Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu teisę miško žemę paversti kitomis naudmenomis jau realizavo.

18.2. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendime aiškiai išdėstytas įrodymų, t. y. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos 2006 m. birželio 5 d. akto, kuriame buvo nurodyta, kad „komisija apžiūrėjusi (duomenys neskelbtini) vietovės 1955-1957 m. ūkio knygą, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą pažymėjo, kad buvusi žemės sklypo savininkė V. L. 1957 m. (duomenys neskelbtini) vienkiemyje turėjo 1914 metais statytą gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, tačiau, ištyrusi žemės sklypą natūroje, ryškių gyvenamojo namo, kitų statinių bei sodo liekanų nerado “ ir liudytojo V. O., kuris patvirtino faktą, kad „šioje vietoje (žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)) tikrai stovėjo pastatai turinys. Kiti civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 surinkti įrodymai, kuriais remdamasis teismas priėmė 2006 m. spalio 18 d. sprendimą nustatyti sodybos žemės sklype buvimo juridinį faktą, t. y. Švenčionių rajono apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų ir Švenčionių rajono Pabradės apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondų (duomenys neskelbtini) kaimo 1955-1957 m. ūkinėse knygose esančių V. L. ūkinių žinių lapų kopijos, Vilniaus apskrities Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano kopija, teismui buvo pateikti kartu su generalinio prokuroro 2022 m. gruodžio 23 d. prašymu Nr. 17.17.-256. Liudytojo V. O. parodymai bei duomenys apie jo gyvenamąją vietą liudijamų faktų (sodybų buvimo žemės sklypuose) galimo egzistavimo metu yra užfiksuoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų žinioje esančiose civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Nr. 2-203-617/2005 ir Nr. 2-105-763/2015, kuriose generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, yra pateikęs 2022 m. gruodžio 16 d. ir 2022 m. gruodžio 16 d. prašymus atnaujinti procesą, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, turėjo (turi) visas galimybes susipažinti su šiais duomenimis ir juos įvertinti. Būtent panašių paaiškinimų (apie sodybų žemės sklypuose egzistavimą) davimą minėtose teismo žinioje esančiose civilinėse bylose generalinis prokuroras nurodė aplinkybe, leidžiančia abejoti šio liudytojo paaiškinimų patikimumu.

18.3. Akcentuoja, kad V. O., kurios paaiškinimams teismas teikia didesnę reikšmę nei kitiems byloje esantiems (buvusiems) ir generalinio prokuroro naujai į bylą teikiamiems oficialiems rašytiniams įrodymams, Švenčionių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje Nr. 2-636-763/2006 pagal G. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl aplinkybė, kad šio asmens nebus galimybės apklausti byloje dėl jo senyvo amžiaus (ar mirties), nėra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą. Liudytojo, kurio paaiškinimai užfiksuoti 2006 m. spalio 18 d. teismo sprendime nedalyvavimas atnaujintoje byloje nedaro šios bylos proceso negalimu.

18.4. Švenčionių apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendime esant aiškiai išdėstytam Švenčionių rajono savivaldybės komisijos 2006 m. birželio 5 d. akto bei liudytojo V. O. paaiškinimų turiniui, generaliniam prokurorui pateikus kitus civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 surinktus įrodymus, Vilniaus regiono apylinkės teismas turėjo pakankamai duomenų spręsti, kad generalinio prokuroro prašyme nurodytos aplinkybės ir pateikti nauji įrodymai (Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt esančių 1942 iki 1983 m. laikotarpio archyvinių topografinių žemėlapių ištraukų ir Miškų kadastro duomenis) leidžia protingai abejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu ir atnaujinti procesą šioje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

18.5. Teismas turėjo galimybę generalinio prokuroro prašyme išdėstytas aplinkybes, kad priimant teismo sprendimą buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida (teismo sprendimas priimtas remiantis įrodymais, kurie vertintini kaip nepakankami sodybos buvimo sklype faktui konstatuoti; sprendimas pagal aktualų teisinį reglamentavimą (Miškų įstatymą) negalėjo sukelti teisinių pasekmių pareiškėjui; teismas nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės ir nesikreipė į valstybės institucijas dėl archyvinių dokumentų ir duomenų žemės sklype esančių medynų amžių, tokiu būdu pažeidžiant CPK 176, 185 straipsnių, 443 straipsnio 8 dalies, 444 straipsnio 1 dalies nuostatas) vertinti teismo sprendime išdėstyto Švenčionių rajono savivaldybės komisijos 2006 m. birželio 5 d. akto, liudytojo V. O. paaiškinimų ir kitų kartu su generalinio prokuroro 2023-01-13 prašymu atnaujinti procesą pateiktų civilinės bylos civilinės bylos Nr. 2- 636-763/2006 dokumentų kontekste.

18.6. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartyje padaryta išvada, kad nesant galimybės susipažinti su civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 buvusiais duomenimis, kurių pagrindu priimtas 2006 m. spalio 18 d. sprendimas, nėra galimybės vertinti byloje buvusių įrodymų pakankamumo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, taip pat visų byloje esančių duomenų kontekste išanalizuoti generalinio prokuroro pateiktų Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt esančių 1942 iki 1983 m. laikotarpio archyvinių topografinių žemėlapių ištraukų ir Miškų kadastro duomenų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, yra nepagrįsta ir neteisėta.

Atsiliepimas

19. Suinteresuotas asmuo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija (buvęs Asvejos regioninis parkas, toliau ir Direkcija) pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą bei prašo prokuroro atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-1268-405/2023 toje dalyje, kurioje netenkintas generalinio prokuroro prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006, yra nepagrįsta. Direkcija atkreipia dėmesį, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 1 d.8 sprendimu nustatė tuo metu buvusiems sklypo savininkams G. T. ir A. T. nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio pagrindinės paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) juridinę reikšmę turintį faktą, kad sklype „iki 1957 m. stovėjo gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, priklausę V. L. ir jos šeimai“. Teisme suinteresuotu asmeniu dalyvavo ir buvusios Asvejos regioninio parko direkcijos atstovas, kuris neprieštaravo juridinio fakto nustatymui. 2019 m. gegužės 30 d. minėtas žemės sklypas buvo padalintas pagal Nacionalinės žemės tarnybos priežemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo sprendimą Nr.49SK-260-(14.45.110.). Šiuo metu, vietoje buvusio Sklypo suformuoti du sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (miškų ūkio paskirties) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties; vienbučių-dvibučių gyvenamųjų pastatų). Pažymi, kad Sklypas yra apaugęs brandžiu mišku. Direkcija mano, kad prokuroras gindamas viešąjį interesą ir kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje, siekia užkirsti kelią ateityje galimam neteisėtam miško ūkio paskirties žemės sklypo pavertimui kitomis naudmenomis ir galimai neteisėtoms statyboms saugomoje teritorijoje. Proceso atnaujinimo instituto tikslas – užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Pasinaudojus proceso atnaujinimo galimybe atsiras prielaidos teismui išsamiai patikrinti ir visapusiškai įvertinti reikšmingas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (sodybos saugomoje teritorijoje miško ūkio paskirties žemės sklype buvimo, turint tikslą ją atstatyti) aplinkybes ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

20. Suinteresuotas asmuo G. T. pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą bei prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-1268-405/2023 nepakeistą, o prokuroro atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad :

20.1. Nesuprantamas apelianto teiginys, kad civilinės bylos sunaikinimas, nėra pagrindas neatnaujinti proceso pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Anot suinteresuoto asmens, ką ir kaip tuomet turėtų nagrinėti teismas, kai nėra nei vieno dar 2006 m. civilinėje byloje Nr. 2-636-763 surinkto įrodymo, o pagrindinis liudytojas yra miręs. Nesupranta, kaip esant tokioms aplinkybėms apskritai turėtų būti vertinama, ar padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.

20.2. Suinteresuotas asmuo nesutinka su apelianto teiginiu, kad nagrinėjamu atveju teisės normos taikymo klaida yra pakankamai akivaizdi ir toks neteisingas teisės normos pritaikymas yra tokio pobūdžio, kad gali lemti viešojo intereso pažeidimą, nors apeliantas nėra susipažinęs su nei vienu bylos įrodymu, nėra išklausęs teismo posėdžio protokolo, nėra išgirdęs liudytojų paaiškinimų, ar susipažinęs su pateiktais į bylą kitais rašytiniais įrodymais. Suinteresuoto asmens vertinimu, į apelianto teiginius, kurie buvo išsakyti ir prašyme dėl proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo, kad civilinė byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, sunaikinta, byloje buvęs Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos 2006 m. birželio 5 d. aktas – jis sunaikintas. Nesant byloje buvusių dokumentų, kurių pagrindu priimtas 2006 m. spalio 18 d. sprendimas, nėra galimybės vertinti byloje buvusių įrodymų pakankamumą juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Suinteresuoto asmens vertinimu, akivaizdu, kad sprendžiant, ar tikrai teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą 2006 m. spalio 18 d. sprendimą ir ar jame tikrai yra padaryta labai aiški teisės normos taikymo klaida, yra būtina įvertinti byloje esančių (buvusių) įrodymų pakankamumą. Šiuo atveju, negalima daryto jokios išvados apie įrodymų pakankamumą, todėl nėra jokios galimybės įvertinti įrodymų pakankamumo, kadangi jokių įrodymų nėra išlikę.

Šalies argumentai

20.3. Suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad Prokuroras kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 akcentuodamas, kad neva byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti, surinkti įrodymai nepakankami sodybos buvimo sklype faktui konstatuoti. Tačiau ta aplinkybė, kad šie įrodymai yra sunaikinti, vis tiek, prokuroro manymu, nėra kliūtis atnaujinti procesą ir dabar bylą išnagrinėti išimtinai tik pagal prokuroro pateiktus naujus įrodymus. Prokuroro nuomone, tik jo naujai pateikti įrodymai yra pakankami, o visi kiti, kurie buvo nagrinėjami 2006 m., buvo nepakankami, neaktualūs, todėl galima atnaujinti procesą net ir tada, kai šie įrodymai kartu su visa byla yra sunaikinti. Anot suinteresuoto asmens, pirmosios instancijos teismas padarė sąžiningą, teisingą ir protingą išvadą, kad nesant galimybei ištirti visų civilinės bylos Nr. 2-636-763/2006 įrodymų, apklausti visų liudytojų, kurie buvo apklausti 2006 m., negalima nustatyti faktų ir tikrųjų aplinkybių, negalima padaryti išvados apie teisingą ar neteisingą įrodymų vertinimą, negalima iš naujo išanalizuoti rašytinių įrodymų ar liudytojų parodymų.

20.4. Pažymi, jog tesimų praktikoje nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Šiuo atveju, nėra ir nebus įmanoma pasiekti galutinio teisinio rezultato. 2006 m. byla sunaikinta, todėl nėra galimybės prokuroro pateiktų naujų duomenų išanalizuoti visų prašomoje atnaujinti byloje esančių duomenų kontekste.

Atsiliepimas

20.5. Suinteresuotas asmuo nesutinka su apelianto nuomone, kad liudytojo, kurio paaiškinimai užfiksuoti 2006 m. spalio 18 d. teismo sprendime nedalyvavimas atnaujintoje byloje nedaro šios bylos proceso negalimu. Suinteresuoto asmens vertinimu, apeliantui visiškai nėra svarbi aplinkybė, 2006 m. civilinė byla Nr. 2-636-763/2006 yra sunaikinta ir nėra išlikęs nei vienas įrodymas, o liudytojas jau miręs. Apeliantui svarbu yra tik tai, kad jis turi naujų įrodymų, todėl reikia atnaujinti procesą ir priimti naują teismo sprendimą išimtinai tik pagal prokuroro surinktus įrodymus. Anot suinteresuoto asmens, sunku net įsivaizduoti, kas dėtųsi, jei atsirastų dar daugiau bylų, kurios seniai sunaikintos, jokie bylos dokumentai nėra išlikę, tačiau jos būtų atnaujintos pagal kitos šalies išimtinai surinktus įrodymus. Tai Lietuvoje sukurtų visiškai naują precedentą, kuris leistų ginčyti bylas, kurių medžiaga yra sunaikinta. Esant tokiai pozicijai, kitai šaliai būtų netgi naudinga laukti, kol bylos medžiaga bus sunaikinta, nes tuomet bus suteikta galimybė pateikti išimtinai tik vienos šalies surinktus įrodymus ir atnaujinti procesus bylose.

20.6. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pagrindais turi būti pagrįstas. Turi būti sprendžiama, ar pagrindas procesui atnaujinti iš tiesų egzistuoja, tiriami ir vertinami su nurodomu proceso atnaujinimo pagrindu susiję įrodymai, tačiau šiuo atveju mes negalime vertinti įrodymų, nes jie tiesiog nebeegzistuoja, o liudytojas yra miręs.

20.7. Pažymi, kad šiai dienai, praėjus 17 (septyniolikai) metų po 2006 m. teismo sprendimo įsiteisėjimo nėra net jokių galimybių patikrinti, ar apskritai buvo padaryta kokia nors teisės normos taikymo klaida. Todėl net ir atnaujinus procesą, nebūtų jokių galimybių patikrinti, ar apskritai buvo padaryta kokia nors teisės normos taikymo klaida priimant 2006 m. teismo sprendimą. Proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms, todėl reikia vertinti, kad praėjus 17 (septyniolikai) metų to padaryti nebepavyks.

20.8. Suinteresuotas asmuo teigia, kad visiems yra puikiai žinoma, kad išnagrinėtos civilinės bylos teismuose saugomos 10 metų, po ko, yra paliekamas saugoti tik baigiamasis teismo priimtas procesinis dokumentas – sprendimas, o likusi medžiaga sunaikinama. Teisė nėra statiškas reiškinys, ji nuolat vystosi, plėtojasi ir tobulėja, tačiau tai nereiškia, kad pasinaudodami nauja aiškinimo taisykle mes galime peržiūrėti prieš tai priimtus sprendimus, juo labiau, praėjus daugiau kaip 17 metų.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties dalis, kurioje atsisakyta atnaujinti procesą Švenčionių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006, pagrįstumas ir teisėtumas.

23. Pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą priėmė, nustatęs, kad civilinė byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, sunaikinta; nėra išlikusių liudytojo parodymų, o jį apklausti nėra galimybės – jis miręs; kad Švenčionių rajono savivaldybėje neišlikęs minėtoje byloje buvęs Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos 2006 m. birželio 5 d. aktas – jis sunaikintas. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad nesant byloje buvusių dokumentų, kurių pagrindu priimtas 2006 m. spalio 18 d. sprendimas, nėra galimybės vertinti byloje buvusių įrodymų pakankamumą juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, todėl neegzistuoja pareiškėjo nurodyti teismo proceso atnaujinimo pagrindai. Atskirajame skunde iš esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prokuroro prašymo ir neatnaujino proceso civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006, kurioje, apelianto vertinimu, buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida – neteisingai įvertinti byloje surinkti įrodymai, t. y. esant įstatymu nustatytai teismo pareigai būti aktyviam, nesurinkta pakankamai įrodymų prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, dėl ko byloje surinktų įrodymų pagrindu priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti teisines arba faktines klaidas, jei jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose. Todėl civilinio proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos lanksčiai, atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje šaliai yra vienintelė priemonė pašalinti šios šalies teisių ir interesų pažeidimus. Taip pat pažymi, jog tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2009).

25. Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

26. Nagrinėjamu atveju terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo apeliantui buvo atnaujintas, šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies bylos dalyviai neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios proceso atnaujinimo sąlygos nepasisako.

27. Apeliantas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

28. Šiame kontekste, kaip teisingai nurodė ir bylos dalyviai, visų pirma, pažymėtina, kad įstatyme nėra atskleista, kokia teisės normos taikymo klaida yra kvalifikuotina kaip aiški pagal aptariamą nuostatą; ši sąvoka yra vertinamoji. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad siekiant taikyti šį proceso atnaujinimo pagrindą, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-969/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prokuroro nurodytos aplinkybės šių sąlygų neatitinka.

29. Apeliantas pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad bylą iš esmės nagrinėjęs Švenčionių rajono apylinkės teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, o būtent, nesivadovavo CPK 176, 185 straipsnių, 443 straipsnio 8 dalies, 444 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, t. y. nesikreipė į valstybės archyvus dėl juose saugomų bylai aktualių vietovės kartografinių dokumentų pateikimo.

30. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 pagal G. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimu patenkintas G. T. pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei A. T. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė), iki 1957 m. stovėjo gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, priklausę V. L. ir jos šeimai. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas sodybos atkūrimo tikslu. Teismas sprendimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą grindė pareiškėjo pateikta ūkio knygos kopija, kurioje nurodoma, kad buvusiai žemės (sodybos) savininkei V. L. 1957 m. priklausė 0,60 ha žemės, gyvenamasis namas ir tvartas (pastatyti 1914 m.), esantys (duomenys neskelbtini) k., taip pat Švenčionių rajono savivaldybės komisijos 2006 m. birželio 5 d. aktu (Šis aktas nėra išlikęs, jo saugojimo penkerių metų terminas pasibaigęs), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovė), planu, kuriame pažymėta, kad sklypas priklausė V. L., ir liudytojo V. O. paaiškinimais apie tai, kad šioje vietoje, t. y. žemės sklype, plane pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), tikrai stovėjo pastatai. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad apeliantas įrodymų rinkimą ir jų vertinimą nepagrįstai įvardina kaip aiškią taikymo klaidą. Kai tuo tarpu vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismų praktikoje pažymima, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Apeliacinio teismo nuomone, Švenčionių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą atlikęs surinktų įrodymų vertinimą pagal savo vidinį įsitikinimą. Juolab, kad kaip nustatyta iš bylos medžiagos, teisme suinteresuotu asmeniu dalyvavo ir buvusios Asvejos regioninio parko direkcijos atstovas, kuris neprieštaravo juridinio fakto nustatymui, kas, labai tikėtina, suponavo ir teismo nuomonės dėl įrodymų pakankamumo susiformavimą. Sprendimo suinteresuotas asmuo neskundė, jis nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

31. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant tokiai situacijai, kai byla sunaikinta ir byloje buvę įrodymai neišlikę, išvada apie įrodymų pakankamumą ir jų teisingą ar neteisingą vertinimą gali būti grindžiama tik prielaidomis, o ne nustatytais faktais. Taip pat laikytina pagrįsta išvada, jog patikrinti liudytojo duotus parodymus bei nustatyti, kokias aplinkybes jis nurodė teismo posėdyje, nėra galimybių, kadangi neišlikęs teismo posėdžio protokolas. Tuo atveju, jei byla būtų atnaujinta, kyla abejonių dėl pakartotinės liudytojo apklausos dėl jo amžiaus, be to, suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad, jo žiniomis, liudytojas miręs. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog prokuroro su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikti nauji įrodymai (Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt esančių archyvinių topografinių žemėlapių laikotarpiu nuo 1942 iki 1983 m. ištraukos ir Miškų kadastro duomenys apie žemės sklype esantį mišką) turėtų būti vertinami visos bylos duomenų kontekste, tačiau objektyviai tokios galimybės nėra, esant sunaikintai prašomos atnaujinti civilinės bylos medžiagai.

32. Apelianto nuomone, civilinės bylos sunaikinimo faktas nėra kliūtis atnaujinti procesą byloje, nes, anot jo, ne civilinės bylos medžiaga, o 2006 m. spalio 18 d. sprendimas - teismo priimtas teisingumo aktas, yra sukūręs teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį atskirojo skundo motyvą kaip nepagrįstą, kadangi teismas tik įvertinęs įrodymų visetą (bylos dalyvių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus) priima sprendimą, o nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, dalies įrodymų atkurti objektyviai neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatymu numatyta Generalinio prokuroro teisė reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu neturėtų būti aiškinama eksplicitiškai, suteikianti galimybę „revizuoti“ teismo sprendimus ir esant objektyviai kliūčiai – civilinės bylos sunaikinimo, pasibaigus jos saugojimo terminui, faktui. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams, ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra realizuojamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas. Tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais. Kartu sudaromos realios galimybės realizuoti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą (pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 30 d. nutarimas, 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas).

33. Nagrinėjamu atveju Prokuroro nurodytos aplinkybės (kad miško ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitos paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (iki padalijimo miško ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), apaugę mišku, kurio amžius – daugiau nei devyniasdešimt metų), kuriomis grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo neturi esminės reikšmės bylai, nefiksuoja žymių konkrečių faktinių duomenų skirtumo nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Apeliacinio teismo vertinimu, šios aplinkybės galimai svarbios, kaip teisingai nurodė suinteresuotas asmuo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija, siekiant užkirsti kelią ateityje galimam neteisėtam miško ūkio paskirties žemės sklypo pavertimui kitomis naudmenomis ir galimai neteisėtoms statyboms saugomoje teritorijoje. Tačiau, kad saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų, minėtų galimų pažeidimų prevencija galima kitomis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui (ne)išduodant leidimą statybai, nustatant apsaugines zonas ar veiklos ribojimus ir kt., ne civilinės bylos proceso atnaujinimu prieš septyniolika metų išnagrinėtoje, juolab jau sunaikintoje, civilinėje byloje.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

35. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes ir pagrįstai netenkino Prokuroro prašymo atnaujinti procesą. Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl jo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.

Teisėja Ramunė Mikonienė