Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „S. klubas ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-763-125/2011 pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „S. klubas ir partneriai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-70-16/2008.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2008 m. spalio 24 d. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-70-159/2008 ir priėmė sprendimą atmesti ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „S. klubas ir partneriai“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, G. V., Danske Bank A/S, valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Baltnetos Holdingas“, J. I., uždarajai akcinei bendrovei „Mikrovisatos valda“, Š. N., V. K., S. G., L. M., N. B., V. K. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl administracinių aktų, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, teisinės registracijos panaikinimo.

I. Panaikino: 1) Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimą (duomenys neskelbtini), 2) Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. balandžio 23 d. sprendimą (duomenys neskelbtini), 3) Neringos savivaldybės administracijos 2003 m. vasario 27 d. statybos leidimą, išduotą G. V., vėliau perregistruotą jo teisių perėmėjui UAB „S. klubas ir partneriai“, statyti botelį (duomenys neskelbtini).

II. Pripažino negaliojančiais: 1) Neringos savivaldybės administracijos 2001 m. liepos 27 d. išduotą botelio statybos (duomenys neskelbtini) projektavimo sąlygų sąvadą, 2) 2002 m. spalio 21 d. sutartį, sudarytą atsakovo Neringos savivaldybės su G. V., jo teisių perėmėju UAB „S. klubas ir partneriai“, 3) 2003 m. balandžio 23 d., sudarytą atsakovo Neringos savivaldybės su G. V., jo teisių perėmėju UAB „S.klubas ir partneriai“.

III. Įpareigojo atsakovą UAB „S. klubas ir partneriai“ per šešis mėnesius nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos nugriauti nuosavybės teise priklausančius pastatus (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini) pastatytus Neringos savivaldybės administracijos 2003 m. vasario 27 d. išduoto statybos leidimo statyti botelį pagrindu, ir esančius (duomenys neskelbtini) žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančius nuosavybės teise priklausančius administracinį pastatą (duomenys neskelbtini), ir susisiekimo komunikacijas (duomenys neskelbtini), statomus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. lapkričio 2 d. išduoto statybos leidimo pagrindu.

IV. Teismas taip pat panaikino visų šių statinių teisinę registraciją atsakovo UAB „S. klubas ir partneriai“ vardu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir byla nutraukta, Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą.

Tretysis asmuo Danske Bank A/S sutiko su pareiškėjo nurodytais argumentais, palaikė prašymą, jam pritarė ir prašė prašymą tenkinti.

Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija sutiko su pareiškėjo prašymu dėl proceso atnaujinimo. Šių atsakovų nuomone, paaiškėjo nauja aplinkybė, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema buvo ne visos apimties, be to, teismas spręsdamas byla pasisakė dėl į procesą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.

Tretysis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nesutiko su pareiškėjos UAB „S. klubas ir partneriai“ prašymu dėl proceso atnaujinimo ir paaiškino, kad inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 str. 1 d. 7 punkte nurodytu pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teismo procese dalyvavo, prašyti atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodytu pagrindu negali. Tretysis asmuo taip pat nesutiko, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano apimtis gali būti pagrindas atnaujinti procesą. Naujai paaiškėjusi aplinkybė gali būti pagrindu atnaujinti procesą, tik tais atvejais, kai ji ne tik nebuvo žinoma, bet ir negalėjo būti žinoma. Pareiškėjai nurodė, kada jie sužinojo apie minėtą Anotacijų rinkinį, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, įrodančių, kad šios informacijos negalėjo gauti bylą nagrinėjant teisme. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad proceso atnaujinimo pagrindu galėtų būti Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų ir jo zonų ribų plano priėmimas. Nurodė, kad konkretus saugomos teritorijos naudojimo būdas yra nustatomas saugomos teritorijos tvarkymo planu, o ne saugomos teritorijos ribų planu. Taigi, konkretus nacionalinio parko teritorijos naudojimas bus reglamentuotas patvirtinus Kuršiu nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius, o ne pagal zonų ribų plano sprendinius. Tvarkymo planas nėra parengtas ir pateiktas derinti. Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimo kaip pagrindo atnaujinti procesą Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodė, jog CPK 366 straipsnio įtvirtintose teisės normose nenustatyta galimybės atnaujinti proceso dėl norminio akto pakeitimo, panaikinimo ar jo normų pripažinimo prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Tretysis asmuo Lietuvos Respublika nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog Lietuvos Apeliacinis teismas išsprendė dėl į procesą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų ir nurodė, kad inicijuoti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu gali tik į bylą neįtraukti asmenys, o ne pareiškėjas. Lietuvos Respublika taip pat nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. išnagrinėjo bylą neturėdamas visos apimties Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano. Pasak trečiojo asmens naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai, tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje šiuo nagrinėjamu atveju šios aplinkybės civilinėje byloje neįrodinėtinos. Kadangi tai nepanaikintų Konstitucinio Teismo nutarimo privalomumo bendrosios kompetencijos teismams ir neturėtų jokios esminės reikšmės kitokiam sprendimui priimti. Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimo kaip pagrindo atnaujinti procesą Lietuvos Respublika paaiškino, kad Konstitucinio Teismo nutarimas negali būti laikomas teisiniu pagrindu procesui civilinėje byloje atnaujinti, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje įvertino ir nurodė tai, kad statinio griovimas yra kraštutinė priemonė šalinant neteisėtos statybos padarinius. Kaip konstatavo teismas, šioje byloje padaryti pažeidimai yra esminiai ir statinio nugriovimas yra protinga ir proporcinga priemonė padarytiems pažeidimams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės jau buvo įvertintos, atnaujinti procesą nėra pagrindo.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutiko dėl civilinės bylos atnaujinimo pareiškime nurodytais pagrindais. Pasak šio trečiojo asmens, pareiškėjui nėra suteikta proceso atnaujinimo inicijavimo teisė tuo pagrindu, jog buvo išspręstas klausimas dėl į procesą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Tretysis asmuo pažymėjo, kad tokią teisę turi tik į procesą neįtraukti asmenys. Tretysis asmuo taip pat nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. išnagrinėjo bylą neturėdamas visos apimties Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano. Pasak trečiojo asmens, Konstitucinio Teismo nutarimas gali būti peržiūrėtas tik paties Konstitucinio teismo iniciatyva. Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimo, kaip pagrindo atnaujinti procesą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad Konstitucinio Teismo aktai atgaline tvarka negalioja. Ieškovė nesutiko su pareiškėjų argumentu, kad proceso atnaujinimo pagrindu galėtų būti Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų ir jo zonų ribų plano priėmimas, kadangi šis aktas dar nėra priimtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ginčo teritorijos naujas teisinis reguliavimas – rekreacinės paskirties nustatymas – yra naujai paaiškėjusi aplinkybė po ginčo išnagrinėjimo kasacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), kuri gali būti pagrindas pakeisti teismo sprendimą. Todėl teismo argumentas, kad šis pagrindas galėtų būti tik vienas iš apeliacinio ar kasacinio skundo argumentų, bet ne proceso atnaujinimo pagrindas yra nepagrįstas, nes akivaizdžiai matyti, kad nauja aplinkybė, lemianti esminę klaidą byloje, paaiškėjo po bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka ir gali būti ištaisyta tik taikant proceso atnaujinimo institutą. Teismas, darydamas išvadą, kad konkretus nacionalinio parko teritorijos naudojimas bus reglamentuotas patvirtinus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, o ne zonų ribų plano sprendinius, tuo pačiu atliko išsamią proceso atnaujinimo pagrindų analizę, o tai jau reiškia pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalimas (CPK 370 str. 4 d.). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nieko nepasisakė, ar gali skirtis šios teritorijos teisinis reguliavimas (sprendiniai) tarp Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano, Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano.Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus iki šiol nėra įvykdyta, o tuo metu paaiškėjo nauja aplinkybė – byla išnagrinėta taikant teisės normas, kurios yra antikonstitucinės. Teismo sprendimo, kuris buvo priimtas pagal teisės normas, prieštaraujančias Konstitucijai, vykdymas prieštarauja Konstitucijos 107 str., kuriame sakoma, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 109 str. įtvirtintai normai, kad teismo pagrindinis uždavinys yra vykdyti teisingumą, Konstitucijos 23 str. įtvirtintai normai, kad nuosavybė yra neliečiama ir ją saugo įstatymai, civilinėje teisėje įtvirtintiems teisingumo protingumo ir proporcingumo principams.Teismo argumentas, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, įvertino ir nurodė tai, kad statinio griovimas yra kraštutinė priemonė šalinanti neteisėtos statybos padarinius, ir šioje byloje padaryti pažeidimai yra esminiai ir statinio nugriovimas yra protinga priemonė padarytiems pažeidimams pašalinti, atliko išsamią proceso atnaujinimo pagrindų analizę, o tai jau reiškia pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalimas (CPK 370 str. 4 d.).Nuostata, kad inicijuoti proceso atnaujinimą tuo pagrindu, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, kuriame yra įtvirtinta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms visi asmenys lygūs.Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) yra ne visos apimties, yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri kelia pagrįstų abejonių dėl šio teisės akto turinio ištyrimo nagrinėjant šią civilinę bylą, o ne bandymas kvestionuoti Konstitucinio Teismo sprendimą. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas šioje byloje nagrinėjo tik tai, ar minėtas Vyriausybės nutarimas buvo įstatymų nustatyta tvarka paskelbtas ir ar jo paskelbimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai ir kitiems įstatymams, o ne šio teisės akto turinį.Teismas nepagrįstai aplinkybes, kad susipažinti su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) negalėjo ne tik suinteresuoti asmenys, bet ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija bei Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, nepripažino įrodinėjimo dalyku. Tik atnaujinus procesą, galima būtų išsiaiškinti, ar projektuotojai, statytojai, planuotojai, pirkėjai ir kiti suinteresuoti asmenys galėjo pasikliauti Neringos savivaldybės, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atsakingų tarnautojų ir valdininkų išvadomis, pastabomis ir patarimais, kai jie patys derindami ir tikrindami detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus, negalėjo žinoti ir patikrinti jų atitiktų Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams.

G. K. nepatyrė jokių savo teisių suvaržymų ar jų pažeidimo, kuriuos sąlygotų Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-70-159/2008 ir jis neketino kreiptis į teismą ginti savo teises. Jis taip pat nepareiškė valios, kad pareiškėjas kreiptųsi į teismą ir už jį siektų apginti G. K. teises.Valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas, nustatytas jo dydis ir nustatytas teisinis režimas 1998 m. spalio 21 d. Neringos miesto savivaldybės valdybos sprendimu ir 1999 m. sausio 6 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu, Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimu patvirtintu teritorijos detaliuoju planu šio žemės sklypo ribos, dydis ir iš esmės naudojimo pobūdis nepakeisti. Kadangi minėti ankstesni administraciniai aktai galioja, Lietuvos apeliaciniam teismui 2009 m. spalio 19 d. nutartimi panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimą (duomenys neskelbtini), naudojimosi šiuo sklypu sąlygos iš esmės nepakito.Įgyvendinti savo, kaip pastatų esančių valstybinės žemės sklype, Neringos mieste, savininko teises ir vykdyti su šiais pastatais sietinas pareigas G. K. galės tiek esant teritorijos, kuriame yra minėtas sklypas, detaliam planui, tiek jam nesant ir tai priklausys nuo konkretaus poreikio ir planuojamų veiksmų pobūdžio, kuris nėra iš anksto žinomas. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, tik formaliai vertinant, įtakoja G. K. galimybių įgyvendinti savo, kaip sklype esančių nekilnojamųjų daiktų savininko teises lyginant su padėtimi, buvusia iki šio administracinio akto panaikinimo sumažėjimą, tačiau G. K. nepatyrė jokių savo teisių suvaržymų ar jų pažeidimo.Visų trijų instancijų teismai, nagrinėdami šią civilinę bylą, turėjo galimybę įvertinti jų padarytų sprendimų įtaką asmenų, naudojančių detaliajame plane nurodytą sklypą ir jame esančius nekilnojamus daiktus, tame tarpe ir G. K. teisėms bei pareigoms. G. K. neįtraukimas į civilinės bylos Nr. 2-70-159/2008 nagrinėjimą atspindi teismų poziciją, kad bylos išsprendimas neįtakoja jo teisių ir pareigų, o sprendimu ir nutartimi teismas dėl jų nenusprendžia.Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalis panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimą tik tikėtinai ir tik formaliai gali pažeisti G. K, kaip pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininko teises ir teisėtus interesus ir tai priklausys nuo savininko pasirinkto subjektyvinių teisių įgyvendinimo masto bei teisės aktuose įtvirtintų sąlygų.

Inicijuoti proceso atnaujinimą dėl to, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų, gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, todėl UAB „S. klubas ir partneriai“ prašymas atnaujinti procesą šiuo pagrindu yra negalimas. Be to, pareiškėjas nenurodė argumentų, kaip būtent Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimas patvirtinto detaliojo plano panaikinimas pažeidžia pareiškėjo nurodomų asmenų teise ir pareigas. Pažymėjo ir tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl administracinių aktų panaikinimo bei statinių sugriovimo neįtakoja jų teisių ir pareigų.Aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia proceso atnaujinimo būtinumą, yra nustatytos Konstitucinio Teismo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 37 straipsnio 7 dalimi, neįrodinėtinos nagrinėjamoje civilinėje byloje, taigi, proceso atnaujinimas dėl šių aplinkybių nėra galimas.Kartu su prašymu pateikiami įrodymai egzistavo civilinės bylos nagrinėjimo metu ir vien tai, kad pareiškėjas juos gavo tik įsiteisėjus teismo sprendimui, negali būti pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje.Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimu nebuvo panaikintas joks individualaus pobūdžio aktas, buvęs pagrindu teismo sprendimui, šioje byloje priimti, todėl Konstitucinio teismo sprendimas nėra pagrindas proceso atnaujinimui CPK 366 str. prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, konstatavo, kad padaryti pažeidimai yra esminiai ir statinio nugriovimas yra protinga ir proporcinga priemonė padarytiems pažeidimams pašalinti. Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant sprendimą ir nėra jokio pagrindo manyti, kad esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms teismas turėtų šiuos pažeidimus vertinti kitaip ir taikyti kitokias pasekmes pažeidimų pašalinimui.

Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų ir zonų ribų plano priėmimas neatitinka nei vieno iš CPK 366 straipsnyje nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų. Be to, minėto plano įsigaliojimas numatytas tik nuo 2011 m. spalio 31 dienos, taigi šiuo metu jis negalioja ir nėra jokio pagrindo jį taikyti.Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas nenustatė, kad CK 4.103 str. 3 d. ir Statybos įstatymo 28 str. 3 d. būtų įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujantys savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių likvidavimo būdai, todėl nėra pagrindo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.Pareiškėjas neturi įgaliojimų kitų asmenų vardu prašyti atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodytu pagrindu. G. G., R. G., G. K. atsiliepimuose ir pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jų teisės teismo sprendimu nebuvo pažeistos ir jie neketina inicijuoti proceso atnaujinimo.Architektūros ir statybos instituto leidinys „Mokslo darbai (Anotacijų rinkinys)“ buvo išleistas 1996 m., taigi, negalima teigti, kad ši aplinkybė pareiškėjui negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Be to, pareiškėjas konkrečiai neįvardija, kokią teisinę reikšmę bylos išsprendimui galėjo turėti tariamai trūkstama schemos dalis ir kokios šios trūkstamos dalies nuostatos paneigia teismų sprendimus šioje byloje.

Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų ir jo zonų ribų planas nėra įsigaliojęs, jis įsigalios, kai bus parengtas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, be to šio plano sprendiniai dar yra neaiškūs, todėl atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu negalima.Teismas pagrįstai nurodė, kad, kad pagal Konstitucijos 107 str. konstitucinio teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties konstitucijai yra nukreipiama į ateitį, todėl teisės aktas konstitucinis tol, kol jis pripažįstamas antikonstituciniu.Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytą pagrindą procesui atnaujinti dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimo neatliko išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, o tik pažymėjo, kad sutinka su trečiojo asmens Lietuvos Respublikos argumentais, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įvertino ir nurodė tai, kad statinių griovimas yra kraštutinė priemonė šalinant neteisėtos statybos padarinius, nes padaryti pažeidimai yra esminiai, tačiau neanalizavo aplinkybių dėl ko Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėjo šios išvados.Inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodytu pagrindu gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, manydami, kad pripažinus negaliojančiu minimą detalųjį planą jiems kilo teisinės pasekmės inicijuoti proceso atnaujinimą.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu konstatuota, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šis nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas. Schema paskelbta tinkamai ir faktas, kad visi turėjo galimybę susipažinti su šiuo dokumentu yra neįrodinėtinas. Schemos apimtis nebuvo įrodinėjimo dalykas šioje byloje. Be to, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai, o šiuo atveju manytina, kad teisės akto apimtis nėra juridinis faktas. Pareiškėjas taip pat nenurodė jokių aplinkybių, įrodančių, kad informacijos apie Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) apimties negalėjo gauti bylą nagrinėjant teisme.Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime, remdamasis Konstituciniam teismui duotais parodymais, nustatė, kad visi asmenys, norėję susipažinti su Schema, galėjo tai padaryti. Konstitucinio teismo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami, o tai reiškia ir negalimumą ginčyti bylos nagrinėjimo metu nustatytus fakto klausimus. Be to, teismuose nagrinėjant bylas, susijusias su Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano sprendinių pažeidimais, visi proceso dalyviai turėjo teisę susipažinti su Schemos originalu.

Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-70-159/2008 ir priimdamas skundžiamą nutartį, sprendė tik dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo klausimą, t.y. vertino, ar pagrindas procesui atnaujinti iš tiesų egzistuoja. Teismas posėdžio metu nenagrinėjo naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmės visų byloje esančių įrodymų kontekste, o tai ir reiškia pakartotinį bylos nagrinėjimą.Dar negaliojantis Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų ir jo zonų ribų planas bei teritorijų planavimo dokumentų projektai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis šios bylos kontekste. Teismo sprendimas priimamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir pasikeitęs ar kada nors galimai pasikeisiantis teisinis reglamentavimas nėra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Be to, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikoma įstatymo nuostatos, teisės normų aiškinimai.Praktikos apibendrinimuose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad CPK 366 str. įtvirtintose teisės normose nenustatyta galimybė atnaujinti procesą dėl norminio akto pakeitimo, panaikinimo ar jo normų pripažinimo prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Be to, teisės akto pripažinimas neatitinkančiu Konstitucijos nuostatų negali turėti įtakos jau pasibaigusiems teisiniams santykiams, t. y. juos atnaujinti ir pakeisti, o Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį.Pareiškėjas procese dalyvavo ir turėjo galimybę pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis, taip pat ir išsakyti argumentus dėl neva skirtingų kylančių teisinių pasekmių. Pareiškėjas tik formaliai nurodė, kad buvo į procesą neįtrauktų asmenų, taip pat neįrodo esant pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu.Schemos apimtis nebuvo įrodinėjimo dalykas šioje byloje, be to, turi būti įrodyta, kad kaip naujai paaiškėjusi nurodoma aplinkybė ne tik nebuvo žinoma, bet ir negalėjo būti žinoma. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės.Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šis nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas. Schema paskelbta tinkamai ir faktas, kad visi turėjo galimybę susipažinti su šiuo dokumentu, yra neįrodinėtinas.

Seimo nutarimas, kuriuo patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų planas, įsigalios ateityje ir realiu laiku negali būti taikomas. Keliamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kuris neturi juridinės galios ir iš jo sekančių pasekmių. Be to, patvirtinus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius bus reglamentuotas nacionalinio parko teritorijos naudojimas, todėl nėra pagrindo manyti, kad įsigaliojus Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų planui gali keistis faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis galimai gali būti atnaujintas procesas.Teisės akto pripažinimas neatitinkančiu Konstitucijos nuostatų negali turėti įtakos jau pasibaigusiems teisiniams santykiams, t.y. juos atnaujinti ir pakeisti. Pagal Konstitucijos 107 str. Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį.Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi užtikrino Konstitucijos 28 str. įtvirtintų teisių įgyvendinimą, tokiu būdu apginant suinteresuotų asmenų: G. ir R. G., G. K. teisę patiems neinicijuoti proceso atnaujinimo, kadangi jų kaip greta pareiškėjo sklypo esančių žemės sklypo nuomininkų bei pastatų savininkų teisės ginčijamais sprendimais nėra pažeistos.Aplinkybė dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) apimties neturėtų būti svarstoma, kadangi aplinkybės, kurios buvo nežinomos Konstituciniam Teismui nutarimo priėmimo metu, suteikia teisę tik paties Konstitucinio Teismo iniciatyva peržiūrėti savo nutarimą.Aplinkybė dėl nesuteiktos galimybės susipažinti nemokamai su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) neturėtų būti svarstoma, kadangi viešojo subjekto priimtų sprendimų apskundimo tvarka numatyta LR Viešojo administravimo įstatymo 23 str. Todėl manytina, kad esant pažeistoms asmens teisėms, t.y. nesudarytoms sąlygoms susipažinti nemokamai su tam tikrais dokumentais, asmuo jas gali ginti per numatytą terminą įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai, susiję su teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo (išnagrinėtos bylos atsakovo) prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, pagrįstumu.

Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Kitoks aiškinimas iškreiptų proceso atnaujinimo stadijos išimtinį pobūdį ir sukurtų situaciją, kai vien tik esant formaliam pagrindui būtų galima vėl iš naujo pakartotinai nagrinėti užbaigtą bylą. Tai pažeistų teismo baigiamojo akto pagrindu tarp šalių atsiradusį teisinį stabilumą bei teisinį tikrumą, jų teisėtus lūkesčius.

Pareiškėjo paduotame procesiniame dokumente išdėstytų aplinkybių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Vykdydamas šią pareigą, teismas procesinį dokumentą vertina ne pagal jo pavadinimą, o pagal turinį. Jeigu pareiškėjas išdėsto faktines aplinkybes procesiniame dokumente, tačiau netinkamai jas teisiškai interpretuoja, teismas, atlikęs šių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, turi priimti procesinį sprendimą dėl paduoto prašymo (reikalavimo) pagrįstumo. Tuomet, kai pareiškėjas prašo atnaujinti procesą byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), tačiau prašyme dėsto ir tokius argumentus, kurie, teisiškai juos įvertinus, galėtų sudaryti proceso atnaujinimo kitą pagrindą, teismas turi nustatyti, ar egzistuoja ir šis proceso atnaujinimo pagrindas.

Byloje pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia skirtingo pobūdžio aplinkybėmis. Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas įrodinėja, jog procesas užbaigtoje byloje turėtų būti atnaujintas tiek dėl faktinio pobūdžio aplinkybių, kurias jis įvardija naujai paaiškėjusiomis, tiek ir dėl teismų padarytų teisės taikymo klaidų (nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų; sprendimas priimtas neįvertinus Konstitucinio Teismo galimai neteisėtų veiksmų). Kolegijos nuomone, iš tokio prašymo turinio galima daryti išvadą, jog pareiškėjas savo prašymą iš esmės grindžia CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 7 punktais, taip pat aplinkybėmis, kurios nėra įtvirtintos civilinio proceso įstatyme kaip proceso atnaujinimo pagrindas (Konstitucinio Teismo nutarimu, priimtu po bylos užbaigimo, taip pat šio teismo ankstesniu nutarimu, kurio galimą neteisėtumą pareiškėjas įrodinėja).

Pareiškėjas, siekdamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu, turi įrodyti visas šioje normoje įtvirtintas sąlygas: 1) aplinkybių pobūdį (faktinį); 2) jų atsiradimo momentą (nagrinėjant bylą iš esmės); 3) paaiškėjimo momentą (po bylos išsprendimo); 4) tai, kad šias aplinkybes nustato ir teisiškai įvertina teismas; 5) aplinkybių lemiamą įtaką užbaigtos bylos baigčiai, t. y. kad dėl jų teismo baigiamasis aktas gali būti pakeistas ar panaikintas (sąsajumo ir esmingumo su byla sąlyga). Be kita ko, teismas turi įvertinti ir tai, ar pareiškėjas negalėjo šių aplinkybių nurodyti bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-276/2008). Naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimo ir paaiškėjimo laike momentai turi nesutapti: aplinkybės turi egzistuoti nagrinėjant bylą iš esmės, o apie jas turi būti sužinoma išsprendus bylą. Jeigu pareiškėjas neįrodo bent vienos iš sąlygų, tai reiškia, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, todėl procesas negali būti atnaujintas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas – atsakovas, su administraciniais teisiniais santykiais susijusioje civilinėje byloje, kurioje teismai tenkino ieškinį – panaikino (pripažino negaliojančiais) administracinius teisinius aktus ir įpareigojo atsakovą nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, prašymą atnaujinti procesą iš esmės grindė skirtingo pobūdžio aplinkybėmis.

Pirma, kad teritorijų planavimo specialistai būsimuosiuose Kuršių nerijos teritorijų planavimo dokumentuose numato ginčo teritorijos vystymą, kuris atitinka šiuo metu esamą faktinę padėtį. Anot pareiškėjo, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas bei Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas parengti Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XI-1248 dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano pagrindu. Kolegija pažymi, kad ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė atsirado po bylos išnagrinėjimo iš esmės, t. y. ji yra ne naujai paaiškėjusi, o naujai atsiradusi, todėl neatitinka naujai paaiškėjusiai aplinkybei taikomo jos atsiradimo laike (nagrinėjant bylą iš esmės) kriterijaus. Be to, apeliantas atskirajame skunde šią aplinkybę pats įvardija kaip įtvirtinančią naują teisinį reguliavimą, o ne kaip galinčią sudaryti įrodinėjimo dalyką. Kaip žinia, teisinio reguliavimo klausimai paprastai negali sudaryti įrodinėjimo dalyko byloje. Todėl teisės akto priėmimas po bylos užbaigimo negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto prasme. Ši aplinkybė taip pat nesudaro ir kito pagrindo atnaujinti procesą.

Antra, pareiškėjas įrodinėja, kad teismo baigiamajame akte suformuluotas įpareigojimas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nugriauti statinius yra neteisėtas, kadangi Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarimu pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai. Taigi, pareiškėjas procesą prašo atnaujinti dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo. Kolegija pažymi, kad teisinėje valstybėje galioja įstatymų nustatyta tvarka priimto ir paskelbto teisės norminio akto teisėtumo prezumpcija. Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus paneigti šią prezumpciją. Tačiau toks teisės norminio akto teisėtumo prezumpcijos paneigimas galioja tik į ateitį, t. y. teisės aktas netaikomas nuo jo pripažinimo neatitinkančiu Konstitucijos momento, jei pačiame sprendime nenurodyta kitaip. Be to, toks Konstitucinio Teismo nutarimo dėl įstatymo nuostatos pripažinimo neatitinkančia Konstitucijos, jeigu šia nuostata buvo grįstas teismo sprendimas civilinėje byloje, priėmimas, nesudaro įrodinėjimo dalyko byloje, neegzistavo nagrinėjant bylą, negalėjo būti žinomas pareiškėjui, t. y. jis negali būti pripažįstamas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Pareiškėjo nurodomas teisinis faktas - Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimo priėmimas negali būti laikomas ir teisės taikymo klaida, kadangi teismai bylą išsprendė pagal sprendimo priėmimo metu galiojančią teisę. Įstatymų leidėjas neįtvirtina Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo ir kaip savarankiško pagrindo atnaujinti procesą.

Trečia, naujai paaiškėjusia aplinkybe negalima vertinti ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime neįvertino dalies medžiagos, kuri buvo reikšminga šiam teismui sprendžiant klausimą dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) paskelbimo tinkamumo. Bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami tarp asmenų ginčus dėl teisės, neturi įgaliojimų vertinti Konstitucinio Teismo priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, o turi pareigą jais vadovautis. Pareiškėjo nurodomas argumentas, kad Konstitucinis Teismas ištyrė ne visą nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikalingą medžiagą, gali būti reikšmingas sprendžiant dėl paties Konstitucinio Teismo nutarimo teisėtumo, tačiau ne dėl bendrosios kompetencijos teismo sprendimo teisingumo. Be to, ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė buvo žinoma ar turėjo būti žinoma atsakovui bylos nagrinėjimu iš esmės metu, t. y. bet kuriuo atveju ji nėra naujai paaiškėjusi.

Ketvirta, atmestinas ir apelianto (atsakovo) argumentas, kad procesą reikia atnaujinti, nes teismas sprendime nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų - AB „Klaipėdos restauratorius", R. G., G. G. ir G. K. teisių bei pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Kolegija pažymi, kad subjektai, turintys teisę inicijuoti proceso atnaujinimo procedūrą, tai dalyvavę byloje asmenys ir viešąjį interesą ginantis Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras (CPK 37, 365 str.). Prašymą atnaujinti procesą taip pat turi teisę paduoti ir į bylos nagrinėjimą neįtraukti asmenys, tačiau tik CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, jeigu teismas sprendime nusprendė dėl jų materialiųjų teisių ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-324/2006), nes tik šie asmenys turi teisinį suinteresuotumą dėl proceso atnaujinimo. Kai byla turi akivaizdų viešąjį interesą, siekiant pašalinti su viešojo intereso gynimu susijusius pažeidimus, išimtiniais atvejais procesą galima atnaujinti CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkto pagrindu ir pagal dalyvavusio byloje asmens prašymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civ. byloje 3K-3-46/2011). Tai reiškia, jog, nesant akivaizdaus viešojo intereso, CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte numatytu pagrindu prašyti atnaujinti procesą gali neįtraukti išnagrinėtoje byloje asmenys. Tik tie dalyvavę byloje asmenys, kurie turi teisę pagal įstatymus ginti viešąjį interesą, esant akivaizdžiam viešojo intereso pažeidimui, kuris pasireiškia teismui nusprendus dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, galėtų šiais išimtiniais atvejais paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkto pagrindu. Taigi, tam, kad būtų galima atnaujinti procesą byloje aptariamu pagrindu, reikia nustatyti kelių teisinių faktų sudėtį: 1) teismas asmens, prašančio atnaujinti procesą, nebuvo įtraukęs į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu; 2) teismas baigiamuoju aktu nusprendė dėl šio asmens teisių ar pareigų tokiu būdu, kad pažeidė jo materialiąsias subjektines teises ar pareigas; 3) turi būti nustatyta, kad asmuo, prašantis atnaujinti procesą, neturi galimybių apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų įprastais pažeistų teisių gynimo būdais. Šiuo atveju procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-108/2009). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo – privataus juridinio asmens nurodomi asmenys - AB „Klaipėdos restauratorius", R.G., G. G., G. K. nereiškė prašymo dėl proceso atnaujinimo byloje. Dar daugiau, R.G., G. G., G. K. atsiliepimuose į prašymą atnaujinti procesą nurodė, kad jų manymu, teismai procesiniuose sprendimuose nepasisakė dėl jų materialiųjų subjektinių teisių, todėl pareiškėjo prašymas turi būti atmestas. G. K. tokią poziciją išdėstė ir atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą (t. 3, b.l. 101-105, 152-156). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu. Toks teisės aiškinimas atitinka konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Lygiateisiškumas, kaip teisės principas, nėra absoliutaus pobūdžio. Įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti skirtingas procesines teises asmenims, kurie (buvo) skirtingoje procesinėje padėtyje nagrinėjant bylą. Nedalyvavę byloje asmenys neturi teisės į apeliaciją ar kasaciją, tačiau savo subjektines teises jie gali ginti proceso atnaujinimo forma. Tuo tarpu dalyvavusių byloje asmenų teisės, kildinamos iš pamatinio proceso teisės principo - dispozityvumo procese realizuojamos platesne apimtimi. Tačiau tai nereiškia, kad teisinis reglamentavimas, kuris dalyvavusiems byloje asmenims draudžia paduoti prašymus atnaujinti procesą, jei jie grindžiami kitų asmenų subjektinių teisių galimais pažeidimais, pažeidžia skirtingose procesinėse padėtyse esančių asmenų, kurie patys, realizuodami iš dispozityvumo kildinamą teisę į savarankišką procesinę gynybą, teises. Kaip minėta, jeigu baigiamuoju aktu yra pažeistas viešasis interesas, jį ginti proceso atnaujinimo forma turi teisę Generalinis prokuroras.

Kaip nepagrįstas atmestinas ir apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad Nacionalinio parko teritorijos naudojimas bus sureglamentuotas patvirtinus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, o ne zonų ribų plano sprendinius, pasisakė dėl bylos esmės, kuri gali būti analizuojama tik atnaujinus procesą. Teismas skundžiamoje nutartyje tik patikslino pareiškėjo teiginį dėl plano, kuriuo pastarasis rėmėsi prašyme atnaujinti procesą, o ne nusprendė dėl ginčo, kuris gali būti analizuojamas tik atnaujinus procesą, esmės.

Taigi, pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą iš esmės grindė tiek aplinkybėmis, kurios apskritai galėtų sudaryti proceso atnaujinimo pagrindą užbaigtoje byloje, tiek ir aplinkybėmis, kurios negali sudaryti proceso atnaujinimo pagrindo. Išanalizavus pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą, o taip pat ir atskirojo skundo turinį, kitą bylos medžiagą, galima manyti, jog pareiškėjas ne pagal paskirtį naudodamasis proceso atnaujinimo institutu, siekia išvengti teismo baigiamuoju aktu nustatytų įpareigojimų nugriauti statinius, vykdymo.

Sprendžiant klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo nėra nagrinėjamas proceso teisės klausimas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 20 d. nutarties sustabdyti sprendimo vykdymą, privalomumo, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi panaikino šią ankstesnę savo nutartį.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į juos išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmestinas. Keisti ar naikinti šią nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.