Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-614-889/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-28
Bylos Nr.: e2S-614-889/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02484-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Milda Skersienė
Atsakovas: R. Ž., uždarosios akcinės bendrovės „Šlavanto slėnis“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Europinių kortelių servisas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-614-889/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02484-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.8 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų R. Ž. ir uždarosios akcinės bendrovės „Šlavanto slėnis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Europinių kortelių servisas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Šlavanto slėnis“ ir R. Ž. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Europinių kortelių servisas“ ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Šlavanto slėnis“ ir R. Ž. 6 908,13 Eur skolą ir 91,87 Eur delspinigių, iš viso 7 000 Eur; papildomai priteisti iš atsakovės UAB „Šlavanto slėnis“ 1 150,79 Eur delspinigių ir 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, iš viso 1 190,79 Eur; priteisti iš atsakovės UAB „Šlavanto slėnis“ 8 proc. dydžio, o iš atsakovo R. Ž. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Šlavanto slėnis“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, turtines teises, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei vertės sumažinimą, neviršijant 8 190,79 Eur sumos; areštuoti atsakovui R. Ž. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, turtines teises, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei vertės sumažinimą, neviršijant 7 000 Eur bendros ieškinio sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovės UAB „Europinių kortelių servisas“ prašymas patenkintas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovei UAB „Šlavanto slėnis“ priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos, esančios pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, turtinės teisės, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei vertės sumažinimą, neviršijant 8 190,79 Eur sumos; areštuotas atsakovui R. Ž. priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos, esančios pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, turtinės teisės, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei vertės sumažinimą, neviršijant 7 000 Eur bendros ieškinio sumos. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Teismas konstatavo, kad ieškovės pareikštas reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, reikalavimo suma yra pakankamai didelė, UAB „Šlavanto slėnis“ finansinė padėtis nėra gera, atsakovas R. Ž. pagal 2021 m. lapkričio 26 d. laidavimo sutartį yra UAB „Šlavanto slėnis“ laiduotojas. Ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovės UAB „Šlavanto slėnis“ kreditingumas buvo nepakankamas, ji neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju.

3.2. Teismas vertino, jog yra pagrindas manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomas, todėl taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 2 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atsakovai UAB „Šlavanto slėnis“ ir R. Ž. (apeliantai) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirojo skundo argumentai:

4.1. Atsakovai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas formaliai ir neteisingai įvertino ieškovės prašymą, netinkamai taikė procesines teisės normas, pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, vadovavosi teiginiais, o ne įrodymais ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri pablogino atsakovų padėtį.

4.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių ieškovo reikalavimą patenkino pritaikydamas CPK 148 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtį. Mano, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi už atsakovę UAB „Šlavanto slėnis“ laidavo atsakovas R. Ž.

4.3. Teigia, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir tikslingumo, t. y., kad jų nepritaikius teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti nebeįmanomas, o ieškinio sumos dydis nėra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės taikomos, kai ieškinio suma yra labai didelė, daug didesnė nei 8 190,79 Eur. Teigia, kad ši suma atsakovei UAB „Šlavanto slėnis“ nėra ypač reikšminga, skola susidarė per trumpą laiką nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. vasario 28 d., ieškovė pati nebuvo rūpestinga teikdama atsakovei kurą ir taip pati prisidėjo prie skolos didinimo, ypač jeigu ieškovei kilo abejonių dėl atsakovės mokumo. Pažymi, kad sudarydama sutartį ieškovė įsitikino UAB „Šlavanto slėnis“ kreditingumu, o laidavimo sutartis sudaryta tik dėl kredito limito padidinimo.

4.4. Nurodo, kad UAB „Šlavanto slėnis“ turtinė padėtis yra gera, atsakovė neskolinga valstybei, yra moki, turi nekilnojamojo turto, 2021 m. gruodžio 31 d. turimo turto vertė sudarė 91 471 Eur. Taigi UAB „Šlavanto slėnis“ turtinė padėtis paneigia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.

4.5. Pažymi, kad 2022 m. balandžio 5 d. sumokėjo ieškovei 500 Eur, tačiau ieškovė, pareikšdama ieškinį 2022 m. balandžio 8 d., šią aplinkybę nutylėjo. Dėl to ieškinys negalėtų būti patenkintas iki galo ir negali būti taikomos perteklinės laikinosios apsaugos priemonės. Taip pat dar po 500 Eur sumokėjo 2022 m. balandžio 27 d. ir 30 d. Be to, ieškiniu prašoma iš atsakovų priteisti solidariai 7 000 Eur skolą ir 1 190, 79 Eur delspinigių, o skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (turto areštų) mastas sudaro 15 190, 79 Eur. Atsakovai nesutinka dėl jiems pritaikytų per didelio masto apribojimų ir mano, kad juridiniam asmeniui, kai jo turtinė padėtis gera ir dar yra laiduotojas, gali būti netaikomos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai patiria nuostolius, ypač atsakovas laiduotojas R. Ž.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Atsakovai su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Teismo vertinimu, naujai teikiami įrodymai yra susiję su atskirajame skunde keliamais klausimais ir gali turėti įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai, o atsakovai negalėjo pateikti jų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo atveju buvo išspręstas neinformavus apie tai atsakovų. Priėmus naujai teikiamus įrodymus bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, nes byla yra elektroninė, atskirasis skundas su teismo pranešimu apie galimybę pateikti atsiliepimą į jį išsiųstas ieškovės atstovui advokato padėjėjui, ieškovė turėjo galimybę susipažinti su atsakovų pateiktais dokumentais. Be to, su atskiruoju skundu pateikti įrodymai šiuo metu yra pateikti ir pirmosios instancijos teismui kartu su ieškovų prieštaravimais dėl preliminaraus sprendimo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovų pateiktus dokumentus ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

7. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.

8. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

9. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, kai įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad esant laidavimo teisiniams santykiams teismas, vadovaudamasis CPK 148 straipsnio 2 dalimi, galėjo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantai painioja CPK reglamentuojamas procesines ieškinio užtikrinimo priemones ir CK materialiosios teisės normomis reglamentuojamus prievolės užtikrinimo būdus. Iš ieškinio turinio ir šalių procesinių dokumentų matyti, jog tarp šalių susiklostė laidavimo teisiniai santykiai, reglamentuojami CK normomis, kurių pagrindu ir reiškiamas ieškinys atsakovui R. Ž., tačiau tai niekaip nesusiję su CPK 148 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu laidavimu, kurio tikslas yra užtikrinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą kitu būdu. Pažymėtina ir tai, jog laidavimas gali būti pakankamas pagrindas nuspręsti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas tik tuo atveju, kai laiduotojas turi pakankamai turto ir galima tokį laidavimą vertinti kaip adekvatų (t. y. lygiavertį) pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Nagrinėjamu atveju atsakovas R. Ž. (laiduotojas) duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė tikėtinai pagrindė šioje byloje keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutinka ir pažymi, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Duomenų, kad ieškovė reikštų aiškiai nepagrįstą reikalavimą ar savo teises gintų netinkamu būdu, šioje proceso stadijoje byloje nėra. Ieškovė aiškiai suformulavo reikalavimą, pridėjo, jos nuomone, reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, o apeliantų teiginiai, kad dalį ieškovės prašomos priteisti skolos yra sumokėję, kad reikalavimas negalės būti patenkintas iki galo, šioje civilinės bylos stadijoje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra aktualūs. Šie apeliantų teiginiai yra susiję su ginčo esme ir skolos dydžiu, t. y. su civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu įrodinėtinomis aplinkybėmis.

12. Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1337-790/2019; 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-444-467/2022 ir kt.).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovų sąžiningumo, o taikydamas laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi tik reiškiamo reikalavimo dydžio kriterijumi. Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma, priešingai ieškovės teiginiams, nepagrindžia poreikio taikyti skolininko turto areštą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomą galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant klausimą dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nuspręsti dėl tokios grėsmės buvimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1122-1120/2019, 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1199-553/2020, 2021 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1082-1120/2021, 2022 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-494-910/2022 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytą naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimų suma, kuri apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra didelė, nesuponuoja grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Juo labiau, kad su atskiruoju skundu pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Šlavanto slėnis“ turi nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija ieškovės reiškiamo reikalavimo dydį. Pažymėtina, jog šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas taip pat galėjo gauti iš viešųjų valstybės registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

14. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai išplėtotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje nurodoma, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir (ar) įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, dėl kurio prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019; kt.).

15. Asmens nesąžiningumo taikant laikinąsias apsaugos priemones teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui kyla pareiga jį įrodyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1337-790/2019 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo atsakovų nesąžiningumo – nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovai ketina imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, siekdami pabloginti savo turtinę padėtį. Priešingai, ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones visiškai nepagrįstai nurodė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas preziumuojamas, kai ieškinio suma yra didelė, t. y. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia iš esmės tik ieškinio suma, kuri, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra itin didelė (reiškiamas 7 000 Eur reikalavimas solidariems skolininkams UAB „Šlavanto slėnis“ ir R. Ž. ir 1 190,79 Eur reikalavimas UAB „Šlavanto slėnis“) ir nėra ta reikšminga aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017). Finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

17. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie atsakovų veiksmus, liudijančius jų ketinimus turtą paslėpti ar perleisti. Nesant jokių duomenų apie atsakovų atliktus neteisėtus veiksmus, teismas neturi teisinio pagrindo nuspręsti, jog jų elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo požiūriu yra nesąžiningas. Ieškovei dėstant teiginius apie atsakovų nesąžiningumą ginčo teisiniuose santykiuose, pažymėtina, jog ieškovės teiginiai susiję su kilusio ginčo esme, todėl teismas šioje procesinėje stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos ir atitinkamai negali jomis vadovaujantis spręsti dėl atsakovų nesąžiningumo.

18. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Pagrįsti prašymą yra pareiškėjo pareiga. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju ieškovė tokių aplinkybių nenurodė, įrodymų nepateikė. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės prašymą.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

20. Nustatytų aplinkybių pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovams, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nespręstina – jos bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Europinių kortelių servisas“ reikalavimams užtikrinti atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Šlavanto slėnis“ ir R. Ž. taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja Milda Skersienė