- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2-444-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00216-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- G. S., J. S.
- Trečiasis asmuo
- notarui M
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų G. S. ir J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“ ieškinį atsakovams G. S., J. S., trečiajam asmeniui notarui M. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Technikonus“ teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2021 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro M. S. patvirtintą Turto atidalinimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sutartį, notarinio registro Nr. 8188; 2) taikyti restituciją ir priteisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise G. S. ir J. S. 2021 m. rugsėjo 24 d. Turto atidalinimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sutartyje, notarinio registro Nr. 8188 nurodytą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini); 3/4 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą - vaistinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); transporto priemonę MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); transporto priemonę LEXUS, RX350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruota G. S. vardu; 3) priteisti iš atsakovų ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei J. S. nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, 3/4 dalis pastato - gyvenamojo namo, kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą - vaistinę, esančią (duomenys neskelbtini).
3. Prašymą grindė tuo, kad atsakovai yra nesąžiningi, nes ginčijamas sandoris (2021 m. rugsėjo 24 d. Turto atidalinimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sutartis) buvo sudarytas netrukus po to, kai įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimas (civilinė byla Nr. e2A-817-1120/2021), kuriuo iš atsakovo G. S. ieškovei priteista 113 458 Eur, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, taip bandant išvengti išieškojimo iš nurodyto turto. Todėl siekiant užtikrinti galimą ieškovei palankų teismo sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelis būdas užtikrinti, kad ginčo dalykas (nekilnojamieji daiktai) nebus dar kartą perleisti tretiesiems asmenimis, neišsitęs reikalingų ginčyti sandorių grandinė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir ieškovės BUAB „Technikonus“ ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones: atliko įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini); 3/4 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą - vaistinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, leidžiant šį turtą perleisti ieškovei.
5. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, nes nėra pagrindo teigti, jog ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar ieškovė pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, dėl to darė išvadą, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas.
6. Pasisakydamas dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, teismas nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog ginčijama turto perleidimo sutartimi, kuri sudaryta vos po kelių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, siekiama išvengti išieškojimo iš nurodyto turto. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones formuluotę, teismas sprendė, kad ieškovė turi tikslą išlaikyti ginčo turto status quo (padėtis, kuri yra) iki bus išnagrinėtas kilęs ginčas, t. y. ieškovė siekia, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu ginčo turtas nebūtų perleistas kitiems asmenims ir kad teisės į jį nebūtų dar papildomai suvaržytos. Tai, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovei sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovus, kurie turi teisę disponuoti ginčo objektais, pripažįstama kaip aplinkybė, patvirtinanti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad, nors ieškovė prašo areštuoti ginčo nekilnojamuosius daiktus, tačiau ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiamas teisinis tikslas savo esme atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio dalyką, t. y. suformuluotų reikalavimų turinį, sprendė, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės, akivaizdžiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, atliktų jų užtikrinimo paskirtį, nes netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovai turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip papildomai suvaržyti teises į jį, todėl jų taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, o jų nesiėmus, galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
8. Teismas sprendė, kad egzistuoja abi sąlygos būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl ieškovės prašymą tenkino iš dalies – atliekant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, išskyrus turto perleidimą ieškovei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovai G. S. ir J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eA2-210-739/2022 pagal atsakovo prašymą dėl civilinės bylos Nr. e2-361-212/2019 atnaujinimo. Atnaujinus šią civilinę bylą, ieškovė apskritai neturėtų reikalavimo teisės į atsakovą.
9.2. Ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių masto. Teismas neatsižvelgė tai, kad prašomo areštuoti turto vertė ženkliai viršija ieškovės reikalavimo sumą. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašais, ginčo turto vidutinė vertė yra 488 000 Eur.
9.3. Ieškovė nurodo, kad jos turimas reikalavimas yra 113 458 Eur, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (viso ne daugiau nei 140 000 Eur). Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, nes neatitinka proporcingumo principo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Technikonus“ prašo atmesti atsakovų atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovės reikalavimo teisė į atsakovą (skolininką) G. S. kyla iš įsiteisėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021, kuriuo nuspręsta ieškovės naudai iš atsakovo G. S. priteisti 113 458 Eur, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Todėl laikytina, kad ieškovė turi galiojančią, neginčytiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į skolininką – atsakovą G. S., taip pat turi teisę ginčyti skolininko G. S. sudarytus turto perleidimo sandorius, kuriais pažeisti ieškovės, kaip kreditorės, interesai. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė atnaujinti procesą minėtoje byloje.
10.2. Atsakovai nenurodė jokių kitų argumentų, kurie leistų teigti, kad pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir todėl negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovai atskirajame skunde neginčija, kad egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti apskritai nebeįmanomu. Atsakovai neįrodinėja, kad jie yra sąžiningi, neketino / neketina perleisti ginčo turto ir nėra grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui. Atsakovai atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų poreikį byloje jos nagrinėjimo metu taikyti status quo užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones.
10.3. Šioje byloje ieškovė ginčija 2021 m. rugsėjo 24 d. Turto atidalinimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sutartį, kuria G. S. visą savo vertingą nekilnojamąjį turtą perleido sutuoktinei J. S.. Ieškovė siekia, kad sutuoktiniai būtų grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki ginčo sutarties sudarymo. Kadangi sutartis ginčijama visa apimtimi, įrašas dėl draudimo perleisti turtą turi būti taikomas visam restitucijos objektu esančiam turtui.
10.4. Nuginčijus sutartį visas sutartimi perleistas turtas atsakovams, kaip sutuoktiniams, priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovų turto dalys nebus individualizuotos. Skolininko G. S. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bus nustatyta tik vykdymo procese išskiriant konkrečią skolininko turto dalį. Be to, reali turto vertė negali būti sutapatinama su Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto verte, nustatyta masinio vertinimo būdu. Taigi, atsakovai neįrodė, kad areštuoto turto vertė yra didesnė nei reikalinga ieškinio reikalavimams užtikrinti.
10.5. Atsakovai neįrodinėja, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia jiems kokias tai neigiamas pasekmes ar apribojimus. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės tik riboja disponavimą turtu, tačiau niekaip neriboja atsakovės J. S. teisės valdyti ir naudoti turtą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo principą ir nevaržo atsakovės teisių daugiau nei reikia būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas preliminariai turi įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo sprendimo įvykdymo.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, tačiau atsakovai atskirajame skunde su šia teismo išvada nesutinka. Apeliantai nurodo, kad byloje, kurios pagrindu ieškovė kildina savo reikalavimo teisę, yra paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo, o, atnaujinus šią civilinę bylą, ieškovė apskritai neturėtų reikalavimo teisės į atsakovą.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Šios pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
15. Taigi, pradinėje bylos stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu atliekamas tik preliminaraus pareikšto ieškinio (šiuo atveju – skundo) pagrįstumo įvertinimas reiškia teismo įsitikinimą, ar ieškinys yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar yra pridedami šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai. Tik pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodinėjimo taisykles ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, galės būti atsakyta į klausimą, ar ieškinio reikalavimams patenkinti pakanka faktinių duomenų.
16. Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021 nuspręsta ieškovui BUAB „Technikonus“ iš atsakovo G. S. priteisti 113 458 Eur, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2022 m. vasario 21 d. atsakovas minėtoje byloje pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, atsisakė atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-361-212/2019. Atsakovas dėl minėtos teismo nutarties yra padavęs atskirąjį skundą, tačiau byla apeliacine tvarka dar nėra išnagrinėta.
17. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimo teisė į atsakovą G. S., patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nėra paneigta ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne) pagrįstumo nėra kitokių duomenų, todėl apeliantų atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Jokių kitų argumentų, galimai pagrindžiančių ieškinio prima facie nepagrįstumą, atsakovai taip pat nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinyje nurodytų duomenų visiškai pakako ieškiniui, kaip preliminariai pagrįstam, įvertinti, o, ar reikalavimai bus patenkinti, teismas pasisakys tik bylą išnagrinėjęs iš esmės.
18. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, kai ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, jog, nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, kad atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018, 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015). Vien tik aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas (priteistas) natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014).
21. Kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė pripažinti negaliojančia 2021 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro M. S. patvirtintą Turto atidalinimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sutartį ir taikyti restituciją – priteisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise G. S. ir J. S. 2021 m. rugsėjo 24 d. Turto atidalinimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sutartyje, notarinio registro Nr. 8188 nurodytą turtą: žemės sklypą, 3/4 dalis pastato - gyvenamojo namo, kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), bei negyvenamąją patalpą - vaistinę, esančią (duomenys neskelbtini). Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje dalis pareikštų reikalavimų yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, todėl, siekiant užtikrinti status quo išsaugojimą, tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovų nesąžiningumo.
22. Pažymėtina, kad ieškinio tenkinimo atveju, pritaikius restituciją, aukščiau minėtas nekilnojamasis turtas vėl taptų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atsakovui G. S. priklausanti dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje turėtų būti nustatoma vykdymo procese. Todėl šiuo atveju nėra laikytinas reikšmingu ieškovės reikalavimo dydžio ir nekilnojamojo turto vertės santykis, o laikinosios apsaugos priemonės pagrįstai pritaikytos visam nekilojamajam turtui, dėl kurio nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso vyksta šalių ginčas.
23. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingu atveju (t. y. pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui), būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018). Ši praktika aktuali ir nagrinėjamu atveju, kadangi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir jų taikymo proporcingumo principą, tik iš dalies taikė ieškovės prašomus turto apribojimus ir sprendė, kad yra pagrindas tik atlikti įrašus nekilnojamojo turto registre, neareštuojant turto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės nėra perteklinės ir nepagrįstai nesuvaržo atsakovų teisių. Konkrečių argumentų dėl nepagrįsto atsakovų teisių suvaržymo nepateikė ir apeliantai.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančias aktualias CPK teisės normas bei teismų praktiką. Naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.