Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Šlavanto slėnis“ ir R. Ž. patikslintą apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Europinių kortelių servisas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Šlavanto slėnis“ ir R. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo (patikslinto) ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas (patikslintas) netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl delspinigių dydžio

16. Atsakovai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta priteisti solidariai iš atsakovų 1240,53 Eur delspinigių, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, teigia, jog delspinigiai turi būti sumažinti nuo 0,2 procento iki 0,02 procento. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai atsižvelgė į tai, jog atsakovai dalį skolos sumokėjo, sumažino delspinigius nuo 1242,66 Eur iki 1240,53 Eur, tačiau atsakovų vertinimu, delspinigiai turėtų būti sumažinti iki 240,53 Eur sumos.

17. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė ir uždaroji akcinė bendrovė „Šlavanto slėnis“ 2021 m. spalio 19 d. sudarė prekių ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 96702/2021, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šlavanto slėnis“ galimybę naudotis perduotomis kuro kortelėmis „E100“ prekių ir arba paslaugų įsigijimui degalinėse ir kelių serviso punktuose. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Šlavanto slėnis“ už visas ieškovės bei kitų „E100“ sistemos dalyvių suteiktas prekes ir arba paslaugas (įskaitant elektronines paslaugas) įsipareigojo apmokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Šalys sutartimi taip pat susitarė (sutarties 5.2 punktas), kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šlavanto slėnis“ netinkamai vykdant mokėjimo prievoles pagal sutartį, atsakovė moka 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną, pradedant skaičiuoti nuo faktinio įsiskolinimo susidarymo dienos iki visiško skolos padengimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuo 2021 m. lapkričio 26 d. buvo sudaryta neterminuota laidavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas R. Ž. neatlygintinai įsipareigojo atsakyti bet kuriam iš „E100“ sistemos dalyvių (kreditorių) visu savo turtu, jeigu atsakovė (bendrovė) tinkamai ir laiku neįvykdys visų esamų ir/ar būsimų savo prievolių ar jų dalies, atsirasiančių iš sutarties netinkamo vykdymo.

18. Kaip matyti nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas galutiniu teismo sprendimu priteisė ieškovei dalį delspinigių, tai yra atsižvelgiant į tai, jog atsakovai dalį skolos ieškovei sumokėjo, pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovės prašomus priteisti 1242,66 Eur delspinigius sumažinti iki 1240,53 Eur sumos, tačiau atsakovų vertinimu, delspinigiai turėtų būti sumažinti iki 240,53 Eur, kadangi jie yra neprotingo dydžio ir turi būti mažinami. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina.

19. Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2008).

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys, sudariusios prekių ir paslaugų teikimo sutartį yra verslininkės – uždarosios akcinės bendrovės. Sutarties 5.2 punktu šalys susitarė, dėl delspinigių dydžio. Vertinant atsakovų apeliacinio skundo argumentus būtina atsižvelgti į tai, kad abi šalys sudariusios sutartį yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, besiverčiantys komercine veikla, kurių derybinės pozicijos sutarties sudarymo metu buvo lygios, kiekviena iš jų turėjo realias galimybes daryti įtaką pasirašomos sutarties nuostatomis. Priešingų aplinkybių atsakovai neįrodinėja. Taigi verslininkams taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl laikytina, kad šalys, sudarydamos sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti sutarties nuostatas, įvertinti savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Atsakovai neteikė jokių įrodymų, kad, sudarydami sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl netesybų sąlygos. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovai prašė pakeisti sutartyje numatytą delspinigių dydį, ar prieštaravo dėl jų dydžio.

21. Šiuo atveju šalių sudaryta sutartimi nustatytas netesybų dydis, nėra akivaizdžiai neprotingas ar per didelis. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Pažymėtina ir tai, kad atsakovų skola tęsiasi pakankamai ilgą laiko tarpą, atsakovai skolos fakto neneigia, tačiau skolos ieškovei negrąžina. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančių aplinkybių visumą, tai yra jog sutarties šalys yra verslininkės, į tai, jog atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad, sudarydami sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl netesybų sąlygos, į tai, kad atsakovai skolos fakto neneigia, tačiau ieškovei skolos negrąžina, nutaria, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti šalių sutartyje nustatytas netesybas. Prašomos netesybos faktinių bylos aplinkybių kontekste nėra neprotingai didelės, neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams, todėl teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės

22. Atsakovai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta priteisti skolą, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas solidariai iš atsakovų nurodo, kad ieškovė buvo nerūpestinga, tiekė kurą bendrovei ir didino jos įsiskolinimą. Nurodo, kad šiuo atveju laidavimo sutartis buvo pasirašyta ne dėl atsakovės (uždarosios akcinės bendrovės „Šlavanto slėnis“) nepakankamo kreditingumo, o dėl kredito limito padidinimo. Teigia, jog atsakovė (bendrovė) turi pakankamai turto, yra moki, dalį prievolės įvykdė, be to, atsakovai teismine tvarka prašė pripažinti atsakovės (uždarosios akcinės bendrovės „Šlavanto slėnis“) asmeninę atsakomybę dėl prievolės ieškovei, tačiau šios aplinkybės teismas neįvertino. Mano, jog skola ir delspinigiai turi būti priteisti tik iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šlavanto slėnis“.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po 2021 m. spalio 19 d. prekių ir paslaugų teikimo sutarties sudarymo (tarp ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Šlavanto slėnis“), nuo 2021 m. lapkričio 26 d. tarp visų „E100“ sistemos dalyvių (ir su atsakovu R. Ž.) buvo sudaryta neterminuota laidavimo sutartis Nr. EKS-101A/2021, kurios pagrindu atsakovas R. Ž., kaip faktinis atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šlavanto slėnis“ vadovas, neatlygintinai įsipareigojo atsakyti bet kuriam iš „E100“ sistemos dalyvių (kreditorių) visu savo turtu, jeigu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Šlavanto slėnis“ tinkamai ir laiku neįvykdys visų esamų ir ar būsimų savo prievolių ar jų dalies, atsirasiančių iš sutarties netinkamo vykdymo (Laidavimo sutarties 1 punktas), tai yra laiduotojas solidariai atsakys bet kuriam iš „E100“ sistemos dalyvių 7000 Eur ribose.

25. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog atsakovai neginčija fakto, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Šlavanto slėnis“ ilgą laiko tarpą tinkamai nevykdo įsipareigojimų ieškovei, į tai, jog laidavimo sutartimi atsakovas R. Ž. įsipareigojo atsakyti bet kuriam iš „E100“ sistemos dalyvių (kreditorių) visu savo turtu, jeigu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Šlavanto slėnis“ tinkamai ir laiku neįvykdys visų esamų ir ar būsimų savo prievolių, į tai, jog laidavimo sutartis nėra nuginčyta, priešieškinys dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nėra pareikštas, į tai, jog atsakovai nepateikė jokių duomenų apie uždarosios akcinės bendrovės „Šlavanto slėnis“ finansinę padėtį, nesutiktina su atsakovais, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta taikyti atsakovų solidariąją atsakomybę. Priešingai, kaip matyti nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje pateiktą laidavimo sutartį, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, dėl ko pagrįstai nusprendė nustatyti atsakovų solidariąją atsakomybę ieškovės atžvilgiu.

Dėl palūkanų ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų

26. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė priteisti atitinkamai priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šlavanto slėnis“ 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 8 procentų palūkanas ir atitinkamai iš atsakovo R. Ž. 5 procentų dydžio palūkanas. Teigia, jog teismas priteisdamas palūkanas neatsižvelgė į tai, jog jos yra neprotingai didelės, neįvertino, kad ieškovė sumažino dalį ieškinio reikalavimų. Mano, jog priteistos 8 procentų palūkanos yra aiškiai per didelės, todėl turi būti mažinamos. Nurodo, jog MAPKSVPĮ neturi aukštesnės galios nei civilinis kodeksas, be to, dėl šio įstatymo taikymo šalys nesusitarė, todėl palūkanos turi būti sumažintos, o 40 Eur skolos išieškojimo išlaidos laikytinos nepagrįstomis. Pažymi, jog teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pareikšdama ieškinį be kita ko prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šlavanto slėnis“ 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų ir 8 procentų dydžio palūkanas MAPKSVPĮ pagrindu, taip pat priteisti iš atsakovo R. Ž. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog sutartį dėl prekių ir paslaugų teikimo sudarę asmenys yra juridiniai asmenys, nusprendė tenkinti ieškovės pareikštus reikalavimus MAPKSVPĮ pagrindu. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinkama.

28. Pirmiausia pažymėtina tai, kad šalys sudarydamos 2021 m. spalio 19 d. prekių ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 96702/2021 susitarė, jog šaliai pažeidus sutartį, šalis privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius CK ir kitų galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka (sutarties 5.1 punktas). Minėtos sutarties 7.1 punktu šalys taip pat susitarė, kad sutartis sudaryta, vykdoma ir aiškinama remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Minėtos sutarčių nuostatos leidžia nesutikti su atsakovais, jog šiuo atveju MAPKSVPĮ nuostatos negali būti taikomos, kadangi šalys dėl įstatymo taikymo atskirai nesusitarė. Priešingai, kaip matyti sutartyje aiškiai nurodyta, jog esant sutarties pažeidimo faktui nuostoliai atlyginami tiek CK, tiek ir kitų galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

29. Pagal MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį komercinė sutartis – tai ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Aiškinant sistemiškai, įstatymas nustato teisę ieškovei gauti vienkartinę 40 Eur sumą, kaip ikiteisminį skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą ar patirtus nuostolius, tik esant vienai būtinai sąlygai, tai yra jei kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas.

30. Atsižvelgiant į tai, jog sutartis buvo sudaryta tarp ūkio subjektų, šalių sudaryta sutartis yra komercinė, į tai, jog sutartimi šalys susitarė ir dėl netesybų dydžio, į pirmosios instancijos teismo nustatytą ir neginčijamą faktinę aplinkybę jog atsakovai pažeidė prievolę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė MAPKSVPĮ nuostatas priteisdamas 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas ir 8 procento dydžio palūkanas. Nors atsakovai teigia, jog minėtos palūkanos yra neprotingo dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, jog palūkanų dydis yra nustatytas įstatymu, į tai, kad šiuo atveju ginčas kilo iš komercinės sutarties, į tai, jog atsakovai ilgą laiką neatsiskaito su kreditore, nesutiktina su atsakovais, jog šiuo atveju yra pagrindas mažinti palūkanų dydį. Nors atsakovai teigia, kad teismas spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius, šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentuose su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi priešingai nei teigia atsakovai pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, jų pagrindu nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisingą ir motyvuotą teismo sprendimą, kurį naikinti ir ar keisti apeliacinio skundo motyvais šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų (21,71 procento) atitinkamai mažintinos ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas R. Ž. patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų teikdamas atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo patenkintas, o ir be to, atsakovas R. Ž. patyrė ir 148,37 Eur papildomų išlaidų, vykdamas į teismo posėdį Klaipėdos mieste. Prašo kelionės ir viešbučio išlaidas pripažinti būtinomis išlaidomis ir šias išlaidas priteisti iš ieškovės.

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, numatanti, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

33. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 2 punkte taip pat numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgtina nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (tai yra bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos; kitos svarbios aplinkybės).

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė duomenis, kad jos bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro sumokėtas 137 Eur žyminis mokestis ir 1573 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidos. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, kadangi kaip pagrįstai nurodė ieškovė minėtomis Rekomendacijomis maksimali suma už ieškinio surašymą šioje byloje advokato padėjėjui galėjo būti 3358,60 Eur. O šiuo atveju ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma atitinka bylos sudėtingumą.

35. Atsakovai teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė pateikė klaidingus duomenis apie skolos dydį, tikslino reikalavimą, dėl ko jos patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atitinkamai sumažintos, tačiau su šiuo argumentu atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių ieškovė turėjo patikslinti reiškiamus reikalavimus, nesutiktina. Kaip matyti ieškovė ieškinį teismui pateikė 2022 m. balandžio 18 d., be kita ko, prašydama priteisti 6908,13 Eur skolą, tačiau atsakovai dalį šios skolos sumokėjo prieš pat ieškinio pateikimą (2022 m. balandžio 6 d. sumokėjo 500 Eur) ir dalį skolos, sumokėjo jau iškėlus civilinę bylą (2022 m. balandžio 28 d. ir 2022 m. gegužės 2 d. sumokėjo po 500 Eur), todėl šiuo atveju ieškovės poreikį tikslinti skolos dydį lėmė ne sąmoningai neteisingų duomenų teikimas teismui, o atsakovų veiksmai, tai yra dalies skolos sumokėjimas prieš pat ieškinio teikimą ir dviejų įmokų atlikimas iškėlus civilinę bylą. Pažymėtina, kad minėtomis įmokomis iš esmės buvo dengiamas ieškovės reiškiamas reikalavimas nuo bendros 6908,13 Eur sumos, todėl šiuo atveju, ieškovė turi teisę į visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, nes ieškovės poreikį tikslinti ieškinio reikalavimus lėmė ne jos netinkamas procesinis elgesys, netinkamai suformuluoti reikalavimai, o atsakovų veiksmai, tenkinant ieškovės reikalavimą iš dalies, tai yra atliekant įmokas ieškovei.

36. Atsakovai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas turėjo atitinkamai įtraukti ir paskirstyti išlaidas, kurias atsakovai patyrė teikdami atskirąjį skundą (400 Eur) ir papildomas išlaidas vykstant į teismo posėdį Klaipėdoje (148,37 Eur), tačiau su šiais argumentais negalima sutikti, kadangi įstatyme įtvirtintos (nutarties 32 – 33 punktai) bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra grindžiamos principu ,,pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši principinė nuostata būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš esmės pilna apimtimi, ieškovė įgijo teisę į visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl nesutiktina su atsakovų argumentais, jog teismas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas turėjo priteisti iš ieškovės.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde (patikslintame) nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

38. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti patikslinto apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovų patikslinto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, atsakovams bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 726 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad patikslinto apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami visiškai, ieškovei iš atsakovų lygiomis priteistinos 726 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, tai yra po 363 Eur. Pažymėtina, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šlavanto slėnis“ ir atsakovo R. Ž. po 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Europinių kortelių servisas“, naudai.