Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,

K. P., gim. (duomenys neskelbtini), pagal BK 208 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

K. P., gim. (duomenys neskelbtini), pagal BK 209 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi paskirta galutine subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir galutinė subendrinta bausmė R. T. paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką R. T. įskaitytas pagal Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį atliktas bausmės laikas.

Civilinio ieškovo valstybės įmonės „T. b.“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 150 888,67 Eur (520 988,41 Lt) padarytos žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. T. nuteistas už tai, kad sukurstė V. M. pagaminti netikrus dokumentus už 289,62 Eur (1 000 Lt) piniginį atlygį, t. y. žinodamas, kad V. M. iš K. P. neįgyja ir neįgis UAB „F“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) akcijų, neperima ir neperims UAB „F“ buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, bendrovės antspaudo ir turto, suprasdamas, kad šiai bendrovei nevadovaus, 2011 metų liepos mėnesį, tiksliau nenustatytu metu ir vietoje, palenkė V. M. padaryti nusikalstamą veiką, duodamas V. M. 289,62 Eur (1 000 Lt) atlygį, kad šis pasirašytų K. P. pateiktame ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintame dokumente – 2011-07-18 UAB „F“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, šios įmonės direktoriaus K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., jam pateiktame UAB „F“ perduodamų bylų, dokumentų ir antspaudų sąrašuose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintame ir pateiktame 2011-07-18 UAB „F“ akcininko sprendime dėl K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., atleidimo iš UAB „F“ direktoriaus pareigų nuo 2011-07-18 ir V. M. paskyrimo į UAB „F“ direktoriaus pareigas nuo 2011-07-19. Tokiu būdu pagaminus netikrus dokumentus, su K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurie nežinojo apie daromą nusikaltimą, ir V. M. panaudojo, pateikdamas VĮ (duomenys neskelbtini), tikslu įregistruoti neva pasikeitusius duomenis apie UAB „F“ akcininką, vadovą bei įmonės pavadinimą ir kur 2011-07-20 suklastota akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota. R. T., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad V. M. UAB „F“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) akcijų nėra įsigijęs, neperėmė ir neperduos UAB „F“ buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, bendrovės antspaudo ir turto, palenkė V. M. padaryti nusikalstamą veiką, nurodydamas susitikti tiksliau nenustatytu metu ir vietoje su Ukrainos piliečiu M. P. ir pasirašyti pateiktame nenustatyto asmens pagamintame dokumente – 2011-07-26 UAB „F“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje ir šiuose dokumentuose melagingai patvirtinti žinomai netikrus duomenis apie tai, kad V. M. parduoda Ukrainos piliečiui M. P. 6 000 UAB „F“ akcijų už 6 950,88 Eur (24 000 Lt) bei perduoda UAB „F“ turtą, dokumentus ir antspaudą. Tokiu būdu pagamintus netikrus dokumentus V. M. kartu su M. P. panaudojo, pateikdamas VĮ (duomenys neskelbtini), kur suklastota akcijų pirkimo – pardavimo sutartis 2011-07-26 buvo įregistruota.

1.1. K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009-01-27 iki 2011-07-18 būdamas UAB „F“ direktoriumi bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su vieninteliu UAB „F“ akcininku K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., pagal iš anksto sudarytą nusikalstamą planą kaip išvengti didelės vertės turtinės prievolės, kai jo vadovaujama bendrovė UAB „F”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), vykdydama veiklą 2009-2011 metais gavo piniginių įplaukų 2 415 369,81 Lt (699 539,45 Eur), pervestų į sąskaitą banke, bei 1 698 332,74 Lt (491 871,16 Eur) grynaisiais pinigais ir turėjo galimybę sumokėti privalomuosius mokesčius į valstybės biudžetą, tačiau nevykdydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.923 straipsnio 2 dalies 5 punkto, kur numatyta, kad jeigu visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų sąskaitoje nepakanka, skolininkas privalo nurodyti lėšas nurašyti iš sąskaitos šia eile: penktąja eile nurašomos lėšos pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, nuostatų, penktos eilės pinigų gavėjams išmokėjo 1 443 054 Lt (417937,32 Eur) (tiekėjams – 1 375 554 Lt (398 387,97 Eur), kitiems skolų gavėjams 67 500 Lt (19 549,35 Eur)), žinodamas, kad nuo 2008 metų bendrovės veikla nuostolinga ir apie didėjančias skolas, kad AB (duomenys neskelbtini) bendrovei priėmus sprendimą sutartis: 2007-01-18 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 15 vilkikų „Volvo FH12“ finansavimo, 2007-01-18 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 15 puspriekabių „Koegel“ finansavimo ir 2007-09-26 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lengvojo automobilio „Audi Q7“ finansavimo nutraukti dėl pradelstų skolų ir AB (duomenys neskelbtini) bendrovei išrašius kreditines PVM sąskaitas faktūras grąžinamų 15 vilkikų, 15 priekabų bei lengvojo automobilio „Audi Q7“ neapmokėtai likutinei vertei, dėl ko UAB „F“ atsiras mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, siekdamas išsaugoti UAB „F“ turtą susijusių asmenų nuosavybėje bei išvengti prievolių valstybės biudžetui vykdymo, tyčia, apgaule, sukurdamas fiktyvią teisinę padėtį, kad įmonė „F“ taptų beturtė ir į ją nebūtų galima nukreipti reikalavimo, 2009-03-13 įregistravus UAB „F. L.“, adresu (duomenys neskelbtini), kurios akcininku ir vadovu jis buvo, UAB „F. L.“ pardavė UAB „F“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones: 2009-04-14 gamybinį cechą, esantį (duomenys neskelbtini), ir administracines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), bei laikotarpiu nuo 2009-03-30 iki 2009-11-30 8 vilkikus VOLVO FH12, 5 puspriekabes KRONE SDP27, 3 puspriekabes KOEGEL SN24 ir lengvąjį automobilį „D. G. Caravan“, 2009-03-30 pardavė UAB „K“, kurios direktorius sutarties pasirašymo dieną buvo G. P., dalį gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), 2009-04-24 pardavė lengvąjį automobilį „Subaru Tribeca“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. M. už 79 000 Lt (22 879,98 Eur), ir kai 2009-06-17 AB (duomenys neskelbtini) bendrovei priėmus sprendimą sutartis: 2007-01-18 Nr. S2007-010014 dėl 15 vilkikų „Volvo FH12“ finansavimo, 2007-01-18 Nr. S2007-010015 dėl 15 puspriekabių „Koegel“ finansavimo ir 2007-09-26 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lengvojo automobilio „Audi Q7“ finansavimo nutraukti ir pagal nutrauktas lizingo sutartis 2009 m. rugsėjo ir gruodžio mėn., 2010 m. rugpjūčio mėn. ir 2011 m. vasario mėn. išrašius ir bendrovei „F“ iš viso pateikus 31 kreditinę PVM sąskaitą faktūrą grąžinamų 15 vilkikų, 15 puspriekabių „Koegel“ ir lengvojo automobilio „Audi Q7“, nurodė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie nusikalstamą planą, gavus 2009 m. rugsėjo ir gruodžio mėn., 2010 m. rugpjūčio mėn. ir 2011 m. vasario mėn. AB (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „F“ išrašytas kreditines PVM sąskaitas faktūras grąžinamų 15 vilkikų, 15 puspriekabių „Koegel“ ir lengvojo automobilio „Audi Q7“, neįtraukti šių kreditinių PVM sąskaitų faktūrų į UAB „F” buhalterinę apskaitą ir pateikti PVM deklaraciją už 2009 m. 11 mėn., už 2009 m. 12 mėn.; už 2010 m. 8 mėn.; už 2011 m. 2 mėn. 2011-04-07 ir 2011-04-15, pateikiant patikslintą PVM deklaraciją, kuriose 489 229 Lt (141 690,51 Eur) sumažino atskaitomą PVM ir šia 489 229 Lt (141 690,51 Eur) suma padidino mokėtiną į biudžetą PVM; bei, žinodamas, kad UAB „F“ kaip mokesčių mokėtojas yra įsiskolinęs valstybės biudžetui, t. y. 489 229 Lt (141 690,51 Eur) mokėtino į biudžetą PVM, pažeisdamas 2004-04-13 Nr. IX-2112 Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 6 ir 8 punktų nuostatas, nustatančias, kad mokesčių mokėtojas privalo saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus, bei pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, tikslu paslėpti UAB „F“ buhalterinės apskaitos dokumentus, atliko fiktyvų UAB „F“ perleidimą ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą, t. y. tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su akcininku K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., pagal iš anksto sudarytą nusikalstamą planą, kaip išvengti didelės vertės turtinės prievolės, surado fizinį asmenį V. M., kuris už 1000 Lt (289,62 Eur) atlygį, žinodamas, kad iš K. P. neįgyja ir neįgis UAB „F“ akcijų, neperima ir neperims UAB „F“ buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, bendrovės antspaudo ir turto, suprantant, kad šiai bendrovei nevadovaus, 2011 metų liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu metu ir vietoje, pasirašant K. P. pateiktame ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintame dokumente – 2011-07-18 UAB „F“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, šios įmonės direktoriaus K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., pateiktame UAB „F“ perduodamų bylų, dokumentų ir antspaudų sąrašuose, pasirašius ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintame ir pateiktame 2011-07-18 UAB „F“ akcininko sprendimą dėl K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., atleidimo iš UAB „F“ direktoriaus pareigų nuo 2011-07-18 ir V. M. paskyrimo į UAB „F“ direktoriaus pareigas nuo 2011-07-19 ir V. M., šiuose dokumentuose melagingai patvirtinus žinomai netikrus duomenis apie tai, kad iš K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., už 24 000 litų (6950,88 Eur) buvo įsigytos 6000 vnt. UAB „F“ akcijų bei buvo perimtas UAB „F“ turtas, dokumentai ir antspaudas bei priimti sprendimai dėl bendrovės valdymo, ir tokiu būdu paslepiant įmonės dokumentus, dėl ko nėra galimybės nustatyti UAB „F“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009, 2010 metus ir laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-11-19 (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo diena), ir dėl šių veiksmų K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kaip asmuo, pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, už juridinio asmens prievoles atsakantis savo turtu, ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini), kaip asmuo, pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, privalantis atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, ir UAB „F“ naudai apgaule, t. y. siekiant suklaidinti kreditorius ir apsunkinti kreditoriams jų teisių gynimą, įforminus fiktyvų UAB „F“ akcijų perleidimą, dokumentų perdavimą ir paslėpus apskaitos dokumentus, išvengė didelės vertės turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 520 988,41 Lt (150 888,67 Eur), t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

1.2. Be to, K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009-01-27 iki 2011-07-18 būdamas UAB „F“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bendrininkų grupėje, kartu su UAB „F“ akcininku K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2009-2011 metais, veikdamas tyčia, žinodamas, kad UAB „F“ dirba nuostolingai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, o būtent: būdamas UAB „F“ direktoriumi bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, 2009-2011 m., veikdamas tyčia, žinodamas, kad bendrovė dirba nuostolingai – UAB „F“ balanso duomenimis, bendrovės visas turtas 2009-12-31 buvo 4 283 642 Lt (1 240 628,48 Eur), visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 644 838 Lt (1 345 238,07 Eur), tai yra visos bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę, todėl UAB „F“ 2009-12-31 buvo nemoki ir negalėjo įvykdyti visų įsipareigojimų kreditoriams, t. y. UAB „F“, esant sunkioje ekonominėje padėtyje, nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdama galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus, t. y. vykdydama veiklą 2009-2011 metais, gavo piniginių įplaukų 2 415 369,81 Lt (699 539,44 Eur), pervestų į sąskaitą banke, bei 1 698 332,74 Lt (491 871,16 Eur) grynaisiais pinigais ir turėjo galimybę sumokėti privalomuosius mokesčius į valstybės biudžetą, tačiau nevykdydama CK 6.923 straipsnio 2 dalies 5 punkto, kur numatyta, kad jeigu visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų sąskaitoje nepakanka, skolininkas privalo nurodyti lėšas nurašyti iš sąskaitos šia eile: penktąja eile nurašomos lėšos pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, nuostatų, penktos eilės pinigų gavėjams išmokėjo 1 443 054 Lt (417 937,32 Eur), iš jų tiekėjams – 1 375 554 Lt (398 387,97 Eur), kitiems skolų gavėjams 67 500 Lt (19 549,35 Eur), ir nesumokėjo PVM mokesčių į valstybės biudžetą 520 988,41 Lt (150 888,67 Eur), t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje.

1.3. Be to, K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009-01-27 iki 2011-07-18 būdamas UAB „F“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą – sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir padarė didelės turtinės žalos kreditoriui, nesumokėdamas 520 988,41 Lt (150 888,67 Eur) PVM mokesčių į valstybės biudžetą, t. y. tyčia sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius, žinodamas, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų:

- UAB „F. L.“, kurios direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2009-03-06 iki 2009-04-09 buvo K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuo 2011-09-07 direktorius K. P., gim. (duomenys neskelbtini), 2009-04-14 pardavė gamybinį cechą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 802 778,56 Lt (232 500,74 Eur), kai sutarties pasirašymo dieną pastato vidutinė rinkos vertė 5 868 000 (be PVM) Lt (1 699 490,27 Eur), 2009-04-14 pardavė administracines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), už 158 129,19 Lt (be PVM) (45 797,38 Eur), kai parduodamų administracinių patalpų vidutinė rinkos vertė 213 000 Lt (61 689,06 Eur); 2009-03-30 pardavė dalį gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), už 40 579 Lt (11 752,49 Eur) UAB „K“, kurios direktorius sutarties pasirašymo dieną buvo G. P., t. y. pardavęs gamybinius pastatus ir administracines patalpas bendrovėms „F. L.“ ir „K“ už 1 184 059 Lt (342 927,19 Eur), kai jų vidutinė rinkos vertė pardavimo metu buvo 6 180 600 Lt (l 790 025,49 Eur), sumažino bendrovės mokumą ir galimybę atsiskaityti su valstybės biudžetu bei kitais kreditoriais.

- UAB „F. L.“, kurios direktoriumi laikotarpiu nuo 2009-03-06 iki 2009-04-09 buvo K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuo 2011-09-07 direktorius K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2009-05-12 pardavė 7 vnt. vilkikų VOLVO FH12 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), iš viso už 54 800 Lt (15 871,18 Eur), 5 vnt. puspriekabių KRONE SDP 27 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš viso už 70 600 Lt (20 447,17 Eur), 2 vnt. puspriekabių KOEGEL SN 24 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš viso už 21 200 Lt (6 139,94 Eur); 2009-07-30 pardavė automobilį „D. G. Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1300 Lt (376,51 Eur); 2009-11-30 pardavė vilkiką VOLVO FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 7500 Lt (2 172,15 Eur) ir puspriekabę „Koegel SN 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1600 Lt (463,39 Eur). Laikotarpiu nuo 2009-03-30 iki 2009-11-30 bendrovei „F. L.“ pardavė 17 transporto priemonių už 157 000 Lt (45 470,34 Eur), kai jų vertė vidutinėmis rinkos kainomis sandorio sudarymo metu buvo 664 360 Lt (192 411,96 Eur);

- 2009-04-24 pardavė lengvąjį automobilį „Subaru Tribeca“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. M. už 79 000 Lt (22 879,98 Eur), kai jo vertė vidutinėmis rinkos kainomis sandorio sudarymo metu buvo 108 504 Lt (31 424,93 Eur), t. y. pardavus transporto priemones žemesne nei rinkos kaina, buvo sumažintas bendrovės mokumas ir galimybė atsiskaityti su valstybės biudžetu bei kitais kreditoriais;

- UAB „F“ išperkamosios nuomos būdu pagal 2007-01-18 finansinio lizingo sutartis įsigijusi 15 vilkikų „Volvo FH 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) už 4 278 019,20 Lt (1 239 000 Eur) ir 15 puspriekabių SN 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 339 733,02 Lt (388 013,50 Eur); pagal 2007-09-26 sutartį įsigijusi lengvąjį automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 148 470 Lt (42 999,88 Eur), iš viso įsigijusi turto už 5 766 222,22 Lt (1 670 013,39 Eur); iš vykdomos krovininio transporto veiklos bei jai priklausančio turto pardavimo gavusi piniginių įplaukų 2 415 369,81 Lt (699 539,45 Eur), pervestų į sąskaitą banke, bei 1 698 332,74 Lt (491 871,16 Eur) grynaisiais pinigais, ir turėdama finansines galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nuo 2009-06-17 nemokant sutartyje numatytų vertės dengimo įmokų, bendrovei „F“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nuo 2009-06-17 nemokant sutartyje numatytų vertės dengimo įmokų, AB (duomenys neskelbtini) įformino vilkikų ir puspriekabių, lengvojo automobilio grąžinimą, UAB „F“ pagal finansinio lizingo sutartis sumokėjusi dalį sutartyse numatytų įmokų - 288 309,36 Lt (83 500,16 Eur) pradinę įmoką ir 2 340 255,11 Lt (677 784,73 Eur) įmokų vertės dengimui ir grąžinusi AB (duomenys neskelbtini) lengvąjį automobilį „Audi Q7“, 15 vilkikų „Volvo FH12“ ir 15 puspriekabių „Koegel SN 24“, patyrė 2 628 564,47 Lt (761 284,89 Eur) nuostolį, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 straipsnyje.

1.4. Be to, K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009-01-27 iki 2011-07-18 būdamas UAB „F“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostata - apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, to paties straipsnio 2 dalies nuostata – patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, be to, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatomis, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus saugoti 10 metų, numatydamas, jog paslėpus UAB „F“ buhalterinės apskaitos dokumentus, bus trukdoma nustatyti UAB „F“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, ir to siekdamas, žinodamas, kad UAB „F“ buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti nebus, 2011 metų liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu metu ir vietoje, raštiškai įformino UAB „F“ dokumentų perdavimo – priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad jis tariamai perdavė UAB „F“ buhalterinės apskaitos dokumentus V. M., t. y. imitavo dokumentų perdavimą V. M., tokiu būdu tyčia paslėpė UAB „F“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko nėra galimybės nustatyti UAB „F“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009, 2010 metus ir laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-11-19 (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo diena), t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

1.5. Be to, K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „F“ direktoriumi ir veikdamas kartu su akcininku K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir R. T., 2011 metų liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu metu ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus - 2004-2011 m. UAB „F“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), perduodamų bylų sąrašą ir perduodamų dokumentų ir antspaudų sąrašą, kuriuos, sukurstytas R. T., už 1000 Lt (289,62 Eur) atlygį pasirašė V. M., žinodamas, kad neperima ir neperims UAB „F“ buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, bendrovės antspaudo ir turto, ir suprasdamas, kad šiai bendrovei nevadovaus, pasirašė K. P. pagamintame ir pateiktame žinomai netikrame dokumente - 2011-07-18 UAB „F“ akcininko V. M. sprendimą dėl K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., atleidimo iš UAB „F“ direktoriaus pareigų nuo 2011-07-18 ir V. M. paskyrimo į UAB „F“ direktoriaus pareigas nuo 2011-07-19. V. M. šiuose dokumentuose melagingai patvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad jis perėmė UAB „F“ turtą, dokumentus ir antspaudą bei priėmė sprendimus dėl bendrovės valdymo, tokiu būdu pagamintus netikrus dokumentus panaudojo pateikdamas VĮ (duomenys neskelbtini), tikslu įregistruoti neva pasikeitusius duomenis apie UAB „F“ vadovą, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

1.6. K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009-02-12 iki 2011-07-18 būdamas UAB „F” vieninteliu akcininku ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „F“ direktoriumi K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., pagal iš anksto sudarytą nusikalstamą planą kaip išvengti didelės vertės turtinės prievolės, kai bendrovė UAB „F”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), vykdydama veiklą 2009-2011 metais gavo piniginių įplaukų 2 415 369,81 Lt (699 539,45 Eur), pervestų į sąskaitą banke, bei 1 698 332,74 Lt (491 871,16 Eur) grynaisiais pinigais ir turėjo galimybę sumokėti privalomuosius mokesčius į valstybės biudžetą, tačiau nevykdydamas CK 6.923 straipsnio 2 dalies 5 punkto, kur numatyta, kad jeigu visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų sąskaitoje nepakanka, skolininkas privalo nurodyti lėšas nurašyti iš sąskaitos šia eile: penktąja eile nurašomos lėšos pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, nuostatų, penktos eilės pinigų gavėjams išmokėjo 1 443 054 Lt (417 937,32 Eur), iš jų tiekėjams – 1 375 554 Lt (398 387,97 Eur), kitiems skolų gavėjams 67 500 Lt (19 549,35 Eur), žinodamas, kad nuo 2008 metų bendrovės veikla nuostolinga ir apie didėjančias skolas, kad AB (duomenys neskelbtini) bendrovei priėmus sprendimą sutartis: 2007-01-18 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 15 vilkikų „Volvo FH12“ finansavimo, 2007-01-18 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 15 puspriekabių „Koegel“ finansavimo ir 2007-09-26 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lengvojo automobilio „Audi Q7“ finansavimo nutraukti dėl pradelstų skolų ir AB (duomenys neskelbtini) bendrovei išrašius kreditines PVM sąskaitas faktūras grąžinamų 15 vilkikų, 15 priekabų bei lengvojo automobilio „Audi Q7“ neapmokėtai likutinei vertei, dėl ko UAB „F“ atsiras mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, siekdamas išsaugoti UAB „F“ turtą susijusių asmenų nuosavybėje bei išvengti prievolių valstybės biudžetui vykdymo, tyčia apgaule, sukurdamas fiktyvią teisinę padėtį, kad įmonė „F“ taptų beturtė ir į ją nebūtų galima nukreipti reikalavimo, 2009-03-13 įregistravus UAB „F. L.“, adresu (duomenys neskelbtini), kurios akcininku ir vadovu buvo K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., UAB „F. L.“ pardavė UAB „F“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones: 2009-04-14 gamybinį cechą, esantį (duomenys neskelbtini), ir administracines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), bei laikotarpiu nuo 2009-03-30 iki 2009-11-30 8 vilkikus VOLVO FH12, 5 puspriekabes KRONE SDP27, 3 puspriekabes KOEGEL SN24 ir lengvąjį automobilį „D. G. Caravan“, bei 2009-03-30 pardavė UAB „K“, kurios direktorius sutarties pasirašymo dieną buvo G. P., dalį gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2009-04-24 pardavė lengvąjį automobilį „Subaru Tribeca“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. už 79 000 Lt (22 879,98 Eur), ir kai 2009-06-17 AB (duomenys neskelbtini) bendrovei priėmus sprendimą sutartis: 2007-01-18 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 15 vilkikų „Volvo FH12“ finansavimo, 2007-01-18 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 15 puspriekabių „Koegel“ finansavimo ir 2007-09-26 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lengvojo automobilio „Audi Q7“ finansavimo nutraukti ir pagal nutrauktas lizingo sutartis 2009 m. rugsėjo ir gruodžio mėn., 2010 m. rugpjūčio mėn. ir 2011 m. vasario mėn. išrašius ir bendrovei „F“ iš viso pateikus 31 kreditinę PVM sąskaitą faktūrą grąžinamų 15 vilkikų, 15 puspriekabių „Koegel“ ir lengvojo automobilio „Audi Q7“, nurodė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie nusikalstamą planą, gavus 2009 m. rugsėjo ir gruodžio mėn., 2010 m. rugpjūčio mėn. ir 2011 m. vasario mėn. AB (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „F“ išrašytas kreditines PVM sąskaitas faktūras grąžinamų 15 vilkikų, 15 puspriekabių „Koegel“ ir lengvojo automobilio „Audi Q7“, neįtraukti šių kreditinių PVM sąskaitų faktūrų į UAB „F” buhalterinę apskaitą ir pateikti PVM deklaraciją už 2009 m. 11 mėn., už 2009 m. 12 mėn.; už 2010 m. 8 mėn.; už 2011 m. 2 mėn. 2011-04-07 ir 2011-04-15 pateikiant patikslintą PVM deklaraciją, kuriose 489 229 Lt (141 690,51 Eur) sumažino atskaitomą PVM ir šia 489 229 Lt (141 690,51 Eur) suma padidino mokėtiną į biudžetą PVM; bei, žinodamas, kad UAB „F“, kaip mokesčių mokėtojas, yra įsiskolinęs valstybės biudžetui, t. y. 489 229 Lt (141 690,51 Eur) mokėtino į biudžetą PVM, pažeisdamas 2004-04-13 Nr. IX-2112 Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 6 ir 8 punktų nuostatas, nustatančias, kad mokesčių mokėtojas privalo saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus bei pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, tikslu paslėpti UAB „F“ buhalterinės apskaitos dokumentus, atliko fiktyvų UAB „F“ perleidimą ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą, t. y. tęsdamas nusikalstamą veiką pagal iš anksto sudarytą nusikalstamą planą, kaip išvengti didelės vertės turtinės prievolės, surado fizinį asmenį V. M., kuris už 1000 Lt (289,62 Eur) atlygį, žinodamas, kad iš K. P., neįgyja ir neįgis UAB „F“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) akcijų, neperima ir neperims UAB „F“ buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, bendrovės antspaudo ir turto, suprantant, kad šiai bendrovei nevadovaus, 2011 metų liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu metu ir vietoje, pasirašant K. P. pateiktame ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintame dokumente – 2011-07-18 UAB „F“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, šios įmonės direktoriaus K. P., gim. (duomenys neskelbtini)m., pateiktame UAB „F“ perduodamų bylų, dokumentų ir antspaudų sąrašuose, pasirašius ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintame ir pateiktame 2011-07-18 UAB „F“ akcininko sprendimą dėl K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., atleidimo iš UAB „F“ direktoriaus pareigų nuo 2011-07-18 ir V. M. paskyrimo į UAB „F“ direktoriaus pareigas nuo 2011-07-19 ir V. M. šiuose dokumentuose melagingai patvirtinus žinomai netikrus duomenis apie tai, kad iš K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., už 24 000 Lt (6 950,88 Eur) buvo įsigytos 6000 vnt. UAB „F“ akcijų bei buvo perimtas UAB „F“ turtas, dokumentai ir antspaudas bei priimti sprendimai dėl bendrovės valdymo, ir tokiu būdu paslepiant įmonės dokumentus, dėl ko nėra galimybės nustatyti UAB „F“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009, 2010 metus ir laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-11-19 (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo diena), ir dėl šių veiksmų K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kaip asmuo, pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį už juridinio asmens prievoles atsakantis savo turtu, ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kaip asmuo, pagal CK 2.87 str. 7 d. privalantis atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, ir UAB „F“ naudai apgaule, t. y. siekiant suklaidinti kreditorius ir apsunkinti kreditoriams jų teisių gynimą, įforminus fiktyvų UAB „F“ akcijų perleidimą, dokumentų perdavimą ir paslėpus apskaitos dokumentus, išvengė didelės vertės turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 520 988,41 Lt (150 888,67 Eur), t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

1.7. Be to, K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „F“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcininku ir veikdamas kartu su šios bendrovės direktoriumi K. P., gim. (duomenys neskelbtini)m., ir R. T., 2011 metų liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu metu ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus - 2011-07-18 UAB „F“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir 2011-07-18 UAB „F“ akcininko sprendimą dėl K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., atleidimo iš UAB „F“ direktoriaus pareigų nuo 2011-07-18 bei V. M. paskyrimo į UAB „F“ direktoriaus pareigas nuo 2011-07-19, kuriuos sukurstytas R. T. už 1000 Lt (289,62 Eur) atlygį pasirašė V. M., žinodamas, kad neįgyja ir neįgis UAB „F“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) akcijų, ir kad šiai bendrovei V. M. nevadovaus ir melagingai šiuose dokumentuose patvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad jis už 24 000 litų (6950,88 Eur) pardavė 6000 vnt. UAB „F“ akcijų V. M., ir pagaminus netikrus dokumentus, kartu su V. M. ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., panaudojo, pateikdamas VĮ (duomenys neskelbtini), siekiant įregistruoti neva pasikeitusius duomenis apie UAB „F“ akcininką, vadovą bei įmonės pavadinimą, ir kur 2011-07-20 suklastota akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

1.8. Be to, K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „F“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcininku ir veikdamas kartu su šios bendrovės direktoriumi K. P., gim. (duomenys neskelbtini)m., kuris pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą – sąmoningai blogai valdė įmonę, nulėmė jos bankrotą ir padarė didelės turtinės žalos – nesumokėjo PVM mokesčių į valstybės biudžetą 520 988,41 Lt (150 888,67 Eur), t. y. veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., tyčia sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius, žinodamas, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų:

- UAB „F. L.“, kurios direktoriumi laikotarpiu nuo 2009-03-06 iki 2009-04-09 buvo K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuo 2011-09-07 direktorius K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2009-04-14 pardavė gamybinį cechą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už 802 778,56 Lt (232 500,74 Eur), kai sutarties pasirašymo dieną pastato vidutinė rinkos vertė 5 868 000 (be PVM) Lt (1 699 490,27 Eur), 2009-04-14 pardavė administracines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), už 158 129,19 Lt (be PVM) (45 797,38 Eur), kai parduodamų administracinių patalpų vidutinė rinkos vertė 213 000 Lt (61 689,06 Eur);

- 2009-03-30 pardavė dalį gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), už 40 579 Lt (11 752,49 Eur) UAB „K“, kurios direktorius sutarties pasirašymo dieną buvo G. P., t. y. pardavęs gamybinius pastatus ir administracines patalpas bendrovėms „F. L.“ ir „K“ už 1 184 059 Lt (342 927,18 Eur), kai jų vidutinė rinkos vertė pardavimo metu buvo 6 180 600 Lt (l 790 025,49 Eur), sumažino bendrovės mokumą ir galimybę atsiskaityti su valstybės biudžetu bei kitais kreditoriais;

- UAB „F. L.“, kurios direktoriumi laikotarpiu nuo 2009-03-06 iki 2009-04-09 buvo K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuo 2011-09-07 direktorius K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2009-05-12 pardavė 7 vnt. vilkikų VOLVO FH12 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), iš viso už 54 800 Lt (15 871,18 Eur), 5 vnt. puspriekabių KRONE SDP 27 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš viso už 70 600 Lt (20 447,17 Eur), 2 vnt. puspriekabių KOEGEL SN 24 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš viso už 21 200 Lt (6 139,94 Eur); 2009-07-30 pardavė automobilį „D. G. Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1300 Lt (376,51 Eur); 2009-11-30 pardavė vilkiką VOLVO FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 7500 Lt (2 172,15 Eur) ir puspriekabę „Koegel SN 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1600 Lt (463,39 Eur). Laikotarpiu nuo 2009-03-30 iki 2009-11-30 bendrovei „F. L.“ pardavė 17 transporto priemonių už 157000 Lt (45 470,34 Eur), kai jų vertė vidutinėmis rinkos kainomis sandorio sudarymo metu buvo 664 360 Lt (192 411,96 Eur);

- 2009-04-24 pardavė lengvąjį automobilį „Subaru Tribeca“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. M. už 79 000 Lt (22 879,98 Eur), kai jo vertė vidutinėmis rinkos kainomis sandorio sudarymo metu buvo 108 504 Lt (31 424,93 Eur), t. y., pardavus transporto priemones žemesne nei rinkos kaina, buvo sumažintas bendrovės mokumas ir galimybė atsiskaityti su valstybės biudžetu bei kitais kreditoriais;

- UAB „F“ išperkamosios nuomos būdu pagal 2007-01-18 finansinio lizingo sutartis įsigijusi 15 vilkikų „Volvo FH 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) už 4 278 019,20 Lt (1 239 000 Eur) ir 15 puspriekabių SN 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 339 733,02 Lt (388 013,50 Eur); pagal 2007-09-26 sutartį įsigijusi lengvąjį automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 148 470 Lt (42 999,88 Eur), iš viso įsigijusi turto už 5 766 222,22 Lt (1 670 013,39 Eur); iš vykdomos krovininio transporto veiklos bei jai priklausančio turto pardavimo gavusi piniginių įplaukų 2 415 369,81 Lt (699 539,45 Eur), pervestų į sąskaitą banke, bei 1 698 332,74 Lt (491 871,16 Eur) grynaisiais pinigais, ir turėdama finansines galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nuo 2009-06-17 nemokant sutartyje numatytų vertės dengimo įmokų, bendrovei „F“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nuo 2009-06-17 nemokant sutartyje numatytų vertės dengimo įmokų, AB (duomenys neskelbtini) įformino vilkikų ir puspriekabių, lengvojo automobilio grąžinimą, UAB „F“ pagal finansinio lizingo sutartis sumokėjusi dalį sutartyse numatytų įmokų - 288 309,36 Lt (83 500,16 Eur) pradinę įmoką ir 2 340 255,11 Lt (677 784,73 Eur) įmokų vertės dengimui ir grąžinusi AB (duomenys neskelbtini) lengvąjį automobilį „Audi Q7“, 15 vilkikų „Volvo FH12“ ir 15 puspriekabių „Koegel SN 24“, patyrė 2 628 564,47 Lt (761 284,89 Eur) nuostolį, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 straipsnyje.

1.9. Be to, K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009-2011 metais, veikdamas tyčia bendrininkų grupėje, kartu su bendrovės direktoriumi K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., žinodamas, kad UAB „F“, kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), dirba nuostolingai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, o būtent: veikdamas kartu su UAB „F“ direktoriumi, kuris pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, 2009-2011 metais veikdamas tyčia, žinodamas, kad bendrovė dirba nuostolingai – UAB „F“ balanso duomenimis bendrovės visas turtas 2009-12-31 buvo 4 283 642 Lt (1 240 628,48 Eur), visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 644 838 Lt (1 345 238,07 Eur), tai yra visos bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę, todėl UAB „F“ 2009-12-31 buvo nemoki ir negalėjo įvykdyti visų įsipareigojimų kreditoriams, t. y. UAB „F“ esant sunkioje ekonominėje padėtyje, nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdama galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus, t. y. vykdydama veiklą 2009-2011 metais gavo piniginių įplaukų 2 415 369,81 Lt (699 539,45 Eur), pervestų į sąskaitą banke, bei 1 698 332,74 Lt (491 871,16 Eur) grynaisiais pinigais ir turėjo galimybę sumokėti privalomuosius mokesčius į valstybės biudžetą, tačiau nevykdydama CK 6.923 straipsnio 2 dalies 5 punkto, kur numatyta, kad jeigu visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų sąskaitoje nepakanka, skolininkas privalo nurodyti lėšas nurašyti iš sąskaitos šia eile: penktąja eile nurašomos lėšos pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, nuostatų, penktos eilės pinigų gavėjams išmokėjo 1 443 054 Lt (417 937,33 Eur), iš jų tiekėjams – 1 375 554 Lt (398 387,97 Eur), kitiems skolų gavėjams 67 500 Lt (19 549,35 Eur), nesumokėjo PVM mokesčių į valstybės biudžetą 520 988,41 Lt (150 888,67 Eur), t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 69 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per šį laikotarpį atlyginti turtinę žalą.

2.2. K. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti:

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 69 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per šį laikotarpį atlyginti turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Dėl veikos mažareikšmiškumo

5. Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. Tamašauskienės ir nuteistojo R. T. apeliaciniai skundai atmestini.

6.7. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57/2014). Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti. Motyvas bei tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius–psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius: paties kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimas, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą ir šia veika siekiamus padarinius, tiek išorinius (objektyvius) jos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-139-507/2016).

6.11. Netikėti minėtais K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti bylos įrodymai.

6.21. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (10 t., b. l. 160–164).

6.22. UAB „F“ 2009 m. sausio 20 d. prašymas tvirtina, kad K. P. pateikė prašymą UAB (duomenys neskelbtini) atidėti lizingo mokėjimus iki 2009 m. balandžio mėn., argumentuodamas tuo, kad dėl sumažėjusių pervežimų ir pailgėjusio atsiskaitymo termino susidarė apyvartinių lėšų trūkumas (13 t., b. l. 107).

6.24. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. lapkričio 18 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko nurodyta, kad iš tyrime analizuotų sandorių nenustatyta nuostolingo turto perleidimo, nėra duomenų, kad UAB „F“ turėjo realias galimybes parduoti transporto priemones už didesnę kainą (16 t., b. l. 10–45).

6.25. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma bylos įrodymų nepatvirtina prokurorės teiginių, kad P. tyčia, apgaule sukūrė fiktyvią teisinę padėtį, kad įmonė „F“ taptų beturtė ir į ją nebūtų galima nukreipti reikalavimo, nuostolingai pardavė UAB „F“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, nurodė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui neįtraukti kreditinių PVM sąskaitų faktūrų į UAB „F“ buhalterinę apskaitą, atliko fiktyvų UAB „F“ perleidimą ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą, buhalterinės apskaitos dokumentus tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis paslėpė ar sunaikino, ir dėl to nėra galimybės nustatyti UAB „F“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009, 2010 metus ir laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 19 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo diena), akcijų pirkimo pardavimo sutartis, dokumentų perdavimo priėmimo aktas, kurie buvo pateikti VĮ (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 18 d. UAB „F“ akcininko V. M. sprendimas dėl K. P., gim. (duomenys neskelbtini)m., atleidimo iš UAB „F“ direktoriaus pareigų nuo 2011 m. liepos 18 d. ir V. M. paskyrimo į UAB „F“ direktoriaus pareigas nuo 2011 m. liepos 19 d. yra netikri, nes jie pagaminti įrašant į juos melagingą informaciją neva tai apie įmonės akcijų pirkimą pardavimą ir buhalterinių dokumentų perdavimą, ir juos pasirašant, turint tikslą išleisti tokius dokumentus į teisinę apyvartą kaip autentiškus.

6.26. Iš bylos matyti, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., nesiekė įmonės bankroto, nesiekė apgaule sukurti fiktyvios teisinės padėties, kad įmonė „F“ taptų beturtė, priešingai, dėjo visas pastangas, kad įmonė toliau tęstų veiklą. Abu P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2009 m. prasidėjus problemoms atsiskaitant su tiekėjais, UAB „F“ pradėjo trūkti apyvartinių lėšų, todėl teko prašyti banko atidėti mokėjimų terminus. Šią aplinkybę patvirtina ir pirmiau minėtas UAB „F“ prašymas UAB (duomenys neskelbtini) atidėti lizingo mokėjimus, nes dėl sumažėjusių pervežimų ir pailgėjusio atsiskaitymo termino susidarė apyvartinių lėšų trūkumas, taip pat UAB „F“ UAB (duomenys neskelbtini) siųsti pranešimai (13 t., b. l. 108, 109). Kadangi bankas nesutiko atidėti įmokų mokėjimų, atsiuntė įmonei kreditines sąskaitas faktūras, UAB „F“ dėl to kreipėsi į teismą, vyko teisminiai ginčai ir tuo laikotarpiu banko pateiktos sąskaitos faktūros į apskaitą nebuvo įtrauktos. Kaip liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta UAB „F“ buhaltere dirbusi L. M. patvirtino, kad įmonė visada buvo moki, tik turėjo problemų su banku – bankas nenorėjo atidėti mokėjimų, savavališkai nusiimdavo lėšas. Ji buvo atsakinga už PVM deklaracijas, 2011 m. balandžio 7 d. patikslino deklaracijas už 2009 m., nes 2010 m. pabaigoje buvo gautos kreditinės sąskaitos iš banko. Sąskaitas mokesčių inspekcijai ji išsiuntė su prierašu, kad įmonė jų nepripažįsta. Paskambinus inspektorei R. T. ir paklausus, kodėl sąskaitos neįtrauktos į apskaitą, ji paaiškino, kad vyksta ginčai su banku, neaišku, kokia bus jų baigtis. Patvirtino, kad PVM įsiskolinimas atsirado 2011 m., patikslinus deklaracijas. UAB „F“ ir banko teisminis ginčas vyko nuo 2009 m. metų, šio ginčo baigtis buvo neprognozuojama. Direktorius tikėjosi, kad įmonė bylą laimės ir jie dirbs toliau, direktorius į buhalterinius reikalus nesikišo. Įmonė niekada neturėjo mokestinių įsiskolinimų. Tai, kad UAB „F“ buvo tvarkinga įmonė, jos „gaudyti nereikėjo“, dirbdama su šia įmone ji problemų neturėjo, teisiamajame posėdyje patvirtino liudytoja, mokesčių inspekcijos specialistė R. T.. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. balandžio 19 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) Apie atliktą mokestinį tyrimą matyti, kad atlikus UAB „F“ patikslintose PVM deklaracijose už 2009 m. lapkričio mėn., 2010 m. rugpjūčio mėn. ir 2011 m. vasario mėn. pateiktų duomenų analizę dėl nutrauktų lizingo sutarčių ir išrašytų kreditinių PVM sąskaitų faktūrų bei atstatomo PVM trūkumų ir (ar) prieštaravimų nenustatyta, padaryta išvada, kad mokestinį patikrinimą inicijuoti netikslinga. Liudytoja V. B., 2011 m. balandžio 19 d. atlikusi UAB „F“ mokestinį tyrimą, paaiškino, kad tyrimas buvo atliktas tik dėl nutrauktų lizingo sutarčių ir kreditinių sąskaitų faktūrų, dėl PVM atstatymo, pažymėjo, kad deklaracijas galima tikslinti 5 metus, jas tikslinti reikia tuomet, kai sąskaita įtraukiama į apskaitą. Įmonė, deklaracijas už 2009 m. patikslindama 2011 m., termino nepažeidė. Nepriemoka atsirado tik po deklaracijų patikslinimo. Inicijuoti mokestinį patikrinimą nebuvo tikslinga, jei įmonė nebūtų patikslinusi deklaracijų, tai būtų vertinama kaip pažeidimas. Šiuo atveju pažeidimų nebuvo. Nors, kaip pažymėta prokurorės skunde, ekspertas M. B. teisiamajame posėdyje be kita ko nurodė, kad nesant deklaracijų VMI negali žinoti, jog įmonė skolinga, įmonės deklaracija turėjo būti patikslinta anksčiau, negu 2011 m., t. y. tuomet, kai įmonė gavo PVM sąskaitas faktūras, tačiau, kaip minėta, kartu ekspertas patvirtino, kad kai kurias sąskaitas faktūras bankas įmonei atsiuntė tik 2011 m., toks sprendimas, kokį priėmė UAB „F“, yra galimas, 2011 m. patikslindama deklaracijas įmonė pažeidimo nepadarė. Be to, kaip minėta, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. lapkričio 18 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko nurodyta, kad iš tyrime analizuotų sandorių nenustatyta nuostolingo turto perleidimo, nėra duomenų, kad UAB „F“ būtų turėjusi realias galimybes parduoti transporto priemones už didesnę kainą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad UAB „F“ dėl AB (duomenys neskelbtini) pateiktų sąskaitų faktūrų įtraukimo į apskaitą bei PVM deklaracijų pateikimo pažeidimų nepadarė.

6.27. Atsakant į prokurorės skundo argumentus dėl neva fiktyvaus UAB „F“ perleidimo ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo, buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis paslėpimo ar sunaikinimo, atkreipiamas dėmesys, kad visuma byloje surinktų įrodymų šiuos argumentus paneigia. K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., teisiamajame posėdyje paaiškino, kad parduoti įmonę nusprendė jis, akcijų pardavimas užtruko, skelbimai apie įmonės pardavimą buvo talpinami laikraščiuose, internete. Dokumentus parengė direktorius, jų forma buvo internete. Įmonės pardavime dalyvavo direktorius, jis ir buhalterė R. P.. R. T. buvo atvykęs vieną kartą – kai pirko akcijas. Buhalterinius dokumentus tvarkė buhalterės R. P. ir L. M., buhalterė jam sakė, kad žmonės buvo atvykę pasiimti dokumentų. Kas tiksliai šiuos dokumentus pasiėmė, nežino, mano, jog tie patys asmenys, kurie buvo atvykę pirkti įmonės. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini). Jis taip pat paaiškino, kad įmonę buvo nutarta parduoti tik todėl, kad nebebuvo lėšų veiklai vykdyti. Paaiškino, kad įmonę pardavė iš Vilniaus atvykusiems žmonėms, kurių anksčiau nepažinojo, tinkamai įformino visus dokumentus, su naujuoju įmonės savininku nuvyko į (duomenys neskelbtini) centrą ir įformino sandorį. Visi įmonės dokumentai, kurių buvo 10–15 dėžių, buvo perduoti naujam savininkui, buvo sutarta, kad pasiimti dokumentų jis atvyks kitą dieną, o ne tą pačią, kai buvo įformintas sandoris, ir savaitės laikotarpiu atvykę asmenys dokumentus išsivežė. Apie tai jį informavo buhalterė R. P.. Pirkėjams jis perdavė visus antspaudus, įmonės dokumentų segtuvą. V. M. nepažįsta, su juo susipažino, kai pastarasis atvyko pasiimti dokumentų. V. M. pirkti įmonę neįkalbinėjo. Įmonės pardavimo dieną įmonės dokumentai buvo perduoti, tačiau ją pirkę asmenys pasiėmė ne visus dokumentus, sakė, kad visko iš karto negali išsivežti, sakė, kad dokumentus atvyks pasiimti kitą dieną. Po perdavimo asmenys išsivežė dokumentus, antspaudus, licencijas, įstatus, įmonės pažymėjimą, įsakymus. Šiuos K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., parodymus patvirtina pirmiau šios nutarties 6.12. punkte išdėstyti nuteistojo R. T. parodymai, kad jis nei K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., nei K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., nepažinojo, pastarieji jo neprašė pirkti įmonę, nupirkti Šiauliuose esančią įmonę jo paprašė draugas A., kurio pavardės jis nežino, už tai jam buvo pasiūlyta 2 000 Lt. Kadangi savo pasą buvo palikęs pas motiną, paprašė V. M., kad pastarasis įmonę registruotų savo vardu. Su V. M. 2 000 Lt pasidalijo po 1 000 Lt. Pasirašius pirkimo pardavimo dokumentus, jie vyko įregistruoti įmonės, išvykdami iš Šiaulių į Vilnių pasiėmė ne visus dokumentus, kadangi jų buvo apie 10–15 dėžių, susitarė, kad dokumentus pasiims kitą dieną. Jiems po kelių dienų atvykus pasiimti dokumentų, „ofise“ buvusi moteris juos atpažino ir dokumentus atidavė. Dokumentus, kuriuos pasirašė M. P., rengė A. Matė dokumentų perdavimą, jų paėmimą. Be to, K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., parodymus patvirtina ir liudytojo V. M. parodymai, kad nupirkti įmonę jam pasiūlė R. T., viskas vyko R. T. iniciatyva, su P. jis nebendravo, pasirašė ten, kur reikėjo, nieko neskaitė, sandoriu visiškai nesidomėjo, apie dokumentus nežino. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo nurodęs, jog po įmonės pirkimo Šiauliuose, jis dokumentų nepasiėmė, matė, kad angare buvo daug visokių dokumentų, UAB „F“ direktorius davė jam kažkokius dokumentus, tačiau jis šiais dokumentais nesidomėjo, dokumentai liko Šiauliuose, o po UAB „F“ Vilniuje perrašymo M., pastarasis jam perdavė segtuvą, kuriame buvo kažkokie su šia įmone susiję dokumentai. Iš liudytojo V. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad jie dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šio liudytojo parodymais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos įrodymai, įskaitant ir byloje surinktus rašytinius įrodymus, išdėstytus šios nutarties 6.20. punkte, kurie patvirtina, kad UAB „F“ akcijos buvo ne fiktyviai perleistos, o faktiškai parduotos, laikantis įstatymų reikalavimų, įmonės dokumentai buvo faktiškai perduoti įmonės pirkėjams. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, UAB „F“ akcijų pardavimas ir naujo direktoriaus paskyrimas įregistruotas VĮ (duomenys neskelbtini). Byloje nesurinkta jokių duomenų, kad akcijų pirkimo pardavimo sutartis, dokumentų perdavimo priėmimo aktas, kurie buvo pateikti VĮ (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 18 d. UAB „F“ akcininko V. M. sprendimas dėl K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., atleidimo iš UAB „F“ direktoriaus pareigų nuo 2011 m. liepos 18 d. ir V. M. paskyrimo į UAB „F“ direktoriaus pareigas nuo 2011 m. liepos 19 d. yra netikri, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad įmonės dokumentai buvo paslėpti.

6.28. K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kaltės galėjus padaryti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepatvirtina ir 2014 m. vasario 28 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog dėl UAB „F“ bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų neišsaugojimo nėra galimybės nustatyti UAB „F“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009, 2010 metus ir laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 19 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo diena) (9 t. b. l. 13–45). Nors, kaip skunde atkreipė dėmesį prokurorė, šią išvadą pateikusi specialistė J. D. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad buhalteris negali pripažinti gautų kreditinių sąskaitų faktūrų negaliojančiais, norminiai aktai nenumato, kad teisminių ginčų metu galima nepateikti deklaracijų, kad nagrinėjamu atveju buhalterė turėjo deklaruoti visas išrašytas sąskaitas, tai, esant byloje nustatytoms ir išsamiai aptartoms aplinkybėms, K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kaltės taipogi nepatvirtina. Šiuo aspektu būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad teisiamajame posėdyje specialistė J. D. be kita ko nurodė, jog ji išvadą rašė „kažkuo remiantis“, visų dokumentų neturėjo ir jų nevertino, nes negali „prie išvados sėdėti metus laiko“, į pateiktus klausimus atsakė, jog gali būti, kad įmonė visai neskolinga, taip pat ir 2010 m. gruodžio 31 d. įmonė galėjo būti niekam neskolinga, nežino, kodėl nurodė, kad būtent K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo atsakingas už dokumentų perdavimą bankroto administratoriui, o ne M. P., nors pastarasis buvo ir įmonės akcininkas, ir vadovas.

6.29. K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kaltės padarius nusikalstamą veiką nepatvirtina ir prokurorės nurodyta aplinkybė, kad pardavus akcijas jis internetine bankininkyste prisijungdavo prie UAB „F“ banko sąskaitos. Atkreipiamas dėmesys, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., teisiamajame posėdyje paaiškino, jog dėl to, kad jo asmeninė sąskaita buvo AB „Swedbank“, kaip ir įmonės sąskaita, jis vienu pulteliu jungdavosi prie abiejų sąskaitų. Panaikinti tokį prisijungimą galėjo tik bankroto administratorius arba naujas įmonės savininkas, o ne jis pats.

6.30. Nors tiek K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., tiek K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., tiek R. T. nurodė, kad tą pačią dieną po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir jos įregistravimo visi įmonės dokumentai nebuvo paimti, t. y. naujasis įmonės savininkas jų iš karto nepasiėmė, tai nėra pagrindas daryti išvadą, kad šie dokumentai apskritai nebuvo perduoti, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., UAB „F“ buhalterinės apskaitos dokumentus tyčia paslėpė ir dėl to nėra galimybės nustatyti UAB „F“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009, 2010 metus ir laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 19 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo diena). Byloje surinktų ir išanalizuotų įrodymų visuma K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kaltę galėjus padaryti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ne patvirtina, o paneigia. Kaip minėta pirmiau, R. T. paaiškino, kad po sandorio sudarymo važiuodami su V. M. iš Šiaulių į Vilnių, jie pasiėmė ne visus dokumentus, nes jų buvo daug – apie 10–15 dėžių, susitarė, kad dokumentus pasiims kitą dieną ir juos po kelių dienų pasiėmė. Dokumentus jiems atidavė „ofise“ buvusi moteris, kuri juos atpažino. Iki įmonės perrašymo M. P., dokumentai galėjo būti laikomi automobilyje, A. paprašė perkelti dokumentus iš vieno automobilio į kitą. K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad visi įmonės dokumentai, kurių buvo 10–15 dėžių, buvo perduoti naujam savininkui, buvo sutarta, kad pasiimti dokumentų jis atvyks kitą dieną, o ne tą pačią, kai buvo įformintas sandoris, ir savaitės laikotarpiu atvykę asmenys dokumentus išsivežė. Apie tai jį informavo buhalterė R. P. Tai, kad pirkėjas iš karto pasiėmė pirkimo pardavimo sutartį, o buhalterinius dokumentus išsivežė vėliau, patvirtino ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Aplinkybę, kad K. P. įmonės dokumentus perdavė V. M., patvirtina ir UAB „F“ perduodamų bylų sąraše užfiksuoti duomenys (2 t., b. l. 113–134), bei 2013 m. balandžio 9 d. kratos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad kratos metu pas V. M. rasti UAB „F“ akcijų pirkimo pardavimo dokumentai, surišti ir sunumeruoti įvairūs UAB „F“ dokumentai (2 t., b. l. 91–157).

6.31. Priešingai nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas kaltinamųjų kaltės klausimą, visus byloje surinktus įrodymus, įskaitant ir telefoninių pokalbių tarp R. T. bei A. V., tarp A. V. ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., išklotinėse užfiksuotus duomenis, įvertino visumoje, o ne atsietai nuo kitų bylos duomenų, ir padarė teisingą išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog šie pokalbiai užfiksuoti praėjus gana ilgam laiko terminui po akcijų pirkimo pardavimo sandorio sudarymo, galima spręsti, kad minėti asmenys ikiteisminio tyrimo metu derino gynybines pozicijas. Pažymėtina, kad R. T. teisiamajame posėdyje atsakydamas į jam pateiktus klausimus, patvirtino, jog jam skambino K. P., ir nurodė, kad pastarasis skambino tik pasakyti, jog jis (R. T.) bus kviečiamas „dėl firmos į apklausą“ (15 t., b. l. 118–121).

6.32. Kaip minėta, K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., nurodė, kad apie tai, jog asmenys išsivežė įmonės dokumentus, jį informavo buhalterė R. P., kad būtent R. P. atidavė įmonės dokumentus pirkėjams, nurodė ir liudytoja L. M.. Kadangi R. P. yra mirusi, dar kartą aiškintis šią aplinkybę nebėra galimybės, o visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, vadovautis in dubio pro reo principu (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), aiškintini baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų naudai.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus jų visumoje, taip pat pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje neįrodyta, jog K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir K. P., dalyvavo padarant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaip minėta šios nutarties 6.9. punkte, K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., teisiamajame posėdyje paaiškino, kad įmonę buvo nutarta parduoti tik todėl, kad nebebuvo lėšų veiklai vykdyti, įmonę pardavė iš Vilniaus atvykusiems žmonėms, kurių anksčiau nepažinojo, tinkamai įformino visus dokumentus, su naujuoju įmonės savininku nuvyko į (duomenys neskelbtini) centrą ir įformino sandorį. K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad parduoti įmonę nusprendė jis, akcijų pardavimas truko 2–3 mėnesius, skelbimai apie įmonės pardavimą buvo talpinami laikraščiuose, internete, R. T. buvo atvykęs vieną kartą – kai pirko akcijas. Įmonės pardavime dalyvavo direktorius, jis ir buhalterė R. P.. Turi visus dokumentus, susijusius su akcijų pardavimu, rašėsi pirkimo pardavimo sutartį. Dokumentus parengė direktorius, jų forma buvo internete. Buhalterinius dokumentus tvarkė buhalterės R. P. ir L. M.. R. T. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis paprašė V. M. nupirkti įmonę Šiauliuose, kartu su pastaruoju vyko į Šiaulius, pardavėjams perdavė A. duotus pinigus, sumokėjo 24 000 Lt ar 26 000 Lt, dokumentų pasirašymas užtruko, po to jie nuvyko įregistruoti įmonės, išvykdami iš Šiaulių į Vilnių pasiėmė ne visus dokumentus, kadangi jų buvo apie 10–15 dėžių, susitarė, kad dokumentus pasiims kitą dieną. Už įmonę grynais pinigais sumokėjo 24 000 Lt ar 26 000 Lt, tiksliai nepamena, kuriam iš P. padavė pinigus. Jo įsitikinimu, P. suprato, kad įmonę perka būtent V. M., kad tai nėra fiktyvus įmonės pirkimas. Liudytojas V. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad būtent R. T. jo paprašė nupirkti įmonę, už tai jam davė 1 000 Lt. Viskas vyko R. T. iniciatyva, Šiauliuose, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., važiavo pasirašyti dokumentų į angarą, vyko į registrų centrą, ten gavo kažkokius dokumentus, vyko ir pas advokatus. Nors, kaip akcentuota prokurorės skunde, V. M. teisiamajame posėdyje nurodė matęs, kaip kažkuris iš P. perdavė R. T. pinigus, tačiau kartu nurodė, kad negali patvirtinti, jog kažkuris vyras mokėjo R. T. pinigus, nepamena, nei kas vyko Šiauliuose, nei Vilniuje, paties perdavimo momento nematė, jam yra „su galva problema“. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. M. parodymus, pagrįstai jų nelaikė visiškai patikimais ir jais rėmėsi tik tiek, kiek šiuos parodymus patvirtino kiti įrodymai, įskaitant ir kaltinamųjų parodymus. Kadangi byloje nėra duomenų, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. būtų prašę R. T. ar V. M. fiktyviai įsigyti įmonę, kad būtų supratę, jog kaltinime nurodyti dokumentai yra netikri ir būtų šiuos dokumentus VĮ (duomenys neskelbtini) pateikę kaip netikrus, teismas pagrįstai juos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisino.

6.33. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m.,– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Tenkinti prokurorės apeliacinį skundą ir priimti K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., apkaltinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

6.34. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nėra, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, bei nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Nors, kaip teisingai pažymėta prokurorės skunde, teismas turi vertinti ir netiesioginius įrodymus, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija mano, kad byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų išteisintųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, o grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis negalima.

6.35. Nuteistasis R. T. skunde prašė išteisinti jį pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, arba taikyti BK 37 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Prokurorė prašė pripažinti, kad R. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrai su K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m.

6.36. Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė – turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti.

6.37. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-693/2015). Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2013). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia dėl šios normos taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-507/2016).

6.38. Nors R. T. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltę padarius BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina visuma byloje surinktų ir teismo tinkamai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma. R. T. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jo draugas A. paprašė jo nupirkti firmą Šiauliuose, už tai pažadėdamas sumokėti 2 000 Lt, o jis tai padaryti paprašė V. M. ir pastarajam už tai sumokėjo 1 000 Lt. Patvirtino, kad V. M. nupirko įmonę, pasirašė pirkimo pardavimo sutartį ir visus kitus reikalingus dokumentus, jis V. M. sakė, kad jam nieko daryti nereikės, tik „kelioms savaitėms savo vardu reikės turėti firmą“, kol iš Ukrainos atvyks M. P.. Taigi nekyla abejonių, kad R. T. žinojo, jog V. M. faktiniu įmonės savininku netaps. R. T. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina V. M. parodymai, kad R. T. paprašė jo nupirkti įmonę už 1 000 Lt atlygį, sakė, kad reikia perrašyti firmą vienai savaitei. Iniciatyva buvo R. T., jis pats (V. M.) niekuo nesidomėjo, pasirašė, kur reikėjo, jam buvo neįdomu. Po savaitės firmą perrašė M. P.. R. T. kaltę patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai: UAB „F“ vienintelio akcininko 2011 m. liepos 18 d. sprendimas, 2011 m. liepos 18 d. UAB „F“ akcininkų sąrašas, 2011 m. liepos 18 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartis 2011 m. liepos 26 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartis, 2013 m. balandžio 9 d. kratos protokole užfiksuoti duomenys. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. M. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.

6.39. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Teismas nuosprendyje pateikė išsamius R. T. veikos kvalifikavimo motyvus, su šiais motyvais teisėjų kolegija visiškai sutinka ir jų nebekartoja. Kadangi byloje neįrodyta, kad R. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrai su K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., teismas pagrįstai iš R. T. suformuluoto kaltinimo pašalino aplinkybę, kad jis veikė kartu su K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Tenkinti prokurorės prašymą ir pripažinti, kad R. T. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrai su P., nėra pagrindo.

6.40. Atsižvelgiant į tai, kad R. T. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, žinojo, kad kursto V. M. pagaminti netikrus dokumentus, buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, būtent jo palenktas V. M. padarė nusikalstamą veiką – pasirašė netikrus dokumentus, kurie buvo panaudoti pateikiant juos VĮ (duomenys neskelbtini) filialams, ir už nusikalstamos veikos padarymą V. M. yra nuteistas, sprendžiama, kad R. T. veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, nepadariusiais žalos baudžiamojo įstatymo saugomai valdymo tvarkai ir kitiems teisiniams gėriams, t. y. R. T. veika negali būti laikoma mažareikšme.

6.41. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu R. T. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Tenkinti R. T. apeliacinį skundą ir jį išteisinti arba taikyti BK 37 straipsnį ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti nėra teisinio pagrindo.

7. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti, prokurorės prašymas tenkinti civilinio ieškovo valstybės įmonės „T. t.“ pareikštą civilinį ieškinį dėl 150 888,67 Eur (520 988,41 Lt) padarytos žalos atlyginimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jūratės Tamašauskienės ir nuteistojo R. T. apeliacinius skundus atmesti.