Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-03-13 · Byla Nr. TS-29-1170/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-13
Bylos Nr.
TS-29-1170/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Nuteistasis
J. D.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-29-1170/2023
Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. RV-25-619, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-315/2015, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 213 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (trys veikos), paskiriant galutinę subendrintą 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (a. b. t. 1, II dalis, b. l. 2-128).

J. D. 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį bei 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausme (a. b. t. 1, I dalis, b. l. 44- 76).

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, J. D. paskirta bausmė buvo subendrinta su pastarajam Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 16 metų laisvės atėmimo bausmę (a. b. t. 1, II dalis, b. l. 134-135).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (toliau – ir Vilniaus kalėjimas) pateiktais duomenimis, J. D. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. gruodžio 15 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. gegužės 12 d. Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatė, kad nuteistasis du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. sausio 12 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. vasario 14 d. – 4 metai 2 mėnesiai 28 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2023 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. RV-25-619 nutarta nuteistajam J. D. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei pastarajam rekomenduoti tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių sričių valdymą, vykdymą. Komisijos nutarime pripažinta, kad paskutinį kartą nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas buvo svarstytas 2022 m. rugsėjo 1 d. bei pastarajam nutarta netaikyti lygtinio paleidimo bei skirti rekomendaciją – tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Pripažinta, kad nuteistasis J. D. įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas – pastarajam nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. leista užsiimti apmokestinamąja veikla – papuošalų gamyba. Iš minėtos veiklos J. D. pajamų negavo, kadangi nurodė, kad nuturėjo reikiamų medžiagų pasirinktai veiklai vykdyti. Nuteistasis J. D. 2022 m. rugsėjo mėnesį dalyvavo Resocializacijos skyriaus vyresniosios psichologės konsultacijose, nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 m. spalio 5 d. lankė socialinių įgūdžių užsiėmimus, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 27 d. dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, tikslu sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės, o 2023 m. sausio 20 d. baigė streso įveikos ciklą pagal Emocijų stresinėse situacijose, indentifikavimo ir valdymo programą. Laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2023 m. vasario 12 d. pastarajam leista trumpalaikė išvyka į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Komisijos nutarime taip pat pripažinta, kad nuteistasis J. D. yra įgijęs platų profesinių kvalifikacijų spektrą, tačiau pasak jo, įgytų kvalifikacijų nepritaikė dėl turimo neįgalumo. Paskutiniu metu pastebėtos nuteistojo teigiamos nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu, kadangi J. D. kelis kartus kreipėsi su prašymu dėl perkėlimo į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą, tuo patvirtindamas savo sutikimą dirbti jam pasiūlytą darbą. Paleistas į laisvę ar perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nuteistasis J. D. planuoja dirbti (duomenys neskelbtini), kur galėtų dirbti (duomenys neskelbtini), taip pat galėtų dirbti ir (duomenys neskelbtini). Be anksčiau aptartų aplinkybių, Komisijos nutarime pripažinta ir tai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, nevengė įsitraukti į rizikingas situacijas, siekti savo asmeninių tikslų neteisėtais būdais bei priemonėmis, taip pat palaikyti artimus ryšius su asmenimis, kuriems yra būdingas polinkis elgtis nusikalstamai. Pastarasis anksčiau turėjo problemų su teisėsauga, pakartotinai nusikalsdavo, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą už nusikalstamo susivienijimo sukūrimą ir vadovavimą jam, disponavimą narkotikais, siekiant juos platinti. Paskutiniu bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis J. D. stengiasi laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, dienotvarkės ir režimo reikalavimų. Jis buvo 9 kartus skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Kita vertus, pastarasis buvo du kartus baustas. Apibendrinat, Komisijos nutarime pripažinta, kad nors nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra stebimos tam tikros nuteistojo pastangos spręsti galimus integracijos į visuomenę trikdžius laisvėje, tačiau darbinę, mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus ir draugų bei nuostatų sritys reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų bei nuoseklių veiksmų (a. b. t. 3, b. l. 43-46).

Aptariamo Komisijos nutarimo priėmimo metu buvo pateikta ir atskiroji Komisijos nario nuomonė, kurioje nuteistajam J. D. siūlytina taikyti lygtinį paleidimą. Pripažinta, kad nuteistasis J. D. struktūruotoje aplinkoje laikosi taisyklių bei elgesio reikalavimų, išreiškė norą bausmę atlikti atviro tipo bausmės vykdymo vietoje, kas rodo pozityvias nuostatas į darbą bausmės atlikimo metu, taip pat vykdė Komisijos rekomendacijas (a. b. t. 3, b. l. 43-46).

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo J. D. skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo teigimu, skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl naikintinas. Komisijos nutarime nepagrįstai yra apeliuojama į tai, kad J. D. yra 4 kartus teistas. Pastarasis už minėtus nusikaltimus bausmes yra atlikęs, todėl šių aplinkybių vertinimas lygtinio paleidimo kontekste yra netikslingas. J. D. teigimu, Komisija nutarime nors ir išdėstė atitinkamus faktus, tačiau nepateikė jokios šių faktų analizės, taip pat nenurodė nei vieno fakto, remiantis kuriuo būtų galima daryti išvadą, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Nuteistojo skunde taip pat nurodyta, kad Komisija visiškai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis J. D. yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, kas jam leis žymiai lengviau adaptuotis laisvėje, taip pat į tai, kad pastarajam buvo suteikta trumpalaikė išvyka namo. Kaip matyti iš nutarimo, Komisija sprendimą dėl atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą grindė tuo, kad pastarojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, tačiau nebuvo nurodytos priežastys nulėmusios minėtą nepakankamumą. Anot nuteistojo J. D., tokio nemotyvuoto ir paviršutiniško nutarimo priėmimas, prieštarauja pagrindiniams bausmės atlikimo principams ir lygtinio paleidimo instituto paskirčiai.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo J. D. skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. D. skundas netenkintinas.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje naujoje BVK redakcijoje lygtinio paleidimo kriterijai yra apibrėžti BVK 82 straipsnyje. Šios normos 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, jo elgesį pataisos įstaigoje, pastarojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-255-813/2022, Nr. 1S-260-966/2022, Nr. 1S-232-290/2022, Nr. 1S-99-485/2023).

Teismas, susipažinęs su nuteistojo J. D. skundu ir jo asmens byla, konstatuoja, kad pastarasis formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tai reiškia, kad pastarasis yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurią atliko 2022 m. sausio 12 d. Kita vertus, pabrėžtina, jog lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos kitos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Teismas, išsamiai įvertinęs duomenis, charakterizuojančius nuteistąjį, pripažįsta, kad pastarasis neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus bei nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, ką pagrįstai pripažino Komisija nuteistojo skundžiamame 2023 m. vasario 20 d. nutarime Nr. RV- 25- 619.

Lietuvos kalėjimo tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. vasario 9 d. nuteistojo J. D. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-478 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad atlikus pastarojo pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, 2023 m. vasario 9 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pastarajam, atsižvelgiant į ankstesnį teistumą dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, buvo taikytas ir papildomas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodas, kurio pagrindu nustatyta vidutinė nuteistojo J. D. pakartotinio smurtinio elgesio rizika (a. b. t. 3, b. l. 29-42). Aptariant nuteistojo J. D. nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, svarbu paminėti ir pastarojo ankstesnių nusikalstamo elgesio vertinimų rezultatus. Kaip matyti iš nuteistojo J. D. asmens bylos, pastarasis pirmą kartą buvo vertinamas 2019 m. gruodžio 30 d. Pripažinta, kad pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (a. b. t. 2, b. l. 141-150). Pakartotinai nuteistasis buvo vertinamas 2022 m. sausio 17 d. bei 2022 m. rugpjūčio 19 d. Šių vertinimų metu J. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kriterijus nepasižymėjo dinamika – reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nenustatyti, ko pasėkoje šis kriterijus išliko vidutinis (a. b. t. 2, b. l. 154-177, 190-203). Aptariami pokyčiai nebuvo nustatyti ir anksčiau minėtoje 2023 m. vasario 9 d. Socialinio tyrimo išvadoje (a. b. t. 3, b. l. 29-42).

Vertinant J. D. atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys tiek į anksčiau minėtą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, kuris yra nekintantis, tiek į vis dar nepaisant nuteistojo įsitraukimo į socialines reabilitacijos priemones, aktualiomis išlikusias nuteistojo problemines sritis, susijusias su vertybinėmis nuostatomis bei gyvenimo būdu ypatumais.

Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad nuteistasis J. D. ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo elgesio bei mąstymo pozityvius pokyčius. Tiek skundžiamame Komisijos nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė Komisijos jam pateiktas rekomendacijas ir aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse, jam buvo suteiktas leidimas trumpalaikei išvykai į namus, taip pat konstatuotos nuteistojo pastangos spręsti galimus integracijos į visuomenę trikdžius laisvėje bei teigiama nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu dinamika. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo J. D. lygtinio paleidimo taikymo, šios tiek nuteistojo skunde akcentuotos, tiek Komisijos nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, grupei negali būti taikoma pirmenybė. Priešingai, visos šios aplinkybės – tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinami visumoje, nei vienos iš jų neišskiriant.

Kartu aptariant nuteistojo J. D. skunde pateiktus argumentus, susijusius su teigiamu pastarojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, jog minėtas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023).

Teismas, sugretinęs nuteistojo J. D. skunde akcentuotas ir pastaroje bausmės atlikimo metu nustatytas, jo elgesį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes su nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu charakterizuojančių duomenų visuma, neturi pagrindo pripažinti, kad šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nusveria visas kitas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustatytas ir pastarojo asmens byloje užfiksuotas aplinkybes. Priešingai, J. D. elgesys, mąstymas bei susiformavusios nuostatos šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape sudaro pagrindą pritarti Komisijos skundžiamo nutarimo išvadai ir pastarajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Minėtų aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, negalintys kisti dėl J. D. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statiniais J. D. kriminogeniniais veiksniais yra pripažinti – didelis bendras atskirų teisės pažeidimų skaičius, už kuriuos teisės pažeidėjas nuteistas šiame teisme, skaičius (8); ankstesnės laisvės atėmimo bausmių atlikimo patirtys; didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės; nusikalstamam elgesiui būdingas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, yra: darbinės patirties stygius; smurtinio elgesio atvejis, esant alkoholio vartojimui; ankstesnė narkotikų vartojimo patirtis, objektyvaus savivaizdžio stoka; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; kontroliuojantys elgesys; orientavimasis į asmeninės naudos ir galimybių siekimą; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; mąstymo lankstumo stoka. Tarp visų anksčiau aptartų statinių ir kriminogeninių veiksnių yra pripažinti tik trys apsauginiai veiksniai – patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu perkėlimo į pusiaukelės namus ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju; patvirtino įsidarbinimo galimybę perkėlimo į pusiaukelės namus ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju; deklaruoja nuostatas savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje.

Pabrėžtina, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Detalizuojant nuteistojo J. D. kriminogeninius veiksnius, Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nors nuteistasis ir turi platų profesinių kvalifikacijų spektrą, tačiau jam būdinga nestabili bei nenuosekli darbinė patirtis, sąlyginai ilgalaikis savęs realizavimas nusikalstamose veikose. Socialinio tyrimo atlikimo metu nuteistasis patvirtino, kad po paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos turi galimybę įsidarbinti, tačiau jo savęs realizavimo galimybes gali apsunkinti turimi sveikatos sunkumai bei neįgalumo lygis. Aptariant nuteistojo J. D. santykį su lėšų tvarkymu ir pajamomis, nurodyta, kad dėl jo ankstesnės nusikalstamo elgesio, susijusio su finansinės naudos gavimu, patirties, egzistuoja prielaidos apie nuteistojo pragyvenimo šaltinio nelegalumą bei lėšų gavimo, kaupimo ir panaudojimo būdus neteisėtomis priemonėmis. Šios prielaidos egzistavimas gali būti paneigtas pastarojo savęs realizavimu oficialioje bei nepažeidžiančioje teisės normų darbinėje veikloje. Socialinio tyrimo išvadoje analizuojant nuteistojo J. D. ryšių aspektą, pripažinta, kad nors pastarasis palaiko santykius su artimaisiais, tačiau nustatyti tam tikri nesutarimai su partnere, taip pat vienas iš jam artimų asmenų pasižymi kriminaline praeitimi – kartu su J. D. vykdė jam inkriminuotas ir padarytomis teismo nuosprendžiais pripažintas nusikalstamas veikas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pripažinta, kad nuteistojo J. D. gyvenimo stiliaus sritis gali būti siejama su jo nusikalstamo elgesio raiška. Pastarojo gyvenimo stilius pasižymėjo kriminaliniais bruožais – nustatytas pastarojo savęs realizavimas organizuoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, sąmoningas nusikaltimų vykdymas, vadovavimas kitiems, kriminaliniu elgesiu pasižymintiems asmenims, finansinio stabilumo siekimas neteisėtais būdais ir priemonėmis. Aptariant nuteistojo emocinę gerovę, pripažinta, kad nors pastarojo emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai siejami su nusikalstamu elgesiu, tačiau jo poreikis užtikrinti savo statusą materialinėmis galimybėmis, siekis jį pabrėžti bei išlaikyti, tokiu būdu didinant savo savigarbos bei pasitikėjimo savimi lygį, objektyvaus savivaizdžio stoka, yra svarbūs kriminogeniniai poreikiai, kurie galėjo skatinti J. D. nusikalsti. Kaip vienas iš aspektu, nulemiančiu nuteistojo J. D. dinaminius kriminogeninius kriterijus, buvo pripažintas pastarojo mąstymas ir elgesys. Aptariamojoje išvadoje nustatyta, kad J. D. nevengia išsakyti savo pozicijos, pabrėžti savo išskirtinumą, formuoti sau palankų įvaizdį. Pastebimas nuteistojo reiklumas dėmesiui ir priėmimui. Jis nevengia taikyti įvairių bendravimo strategijų, kurios padėtų pasiekti norimus tikslus. Kartu pripažinta, kad nuteistajam būdingas kontroliuojantis elgesys, nepakankami problemų sprendimų įgūdžiai bei savo elgesio pasekmių įvertinimo stoka, taip pat orientavimasis į savo poreikių patenkinimą bei asmeninės gerovės kūrimą. Galiausiai analizuojant nuteistojo nuostatas, pripažinta, kad nuteistojo tinkamas bendravimas su laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos personalu pasižymi mandagumu bei pagarba, sietinais su pastarojo suvokimu apie tokio bendravimo asmeninę naudą (a. b. t. 3, b. l. 29-42).

Aptartos Socialinio tyrimo išvados kontekste pabrėžtina, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Iš nuteistojo asmens bylos, taip pat iš pastarojo skundžiamo Komisijos nutarimo matyti, kad nuteistasis J. D., ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo dalyvavimą socialinio reabilitacijos priemonėse. Kita vertus, kaip jau buvo minėta ir ankstesnėje šios nutarties dalyje, vien asmens aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse nėra garantas, užtikrinantis besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Pabrėžtina, jog iš anksčiau aptartų nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad aptariamas nuteistojo aktyvus dalyvavimas intervencinėse priemonėse bei pozityviuose užsiėmimuose yra sietinas su įtaka pastarojo elgesiui, mąstymui, nuostatoms, kuri, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, šiame J. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape nėra pakankama.

Nors nuteistojo skunde apeliuojama į tai, kad Komisija nepateikė jokių svarių argumentų, atskleidžiančių pastarojo asmenybės pokyčių nepakankamumą, tačiau tiek iš aptariamo Komisijos nutarimo, tiek iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad skundžiama Komisijos išvada buvo pagrįsta nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visuma.

Tiek aptariamam Komisijos nutarimui aktualioje 2023 m. vasario 9 d. Socialinio tyrimo išvadoje, tiek ankstesnėse analogiško pobūdžio dokumentuose, buvo išsamiai aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo J. D. paskatomis dalyvauti įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse, bei šių priemonių įtaka nuteistojo elgesiui bei mąstymui. Nustatyta, kad pastarojo paskatos buvo nulemtos išimtinai subjektyvaus racionalizavimo, sietino ne su visapusišku nuteistojo elgesio bei mąstymo pakeitimu, bet su formaliais pagrindais taikyti lygtinį paleidimą. Kaip matyti iš nuteistojo J. D. asmens bylos, jam dalyvaujant kai kuriuose socialinės reabilitacijos priemonėse pastarojo elgesys buvo kontroliuojantys, nukreiptas į reikalavimą fiksuoti išimtinai jam palankius rezultatus, nepaisant dalinio seminaro išklausymo (Patyčių ir smurto prevencijos (atpažinimas ir veiksniai) 2021 m. gruodžio 20 d. seminaras). Nuteistojo J. D. apsilankymų pas psichologą metu pripažinta, kad jo elgesys bendraujant su psichologais yra itin gynybiškas, pateisinantis save ir perkeliantis atsakomybę už šį procesą specialistui, taip pat savęs vaizdas vienpusiškas, išskirtinai pabrėžiant savo teigiamas savybes, o atkreipus dėmesį į silpnąsias savybes – racionalizuojantis. Konstatuota, kad nuteistasis vengia prisiimti atsakomybę, profesiniame bendravime nesąžiningas, gudraujantis, o patiriant frustraciją, pasireiškia specialisto kaltinimas. Apsilankymų pas psichologą metu, esant apsunkintam kontaktui su nuteistuoju, jis buvo nukreiptas pas kitą specialistą (a. b. t. 3, b. l. 1-14). Nuteistojo J. D. atliekamų socialinių tyrimų metu sistemingai buvo konstatuojama, kad pastarojo dalyvavimas intervencinėse priemonėse yra nulemtas subjektyvių lūkesčių, o požiūris į taikomas priemones išlieka ambivalentiškas, todėl pastarojo pozityvus mąstymo, nuostatų bei elgesio pokyčiai išlieka riboti.

Akivaizdu, kad jog minėtų aplinkybių kontekste nėra pagrindo nesutikti su skundžiamu Komisijos nutarimu, kuriame pagrįstai pripažinta, kad nuteistojo akcentuojamos aktyvios pastangos šiame jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape nėra pakankamos ir turi pasižymėti tęstiniu pobūdžiu. Pabrėžtina ir tai, jog per visą pastarojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį, anksčiau aptarti ir nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nepasižymėjo mažėjančia dinamika. Priešingai, paskutiniųjų pastarojo atliktų socialinių tyrimų metu jie nekito ir buvo apibrėžti 10 skaičiumi, o prieš aptariamus, 2022 m. rugpjūčio 22 d. bei 2023 m. vasario 9 d. atliktus nuteistojo socialinius tyrimus jų skaičius buvo mažesnis – siekė 8 (a. b. t. 2, b. l. 154-177, a. b. l. t. 3, b. l. 1- 14, 29-42).

Teismas, įvertinęs nuteistojo pastangas, nukreiptas į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, taip pat anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei šiame nuteistojo bausmės atlikimo etape nustatytą pastarojo gebėjimą keisti savo elgęsi struktūruotoje aplinkoje, pripažįsta, jog šiuo metu, siekiant užtikrinti tinkamą nuteistajam paskirtos bausmės tikslų pasiekimą, nuteistajam J. D. tikslinga toliau tęsti aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonės, kas gali būti užtikrinta tik pastarajam realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Be visų anksčiau aptartų ir nuteistojo skunde pateiktų argumentų, J. D. nesutiko su tuo, kad skundžiamame Komisijos nutarime buvo aptariamas ir jo teistumas. Antai, dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, todėl kartotinis šių aplinkybių aptarimas ir vertinimas yra neteisingas bei neturintis reikšmės jam paskirtos bausmės atlikimui. Minėtų nuteistojo argumentų kontekste teismas atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S- 260- 935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).

Nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad J. D. yra teistas keturis kartus, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Pažymėtina, kad pirmą kartą nuteistasis J. D. į teisėsaugos akiratį pateko sulaukęs pilnametystės – 18 metų, to paties amžiaus buvo nuteistas pirmą kartą. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog neigiamos nuteistojo nuostatos visuomenėje galiojančios tvarkos bei teisės aktų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad pastarojo padarytos nusikalstamos veikos sistemingai sunkėjo. Pirmą kartą J. D. buvo nuteistas už pasipriešinimą policijos pareigūnui, o vėliau jo nusikalstama veikla įgavo organizuotumo bei sistemiškumo požymių. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už sunkius bei labai sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei pasižymėjusius pavojingiausio organizuoto nusikalstamumo forma – nusikalstamu susivienijimu. Pabrėžtina, ir tai, jog nuteistasis J. D. minėtame susivienijime neužėmė antraeilio vaidmens. Priešingai, jis buvo pripažintas šio nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi bei vadovu, kuris skirstė užduotis jo dalyviams, koordinavo narių veiklą darant nusikaltimus, susijusiems su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, davė nurodymus kitiems susivienijimo nariams ieškoti naujų platintojų, plėsti pardavimo teritorijas, palaikė drausmę, kontroliavo skolų surinkinėjimą, „išmušinėjimą“ taikant fizinio ir psichinio poveikio priemones, kaupė dalį lėšų, gautų iš nusikalstamos veikos, pagalbai, skirtai sulaikytiems ar suimtiems nusikalstamo susivienijimo nariams, minėtų asmenų šeimoms išlaikyti, taip pat advokatų paslaugoms apmokėti. Apkaltinamaisiais nuosprendžiais nustatyta ir tai, jog pastarasis, siekdamas užtikrinti netrukdomą nusikalstamo susivienijimo veiklą, organizavo bei vykdė psichines prievartos panaudojimą prieš asmenis, surastus neteisėtam draudžiamų medžiagų įgijimui, laikymui ir pardavimui, bei šias medžiagas pirkusius, tačiau laiku ar nevisiškai atsiskaičiusius asmenis, ir kitus asmenius, nevykdžiusius jo nurodymų ar galinčius kliudyti nusikalstamo susivienijimo veiklai. Akivaizdu, kad pastarojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, nepaisant teismo skiriamų sankcijų, nuteistasis pakartotinai darydavo nusikalstamas veikas bei nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus ir socialinio rato. Juo labiau, pastarojo padarytos nusikalstamos veikos tapo vis pavojingesnės ir galiausiai jo kryptingų, nuoseklių veiksmų dėka buvo sukurtas nusikalstamas susivienijimas, kurio veikla buvo nukreipta į pagrindinių, baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių pažeidimą. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistojo kritiškas vertinimas jo padarytų nusikaltimų daugelyje jo atžvilgiu vykdytų baudžiamųjų procesų nebuvo nustatytas. Pastarasis dėl paskutiniųjų įvykdytų nusikaltimų teisminio proceso metu savo kaltės nepripažino, o interviu metu savo atsakomybę prisiėmė tik dalinai.

Visų anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Analizuojamu atveju teismas pripažįsta, kad nuteistojo elgesys bei mąstymas bausmės atlikimo metu neleidžia daryti patikimos išvados, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, todėl pritartina Komisijos skundžiamame nutarime pateiktai išvadai, kad šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo etape nuteistajam yra tikslinga toliau tęsti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą bei dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse.

Anksčiau nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma pakankama, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, pripažintina, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo J. D. skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

0n utaria:

atmesti nuteistojo J. D. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. RV-25-619, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė