- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- e2-426-1094/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18361-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Ieškovas
- I. T.
- Atsakovas
- K. U.
- Advokatai
- Giedrė Gabrielė Stepankevičienė
dalyvaujant ieškovui I. T. (I. T.), jo atstovei advokatei Giedrei Gabrielei Stepankevičienei,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. T. (I. T.) ieškinį atsakovei K. U. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir vaiko pavardės pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – teismas), prašydamas: 1) leisti ieškovui pakeisti jo nepilnamečio sūnaus E. M. esamą pavardę „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamai į „(duomenys neskelbtini)“ be atsakovės K. U. sutikimo; 2) nustatyti ieškovo bendravimo su sūnumi E. M. (E. M.) tvarką, pagal kurią: 2.1. tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį (neporinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir gražindamas vaiką į jo ugdymo įstaigą pirmadienį iki prasidedant ugdymo užsiėmimams; 2.2. tėvas bendrauja su vaiku kiekvieną pirmadienį, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžindamas į jo ugdymo įstaigą tos pačios savaitės antradienį iki prasidedant ugdymo užsiėmimams bei kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžindamas į jo ugdymo įstaigą tos pačios savaitės ketvirtadienį iki prasidedant ugdymo užsiėmimams; 2.3. tėvas bendrauja su vaiku kiekvienais neporiniais metais per Naujuosius metus, Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, jeigu tai darbo diena arba gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai nedarbo diena ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sausio 2 d. 20 val.; 2.4. tėvas bendrauja su vaiku per sūnaus gimtadienį (duomenys neskelbtini) kiekvienais poriniais kalendoriniais metais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai ne darbo diena arba pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos, jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas sūnų sekančią po gimtadienio dieną į jo ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimas, jeigu sekanti diena yra darbo diena, arba 20 val. į jo gyvenamąją vietą, jei sekanti diena yra nedarbo diena. Tėvas bendrauja su sūnumi per sūnaus gimtadienį (duomenys neskelbtini) kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais ne mažiau, kaip 2 val. Apie konkretų bendravimo su vaiku laiką ieškovas informuoja atsakovę ryšio priemonėmis iki prieš gimtadienį einančios savaitės penktadienio 20 val.; 2.5. tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais kalendoriniais metais per rugsėjo 1-ąją jo ugdymo įstaigoje vykstančioje šventėje bei ne mažiau, kaip 2 val. ne ugdymo įstaigoje, apie konkrečią sūnaus pasiėmimo valandą ir vietą įspėjęs vaiko motiną ne vėliau, kaip likus 2 d. iki numatomo vaiko pasiėmimo; 2.6. tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi jo ligos atveju gydymo įstaigoje ne mažiau, kaip 4 val. per dieną, apie konkrečią vaiko lankymo dieną ir valandą įspėjęs vaiko motiną ne mažiau, kaip likus 1 d. iki numatomo susitikimo su sūnumi; 2.7. kiekvienais kalendoriniais metais tėvas turi teisę praleisti su sūnumi pusę moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogų, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kiekvienos atostogų savaitės ketvirtadienį 10 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 20 val.; 2.8. tėvas turi teisę praleisti su sūnumi du kartus po 14 kalendorinių dienų nepertraukiamų moksleivių vasaros atostogų. Apie planuojamas vasaros atostogas tėvas informuoja vaiko mamą ne vėliau, kaip likus 2 mėn. iki norimos atostogų pradžios datos. Apie pageidaujamą atostogų datą tėvas informuoja vaiko mamą elektroniniu paštu arba SMS žinute. Vaiko mama per 5 kalendorines dienas turi patvirtinti vaiko atostogų su tėvu laiką, arba, jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su tėvu yra neįmanomos, pasiūlyti kitą atostogų laiką, atsižvelgdama į tėvo prašytą atostogų trukmę. Jeigu vaiko mama per 5 kalendorines dienas nepatvirtina atostogų laiko, tačiau taip pat ir nenurodo svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų tuo metu atostogauti su tėvu, bei nepateikia tas priežastis patvirtinančių dokumentų, laikoma, kad atostogų su tėvu laikas yra suderintas pagal tėvo pasiūlymą. Atostogų metu tėvas turi teisę sūnų vežtis į užsienį atostogų laikotarpiui (ne ilgesniam, nei 14 dienų) be atskiro mamos sutikimo. 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove santuokos sudaręs nebuvo. Teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4154-930/2017 (toliau – ir Sprendimas) nustatyta, kad ieškovas yra nepilnamečio E. M. (E. M.) tėvas, o E. M. (E. M.) yra ieškovo sūnus; nepilnamečio E. M. gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina – atsakove, o iš ieškovo nepilnamečio E. M. naudai priteistas išlaikymas po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki vaiko pilnametystės. Po Sprendimo priėmimo šalims pavykdavo geranoriškai susitarti dėl ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos, nors ji oficialiai Sprendimu nustatyta nebuvo. Tačiau jau kurį laiką sudaromos ribotos galimybės tėvui matytis su vaiku. Ieškovo manymu, trukdymai bendrauti su sūnumi atsirado atsakovei sukūrus naują šeimą. Kadangi ieškovas siekia maksimalaus bendravimo su vaiku, dėl šios priežasties prašoma nustatyti tėvo teisę bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį su nakvynėmis, kas įprasta nustatant maksimalią bendravimo su vaiku tvarką. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra sudaryta atsižvelgiant į didesnį vaiko amžių, siekiant užtikrinti aiškų ir patogų atostogų su vaiku grafiką abiem šalims, taip pat, pirmiausia, atsižvelgiant į vaiko interesus.
3. Pasisakydamas dėl reikalavimo pakeisti vaiko pavardę ieškovas nurodo, kad kaip matyti iš Sprendimo šalių nepilnamečiui sūnui E. M. suteikta atsakovės ikisantuokinė „(duomenys neskelbtini)“ pavardė. Dar nagrinėjant civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo, atsakovė jau buvo sudariusi santuoką ir jos pavardė buvo nebe „(duomenys neskelbtini)“, o santuokinė „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu atsakovė su sutuoktiniu turi kitą vaiką, kurio pavardė taip pat „(duomenys neskelbtini)“. Taigi šiai dienai abiejų tėvų ir vaiko pavardės yra skirtingos, dėl ko vaiko pavardė neatspindi jo individualumo, ryšio nei su motina, nei su biologiniu tėvu. Sūnus ne kartą pats išreiškė norą turėti būtent tėvo pavardę, nes jų ryšys labai artimas, be to, neturėdamas vienodos pavardės nei su tėvu, nei su motina, nei su broliu, jaučiasi nejaukiai, jam tai sukelia neigiamų emocijų. Vaikui jau dabar kyla daugybė klausimų ir keblių situacijų, apsunkinančių vaiko šeimos narių rato suvokimą dėl pavardės skirtumo. Tokia vaiko savijauta ir pozicija gali būti vertinama kaip noras nesiskirti niekuo (taip pat ir pavarde) nuo savo biologinių tėvų. Be to, skirtingos pavardės apsunkina ir paties ieškovo, kaip tėvo, dalyvavimą vaiko ugdymo ar sveikatos priežiūros procese. Ieškovas sūnaus gyvenime aktyviai dalyvauja nuo jo kūdikystės, su vaiku palaiko itin artimus ryšius, rūpinasi jo auklėjimu ir ugdymu, dalyvauja kasdieniame jo gyvenime (kiekvieną savaitę veža į būrelius ir iš jų, ir pan.), tinkamai vykdo turtines prievoles teikdamas Sprendimu priteistą išlaikymą. Todėl tarp ieškovo ir vaiko yra susiklostę tvirti santykiai, juos sieja artimas socialinis, emocinis, dvasinis ryšys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoširdumu. Tai yra pagrindas konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į tėvo tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu šeimos nariu, nors tėvai faktiškai ir gyvena skyrium. Sūnui turima pavardė nesukelia jokių teigiamų emocijų, todėl pavardės pakeitimas į biologinio tėvo pavardę nesukels neigiamų padarinių. Priešingai, vaiko ir su juo nuo gimimo artimus ryšius palaikančio tėvo bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas, o tai savo ruožtu užtikrins vaiko teisę į šeimos ryšius. Todėl, ieškovo manymu, jo pavardės suteikimas vaikui geriau atitiks vaiko interesus, nei turima motinos ikisantuokinė pavardė, juo labiau, kad ir atsakovei, ieškovo žiniomis, ši pavardė nesukelia teigiamų emocijų, nes su biologiniu tėvu jokių artimų ryšių nepalaikė. Ieškovas bandė pavardės pakeitimo klausimą spręsti geruoju, tačiau atsakovė neduoda sutikimo atlikti šiuos veiksmus.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo atmesti reikalavimą dėl susitikimų su vaiku darbo dienomis su nakvynėmis, tenkinti atsakovės siūlomą bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas susitinka su vaiku: 1) kas pirmą, trečią ir ketvirtą savaitgalį pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir gražindamas vaiką į atsakovės namus iki sekmadienio 17 val.; 2) kiekvienais neporiniais metais per Naujuosius metus, Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, jeigu tai darbo diena arba gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai nedarbo diena ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sausio 2 d. 20 val.; 3) per sūnaus gimtadienį (duomenys neskelbtini) kiekvienais poriniais kalendoriniais metais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai ne darbo diena arba pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos, jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas sūnų sekančią po gimtadienio dieną į jo ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimas, jeigu sekanti diena yra darbo diena, arba 20 val. į jo gyvenamąją vietą, jei sekanti diena yra nedarbo diena. Tėvas bendrauja su sūnumi per sūnaus gimtadienį (duomenys neskelbtini) kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais ne mažiau, kaip 2 val.. Apie konkretų bendravimo su vaiku laiką ieškovas informuoja atsakovę ryšio priemonėmis iki prieš gimtadienį einančios savaitės penktadienio 20 val.; 4) kiekvienais kalendoriniais metais per rugsėjo 1-ąją jo ugdymo įstaigoje vykstančioje šventėje bei ne mažiau, kaip 2 val. ne ugdymo įstaigoje, apie konkrečią sūnaus pasiėmimo valandą ir vietą įspėjęs vaiko motiną ne vėliau, kaip likus 2 d. iki numatomo vaiko pasiėmimo; 5) ligos atveju gydymo įstaigoje ne mažiau, kaip 4 val. per dieną, apie konkrečią vaiko lankymo dieną ir valandą įspėjęs vaiko motiną ne mažiau, kaip likus 1 d. iki numatomo susitikimo su sūnumi; 6) kiekvienais kalendoriniais metais tėvas turi teisę praleisti su sūnumi pusę moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogų, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kiekvienos atostogų savaitės ketvirtadienį 10 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val.; 7) tėvas turi teisę praleisti su sūnumi du kartus po 14 kalendorinių dienų nepertraukiamų moksleivių vasaros atostogų; 8) nustatyti, kad atsakovė turi teisę vasaros atostogų metų praleisti su sūnumi 14 dienų nepertraukiamai, įspėjant apie planuojamas vasaros atostogas ieškovą, ne vėliau kaip likus 1 mėn. iki norimos atostogų datos pradžios; 9) įpareigoti ieškovą informuoti atsakovę apie įvyksiantį susitikimą su sūnumi, 2 d. iki susitikimo. Atsakovė nesutinka su reikalavimu dėl pavardės vaikui pakeitimo. Prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Atsakovė nurodė, kad ieškovo siūlomas bendravimo grafikas, atsižvelgiant į sūnaus mokymosi ir poilsio režimą, neatitinka vaiko interesų dėl ko koreguotinas, nes sūnus turi tinkamai pailsėti prieš mokyklą, atlikti namų darbus, jam rekomenduojamas 10 val. trukmės miegas (jis ruošiamas miegui nuo 20 val. siekiant, kad 21 val. jau miegotų). Vertinant siūlomą bendravimo grafiką darbo dienomis būtina atsižvelgti į ieškovo darbo pobūdį, laisvalaikį, galimybę atlikti su sūnumi namų darbus, jo domėjimąsi sūnaus ugdymo pasiekimais. Atsakovė kategoriškai nesutinka su reikalavimu dėl vaiko pavardės pakeitimu į „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat pareiškia, kad ieškovo nurodytos aplinkybės apie stiprų ryšį su vaiku nuo pat jo gimimo yra melagingos, ką įrodo atsakovės kreipimasis į teismą dėl tėvystės nustatymo bei išlaikymo priteisimo, taip pat šiuo metu jo esamas įsiskolinimas vaiko išlaikymui. Ieškovo reikalavimas dėl vaiko pavardės pakeitimo reiškiamas ne vaiko interesų užtikrinimui, o savo principų patenkinimui. Atsakovė mano, kad vaiko pavardės pakeitimas į „(duomenys neskelbtini)“ pavardę suteiktų vaikui nepatogumų, gali prasidėti pašaipos.
6. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos darbuotoja lankėsi ieškovo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir nustatė, jog jis gyvena savo tėvų 3 kambarių bute su patogumais, kuriame gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos vaikui svečiuotis. Tarnybos atstovei ieškovas trumpai papasakojo jo ieškinyje nurodytas aplinkybes, pabrėžė, kad tarp šalių kyla daug ginčų dėl vaiko auklėjimo. Tarnybos atstovė apsilankė atsakovės gyvenamoje vietoje ir nustatė, kad moteris su sutuoktiniu ir dviem nepilnamečiais vaikais gyvena jos vyrui nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute su patogumais. E. M. namuose skirtas atskiras, vaiko poreikius atitinkantis kambarys; vaikas turi žaislų, ugdymo priemonių. Apsilankymo metu atsakovė trumpai paaiškino jos atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nepilnametis E. M., gim. (duomenys neskelbtini), lanko Vilniaus darželio-pradinės mokyklos (duomenys neskelbtini) 1 klasę, papildomai lanko lietuvių kalbos būrelį (20 Eur/ mėn.), karate (25 Eur/ mėn.), būrelį „(duomenys neskelbtini)“ (15 Eur/ mėn.), dailę (10 Eur/ mėn.). Anot motinos, vaikas didelių sveikatos nusiskundimų neturi. Tarnybos atstovė bendravo su E. M. mamai nedalyvaujant. Pokalbio metu berniukas pasakojo, kad jo tėčio vardas yra I. T. Anksčiau matydavosi su juo tik savaitgaliais, dabar tėtis buvo pasiėmęs jį po mokyklos vieną kartą ir sakė, kad paims kas antrą savaitgalį. Berniukas sakė, kad jam labiau patinka matytis su tėčiu tik savaitgaliais, nes paprastomis dienomis jis nori daugiau būti su mama, nes labai ją myli. Berniukas pasakojo, kad pas tėtį jis valgo, žiūri TV, jam leidžiama pažaisti su Xbox‘u, su tėčiu nuvažiuoja į Vingio parką, kuriame jam labai patinka, buvo nuvažiavęs su tėčiu prie jūros. Pasak vaiko, jis gerai sutaria su seneliais, su tėčiu jaučiasi ramiai. E. M. paaiškino, kad su tėvais kalbėjosi dėl pavardės keitimo ir, anot vaiko, tėčiui jis sako, kad nori jo pavardės, tik nenorėdamas tėčio įžeisti, bet iš tikrųjų jis nori turėti pavardę, kaip mamos, brolio ir mamos vyro. Jis teigė, kad labai myli mamos vyrą, vadina jį tėčiu, nes jis yra jo tikras tėtis, jis padovanojo jam kambarį, daug žaislų, o I. T. neturi jam atskiro kambario. E. M., su mama jis sutaria gerai, mama jį myli, rūpinasi, yra linksma ir perka daug žaislų. Berniukas sakė, kad kai jis serga, juo rūpinasi J. (mamos vyras), taip pat jis nuveža į mokyklą ir pasiima iš jos, o mama daro jam valgyti, perka rūbus. Atostogauja E. M. su visa šeima kartu. Tarnybos vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka iš esmės nėra pažeidžianti vaiko teises, tačiau, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo paties išsakytą norą su tėčiu matytis tik savaitgaliais, o šiokiadieniais būti su mama, kaip berniukui buvo įprasta iki teismui byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, geriau nepilnamečio E. M. interesus atitiktų truputį siauresnė, nei ieškovo prašoma bendravimo su vaiku tvarka, pvz., tokia, kaip savo atsiliepime nurodo atsakovė. Reikalavimas dėl E. M. pavardės pakeitimo, Tarnybos nuomone, neatitinka nepilnamečio interesų. Tarnyba iš esmės sutinka su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais. Reikšminga yra ir ta aplinkybė, kad keisti pavardės nenori ir pats vaikas. Berniukas supranta, kad pavardė rodo priklausymą tam tikrai šeimai ir aiškiai išsako, jog jam įprastos pavardės norėtų atsisakyti tik tokiu atveju, jei galėtų ją pakeisti į tokią pačią kaip jo mamos, brolio ir patėvio. Vaikas save pirmiausia identifikuoja kaip motinos ir jos sutuoktinio šeimos narį, tapatina save su šia šeima. Pavardė yra svarbi asmeninio identiteto dalis, todėl, Tarnybos vertinimu, sprendžiant dėl jos pakeitimo E. M. nuomonei turėtų būti teikiamas ypatingas dėmesys.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu išklausytas nepilnametis E. M. nuosekliai paaiškino, kad gyvena kartu su mama, broliu ir tėčiu (atsakovės sutuoktinis), tačiau turi ir dar kitą tėtį I. T. (ieškovas), šiuo metu nieko keisti nenorėtų. Su tėčiu I. T. jaučiasi gerai, jį myli, laiką taip pat leidžia gerai (nepatikslino konkrečiau). Bendrauti su tėčiu I. T. norėtų šiek tiek per savaitę, bet ilgesnį laiką nori būti su mama. Berniukas nurodė, kad jam turbūt patinka taip, kaip yra dabar. Su tėčiu I. T. buvo nuėjęs į futbolo treniruotes, kai nebuvo karantino ir kai mama leisdavo, tačiau mama nenori, kad po futbolo treniruočių liktų nakvoti pas tėtį, nors pačiam berniukui patiktų pasilikti nakvoti. Berniukas gerai jautėsi kai savaitę praleisdavo su mama, o kitą savaitę – su tėčiu. Tuo metu jam viskas patiko, mokytis padėjo ir mama, ir tėtis. Kai mama būdavo darbe, berniukas pats prisijungdavo prie nuotolinių pamokų. Pakalbintas dėl pavardės pakeitimo berniukas pasakė, kad reikia turėti savo tikro tėčio pavardę. Jei jis turės „(duomenys neskelbtini)“ pavardę, tėtis I. T. jo nemylės, taip, berniuko teigimu, jam sakė pats tėtis I. T. Jei tėtis I. T. jį mylėtų, tai vaikas norėtų likti su „(duomenys neskelbtini)“ pavarde. Berniuko teigimu, mama mylės jį nepriklausomai nuo to, kokia bus jo pavardė. Berniukas nurodė, kad tėtis I. T. sakė, jog teisme reikės kalbėti apie pavardės pakeitimą ir jei vaikas nepasirinks tėčio I. T. pavardės, tai daugiau su tėčiu I. T. nesimatys. Anot berniuko, tėtis I. T. nežadėjo dovanų už jo pavardės pasirinkimą, apie dovanas nekalbėjo.
8. Teismo posėdžių metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šalims sūnus gimė (duomenys neskelbtini), nepilnamečio tėvai kartu pagyveno iki žiemos, o tada ieškovas metams išvyko į užsienį. Grįžęs bendravo su vaiku. Sužinojo, kad atsakovė suteikė vaikui savo pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Papildomai pasisakydamas dėl reikalavimo pakeisti sūnaus pavardę, suteikiant tėvo „(duomenys neskelbtini)“ pavardę, ieškovas nurodė, kad mintis dėl pavardės pakeitimo kilo jam, tačiau jis niekada nėra sakęs vaikui, jog jo nemylės, jei pastarasis nepasirinks ieškovo pavardės. Ieškovui bendravimo su sūnumi skirtingos pavardės neapsunkina, tačiau dėl jų abiejų skirtingų pavardžių jau kyla nepatogumų, pvz. poliklinikoje nurodant vaiko pavardę „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui tenka aiškinti ir įrodinėti, kad jis yra vaiko tėvas, turintis „(duomenys neskelbtini)“ pavardę. Nepilnamečio sūnaus ir ieškovo bendravimo tvarkos reglamentavimas yra būtinas, nes su atsakove kyla konfliktai: sūnui labai patiko futbolo treniruotės, kurios vykdavo pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 17-18 val. ir baigdavosi po 1,5 valandos, po jų sūnus norėdavo likti nakvoti pas ieškovą, tačiau atsakovė neleisdavo. Sūnus puikiai sutaria su ieškovo tėvais, iki karantino senelis kartais pasiimdavo jį po futbolo treniruočių. Ieškovas išreiškė nepasitenkinimą, kad atsakovė, su juo nepasitarusi, parenka sūnui būrelius. Prašo tenkinti ieškovo reikalavimą nustatyti aiškią bendravimo su sūnumi tvarką.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti. Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo papildomai paaiškino, kad ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas turėti galimybę pilnavertiškai dalyvauti vaiko gyvenime. Taip būtų realizuojama tiek ieškovo teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, rūpintis vaiku, tiek ir vaiko teisė turėti artimą ir tvirtą santykį su tėvu, nuolat su juo bendrauti, turėti emociškai artimą ryšį. Toks išaiškinimas pateiktas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Abi šalys pripažįsta, kad tėvas turi dalyvauti vaiko gyvenime, tačiau kyla ginčas dėl to, kokiu laiku tėvas bendraus su vaiku. Ieškovo prašoma bendravimo tvarka grįsta noru, kad vaiko ir tėvo bendravimas būtų visapusiškas. Ieškovas nori visaverčiai dalyvauti vaiko gyvenime: ne tik smagiai leisti laiką laisvadieniais, bet ir realiai dalyvauti vaiko ugdyme, auklėjime ir prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią turėtų galimybę vaiką nuvežti ryte į mokyklą, nes tokiu būdu ir vaikas jaus, kad tėvui svarbus vaiko mokslas, berniukas turės daugiau motyvacijos mokytis. Sudarant galimybes vaikui nakvoti pas tėvą darbo dienomis, sūnus turės galimybę kartu su tėvu vakare susiruošti kitai darbo dienai: tėvas – darbui, vaikas – mokyklai. Psichologai akcentuoja, kad geriausias ir efektyviausias vaiko auklėjimo būdas – tinkamas pavyzdys. Elgesio modeliai, atsakomybės jausmas negali būti perduoti žodžiais, jie gali būti perduoti tik pavyzdžiu. Ieškovas užrašė vaiką į futbolo treniruotes ir pats į jas veždavo, nes tai mato kaip vaiko auklėjimo, ugdymo būdą. Sporto treniruotės yra ne tik fizinio ugdymo, bet ir valios, charakterio ugdymo dalis. Ieškovas nori tame dalyvauti. Pats ieškovas žaidžia futbolą savaitgaliais, į varžybas, kuriose dalyvauja, vežasi sūnų. Vaikui įdomu, jis nori stebėti tėvą sportuojantį, dalyvaujantį varžybose. Tokiu būdu vaikui rodomas pavyzdys, kad sportas svarbus vyro gyvenime. Ieškovas mano, kad būtų racionalu, jei sūnus užsiimtų ta pačia sporto šaka, kuria užsiima tėvas. Tuo labiau, kad vaikas pats nori lankyti futbolą. Tėvas turi galimybę vaiką nuvežti į treniruotes, jas stebėti, bendrauti su treneriu. Bendra sporto šaka vaiko ir tėvo ryšį sustiprintų, atsirastų bendros temos pokalbiams. Ieškovo galimybę rūpintis vaiko treniruotėmis tiesiogiai įtakoja nustatyta bendravimo tvarka. Praeitais mokslo metais susiklostė situacija, kai sporto būrelį (karate) išrinko mama, kuri pati šia sporto šaka nesidomi. Mama savarankiškai išrinko visus būrelius vaikui, o tėvui sprendimuose dėl papildomo vaiko ugdymo dalyvauti nebuvo leidžiama. Tokiu būdų atsakovė visiškai uzurpavo vaiko popamokinio ugdymo sritį, taip pažeisdama tėvų lygybės principą. Niekas šeimoje nesidomi karate, nepropaguoja šio sporto, vaikui ši sporto šaka svetima. Tuo tarpu lankydamas futbolą, vaikas turėjo bendrą interesą su tėvu, bendrą temą, tėvo palaikymą. Jausdamas, kad jo veikla įdomi bent kažkuriam iš tėvų, vaikas labiau motyvuotas ja užsiimti. Bendravimas darbo dienų vakarais leistų ieškovui rūpintis vaiko popamokiniu fiziniu ugdymu, o per dalyvavimą treniruotėse, jų aptarimą, patarimus ir charakterio ugdymu. Jeigu būtų nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią nebūtų sudaromos galimybės užtikrinti treniruočių lankymą, ši tėvo dalyvavimo vaiko ugdyme forma būtų apribota. Jei darbo dienomis vaiko bendravimas su tėvu būtų numatytas iki kelių valandų, kuomet būtų laiko tik trumpam pabendravimui ar pramogai, t. y. tik leisti laisvalaikį, susidarytų negatyvus pavyzdys, kad tėvas yra tik laisvalaikio draugas. Juo labiau, kad bendravimas savaitgaliais taip pat yra bendravimas laisvu laiku, kuomet tiek suaugę, tiek vaikai ilsisi. Pilnaverčiam bendravimui ir teigiamam pavyzdžiui užtikrinti vaikas turi jausti, kad tėvas yra ne tik tuomet, kai linksmai ir laisvai leidžiamas laikas, bet ir tada, kai reikia atlikti pareigas, spręsti kasdienius klausimus, siekti tikslų. Tuo tarpu atsakovės siūloma bendravimo tvarka tokį dalyvavimą vaiko gyvenime ribotų, kas neatitiktų vaiko interesų. Atsakovės pozicija dėl nepritarimo ieškovo siūlomai bendravimo tvarkai nėra nuosekli. Atsiliepime nurodoma, kad pritaikius ieškovo prašomą bendravimo tvarką, vaikas su ieškovu praleistų daugiau laiko negu su atsakove, būtų su ieškovu po 16-17 d. per mėnesį, o tai atsakovės nuomone reiškia, jog vaikas gali prarasti saugumo jausmą nesuprasdamas, kur yra jo namai. Tačiau tame pačiame procesiniame dokumente atsakovė toliau nurodo, kad sutiktų sudaryti ieškovui galimybę pabūti ilgiau su vaiku darbo dienomis, savaitgaliais, t. y. nustatyti, jog ieškovas bendrauja su sūnumi pirmą, trečią ir ketvirtą savaitgalį. Taigi tuo atsakovė pripažįsta, kad net jei ir vaikas daugiau laiko praleis su ieškovu, tai atitiks vaiko interesus. Karantino laikotarpiu nusistovėjo faktinė bendravimo su vaiku tvarka, kuomet vaikas visą vieną savaitę praleisdavo pas tėvą, kitą – pas motiną. Nė viena iš šalių dėl to jokių sunkumų nepastebėjo, tokia faktinė bendravimo tvarka liko ir mokslo metams pasibaigus, t. y. per vasaros atostogas. Tokią susiklosčiusią bendravimo tvarką, kai vaikas po savaitę su nakvynėmis praleisdavo tėvo namuose, ir atsakovė dėl to jokių pretenzijų neturėjo, galima laikyti aiškiu atsakovės pripažinimu, kad sąlygos vaikui svečiuotis pas ieškovą su nakvynėmis, taip pat ir darbo dienomis, yra tinkamos. Be to, jau atsiliepime siūlydama bendravimo tvarkos alternatyvą, pagal kurią vaikas pas ieškovą nakvotų po 3 savaitgalius per mėnesį, atsakovė pati patvirtina, kad vaikui būti ir nakvoti pas ieškovą yra sudarytos geros sąlygos. Karantino metu kas antrą savaitę ieškovas pilnai užtikrino vaiko ugdymą: bendravo su mokytoja, užtikrino nuotolinių pamokų lankymą, namų darbų atlikimą. Jokių nesklandumų dėl vaiko ugdymo, vaikui būnant pas ieškovą, nekilo. Tai patvirtina, kad ieškovas geba tinkamai užtikrinti vaiko ugdymą, namų darbų atlikimą. Atsiliepime išreikšti nuogąstavimai, kad ieškovas žaidžia futbolą ir dėl to negalės užtikrinti tinkamo vaiko ugdymo darbo dienomis, yra paneigti. Iš pateiktų duomenų apie lygą, kurioje žaidžia ieškovas, matyti, kad varžybos vyksta tik sekmadieniais. Nuogąstavimus, kad dėl nakvojimo pas tėvą darbo dienomis vaikas gali prarasti saugumo jausmą ir nebesuprasti, kur jo namai, paneigia pastaruoju metu susiklosčiusi bendravimo su vaiku praktika. Per visą karantino laikotarpį ir vasaros atostogų metu vaikas realiai gyveno dviejuose namuose, savaitę praleisdamas pas tėvą, savaitę – pas motiną, ir nė viena iš šalių nepastebėjo jokio neigiamo pokyčio nei vaiko elgesyje, nei savijautoje. Nei teismų praktikoje, nei psichologų pastebėjimuose nėra išsakoma nuostata, kad vaikui praleisti pas tėvą tiek pat laiko, kiek pas motiną, arba praleisti pas kiekvieną iš tėvų po savaitę, arba nakvoti pas kitą iš tėvų darbo dienomis, būtų savaime žalinga vaikui ar neatitiktų vaiko interesų. Kiekvienu konkrečiu atveju aiškinamasi, kaip konkretus vaikas gali adaptuotis prie konkrečios bendravimo tvarkos, ar nebus pažeistos jo teisės į mokslą, ar bus patogiai suplanuota dienotvarkė. Šiuo atveju susiklosčiusi praktika patvirtino, kad neatsiranda jokia žala vaiko interesams dėl to, jog vaikas su tėvu bendrauja ir darbo dienomis, pasilikdamas pas jį nakvoti. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju galimybė bendrauti darbo dienomis su nakvynėmis kaip tik atitiktų geriausius vaiko interesus, nes tokiu būdu būtų sudaromos sąlygos pilnavertiškam tėvo dalyvavimui berniuko gyvenime. Pasisakydama dėl vaiko pavardės pakeitimo ieškovo atstovė papildomai nurodė, kad šalys išreiškė skirtingą matymą dėl vaiko santykio su tėvu, prisirišimo prie jo, emocinio ryšio stiprumo, o taip pat ir dėl vaiko nuomonės dėl pavardės pakeitimo. Tikėtina, kad galimai vaikas išreiškė skirtingą nuomonę motinai ir tėvui, o tai gali reikšti, jog arba vaiko nuomonė yra (ne)sąmoningai įtakojama, arba kad vaikas nesijaučia pakankamai drąsiai išsakyti savo tikrąją nuomonę, nenorėdamas įskaudinti kažkurio iš tėvų. Šioje susiklosčiusioje situacijoje vaikas tėvu vadina tiek savo biologinį tėvą, tiek ir motinos sutuoktinį. Išsiaiškinimas, su kuo vaikas jaučia tikrąjį tėvo ir sūnaus ryšį, gali padėti išspręsti ir vaiko savęs identifikavimo klausimą, kuris neatsiejamai susijęs su pavardės klausimu. Tarnybos 2019 m. lapkričio 22 d. išvadoje nurodoma, kad Tarnybos atstovei kalbant su vaiku be motinos dalyvavimo, berniukas pasakojo, jog jo tėčio vardas yra I. T. Vaikas nenurodė, kad turi du tėčius, ar kad jo tėtis yra I. T., bet mamos vyras irgi kaip tėtis. Vadinasi, neutralioje aplinkoje, nedalyvaujant nė vienam iš tėvų, vaikas aiškiai įvardija, kad tėvu laiko tik ieškovą. Atkreipia dėmesį į tai, kad vaikas skirtingai vadina motinos sutuoktinį, priklausomai nuo aplinkos. Atsakovė nurodo, kad vaikas jos sutuoktinį vadina tėvu. Manytina, kad vaikas jos sutuoktinį vadina tėvu tik būdamas kartu su mama, ar esant motinos sutuoktiniui. Ieškovo žiniomis, toks buvo pačios atsakovės reikalavimas, prie kurio vaikas prisitaikė. Be to, vaikas neabejotinai myli motiną ir nenori jos skaudinti, todėl matydamas, kad mamai tai yra svarbu, atsižvelgia į jos norą. Tačiau tuo pačiu tai reiškia, kad vaikas ne pats atsakovės sutuoktiniui priskyrė tėvo vaidmenį – tai yra vaikui primesta iš šalies. Toliau pokalbio su Tarnybos specialiste metu, iškėlus klausimą dėl pavardės, vaikas jau nurodė, kad labai myli mamos vyrą, jis yra tikras tėtis, jis padovanojo jam kambarį, daug žaislų. Akivaizdu, kad vaikas jau buvo paruoštas šiam pokalbiui. Kai vaikui buvo leista kalbėti ir pasakoti laisvai, nesiejant pokalbio su pavardės klausimu, vaikas tėvu įvardino ieškovą, tuo tarpu paklausus apie galimą pavardės keitimą, nurodė, kad tėvas jam yra motinos sutuoktinis. Paaiškinimas, kurį vaikas pateikė, taip pat kursto abejones. Vargu, ar vaikas pats galėjo sugalvoti, kad tėvas yra tas, kuris „padovanojo“ kambarį. Atskirą kambarį vaikas taip pat turi ir pas ieškovą, todėl tokio paaiškinimo pats nebūtų sugalvojęs. Viską paaiškina tai, kad atsakovei nebuvo žinoma, jog vaikui būnant pas ieškovą, jam skiriamas atskiras kambarys. Atsakovė manė, kad ieškovas gyvena kartu su savo tėvais ir brolio šeima, ir todėl vaikui lankantis pas ieškovą, jam negali būti suteiktas atskiras kambarys. Mano, kad atsakovė galėjo vaiką įtikinėti, kuris yra „tikresnis“ tėvas motyvuodama tuo, jog jos sutuoktinis vaikui suteikė kambarį, o ieškovas ne. Visa tai rodo motinos įtaką vaiko nuomonei, kurią vaikas išsakė dėl pavardės. Tarnybos išvadoje užfiksuoti tokie vaiko pasisakymai, atskleidžiantys tikrą vaiko nuostatą dėl ryšio su atsakovės sutuoktiniu: „anot vaiko <...> iš tikrųjų nori turėti pavardę kaip mamos, brolio ir mamos vyro“, „berniukas sakė, kad kai jis serga, juo rūpinasi J. (mamos vyras)“. Matyti, kad vaikas mamos sutuoktinį natūraliai linkęs vadinti mamos vyru arba vardu (J.), o ne tėvu. Darytina išvada, kad atsakinėdamas į klausimus apie pavardės pakeitimą, vaikas išsakė ne savo, o jam primestą nuomonę. Todėl jo pasisakymą, kad iš tikrųjų nori turėti pavardę kaip mamos, brolio ir mamos vyro, reikėtų vertinti kritiškai. Vaikas vadina ieškovą tėvu bet kokioje aplinkoje, todėl darytina išvada, kad vaikas save identifikuoja kaip ieškovo sūnų tvirtai ir vienareikšmiškai, būtent su ieškovu yra susiklostęs tėvo ir sūnaus ryšys. Mano, kad vaiko interesus atitiktų pavardė, kuri atspindi šį ryšį. Atsakovė iki šiol nesirūpino vaiko pavardės pakeitimu, kad vaiko pavardė sutaptų su kažkurio iš tėvų. Tai rodo, kad arba atsakovė nesiaiškino, kaip vaikas jaučiasi dėl savo pavardės, ar nori ją pakeisti į kažkurio iš savo tėvų, arba tai atsakovei nebuvo svarbu. Tik kai ieškovas, negavęs atsakovės pritarimo, pateikė ieškinį dėl vaiko pavardės keitimo, atsakovei kilo noras pakeisti vaiko pavardę į savo dabar turimą. Iki tol tokio noro atsakovė nebuvo išreiškusi, ieškovo sutikimo tam neprašė. Iš to seka, kad vaikas iki bylos iškėlimo nebuvo išreiškęs noro turėti mamos ir jos sutuoktinio pavardę, ir ši mintis vaikui buvo primesta pačios atsakovės jau po bylos iškėlimo. Tuo tarpu ieškovui vaikas buvo išsakęs norą turėti jo pavardę, būtent tai ir paskatino ieškovą kreiptis į teismą su šiuo reikalavimu.
Atsiliepimas
10. Atsakovė teismo posėdžių metu nurodė, kad pati neprieštarauja dėl pavardės pakeitimo, tačiau sūnus nenori, jis žino savo pavardę, jam dėl pavardės nekyla jokių problemų. Vaikas nori mūsų su vyru pavardės „(duomenys neskelbtini)“. Į klausimą kodėl atsakovė sūnui suteikė savo ikisantuokinę pavardę, atsakovė atsakė, kad po sūnaus gimimo padarė prielaidą, jog biologinis tėvas (ieškovas) gali atimti vaiką iš jos. Iki 2017 m., kai buvo nustatoma sūnui tėvystė, vaiko pavardės iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ nepakeitė. Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo papildomai paaiškino, kad netinkamas reikalavimas bendravimui darbo dienomis. Atsakovė negali su tuo susitaikyti, kad sūnus nakvoja pas tėvą, todėl neprieštarauja, kad darbo dienomis tėvas su vaiku bendrautų porą valandų, bet be nakvynių, atsakovė – prieš nakvynes. Pritaria, kad buvo toks laikotarpis, kai vaikas praleisdavo visą savaitę su tėvu, o kitą savaitę su ja; tuo metu tėvas sėkmingai užtikrindavo vaiko pamokų paruošimą. Nors didžiąją dalį pamokų vaikas paruošdavo prailgintoje grupėje, tačiau yra buvę pavieniai atvejai, kai vaikas su tėvu nepadarė namų darbų. Atsakovė su ieškovo siūloma bendravimo tvarka iš dalies sutinka, tačiau prašo teismo atsižvelgti į jos teikiamas pastabas bei pasiūlymus.
11. Atsakovės atstovas teismo posėdžių metu prašė ieškinį tenkinti iš dalies, nustatant ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką atsižvelgti į atsakovės pasiūlymus. Papildomai nurodė, kad laikotarpis, kai vaikas vieną visą savaitę praleisdavo su tėvu, o kitą – su motina, truko tik 3 mėn. pirmo karantino metu ir šis laikotarpis tikrai nerodo tėvo tinkamo gebėjimo pasirūpinti vaiku. Atsakovė iš esmės nesutinka tik su viena sąlyga, kad darbo dienomis bendravimas vyktų su nakvynėmis. Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį į ieškovo darbo pobūdį (nekilnojamojo turto agentas) ir grafiką. Atsakovės atstovo teigimu, nekilnojamojo turto agentai dažniausiai dirba vakarais. Pastebėjo, kad vaiko pagrindiniai namai yra pas mamą, be to, nėra žinoma, ar dabartinė ieškovo draugė užtikrins vaiko dienotvarkę ir apskritai, ar vaikas turės tinkamą erdvę poilsiui ir pasiruošimui į mokyklą. Nustačius ieškovo prašomą bendravimo tvarką, kai vaikas daugiau laiko praleistų su tėvu, menktų nepilnamečio ryšys su jo broliu. Taip pat atsakovė teikia pasiūlymą, kad tėvas vaiką į jo gyvenamąją vietą atvežtų sekmadienio vakarą (18–19 val.), nes vaikas turi tinkamai pasiruošti kitai savaitei, paruošti pamokas, pailsėti. Byloje nėra duomenų dėl atsakovės įtakos vaikui pasirenkant pavardę, priešingai, pats tėvas darė vaikui spaudimą, vaiką buvo bandyta paveikti ir šią aplinkybę patvirtino pats vaikas teismo posėdžio metu. Vaikas nesutinka su „(duomenys neskelbtini)“ pavarde, jam patinka esama „(duomenys neskelbtini)“ pavardė. Nėra pagrindo sutikti su ieškinyje nurodytais teiginiais, kad vaikas patiria keblumų dėl turimos pavardės. Prašo vadovautis išskirtinai vaiko interesais ir palikti nepilnamečiui esamą „(duomenys neskelbtini)“ pavardę. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovės atstovas nurodė, kad jos susidarė išimtinai dėl ieškovo kaltės, nes atsakovė buvo linkusi ginčą išspręsti taikiu būdu.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, kad abu tėvai geba tinkamai pasirūpinti sūnumi, pats berniukas nurodė, jog su abiem tėvais sutaria gerai, pas abu tėvus gali prašyti pagalbos. Todėl Tarnybos vertinimu, geriausius nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiks maksimalios vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymas savaitgaliais ir darbo dienomis, tačiau atsižvelgus į vaiko išsakytą nuomonę, kad bendrauti su tėčiu norėtų šiek tiek per savaitę, bet ilgesnį laiką nori būti su mama, geriausius vaiko interesus šiai dienai atitiks bendravimo tvarka darbo dienomis be nakvynių, nustatant, jog vaikas būtų paimtas iš ugdymo įstaigos ir į gyvenamąją vietą būtų pristatytas iki 20 val. Manytina, kad galėtų būti palikta galimybė dėl futbolo treniruočių lankymo ir vaikui likti nakvoti pas tėtį, tokios galimybės kategoriškai atmesti Tarnyba negali, ypač jei futbolo treniruotės baigtųsi vėlai. Tarnybos nuomone, reikalavimas dėl pavardės pakeitimo visgi neatitiktų geriausių nepilnamečio interesų, kadangi ir vaikas yra išsakęs, kad tėčio pavardės nori, jog neįžeistų tėčio, nes tėtis jam yra sakęs, kad jei berniukas nepakeis pavardės, tai tėtis jo nemylės, jei pasiliks savo senąją pavardę – su tėčiu daugiau nesimatys, o jei pasirinks tėčio pavardę, tada galės matytis ir likti pas tėtį su nakvynėmis. Atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad vaikas lanko mokyklą, yra pripratęs prie savo pavardės, Tarnybos vertinimu, geriausius vaiko interesus atitiktų jo esamos pavardės palikimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
13. Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes:
13.1. Ieškovas I. T. ir atsakovė K. U. (ikisantuokinė pavardė – „(duomenys neskelbtini)“) santuokos sudarę nebuvo.
13.2. (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei gimė sūnus E. M., kurio tėvas gimimo liudijime nebuvo įrašytas.
13.3. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu tenkintas ieškovės K. U. ieškinys atsakovui I. T. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas nustatė, kad atsakovas I. T. yra nepilnamečio E. M. tėvas, o E. M. yra I. T. sūnus; nustatė nepilnamečio vaiko E. M. gyvenamąją vietą su motina – ieškove K. U., o iš atsakovo I. T. nepilnamečio vaiko E. M. naudai priteisė išlaikymą, mokamą po 190 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016 m. gruodžio 7 d.) iki vaiko pilnametystės.
Dėl bendravimo su vaiku nustatymo
14. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis) Civiliniame kodekse užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
15. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus; vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; ir kt.).
16. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; ir kt.).
17. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016; ir kt.).
18. Minėta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (be kita ko), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, kad apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; ir kt.).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą nustatyti jo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Nurodo, kad ginčo šalys ne visada geba geranoriškai susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku grafiko nustatymo ir dėl to tarp šalių kyla konfliktai (žr. šio sprendimo 2, 8 punktus). Atsakovė su ieškovo siūloma bendravimo tvarka iš dalies sutinka, tačiau prašo teismo atsižvelgti į jos teikiamas pastabas bei pasiūlymus (žr. šio sprendimo 4, 5, 10 punktus).
20. Teismas, vertindamas tiek ieškovo, tiek atsakovės siūlomą bendravimo tvarką nustatė, kad abiejų šalių siūloma bendravimo tvarka iš esmės yra identiška. Šalių siūloma bendravimo tvarka yra konkreti, aiški bei užtikrinanti nepilnamečio berniuko maksimalų bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu. Dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos sąlygų bylą nagrinėjant esminio ginčo tarp šalių nekilo, taip pat Tarnyba pateiktoje išvadoje neprieštarauja dėl ieškovo siūlomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiu E. M. tvarkos, todėl dėl jų plačiau teismas sprendime nepasisako. Iš esmės ieškovo prašomos bendravimo tvarkos sąlygos tvirtintinos, nes vertintinos, kaip atitinkančios nepilnamečio E. M. interesus. Taip pat nėra duomenų, kad tėvo ir vaiko bendravimas kenktų nepilnamečio interesams, ar kad ieškovo elgesys kenktų vaikui, ar sudarytų abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti vaiko elementarius kasdienius poreikius bendraujant su sūnumi.
21. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi, atsižvelgia į kasacinio teismo išaiškinimus, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas nustato bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalų skyrium gyvenančio tėvo bendravimą patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-219-896/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1438-450/2018; ir kt.). Teismas negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri nustatytų tam tikrą elgesio modelį, iškilus vienam ar kitam sunkumui.
22. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo ir šalių sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo, vertina ir atsižvelgia į: ieškovo pateiktą bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią jam sudaroma galimybė susitikti ir bendrauti su sūnumi; atsakovės procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu pateiktus argumentus ir pasiūlymus; prioritetinius vaiko interesus, teisę bendrauti bei matytis su abiem tėvais; vaiko amžių; maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principą, pagal kurį motinai (tėvui), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti, taip pat į tai, kad atsakovė iš esmės prieštaravimų, apart minimalių savo pasiūlymų, dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nepareiškė.
23. Minėta, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nustatyti jo bendravimo su sūnumi tvarką darbo dienomis su nakvynėmis, motyvuodamas, kad po futbolo treniruočių sūnus nori likti pas jį su nakvyne. Sprendimo priėmimo dienai nepilnametis futbolo treniruočių nelanko, byloje nėra duomenų kada ir (ar) apskritai tokia užklasine veikla užsiims. Toks ieškinio reikalavimo patenkinimas suponuotų sąlyginio teismo sprendimo priėmimą, kas yra draudžiama pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 267 straipsnį.
24. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018; ir kt.).
25. Teismas šios bylos kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnamečio vaiko tėvų tarpusavio santykiai yra šiek tiek konfliktiški, tėvams trūksta tolerantiškumo, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, taigi įvertinus jų galimų nesutarimų ir konfliktų egzistavimo faktą, bei užkertant kelią konfliktinėms situacijoms atsirasti, teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio nuostatomis, sprendžia, kad yra pagrindas nepilnamečio E. M. tėvo siūlomą bendravimo tvarką koreguoti.
26. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, nustato ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią: 1) tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį (neporinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir gražindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.; 2) tėvas bendrauja su vaiku kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžindamas į jo ugdymo įstaigą tos pačios savaitės ketvirtadienį iki prasidedant ugdymo užsiėmimams; 3) tuo atveju, jei tėvo bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., tėvas privalo užtikrinti vaiko pasirengimą ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse; 4) tėvas bendrauja su vaiku kiekvienais neporiniais metais per Naujuosius metus, Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, jeigu tai darbo diena arba gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai nedarbo diena ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sausio 2 d. 20 val.; 5) tėvas bendrauja su vaiku per sūnaus gimtadienį (duomenys neskelbtini) kiekvienais poriniais kalendoriniais metais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai ne darbo diena arba pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos, jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas sūnų sekančią po gimtadienio dieną į jo ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimas, jeigu sekanti diena yra darbo diena, arba 20 val. į jo gyvenamąją vietą, jei sekanti diena yra nedarbo diena. Tėvas bendrauja su sūnumi per sūnaus gimtadienį (duomenys neskelbtini) kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais ne mažiau, kaip dvi valandas. Apie konkretų bendravimo su vaiku laiką ieškovas informuoja atsakovę ryšio (elektroniniu paštu ir (ar) SMS žinute) priemonėmis iki prieš gimtadienį einančios savaitės penktadienio 20 val.; 6) tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienais kalendoriniais metais per rugsėjo 1-ąją jo ugdymo įstaigoje vykstančioje šventėje bei ne mažiau, kaip dvi valandas ne ugdymo įstaigoje, apie konkrečią sūnaus pasiėmimo valandą ir vietą įspėjęs vaiko motiną ne vėliau, kaip likus dviem dienoms iki numatomo vaiko pasiėmimo; 7) tėvas kiekvienais metais praleidžia savo gimtadienį (duomenys neskelbtini) ir tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos jam priklausančios dienos 10.00 val. ir grąžina tą pačią dieną 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 8) sūnui susirgus, motina privalo iš anksto informuoti tėvą apie vaiko ligą ir netrukdyti tėvui lankyti sūnų ligos atveju jo (sūnaus) buvimo vietoje apie konkrečią vaiko lankymo dieną ir valandą įspėjęs vaiko motiną ne mažiau, kaip likus vienai dienai iki numatomo susitikimo su sūnumi. Tėvai privalo laikytis gydytojų nurodymų. Tuo atveju jei sūnaus lankymas nėra galimas ir sutampa su tėvo bendravimo dienomis, tėvo ir sūnaus bendravimas nukeliamas iki sūnaus pasveikimo; 9) kiekvienais kalendoriniais metais tėvas praleidžia su sūnumi pusę moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogų, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kiekvienos atostogų savaitės ketvirtadienį 10 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 20 val.; 10) tėvas praleidžia su sūnumi du kartus po 14 kalendorinių dienų nepertraukiamų moksleivių vasaros atostogų pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną 10.00 val. ir grąžindamas paskutinę suderintą dieną 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Apie planuojamas vasaros atostogas tėvas informuoja vaiko mamą ne vėliau, kaip likus dviem mėnesiams iki norimos atostogų pradžios datos. Apie pageidaujamą atostogų datą tėvas informuoja vaiko mamą elektroniniu paštu arba SMS žinute. Vaiko mama per penkias kalendorines dienas turi patvirtinti vaiko atostogų su tėvu laiką, arba, jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su tėvu yra neįmanomos, pasiūlyti kitą atostogų laiką, atsižvelgdama į tėvo prašytą atostogų trukmę. Jeigu vaiko mama per 5 penkias kalendorines dienas nepatvirtina atostogų laiko, tačiau taip pat ir nenurodo svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų tuo metu atostogauti su tėvu, bei nepateikia tas priežastis patvirtinančių dokumentų, laikoma, kad atostogų su tėvu laikas yra suderintas pagal tėvo pasiūlymą. Atostogų metu tėvas turi teisę sūnų vežtis į užsienį atostogų laikotarpiui (ne ilgesniam nei 14 dienų) be atskiro mamos sutikimo; 11) tiek motina K. U., tiek tėvas I. T. jai (jam) skirtu bendravimo su sūnumi metu užtikrina sūnaus bendravimą su tos šalies tėvais (seneliais) ir kitais tos šalies giminaičiais; 12) motina K. U. užtikrina savo bendravimą su vaiko tėvu I. T. telefonu ir (ar) kitomis ryšio priemonėmis dėl tėvo ir sūnaus E. M. bendravimo laiko ir tvarkos; 13) tiek motina K. U., tiek tėvas I. T. bendrauja su sūnumi telefonu, telekomunikacijos priemonėmis nekliudomai abiejų sutartu laiku, atsižvelgdami į vaiko dienos režimą ir užimtumą; 14) tėvai (motina ir tėvas) apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute; 15) pasikeitus tėvų ir ateityje sūnaus telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; 16) tiek motina K. U., tiek tėvas I. T. įsipareigoja vienas kitam nedaryti kliūčių dėl bendravimo su sūnumi E. M., išduoti visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai nustato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.
27. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
28. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio sūnaus labui.
Dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant bendro tėvų sutarimo
29. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, Vaiko teisių konvencija siūlo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, vaiko nuomonės išklausymo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti panašių interesų arba priešingų interesų derinimo poreikis, todėl visais atvejais yra aktuali intereso turinio nustatymo problema. Vaiko interesai ir vaiko teisės yra glaudžiai susiję, nes vienokių ar kitokių teisių įgyvendinimas užtikrina vaiko interesus. Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.
30. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas. Šis imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. KT44-N13/2019).
31. Kaip jau nurodyta, Vaiko teisių konvencija vaiką identifikuoja per tris aspektus: vardą, pilietybę bei šeimos ryšius. Vaiko teisės turėti vardą (pavardę) fundamentalumas nekelia abejonių. Vaiko vardas ir pavardė yra asmens identifikacijos forma, kuri visuomenę informuoja apie vaiką ir vaiko šeimą. Pažymėtina, kad nors tarptautinė teisė kalba apie vaiko teisę į vardą, tačiau dėl vaiko negalėjimo pačiam pasirūpinti šios teisės įgyvendinimu nurodytą teisę vaiko vardu turi įgyvendinti tėvai.
32. CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad fizinio asmens vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus nustato teisės aktai. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis ir CK 3.161 straipsnio 1 dalis įtvirtina vaiko teisę – kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis, bei nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. CK 3.161 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios.
33. CK 3.167 straipsnio, reglamentuojančio pavardės vaikui suteikimą, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ar motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad vaiko pavardė, kaip asmens identifikacijos forma, kildinama iš jo tėvų pavardės.
34. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Įgyvendinant šią blanketinę teisės normą, teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 buvo patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šis įsakymas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir yra taikomas visoms asmens vardo ir pavardės keitimo procedūroms, pradėtoms po jo įsigaliojimo (minėto įsakymo 3.1 ir 3.2 punktai).
35. Taisyklių III skyriuje yra įtvirtinti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindai. Vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama bendru tėvų sutarimu, jeigu: norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) arba bendrą tėvų pavardę (kai tėvų pavardė skiriasi nuo vaiko pavardės) (12.1 papunktis); norima suteikti dvigubą pavardę, sudarytą arba iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, arba vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės) (12.2 papunktis); norima suteikti vienanarę pavardę, sudarytą iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė) (12.3 papunktis); norima suteikti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai (12.4 papunktis); vietoj jo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės jam norima suteikti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės norima suteikti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę (12.5 papunktis). Vadovaujantis Taisyklių 12¹ (galiojanti redakcija nuo 2019 m. gegužės 11 d.) punktu, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė taip pat gali būti keičiamas (keičiami), kai: vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeistas (pakeisti) užsienio valstybėje, kurioje vaikas nuolat gyvena ar yra jos pilietis (12¹.1 papunktis); vaikui norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę (12¹.2 papunktis).
36. Taisyklių IV skyriaus, reglamentuojančio prašymo pakeisti vardą ir (ar) pavardę pateikimo tvarką, 25 punkte nustatyta, kad kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su šių taisyklių 19 punkte nurodytais dokumentais civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia. Kai kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas nepateikiamas, nes jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia, o civilinės metrikacijos įstaigai kyla abejonių, ar vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus, civilinės metrikacijos įstaiga turi kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl išvados, kurioje įvertinama vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimo atitiktis vaiko interesams, gavimo.
37. Iš šios nutarties 35 –36 punktuose aptarto reglamentavimo darytina išvada, kad vaiko pavardė gali būti keičiama tik tais atvejais, kai egzistuoja Taisyklių 12 punkte įtvirtinti pagrindai. Visais atvejais, kai keičiama jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė, reikalingas abiejų tėvų sutikimas. Prašymą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę pateikiančio tėvo (motinos) sutikimas išreiškiamas jam užpildant nustatytos formos prašymą pakeisti vardą ir (ar) pavardę, o kito iš turimų tėvų sutikimas turi būti išreikštas raštu ir kartu su kitais Taisyklėse nurodytais dokumentais pateikiamas civilinės metrikacijos įstaigai. Šis teisinis reglamentavimas atitinka įstatymų leidėjo CK 3.156 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuriuo remiantis tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, bei koreliuoja su Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio nuostata, įpareigojančia gerbti vaiko teisę į identiškumo išsaugojimą. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Atsižvelgiant į tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principą, nė vieno iš tėvų teisė pakeisti jaunesniam kaip 16 metų nepilnamečiam vaikui gimimo metu suteiktą pavardę nėra viršesnė.
38. Vienintelė išimtis, kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės keitimui nereikalingas kito iš tėvų sutikimas – kai jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvo valdžia. Toks reguliavimas atitinka CK 3.180 straipsnio nuostatas, jog, apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. Nagrinėjamu atveju ieškovui tėvo valdžia nėra apribota.
39. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog vaiko pavardės keitimas, esant tam nustatytiems pagrindams, vykdomas tėvų bendru sutarimu ne teismo tvarka. Taisyklėse nėra nuostatų, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų nori pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, esant Taisyklių 12 ar 12¹ punktuose įtvirtintiems pavardės keitimo pagrindams, tačiau kitas iš tėvų neduoda sutikimo, ginčą dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo turėtų spręsti teismas. Šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi principu, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, o kiekvienas asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme.
40. Minėta, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbu turėti omenyje vaiko interesų, t. y. visų pirma įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje, viršenybės principą, įtvirtintą Vaiko teisių konvencijos 9, 18 ir kituose straipsniuose, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko interesų prioriteto principas yra įtvirtintas ne tik Vaiko teisių konvencijoje, kuri yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis), bet ir Lietuvos Respublikos įstatymuose. Remiantis CK 3.3 straipsnio 1 dalimi, šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas, be kita ko, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Remiantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktu, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Taigi tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2003).
41. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius.
42. Kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Taisyklėse nurodytas nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir tai atitinka tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą valstybės pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko identiškumo išsaugojimą. Vaiko teisė į identiškumą ir jo išsaugojimą yra įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje, kuriuo remiantis vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės ryšius bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus. Tikslas užtikrinti vaiko pavardės pastovumą (nekintamumą) atsispindi ir Taisyklių 10 punkte, pagal kurį, jeigu pavardę keičia pareiškėjas, turintis nepilnamečių vaikų, jų pavardės automatiškai nekeičiamos.
43. Minėta prezumpcija, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jam suteiktos pavardės išsaugojimas, galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais. Teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padarytų išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo.
44. Teismas, atsižvelgdamas į šio sprendimo 41 punkte nurodytą geriausių vaiko interesų principo turinį, daro išvadą, jog teismas, spręsdamas, ar jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimas, nesant vieno iš tėvų sutikimo, atitiktų geriausius to vaiko interesus, galėtų atsižvelgti į šias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis: vaiko nuomonę; vaiko identiškumą; kiek laiko vaikas turi jam suteiktą pavardę, kurią norima pakeisti; kokį poveikį vaiko pavardės pakeitimas turėtų jo santykių su kiekvienu iš tėvų ir artimaisiais giminaičiais išsaugojimui ir vystymuisi; vieno iš tėvų netinkamas elgesys, kuris pateisintų vaiko pavardės pakeitimą; kokius sunkumus visuomenėje vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., patyčias, priekabiavimą, nepatogumus ir pan.); kokius vidinius sunkumus vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., nesaugumą, identiškumo stoką ir pan.); kt.
45. Nagrinėjamu atveju dėl nepilnamečio vaiko E. M., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, pavardės pakeitimo, nesant tėvo sutikimo, į teismą kreipėsi vaiko tėvas, teigdamas, kad šalių nepilnamečiui sūnui E. M. suteikta atsakovės ikisantuokinė „(duomenys neskelbtini)“ pavardė, dar nagrinėjant civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo, atsakovė jau buvo sudariusi santuoką ir jos pavardė buvo santuokinė „(duomenys neskelbtini)“; šiuo metu atsakovė su sutuoktiniu turi kitą vaiką, kurio pavardė taip pat „(duomenys neskelbtini)“. Taigi šiai dienai abiejų tėvų ir vaiko pavardės yra skirtingos, dėl ko vaiko pavardė neatspindi jo individualumo, ryšio nei su motina, nei su biologiniu tėvu. Sūnus ne kartą pats išreiškė norą turėti būtent tėvo pavardę, nes jų ryšys labai artimas, be to, neturėdamas vienodos pavardės nei su tėvu, nei su motina, nei su broliu, jaučiasi nejaukiai, jam tai sukelia neigiamų emocijų. Vaikui jau dabar kyla daugybė klausimų ir keblių situacijų, apsunkinančių vaiko šeimos narių rato suvokimą dėl pavardės skirtumo. Tokia vaiko savijauta ir pozicija gali būti vertinama kaip noras nesiskirti niekuo (taip pat ir pavarde) nuo savo biologinių tėvų. Be to, skirtingos pavardės apsunkina ir paties ieškovo, kaip tėvo, dalyvavimą vaiko ugdymo ar sveikatos priežiūros procese. Ieškovas sūnaus gyvenime aktyviai dalyvauja nuo jo kūdikystės, su vaiku palaiko itin artimus ryšius, rūpinasi jo auklėjimu ir ugdymu, dalyvauja kasdieniame jo gyvenime (kiekvieną savaitę veža į būrelius ir iš jų, ir pan.), tinkamai vykdo turtines prievoles teikdamas Sprendimu priteistą išlaikymą, todėl tarp ieškovo ir vaiko yra susiklostę tvirti santykiai, juos sieja artimas socialinis, emocinis, dvasinis ryšys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoširdumu. Ieškovo teigimu, tai yra pagrindas konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į tėvo tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu šeimos nariu, nors tėvai faktiškai ir gyvena skyrium. Sūnui turima pavardė nesukelia jokių teigiamų emocijų, todėl pavardės pakeitimas į biologinio tėvo pavardę nesukels neigiamų padarinių. Priešingai, vaiko ir su juo nuo gimimo artimus ryšius palaikančio tėvo bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas, o tai savo ruožtu užtikrins vaiko teisę į šeimos ryšius. Ieškovas bandė pavardės pakeitimo klausimą spręsti geruoju, tačiau atsakovė neduoda sutikimo atlikti šiuos veiksmus (žr. šio sprendimo 3, 8 punktus). Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad kategoriškai nesutinka su vaiko pavardės pakeitimu, o taip pat pareiškė, jog ieškovo nurodytos aplinkybės apie stiprų ryšį su vaiku nuo pat gimimo yra melagingos, ką įrodo atsakovės kreipimasis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo (žr. šio sprendimo 5 punktą), tačiau teismo posėdžių metu savo poziciją sušvelnino, teigdama, kad pati neprieštarauja dėl vaiko pavardės pakeitimo, tačiau sūnus nenori, jis žino savo pavardę, jam dėl jos nekyla jokių problemų (žr. šio sprendimo 10 punktą).
46. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad jis aktyviai dalyvauja sūnaus gyvenime nuo kūdikystės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats ieškovas teismo posėdžių metu nurodė, kad šalims sūnus gimė (duomenys neskelbtini)., nepilnamečio tėvai kartu gyveno iki žiemos, t. y. 4 mėnesius, o tada ieškovas metams išvyko į užsienį. Taigi jau tuo metu ieškovas galėjo suteikti vaikui savo pavardę, minėta, kad vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Ieškovas, būdamas vaiko biologiniu tėvu, nuo vaiko gimimo visiškai nusišalino nuo vaiko auginimo, auklėjimo ir išlaikymo ir savo tėvystę pripažino tik 2017 m. teisminio proceso metu, nagrinėjant civilinę bylą pagal vaiko motinos K. U. ieškinį (žr. šio sprendimo 13.3 punktą). CK 3.167 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad tais atvejais kai tėvų pavardės skirtingos ir jie nesusitaria dėl vaiko pavardės, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi, išnagrinėjus tokį prašymą CK 3.173 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tai yra supaprastinta tvarka. Bylos duomenys rodo, kad ieškovas šia tvarka nepasinaudojo ir į teismą nesikreipė.
47. Teismas laiko nepagrįstu ieškovo teiginį, kad esama vaiko pavardė neatspindi jo individualumo, ryšio nei su motina, nei su biologiniu tėvu. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad vaikas gyvena su atsakove ir jam suteikta atsakovės, jo motinos pavardė. Teismo vertinimu, vaiko motinos pavardė taip pat laikytina vienu iš vaiko identiškumo elementų, identifikuojantį vaiką su motina ir jo kilmę pagal motinos liniją. Šiame kontekste nereikšminga laikytina aplinkybė, kad atsakovė po santuokos įregistravimo su kitu asmeniu vietoj turėtos „(duomenys neskelbtini)“ pavardės įgijo bendrą su sutuoktiniu pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
48. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Vadovaudamasis šiomis nuostatomis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 konstatavo, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal CPK 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismas gali neatsižvelgti į vaiko norus, jeigu jie prieštarauja vaiko interesams.
49. Tarnybos atstovei bendraujant su E. M. mamai nedalyvaujant, berniukas paaiškino, kad su tėvais kalbėjosi dėl pavardės keitimo ir, anot vaiko, tėčiui I. T. jis sako, kad nori jo pavardės, tik nenorėdamas tėčio įžeisti, bet iš tikrųjų jis nori turėti pavardę, kaip mamos, brolio ir mamos vyro. Jis teigė, kad labai myli mamos vyrą, vadina jį tėčiu, nes jis yra jo tikras tėtis, jis padovanojo jam kambarį, daug žaislų, o I. T. neturi jam atskiro kambario.
50. Teismo posėdžio metu išklausytas nepilnametis E. M. nuosekliai paaiškino, kad gyvena kartu su mama, broliu ir tėčiu (atsakovės sutuoktinis), tačiau turi ir dar kitą tėtį I. T. (ieškovas), šiuo metu nieko keisti nenorėtų. Su tėčiu I. T. jaučiasi gerai, jį myli, laiką taip pat leidžia gerai (nepatikslino konkrečiau). Pakalbintas dėl pavardės pakeitimo berniukas pasakė, kad reikia turėti savo tikro tėčio pavardę. Jei jis turės „(duomenys neskelbtini)“ pavardę, tėtis I. T. jo nemylės, taip, berniuko teigimu, jam sakė pats tėtis I. T. Jei tėtis I. T. jį mylėtų, tai vaikas norėtų likti su „(duomenys neskelbtini)“ pavarde. Berniuko teigimu, mama mylės jį nepriklausomai nuo to, kokia bus jo pavardė. Berniukas nurodė, kad tėtis I. T. sakė, jog teisme reikės kalbėti apie pavardės pakeitimą ir jei vaikas nepasirinks tėčio I. T. pavardės, tai daugiau su tėčiu I. T. nesimatys. Anot berniuko, tėtis I. T. nežadėjo dovanų už jo pavardės pasirinkimą, apie dovanas nekalbėjo.
51. Teismo vertinimu, nepilnametis vaikas dar nėra socialiai subrendęs suprasti savo kilmės reikšmę ir jo nuomonė galėjo būti įtakojama tėvų konflikto. Iš nepilnamečio vaiko pasisakymų teismo posėdžio metu matyti aiški tėvo įtaka vaiko apsisprendimui. Teismo vertinimu, tėvas turėtų ne bauginti sūnų, o priešingai, pats prisiimti atsakomybę už savo ankstesnius veiksmus – nuo sūnaus gimimo nesiekė vaikui suteikti savo pavardę, nors iki išvykimo į užsienį galėjo tą padaryti, be to tėvystę pripažino tik 2017 m. teisminio proceso metu, kai sūnui jau buvo 5 metai. Ir tik sužinojęs, kad vaiko motina ketina sūnui suteikti savo dabartinio sutuoktinio pavardę, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaiko pavardės pakeitimo.
52. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog prioritetas turi būti teikiamas vaiko pavardės pastovumui, o keitimas galimas tais atvejais, kai tai yra pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003/2002).
53. Šiuo atveju, vaikas turi motinos ikisantuokinę pavardę, nuo pavardės suteikimo yra praėję daugiau kaip daugiau nei 8 metai, ieškovas su atsakove bendrą ūkį nevedė tik kelis mėnesius po vaiko gimimo, atsakovė dėl tėvystės nustatymo kreipėsi po 4,5 metų. Vaikas augo ir šiuo metu auga su atsakove, su kuria gyvena ir po tėvystės nustatymo. Tai, kad ieškovo ir vaiko pavardės skirtingos neturi jokios reikšmės jo tėvystei, kadangi patenkinus ieškinį dėl tėvystės nustatymo, ieškovas kaip vaiko tėvas nurodytas vaiko gimimo liudijime ir tai reiškia, kad vaikas žino savo tėvą, o tėvas – vaiką, todėl vaiko identiškumas nėra pažeidžiamas. Ieškovo ryšiams su vaiku, vaiko pavardės keitimas įtakos neturi, tai netrukdo vaiko bendravimui su tėvu ir tėvo bendravimui su vaiku ir niekaip neriboja ieškovo kaip vaiko tėvo teisių. Ieškinio argumentai nepagrindžia, kad ieškovo pavardės suteikimas vaikui geriau atitiks vaiko interesus, nei turėti motinos pavardę.
54. Sprendžiant, ar geriausius ginčo šalių sūnaus interesus dėl jo pavardės pakeitimo atitiktų jo interesas turėti tokią pačią pavardę kaip jo tėvo, pažymėtina, kad vaiko pavardė nėra esminis veiksnys, lemiantis vaiko savijautą, nes vaiko gera savijauta šeimoje ir už jos ribų užtikrinama atsidavimu, parama ir įsipareigojimu. Byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo šalių sūnui suteiktos motinos pavardės palikimas sukelia ar galėtų sukelti jam kokių nors nepatogumų socialinėje aplinkoje.
55. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas nepateikė aiškių ir įtikinamų įrodymų, jog vaiko pavardės pakeitimas atitiktų jo geriausius interesus, o tai sudaro pakankamą pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant skyrium gyvenančio tėvo sutikimo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
56. Teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikinamos (CPK 150 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
57. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
58. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
59. Byloje nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškovas patyrė 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi ieškovas bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 1150 Eur (150 Eur + 850 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė patyrė 1100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo ir atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių.
60. Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (45 proc. patenkintų (ne)turtinių reikalavimų). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies ir vadovaudamasis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, teismas sprendžia, jog ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 517,50 Eur (1150 Eur x 45 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovei iš ieškovo priteistinas 605 Eur (1100 Eur x 55 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atlikus priteistų sumų įskaitymą, iš ieškovo priteistinas 87,50 Eur (605 Eur – 517,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovės naudai.
61. Teisme patirta 1,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį iš dalies.
nustatyti tokią ieškovo I. T. (I. T.) (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. M. (E. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:
1. tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį (neporinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir gražindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.;
2. tėvas bendrauja su vaiku kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžindamas į jo ugdymo įstaigą tos pačios savaitės ketvirtadienį iki prasidedant ugdymo užsiėmimams;
3. tuo atveju, jei tėvo bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., tėvas privalo užtikrinti vaiko pasirengimą ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse;
4. tėvas bendrauja su vaiku kiekvienais neporiniais metais per Naujuosius metus, Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, jeigu tai darbo diena arba gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai nedarbo diena ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sausio 2 d. 20 val.;
5. tėvas bendrauja su vaiku per sūnaus gimtadienį (duomenys neskelbtini) kiekvienais poriniais kalendoriniais metais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai ne darbo diena arba pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos, jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas sūnų sekančią po gimtadienio dieną į jo ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimas, jeigu sekanti diena yra darbo diena, arba 20 val. į jo gyvenamąją vietą, jei sekanti diena yra nedarbo diena. Tėvas bendrauja su sūnumi per sūnaus gimtadienį (duomenys neskelbtini) kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais ne mažiau, kaip dvi valandas. Apie konkretų bendravimo su vaiku laiką ieškovas informuoja atsakovę ryšio (elektroniniu paštu ir (ar) SMS žinute) priemonėmis iki prieš gimtadienį einančios savaitės penktadienio 20 val.;
6. tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienais kalendoriniais metais per rugsėjo 1-ąją jo ugdymo įstaigoje vykstančioje šventėje bei ne mažiau, kaip dvi valandas ne ugdymo įstaigoje, apie konkrečią sūnaus pasiėmimo valandą ir vietą įspėjęs vaiko motiną ne vėliau, kaip likus dviem dienoms iki numatomo vaiko pasiėmimo;
7. tėvas kiekvienais metais praleidžia savo gimtadienį (duomenys neskelbtini) ir tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos jam priklausančios dienos 10.00 val. ir grąžina tą pačią dieną 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
8. sūnui susirgus, motina privalo iš anksto informuoti tėvą apie vaiko ligą ir netrukdyti tėvui lankyti sūnų ligos atveju jo (sūnaus) buvimo vietoje apie konkrečią vaiko lankymo dieną ir valandą įspėjęs vaiko motiną ne mažiau, kaip likus vienai dienai iki numatomo susitikimo su sūnumi. Tėvai privalo laikytis gydytojų nurodymų. Tuo atveju jei sūnaus lankymas nėra galimas ir sutampa su tėvo bendravimo dienomis, tėvo ir sūnaus bendravimas nukeliamas iki sūnaus pasveikimo;
9. kiekvienais kalendoriniais metais tėvas praleidžia su sūnumi pusę moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogų, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kiekvienos atostogų savaitės ketvirtadienį 10 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 20 val.;
10. tėvas praleidžia su sūnumi du kartus po 14 kalendorinių dienų nepertraukiamų moksleivių vasaros atostogų pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną 10.00 val. ir grąžindamas paskutinę suderintą dieną 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Apie planuojamas vasaros atostogas tėvas informuoja vaiko mamą ne vėliau, kaip likus dviem mėnesiams iki norimos atostogų pradžios datos. Apie pageidaujamą atostogų datą tėvas informuoja vaiko mamą elektroniniu paštu arba SMS žinute. Vaiko mama per penkias kalendorines dienas turi patvirtinti vaiko atostogų su tėvu laiką, arba, jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su tėvu yra neįmanomos, pasiūlyti kitą atostogų laiką, atsižvelgdama į tėvo prašytą atostogų trukmę. Jeigu vaiko mama per 5 penkias kalendorines dienas nepatvirtina atostogų laiko, tačiau taip pat ir nenurodo svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų tuo metu atostogauti su tėvu, bei nepateikia tas priežastis patvirtinančių dokumentų, laikoma, kad atostogų su tėvu laikas yra suderintas pagal tėvo pasiūlymą. Atostogų metu tėvas turi teisę sūnų vežtis į užsienį atostogų laikotarpiui (ne ilgesniam nei 14 dienų) be atskiro mamos sutikimo;
11. tiek motina K. U., tiek tėvas I. T. jai (jam) skirtu bendravimo su sūnumi metu užtikrina sūnaus bendravimą su tos šalies tėvais (seneliais) ir kitais tos šalies giminaičiais;
12. motina K. U. užtikrina savo bendravimą su vaiko tėvu I. T. telefonu ir (ar) kitomis ryšio priemonėmis dėl tėvo ir sūnaus E. M. bendravimo laiko ir tvarkos;
13. tiek motina K. U., tiek tėvas I. T. bendrauja su sūnumi telefonu, telekomunikacijos priemonėmis nekliudomai abiejų sutartu laiku, atsižvelgdami į vaiko dienos režimą ir užimtumą;
14. tėvai (motina ir tėvas) apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute;
15. pasikeitus tėvų ir ateityje sūnaus telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo;
16. tiek motina K. U., tiek tėvas I. T. įsipareigoja vienas kitam nedaryti kliūčių dėl bendravimo su sūnumi E. M., išduoti visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai nustato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo I. T. (I. T.) (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės
K. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septyni eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti civilinėje byloje Nr. e2-426-1094/2021, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.