- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- e2-452-901/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04918-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- V. S.
- Advokatai
- Gintautas Daugėla, Eduardas Žebrauskas
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 2.6.29.4Kiti su paskola susiję klausimai
- 2.6.21Kitų paslaugų teikimas
- 3.4.1.11.1.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.11.5Kiti su dokumentiniu procesu susiję klausimai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti: 3500 Eur paskolos, 195,64 Eur palūkanų, 5,47 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. pavasarį-vasarą, atsakovas, kurį ieškovas žinojo iš anksčiau, nes yra tekę su juo bendrauti dėl automobilio remonto klausimų, per kelis kartus paprašė ieškovo paskolinti pinigų, teigdamas, jog jam reikia iki rugpjūčio mėnesio 3500 Eur. Žinodamas, jog be notarinės sutarties grynais pinigais galima skolinti tik iki 3000 Eur, be to siekdamas kuo mažesnės rizikos dėl pinigų atsiėmimo, per keletą kartų, pervesdamas atsakovui į jo banko sąskaitą, ieškovas atsakovui paskolino viso 3500 Eur. Pinigai pervesti į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB: 2022 m. birželio 17 d. 300 Eur, 2022 m. liepos 4 d. 350 Eur, 2022 m. liepos 14 d. 200 Eur, 2022 m. liepos 26 d. 2500 Eur, 2022 m. rugpjūčio 5 d. 150 Eur. Ieškovas ieškinyje teigia, kad šalys žodžiu susitarė, kad atsakovas paskolą grąžins iki 2022 m. spalio 1 d. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, atsakovas prašė nukelti grąžinimą dėl sunkios materialinės padėties, todėl ieškovas sutiko pratęsti terminą. 2022 m. gruodžio mėnesį pareikalavus grąžinti pinigus, atsakovas nereagavo. 2023 m. birželio 28 d. ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą su pretenzija grąžinti pinigus, tačiau paskola negrąžinta. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.870 straipsnio 3 d. paskolos sutarčiai prilyginamas paskolos raštelis ar kitoks dokumentas, rodantis pinigų perdavimą skolininkui. Šiuo atveju - tai yra banko dokumentai - penki mokėjimo nurodymų patvirtinimai, kuriuos ieškovas prideda prie ieškinio. Praktikoje yra nusistovėjusi taisyklė, jog jei paskola suteikiama banko pavedimu bei nenurodant grąžinimo termino, tai atskiras „paskolos raštelis” gali būti nesudaromas, o paskola šiuo atveju suteikiama iki pareikalavimo (CK 6.873 straipsnis).
2. 2023 m. rugpjūčio 17 d. teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino.
Šalies argumentai
3. 2023 m. rugsėjo 6 d. atsakovas V. S. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriais su ieškiniu nesutinka, prašo sprendimą panaikinti. Nurodo, kad ieškovas ieškinyje nutyli eilę reikšmingų bylos aplinkybių bei elgiasi nesąžiningai. Jie yra tik iš matymo pažystami asmenys. Ieškinyje minimu panašiu laikotarpiu, apie 2022 pradžią pas atsakovą, į jo automobilių remonto dirbtuves atvyko ieškovas, kuris nurodė, kad užsiima daužtu automobilių gabenimu į Lietuvą bei kad jam reikalingos pargabentų automobilių remonto paslaugos. Atsakovas nurodė, kad jis atlieka automobilio remonto paslaugas, tačiau kai kurių darbų, tokių kaip automobilio kėbulo remonto, tampymo ar dažymo paslaugų jis neatlieka, bet esant tokių darbų poreikiui, atsakovas gali kompleksiškai suorganizuoti ir tokias paslaugas, kreipdamasis į šias paslaugas teikiančius kolegas. Ieškovas patvirtino, kad toks pasiūlymas yra tinkamas, bei susitarė, kad už remonto paslaugas bus atsiskaitoma su atsakovu, o šis vėliau jau pats atsiskaitys su paslaugas suteikusiais remonto paslaugų teikėjais. Šalys susitarė, kad ieškovas už paslaugas atsiskaitys mokėjimo pavedimu į atsakovo banko sąskaitą arba grynais pinigais. Atsakovo teigimu ieškovas vėluodavo atsiskaityti už paslaugas, arba atsiskaitydavo ne pilnai. Atsakovas patvirtina, kad nesikreipė į ieškovą dėl paskolos, o ieškovo ieškinyje nurodyti mokėjimo pavedimai tai yra sumos, kurias jis pervedė atsakovui už suteiktas automobilių remonto paslaugas. Ieškovo pridedamuose mokėjimo pavedimų išrašuose matyti, kad jis mokėjimo paskirtyje nurodydavo, kad tai yra sąskaitos papildymas, o 2022 m. liepos 26 d. ieškovas, atlikdamas mokėjimą 2500 Eur sumai už suteiktas automobilio kėbulo remonto paslaugas, nurodė „Paskola“ dėl pykčio bei turėdamas tikslą susigrąžinti sumokėtus pinigus, kadangi atsakovas atsisakė toliau teikti automobilių remonto paslaugas iki to momento, kol ieškovas neatsiskaitys už jau suteiktas paslaugas, už kurias delsta atsiskaityti, o atsakovas iš savo lėšų turėdavo dengti kitiems paslaugų teikėjams už ieškovo automobilių remonto paslaugas. Atsakovas savo veiklą buvo tinkamai įforminęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau - VMI), priimdamas remontuoti transporto priemones, jas visas fotografuodavo. Jei net ir būtų ieškovas suteikęs paskolą atsakovui, visų pirma visuose mokėjimo pavedimuose jis būtų nurodęs, kad tai yra paskola, o ne viename. Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Be to, skolindamas iš matymo pažystamam asmeniui, ieškovas būtų parengęs bent elementarią rašytinę paskolos sutartį, kadangi CK 6.871 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Mokėjimo nurodymai pagrindžia tik patį pinigų perdavimo faktą, bet ne paskolos sutarties sudarymą, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų šalių valia tokią sutartį sudaryti, tiek atsakovo įsipareigojimas grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką ieškovui.
Atsiliepimas
4. 2023 m. rugsėjo 20 d. ieškovas pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, su kuriais nesutinka, be to prašo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios baudos iš atsakovo išieškant ieškovui. Dar kartą pažymi, kad atsakovą pažįsta nuo jo vaikystės, kadangi jų tėvai gyveno viename name. Teigia, kad iš pavedimų turinio nėra nei mažiausio preteksto kalbėti apie kokius nors atsiskaitymus už darbą, paslaugas ar automobilio remontą. Automobilio klausimai šiuo atveju neturi jokios reikšmės, tai visiškai nesusiję su paskolos suteikimo ir grąžinimo klausimais. Pagal teisminę praktiką - bankiniai pavedimai į atsakovo sąskaitą yra akivaizdus paskolos pinigų pervedimo įrodymas, nes pavedimai įvardinti pagal pinigų paskirtį paskola, sąskaitos papildymas. Jei pavedimuose ir nebūtų nurodyta, kad atsakovas gavo paskolą, tai jis vis tiek po ieškovo pareikalavimo privalėtų grąžinti jam pinigus, nes atsakovo atsisakymas pinigus grąžinti, būtų vertinami, kaip nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.38, 6.53, 6.59, 6.237, 6.242 str., kt.). Tokiu atveju teismas galėtų patikslinti ieškinio tenkinimo pagrindo įstatyminę normą. Nors paskolos grąžinimo terminas nenustatytas, tokiu atveju skolininkas privalo paskolą grąžinti kreditoriui pareikalavus, be to mokėti palūkanas pagal CK 6.872 straipsnį, nes paskola negali būti beprocentinė.
5. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovui buvo pristatęs remontuoti tik BMW (ne tą, kurios fotonuotraukos pateiktos į bylą), taip pat draugės automobilį, kitų automobilių ieškovo teigimu jis nepristatė, buvo tik rekomendavęs vienai Slovakijos firmai atsakovą kaip gerą meistrą. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad automobiliai netinkamai suremontuoti, išvogta dalis detalių. Ieškovas nepripažįsta, kad užsiėmė daužtų automobilių gabenimo ir pardavimo verslu, nes jis yra susijęs su sportu (lauko tenisu), yra VšĮ „K. t. a.“ komercijos direktorius ir VšĮ „V. t.“ vadovas, skolinti pinigų turėjo pakankamai. Nurodo, kad jis atsakovui skolino viso 3500 Eur, dėl mažesnių sumų pasitikėjo, kad grąžins, tik vienoje iš paskirčių nurodydamas „paskola“, nes tuo pavedimu buvo pervesta atsakovui didesnė suma nei kitos.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu atsakovas patikslino, kad jo vykdytos veiklos 2022 m. Gyventojo, įsigyjusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą (toliau - Apskaitos žurnalas) pildė, o vėliau tikslino jo motina (D. B.). Jiems grįžus iš (duomenys neskelbtini), atsakovas turėjo atsivežęs pakankamai santaupų, iš ieškovo skolintis pinigų nebuvo jokios būtinybės, be to atsakovas gyveno su motina. Kadangi gerai nesuprato lietuvių kalbos, taip pat buhalterinių dalykų, paprašė motinos pildyti, vesti jo vykdytos automobilių remonto veiklos buhalteriją. Ieškovas jam už automobilių remontą išrašytų sąskaitų neimdavo, su atsakovu atsiskaitydavo pavedimais ar grynais. Atsakovo atstovo teigimu ieškovas neįrodė, kad suteikė paskolą. Nors viename mokėjimo atsakovui už darbus paskirtyje nurodė „paskola“, tačiau jau vėlesniame mokėjime atsakovui nurodė, kad tai „sąskaitos papildymas“. Ieškovas, nenorėdamas atsiskaityti už jo pateiktų Volvo ir Mustango remontą, sugalvojo būdą kaip atgauti iš atsakovo pinigus.
7. Liudytojas A. Ž. nurodė, kad pas atsakovą prieš porą metų remontavosi automobilį. Nurodė, kad ieškovą matė gal porą kartų, matė kaip jis su atsakovu apžiūrinėjo į atsakovo garažą pristatytus apynaujus daužtus baltą Volvo ir raudoną Mustangą. Su ieškovu nėra pažįstami.
8. Liudytoja D. B. nurodė, kad 13 metų su sūnumi gyveno (duomenys neskelbtini), grįžo į Lietuvą (duomenys neskelbtini), jis atsivežė apie 4000 Eur santaupų. Atsakovas automobilių remonto veiklą užsidarė (duomenys neskelbtini). Ieškovas iš atsakovo, taip pat iš jos pradėjo be pagrindo reikalauti pradžiai 10 000 Eur skolos, vėliau 7000 Eur, galiausiai 3500 Eur skolos sumos. Kartą ieškovas pavedime nurodė, kad viena iš sumų tai paskola, nors atsakovas niekada jo neprašė paskolos. Ieškovo pervesti pinigai už automobilius būdavo tą pačią dieną nuimami ir buvo atsiskaitinėjama už automobilių dažymą ir kt. B. R. M. visais klausimais patarinėjo. Jos išrašytų, ieškovui jo gyvenamos vietos adresu (duomenys neskelbtini) atsakovo pateiktų sąskaitų už suteiktas paslaugas ieškovas niekada nepasirašydavo. Kai reikėdavo išrašyti sąskaitas už suteiktas paslaugas, jos vyras, kuris yra pensininkas, nuveždavo ją į atsakovo garažą, kuris buvo netoli jų gyvenamosios vietos (prie „Akropolio“). Yra buvusi garaže, ten matė ir ieškovą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
9. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas banko mokėjimo pavedimais pervedė atsakovui bendrai 3500 Eur sumą, t. y. 2022 m. birželio 17 d. 300 Eur, 2022 m. liepos 4 d. 350 Eur, 2022 m. liepos 14 d. 200 Eur, 2022 m. liepos 26 d. 2500 Eur, 2022 m. rugpjūčio 5 d. 150 Eur, - mokėjimo paskirtis - „paskola“, „sąskaitos papildymas“. Atskiros rašytinės paskolos sutarties ginčo šalys nesudarė, nepasirašytas joks paskolos raštelis dėl visos ar dalies sumų skolinimo. Ieškovas nurodė, kad šią paskolos sumą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2022 m. spalio 1 d. Ieškovas 2023 m. birželio 28 d. išsiuntė atsakovui pretenziją su raginimu per 30 dienų grąžinti bendrą 3500 Eur skolą. Ieškovo teigimu jokių atsakovui paskolintų pinigų šis jam negrąžino.
10. Atsakovas prieštaravimais preliminariam sprendimui su ieškinio reikalavimais nesutinka. Teigia, kad jis nesikreipė į ieškovą dėl jokios paskolos, o ieškovo ieškinyje nurodyti mokėjimo pavedimai - tai yra sumos, kurias ieškovas pervedė atsakovui už šiam suteiktas automobilių remonto/ tempimo paslaugas. Nurodė, kad tų pačių datų mokėjimo pavedimais ieškovas atsiskaitė už automobilių remonto/vežimo paslaugas.
Dėl ginčo teisinių santykių, kaip paskolos, kvalifikavimo
11. Vertinant šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas, nagrinėjant bylą, įrodinėjamas aplinkybes, proceso dalyvių paaiškinimus, darytina išvada, jog tarp šalių iškilo ginčas dėl šalių tarpusavio teisinių santykių kvalifikacijos, tai yra, ar tarp šalių buvo susiklostę paskolos ar atlyginių paslaugų (automobilių remonto/vežimo) teikimo teisiniai santykiai, ar buvo ir tokių ir tokių bei kokiu pagrindu ir kokiu tikslu pervesta ieškovo kiekviena penkiuose mokėjimuose nurodyta suma. Atsakovas nepripažino paskolos teisinių santykių, įrodinėjo, kad pagal visus pavedimus ieškovas atsiskaitydavo su juo už automobilių remonto ar gabenimo paslaugas.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).
13. Vertindamas ieškovo argumentus, kuriais siekiama įrodyti tarp šalių susiklosčius paskolos teisinius santykius, teismas pažymi, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005, 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022, 17 punktas, kt.).
14. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (4 dalis).
15. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą spręsti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023, 33, 35 punktai).
16. Pažymėtina, kad banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos teisinius santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 17 punktą). Kasacinio teismo konstatuota, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu; savaime pinigų pervedimą (ar įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017, Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2A-1681-343/2020).
17. Taigi ieškovui šioje byloje pareiškus reikalavimą grąžinti skolą pagal žodinę paskolos sutartį, įrodinėjimo dalyką byloje sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: kad pinigai buvo perduoti ieškovo ir, kad jie buvo perduoti atsakovui būtent kaip paskola, šiam įsipareigojant juos grąžinti. Taip pat ir atsakovui teigiant, kad jam pervesti pinigai nebuvo paskola, o atsiskaitymas su juo už suteiktas paslaugas, šie teiginiai turėjo būti įrodyti.
18. Ieškovas paskolos teisinius santykius įrodinėjo savo paaiškinimais, į bylą pateiktais penkiais atliktais bankiniais pavedimais, kurių tik 2022 m. liepos 26 d. pavedimas 2500 Eur sumai nurodytas kaip „paskola“, taip pat 2023 m. birželio 28 d. atsakovui išsiųsta pretenzija su raginimu per 30 dienų grąžinti bendrą 3500 Eur skolą. Teigė, kad atsakovą pažinojo, juo pasitikėjo, skolino jam atskiromis sumomis, kad nereikėtų sudaryti notarinio paskolos sandorio. Kai atsakovas paprašė didesnės sumos (2500 Eur), kad „kažkokias problemas išsispręsti“, nurodė pavedime, kad tai „paskola“ (2024 m. sausio 31 d. posėdžio garso įrašo 00:09:30). Nurodė, kad atsakovo buvo sunki turtinė padėtis, buvo jo verslo pradžia grįžus iš (duomenys neskelbtini), be to automobilių remonto verslas ne itin gerai sekėsi, todėl atsakovo prašymu jam vis paskolindavo tam tikras sumas. Iš ieškovo teismui pateiktos jo Pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 m. matyti, kad ieškovas turėjo pakankamai pajamų paskolinti atsakovui ieškiniu prašomą priteisti sumą. Be to iš minėtos deklaracijos matyti, kad be darbo užmokesčio ir kitų pajamų iš (11 520,00 Eur + 1 084,00 Eur) ieškovas už 2022 m. gavo pajamų ir iš automobilio Audi Q5 pardavimo, taip pat pajamų gauta iš nekilnojamojo turto perleidimo bei nuomos. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) išrašo matyti, kad ieškovas 2022 m. reguliariai gaudavo atlyginimą iš VšĮ „K. t. a.“. Priešingai atsakovas, iš VSDFV duomenų matyti, kad 2022 m. gaudavo pajamas tik iš individualios veiklos, kurios kaip matyti iš teismui pateiktų tų metų Apskaitos žurnalo ir jo patikslinimo bei atsakovo Pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 m. buvo itin nedidelės – per visus metus viso 992 Eur (patikslinus žurnalą ir deklaraciją – gauta viso 1722,30 Eur (atmetus išlaidas)). Kad atsakovas turėtų tais metais iš (duomenys neskelbtini) atsivežtų 4000 Eur santaupų teismui nepateikta įrodymų. Be to atsakovas neturi nekilnojamojo turto, gyvena pas tėvus. Nenustatyta, kad atsakovas nesutiktų priimti ieškovo jam 2022 m. liepos 26 d. pavedimu ieškovo pervestą 2500 Eur sumą, kuri nurodyta kaip „paskola“, taip pat kitas sumas ir kad šias grąžintų ieškovui. Be to atsakovas pats nurodė, kad iš ieškovo gautas pinigų sumas tą pačią dieną išgrynindavo (išsiimdavo iš sąskaitos), tai matyti ir iš jo pateikto sąskaitos išrašo, t.y. kad 2022 m. liepos 26 d. atsakovas išsiėmė 500 Eur, 1500 Eur ir 500 Eur sumas (viso 2500 Eur).
19. Iš kitos pusės ieškovas neneigia, kad jis 2022 m. naudojosi atsakovo atliekamomis automobilių remonto/tempimo paslaugomis, buvo jam atvežęs remontuoti BMW ir kitą neįvardytą draugės automobilį, mokėjo už paslaugas grynais pinigais, kadangi atsakovas sąskaitų neduodavo, todėl pavedimų nedarė, teigia, kad į bylą pateiktų jam išrašytų sąskaitų nėra matęs (2024 m. sausio 31 d. posėdžio garso įrašo 00:10:30, 00:15:40, 00:24:45). Kad ieškovas 2022 m. vasarą tuo tikslu buvo atvykęs ir atvežęs remontuoti automobilius patvirtino liudytojai A. Ž. ir D. B. (atsakovo motina), kurių teiktais parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Atsakovas teigia, kad ieškovo visos iš jo kaip paskola reikalaujamos sumos – tai jo atsiskaitymas su atsakovu už šiam suteiktas automobilių remonto/tempimo paslaugas. Prieštaravimuose teigia, kad 2022 m. birželio 17 d. mokėjimo pavedimu 300 Eur sumai ieškovas atsiskaitė už jo automobilio Mercedes-Benz variklio išėmimo paslaugas; 2022 m. liepos 4 d. mokėjimo pavedimu 350 Eur sumai ieškovas atsiskaitė už jo automobilio BMW variklio išėmimo paslaugas, 2022 m. liepos 14 d. mokėjimo pavedimu 250 Eur sumai ieškovas atsiskaitė už jo automobilio Mercedes-Benz vairo kolonėlės remonto paslaugas, 2022 m. liepos 26 d. mokėjimo pavedimu 2500 Eur sumai ieškovas atsiskaitė už jo automobilių Volvo ir Mustang kėbulo remonto (automobilio kėbulo tampymo/atstatymo) paslaugas, 2022 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo pavedimu 150 Eur sumai ieškovas atsiskaitė už jo automobilio detalės (greičio dėžės) klijavimo paslaugas. Pateikė teismui 2022 m. birželio 17 d. ir 2022 m. liepos 4 d. sąskaitas, išrašytas ieškovui, taip pat pateikė atsakovui 2022 m. liepos 26 d. išrašytas sąskaitas už automobilių tempimą, fotonuotraukas.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad iš atsakovo teismui pateiktos 2022 m. birželio 17 d. sąskaitos ieškovui 300 Eur sumai matyti, kad ši sąskaita išrašyta už baltos spalvos BMW variklio išėmimo paslaugas, ne už Mercedes-Benz variklio išėmimo paslaugas, kaip nurodyta prieštaravimuose, o pateikta 2022 m. liepos 4 d. sąskaita ieškovui 350 Eur sumai už Hyundai remontą, ne už jo automobilio BMW variklio išėmimo paslaugas, kaip kad buvo nurodyta atsakovo prieštaravimuose. Kitų prieštaravimuose minimų sąskaitų ieškovui teismui atsakovas nepateikė, teismo posėdžio metu mokėjimų pavedimų paskirčių netikslino. Į bylą taip pat pateikta 2022 m. liepos 26 d. atsakovo su A. J. sudaryta transporto priemonių pervežimo paslaugų sutartis su vežėjo tą dieną išrašyta atsakovui sąskaita ir jos apmokėjimo kvitu už paslaugas vežėjui 200 Eur sumai bei atsakovui vežėjo A. D. 2022 m. liepos 26 d. išrašyta atsakovui sąskaita už Volvo ir Mustang tempimą ir jo apmokėjimą už paslaugas vežėjui 2500 Eur sumai. Kad šios sumos atsakovas reikalautų iš ieškovo, kad šiai sumai būtų jam išrašęs sąskaitą įrodymų nepateikta. Iš teismui pateikto pradinio atsakovo 2022 m. Apskaitos žurnalo, kuris skanuotas įkeltas teismo, taip pat į bylą ieškovo atstovo pateiktos jo fotonuotraukos, matyti, kad šiame žurnale prie pajamų apskaitytos tik 2022 m. birželio 17 d. ir 2022 m. liepos 4 d. pajamos atitinkamai 300 Eur sumai ir 350 Eur sumai. Sudėjus šias sumas bei kitas žurnale buvusias sumas (2022 m. sausio 14 d. 100 Eur, 2022 m. vasario 22 d. 45 Eur, 2022 m. kovo 3 d. 12 Eur, 2022 m. birželio 17 d. 300 Eur, 2022 m. liepos 4 d. 350 Eur ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. 185 Eur) gauta viso 992 Eur. Šios pajamos atsispindėjo pirminėje atsakovo Pajamų deklaracijoje, kuri pateikta su 2023 m. rugsėjo 28 d. VMI raštu. Bylos nagrinėjimo metu patikslintame Apskaitos žurnale atsirado atsakovo iš vykdytos automobilių remonto/vežimo veiklos 2022 m. liepos 14 d. pajamos 200 Eur sumai, 2022 m. liepos 26 d. pajamos 2500 Eur sumai (tos pačios sumos dvi sumos atsakovui išrašytos ir jo apmokėtos automobilių vežėjams) ir 2022 m. rugpjūčio 5 d. pajamos 150 Eur sumai, taip pat išlaidos toms pačioms sumoms, atitinkamai patikslinta atsakovo pajamų deklaracija. Ieškovui išrašytų sąskaitų už jam suteiktas paslaugas paskutinėms minėtoms trims sumoms nepateikta (CPK 178 straipsnis).
21. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, pateiktus dokumentus, įvertinus tiek ginčo šalių, jų atstovų paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus, pripažintina, kad ieškovas įrodė, kad viso atsakovui suteikė 2850 Eur paskolos (2022 m. liepos 14 d. 200 Eur, 2022 m. liepos 26 d. 2500 Eur ir 2022 m. rugpjūčio 5 d. 150 Eur). Nors tik vienoje jų nurodyta mokėjimo paskirtis „paskola“, kitose „sąskaitos papildymas“, tačiau įvertinus ginčo šalių turtinę padėtį ir tai, kad atsakovas ne visai sėkmingą savo veiklą 2023 m. buvo priverstas užsidaryti ir 2022 m. tikėtina kreipėsi į ieškovą dėl šių sumų iš ieškovo paskolos, kad galėtų atsiskaityti su automobilių vežėjais, kurių paslaugas jis užsisakė. Kad šios paslaugos buvo užsakytos ieškovo pavedimu ir jo naudai atsakovas niekuo nepagrindė. Tai, kad liudininkas A. Ž. galimai matė ieškovą su atsakovu apžiūrinėjant į atsakovo garažą pristatytus apynaujus daužtus baltą Volvo ir raudoną Mustangą dar neįrodo, kad šiuos automobilius ieškovas atvežė atsakovui taisyti. Be to rašytinės automobilių remonto, ardymo, surinkimo, vežimo ar pan. paslaugų teikimo sutarties ieškovas su atsakovu nebuvo sudaręs. Į jį kreipėsi tik porą kartų, kas iš byloje esančių jam išrašytų sąskaitų už suteiktas paslaugas atitinka ieškovo paaiškinimus dėl BMW ir kito automobilio remonto laikotarpius, kada ieškovas kreipėsi dėl šių paslaugų ir kada pervedė sąskaitose nurodytas sumas atsakovui. Tik paminėtina, kad 2022 m. birželio 17 d. 300 Eur sumai ir 2022 m. liepos 4 d. 350 Eur sumai suteiktų sąskaitose nurodytų paslaugų paskirtis yra kiek kitokia nei atsakovas minėjo rašytiniuose prieštaravimuose, tačiau iš esmės atitinka jo teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus.
22. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
23. Įvertinus ginčo šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, bylos rašytinę medžiagą, atsakovo pateiktas automobilių fotonuotraukas dėl jo konkrečiais laikotarpiais atliktų darbų/gautų pervežimo paslaugų, atsižvelgiant į liudytojų parodymus, pripažintina, kad atsakovas įrodė, kad pirmieji du ieškovo jam atlikti pervedimai 2022 m. birželio 17 d. 300 Eur sumai ir 2022 m. liepos 4 d. 350 Eur, su paskirtimi „sąskaitos papildymas“ buvo užmokestis už jo ieškovui suteiktas BMW ir kito automobilio remonto paslaugas (CPK 185 straipsnis). Tai nebuvo ieškovo atsakovui suteiktos paskolos sumos, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje netenkintinas.
24. Visą nurodytą įvertinus pripažintina, kad ieškovas įrodė, kad perdavė paskolos gavėjo – atsakovo nuosavybėn bendrai 2850 Eur paskolos, o šis buvo įsipareigojęs grąžinti ieškovui šiuos pinigus, tačiau nei sutartu laiku nei ieškovui raštu pareikalavus jų ieškovui negrąžino (to atsakovas neginčija), todėl teismas sprendžia, jog iš atsakovo ieškovui yra priteistina 2850 Eur negrąžintos paskolos. Atsižvelgiant į tai ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, atitinkamai keistinas 2023 m. rugpjūčio 17 d. šioje byloje priimtas preliminarus teismo sprendimas (CK 6.870 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Kadangi teismas pripažino, kad dėl 2850 Eur sumos vis tik buvo paskoliniai santykiai, o dėl kitų sumų (650 Eur) – kad ieškovas atsiskaitė su atsakovu už jo suteiktas automobilių remonto paslaugas, teismas neturi pagrindo svarstyti ieškovo atstovo nurodyto kito šių pinigų grąžinimo ieškovui klausimo – dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto be pagrindo gavimo taisykles (CK 6.237, 6.242 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020).
Dėl palūkanų priteisimo
25. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 195,64 Eur ieškovo paskaičiuotų palūkanų ir 5,47 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal CK 6.872 straipsnio 1-2 punktus. Ieškinyje nurodo, kad palūkanų suma per metus apskaičiuota taip: 5,47 % nuo 3500 Eur sumos yra 191,45 Eur palūkanų per metus arba 0,5245 Eur per dieną; paskolos paskutinė suma suteikta 2022 m. rugpjūčio 5 d. Ieškinys teismui paduodamas 2023 m. rugpjūčio 14 d. Tai reiškia, kad iki ieškinio padavimo dienos, atsakovas privalo sumokėti palūkanų už 373 dienas, tai yra 195,64 Eur. Prie ieškinio prideda Lietuvos banko vidutinių metinių palūkanų normų lentelę už minėtą laikotarpį.
26. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnis). Ieškovas ieškinyje nurodo, kad apskaičiuojant palūkanų dydį, vadovautasi Lietuvos banko nustatytomis palūkanų normomis suteikiant paskolas gyventojams, todėl išvedus trijų mėnesių vidurkį (paskola suteikta dalimis nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio) palūkanų norma yra 5,47 proc. ((5,20 + 5,28 +5,92) / 3). Paskaičiavus palūkanas nuo priteistos 2850 Eur paskolos sumos, per dieną 5,47 % sudaro 0,43 Eur, už 373 dienas sudaro 160,39 Eur. Kadangi atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, o ginčo šalims taikytinas nurodytas įstatymas, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 160,39 Eur palūkanų laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
27. Atsakovas delsia įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5,47 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos paskolos sumos (2850 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
28. Ieškovas kartu su atsiliepimu į prieštaravimus pateikė teismui prašymą skirti atsakovui įstatymo nustatyto dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos iš atsakovo išieškant ieškovui. Teigia, kad atsakovas nurodė aplinkybes, kurios neturi nieko bendro su ieškovo jam suteiktos paskolos faktu bei neigdamas prievolę atiduoti skolą, akivaizdžiai vilkina skolos grąžinimo laiką ir didina bylinėjimosi išlaidas. Tai reiškia, kad atsakovas piktnaudžiauja procesu ir jam teismas turėtų paskirti sankciją.
29. Atsakovas su tokiu prašymu nesutinka, nurodydamas, kad tai ieškovas klaidina teismą, nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, neigdamas kad pavedimais atsiskaityta su atsakovu už ieškovui suteiktas automobilių remonto/tempimo paslaugas.
30. Teismas nurodo, kad CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnyje numatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Išaiškintina, kad savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis; CPK 7 straipsnio 2 dalis), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Taigi visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnis).
31. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas vadovaudamasis CPK 5 straipsniu pasinaudojo jam suteikta teise ginti savo teises kreipiantis į teismą pareiškiant ieškinį, tiek atsakovas aktyviai naudojosi savo teise atsikirsti prieštaravimais į ieškovo ieškinį ir jo atžvilgiu priimtą preliminarų teismo sprendimą tik pagal vienos šalies nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (CPK 430 straipsnio 1 dalis). Reikia pažymėti, kad bylinėjimasis nerandant bendro taikaus ginčo sprendimo būdo visada susijęs su bylinėjimosi išlaidų atsiradimu proceso dalyviams, todėl negalima sutikti, kad atsakovas sąmoningai šias išlaidas didino, teikdamas prieštaravimus ir nesutikdamas su ieškinio reikalavimais. Teismas tik išnagrinėjęs bylą, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs proceso dalyvių paaiškinimus ir liudytojų parodymus galėjo spręsti apie ieškovo ir atsakovo nurodytų aplinkybių teisingumą ar kad tam tikri teiginiai neįrodyti. Teismas nenustatė, kad atsakovas sąmoningai nurodytų neteisingas aplinkybes, šių neįrodinėtų įstatymų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Į bylą nepateikti įrodymai, kad atsakovas netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, klastojo kokius dokumentus kaip kad teigė ieškovo atstovas, nepateikti tai patvirtinantys įrodymai, nėra duomenų, kad tokius faktus būtų konstatavusios atitinkamos įgaliotos institucijos ar pareigūnai. Teisėjai paklausus ar prašoma priimti atskirąją nutartį dėl atsakovo ar jo motinos tariamai padarytų pažeidimų ar nusikalstamų veiksmų, ieškovo atstovas pažymėjo, kad to teismo neprašo. Kad teismui būtų pagrindas savo iniciatyva kreiptis į atitinkamas institucijas nenustatyta. Visą nurodytą įvertinus prašymas dėl baudos atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo pagal CPK 95 straipsnį atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. Galutiniu sprendimu spręstinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas (CPK 430 straipsnio 7 d.). Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies (81,46 proc.), jam iš atsakovo priteistina 423,18 Eur bylinėjimosi išlaidų (81,46 proc. 475+42+2,49). Atitinkamai atsakovui iš ieškovo priteistina 231,75 Eur jo turėtų atstovavimo išlaidų, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, trukmę, ginčo šalių atstovų ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme laiką neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 93 str., 259 str., 260 str., 263-270 str., 430 str. teismas
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. preliminarų sprendimą pakeisti. Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. S. 2850 Eur negrąžintos paskolos, 160,39 Eur palūkanų, 5,47 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos (2850 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 423,18 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. G. naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atmesti ieškovo prašymą skirti atsakovui įstatymo nustatyto dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Priteisti iš ieškovo R. G. atsakovui V. S. 231,75 Eur atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.