- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- 2A-1681-343/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- E. L.
- Ieškovas
- E. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui E. L., dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. B. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo E. L. (toliau – atsakovas) 1 500 Eur skolą, 85,07 Eur metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas iki bylos iškėlimo teisme dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas atsakovui paskolino 1 000 Eur sumą, kurią grąžinti atsakovas žodžiu įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau dėl sunkios ekonominės padėties sutartu terminu skolos negrąžino. Tikina, kad atsakovo prašymu žodiniu susitarimu buvo nustatytas vėlesnis skolos grąžinimo terminas. Nurodo, jog, nors pirmos skolos 2018 m. birželio 11 d. atsakovas nebuvo gražinęs, ieškovas jam paskolino dar vieną 1 000 Eur. Atsakovas įsipareigojo abi skolas, kurios bendrai sudarė 2 000 Eur, grąžinti iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2018 m. rugpjūčio mėnesį šalys žodžiu susitarė, kad ieškovas atsakovo skolą mažina 500 Eur dydžio pinigų suma, kuria atsakovas įvertino savo darbą 2018 m. rugpjūčio mėnesį, ir, kad atsakovas iki 2018 m. gruodžio 31 d. grąžins ieškovui viso 1 500 Eur. Faktinę aplinkybę, kad atsakovui paskolino 2 000 Eur, pinigus jam perduodamas bankiniu pavedimu iš savo banko sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą, patvirtina ieškovo bankiniai dokumentai: 2017m. rugpjūčio 18 d. ir 2018 m. birželio 11 d. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai, 2017 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 119 ir 2018 m. birželio 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. 137, kuriuose nurodyta, kad ieškovas du kartus atsakovui perdavė po 1 000 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovo elgesys prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, nes jis skolos ieškovui negrąžina, nurodydamas labai savanaudiškas, nesvarbias negrąžinimo priežastis ir, ieškovo supratimu, skolos apskritai grąžinti neketina. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo argumentai, kad skolos jis neginčija, bet dabar skolai grąžinti neturi pinigų, nes juos išleido, be to, jam pačiam reikia pinigų turtui įsigyti. Atkreipia dėmesį, jog ieškovo žiniomis, atsakovas per nustatytą skolos grąžinimo laikotarpį, pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įsigijo šį registruotiną turtą: automobilį (duomenys neskelbtini) ir statinį (fermas), esantį (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad ieškovui jis nėra skolingas. Teigia, kad ieškovo į bylą pateikti 2017 m. rugpjūčio 18 d. bei 2018 m. birželio 11 d. mokėjimo pavedimai niekaip neįrodo, kad atsakovas jam skolingas kokią nors pinigų sumą. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai teigia, jog 2017 m. rugpjūčio 18 d. į jo sąskaitą pervestus 1 000 Eur atsakovas įsipareigojo ieškovui grąžinti iki 2017 m. gruodžio 31 d., o iki 2018 m. gruodžio 31d. – 2 000 Eur, t. y. dar ir 2018 m. birželio 11 d. į atsakovo sąskaitą pervestus 1 000 Eur. Nurodo, kad neaišku, kuo vadovaudamasis ieškovas teigia, jog atsakovas pripažįsta, esą ieškovui skolingas 1 500 Eur. Atsakovui sunku suprasti, kas paskatino ieškovą kreiptis su tokiu nepagrįstu ieškiniu, kadangi su ieškovu yra pažįstami ir buvo draugai daug metų. Šalys viena kita pasitikėjo, todėl ne kartą viena kitai yra skolinusios pinigų įvairiomis sumomis. Šiuo metu dėl praėjusio pakankamai nemažo laiko atsakovas negali tiksliai nurodyti, kuris kuriam, kada ir kiek skolino, tačiau jokių skolų vienas kitam tikrai neturi, o ieškovo prie ieškinio pridėti bankiniai pavedimai į atsakovo banko sąskaitą gali būti yra ne jo paskola atsakovui, o priešingai, jo skolos grąžinimas. Teigia, jog šalių nesutarimai prasidėjo tada, kai 2019 m. žiemą atsakovas atsisakė ieškovui paskolinti pinigų, nes ketino įsigyti nekilnojamojo turto. Mano, jog tada ieškovui ir kilo mintis ieškotis iš atsakovo tariamos 1 500 Eur skolos, tačiau kyla klausimas, kodėl ieškovas šios skolos neieškojo iš karto po 2018 m. gruodžio 31 d. Nors ieškovas, kaip atsakovo skolos jam įrodymą prie bylos pateikia 2017 m. rugpjūčio 18 d. jo 1000Eur bankinio pavedimo į atsakovo sąskaitą kopiją, tačiau ieškinyje visiškai neužsimena apie tai, kad 2017 m. spalio 28 d., t. y. po šiek liek daugiau nei 2 mėnesių atsakovas į jo sąskaitą banke pervedė 900 Eur. Taip pat abejones, kad ieškovo prie ieškinio pridedamų bankinių pavedimų į atsakovo sąskaitą kopijos tikrai yra atsakovui paskolintos sumos kelia ir tai, kad tiek 2017 m. rugpjūčio 18 d. 1 000 Eur bankiniame pavedime į atsakovo sąskaitą, tiek 2017 m. lapkričio 17 d. 600 Eur bankiniame pavedime į atsakovo sąskaitą, tiek ir 2018 m. birželio 11 d. 1 000 Eur pavedime į atsakovo sąskaitą grafoje „mokėjimo paskirtis“ yra nurodyta „pavedimas“, ir tik 2018 m. liepos 2 d., t. y. nepraėjus mėnesiui nuo 2018 m. birželio 11 d. pavedimo, ieškovo 550 Eur pavedime į atsakovo sąskaitą yra nurodyta „paskolinimas“, todėl kyla klausimas, kuo vadovaudamasis ieškovas ieškinyje teigia, kad du ieškinyje minimi pavedimai į atsakovo sąskaitą yra ieškovo atsakovui skolintos pinigų sumos. Atsakovo teigimu, nepagrįsti ir ieškovo teiginiai, susiję su atsakovo įsigytu turtu, taip pat ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 85,07 Eur delspinigius už 414 dienų, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 1 250 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 791,85 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė; valstybei iš atsakovo priteisė 11,25 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Sprendė, kad apie atsakovo skolos buvimą ar nebuvimą galima spręsti tik iš šalių teismui pateiktų rašytinių įrodymų – banko išrašų ir mokėjimo pavedimų kopijų. Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovui viso yra pervedęs 3 150 Eur, o atsakovas ieškovui 1 400 Eur. Pateiki teismui duomenys patvirtina, kad atsakovas ieškovui yra skolingas 1 750 Eur. Tiek teismui pateiktame ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu ieškovas tvirtino, kad skolą mažina 500 Eur suma už atsakovo jam suteiktas paslaugas. Teismas, atsižvelgęs į šią aplinkybę, konstatavo, kad atsakovas ieškovui skolingas 1 250 Eur.
6. Atmetė ieškinio reikalavimą dėl 85,07 Eur metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas iki bylos iškėlimo teisme dienos, priteisimo, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų tokio pobūdžio susitarimo buvimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą dalyje dėl 1 250 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 791,85 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, bei 11,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu priteisimo iš atsakovo ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas be jokio teisinio pagrindo padarė išvadą, jog banko išrašai ir mokėjimo pavedimų kopijos patvirtina atsakovo skolą ieškovui. Apelianto teigimu, toks pagal byloje pateiktus bankinius pavedimus tariamos skolos apskaičiavimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog šalys viena kitai yra ne kartą skolinusios pinigų įvairiomis sumomis tiek bankiniais pavedimais, tiek grynaisiais pinigais. Be to, ieškovas ieškinyje nurodė tik du bankinius pavedimus (po 1000 Eur), kuriais įrodinėjo apelianto skolą. Apeliantui kyla klausimas, kuo vadovaudamasis teismas sprendė, jog teismui pateikti banko išrašai ir mokėjimo pavedimai, yra paskola atsakovui, o ne skolos grąžinimas jam.
7.2. Apeliantui nesuprantamas teismo sprendimo motyvas, kad jis nepateikė jokių skolų suteikimo ar jų grąžinimo grynaisiais pinigais patvirtinančių įrodymų. Apelianto teigimu, tokių įrodymų nei apeliantas, nei ieškovas negalėjo pateikti, kadangi jokių skolos raštelių ar skolos grąžinimo pakvitavimų tokiais atvejais šalys vien kitai nerašė.
7.3. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį ir padarydamas išvadą, jog apeliantas jam yra skolingas, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nukrypo nuo įrodinėjimo taisyklių aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
7.4. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovo pateikti du mokėjimo nurodymai bei apelianto pateikti kiti banko sąskaitų išrašai ir mokėjimo nurodymai, kuriais buvo vykdomi pinigų pervedimai, atitinka esminius paskolos sutarties elementus. Apelianto teigimu, iš banko mokėjimo nurodymų teismas galėjo konstatuoti tik esant įrodytą pinigų perdavimo faktą, bet ne paskolos sudarymo faktą, nes nė viename iš šių dokumentų nėra paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti tokią pat pinigų sumą.
7.5. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas – ieškovo permokėtas žyminis mokestis (sumokėta 95 Eur vietoje 48 Eur), turėjo būti jam sugrąžintas, o ne priteistas iš apelianto.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovui skolino pinigus, pervesdamas juos iš savo banko sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą, o jis ieškovui pinigus tokiu būdu grąžindavo, patvirtina į bylą pateikti tiek ieškovo banko sąskaitos išrašai, tiek atsakovo pateikti mokėjimų nurodymai. Tuo tarpu įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra. Be to, teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, kad šalys viena kitai skolindavo ir grąžindavo pinigus dar ir grynais pinigais.
8.2. Teismas sprendime aiškiai išreiškė savo poziciją dėl šalių parodymų reikšmės bylai. Teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias taisykles ir nenukrypo nuo teismų praktikos, pagrįstai pripažino, kad atsakovas ieškovui yra skolingas 1250Eur.
8.3. Ieškovas už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viso sumokėjo 95 Eur žyminį mokestį. Atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas žyminio mokesčio grąžinimo nesieja su prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinimu, todėl šiuo atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas konstatuoti, kad apelianto motyvas ir argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 500 Eur skolą, 85,07 Eur metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas iki bylos iškėlimo teisme dienos ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys iš esmės grindžiamas 2017 m. rugpjūčio 18 d. ir 2018 m. birželio 11 d. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašais bei 2017 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 119 ir 2018 m. birželio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 137, iš kurių matyti, kad ieškovas atsakovui du kartus pervedė po 1 000 Eur, t. y. iš viso 2 000 Eur. Iš atsakovo į bylą pateiktų Swedbank AB mokėjimo nurodymų nustatyta: 2016 m. birželio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11 atsakovas ieškovui pervedė 200 Eur; 2017 m. lapkričio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 122 ieškovas atsakovui pervedė 600 Eur; 2017 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 89 atsakovas ieškovui pervedė 900 Eur; 2018 m. liepos 2d. nurodymu Nr. 141 ieškovas atsakovui pervedė 550 Eur. Taipogi iš atsakovo į bylą pateikto Lietuvos kredito unijos sąskaitos išrašo matyti, kad 2016 m. birželio 29 d. atsakovas ieškovui yra pervedęs 300 Eur.
12. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Skolos buvimo faktą teismas nustatė atsižvelgęs į šalių pateiktų banko išrašų ir mokėjimo pavedimų kopijas. Konstatavo, kad ieškovas viso atsakovui yra pervedęs 3 150 Eur, o atsakovas ieškovui 1 400 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus duomenis, sprendė, kad atsakovas ieškovui yra skolingas 1 750 Eur sumą, tačiau, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad ieškovas skolą mažino 500 Eur suma, iš atsakovo ieškovui priteisė 1 250 Eur. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl 85,07 Eur metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas iki bylos iškėlimo teisme dienos, priteisimo, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų tokio pobūdžio susitarimo buvimą.
13. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Sprendimą kvestionuoja aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo padarė išvadą, kad banko išrašai ir mokėjimo pavedimų kopijos patvirtina atsakovo skolą ieškovui. Apelianto teigimu, toks pagal byloje pateiktus bankinius pavedimus tariamos skolos apskaičiavimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog šalys viena kitai yra ne kartą skolinusios pinigų įvairiomis sumomis tiek bankiniais pavedimais, tiek grynaisiais pinigais. Pasak apelianto, neaišku, kuo vadovaudamasis teismas sprendė, kad teismui pateikti banko išrašai ir mokėjimo pavedimai yra paskola atsakovui, o ne skolos grąžinimas jam. Taip pat teismas, iš dalies tenkinęs ieškovo ieškinį, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nukrypo nuo įrodinėjimo taisyklių aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas.
16. Nagrinėjamu atveju jokia rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, pinigus grąžinti buvo sutarta žodinio susitarimo pagrindu. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog vienas fizinis asmuo (šiuo atveju ieškovas) bankiniu pavedimu skirtingais laikotarpiais atsakovui pervedė po 1000 Eur sumą (viso 2 000 Eur). Atsakovas iš esmės neginčija fakto, kad minėtos sumos buvo pervestos į jo banko sąskaitą, tačiau nepripažįsta, kad tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nesant byloje įstatymo nustatytos formos ir turinio rašytinės paskolos sutarties (CK 6.871 straipsnio 1 dalis), ieškovas paskolos sutarties sudarymo, jos esminių sąlygų egzistavimą turi įrodyti leistinais ir patikimais įrodymais. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.
17. Iš byloje esančių įrodymų viseto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad paskoliniai santykiai tarp šalių egzistavo, kadangi ieškovo pateikti banko sąskaitos išrašai bei mokėjimo nurodymai patvirtina, kad minėtos sumos buvo pervestos į atsakovo banko sąskaitą, o atsakovas nenuginčijo, nepateikė įrodymų, kad gautos sumos galėtų būti vertintinos kitaip. Pažymėtina, jog atsakovas pripažino, kad šalys yra skolinusios viena kitai pinigų įvairaus dydžio pinigines sumas tiek grynaisiais pinigais, tiek pervedant pinigus bankiniais pavedimais. Taigi, teismo vertinimu, atsakovas nepaneigė ieškovo dėstomų aplinkybių dėl skolos egzistavimo. Be to, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino paties atsakovo teiktus įrodymus – banko sąskaitos išrašą bei mokėjimo nurodymus, iš kurių nustatė, kad ieškovas atsakovui viso buvo pervedęs 3 150 Eur sumą, o atsakovas ieškovui – 1 400 Eur. Iš to pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas ieškovui skolingas 1 750 Eur, o įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas skolą mažina 500 Eur suma, sprendė, kad atsakovo skola ieškovui sudaro 1 250 Eur sumą, t. y. net mažesnė, nei ieškiniu prašė priteisti ieškovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui nepaneigiant aplinkybės, kad iš ieškovo banko sąskaitos į jo banko sąskaitą gautos piniginės lėšos galėtų būti vertinamos kitaip nei paskola, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad atsakovas ieškovui yra skolingas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai būtų galima traktuoti kaip atsakovo nepagrįstą praturtėjimą ieškovo sąskaita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237–6.242 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog atsakovas nepagrindė, kokiu teisiniu pagrindu iš ieškovo gavo 1250 Eur.
18. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, ieškovo permokėtas žyminis mokestis turėjo būti jam sugrąžintas, o ne priteistas iš apelianto (nurodo, kad ieškovas sumokėjo 95 Eur vietoje 48 Eur). Su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas žyminio mokesčio nepermokėjo. Nagrinėjamu atveju ieškovas į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl 1 500 Eur skolos ir 85,07 Eur palūkanų priteisimo, taip pat ieškinyje buvo reiškiamas reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju už reikalavimą priteisti skolą ir palūkanas turėjo būti sumokėtas 48 Eur žyminis mokestis, o už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 50 Eur žyminis mokestis, viso 98 Eur. Taipogi nustatyta, kad ieškovas pirmiausia į teismą kreipėsi prašydamas išduoti teismo įsakymą, kurį apmokėjo 11 Eur žyminiu mokesčiu. Atsakovui pateikus prieštaravimus, ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti 1500 Eur skolą ir 85,07 Eur palūkanas, už kurį primokėjo 84 Eur žyminio mokesčio dalį. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, todėl 50 Eur žyminio mokesčio suma ieškovui nepriteistina. Ieškinys patenkintas iš dalies, t.y. patenkinta ieškinio dalis sudaro 79 % (1250x100:1585,07), o ne 83 %. Todėl patenkintų reikalavimų daliai tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 38 Eur (48x79:100). Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas bei į jas įskaičiuodamas 95 Eur žyminį mokestį ir jas apskaičiuodamas vadovaujantis nuostata, kad patenkintų reikalavimų dalis yra 83 % , pasielgė neteisingai, kadangi nepagrįstai buvo įskaičiuotas 50 Eur žyminis mokestis už laikinąsias apsaugos priemones ir 10 Eur žyminis mokestis už ieškinį (48-38), bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių. Įvertinus anksčiau nurodytą, sprendimo dalis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalyje patikslintina, iš atsakovo ieškovui priteista žyminio mokesčio 95 Eur suma mažintina iki 38 Eur. Todėl bendra ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 938 Eur, priteistina suma yra 741 Eur (938x79:100). Atitinkamai padidintina atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma iki 42 Eur (200X21:100). Galutinai iš atsakovo ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 699 Eur (741-42).
Dėl bylos procesinės baigties
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, išskyrus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t.y. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalyje. Likusioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
22. Atsakovas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 38 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur advokato pagalbos išlaidos. Atsižvelgiant į faktą, jog apeliacinis skundas tenkintas tik bylinėjimosi išlaidų dalyje, atsakovui žyminis mokestis neatlygintinas, nes reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra apmokamas žyminiu mokesčiu. Įvertinus tai, kad bylinėjimosi išlaidų dalyje sprendimas tikslinamas, priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina 92,85 Eur suma, teismo vertinimu, atsakovui iš ieškovo priteistinos 50 Eur advokato pagalbos išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas taipogi išreiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė jų dydį pagrindžiančius įrodymus – 2020 m. rugsėjo 23 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1065566, iš kurio nustatyta, kad už dokumento – atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą jis patyrė 250 Eur išlaidas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 x 1381 = 1795,3 Eur), tačiau įvertinus tai, kad mažinama bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme suma, todėl, teismo vertinimu, iš atsakovo ieškovui priteistinos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 150 Eur.
23. Valstybė bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje patyrė 7,47 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą. Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš atsakovo E. L. ieškovui E. B. priteistą 791,85 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 699 Eur (šešių šintų devyniasdešimt devynių eurų).
Priteisti iš atsakovo E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,47 Eur (septynis eurus ir 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nedelsiant mokėjimo nurodymo kopiją pateikti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.