Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodoma, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. S., (duomenys neskelbtini) – dukra K. S., (duomenys neskelbtini) – dukra V. S.. Santuokinis gyvenimas klostėsi gerai pirmus du metus, gimus antram vaikui šeimoje prasidėjo konfliktai, atsakovas pradėjo nepagrįstai priekaištauti ieškovei dėl namų ruošos, jos elgesio, pasidarė irzlus ir agresyvus, paūmėjo atsakovo psichinis nestabilumas, atsiradęs po 2001 m. eismo įvykyje patirtos galvos traumos. Atsakovas pradėjo vartoti alkoholiniu gėrimus, vaikų akivaizdoje užgaulioti ieškovę, pradėjo kelti prieš ieškovę ranką. Atsakovas yra daug kartu baustas už viešosios tvarkos pažeidimus. Šalių vaikais nuo gimimo ir iki šiol iš esmės rūpinasi ieškovė, t. y. juos maitina ir rengia, aprūpina lavinimo ir laisvalaikio priemonėmis, užtikrina jų sveikatos apsaugą. Ieškovės santykiai su vaikais yra labai artimi, tuo tarpu atsakovo indėlis į vaikų auklėjimą visuomet buvo minimalus, jo santykiai su vaikais iš esmės apsiribodavo pabuvimu kartu su jais, kai atsakovas dėl kitų priežasčių būdavo namuose. Kadangi atsakovas yra psichiškai nestabilus, agresyvaus būdo, nuolat vartoja alkoholį, yra linkęs smurtauti, todėl objektyviai negali tinkamai prižiūrėti mažamečių vaikų. Ieškovės mėnesinės pajamos yra 139,43 Eur dydžio išmokos (atskaičius mokesčius) vaikui, kartu su atsakovo mokėtinu vaikų išlaikymu tai būtų pakankama suma išlaikyti vaikus, save ir gyvenamąjį būstą. Be to, išlaikyti vaikus ir juos prižiūrėti ieškovei padeda jos tėvai, kurių bute ji šiuo metu gyvena. Atsakovo mėnesinės pajamos sudaro apie 600 Eur, nekilnojamojo ar vertingesnio kilnojamojo turto šalys neturi. Esant tinkamam išlaikymui, kas mėnesį vaikų maistui yra skirtina 600 eurų, higienos priemonėms - 100 eurų, drabužiams ir avalynei - 120 eurų, vaistams - 40 eurų, lavinimo priemonėms ir žaislams - 40 eurų, viso 900 eurų visiems trims vaikams. Atsakovas pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui ieškinį dėl šalių santuokos nutraukimo, kuriame nurodė, kad bendro ūkio su ieškove nebeveda nuo 2015-10-02, todėl prievolės pagal atsakovo 2015 m. spalio 16 d. su AB (duomenys neskelbtini) sudarytą kredito sutartį ir pagal 2015 m. gruodžio 23 d. su SIA „(duomenys neskelbtini)” sudarytą kredito sutartį turėtų būti pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Atsakovas santuokos metu taip pat sudarė po vieną kredito sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal kurias gautus pinigus panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Kadangi be kreditorių sutikimo sutartis negali būti modifikuojama, ieškovė prašo pripažinti skolininkų prievoles, kylančias iš šių sutarčių solidariomis prievolėmis, ieškovei išsaugant regreso teisę į atsakovą po šių sutarčių įvykdymo. Atsakovo nesumokėtos baudos už administracinius teisė pažeidimus turi būti pripažįstamos atsakovo asmeninės prievolės.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais bei savo tėvais gyvena giminaičiams nuosavybės teise priklausančioje dviejų kambarių namo dalyje, kuri yra tinkama gyventi, vaikams sudarytos kuklios gyvenimo sąlygos. Šalių sūnus D. B. (D. B.) mokosi antroje klasėje, popamokinių užsiėmimų nelanko, sūnus M. S. bei dukros K. S. ir V. S. ugdymo įstaigų nelanko. Patikslintame šeimos aplankymo akte Tarnyba nurodė, kad atsakovas gyvena trijų aukštų mūriniame name su patogumais, kuriame sudarytos geros buities sąlygos, namo aplinka sutvarkyta ir saugi. Name yra šeši reikiamais baldais apstatyti kambariai, kurie pritaikyti vaikų poreikiams. Atsakovas yra sudaręs vaikams tinkamas sąlygas svečiuotis ir būti kartu su juo namuose bendravimo metu. Šalių šeima Tarnybai žinoma, artimiausiu metu bus sprendžiama dėl šeimos įrašymo į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Mažametės šalių dukros K. ir V. gyvena su ieškove, kuri užtikrina vaikų teises į tinkamas, stabilias, saugias gyvenimo sąlygas, kasdien jomis rūpinasi, auklėja ir išlaiko, o nepilnametis šalių sūnus M. daugiausiai gyvena ne su tėvu, o su trečiaisiais asmenimis, todėl Tarnyba vertina, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaikų interesus. Tarnyba pažymi, kad prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis yra nepakankamas tenkinti net minimalius vaikų poreikius. Skyrium gyvenantis tėvas turi didesnes galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas, todėl atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Prašoma nustatyti vaikų bendravimo su atsakovu tvarka vaikų interesams neprieštarautų, būtų panaši į šiuo metu nusistovėjusią, kai M. su atsakovu bendrauja tik savaitgaliais.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas gerdavo, neblaivus pradėdavo provokacijas, vaikų akivaizdoje smurtaudavo prieš ieškovę, o po to kviesdavo policiją. Visą laiką vaikais rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi tik ieškovė, atsakovas net išlaikymo vaikams neteikia, viską, ką vaikams perka, laiko pas save, neleidžia vaikams parsivežti į namus. Šalių sūnus bijo tėvo, kadangi atsakovas vaiką užgauliodavo, mušė. Vaikai nenori bendrauti su atsakovu, neturi tam intereso, kadangi atsakovas juos tempiasi į mišką, jie nenori. Vaikai pasakojo, kad kartą pasimetė miške. Vaikai iš atsakovo grįžta pavargę, purvini ir alkani, vaikams susirgus atsakovas vis tiek juos pasiima pas save, tačiau ieškovės duotais vaistais jų negydo. Jei ieškovė atsisako atsakovui duoti vaikus, šis kviečia policijos pareigūnus. Atsakovas vaikams rodo blogą pavyzdį, kadangi daug keikiasi, vaikai grįžę į namus po bendravimo su atsakovu, vartoja keiksmažodžius. Atsakovas ne tik vartoja alkoholinius gėrimus (2015 m. jam atimtos vairuotojo teisės) ir vaikus grąžina ieškovei būdamas neblaivus, bet iš pažįstamų asmenų ieškovei žinoma, kad atsakovas pradėjo vartoti narkotines medžiagas. Atsakovas su vaikais gali bendrauti, tačiau ne tiek daug, kiek jis nurodo atsiliepime. Ieškovės manymu, labiausiai vaikų interesus atitiko ankstesne teismo nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Atsakovui vaikų interesai nerūpi, vaikus bendravimui jis pasiima tik iš principo. Ieškovės pažįstama matė, kaip eidamas gatve atsakovas rūkė, o vaikai bėgo per gatvę jam iš paskos. Kartą sūnaus vos nesuvažinėjo traukinys. Ieškovė spalio 13 d. persikėlė gyventi pas savo motiną, lapkričio 4 d. atsakovas sukėlė skandalą, puolė ieškovę peiliu. Vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, kadangi būtent ji rūpinasi vaikais, išlaiko juos, turi daugiau patirties, žino jų ligas. Išlaidos maistui 3 vaikams per dieną siekia 10 Eur. Reikalingos lėšos žaislams, laisvalaikiui ir lavinimo priemonėms. Mažiausia šalių dukra vaikų darželio nelanko, vyresnieji darželį lanko, už jį reikia mokėti po 60 Eur per mėnesį. 150 Eur per mėnesį ir daugiau reikalinga trijų vaikų drabužiams, 40 Eur per mėnesį – vaistams. Ieškovė iki mažiausiai dukrai sukaks 3 metai yra motinystės atostogose, kiekvieną mėnesį gauna po 214 Eur, 200 Eur per mėnesį - socialinę išmoką, po 30 Eur per mėnesį už kiekvieną vaiką ir po 15 Eur per mėnesį už kiekvieną vaiką, kadangi yra daugiavaikė šeima. Solidari šalių atsakomybė turėtų būti pripažįstama tik dėl dviejų kreditų, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditą atsakovas ėmė automobilio remontui, AB (duomenys neskelbtini) skola yra už laikotarpį, kai šalys kartu negyveno, o lėšas, gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas panaudojo alkoholiui, ieškovė šių pinigų nematė. Atsakovo baudos Valstybinei mokesčių inspekcijai yra jo asmeninės, ieškovė įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai neturi. Atsakovo skola už alimentus susidarė už laikotarpį, kai šalys kartu negyveno.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, išskyrus dalį dėl kaltės, kadangi ieškovė sutinka su atsakovu, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Papildomai paaiškino, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu prieštarautų vaikų interesams, tačiau dėl vaikų gyvenamosios vietos ginčo nėra. Atsakovas pažeidžia vaikų interesus, vaikai didžiąją dalį laiko leidžia su močiute ir promočiute, atsakovas vartoja alkoholį, nuolat keikiasi, vežioja vaikus automobilyje be vaikiškų kėdučių ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, todėl atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimas turi būti ribojamas. Ieškovė prašo priteisti vaikams išlaikymą iš atsakovo atsižvelgdama į vaikų interesus, poreikius, atsakovo sveikatos būklę, į tai, kad atsakovas turi galimybės įsidarbinti ir gauti darbo užmokestį. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka parengta pagal atsakovo pasiūlytą su abiejų šalių suderintais pakeitimais. Du kreditus atsakovas paėmė gyvendamas kartu su ieškove. 2015-10-16 ir 2015-12-23 kreditai buvo paimti atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad tai jis paima vaikus iš ieškovės purvinus, ieškovė nesirūpina vaikų higiena, neleidžia vaikams valytis dantų (atsakovui pasakojo sūnus). Ieškovė nesirūpina vaikų interesais, dukra nemoka kalbėti. 2018 m. vaikai nebuvo vesti į darželį, tiek ieškovė, tiek jos tėvai sėdi namuose, nedirba, ieškovės tėvas geria kiekvieną dieną. Socialinė darbuotoja yra ieškovės draugė, todėl prieš atvažiuojant socialiniams darbuotojams į ieškovės šeimą, ją įspėja. 2015 m. ieškovė nedirbo, buvo prisiregistravusi darbo biržoje, tuo tarpu atsakovas visą laiką dirbo, išskyrus du metus, kuomet buvo išėjęs tėvystės atostogų. Atsakovas pageidauja su vaikais bendrauti kas savaitę, t. y. vieną savaitę vaikams būnant pas ieškovę, kitą - pas atsakovą. Paimti kreditus atsakovą įkalbėjo ieškovė, todėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas paėmė 3000 Lt paskolą, lėšas išleido atostogoms prie jūros. Atsakovą tenkintų teismo laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovas neturi galimybės kiekvienam vaikui kas mėnesį teikti po 150 Eur išlaikymą, kadangi atsakovo asmeniniams poreikiams patenkinti lieka tik 108 Eur per mėnesį. Atsakovas yra 40 procentų darbingas, gauna darbingumo lygio pašalpą. Iki kovo mėnesio atsakovas dirbo, šiuo metu yra prisiregistravęs darbo biržoje. Dirbdamas negautų didesnio nei minimali mėnesinė alga atlyginimo.

Tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, AB (duomenys neskelbtini) teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie posėdžių laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 2 dalis, 175 straipsnio 9 dalis).

Liudytoja T. P. (atsakovo močiutė) teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas pas ją gyveno iki 2017 m. rudens, vėliau persikėlė gyventi pas ieškovės motiną, tačiau įvykus konfliktui atsakovė jį iš namų išvarė. Liudytoja nurodo, kad gyvendami jos namuose tiek ieškovė, tiek atsakovas vartojo alkoholinius gėrimus, o vaikus prižiūrėti palikdavo liudytojai. Šiuo metu atsakovas negeria, užsikodavo. Vaikams patinka leisti laiką su atsakovu, jis jų nuo rankų nepaleidžia, vaikai verkia kai reikia išvažiuoti.

Iš byloje esančio santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad santuoka yra iširusi, jos nuo 2017 m. lapkričio 4 d., kuomet įvyko jų konfliktas, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. I, b.l. 14-15), gyvena skyrium. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu šalys nurodė skirtingas aplinkybes, dėl kurių iširo jų santuoka. Ieškovė teigė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes pastarasis nuolat vartojo alkoholį, šeimos neišlaikė, vaikų akivaizdoje smurtavo prieš ieškovę, provokuodavo ieškovę konfliktams ir po to kviesdavo policijos pareigūnus. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nuolat vartojo alkoholinius gėrimus, po kelias savaites negrįždavo namo, nedirbo, vaikų neišlaikė, namų buitimi nesirūpino, todėl atsakovas išreikšdavo jai pretenzijas, dėl ko kildavo ginčai ir tekdavo kviesti policijos pareigūnus. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog nėra galimybės nustatyti kiek kuri šalis kalta dėl santuokos išimo, kadangi byloje yra duomenų ir apie ieškovės santuokinių pareigų pažeidimą, santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės.

Ieškovės siūlomoje atsakovo bendravimo su vaikais tvarkoje nenumatytas bendravimas darbo dienomis, visą kas antrą savaitgalį, t. y. nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio (numatyta galimybė tik vienai vaikų nakvynei pas atsakovą savaitgaliais), numatomas ribojimas bendrauti su jauniausia dukra, jai liekant nakvoti pas atsakovą, bendravimo su vaikais atostogų metu ribojimas iki jie sulauks 7 metų.

Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Ieškovė vaikams bendravimu su atsakovu daromą žalą įrodinėja liudytojos – savo motinos – paaiškinimais, taip pat į bylą pateikta medžiaga apie pradėtus ikiteisminius tyrimus atsakovo atžvilgiu, atsakovo administracinės teisės pažeidimus, susijusius su viešąją tvarką trikdančiu elgesiu, alkoholio vartojimu, tėvo valdžios naudojimu priešingai vaikų interesams. Į bylą pateikti duomenys kuriuose nurodoma, kad atsakovas smurtavo ieškovės atžvilgiu (t. IV, b.l. 80), dėl nesunkių sveikatos sužalojimų, grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau jie nutraukti nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo sudėties požymių (t. I, b.l. 12-15; t. III, b.l. 78-81, 182-185). Į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovas nuo 2013 metų ne kartą baustas administracine tvarka: dėl melagingų pranešimų apie tai, kad neblaivi ieškovė jį sumušė ir kt., dėl nevienkartinių viešosios tvarkos pažeidimų šaukiant ir rėkaujant namuose, dėl pasikartojančių konfliktų su šeimos nariais ir automobilio vairavimo esant neblaiviam, vežant vaiką, agresyviai elgiantis su ieškove, traumuojant vaiką, dėl neblaivumo viešoje vietoje, alkoholio vartojimo vaikų akivaizdoje, dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams (t. II, b.l. 7-12, 73, 74; t. III, b.l. 165-181). Atsakovui diagnozuoti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo (t. IV, b.l. 54).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo (t. III, b.l. 186-190), nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose (t. II, b.l. 58-60) matyti, kad ir ieškovei 2014, 2016 metais surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai dėl to, kad ji buvo neblaivi viešoje vietoje, nesirūpino vaiku, agresyviai elgėsi atsakovo atžvilgiu, traumuodama vaiką, kėlė konfliktus su atsakovo motina ir močiute, kurių metu rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Liudytojos T. P. ir M. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad abi šalys, gyvendamos kartu, vartojo alkoholį vaikų akivaizdoje, konfliktavo. Tačiau pastebėtina, kad jau nuo 2016 metų atitinkamų ieškovės pažeidimų nefiksuota, tuo tarpu dėl atsakovo žodinių konfliktų, grasinimų ir įžeidinėjimų necenzūriniais žodžiais vien nuo 2018-02-01 iki 2018-04-17 policija kviesta net 6 kartus (t. IV, b.l. 135).

Remiantis UAB Privačios narkologijos klinikos „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, atsakovas ėmėsi priemonių alkoholio vartojimo problemai spręsti - 2018-04-23 jis gydytas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo „koduojant“ (t. V, b.l. 33). Nors objektyvių duomenų apie atsakovo alkoholio vartojimą ar administracinius teisės pažeidimus, įvykdytus po 2018 m. balandžio mėn., byloje nėra, liudytoja apklausta ieškovės motina T. S. nurodė, kad atsakovas vartoja alkoholį, skambina ir atvyksta neblaivus. Liudytojos T. P., M. V. (atsakovo motina ir močiutė) aiškino priešingas aplinkybes - patvirtino, kad po gydymo atsakovas alkoholio nebevartoja. Tačiau teismas jų parodymus vertina kritiškai, atsižvelgdamas į pačių liudytojų išreikštą siekį bendrauti su vaikais. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo veiksmų, kurių atsakovas ėmėsi gydydamasis nuo priklausomybės alkoholiui, praėjo tik pusė metų, todėl išvada, kad situacija atsakovo aplinkoje yra iš esmės pasikeitusi būtų skubota.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovės nurodytą vaikų bendravimo su atsakovu tvarką. Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų išvadoms suteikia didelę reikšmę.

Ieškovė, galutinai suformulavusi ieškinio reikalavimus pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašė nustatyti, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio iki sekmadienio (išskyrus 2,5 metų nesulaukusią dukrą, kuri bendrauja su tėvu be nakvynių), vaikams sulaukus 7 metų – per jų atostogas, 3 paras per Kalėdų ir dvi – per Velykų atostogas, po keturias valandas per valstybines šventes, po penkias valandas – per vaikų gimtadienius, nuotolinės tiesioginės komunikacijos priemonėmis – nuo 18 iki 20 val., pašto ar kitomis analogiškomis komunikacijos priemonėmis - neribotai.

2018-10-23 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad, dėl nuolatinių konfliktų vaikų paėmimo ir perdavimo ieškovei metu, tikslinga nustatyti paprastesnę atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, numatant, kad atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą savaitę. Ieškovė su tokiu prašymu nesutiko, ieškovės atstovas nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos keitimas kas savaitę prieštarautų jų interesams. Tokios pozicijos laikėsi ir išvadą teikiančios institucijos atstovė.

Kasacinis teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 pabrėžė, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaikas turėtų pakaitomis gyventi su kiekvienu iš tėvų (kaip nagrinėjamu atveju), galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai dėl jos sutaria abu tėvai, sutinka savo nuomonę gebantis išreikšti vaikas, o teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovė prieštarauja tokiai bendravimo tvarkai, taigi šalių sutarimo šiuo klausimu nėra. Šalių vaikai yra per mažo amžiaus (4, 3 ir 2 metų), kad galėtų išreikšti motyvuotą nuomonę šiuo klausimu. Teismas daro išvadą, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kuomet vaikai bendrautų su juo kas antrą savaitę (po savaitę gyvenant pas atsakovą) nukrypsta nuo vaiko aplinkos stabilumo, geriausių jo interesų užtikrinimo principų. Esant nustatytoms aplinkybėms, nurodytai teismų praktikai, atitinkamas atsakovo reikalavimas atmestinas.

Atsakovo atstovas prašė, nenustačius aukščiau nurodytos tvarkos, remtis atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija, papildomai numatant bendravimą darbo dienomis – trečiadieniais, savaitgaliais numatant bendravimą nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 20 val. Remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta.

Ieškovė, reikšdama reikalavimus dėl atsakovo bendravimo su vaikais nustatymo, prašo nustatyti atsakovo bendravimą su vaikais savaitgaliais, tačiau nenumato jo bendravimo su vaikais darbo dienomis. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais, bet ne tiek daug. Toks argumentas nėra aiškus. Net manant, kad atsakovas negali maksimaliai, lygiateisiškai su ieškove, bendrauti su vaikais, bendravimo darbo dienomis ribojimas, kai leidžiamas bendravimas savaitgaliais su nakvynėmis, neturi aiškaus pagrindo. Ieškovė nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų paimti vaikų trečiadieniais iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir kelias valandas pabendrauti su jais, grąžinant nakvoti į gyvenamąją vietą. Manytina, kad tokios teisės nenumatymas nepagrįstai ribotų skyrium gyvenančio tėvo teisę lygiateisiškai bendrauti su vaikais ir dalyvauti vaikų auklėjime. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka darbo dienomis yra konkreti ir aiški, teismas tenkina šį jo prašymą ir nustato, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną trečiadienį pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.

Atsakovas taip pat prašo nustatyti bendravimą su vaikais metų porinėmis savaitėmis su nakvynėmis nuo penktadienio 17 val. iki 20 val. Ieškovė prašo numatyti bendravimą poriniais savaitgaliais nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., o bendravimą su 2,5 metų nesulaukusiais vaikais - tik šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val.

Spręsdamas dėl atsakovo gebėjimo pasirūpinti vaiku teismas nurodo, kad iš esmės nėra aiški ieškovės pozicija kodėl atsakovas negali tinkamai pasirūpinti dviejų metų vaiku, tačiau galėtų pasirūpinti pusmečiu vyresniu vaiku. Kiekvieno vaiko raida individuali, todėl neaišku kokios aplinkybės esmingai pasikeis vaikui sulaukus 2,5 metų. Daroma išvada, kad ieškovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių bendravimas su nakvynėmis pas atsakovą dviejų metų dukrai V. S. nustatytinas tik nuo 2,5 metų.

Atsakovas prašo nustatyti, kad dėl objektyvių aplinkybių neturint galimybės laiku įgyvendinti bendravimo savaitgaliais nuostatų, jis ne vėliau nei prieš 24 val. iki vaikų paėmimo laiko informuoja apie tai ieškovę ir šalys suderina kitą vaikų paėmimo laiką.

Šalys prašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką jų atostogų mokykloje laikotarpiu. Ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimą atostogų laikotarpiu tik su vaikais, sulaukusiais septynių metų, kas iš esmės atitinka mokyklinį amžių.

Minėta, kad, teismo vertinimu, minimalaus amžiaus, nuo kurio atsakovas galėtų bendrauti su vaikais tam tikra tvarka nustatymas savo esme yra pereinamojo laikotarpio nustatymas. Tokio laikotarpio būtinybę ieškovė grindžia atsakovo (ne)gebėjimą pasirūpinti vaikais. Nei ieškinyje, nei prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė konkrečiai nenurodė aplinkybių, susijusių su vaikų amžiumi, kuriomis remdamasis teismas galėtų spręsti kokio amžiaus vaikams būtų pakankamai saugu bendrauti su atsakovu ilgesnį laikotarpį. Vis dėl to teismas atsižvelgia į visuotinai žinomas aplinkybes, kad maži vaikai paprastai būna labiau prisirišę prie tų asmenų, su kuriais gyvena, prie savo gyvenamosios aplinkos, todėl jiems gali būti sunku ilgesnį laiką išbūti atskirtiems nuo šių asmenų ir šios aplinkos.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad jei nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas. Kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti kokio amžiaus sulaukę vaikai galės ateityje praleisti su atsakovu atostogas. Atsižvelgdamas į vaikų amžių, į tai, kad pačios šalys prašė nustatyti bendravimą su atsakovu tik vaikų mokyklinių atostogų metu, t.y. bendravimą ateityje, į tai, kad teismo sprendimas priimamas atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią situaciją, teismas sprendžia, kad vaikų bendravimas su atsakovu atostogų metu šiuo sprendimu nenustatytinas. Tokiai situacijai nebeatitinkant vaikų interesų, t.y. vaikams paaugus, sulaukus mokyklinio amžiaus ir atsiradus galimybei atsakovui bendrauti su jais ilgesnį laikotarpį nepažeidžiant jų interesų, šalys galės kreiptis į teismą dėl bendravimo su jais tvarkos pakeitimo.

Tarp šalių nebuvo ginčo dėl bendravimo su vaikais per Kalėdų ir Velykų šventes, todėl šioje dalyje nustatoma jų abiejų nurodyta bendravimo šiais laikotarpiais tvarka.

Abi šalys prašė nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaikais valstybinių švenčių dienomis, paimant iš gyvenamosios vietos 10 val. ryto, tačiau skyrėsi nurodytas vaikų grąžinimo laikas. Ieškovė prašė nustatyti, kad vaikai grąžinami 14 val., atsakovas – 20 val. Atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumo principą, abiem tėvams turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su vaikais valstybinių švenčių dienomis, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti, kad jis grąžina vaikus tik 20 val. netenkintinas. Sprendžiant dėl vaikų grąžinimo laiko nustatytina, kad kiekviena šalis turėtų bendrauti su vaikais po lygiai valandų, todėl nustatoma, kad atsakovas turi grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 15 val.

Dėl vaikų gimtadienių šventimo kilo ginčas. Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaikais nuo 10 iki 15 val., atsakovas prašė nustatyti, jog bendrauja su vaikais iki 5 valandų, grąžindamas 20 val., konkretų laiką suderinant prieš tris dienas.

Dėl šalių galimybių derinti bendravimo su vaikais tvarką jau pasisakyta, teismas, vadovaudamasis nurodytais motyvais sprendžia, kad būtina nustatyti konkrečią šalių bendravimo su vaikais tvarką, t.y. numatant konkrečias jų paėmimo ir grąžinimo valandas. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimą su vaikais jų gimimo dienomis pirmoje dienos pusėje. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų gimimo dienos gali būti ir darbo dienos, toks bendravimas būtų apsunkintas, todėl teismas nustato abiejų šalių pasiūlyta bendravimo trukmę – 5 val., iki atsakovo pasiūlyto grąžinimo laiko – 20 val., t.y. nuo 15 val. iki 20 val.

Atsakovas taip pat prašo nustatyti galimybę vaikų gimtadienių dienomis bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje. Ieškovė tokiai galimybei prieštaravo, nurodė, kad gyvena pas savo tėvus, kurie nepageidauja, jog atsakovas pas juos lankytųsi.

Abi šalys numatė, kad tais laikotarpiais kai atsakovas bendrauja su vaikais, jis turi teisę išsivežti juos į keliones po užsienio šalis, o ieškovė sutinka duoti tam sutikimą, jei tokio sutikimo reikia, tačiau ieškovė prašė nustatyti, kad tokia nuostata taikoma tik vaikų, sulaukusių septynerių metu, atžvilgiu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, dėl kurių teismas nenustato konkrečių laikotarpių, iki kurių numatoma ši bendravimo su vaikais tvarka, sprendžiamas klausimas dėl atsakovo teisės išvežti vaikus į užsienį kelionėms iki tokios bendravimo tvarkos pakeitimo.

Visų pirma pažymėtina, kad, remiantis CK 3.174 straipsnio 3 dalimi, sutikimas išvežti vaiką į užsienį yra reikalingas tik tuo atveju, jei vaikas išvežamas į užsienio valstybę nuolat gyventi. Nenustatant atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos atostogų metu, objektyviai ilgalaikės vaikų kelionės su atsakovu po užsienio šalis nėra įmanomos. Tačiau numatydamas bendravimą savaitgaliais, teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į dabartinį mažą vaikų amžių (nei vienas iš šalių vaikų sprendimo priėmimo dieną nėra sulaukęs net 5 metų amžiaus), tokio amžiaus vaikų prisirišimą prie gyvenamosios aplinkos ir kartu gyvenančių asmenų, jų interesus atitiktų bendravimo su atsakovu tvarka, kurioje nebūtų numatyta galimybė atsakovui jo bendravimo su vaikais laikotarpiu išsivežti juos į keliones po užsienio šalis, tokiu būdu, esant poreikiui, sudarant galimybę grąžinti juos į gyvenamąją aplinką.

Nesant prieštaravimų tarp šalių nustatytina, kad tais laikotarpiais, kai vaikai būna su atsakovu, jis yra atsakinga už vaikų saugumą, priežiūrą, sveikatą, jų tinkamą maitinimą, dienos režimo laikymąsi, ugdymo įstaigų ir papildomų ugdymo užsiėmimų lankymą.

Minėta, jog šalys gali bet kada susitarti dėl kitokių bendravimo su vaikais sąlygų, todėl tenkinamas abiejų šalių reikalavimas numatyti, kad laikinai negalint įgyvendinti bendravimo tvarkoje nustatytų sąlygų, šalys susitaria dėl laikinų joms priimtinų bendravimo su vaikais sąlygų. Ieškovės nurodyta papildoma sąlyga, kad toks susitarimas priimamas vienai šaliai pritarus SMS žinute kitos šalies tokiu pat būdu išsiųstam pasiūlymui ir kad dėl kiekvieno atskiro bendravimo tvarkos pakeitimo būtinas atskiras susitarimas, konkretizuoja nuostatą, todėl, siekiant išvengti tarp šalių kylančių nesusipratimų, piktnaudžiavimo, tikslinga tokią sąlygą numatyti.

Ieškovė prašo numatyti, kad vaikams būnant su kitu iš tėvų, skyrium esantis tėvas ar motina turi teisę bendrauti su vaikais telefono ir kitomis analogiškomis nuotolinės teisioginės komunikacijos priemonėmis nuo 18 iki 20 val., interneto, pašto ar kitomis analogiškomis komunikacijos priemonėmis – neribotai. Atsakovas prašo nustatyti, kad visomis nurodytomis komunikacijos priemonėmis šalys su vaikais turi teisę bendrauti neribotai, atsižvelgdamos į vaikų dienos režimą, ieškovė turi netrukdyti atsakovui nuolat, telefonu, internetu ir gyvai bendrauti su vaikais, neriboti bendravimo trukmės ir dažnumo, apsilankymo pas vaikus laiką ir trukmę iš anksto suderinant telefonu ar elektroniniu paštu.

Ieškovės prašomas numatyti nuostata, kad kitoks atsakovo bendravimas su vaikais nei numatyta bendravimo tvarkoje nėra leidžiamas prieštarauja kitoms nuostatoms, pagal kurias šalys turi galimybę susitarti dėl laikinų bendravimo tvarkos pakeitimų.

Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad turi teisę neperduoti vaikų atsakovui, jei vaikas serga tokia liga, dėl kurios yra nerekomenduojama palikti namus arba jei atsakovas vaikų paėmimo metu yra neblaivus arba kitais atvejais, kai vaikų bendravimas su atsakovu pažeistų vaikų teisėtus interesus.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalys turi išlaikyti savo nepilnamečius vaikus lygiomis dalimis.

Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010-05-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Bylos duomenimis (2018-02-05 antstolės I. B. pažyma) ieškovė turi prievolę išieškotojui (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-703-807/2010. Kadangi ši prievolė atsirado iki šalių santuokos sudarymo 2013 metais, ji yra asmeninė ieškovės prievolė ir santuokos nutraukimo byloje nedalinama. Nesant turto, dėl kurio padalinimo šis kreditorius, remiantis CK 3.126 straipsniu, galėtų įstoti į bylą, jis trečiuoju asmeniu byloje nedalyvauja.

Ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti, kad atsakovo prievolės pagal sprendimus Nr. 483-128046, 483-77531, 483-70260, 483-57549, 483-53907, 483-46836, 483-20750 yra atsakovo asmeninės prievolės. Atsakovas atsiliepime į ieškinį sutiko, kad jam paskirtos baudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą yra jo asmeninės prievolės. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja, sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra. Su atsiliepimu pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovas turi 13 Eur gyventojo pajamų mokesčio prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai ir 1635,02 Eur baudų. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, baudos išieškomos antstolio R. V. vykdomosiose bylose Nr. 0128/16/02043, 0128/16/01146, 0128/16/01008, 0128/16/00806, 0128/16/00759, 0128/16/00644 ir 0128/16/00362. Baudos už padarytus teisės pažeidimus negali būti laikomos bendra prievole (CK 3.115 str. 2 d.), todėl pripažintina, kad jų mokėjimas yra asmeninė atsakovo prievolė.

Byloje kilo ginčas dėl prievolių kreditoriams AB S(duomenys neskelbtini) pagal 2015-10-16 sutartis ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015-12-23 kredito sutartį. Ieškovė prašo pripažinti šias prievoles asmeninėmis atsakovo prievolėmis, nurodė, kad sutartys sudarytos šalims nevedant bendro ūkio. Atsakovas prašė pripažinti prievoles solidariomis, nurodė, kad sutartys sudarytos dėl sudėtingos finansinės situacijos, siekiant, kad būtų tenkinti bent būtiniausi šeimos poreikiai, nes atsakovo pajamos buvo nedidelės, o ieškovė niekur nedirbo. Pinigai panaudoti maisto ir aprangos šeimai pirkimui.

Trečiasis asmuo SIA „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad pagal 2016-12-22 Paskolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) S.A., perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal 2015-12-23 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su atsakovu, ir 2015-11-19 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl prievolių jam vykdymo. Įsipareigojimai laikytini solidariomis prievolėmis, kadangi atsirado šalims esant santuokoje. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis trečiasis asmuo SIA „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę įgijo iš (duomenys neskelbtini) S.A. (pateikta 2016-12-22 Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartis). Trečiasis asmuo pateikė ir 2015-11-19 vartojimo kredito sutartį, sudarytą su ieškove ir 2015-12-23 vartojimo kredito sutartį, sudarytą su atsakovu.

Ieškinyje nurodomą aplinkybę, kad nuo 2015-10-02 šalys nevedė bendro ūkio ieškovė įrodinėja byloje esančiu 2015-10-02 ieškiniu dėl šalių santuokos nutraukimo, kuris 2015-10-05 buvo pateiktas Vilniaus rajono apylinkės teismui ir kuriame atsakovas nurodo nevedantis su ieškove bendro ūkio. Bylos duomenimis 2015-12-18 atsakovo atstovas pateikė prašymą dėl termino šalims susitaikyti nustatymo, kuriame nurodė, kad šalys mėgina susitaikyti, kas leidžia daryti išvadą, jog šalys bendro ūkio nevedė bent jau iki 2015-12-18. Ieškovės teigimu šalys susitaikė tik po Naujųjų metų. Tokią aplinkybę ji nurodė teismo posėdžio metu. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutartį su P. P. S.A. pildė ieškovė, kuri prieš Naujuosius metus buvo atvažiavusi pas jį į namus. Paskola imta bendriems šalių poreikiams tenkinti. Pinigai panaudoti turimoms paskoloms grąžinti ir vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovė dėl šios prievolės papildomai paaiškino, kad gauti pinigai buvo panaudoti skyrybų procesui.