- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-1371-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42792-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Tomas Venckus
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- O. S.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „4Finance“, UAB „General Financing“, SIA „B2Kapital“, AB Swedbank
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės, Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „4Finance“, UAB „General Financing“, SIA „B2Kapital“, AB Swedbank, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovui palikti turimą pavardę, ieškovei grąžinti iki santuokos turėtą pavardę – S., nustatyti nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove bei ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės, pavedant lėšas uzufrukto teise valdyti ieškovei, padalinti turtines prievoles ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog šalys susituokė 2013-08-24, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. S., (duomenys neskelbtini) – dukra K. S., (duomenys neskelbtini) – dukra V. S.. Santuokinis gyvenimas klostėsi gerai pirmus du metus, gimus antram vaikui šeimoje prasidėjo konfliktai, atsakovas pradėjo nepagrįstai priekaištauti ieškovei dėl namų ruošos, jos elgesio, pasidarė irzlus ir agresyvus, paūmėjo atsakovo psichinis nestabilumas, atsiradęs po 2001 m. eismo įvykyje patirtos galvos traumos. Atsakovas pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, vaikų akivaizdoje užgaulioti ieškovę, pradėjo kelti prieš ieškovę ranką. Atsakovas yra daug kartų baustas už viešosios tvarkos pažeidimus. Šalių vaikais nuo gimimo ir iki šiol iš esmės rūpinasi ieškovė, t. y. juos maitina ir rengia, aprūpina lavinimo ir laisvalaikio priemonėmis, užtikrina jų sveikatos apsaugą. Kadangi atsakovas yra psichiškai nestabilus, agresyvaus būdo, nuolat vartoja alkoholį, yra linkęs smurtauti, todėl objektyviai negali tinkamai prižiūrėti mažamečių vaikų. Ieškovės mėnesinės pajamos yra 139,43 Eur dydžio išmokos (atskaičius mokesčius) vaikui, kartu su atsakovo mokėtinu vaikų išlaikymu tai būtų pakankama suma išlaikyti vaikus, save ir gyvenamąjį būstą. Be to, išlaikyti vaikus ir juos prižiūrėti ieškovei padeda jos tėvai, kurių bute ji šiuo metu gyvena. Atsakovo mėnesinės pajamos sudaro apie 600 Eur, nekilnojamojo ar vertingesnio kilnojamojo turto šalys neturi. Esant tinkamam išlaikymui, kas mėnesį vaikų maistui yra skirtina 600 eurų, higienos priemonėms - 100 eurų, drabužiams ir avalynei - 120 eurų, vaistams - 40 eurų, lavinimo priemonėms ir žaislams - 40 eurų, viso 900 eurų visiems trims vaikams.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti iki santuokos turėtą pavardę – S., atsakovui – palikti turimą pavardę – S., nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pripažinti ieškovę ir atsakovą solidariais skolininkais pagal atsakovo santuokos metu sudarytas paskolų sutartis su AB Swedbank, SIA „B2Kapital“, UAB „4 Finance“ ir UAB „General Financing“, atmesti kaip nepagrįstą ieškovės reikalaujamą priteisti iš atsakovo 5400 Eur dydžio sumą bei priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime nurodė, kad šalys kartu su atsakovo mama bei močiute gyveno atsakovo močiutei priklausančiame name. Atsakovas būdamas 40 procentų darbingas visuomet stengėsi išlaikyti šeimą. Esant sudėtingai finansinei situacijai 2014-2015 metais atsakovas iš įvairių finansinių įstaigų ėmė vartojimo paskolas, kad būtų patenkinti svarbiausi šeimos (vaikų) poreikiai. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas visuomet pagal išgales stengėsi aprūpinti šeimą: 2014-02-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas pardavė jam priklausiusią buto dalį ir gautus 40 500 Lt išleido šeimos reikmėms: už 14000 Lt buvo nupirktas automobilis VW Passat, grąžintos skolos, atsiradusios tuo metu kaip atsakovas laikinai nedirbo, tačiau skolinosi pinigus šeimos reikmėms. Atsakovas visuomet dirbo, kad galėtų išlaikyti šeimą, tik nuo 2015-09-15 iki 2017-07-04 buvo vaiko priežiūros (auginimo) atostogose. Tuo tarpu ieškovė nesirūpino šeima, nedirbo, namų netvarkydavo, valgio neruošdavo, nuolatos piktnaudžiauja alkoholiu, namuose elgiasi nepadoriai, rodo vaikams blogą pavyzdį, t. y. būdama neblaivi priekabiauja prie vaikų, keikiasi, vaikų atžvilgiu naudoja fizinę ir psichologinę prievartą, buvo atvejų, kai ieškovė namo negrįždavo net po kelias dienas (būdama neblaivi ieškovė keldavo barnius šeimoje). Atsakovo atžvilgiu šiuo metu vykdomos 10 vykdomųjų bylų, bendra išieškoma suma sudaro 4 468,51 Eur, todėl atsakovas sutinka visiems trims vaikams skirti bendrą 240 Eur sumą kas mėnesį (tuo atveju, jei teismas priteistų didesnę išlaikymo sumą iš atsakovo, remiantis šiuo metu jo gaunamų pajamų dydžiu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 662, 663, 733, 736, 738 straipsnių nuostatomis, iš atsakovo pajamų išskaičiuotina suma nebūtų didesnė nei 240 Eur, kas reiškia, jog visa kita teismo priteisto išlaikymo dalis taptų atsakovo skola ieškovei, o tai dar labiau blogintų atsakovo finansinę situaciją).
5. Tretieji asmenys SIA „B2Kapital“, UAB „General Financing“ savo atsiliepimuose nesutiko su ieškinyje nurodytomis sąlygomis dėl prievolių vykdymo, kadangi šalių įsipareigojimai, kylantys iš vartojimo kredito sutarčių, pasirašytų su pradiniu kreditoriais, laikytinos solidariomis prievolėmis, kadangi yra atsiradusios šalims dar esant santuokoje.
6. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškiniui dėl santuokos nutraukimo neprieštarauja ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
7. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais bei savo tėvais gyvena giminaičiams nuosavybės teise priklausančioje dviejų kambarių namo dalyje, kuri yra tinkama gyventi, vaikams sudarytos kuklios gyvenimo sąlygos. Šalių sūnus D. B. (D. B.) mokosi antroje klasėje, popamokinių užsiėmimų nelanko, sūnus M. S. bei dukros K. S. ir V. S. ugdymo įstaigų nelanko. Patikslintame šeimos aplankymo akte Tarnyba nurodė, kad atsakovas gyvena trijų aukštų mūriniame name su patogumais, kuriame sudarytos geros buities sąlygos, namo aplinka sutvarkyta ir saugi. Name yra šeši reikiamais baldais apstatyti kambariai, kurie pritaikyti vaikų poreikiams. Atsakovas yra sudaręs vaikams tinkamas sąlygas svečiuotis ir būti kartu su juo namuose bendravimo metu. Šalių šeima Tarnybai žinoma, artimiausiu metu bus sprendžiama dėl šeimos įrašymo į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Mažametės šalių dukros K. ir V. gyvena su ieškove, kuri užtikrina vaikų teises į tinkamas, stabilias, saugias gyvenimo sąlygas, kasdien jomis rūpinasi, auklėja ir išlaiko, o nepilnametis šalių sūnus M. daugiausiai gyvena ne su tėvu, o su trečiaisiais asmenimis, todėl Tarnyba vertina, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaikų interesus. Tarnyba pažymėjo, kad prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis yra nepakankamas tenkinti net minimalius vaikų poreikius. Skyrium gyvenantis tėvas turi didesnes galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas, todėl atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Prašoma nustatyti vaikų bendravimo su atsakovu tvarka vaikų interesams neprieštarautų, būtų panaši į šiuo metu nusistovėjusią, kai M. su atsakovu bendrauja tik savaitgaliais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas:
8.1. Ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo gražino ieškovei iki santuokos turėtą pavardę – S..
8.2. Nustatė šalių nepilnamečių vaikų M. S. K. S. ir V. S. gyvenamąją vietą su ieškove O. S..
8.3. Nustatė, ieškovo R. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. S. K. S. ir V. S. tvarką.
8.4. Priteisė iš atsakovo R. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. S., K. S. ir V. S. po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui 2017-11-28 iki vaikų pilnametystės, išskaitant sumas sumokėtas pagal 2017-12-18 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę.
8.5. Nustatė, kad prievolė trečiajam asmeniui UAB „4finance“ pagal 2015-06-19 ir 2015-11-26 vartojimo kredito sutartis Nr. 9778721001 yra solidari ieškovės O. S. ir atsakovo R. S. prievolė; prievolė trečiajam asmeniui UAB „General Financing“ pagal 2014-11-03 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 1 yra solidari ieškovės O. S. ir atsakovo R. S. prievolė; prievolės trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos dėl 13 Eur gyventojo pajamų mokesčio ir baudų, išieškomų antstolio R. V. vykdomosiose bylose Nr. 0128/16/02043, 0128/16/01146, 0128/16/01008, 0128/16/00806, 0128/16/00759, 0128/16/00644 ir 0128/16/00362 yra asmeninės atsakovo R. S. prievolės; prievolės trečiajam asmeniui AB Swedbank pagal 2015-10-16 kredito sutartį Nr. 15-091818-RK ir 2015-10-16 Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį yra asmeninės atsakovo R. S. prievolės; prievolė trečiajam asmeniui SIA „B2Kapital“ pagal 2015-12-23 vartojimo kredito sutartį Nr. 100645194, yra asmeninė atsakovo R. S. prievolė; prievolė trečiajam asmeniui SIA „B2Kapital“ pagal 2015-11-19 vartojimo kredito sutartį Nr. 100809372, yra asmeninė ieškovės O. S. prievolė.
8.6. Likusioje dalyje teismas ieškinio netenkino.
2. Teismas, spręsdamas dėl būtinybės riboti atsakovo bendravimą su vaikais, atsižvelgiant į jų interesus, įvertino, kad šalių vaikai yra labai mažo amžiaus (sprendimo priėmimo metu – 2, 3 ir 4 metų). Byloje surinkta medžiaga patvirtina ieškovės ir liudytojos T. S. paaiškinimus, kad atsakovas yra agresyvus, konfliktuojantis, nesivaldantis. Nuo priemonių, kurių jis ėmėsi dėl alkoholio vartojimo praėjo labai trumpas laiko tarpas, todėl nėra galimybės daryti išvados apie ilgalaikius atsakovo elgesio pasikeitimus. Pažymėjo, kad bendravimo tvarka nustatoma pagal esamą situaciją. Teismas sprendė, kad nurodyta situacija sudaro būtinybę imtis papildomų vaikų saugumo užtikrinimo priemonių. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, išklausęs šalių ir liudytojų paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, ir įvertinęs juos kartu su byloje surinkta medžiaga, remdamasis nurodytų įrodymų visuma, sprendė, kad, užtikrinant vaikų interesus, yra pagrindas iš dalies riboti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.
3. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka darbo dienomis yra konkreti ir aiški, teismas tenkino šį jo prašymą ir nustatė, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną trečiadienį pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.
4. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių bendravimas su nakvynėmis pas atsakovą dviejų metų dukrai V. S. nustatytinas tik nuo 2,5 metų. Teismas, įvertindamas labai mažą vaikų amžių, atsižvelgdamas į tai, kad tokio amžiaus vaikai paprastai yra labiau prisirišę prie kartu gyvenančių asmenų, gyvenamosios aplinkos ir ilgesnis buvimas kitoje vietoje gali neatitikti jų interesų, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes dėl pagrindo šiuo metu riboti atsakovo bendravimą su vaikais, nustatė, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų porinių savaičių savaitgaliais nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val. Teismas taip pat sprendė, kad vaikų bendravimas su atsakovu atostogų metu šiuo sprendimu nenustatytinas. Tokiai situacijai nebeatitinkant vaikų interesų, t.y. vaikams paaugus, sulaukus mokyklinio amžiaus ir atsiradus galimybei atsakovui bendrauti su jais ilgesnį laikotarpį nepažeidžiant jų interesų, šalys galės kreiptis į teismą dėl bendravimo su jais tvarkos pakeitimo.
5. Nenustatant atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos atostogų metu, objektyviai ilgalaikės vaikų kelionės su atsakovu po užsienio šalis nėra įmanomos. Tačiau numatydamas bendravimą savaitgaliais, teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į dabartinį mažą vaikų amžių (nei vienas iš šalių vaikų sprendimo priėmimo dieną nėra sulaukęs net 5 metų amžiaus), tokio amžiaus vaikų prisirišimą prie gyvenamosios aplinkos ir kartu gyvenančių asmenų, jų interesus atitiktų bendravimo su atsakovu tvarka, kurioje nebūtų numatyta galimybė atsakovui jo bendravimo su vaikais laikotarpiu išsivežti juos į keliones po užsienio šalis, tokiu būdu, esant poreikiui, sudarant galimybę grąžinti juos į gyvenamąją aplinką.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vyresnieji šalių vaikai lanko ugdymo įstaigą (į bylą pateiktos sutartys su Vilniaus lopšeliu-darželiu „Saulėtekis“), kurioje yra maitinami, ieškovės teismo posėdžio metu nurodytos 300 Eur išlaidos kiekvieno vaiko maistui yra nepagrįstai didelės. Byloje esančiais duomenimis už ugdymo įstaigos lankymą mokama iki 20 Eur per mėnesį. Atsižvelgdamas į visuotinai žinomas maisto kainas, teismas sprendė, kad tikėtina, kad šių poreikių tenkinimui iš viso patiriamos ieškinyje nurodytos 200 Eur per mėnesį išlaidos vienam vaikui. Vaikų aprangai skirtina po 50 Eur per mėnesį suma laikytina protinga, atsižvelgiant į drabužių ir avalynės kainas, higienai skirtina 100 Eur per mėnesį suma yra labai didelė, tačiau įvertinant, kad mažiausiai šalių dukrai dar reikalingos sauskelnės (atsakovas šios aplinkybės neginčijo), ji yra tikėtina. Tuo tarpu vyresniems šalių vaikams, atsižvelgiant į jų amžių, teismas sprendė, kad reikia daugiau lavinimo priemonių. Visiems vaikams reikalingi žaislai. Išlaidos šiems poreikiams tenkinti (40 Eur per mėnesį visiems vaikams) yra protingo dydžio, būtinos. Vaistams nurodoma suma sudaro tik po maždaug 5-10 Eur per mėnesį vaikui, kadangi 40 Eur išlaidos patiriamos ne kiekvieną mėnesį. Specialiųjų poreikių vaikai neturi, šalys, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, nėra pajėgios užtikrinti vaikų papildomo ugdymo. Teismas darė išvadą, kad iš viso kiekvieno šalių vaiko išlaikymui reikalinga mažiausiai apie 300 Eur per mėnesį suma. Teismas nurodė, kad šalys turi teikti išlaikymą vaikams lygiomis dalimis, todėl teismas tenkino atsakovės prašymą dėl išlaikymo priteisimo, priteisdamas iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui po 150 Eur per mėnesį.
7. Teismas nurodė, kad atsakovui išėjus iš darbo ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovo, nes ji gauna didesnes pajamas nei atsakovas, kuris yra tik 40 procentų darbingas. Tačiau svarbu įvertinti tai, kad dar bylos nagrinėjimo metu atsakovas, nepaisant jo sumažėjusio darbingumo, sėkmingai dirbo ir sugebėjo gauti tokio paties dydžio pajamas kaip atsakovė. Teismas atsižvelgė į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog iš darbo išėjo dėl to, kad ieškovei pasikreipus į antstolius dėl išlaikymo vaikams išieškojimo taip pat sumokėjus kredito įmokas, jam beveik nelieka darbo užmokesčio. Atsakovas patvirtino, kad galėjo ir toliau dirbti, gaudamas minimalų darbo užmokestį, ateityje turi galimybę užsidirbti daugiau, galimai gaus iki 1000 Eur per mėnesį atlyginimą.
8. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog 2015-10-16 ir 2015-11-19, kuomet atsakovas prisiėmė prievoles tretiesiems asmenims AB Swedbank ir SIA „B2Kapital“ šalys bendro ūkio nevedė. Įrodymų apie tai, kad gauti pinigai panaudoti bendriems šalių poreikiams tenkinti į bylą nepateikta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nurodytos prievolės tretiesiems asmenims susijusios su šeimos interesais, nėra kitų pagrindų, kuriais remiantis prievolės jos turėtų būti pripažintos bendromis šalių prievolėmis. Iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės spręsti, kad 2015-12-23 sutartis su trečiuoju asmeniu SIA „B2Kapital“ sudaryta šalims gyvenant skyrium. Tačiau, ieškovė nebuvo paskolos sandorio šalimi, todėl jos atsakomybė pagal prievolę nustatoma remiantis CK 3.109 straipsniu. Tam, kad prievolė būtų pripažinta solidaria turėjo būti įrodyta, kad ji susijusi su šeimos interesais. Tokios aplinkybės byloje neįrodytos. Nėra kitų pagrindų, kuriais remiantis prievolė turėtų būti pripažinta bendra šalių prievole. Nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės sutikimą, kad atsakovas prisiimtų įsipareigojimus trečiajam asmeniui SIA „B2Kapital“ ar kad vėliau ieškovė būtų pritarusi šiam sandoriui, todėl teismas nesutiko su trečiojo asmens SIA „B2Kapital“ argumentu, kad prievolė yra solidari, nes atsirado šalims esant santuokoje.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. papildomu sprendimu teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimu nustatyta atsakovo R. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. S., K. S. ir V. S. tvarka, išskyrus bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis, netaikoma kiekvienais metais dviem ištisom kalendorinėm savaitėm, ieškovei O. S. įspėjus atsakovą apie šio laikotarpio pradžią prieš mėnesį sms žinute ar elektroniniu paštu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo pakeisti sprendime nustatytos bendravimo tvarkos 2 punkto sąlygą, numatant, kad:
17.1. atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų porinių savaičių savaitgaliais pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 16 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val.; Į nustatytą bendravimo tvarką įtraukti papildomas sąlygas, numatant, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka:
17.1.1. Kiekvienų lyginių metų rudenį ir pavasarį atsakovas turi teisę bendrauti su vaikas ne trumpesnį nei viena savaitė nepertraukiamą laikotarpį, pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos pirmos nepertraukiamo laikotarpio dienos 10 valandą ir grąžindamas paskutinę nepertraukiamo laikotarpio dieną iki 20 valandos, apie laikotarpio pradžią įspėdamas ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, šiame punkte nurodyto bendravimo laikotarpio pradžia ir trukmė atitinka mokyklinių rudens ir pavasario atostogų pradžią bei trukmę.
17.1.2. Kiekvienų nelyginių metų žiemą atsakovas turi teisę bendrauti su vaikas ne trumpesnį nei viena savaitė nepertraukiamą laikotarpį, pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos pirmos nepertraukiamo laikotarpio dienos 10 valandą ir grąžindamas paskutinę nepertraukiamo laikotarpio dieną iki 20 valandos, apie laikotarpio pradžią įspėdamas Ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, šiame punkte nurodyto bendravimo laikotarpio pradžia ir trukmė atitinka mokyklinių rudens ir pavasario atostogų pradžią bei trukmę.
17.1.3. Kiekvienų metų vasarą atsakovas turi teisę bendrauti su vaikas ne trumpesnį nei dvi savaitės nepertraukiamą laikotarpį, pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos pirmos nepertraukiamo laikotarpio dienos 10 valandą ir grąžindamas paskutinę nepertraukiamo laikotarpio dieną iki 20 valandos, apie laikotarpio pradžią įspėdamas ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, vasaros laikotarpiu laikomas mokyklinių vasaros atostogų laikotarpis.
17.2. Pakeisti sprendimo dalį, kuria buvo priteistas išlaikymas, sumažinant priteisto išlaikymo dydį iki 100 EUR kiekvienam vaikui.
17.3. Pakeisti sprendimo dalį, susijusią su AB Swedbank 2015-10-16 sutartimis ir SIA „B2Kapital“ 2015-12-23 kredito sutartimi, numatant, kad prievolės pagal šias sutartis yra solidarios ieškovės ir atsakovo prievolės.
11. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:
18.1. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas netinkamai elgiasi su vaikas, kad vaikams pavojinga būtų su tėvu, išskyrus savo subjektyvius paaiškinimus. Byloje nebuvo jokių duomenų, kad atsakovas kada nors yra smurtavęs prieš vaikus, arba kad vaikai buvimo su atsakovo metu buvo netinkamai prižiūrėti. Išvada duodanti institucija (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) patvirtino, kad atsakovo aplinka yra tinkama bendravimui su vaikais.
18.2. Ieškovė visos bylos nagrinėjimo metu siekė sudaryti apgaulingą įspūdį, kad atsakovas ne tik toliau vartoja alkoholį, bet ir pradėjo vartoti narkotikus, o ji pati savo gyvenimo būdą nuo ankstesnių laikų yra pakeitusi. Atsakovas aiškino priešingai, kad jis alkoholio problemą yra išsprendęs ir pateikė tai patvirtinančią narkologijos klinikos „Varpas“ pažymą, narkotikų vartojimą neigė, tuo tarpu, kalbant apie ieškovę, nurodė žinantis ir matantis, kad ieškovės šeimoje yra toliau girtuokliaujama, tačiau tuomet negalėjo pateikti jokių tai patvirtinančių dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
18.3. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad vaikų interesus labiau atitiks minimalus bendravimas su tėvu ir ilgesnis bendravimas su motina. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos nustatymas) yra rimtas tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų. Šiuo atveju, tokių argumentų ir įrodymų byloje nebuvo, be to, ieškovė net ir nereiškė byloje savarankiško prašymo dėl tėvo (atsakovo) valdžios apribojimo ir neįrodinėjo tos aplinkybės, kad nuolatinis maksimalus atsakovo bendravimas su vaikais kenkia vaikų interesams. Kita vertus, vadovaujantis teismo argumentais, lieka neaišku, kodėl, teismo vertinimu, atsakovui kas antrą savaitgalį su vaikais pabūnant 34 valandas vaikų interesai nėra pažeidžiami, tuo tarpu atsakovo noras savaitgalį pabendrauti su vaikais 18 valandų ilgiau, nei siūlo ieškovė, (52 valandas) vaikų interesų nebeatitinka.
18.4. Atsižvelgtina ir į tai, kad ilgesnis pasimatymų laikas buvo nustatytas 2018-09-27 nutartimi nustačius laikinąsias apsaugos priemones ir byloje nebuvo jokių duomenų, kad tokia bendravimo tvarka yra netinkama, išskyrus ieškovės paaiškinimą, kad jai labiau patiko ankstesnė tvarka, kuomet atsakovas su vaikais praleisdavo 18 valandų mažiau.
18.5. Teismas visiškai nepagrįstai nustatė trumpesnį atsakovo pasimatymų su vaikais laiką savaitgaliais, todėl sprendimas šioje dalyje turi būti pakeistas, numatant, kad atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 valandos iki sekmadienio 20 valandos. Tas pats pasisakytina ir apie bendravimo tvarkos sąlygas, numatančias atsakovui teisę bent kelis kartus per metus su vaikais praleisti ilgesnį laikotarpį (atostogas). Šiuo atveju, teismas sprendė, kad atsakovas apskritai negali praleisti su vaikais ilgesnį nepertraukiamą laiką nei nepilnas dvi dienas. Teismas tokį sprendimą argumentavo prieš tai aptarta būtinybe riboti vaikų bendravimą su atsakovu bei tuo, kad vaikai yra dar per maži praleisti ilgesnį laiką su atsakovu.
18.6. Bendravimo tvarka turi būti orientuota į ateitį ir suderinta su iš anksto numatomomis aplinkybėmis. Tai, jog vaikai ateityje lankys mokyklą yra iš anksto žinoma ir nėra sudėtinga nustatyti kaip ši aplinkybė įtakos bendravimo tvarką. Teismui palikus šį klausimą spręsti ateityje, kiekvienam vaikui pradėjus lankyti mokyklą, atsakovui reikės vis iš naujo kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Atsakovo nuomone, tai neatitinka proceso tikslų ir prieštarauja koncentruotumo bei ekonomiškumo principams. Atsakovas mano, kad vėlesnio bylinėjimosi galima būtų lengvai išvengti bendravimo tvarkoje įvedus sąlygą, kad vaikams pradėjus lankyti mokyklą, tokio bendravimo terminas ir laikas yra derinamas prie mokyklos atostogų.
Žemesnės instancijos teismas
18.7. Teismas nurodė, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nuo 2018 m. balandžio mėnesio, kuomet atsakovas išėjo iš darbo, jo vidutinės mėnesio pajamos siekia 401,35 EUR. Tačiau tokia išvada yra klaidinga, kadangi atsakovo vidutinės pajamos keletą pastarųjų mėnesių sudaro gerokai mažesnę sumą – apie 257 EUR. Atsakovas neturi jokių galimybių mokėti teismo priteistos 450 EUR kas mėnesį sumos (po 150 EUR kiekvienam vaikui). Tokios sumos jis negalėtų mokėti net jei iki šiol būtų dirbęs ankstesniame darbe, kuriame gaudavo 400 EUR dydžio atlyginimą. Turint omenyje, kad atsakovo darbingumas yra tik 40 proc., akivaizdu, kad jis turi ribotas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą.
18.8. Teismas pripažino, kad po 2015 m. gruodžio 18 d. šalys susitaikė, kas faktiškai reiškia, jog šalys vėl pradėjo vesti bendrą ūkį. Nepaisant to, teismo vertinimu netrukus po susitaikymo (2015 m. gruodžio 23 d.) paimtas kreditas iš Provident Polska S. A. (teisių perėmėjas SIA „B2Kapital“), buvo panaudotas atsakovo asmeniniams, bet ne šeimos poreikiams tenkinti. Su tokia teismo išvada atsakovas negali sutikti, kadangi nustačius, jog kreditas buvo paimtas šalims gyvenant kartu ir nesant įrodymų, jog atsakovas šiuo pinigus išlaido savo asmeniniams poreikiams, teismas turėjo pripažinti solidarią sutuoktinių prievolę pagal šio kredito sutartį.
18.9. Nors 2015-10-16 kreditas iš AB Swedbank atsakovo buvo paimtas šalims negyvenant kartu, tačiau atsakovo nuomone, jis taip pat turėjo būti priskirtas prie solidarių ieškovės ir atsakovo prievolių, kadangi šios lėšos buvo panaudotos šeimos interesams (vaikų maistui, rūbams, automobilio, kuriuo naudojosi šeima, kurui papildyti). Aplinkybę, jog tuo laikotarpiu vaikai gyveno su tėvu, patvirtina Vilniaus rajono teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4652-855/2015 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės atžvilgiu ir vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo nutraukti apeliacinį procesą; nusprendus nagrinėti atsakovo apeliacinį skundą, jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą; priteisti iš atsakovo visas mano bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
19.1. Atsakovas nuolat ir iš esmės pažeidžia vaikų interesus: dažnai atvyksta pasiimti vaikus ir bendrauja su jais neblaivus, šaukia ant vaikų, vartoja necenzūrinius žodžius prie jų, vaikų neprižiūri (palieka prižiūrėti savo močiutei, vaikų prosenelei), vaikai blogai maitinami, rengiami ne pagal orą, labai dažnai atvažiuoja iš atsakovo susirgę. Vaikų darželyje pažeidžia vidaus tvarką, elgiasi agresyviai, sukeldamas vaikams emocinę įtampą, konfliktuoja, trukdo darželio darbui ir vaikų ugdymo procesui. Atsakovas gydosi nuo priklausomybės alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms, nemoka vaikams išlaikymo geruoju. Atsakovas neužtikrina vaikams saugių gyvenimo sąlygų, dėl to kol pakeis savo elgesį, turi kuo mažiau laiko praleisti su jais. Esant šiems pažeidimams, yra parinktinas siauresnis bendravimo tvarkos variantas, nepriklausomai nuo apelianto išdėstytų aritmetinių paskaičiavimų apie vaikų buvimo pas ieškovą ir atsakovą laiką.
19.2. Priteisus vaikams laikiną išlaikymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi, atsakovas savo noru nutraukė darbo sutartį. 2018 m. spalio 16 d. teismo posėdyje apeliantas pripažino, kad tai padarė siekdamas nemokėti priteisto išlaikymo. Tame pačiame posėdyje atsakovas nurodė, kad turi pasiūlymą įsidarbinti, gaunant 1000 Eur atlyginimą per mėnesį. Atsižvelgdama į atsakovo sumažintą darbingumą, ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo ne po 200 Eur, o po 150 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui per mėnesį. Dėl to išlaikymo dydis negali būti antrą kartą mažinamas, remiantis ta pačia aplinkybe.
19.3. Nesutinka su atsakovo argumentais dėl prievolės AB Swedbank pagal 2015-10-16 sutartį ir SIA „B2Kapital“ pagal 2015-12-23 kredito sutartį, kad tai yra solidarios prievolės. Byloje nustatyta, kad būtent atsakovas sudarė minėtas sutartis ir gavo pagal jas pasiskolintas sumas. Jokių įrodymų, kad šios lėšos bent iš dalies buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, atsakovas nepateikė. Be to byloje yra atsakovo Vilniaus rajono apylinkės teismui pareikštas 2015 m. spalio 2 d. ieškinys dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, kuriame paties atsakovo yra nurodyta, kad jis nebeveda su ieškove bendro ūkio. Ši byla buvo nutraukta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi.
19.4. Ieškinyje buvo suformuluoti penki reikalavimai: (i) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, (ii) vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, (iii) atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, (iv) išlaikymo vaikams priteisimo ir (v) prievolių paskirstymo. Kadangi visi šie reikalavimai priskiriami prie neturtinių, jie gali būti laikomi lygiai įtakojančiais bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Pirmas ir trečias reikalavimai buvo teismo patenkinti pusiau (santuoka nutraukta tiek dėl atsakovo, tiek dėl ieškovės kaltės), antras, ketvirtas ir penktas – pilnai. Todėl teismas patenkino 80 proc. ieškinio reikalavimų. Tačiau apelianto skundas šioje dalyje neatitinka įstatymo reikalavimų – apeliantas nenurodė kokiomis sumomis turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
19.5. Apeliaciniam skundui paduoti yra nustatytas pakankamai ilgas, 30 dienų, terminas. Prie atsakovo skundo nėra pridėta jokių priedų (išskyrus per vienų dienų išduodamų Sodros pažymą), skundas surašytas remiantis vien bylos medžiaga, todėl ir įrodymų rinkimas negali būti laikomas kliūtimi pateikti apeliacinį skundą nustatytu terminu. Apeliaciniame skunde nėra išdėstyta jokių naujų argumentų ar labai rimtų atsakovo teisių pažeidimų, kurių nebūtų išsamiai išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas, todėl ypač atsižvelgiant į aukščiau minėtų atsakovo nerūpestingumą, manytina, kad atsakovo teisė į apeliaciją nebūtų pažeista atmetus prašymą dėl termino atnaujinimo. Ieškovės manymu, atsakovo prašymas dėl termino atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl procesas nutrauktinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
13. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu
14. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2018-12-04 Sodros pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė vaikų medicininius dokumentus. Taip pat ieškovė 2019-03-18 pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarimą.
15. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Atsižvelgdama į tai, jog atsakovas dokumentus, pagrindžiančius jo turtinę padėtį, pateikė su apeliaciniu skundu, o ieškovė papildomus rašytinius įrodymus pateikė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, duomenys gali būti reikšmingi teisingam bylos nagrinėjimui, teisėjų kolegija sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.
Dėl ieškovės prašymo nutraukti apeliacinį procesą
17. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis procesas turi būti nutrauktas, nes jis paduotas praleidus 30 dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti, o terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo atnaujintas nepagrįstai.
18. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą, suteikiama galimybė ir procesinė teisė motyvuotai prašyti šį terminą atnaujinti.
19. Bylos duomenimis, atsakovas apeliacinį skundą pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau pareiškė prašymą atnaujinti šį terminą. Pirmosios instancijos teismas 2018-12-31 rezoliucija tenkino atsakovo prašymą ir atnaujino terminą apeliaciniam skundui pateikti. Pirmosios instancijos teismo procesinio veiksmo, kuriuo tenkintas prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, apskundimo CPK nenumato. Teismo nutartis, o nagrinėjamu atveju teisėjos priimta 2018-12-31 rezoliucija dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo yra neskundžiama atskiruoju skundu ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo teisėtumo nenagrinėtinas.
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
20. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo su vaikais tvarką, pažeidė jo kaip tėvo interesus. Atsakovo teigimu, teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad vaikų interesus labiau atitiks minimalus bendravimas su tėvu ir ilgesnis bendravimas su motina.
21. Nustatydamas gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ((toliau – CK) 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
22. Pažymėtina, kad su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo skundo motyvu, kad teismas ieškovui nustatė minimalią bendravimo su vaiku tvarką. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, išklausęs šalių ir liudytojų paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, ir įvertinęs juos kartu su byloje surinkta medžiaga, remdamasis nurodytų įrodymų visuma, sprendė, kad, užtikrinant vaikų interesus, yra pagrindas iš dalies riboti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, o ne nustatyti minimalią su vaikais bendravimo tvarką. Teismas nustatė, kad atsakovas su vaikais bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val.; kiekvienų metų porinių savaičių šeštadienį nuo 10 val. iki sekmadienio 20 val.; taip pat švenčių dienomis). Nustatydamas tokią atsakovo su vaikais bendravimo tvarką, teismas taip pat atsižvelgė į byloje nustatytus duomenis, t. y. tai, kad 2018 metų pradžioje atsakovas baustas už administracinius nusižengimus dėl neblaivumo viešoje vietoje, alkoholio vartojimo vaikų akivaizdoje, dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams, į atsakovui diagnozuotus psichikos sutrikimus dėl galvos smegenų pažeidimo.
24. Atsakovas nurodo, kad UAB Privačios narkologijos klinikos „Varpas“ pažyma patvirtina, kad atsakovas ėmėsi priemonių alkoholio vartojimo problemai spręsti – 2018-04-23 jis gydytas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo „koduojant“. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino ir šį rašytinį įrodymą bei nurodė, kad atsakovas nuo to laiko, kai ėmėsi gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, praėjo tik pusė metų, todėl išvada, kad situacija atsakovo aplinkoje yra iš esmės pasikeitusi būtų skubota. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutinka. Be to, patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, matyti, kad atsakovas po skundžiamo šioje byloje sprendimo priėmimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-20 nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-10 nutarimu administracine tvarka už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 493 str. 2 d. (bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas, specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga) nubaustas piniginėmis baudomis. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, matyti, jog tokio pobūdžio nusižengimus atsakovas atliko jau aštuonis kartus, kas verčia abejoti dėl atsakovo nurodomų argumentų, kad jis pakeitė savo gyvenimo būdą. Byloje surinkti įrodymai dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais yra prieštaringi, nes vieni liudytojai nurodė, kad atsakovas vartoja alkoholinius gėrimus ir yra konfliktiško, agresyvaus būdo. Tuo tarpu kiti liudytojai nurodė, kad atsakovas jau alkoholio nevartoja. Esant tokiems byloje įrodymams, visos abejonės dėl konkrečių aplinkybių (šiuo atveju – atsakovo su vaikais bendravimo tvarkos nustatymo) turi būti aiškinamos vaikų naudai. Todėl atsižvelgiant į mažą vaikų amžių (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu vaikams buvo 2, 3 ir 4 metai), taip pat į atsakovo asmenybę, jo polinkį pažeidinėti įstatymus ir esant byloje vienas kitam prieštaraujantiems įrodymams dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, konstatuotina, kad teismo nustatyta atsakovui su vaikais bendravimo tvarka yra pakankama. Tuo pagrindu atmetami ir kiti atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti atsakovo su vaikais bendravimo tvarką jų atostogų mokymosi įstaigoje metu. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo argumentų, kad teismas nenustatydamas atsakovo su vaikais bendravimo tvarkos, pažeidė ekonomiškumo, koncentruotumo principus, pažymi, kad tokia tvarka galėjo būti nustatyta sprendimu tik tuo atveju, jei įvertinus visus byloje rašytinius įrodymus ir nustatytas aplinkybes teismui nekiltų abejonių dėl atsakovo galimybių tinkamai pasirūpinti savo vaikais keletą dienų iš eilės. Nagrinėjamos bylos atveju vyriausiam ieškovės ir atsakovo vaikui tik po 3 metų sukaks 7 metai, kuomet vaikas pradės lankyti mokyklą, kiti vaikai dar vėliau pradės lankyti mokyklą, todėl atsižvelgiant į vaikų interesus ir nesant vienareikšmiškų įrodymų apie atsakovo kardinaliai pakeistą gyvenimo būdą, nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovo su vaikais bendravimo tvarkos nustatymas jų atostogų metu atitiktų vaikų interesus.
Dėl išlaikymo vaikams priteisimo
25. Atsakovas nesutinka su trims nepilnamečiams vaikams priteistu po 150 EUR išlaikymo dydžiu. Nurodo, kad jis negali mokėti tokio dydžio išlaikymo, nes jo turtinė padėtis nėra gera – jis turi neįgalumą, neturi darbo, atsakovo vidutinės pajamos, kurias sudaro netekto darbingumo pensija ir nedarbo išmoka keletą pastarųjų mėnesių sudaro gerokai mažesnę sumą – apie 257 EUR
26. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, nepaisant jo sumažėjusio darbingumo, sėkmingai dirbo ir sugebėjo gauti tokio paties dydžio pajamas kaip atsakovė, o iš darbo išėjo dėl to, kad, kaip atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, ieškovei pasikreipus į antstolius dėl išlaikymo vaikams išieškojimo taip pat sumokėjus kredito įmokas, jam beveik nelieka darbo užmokesčio. Šios aplinkybės tik įrodo, kad atsakovas nedirba dėl subjektyvių priežasčių – nenoro dirbti ir finansiškai prisidėti prie savo vaikų išlaikymo, o tokios aplinkybės negali būti pagrindas priteistų sumų vaikų išlaikymui sumažinti. Tuo labiau, kad priteistas iš atsakovo išlaikymo dydis nėra per didelis (150 Eur) vienam vaikui, o atsakovas pats patvirtino, jog norėdamas galėtų uždirbti ir 1000 Eur per mėnesį. Todėl apeliacinio skundo reikalavimas, sumažinti atsakovo vaikams priteisto išlaikymo dydį iki 100 EUR kiekvienam vaikui, netenkinamas.
Dėl prievolių padalijimo
28. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė, kad prievolės trečiajam asmeniui AB Swedbank pagal 2015-10-16 kredito sutartį Nr. 15-091818-RK ir 2015-10-16 Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį, taip pat prievolė trečiajam asmeniui SIA „B2Kapital“ pagal 2015-12-23 vartojimo kredito sutartį Nr. 100645194, yra asmeninės atsakovo R. S. prievolės. Atsakovas nurodo, kad ieškovė ir atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad 2015 m. pabaigoje jie buvo susitaikę ir gyveno kartu. Todėl teismas turėjo šią prievolę pripažinti solidaria. Dėl prievolės AB Swedbank pagal 2015-10-16 sutartį atsakovas nurodo, kad pagal šią sutartį kreditas paimtas šalims kartu negyvenant, tačiau lėšos buvo panaudotos šeimos interesams (vaikų maistui, rūbams, automobilio kurui).
29. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau šio straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė teismui santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes taikyti nuo tos dienos, kada jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-10-02 atsakovas surašė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kuris Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo gautas 2015-10-05. Ieškinyje nurodyta, kad su atsakove (šioje byloje ieškove) neveda bendro ūkio, nebendrauja kaip sutuoktiniai. Tas pačias aplinkybes atsakovas nurodė ir 2015-10-16 patikslintame ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-4652-855/2015. 2015-12-17 ieškovė ir atsakovas pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-4652-855/2015 teismui prašymą, kuriame prašė nustatyti 6 mėnesių terminą susitaikyti ir bylą sustabdyti. 2016-07-01 teisme gautas atsakovo prašymas, kuriame nurodyta, kad šalys susitaikė. Byloje nėra duomenų, kada konkrečiai ieškovė ir atsakovas vėl pradėjo kartu gyventi kaip šeima ir vesti bendrą ūkį. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad po Naujų metų pradėjo gyventi kartu. Kita vertus, sutartys sudarytos atsakovo vardu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo nurodomą aplinkybę, kad kreditų sutartys, pagal kurias atsakovas gavo pinigus, buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Pažymėtina, jog atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Tačiau atsakovas nepateikė tai jokių patvirtinančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole. Aplinkybė, kad kredito gavimo laikotarpiu du atsakovo vaikai gyveno su atsakovu savaime nepatvirtina, kad pinigai buvo skirti jų poreikių tenkinimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
31. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šioje byloje buvo tenkinta 90 proc. ieškovės reikalavimų. Nurodo, kad ieškovė buvo patenkinusi penkis reikalavimus, iš jų trys buvo patenkinti pilnai, todėl, atsakovo nuomone, buvo tenkinta 70 proc. ieškovės reikalavimų. Ieškovės manymu, teismas jo reikalavimus tenkino 80 proc. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove. Ieškovė pareiškė penkis reikalavimus: dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės – šis reikalavimas tenkintas iš dalies, nes santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo – šis reikalavimas taip pat tenkintas iš dalies. Kiti trys ieškinio reikalavimai: dėl gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir dėl prievolių paskirstymo tenkinti pilnai. Atitinkamai skaičiuotina, kad kiekvienas reikalavimas sudaro po 20 proc. Kaip minėta, du iš jų tenkinti iš dalies, todėl šie reikalavimams tenka po 10 proc. Todėl viso buvo patenkinta 80 proc. ieškinio reikalavimų (20+20+20+10+10). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai tenkinti 80 proc., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma mažintina iki 117 Eur ((292,50 Eur x 80 proc.))x50 proc.).
32. Atsakovas taip pat nurodo, kad skirstant bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgta į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-10-30 pažymoje Nr. (2.16) NTP-7-6555 nurodytas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių pirmosios instancijos teismas nepaskirstė. Pagal šį sprendimą atsakovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 292,50 Eur. Kadangi ieškovė atleista 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų, vadovaujantis CPK 96 str. iš jos atsakovo nurodomos išlaidos pagrįstai nebuvo priteistos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas dėl materialinės teisės reikalavimų atmetamas, iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei teikta antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, remiantis 2018-12-21 ir 2018-12-31 Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos pažyma sudaro 117 Eur. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas 50 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, iš jo valstybei priteisiama 58,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nekompensuojamos.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, tik sumažinama sprendimu iš atsakovo valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dalyje dėl iš atsakovo R. S. priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumažinant šių išlaidų sumą iki 117 EUR.
Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 58,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.