- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- e2A-17-253/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21767-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 18 601,86 Eur skolą, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2014 m. gegužės 18 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuomos sutartis, Sutartis) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 244,25 kv. m bendro ploto patalpų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), esančių pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Pastatas), nuomos. Atsakovė įsikūrė nuomojamose Patalpose ir ten vykdė savo veiklą. 2016 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė O. M. (O. M.), kuris 2020 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. O. M., atsakovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. sausio 10 d. sudarė priedą Nr. 7 prie Nuomos sutarties dėl teisių ir pareigų perėmimo, pagal kurį šalys užfiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių ir pareigų perėmimą iš O. M. Nuomos sutarties pagrindu atsakovės atžvilgiu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė 2020 m. sausio 10 d. taip pat sudarė priedą Nr. 8 prie Nuomos sutarties, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakove susitarė, jog Patalpų mėnesio nuomos kaina yra 2 800 Eur + PVM (toliau – Nuomos mokestis). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 10 d. pranešimu (toliau – Pranešimas dėl reorganizavimo) informavo atsakovę, kad ketina vykdyti reorganizavimą, kurio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus prijungta prie savo vienintelės akcininkės (patronuojančios / motininės bendrovės) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pranešime dėl reorganizavimo buvo nurodyta, kad atsakovė gali susipažinti su reorganizavimo sąlygomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatais ir kitais aktualiais dokumentais – atsakovei buvo suteikta galimybė susipažinti su reorganizavimo sąlygomis ir pareikšti pagrįstus prieštaravimus dėl reorganizavimo sąlygų ar nuomos sutartinių santykių vykdymo įvykus reorganizavimui ir pareigoms bei teisėms pagal Nuomos sutartį perėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atsakovė noro susipažinti su reorganizavimo sąlygomis neišreiškė, taip pat jokių pastabų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimo ir (ar) ketinimo nutraukti Nuomos sutartį nepateikė. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. kovo 14 d. paskelbus Lietuvoje karantiną atsakovė paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažinti Nuomos mokestį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 1 d. raštu geranoriškai sutiko sumažinti atsakovės mokamą Nuomos mokestį 50 proc. iki 1 400 Eur + PVM per mėnesį, iki Lietuvoje galios paskelbtas karantinas. Po nuomos mokesčio sumažinimo nuomos santykiai toliau tęsėsi, tačiau atsakovė vienašališkai sustabdė Nuomos sutarties vykdymą bei nuomos mokesčio mokėjimą ir įsiskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Patalpų nuomą. 2020 m. gegužės 15 d. buvo užbaigtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimas, po kurio įgyvendinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo prijungta prie savo vienintelės akcininkės – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri perėmė visas teises ir pareigas, kilusias ir susijusias su Nuomos sutarties vykdymu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 18 d. raštu (toliau – Pranešimas dėl reorganizavimo užbaigimo) informavo atsakovę apie įvykusį reorganizavimą ir pasikeitusius rekvizitus mokėjimams pagal Nuomos sutartį atlikti, tačiau po šio rašto pateikimo atsakovė 2020 m. gegužės 22 d. raštu informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ketina nutraukti Nuomos sutartį, o 2020 m. birželio 10 d. raštu informavo nuomotoją, kad laiko Nuomos sutartį pasibaigusia, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.494 straipsnio 3 dalimi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kategoriškai nesutiko su tokia atsakovės pozicija ir 2020 m. birželio 15 d. raštu pareikalavo atsakovę vykdyti galiojančią Nuomos sutartį ir sumokėti iki 2020 m. gegužės 31 d. susidariusį Nuomos mokesčio įsiskolinimą, taip pat pateikė atsakovei 2020 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18/122 už 2020 m. birželio mėn. visai Nuomos mokesčio sumai (be anksčiau pritaikytos 50 proc. Nuomos mokesčio nuolaidos), kadangi nuomotojos (UAB „(duomenys neskelbtini)“) geranoriškai suteikta nuolaida buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaikinta ir apie tai atsakovė buvo informuota 2020 m. gegužės 28 d. el. laišku. Atsakovė 2020 m. birželio 16 d. el. laišku informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad savo pozicijos ji neketina pakeisti, ir nurodė, jog 2020 m. birželio 22 d. grąžins Patalpas, ir pareikalavo pataisyti 2020 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18/122 dėl nuomos mokesčio mokėjimo ir skaičiuoti Nuomos mokestį iki 2020 m. birželio 22 d. pritaikant 50 proc. Nuomos mokesčio nuolaidą, su kurios taikymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kategoriškai nesutinka.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad nors pažodžiui skaitant Nuomos sutarties 5.3.8. punktą ir yra nurodyta, kad tik pasikeitus Pastato savininkui (o ne Patalpų savininkui) Nuomos sutartis nuomininkui lieka galioti ir nuomininkas atsisako teisės pasinaudoti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatyta teise, tačiau iš tiesų abi šalys laikė bei suprato, kad šalių tikroji valia ir susitarimas sudarant Nuomos sutartį buvo numatyti, kad nuomininkas atsisako teisės pasinaudoti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatyta teise, kai Patalpos pereina naujam savininkui, o ne pats Pastatas. Ginčo atveju nėra ir nebuvo įmanomas atvejis, kad Pastato savininkas pasikeistų, kadangi pats Pastatas susideda iš skirtingų patalpų, priklausančių skirtingiems savininkams, o pats Pastatas neturi savininko, kuris galėtų pasikeisti. Ši nuostata buvo panaudota (parašyta šabloniškai) iš kitos sutarties, tačiau šalys niekada nekėlė jokių klausimų dėl jos vykdymo ir taikymo per laiką keičiantis Patalpų savininkui, tai patvirtina ir faktinis atsakovės elgesys. Priešingas Nuomos sutarties 5.3.8 punkto aiškinimas būtų nelogiškas, neatitinkantis Nuomos sutarties esmės, faktinio ieškovės ir atsakovės elgesio visu Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, Pastato juridinės ir faktinės būklės, Šalių komercinių tikslų ir ketinimų bei susitarimų.
4. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad įvykus UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimui, o ne Patalpų pirkimo–pardavimo sandoriui, atsakovė neturėjo teisės pasinaudoti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatyta teise ir nutraukti Nuomos sutartį, nes Patalpų savininkas nepasikeitė, Nuomos santykiai įvykus reorganizavimui nepasibaigė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (patronuojanti bendrovė) perėmė visas teises ir pareigas, nuomininkė nenurodė jokių neigiamų aplinkybių, kaip nuosavybės perėjimas gali pakenkti jos interesams ar Nuomos sutarties tęstinumui bei vykdymui. Ieškovės vertinimu, atsakovė nebenorėjo tęsti Nuomos sutarties, nes karantino metu ne tik susidūrė su finansiniais sunkumais tinkamai vykdyti Nuomos sutartį, tačiau perorientavo savo veiklą ir darbą organizavo iš namų, dėl to tokio ploto Patalpos atsakovei paprasčiausiai tapo nebereikalingos. Todėl suradusi formalų ir neva teisėtą pagrindą, numatytą CK 6.494 straipsnio 3 dalyje, atsakovė siekė neteisėtai nutraukti Nuomos sutartį, nors tam nebuvo ir nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo – atsakovė ieškojo tik formalaus pagrindo nutraukti Nuomos sutartį ir nemokėti šalių sutarto Nuomos sutarties nutraukimo mokesčio. Pagal Nuomos sutarties nuostatas atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį anksčiau termino dėl bet kokių priežasčių (įskaitant ir ekonominį nenaudingumą), įspėjusi apie tai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki numatomos Nuomos sutarties nutraukimo dienos ir sumokėjusi Nuomos sutartyje numatytą ir iš anksto šalių aptartą Nuomos sutarties nutraukimo mokestį. Atsakovė Nuomos sutartyje numatytos Nuomos sutarties nutraukimo tvarkos nesilaikė, inicijavo ir 2020 m. birželio 22 d. grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ Patalpas – tokiu būdu atsakovė vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį nuo 2020 m. birželio 23 d. (paskutinė Nuomos sutarties galiojimo diena laikant 2020 m. birželio 22 d.). Atsakovei nesilaikant Nuomos sutartyje nustatytos Nuomos sutarties nutraukimo tvarkos ir neįspėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš 3 mėn. iki numatytos Nuomos sutarties nutraukimo dienos, ji turi pareigą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 3 mėnesių Nuomos mokestį, kuris yra lygus 8 400 Eur + PVM, tai iš viso sudaro 10 164 Eur, bei sumokėti 6 000 Eur + PVM, tai iš viso sudaro 7 260 Eur, Nuomos sutarties nutraukimo mokestį. Atsakovės dėl Nuomos sutarties nutraukimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtina suma bendrai sudaro 17 424 Eur sumą, dėl to atsakovei buvo pateikta 2020 m. birželio 25 d. PVM sąskaita faktūra KEL Nr. 18/124. Be to, atsakovė turi pareigą sumokėti 2 484,53 Eur Nuomos mokestį už 2020 m. birželio mėn., skaičiuojant iki 2020 m. birželio 22 d. (imtinai), pagal 2020 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18/122 ir 2020 m. birželio 25 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. KEL 18/001, t. y. iš viso 19 908,53 Eur. Nepaisant to, atsakovė 2020 m. birželio 29 d. raštu informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad nesutinka su 19 908,53 Eur mokėtina suma dėl Nuomos sutarties nutraukimo ir 2020 m. birželio 30 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik 1 306,67 Eur priskaičiuoto 2020 m. birželio mėn. nuomos mokesčio. Todėl atsakovė liko skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17 424 Eur už Nuomos sutarties nutraukimą ir 1 177,86 Eur nuomos mokesčio už 2020 m. birželio mėn.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2014 m. gegužės 18 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nuomotojos, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nuomininkės, buvo sudaryta Nuomos sutartis, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo Patalpas Pastate. Sutarties tekstą rengė nuomotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šioje Sutartyje, be kitų sąlygų, Sutarties 5.3.8 punktu įtvirtino, kad pasikeitus Pastato, kuriame yra Patalpos, savininkui, ši Sutartis lieka galioti naujam Pastato savininkui, kartu Nuomininkas įsipareigoja tęsti nuomos santykius ir laiku bei tinkamai vykdyti savo prievoles pagal šią Sutartį naujo savininko atžvilgiu, taip pat besąlygiškai ir neatšaukiamai atsisako CK 6.494 straipsnyje 3 dalyje numatytos teisės ir nereikalaus šios Sutarties pasibaigimo. Nuomos sutartyje taip pat buvo numatyta, kad vienašališkai nutraukiant Sutartį šalis turi pareigą sumokėti 3 mėn. (pranešimo apie Sutarties nutraukimo laikotarpio) nuomos mokesčio dydžio Sutarties nutraukimo mokestį. Jokios kitos finansinės sankcijos šaliai vienašališkai nutraukiant Sutartį nenumatytos. Sankcijos tuo atveju, jei šalis nesilaiko nustatyto įspėjimo termino, Sutartyje taip pat nenumatytos. 2016 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 5256 ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 5331 pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido Patalpų nuosavybės teisę O. M. ir A. M.. Po Patalpų savininko pasikeitimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasinaudojo CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatyta teise reikalauti Nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus Patalpų savininkui, toliau nuomojosi Patalpas. 2016 m. gruodžio 1 d. tarp O. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas Priedas Nr. 5, o 2019 m. spalio 21 d. – priedas Nr. 6 dėl Sutarties pakeitimo. Šiais priedais buvo pakeistas Sutarties 7.5 punktas, susitarta, kad bet kuriai šaliai vienašališkai nutraukiant Sutartį, vietoj buvusio 3 mėnesių Nuomos mokesčio dydžio Sutarties nutraukimo mokesčio, Sutarties nutraukimo mokesčio dydis nustatomas konkrečia fiksuota suma ir priklauso nuo Sutarties nutraukimo datos. Priedu Nr. 5, pratęsiant sutartį 3 metų laikotarpiui, buvo sutarta, kad nutraukiant Sutartį iki 2018 metų gegužės 31 d., t. y. praėjus pusei pratęsto Sutarties termino (1,5 metų nuo priedo pasirašymo ir termino pratęsimo), nutraukimo mokesčio dydis sudaro 6 000 Eur, o nutraukiant vėliau, t. y. po 2018 m. gegužės 31 d., – 4 000 Eur. Priedu Nr. 6, pratęsiant Sutarties terminą dvejiems metams, buvo numatyta, kad nutraukiant Sutartį iki 2020 m. lapkričio 30 d., t. y. praėjus 1 metams arba pusei pratęsto sutarties termino, nutraukimo mokesčio dydis sudaro 6 000 Eur, o jau nutraukiant po 2020 m. lapkričio 30 d. – 4 000 Eur. Tokiu būdu šalys šiais dviem priedais sutarė, kad nutraukiant sutartį pirmoje sutarto pratęsto termino pusėje nutraukusi sutartį šalis kitai šaliai moka didesnį fiksuotą nutraukimo mokesčio dydį, o nutraukus antroje pusėje – mažesnį nutraukimo mokesčio dydį. 2020 m. sausio 10 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 176 pagrindu O. M. ir A. M. perleido Patalpų nuosavybės teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną 2020 m. sausio 10 d. tarp O. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas Sutarties priedas Nr. 7 „Dėl teisių ir pareigų perėmimo“. Be kitų sąlygų, Priede Nr. 7 buvo nurodyta, kad šiuo Susitarimu nuomotojas perduoda, naujasis nuomotojas perima visas iš Nuomos sutarties kylančias ir su ja susijusias teises ir pareigas. 2020 m. sausio 10 d. naujoji nuomotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Sutarties priedą Nr. 8, kuriuo pakeitė Sutarties 3.1 punktą numatydamos, kad Patalpų nuomos kaina 2 800 Eur plius PVM per mėnesį. 2020 m. kovo mėn. dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas, dėl kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri verčiasi tarpininkavimo prekiaujant nekilnojamuoju turtu veikla, susidūrė su sunkumais vykdant veiklą – žymiai sumažėjo parduodamo nekilnojamojo turto apžiūrų, atšaukti ketinti sudaryti sandoriai ir kt. Apie susidariusią situaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsiant 2020 m. kovo 18 d. raštu informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašė laikinai (iki karantino pabaigos) sustabdyti nuomos mokesčio mokėjimą ar ieškoti kitų abiejų šalių interesus tenkinančių sprendimo būdų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat informavo nuomotoją, kad jeigu nuomotojas rastų kitą nuomininką, kuris norėtų nuomotis Patalpas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiktų nutraukti Nuomos sutartį be abipusių baudų taikymo, nedelsiant perduotų (užleistų) Patalpas naujam nuomininkui. 2020 m. balandžio 1 d. raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko sumažinti nuomos kainą iki 50 proc., iki kol galios karantinas. 2020 m. kovo 10 d. pranešimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota apie parengtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimo sąlygas, vykdomą šių įmonių reorganizavimą. Maždaug 2020 m. balandžio 24 d. ir 2020 m. gegužės 11 d. Patalpos buvo užlietos vandeniu iš aukščiau esančių patalpų. Ši aplinkybė sudarė objektyvias kliūtis UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotis dalimi Patalpų, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvių apliejimo padarinių šalinimo veiksmų neatliko, Patalpas remontavo gana ilgai, remonto darbai buvo pabaigti birželio mėn. 2020 m. gegužės 18 d. pranešimu ieškovė informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimas, kad 2020 m. gegužės 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino savo teisių ir pareigų perdavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinis asmuo išregistruotas, taip pat nurodyta visus mokėjimus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po šio pranešimo gavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 22 d. raštu pranešė ieškovei, kad pasikeitus nuomojamų Patalpų savininkui, vadovaudamasi CK 6.494 straipsnio 3 dalimi, ji reiškia ketinimą nutraukti Nuomos sutartį. Tarp ieškovės ir atsakovės atstovų kurį laiką vyko bendravimas telefonu, el. paštu ir raštu dėl susidariusios situacijos. Pasikeitus Patalpų savininkui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeturėjo intereso tęsti nuomos santykių ankstesnėmis sąlygomis, siūlė ieškovei įvairius alternatyvius variantus (pvz., šalims sudaryti visiškai naują nuomos sutartį kitokiomis sąlygomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsiant išsikelti iš Patalpų ieškovei perimant Patalpas priėmimo–perdavimo aktu; UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai, iki ieškovė ras naują nuomininką, naudotis Patalpomis taip ieškovei nepatiriant išlaidų dėl komunalinių mokesčių mokėjimo ieškant nuomininko ir kt.), bet ieškovė nesutiko geranoriškai išspręsti kilusių nesutarimų, perimti Patalpas. Susirašinėjimo metu 2020 m. gegužės 28 d. ieškovės direktorius el. paštu pranešė, kad nuo 2020 m. birželio 1 d. ieškovė nebetaikys Nuomos mokesčio sumažinimo (50 proc. nuolaidos patalpų nuomos kainai), kuris pagal nuomotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 1 d. pranešimą turėjo būti taikomas, iki kol galios Lietuvos Vyriausybės nutarimu paskelbtas Lietuvos teritorijoje karantinas. Nepavykus geranoriškai susitarti, ieškovei vengiant įforminti Nuomos sutarties pasibaigimą, perimti Patalpas, 2020 m. birželio 10 d. pranešimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar kartą patvirtino, kad laiko Patalpų nuosavybės perėjimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujai savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu Nuomos sutarčiai pasibaigti, ir prašė laikyti Nuomos sutartį pasibaigusia nuo Patalpų nuosavybės perėjimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujai savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dienos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštiškai paprašė ieškovės, kaip Patalpų savininkės, 2020 m. birželio 16 d. 10.00 val. atvykti perimti Patalpas, Šalims pasirašant Patalpų priėmimo–perdavimo (grąžinimo) aktą. Nors šalys ir toliau nesutarė dėl Nuomos sutarties pasibaigimo ieškovės parengtu priėmimo–perdavimo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė, o ieškovė priėmė Patalpas. Po Patalpų priėmimo–perdavimo 2020 m. birželio 26 d. ieškovė pareikalavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtų jai 17 424 Eur sumą pagal jos išrašytą 2020 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą KEL Nr. 18/124 (8 400 Eur + PVM „patalpų nuoma už birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius“ ir 6 000 Eur + PVM „Sutarties nutraukimo mokestis“), taip pat pareikalavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtų 2 484,53 Eur Nuomos mokestį už 2020 m. birželio mėn., skaičiuojant iki 2020 m. birželio 22 d. (imtinai) pagal 2020 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18/122 ir 2020 m. birželio 25 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. KEL 18/001. Pabrėžė, jog ji su tokiais reikalavimais nesutinka, kadangi yra sumokėjusi ieškovei su nuomotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytus susitarimus atitinkančio dydžio nuomos mokestį be PVM už birželio 1–22 d. laikotarpį – 1 306,67 Eur; o PVM dalį ji sumokės tada, kai ieškovė pakoreguos PVM sąskaitą faktūrą joje nurodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų susitarimų turinį atitinkančią mokėtiną sumą už naudojimąsi Patalpomis 2020 m. birželio 1–22 d. laikotarpiu, apie tai ieškovei pranešė 2020 m. birželio 29 d. raštu, tačiau ieškovė 2020 m. birželio 15 d. PVM sąskaitos faktūros, serija KEL Nr. 18/122, nepakoregavo ir jos apmokėjimui nepateikė.
6. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, jos vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės nesiejo sutartiniai (nuomos) santykiai, ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai reikalauja priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17 424 Eur sumą remdamasi vienašališką Sutarties nutraukimą reglamentuojančiomis Sutarties normomis, kadangi nebuvo jokio vienašališko Sutarties 7.5 punkte reglamentuojamo Nuomos sutarties nutraukimo. Nuomos sutartis pasibaigė įstatyme (CK 6.494 straipsnio 3 dalis) numatytu pagrindu Patalpų nuosavybei perėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujai savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nepagrįstai (plečiamai) interpretuoja Nuomos sutartį, teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sutartimi atsisakė pasinaudoti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatyta teise reikalauti Nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus Patalpų savininkui. Sutarties 5.3.8 punktas reglamentuoja Nuomos sutarties galiojimą pasikeitus Pastato savininkui, bet ne Patalpų savininkui atvejį. Sutartyje nebuvo numatyta, jog pasikeitus Patalpų savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturės teisės pasinaudoti įstatyme nuomininkui suteikta teise reikalauti Sutarties pasibaigimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarydama Nuomos sutartį neatsisakė ir neketino atsisakyti jai įstatyme numatytos teisės reikalauti Nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus nuomojamų Patalpų savininkui. Net ir tuo atveju, jei ši nuostata būtų derinta ir aptarta, tai ji buvo sutarta su pirmąja nuomotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastarosios nurodytų teisių apsaugai Sutartyje nurodytam Sutarties galiojimo terminui – 4 metų terminui (t. y. iki 2018 m. gegužės 18 d.). Nuomos sutarties sąlygas pasiūlė, sutartį rengė ir konkrečias sutarties nuostatų formuluotes, įskaitant ir Sutarties 5.3.8 punktą, parinko nuomotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl to byloje tarp ieškovės ir atsakovės (nuomininko) kilus nesutarimų dėl Nuomos sutarties 5.3.8 punkto aiškinimo, šis punktas turi būti aiškinamas ne nuomotojo (kuris pasiūlė šią sąlygą ir ją įtraukė į Sutartį), o nuomininko (t. y. atsakovės) naudai. Tuo tarpu aplinkybė, kad anksčiau pasikeitus Patalpų savininkui nuomos santykiai buvo tęsiami, nei patvirtina, nei paneigia tariamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės reikalauti Nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus Patalpų savininkui atsisakymą. Be to, iškart po Patalpų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarp buvusio Patalpų savininko, naujojo Patalpų savininko (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir nuomininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas trišalis Sutarties priedas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, be kita ko, patvirtino, jog neprieštarauja teisių ir pareigų pagal Nuomos sutartį perėjimui iš ankstesnės savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šis faktas, atsakovės vertinimu, paneigia ieškovės teiginius, kad Sutarties šalys laikė ir suprato, jog pagal Sutarties 5.3.8 punktą Nuomininkas įsipareigojo tęsti nuomos santykius pasikeitus Patalpų savininkui ir atsisakė CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatytos teisės reikalauti Sutarties pasibaigimo. Nuomos santykių tęsimas Patalpų savininkui pasikeitus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į O. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiko pasikeitę Patalpų savininkai, su kuriais visad rasdavo sutarimą ir kompromisus. Priešingai nei Patalpų pasikeitimas ieškovės atžvilgiu, su kuria nuo pat pradžių atsirado nesutarimai ir konfliktai, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudojo įstatymo jai suteikta teise nutraukti Nuomos sutartį, šios teisės ji nebuvo atsisakiusi.
7. Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad ieškovė bando sudaryti klaidingą įspūdį, kad dėl to, jog jai priklausė 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ieškovė faktiškai buvo vos ne Patalpų savininkė, nuo kurios valios priklausė visi su Patalpomis susiję sprendimai. Ieškovė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė turėjo teisę priimti ir priiminėjo esminius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusius sprendimus. Ieškovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo du visiškai skirtingi ir atskiri juridiniai asmenys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nei ieškovės padalinys, nei filialas, dėl to pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad įvykus reorganizavimui niekas nepasikeitė, nėra. Įvykus reorganizavimui vietoj vieno Patalpų savininko atsirado kitas Patalpų savininkas, Patalpų nuosavybė iš vieno juridinio asmens perėjo kitam juridiniam asmeniui – ieškovei, dėl to atsirado CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatytas pagrindas Nuomos sutarties pasibaigimui Nuomininko reikalavimu. CK 6.494 straipsnyje nėra numatyta, kad šio straipsnio 3 dalis netaikoma tuo atveju, kai daikto nuosavybės teisė iš vieno juridinio asmens pereina kitam juridiniam asmeniui atlikus reorganizavimą. Dėl to aplinkybė, kad Patalpų nuosavybė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėjo po atlikto reorganizavimo, nepaneigia fakto, kad Patalpos iš vieno savininko perėjo kitam savininkui ir dėl to nuomotojo (atsakovės) reikalavimu Nuomos sutartis pasibaigė įstatyme numatytu pagrindu. CK 6.494 straipsnio 3 dalyje taip pat nėra nurodyta, kad turi būti įrodytas ar egzistuoti ieškovės įvardijamas realus pagrindas, dėl kurio toks perėjimas gali pakenkti nuomininko interesams, šis Sutarties pasibaigimo pagrindas nėra siejamas su realiu nuomininko interesų pažeidimu dėl nuomotojo pasikeitimo. Ieškovės pateikiamas šios teisės normos aiškinimas visiškai iškraipo, pakeičia jos turinį ir esmę, toks aiškinimas labai susiaurina, o tam tikrais atvejais ir visiškai paneigia šioje teisės normoje numatytą nuomininko galimybę (teisę) reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo. Dėl to laikytini nepagrįstais ieškovės teiginiai, kad, tik įrodžius realų nuomininko interesų pažeidimą dėl nuomotojo pasikeitimo, Nuomos sutartis galėjo pasibaigti CK 6.494 straipsnio 3 dalies pagrindu.
8. Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat pažymėjo, kad Nuomos sutartimi šalių buvo sutarta, jog vienašališkai nutraukiant Nuomos sutartį, šalis turi pareigą sumokėti tik Sutarties nutraukimo mokestį, kurio dydis susietas su įspėjimo apie Nuomos sutarties nutraukimą laikotarpiu – Nuomos sutarties 7.5 punktu buvo susitarta dėl pasekmių (sankcijų) – 6 000 Eur Sutarties nutraukimo mokesčio sumokėjimo be papildomų mokesčių ar sankcijų. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš jos ne tik 6 000 Eur + PVM sumą, bet ir 8 400 Eur + PVM nuomos mokestį laikytinas nepagrįstu, nesąžiningu ir atmestinu. Be to, ieškovė jau yra išrašiusi ir pateikusi atsakovei apmokėjimui atskirą sąskaitą už Patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 22 d. Patalpos 2020 m. birželio 22 d. buvo perduotos (grąžintos) ieškovei ir ji nuo tos dienos visa apimtimi disponuoja Patalpomis, gali jas nuomoti ir gauti nuomos pajamas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo tos dienos nebesinuomoja Patalpų, dėl to ir nebeturi pareigos mokėti Nuomos mokesčio. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo ir net nenurodė, kad dėl to, jog apie Nuomos sutarties nutraukimą jai buvo pranešta 2020 m. gegužės 22 d. ir Patalpos jai perduotos 2020 m. birželio 22 d., o ne dar po 2 mėnesių, ji patyrė kokių nors nuostolių, todėl, elgiantis sąžiningai, geranoriškai Patalpų nuomotojas turėjo galimybę išvengti bet kokių nuostolių (kurie byloje neįrodyti ir net neįrodinėjami) išnuomojant Patalpas kitam asmeniui. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad Sutarties prieduose Nr. 5 ir 6 Nuomos sutarties nutraukimo mokestis yra nurodomas konkrečiomis ir tiksliomis pinigų sumomis – atitinkamai 4 000 Eur ir / arba 6 000 Eur. Sutartyje nėra numatyta, kad prie šios sumos papildomai dar turi būti priskaičiuotas (pridedamas) ir PVM mokestis. Dėl to Sutarties nutraukimo mokestis, kuris savo esme atitinka kitos šalies dėl Sutarties vienašališko nutraukimo patirtų nuostolių atlyginimo funkciją, turi būti skaičiuojamas be PVM, tuo tarpu ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai padidina Sutartyje numatytą ir Sutartimi sutartą Sutarties nutraukimo mokestį 1 260 Eur suma (t. y. PVM suma). Atsakovė pabrėžė, kad apie savo reikalavimą ir ketinimą nutraukti Sutartį CK 6.494 straipsnio 3 dalies pagrindu ji ieškovę informavo dar 2020 m. gegužės 22 d., dėl to, net jei egzistuotų pagrindas išvadai, kad Sutartis negali būti pripažinta pasibaigusia CK 6.494 straipsnio 3 dalies pagrindu, kad ji turėjo būti nutraukiama pagal Sutarties 7.5 punktą, laikytina, kad ieškovė apie Sutarties nutraukimą buvo įspėta 2020 m. gegužės 22 d. Tai reikštų, kad Sutartis buvo nutraukta praėjus 1 mėnesiui po įspėjimo, t. y. ne 3, o 2 mėnesiais anksčiau nei Sutartyje numatytas įspėjimo terminas. Atsakovės nuomone, reikalavimas pagal dvi ieškovės išrašytas sąskaitas priteisti Nuomos mokestį už tą patį laikotarpį (birželio 1–22 d.) yra aiškiai nepagrįstas ir rodo ieškovės siekį nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Atsakovė taip pat mano, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš jos 1 177,86 Eur nuomos mokestį už 2020 m. birželio 1-22 d. laikotarpį pagal 2020 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18/122 ir 2020 m. birželio 25 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. KEL 18/001 turėtų būti visiškai atmestas, nes ji yra sumokėjusi ieškovei nuomotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuomininko (atsakovės) sutarto dydžio nuomos mokestį už birželio 1–22 d. Nuomos kaina buvo numatyta Sutartyje, bet Lietuvoje prasidėjus COVID-19 pandemijai, šalyje paskelbus karantiną, Patalpų Nuomos kaina buvo pakeista, iki kol galios Lietuvos Vyriausybės nutarimu paskelbtas Lietuvos teritorijoje karantinas. Kadangi Lietuvoje karantinas tęsėsi iki birželio 16 d., pagal nuomotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuomininko susitarimą, nuomos mokestis proporcingai už birželio 1–16 d. laikotarpį sudarė 746,67 Eur (1 400 Eur/30*16), o už laikotarpį nuo karantino pabaigos, t. y. nuo birželio 17 dienos iki patalpų grąžinimo dienos (birželio 22 d.), sudarė 560 Eur (2 800 Eur/30*6). UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo ieškovei minėtą 1 306,67 Eur (746,67 Eur +560 Eur) sumą (be PVM) už laikotarpį iki Patalpų priėmimo–perdavimo. PVM dalies atsakovė negalėjo sumokėti, nes pareiga mokėti PVM jai būtų atsiradusi tik esant tinkamai išrašytai PVM sąskaitai faktūrai. Tokia PVM sąskaita faktūra nebuvo išrašyta ir nebuvo pateikta apmokėjimui, nors ir buvo prašyta ją pakoreguoti. Todėl ieškovės reiškiamas reikalavimas sumokėti 1 177,86 Eur sumą pagal ieškovės sąskaitą, kurioje nurodytas daug didesnis nuomos mokestis, negu buvo sutartas nuomininkės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir nuomotojos (atsakovės), yra nepagrįstas ir atmestinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 19 d. sprendimu ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ netenkino. Teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 4 116,99 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo motyvai:
9.1. Teismas nustatė, kad Patalpų savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasikeitus į ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išreiškė nesutikimą Patalpų nuomos teisinius santykius su ieškove tęsti Nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis. Todėl teismas sutiko su atsakove, kad Nuomos sutartis nuo 2020 m. gegužės 15 d. pasibaigė CK 6.494 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu. Atsakovė, nutraukusi Nuomos sutartį, remdamasi 6.494 straipsnio 3 dalimi, turėjo teisę šia nuostata pasinaudoti vadovaudamasi pamatiniu sutarties laisvės principu, įtvirtintu CK 1.2 straipsnyje.
9.2. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti Nuomos sutartyje įtvirtintų sąvokų – Patalpos ir Pastatas – reikšmėmis, nes jos aiškiai apibūdintos pačioje Sutartyje. Tai, kad ieškovei nėra priimtina ir naudinga tai, kad Nuomos sutarties 5.3.8 punkte yra kalbama apie Pastato savininko, o ne Patalpų savininko pasikeitimą, nesudaro pagrindo Nuomos sutartį aiškinti ieškovės prašomu būdu. Ieškovė šios Nuomos sutarties sudaryme, jos sąlygų nustatyme pati nedalyvavo, todėl teismas jos teikiamus samprotavimus dėl Nuomos sutarties 5.3.8 punkte įtvirtintų tikrųjų nuomos sutarties šalių motyvų pripažino nepatikimais. Iš atsakovės paaiškinimų teismas nustatė, kad Nuomos sutarties 5.3.8 punkte įtvirtintą sąlygą pasiūlė pradinis Patalpų nuomotojas, atsakovė jį suprato taip, kaip ji parašyta. Byloje surinkti įrodymai apie šalių elgesį Nuomos sutarties vykdymo metu liudija, kad keičiantis atsakovei išnuomotų Patalpų, ne Pastato savininkui atsakovė kiekvienu kartu iš naujo svarstė dėl naudojimosi teise reikalauti laikyti Nuomos sutartį pasibaigusia. Patalpas įsigijus O. M. ir A. M. ji tokia teise nusprendė nesinaudoti, nors to atskirai ir neįtvirtino, patalpas įsigijus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji tokia teise taip pat nesinaudojo ir tai įtvirtino raštiškai 2020 m. sausio 10 d. susitarime. Tai liudija, kad Nuomos sutarties 5.3.8 punkte įtvirtinta sąlyga negali būti aiškinama kaip įtvirtinanti atsakovės atsisakymą reikalauti Nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus Patalpų, o ne Pastato savininkui.
9.3. Teismo vertinimu, Nuomos sutarties 5.3.8 punkte numatyta sąlyga nėra reikšminga nagrinėjamam ginčui, nes įstatymas apskritai nenumato galimybės atsisakyti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus išnuomotų patalpų savininkui. Todėl tokia nuostata, jeigu ji ir būtų įtvirtinta Nuomos sutartyje, būtų niekinė ir negaliojanti nuo Sutarties sudarymo momento.
9.4. Teismas padarė išvadą, kad konstatavus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovę saisčiusi Nuomos sutartis pasibaigė nuo 2020 m. gegužės 15 d., atsakovei įgyvendinus teisę reikalauti Nuomos sutarties pabaigos pasikeitus išnuomotų Patalpų savininkui pagal CK 6.494 straipsnio 3 dalį, ieškovės argumentai, kad Nuomos sutartį atsakovė nutraukė su ieškove vienašališkai Nuomos sutarties 7.5 punkto pagrindu, pripažintini nepagrįstais. Atitinkamai nepagrįstu teismas pripažino ir ieškovės reikalavimą atsakovei priteisti 17 424 Eur Nuomos sutarties nutraukimo mokestį. Tačiau siekdamas ginčą išnagrinėti visapusiškai, teismas pasisakė ir dėl esminių ieškovės argumentų, susijusių su minėtu reikalavimu dėl 17 424 Eur Nuomos sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo iš atsakovės.
Šalies argumentai
9.5. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės 17 424 Eur Nuomos sutarties nutraukimo mokestį, į jį įskaičiavo 6 000 Eur + PVM (7 260 Eur) Sutarties nutraukimo mokestį pagal Sutarties 7.5 punktą. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovei naudojantis teise nutraukti Nuomos sutartį bet kokiais kitais nei šios Sutarties 7.3 ir 7.4 punktuose išvardytais pagrindais, įskaitant ir ekonominį nenaudingumą, atsakovė turėtų mokėti ieškovei 6 000 Eur Sutarties nutraukimo mokestį, jeigu Sutarties nutraukimo terminas yra iki 2020 m. lapkričio 30 d. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar toks Sutarties nutraukimo mokestis turėtų būti skaičiuojamas su PVM (ieškovė teigė, kad jis turėtų būti skaičiuojamas su PVM, o atsakovė nurodė, kad Nuomos sutarties 7.5 punkte nurodytas Sutarties nutraukimo mokestis yra ne kas kita, o netesybos). Teismo vertinimu, Sutarties 7.5 punkte šalys įtvirtino galimybę nutraukti Sutartį vienašališkai nesant jokio Sutarties pažeidimo, todėl teismas sutiko su ieškove, kad šiame punkte minimas Sutarties nutraukimo mokestis yra kompensacija už tinkamai vykdytos Sutarties nutraukimą prieš terminą, o ne netesybos. Tokią šalių valią patvirtina ir kitos Nuomos sutarties nuostatos, kuriose už Sutarties pažeidimus yra įtvirtinami ne konkretūs mokesčiai, o netesybos (bauda, delspinigiai).
9.6. Kitą ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 17 424 Eur Nuomos sutarties nutraukimo mokesčio dalį sudarė prašymas priteisti trijų mėnesių nuomos mokestį – 8 400 Eur + PVM (10 164 Eur). Teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti minėto 10 164 Eur nuomos mokesčio, nes byloje nustatyta, kad Nuomos sutartis pasibaigė 2020 m. gegužės 15 d., Patalpas atsakovė ieškovei grąžino 2020 m. birželio 22 d. Byloje nėra jokių duomenų, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. atsakovė toliau naudojosi Patalpomis. To iš esmės neneigia ir ieškovė. Todėl reikalauti Nuomos mokesčio iš atsakovės šiuo laikotarpiu Nuomos sutarties ar kitu ieškovės neįvardytu teisiniu pagrindu, sukuriančiu prievolinius santykius, atsakovė neturi teisės. Teismas pažymėjo, kad šį prašomą priteisti Nuomos mokestį ieškovė iš esmės vertina kaip negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu atsakovė teise vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį būtų pasinaudojusi joje nustatyta tvarka, t. y. pranešusi apie numatomą Nuomos sutarties nutraukimą ne vėliau kaip 3 mėnesiai iki tol. Teismo vertinimu, toks reikalavimas, jį kvalifikuojant teisiškai, vertintinas ne kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra (priteisti Nuomos mokestį), kaip klaidingai nurodo ieškovė, o kaip reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę (priteisti nuostolius negautų pajamų forma). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. ji pajamų, lygių Nuomos sutartyje įtvirtintam Nuomos mokesčiui, negavo dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų, nepateikė, tokių aplinkybių net nesiekė įrodinėti. Byloje nustatyta ir ieškovės neginčijama aplinkybė, kad Patalpas ieškovei atsakovė grąžino 2020 m. birželio 22 d. Patalpų perdavimo–priėmimo metu, patvirtina tokio reikalavimo nepagrįstumą, nes byloje iš esmės nėra jokių įrodymų priežastiniam ryšiui tarp ieškovės nurodomų kaip negautų pajamų ir atsakovės neteisėtų veiksmų pagrįsti, nors tai yra viena iš būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti.
9.7. Dėl ieškovės reikalavimo iš atsakovės priteisti 1 177,86 Eur skolą už Patalpų nuomą 2020 m. birželio 1–22 dienomis teismas nurodė, kad ieškovės 2020 m. gegužės 28 d. pareiškimas apie vienašališkai priimtą sprendimą nuo 2020 m. birželio 1 d. netaikyti susitarimo dėl 50 proc. nuomos mokesčio nuolaidos, kol Lietuvos Respublikoje galios karantinas, vertintinas kaip akivaizdus CK 6.59 straipsnyje įtvirtinto draudimo vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, pažeidimas iš ieškovės pusės. Teismo vertinimu, Nuomos sutarties šalių derybų būdu pasiektas žodinis sutarimas dėl Nuomos sutartyje numatyto Nuomos mokesčio mažinimo 50 proc. iki Lietuvos Respublikoje galios karantinas yra ne vienašalis Patalpų savininko sprendimas, o šalių sudarytas jų pasirašytos Nuomos sutarties pakeitimas, kuris yra privalomas Nuomos sutarties šalims taip pat kaip ir pati Nuomos sutartis. Tai, kad šis Nuomos sutarties pakeitimas nebuvo abiejų šalių pasirašytas (Sutarties 8.4 punktas, CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnis), neliudija jo negaliojimo, nes pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o tik įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Be to, byloje ieškovė nekėlė ginčo dėl atsakovės pateikto Nuomos mokesčio (be PVM) už 2020 m. birželio 1–22 dienas apskaičiavimo pagrįstumo (Nuomos mokestis už šį laikotarpį sudaro iš viso 1 306,67 Eur). Byloje nėra ginčo, kad šią sumą ieškovei atsakovė apmokėjo. Teismas pažymėjo, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog apie šį Nuomos mokesčio (be PVM) skaičiavimą atsakovė ieškovę informavo 2020 m. birželio 29 d. raštu, o kartu informavo, kad sumokėti PVM neturi galimybės, kol nėra pateikta tinkama PVM sąskaita faktūra, prašė ieškovės tokią pakoreguotą PVM sąskaitą faktūrą pateikti. Byloje nėra duomenų, kad į šį prašymą ieškovė būtų sureagavusi. Kadangi pagal CK 6.46 straipsnio 2 dalį skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą, teismas konstatavo, kad ir ieškovės reikalavimo dalis dėl Nuomos mokesčio už 2020 m. birželio 1–22 dienas atsakovei negali būti laikoma pagrįsta tol, kol atsakovei ieškovė neišrašys tinkamos PVM sąskaitos faktūros.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti visa apimtimi; 2) priteisti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.494 straipsnio 3 dalį. Apeliantės nuomone, atsakovė neturėjo teisės reikalauti Nuomos sutarties pasibaigimo CK 6.494 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes: 1) nebuvo Patalpų nuosavybės perėjimo iš nuomotojo kitam asmeniui (reorganizavimas prijungimo būdu, kai turtas yra išlaikomas patronuojančios bendrovės rankose, o patronuojanti bendrovė perima visą turtą ir pareigas universaliai, negali sąlygoti ir nesąlygoja CK 6.494 straipsnio 3 dalies taikymo); 2) neegzistavo aplinkybės, dėl kurių nuosavybės teisių perėjimas kitam Patalpų savininkui galėtų pakenkti atsakovės interesams, dėl to prioritetas turėjo būti teikiamas Sutarties išsaugojimui. Ieškovės įsitikinimu, siekiant CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu nutraukti sutartį, atsakovė turėjo įrodyti bent dvi aplinkybes, t. y. jog: 1) nuosavybė faktiškai perėjo naujam juridiniam asmeniui ir naujam nuomotojui; 2) egzistuoja realus pagrindas, dėl kurio toks perėjimas gali pakenkti nuomininko interesams. Tačiau šių aplinkybių atsakovė neįrodinėjo, o teismas skundžiamame sprendime įtvirtino absoliučią teisę nuomininkui nesant jokio realaus pagrindo nepagrįstai išeiti iš sutartinių santykių ir nebevykdyti sutartinių įsipareigojimų.
10.2. Teismas netinkamai vadovavosi teisės normomis bei teismų praktika, todėl netinkamai aiškino Nuomos sutarties 5.3.8 p., šiame punkte vartojamas sąvokas „Patalpos“ ir „Pastatas“, skundžiamame sprendime paneigė ieškovės teisę aiškinti Sutartį vien todėl, kad ji nedalyvavo jos sudaryme, o tai lėmė klaidingų išvadų byloje padarymą. Nors apeliantė nedalyvavo Nuomos sutarties sudaryme, o pažodžiui skaitant Sutartį ir yra nurodyta, kad tik pasikeitus Pastato savininkui (o ne Patalpų savininkui) Nuomos sutartis Nuomininkui lieka galioti ir Nuomininkas atsisako teisės pasinaudoti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatyta teise, tačiau, apeliantės nuomone, akivaizdu ir abi šalys laikė bei suprato, kad šalių tikroji valia ir susitarimas sudarant Nuomos sutartį buvo numatyti, kad Nuomininkas atsisako teisės pasinaudoti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatyta teise, kai Patalpos pereina naujam savininkui, o ne pats Pastatas. Nėra ginčo ir yra akivaizdu, kad CK 6.494 straipsnio 3 dalies norma reguliuoja atvejus, kai pasikeičia „išnuomoto daikto savininkas“. Nagrinėjamu atveju nuomos objektas ir išnuomotas daiktas pagal Nuomos sutartį buvo Patalpos. Pastatas niekuomet nebuvo ir net teoriškai negalėjo būti nuomos objektu. Taigi šalys Nuomos sutartimi negalėjo susitarti dėl teisių atsisakymo dėl objekto, kuris nėra ir negali būti sutarties dalyku. Apeliantei akivaizdu, kad šalių susitarimas, įtvirtintas Nuomos sutartyje, buvo dėl Patalpų (ne Pastato), Nuomos sutarties tęstinumo ir CK 6.494 straipsnyje 3 dalyje numatytos teisės atsisakymo, siekiant išsaugoti nuomos santykius.
10.3. Nors skundžiamame sprendime nurodyta, kad įstatymas apskritai nenumato galimybės atsisakyti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus išnuomotų patalpų savininkui, tačiau, apeliantės nuomone, atsakovė galėjo atsisakyti ir atsisakė teisės reikalauti Nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus Patalpų savininkui. Nuomos sutartyje įtvirtintas priešingas CK 6.494 straipsnio 3 dalies (įtvirtintas Nuomos sutarties 5.3.8 punkte) aiškinimas būtų nelogiškas, neatitinkantis Nuomos sutarties esmės, faktinio ieškovės ir atsakovės elgesio visu Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, Pastato juridinės ir faktinės būklės, šalių komercinių tikslų ir ketinimų bei susitarimų.
10.4. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės iš viso 18 601,93 Eur sumą. Atmesdamas šį reikalavimą teismas netinkamai nustatė Sutarties pasibaigimo momentą ir netinkamai įvertino bylos duomenis, Apeliantė mano, kad ji visiškai įrodė ir pagrindė reikalavimą priteisti iš atsakovės 18 601,93 Eur sumą.
10.5. Nors skundžiamame sprendime teismas nurodo, kad Nuomos sutartis pasibaigė 2020 m. gegužės 15 d., kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, tačiau tai absoliučiai neatitinka net pačios CK 6.494 straipsnio 3 dalies normos, kurioje nurodyta, kad išnuomoto daikto nuosavybės perėjimas iš nuomotojo kitam asmeniui yra pagrindas nuomos sutarčiai pasibaigti, jeigu to reikalauja nuomininkas. Nors atsakovė teigia, kad apie reikalavimą ir ketinimą nutraukti Nuomos sutartį informavo Ieškovę 2020 m. gegužės 22 d., tačiau tuo metu atsakovė tik išreiškė ketinimą / svarstymą, tačiau Nuomos sutarties nenutraukė. Tik nuo 2020 m. birželio 22 d., kai atsakovė grąžino Patalpas ieškovei, tapo žinoma, kad atsakovė nutraukia Nuomos sutartį. Tai reiškia, kad atsakovė vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį nuo 2020 m. birželio 23 d. (paskutine Nuomos sutarties galiojimo diena laikant 2020 m. birželio 22 d.). Būtent Patalpų grąžinimas reiškė, kad nuo šios datos atsakovė nutraukia Nuomos sutartį. Nuo šios datos yra skaičiuojami atsakovės mokėtini mokesčiai.
10.6. Ieškovė, teikdama reikalavimą dėl 3 mėnesių Nuomos mokesčio, kuris sudaro 8 400 Eur + PVM (iš viso – 10 164 Eur) sumą, neteikė reikalavimo įvykdyti prievolę natūra, nes prievolės įvykdymas natūra reikštų, kad atsakovė privalo vykdyti Nuomos sutartį ir naudotis Patalpomis. Tačiau tai nėra būtina, nes atsakovė galėjo rinktis būti ar nebūti Patalpose šiuo laikotarpiu, bet atsakovė bet kuriuo atveju privalo šiuo laikotarpiu mokėti Nuomos mokestį. Kadangi atsakovė Nuomos mokesčio už tuos 3 mėnesius ieškovei nesumokėjo, ieškovė liko negavusi pajamų, todėl minėta suma yra negautos pajamos, kurias sumokėti atsakovė privalo remiantis CK 6.245–6.249 straipsniuose įtvirtintomis sąlygomis.
10.7. Šioje byloje nustačius, kad atsakovė neturėjo teisės nutraukti Nuomos sutarties įvykus UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimui, atsakovė turėjo teisę nutraukti Nuomos sutartį šios sutarties Priedo Nr. 6 3 punktu aptartu atveju, už tai susimokėdama ieškovei iš anksto aptartą 6 000 Eur + PVM (iš viso – 7 260 Eur) mokestį.
10.8. Nagrinėjamu atveju atsakovė apie Nuomos sutarties nutraukimą pranešė 2020 m. birželio 22 d. grąžindama Patalpas ieškovei, nesilaikydama Nuomos sutartyje aiškiai numatytos tvarkos. Tačiau atsakovei nedingo pareiga sumokėti mokesčius, kuriuos ji turėjo ir privalėjo sumokėti nutraukdamas Nuomos sutartį ir šie atsakovės mokėtini mokesčiai yra lygūs 17 424 Eur sumai.
10.9. Dėl 1 177,86 Eur Nuomos mokesčio už 2020 m. birželio mėn. Patalpų nuomą skunde nurodoma, kad Nuomotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 1 d. raštu geranoriškai sutikusi sumažinti atsakovės mokamą Nuomos mokestį 50 proc. iki 1 400 Eur + PVM per mėnesį, kol Lietuvos Respublikoje galios karantinas, atliko vienašalį sandorį (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), kuris lygiai taip pat vienašaliai galėjo būti pakeistas, panaikintas. Taip ir įvyko – ieškovei universaliai perėmus reorganizavimo procese visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas, ieškovė panaikino vienašalį sandorį, taip pat nurodė tokio sprendimo priežastis. Nuolaida buvo panaikinta, kadangi esminė dalis karantino metu paskelbtų apribojimų buvo nutraukti 2020 m. birželio mėn. pradžioje ir karantino laikotarpio pratęsimas iki 2020 m. birželio 16 d., kaip teigė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, buvo daugiau susijęs su teisiniais aspektais, o ne su medicininiais ar verslo ribojimais. Todėl ieškovė turėjo visišką ir absoliučią teisę panaikinti vienašalį sandorį. Ieškovė 2020 m. gegužės 28 d. el. laišku informavo atsakovę, kad nuomotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ geranoriškai suteikta nuolaida bus nebetaikoma nuo 2020 m. birželio 1 d., todėl ieškovė turi pagrįstą teisę reikalauti atsakovės sumokėti 1 177,86 Eur Nuomos mokestį už laikotarpį iki 2020 m. birželio 22 d.
Atsiliepimas
11. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, ir priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
11.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.494 straipsnio 3 dalį, padarė klaidingas išvadas, jog Sutartis pasibaigė nuomininko reikalavimu Patalpų nuosavybės teisei perėjus iš vienos savininkės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – kitai savininkei – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patalpų nuosavybei perėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujai savininkei Ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovei išreiškus reikalavimą dėl nuomos santykių pasibaigimo, Sutartis pasibaigė įstatyme (CK 6.494 straipsnio 3 dalis) numatytu pagrindu.
11.2. Apeliaciniame skunde CK 6.494 straipsnio 3 dalis interpretuojama klaidingai tokiu būdu, kuris iškraipo ir net paneigia pačią šios teisės normos esmę, nustato jos taikymui papildomas šioje teisės normoje nenumatytas sąlygas.
11.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai, vadovaujantis vien subjektyvia apeliantės nuomone, teigiama, kad aiškindamas Sutarties 5.3.8 p. teismas pažeidė Sutarties aiškinimo taisykles, paneigė ieškovės teisę aiškinti sutartį, netinkamai vadovavosi teisės normomis bei teismų praktika. Tačiau apeliantės pateikiamas subjektyvus, bylos duomenims prieštaraujantis Sutarties 5.3.8 p. aiškinimas teismo buvo laikytas nepatikimu ne todėl, kad apeliantė neva neturi teisės aiškinti Sutartį, o todėl, kad apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jo nurodomas Sutarties aiškinimas atitiko tikrąją Sutarties šalių valią, tikruosius ketinimus, ir paneigiančių atsakovės byloje teiktus paaiškinimus.
11.4. Apeliantės bandomas įteigti Sutarties 5.3.8 p. ir jame vartojamų sąvokų „Pastatas“ ir „Patalpos“ aiškinimas prieštarauja ne tik Sutartyje pateiktam šių sąvokų apibrėžimui, bet ir byloje esančių duomenų visumai, šalių elgesiui Sutarties vykdymo metu, patalpų nuomotojo ir buvusio jų savininko atstovo paaiškinimams ir kt.
11.5. Apeliaciniame skunde nesutikimas su teismo išvada, kad Sutartimi atsakovė nebuvo atsisakiusi ir negalėjo atsisakyti teisės reikalauti Sutarties pasibaigimo pasikeitus Patalpų savininkui grindžiamas ir naujais, įrodinėjant ieškovės poziciją dėl Sutarties aiškinimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės nenurodytais argumentais.
11.6. Apeliantės reikalavimas priteisti iš atsakovės 18 601,93 Eur sumą teismo atmestas teisėtai ir pagrįstai. Nesant neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo apeliantė neįgijo teisės reikalauti jokių ieškinyje nurodytų sumų priteisimo.
Atsiliepimas
11.7. Apeliantė net neįrodė savo byloje reikštų reikalavimų, pvz., dėl 10 164 Eur nuomos mokesčio skolos. Ieškovė nesąžiningai prašė priteisti nuomos mokestį už laikotarpį, kai Patalpos jau buvo grąžintos apeliantei; reiškė reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo už tą patį laikotarpį pagal skirtingas sąskaitas ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
14. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės ieškinį konstatavęs, kad šioje civilinėje byloje atsakovė įrodė aplinkybę, numatytą kaip pagrindą Nuomos sutarčiai pasibaigti, įtvirtintą CK 6.494 straipsnio 3 dalyje. Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad Patalpų savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasikeitus į ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išreiškė nesutikimą Patalpų nuomos teisinius santykius su ieškove tęsti Nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis, todėl Nuomos sutartis nuo 2020 m. gegužės 15 d. pasibaigė CK 6.494 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu. Atsakovė, nutraukusi Nuomos sutartį remdamasi 6.494 straipsnio 3 dalimi, turėjo teisę pasinaudoti šia nuostata.
16. Ieškovė apeliaciniu skundu su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.494 straipsnio 3 dalį, o atsakovė neturėjo teisės reikalauti Nuomos sutarties pasibaigimo CK 6.494 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes nebuvo Patalpų nuosavybės perėjimo iš nuomotojo kitam asmeniui, neegzistavo aplinkybės, dėl kurių nuosavybės teisių perėjimas kitam Patalpų savininkui galėtų pakenkti atsakovės interesams, dėl to prioritetas turėjo būti teikiamas Sutarties išsaugojimui, be to, siekiant CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu nutraukti Sutartį, atsakovė turėjo įrodyti bent dvi aplinkybes, t. y. jog: 1) nuosavybė faktiškai perėjo naujam juridiniam asmeniui ir naujam nuomotojui; 2) egzistuoja realus pagrindas, dėl kurio toks perėjimas gali pakenkti nuomininko interesams. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.
17. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą, šiai bylai aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Priešingai nei mano apeliantė, apylinkės teismas, netenkindamas ieškovės ieškinio, savo sprendime tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, tarp jų ir įtvirtintą CK 6.494 straipsnio 3 dalyje.
18. CK 6.494 straipsnis reglamentuoja sutarties galiojimą daikto perėjimo kitam savininkui ar nuomininko mirties atvejais. Pagal CK 6.494 straipsnio 1 dalį, kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre. Nuomos sutartis lieka galioti ir tais atvejais, kai daiktas iš vienos valstybinės (savivaldybių) institucijos (nuomotojo) pereina kitai (2 dalis). Išnuomoto daikto nuosavybės perėjimas iš nuomotojo kitam asmeniui yra pagrindas nuomos sutarčiai pasibaigti, jeigu to reikalauja nuomininkas (3 dalis).
19. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog Patalpų savininke tapus ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekas nepasikeitė – Patalpų savininke liko tas pats asmuo, nes po reorganizacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo prijungta prie ieškovės, kuri buvo vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, patronuojanti bendrovė, tačiau su šiuo argumentu negalima sutikti.
20. Skundžiamame sprendime pagrįstai nurodoma, jog 2020 m. gegužės 14 d. atsakovės Nuomos sutarties pagrindu naudotos Patalpos nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2020 m. gegužės 14 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, juridiniam asmeniui pasibaigus po jo reorganizavimo (CK 2.95 straipsnio 2, 3 dalys). Nuo 2020 m. gegužės 15 d. Patalpos nuosavybės teise priklauso ieškovei, kuri po UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimo perėmė visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtas teises ir pareigas (CK 2.97 straipsnio 3 dalis). Nors iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimo ieškovė buvo vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, patronuojanti bendrovė, tačiau ieškovė buvo ir yra savarankiškas (skirtingas) juridinis asmuo (CK 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.50 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 1, 2 dalys, 3 straipsnis). Tai, kad po UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimo ieškovė perėmė visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas, priešingai nei mano apeliantė, nereiškia, kad 2020 m. gegužės 14 d. išregistravus UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Juridinių asmenų registro, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinis asmuo nepasibaigė, o atsakovė neturėjo teisės nutraukti Nuomos sutartį pasinaudojusi CK 6.494 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata.
21. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas klaidingai aiškina nuomos sutarties pasibaigimo momentą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimas prijungimo būdu nagrinėjamu atveju negali sąlygoti ir nesąlygoja CK 6.494 straipsnio 3 dalies taikymo. Šis apeliantės argumentas taip pat atmestinas. Pasisakydamas dėl šio argumento pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog CK 6.494 straipsnyje įtvirtintos nuostatos esmė sietina ne su išnuomoto objekto nuosavybės teisės perėjimo pagrindu – pirkimu / pardavimu, dovanojimu, reorganizavimu ar kt., o su esminiais sutarčių teisės principais. Sutiktina su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju tai, jog po UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimo ieškovė perėmė visas šios įmonės teises ir pareigas, patvirtina esant pagrindą konstatuoti išimtį iš sutarties uždarumo principo, o minėta išimtis leidžia ieškovei įstoti į Nuomos sutarties pagrindu susiformavusius santykius su atsakove. Tačiau įvertinus tai, kad sutartis yra ne vieno, o dviejų ir daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis), šalys turi teisę laisvai sudaryti ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), būtina vertinti, ar to pakanka, kad Nuomos sutartis tęstųsi, įvykus teisių perėmimui vienos iš šalių pusėje. Skundžiamame sprendime teismas pagrįstai nurodė, kad CK 6.494 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata atspindi sutarties laisvės principą, nes nuomos santykių tęstinumą, į juos įstojus naujam išnuomotų patalpų savininkui, susieja su kitos šalies (nuomininko) sutikimu, jog nuomos santykiai tęstųsi tomis pačiomis sąlygomis, tačiau su kitu asmeniu. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pasikeitus Patalpų savininkui (iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į ieškovę), atsakovė išreiškė nesutikimą Patalpų nuomos teisinius santykius su ieškove tęsti Nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis. Todėl, priešingai nei teigia apeliantė, apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog Nuomos sutartis nuo 2020 m. gegužės 15 d. pasibaigė CK 6.494 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu.
22. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, aiškindamas CK 6.494 straipsnio 3 dalį, nurodė, kad nagrinėjamu atveju Nuomos sutartis automatiškai pasibaigė nuo tada, kai iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla baigėsi po reorganizavimo, o toks CK 6.494 straipsnio 3 dalies aiškinimas iš esmės reikštų, kad nuomos sutartis baigiasi net ir nesant nuomininko valios. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliantės argumentas laikytinas subjektyvia skundžiamo sprendimo interpretacija. Pažymėtina, kad teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, todėl jame išdėstytos išvados negali būti aiškinamos selektyviai, atsietai viena nuo kitos. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodė, kad po patalpų savininko pasikeitimo nuomos sutartis CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu pasibaigia automatiškai, nesant nuomininko valios. Skundžiamo sprendimo 15 puslapio antroje pastraipoje yra aiškiai nurodyta, kad nagrinėjamu atveju pasikeitus Patalpų savininkui (iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į ieškovę), atsakovė išreiškė nesutikimą Patalpų nuomos teisinius santykius su ieškove tęsti Nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis, todėl Nuomos sutartis nuo 2020 m. gegužės 15 d. pasibaigė CK 6.494 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu. Toks teismo aiškinimas, priešingai nei mano apeliantė, visiškai atitinka CK 6.494 straipsnio 3 dalies turinį.
23. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, norėdama CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu nutraukti Sutartį, atsakovė turėjo įrodyti, kad: 1) nuosavybė faktiškai perėjo naujam juridiniam asmeniui ir naujam nuomotojui; 2) egzistuoja realus pagrindas, dėl kurio toks perėjimas gali pakenkti nuomininko interesams. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, paremti vien tik apeliantės klaidinga ir subjektyvia CK 6.494 straipsnio 3 dalies interpretacija, todėl atmestini.
24. Iš šios nutarties 18 punkte jau aptartos CK 6.494 straipsnio 3 dalies nuostatos turinio aiškiai matyti, jog nuomos sutarčiai pasibaigti reikia tokių dviejų sąlygų: 1) išnuomoto daikto nuosavybės perėjimo iš nuomotojo kitam asmeniui; 2) nuomininko reikalavimo. Taigi, išskyrus minėtas dvi sąlygas, kurių egzistavimas nagrinėjamoje byloje buvo neginčijamai nustatytas, ši teisės norma nenumato jokių kitų papildomų sąlygų, susijusių su pakenkimu nuomininko interesams dėl nuosavybės perėjimo. Tokio pobūdžio papildomos sąlygos nėra numatytos ir teismų praktikoje.
25. Atmestini apeliantės teiginiai, jog skundžiamame sprendime teismas netinkamai vadovavosi sutarčių aiškinimo principais, netinkamai aiškino CK 1.2 straipsnyje numatytą sutarčių laisvės principą, todėl įtvirtino absoliučią teisę nuomininkui nesant jokio realaus pagrindo nepagrįstai išeiti iš sutartinių santykių ir nebevykdyti sutartinių įsipareigojimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju CK 6.494 straipsnio 3 dalies nuostatoje įtvirtinta nuomininko teisė reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo dėl pasikeitusio išnuomotų patalpų savininko atspindi pamatinį sutarties laisvės principą, nes nuo nuomininko nepriklausančios aplinkybės – nuomojamų patalpų savininko pasikeitimas, kaip sutarties uždarumo principo išimtis, – negali būti pagrindu versti nuomininką (atsakovę) tęsti sutartį, be kita ko, tomis pačiomis sąlygomis, su asmeniu (šiuo atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“), kurio jis nepasirinko ir su kuriuo nesiderėjo dėl sutarties sąlygų. Atitinkamai nuomininkas, ketinantis pasinaudoti įstatymo jam suteikta teise reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo dėl pasikeitusio išnuomotų patalpų savininko, negali būti įpareigojamas pasiteisinti, kodėl jis nesutinka tęsti nuomos teisinių santykių su naujuoju patalpų savininku, juo labiau įrodyti ieškovės subjektyviai nurodomą kaip privalomą tokio pasikeitimo neigiamą įtaką jo interesams. Dėl šios priežasties nėra ir jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju atsakovė Nuomos sutartį nutraukė nesant jokio realaus pagrindo. Kaip jau ne kartą minėta, patalpų nuosavybei perėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei, įvyko CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatytas daikto nuosavybės perėjimas kitam asmeniui, todėl pasikeitus Patalpų savininkui Nuomos sutartis būtų likusi galioti tik tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų pasinaudojusi jai suteikta teise reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo.
26. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai aiškino Nuomos sutarties 5.3.8 p., šiame punkte vartojamas sąvokas „Patalpos“ ir „Pastatas“, skundžiamame sprendime paneigė ieškovės teisę aiškinti Sutartį vien todėl, kad ji nedalyvavo jos sudaryme, siekdamas nustatyti Nuomos sutarties šalių motyvus, ketinimus bei tikslus, rėmėsi vien tik atsakovės nuomone. Nors pažodžiui skaitant Sutartį ir yra nurodyta, kad tik pasikeitus Pastato savininkui (o ne Patalpų savininkui) Nuomos sutartis Nuomininkui lieka galioti ir Nuomininkas atsisako teisės pasinaudoti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatyta teise, tačiau šalių tikroji valia ir susitarimas sudarant Nuomos sutartį buvo numatyti, kad Nuomininkas atsisako teisės pasinaudoti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatyta teise, kai Patalpos pereina naujam savininkui, o ne pats Pastatas. Nagrinėjamu atveju nuomos objektas ir išnuomotas daiktas pagal Nuomos sutartį buvo Patalpos. Pastatas niekuomet nebuvo nuomos objektu. Taigi šalys Nuomos sutartimi negalėjo susitarti dėl teisių atsisakymo dėl objekto, kuris nėra ir negali būti sutarties dalyku. Apeliantei akivaizdu, kad šalių susitarimas, įtvirtintas Nuomos sutartyje, buvo dėl Patalpų (ne Pastato), Nuomos sutarties tęstinumo ir CK 6.494 straipsnyje 3 dalyje numatytos teisės atsisakymo, siekiant išsaugoti nuomos santykius. Su šiais argumentais negalima sutikti.
27. Nuomos sutarties 5.3.8. punkte yra nurodyta, jog: „Šalys susitaria, kad pasikeitus Pastato, kuriame yra Patalpos, savininkui, ši Sutartis lieka galioti naujam Pastato savininkui. Tuo pačiu Nuomininkas įsipareigoja tęsti nuomos santykius ir laiku bei tinkamai vykdyti savo prievoles pagal šią Sutartį naujo savininko atžvilgiu, taip pat besąlygiškai ir neatšaukiamai atsisako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.494 straipsnio 3 dalyje numatytos teisės ir nereikalaus šios Sutarties pasibaigimo. Nuomininkas taip pat įsipareigoja Nuomotojui arba naujajam savininkui paprašius, per 3 (tris) darbo dienas pateikti naujajam savininkui rašytinį patvirtinimą apie tai, kad vykdydamas aukščiau šiame punkte nurodytas prievoles, Nuomininkas tęsia nuomos santykius naujojo savininko atžvilgiu bei šios Sutarties nenutrauks“.
28. CK 6.193 straipsnyje įtvirtinta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į sutarties prigimtį, esmę ir jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
29. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Priešingai nei teigia apeliantė, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad savo nesutikimą su apeliantės siūlomu Sutarties 5.3.8. p. aiškinimu teismas grindė bylos duomenų ir Sutarties sąlygų visumos analize, tinkamai vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, o ne vien atsakovės nuomone ir (ar) nurodytais faktais. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina ir tai, kad apeliantės pateikiamu Sutarties 5.3.8 p. aiškinimu teismas nesivadovavo ne dėl to, kad apeliantė, jos teigimu, neturi teisės aiškinti Sutartį, nes nedalyvavo ją sudarant, o todėl, kad ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės byloje teiktus paaiškinimus ir pagrindžiančių, kad būtent ieškovės nurodomas Sutarties aiškinimas atitiko tikrąją Sutarties šalių valią. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo vadovautis apeliaciniame skunde ieškovės pateikiamu subjektyviu (plečiamu) Sutarties 5.3.8. p. aiškinimu.
31. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pažodiniame Nuomos sutarties 5.3.8. p. tekste yra kalbama apie Pastato, kuris yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, o ne Patalpų savininko pasikeitimo atvejį. Taip pat nėra pagrindo abejoti sąvokų „Patalpos“ ir „Pastatas“ reikšmėmis, nes jos yra aiškiai atskleistos Nuomos sutarties 1.1. punkte. Skundžiamame sprendime yra pagrįstai nurodyta, jog tai, kad Nuomos sutarties 5.3.8. punkte yra kalbama apie Pastato savininko, o ne Patalpų savininko pasikeitimą, savaime nesudaro pagrindo Nuomos sutartį aiškinti ieškovės prašomu būdu. Byloje esantys duomenys apie šalių elgesį Nuomos sutarties vykdymo metu patvirtina, kad keičiantis atsakovei išnuomotų Patalpų (ne Pastato) savininkui atsakovė kas kartą iš naujo svarstė dėl ketinimo pasinaudoti teise reikalauti laikyti Nuomos sutartį pasibaigusia. Patalpas įsigijus O. M. ir A. M. ji tokia teise nusprendė nesinaudoti, nors to atskirai ir neįtvirtino, o patalpas įsigijus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovė minėta teise taip pat nesinaudojo ir tai įtvirtino raštiškai 2020 m. sausio 10 d. susitarime. Priešingai nei mano apeliantė, aptartos aplinkybės patikimai patvirtina, kad Nuomos sutarties 5.3.8. punkte įtvirtinta sąlyga negali būti aiškinama kaip įtvirtinanti atsakovės atsisakymą reikalauti Nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus Patalpų, o ne Pastato savininkui.
32. Nors, apeliantės manymu, atsakovė Nuomos sutarties 5.3.8. punkte galėjo atsisakyti ir atsisakė teisės reikalauti Nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus Patalpų savininkui, o priešingas aiškinimas būtų nelogiškas, neatitinkantis Nuomos sutarties esmės, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju įstatymas apskritai nenumato galimybės atsisakyti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus išnuomotų patalpų savininkui, todėl net jeigu tokia nuostata būtų įtvirtinta Nuomos sutartyje, ji būtų niekinė ir negaliojanti nuo Sutarties sudarymo momento. Šią išvadą apylinkės teismas pagrindė pagrįstai nurodydamas, kad CK 1.137 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, jog atsisakymas įgyvendinti civilinę subjektinę teisę nepanaikina šios teisės, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, o teisės teorijoje ši teisės nuostata aiškinama kaip draudžianti civilinių teisių subjektams savo susitarimu riboti civilinių teisių įgyvendinimą. Todėl atsisakymas įgyvendinti civilines teises nesukelia teisinių padarinių, o susitarimas atsisakyti pažeistų ar ginčijamų civilinių teisių ir teisėtų interesų teisminio gynimo negalioja.
33. Apeliaciniame skunde apeliantės nuomonė, kad atsakovė Nuomos sutarties 5.3.8. punkte galėjo atsisakyti ir atsisakė teisės reikalauti Nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus Patalpų savininkui, o kartu ir skundžiamo sprendimo neteisėtumas yra grindžiami nurodant ir cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011; 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; 2017 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. ?3K-3-351-611/2017; 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.). Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodomų Aukščiausiojo Teismo bylų faktinės aplinkybės ne tik iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, tačiau daugeliu atvejų minėtose bylose yra pasisakoma dėl kitų, neaktualių nagrinėjamai bylai teisės normų aiškinimo, todėl aptariamu atveju jomis remtis nėra teisinio pagrindo.
34. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Apeliaciniame skunde labai plačiai dėstomi motyvai, kodėl ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteisiamas 17 424 Eur Nuomos sutarties nutraukimo mokestis, tačiau šį reikalavimą ieškovė tiesiogiai sieja su Nuomos sutarties nutraukimo neteisėtumu, vienašališkumu. Tačiau nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovę saisčiusi Nuomos sutartis pasibaigė nuo 2020 m. gegužės 15 d., atsakovei įgyvendinus teisę reikalauti Nuomos sutarties pabaigos pasikeitus išnuomotų Patalpų savininkui pagal CK 6.494 straipsnio 3 dalį, o ne atsakovei vienašališkai šią Sutartį nutraukus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė ieškovei iš atsakovės nepriteisti minėto 17 424 Eur Nuomos sutarties nutraukimo mokesčio. Be to, apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl minėto reikalavimo jau buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui ir dėl jų teismas itin išsamiai pasisakė skundžiamame sprendime, todėl, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartoja ir dėl šių argumentų papildomai nepasisako.
35. Dėl 1 177,86 Eur Nuomos mokesčio už 2020 m. birželio mėn. priteisimo apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas dvišalis susitarimas dėl nuomos kainos karantino laikotarpiu sumažinimo. Teigia, kad nuomos kainos sumažinimas iki karantino pabaigos buvo vienašalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoris, kurį apeliantė teisėtai vienašališkai panaikino, todėl atsakovė turėjo pareigą už 2020 m. birželio mėnesį mokėti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės sutartą sumažintą, o viso Sutartyje numatyto dydžio nuomos mokestį. Su šiais argumentais negalima sutikti.
36. Skundžiamame sprendime pagrįstai nurodoma, kad byloje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. kovo 16 d. paskelbus karantiną Lietuvos Respublikoje dėl COVID-19 plitimo grėsmės atsakovė kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu karantino laikotarpiu atleisti ją nuo Nuomos mokesčio pagal Nuomos sutartį mokėjimo. Derybos dėl šio atsakovės pasiūlymo vyko žodžiu, per nuotolį, ir baigėsi sėkmingai atsakovei ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiekus sutarimą, kad pagal Nuomos sutartį atsakovės mokėtinas Nuomos mokestis mažinamas 50 procentų, iki galios Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas. Į bylą yra pateiktas ieškovės 2020 m. balandžio 1 d. rašytinis patvirtinimas apie tokio šalių pasiekto susitarimo dėl Nuomos sutarties pakeitimo turinį. Karantinas Lietuvos Respublikoje galiojo iki 2020 m. birželio 16 d., tačiau ieškovė 2020 m. gegužės 28 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad nuo 2020 m. birželio 1 d. ji nebetaikys Patalpų nuomos kainai 50 procentų nuolaidos. Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės 2020 m. gegužės 28 d. pareiškimas apie vienašališkai priimtą sprendimą nuo 2020 m. birželio 1 d. netaikyti šio susitarimo dėl Nuomos sutarties pakeitimo vertintinas kaip akivaizdus CK 6.59 straipsnyje įtvirtinto draudimo vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas pažeidimas. Dėl to, priešingai nei akcentuojama apeliaciniame skunde, apeliantė neturėjo teisės vienašališkai panaikinti minėtą sandorį ir reikalauti iš ieškovės už 2020 m. birželio mėnesio 1–22 dienas mokėti viso Sutartyje numatyto dydžio nuomos mokestį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 1 177,86 Eur sumą.
37. Įvertinęs visus kitus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
38. Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 344,98 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės atstovas advokatas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovė sumokėjo 2 344,98 Eur (2021 m. gruodžio 13 d. Advokatų profesinės bendrijos Triniti Jurex teisinių paslaugų suvestinė). Tačiau šios patirtos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatytą maksimalų išlaidų dydį, todėl, atsižvelgiant į šias Rekomendacijas, minėta bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1 972,62 ir priteistina atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1 972,62 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt du eurus šešiasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.