Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, „ERGO Insurance“ SE, atstovaujamas „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo, kuriuo buvo ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl ginčo faktinių aplinkybių

15. Nagrinėjamoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad:

15.1. 2019 m. spalio 22 d. atsakovė, kaip administratorius, ir daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija sudarė sutartį Nr. MBU-SUT-19-557 (toliau – Sutartis), kuria administratorius įsipareigojo teikti namo ((duomenys neskelbtini)) ir namui priskirtos teritorijos butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o namo butų ir kitų patalpų savininkai sumokėti už administratoriaus suteiktas paslaugas (3.1 papunktis).

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

16. Apeliaciniame skunde iš esmės įrodinėjama, kad atsakovė Sutartimi neįsipareigojo teikti sniego/ledo šalinimo nuo daugiabučio namo stogo paslaugų. Pasak atsakovės, daugiabučio namo valdytojas yra daugiabučio namo savininkų bendrija, o atsakovė yra techninis prižiūrėtojas. Atsakovės teigimu, ji yra techninis prižiūrėtojas, kurio pareigos nustatytos Sutartimi, todėl pareigų apimtis yra mažesnė negu valdytojo.

17. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

18. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, sistemiškai aiškindamas CK 4.84 straipsnio 1, 2, 12 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad administratorius gali veikti dviem atvejais: pirma, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia savininkų bendrijos (arba ji likviduota) arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties (arba ji nutraukta) (būti paskirtuoju administratoriumi), antra, kai tokie savininkai pasirenka vieną iš šių bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų (įsteigia savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį) ir dar sudaro sutartį su administratoriumi (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-403/2023).

19. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta anksčiau, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra įsteigę bendriją. Taip pat nustatyta, jog bendrija 2019 m. spalio 22 d. sudarė Sutartį su atsakove, kaip administratore, kuri įsipareigojo teikti namo ir namui priskirtos teritorijos butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o namo butų ir kitų patalpų savininkai sumokėti už administratoriaus suteiktas paslaugas. Taigi, šiuo atveju atsakovė (administratorius) veikia bendrijos ir administratoriaus sudarytos Sutarties pagrindu.

20. CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).

21. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).

22. Įvykio dieną galiojęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (redakcija nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) nustatė, kad statinio techninė priežiūra – tai statinio naudotojo organizuojama šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę (2 straipsnio 82 punktas). Šio įstatymo 48 straipsnis taip pat nustatė, kad statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (1 dalis); statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę (3 dalis); statinio techninę priežiūrą sudaro nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas (5 dalis).

23. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nustatyta, kad teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir Sutarties nuostatas, darė išvadą, jog prie administratoriui perduodamų funkcijų nėra konkrečiai įvardyta stogo priežiūra (dėl besikaupiančio sniego ir ledo), tačiau iš sutarties turinio analizės konstatavo, kad bendrija administratoriui perdavė iš esmės visas namo eksploatavimo, priežiūros funkcijas, o sau pasiliko teisę bendrijos narių susirinkime spręsti dėl didesnės vertės papildomų darbų poreikio bei kaštų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.

24. Sutartimi atsakovė įsipareigojo už Sutarties 5.1 punkte nurodytus tarifus teikti paslaugas, tokias kaip administravimą, eksploatavimą, remonto, rekonstrukcijų ir atnaujinimo darbus, kt. Sutarties 1.2.3 punktas paslaugų sąvoką apibrėžė kaip administratoriaus savininkams teikiamas namo administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas. Sutarties 1.2.4 punktas nustatė, kad bendro naudojimo objektai reiškia bendro naudojimo patalpas, bendrąsias namo konstrukcijas ir bendrąją inžinerinę įrangą. Sutarties 1.2.6 punktas bendrąsias pastato konstrukcijas apibrėžė kaip pagrindines namą laikančias (pamatus, sienas, perdengimus, stogą) ir kitas konstrukcijas (balkonų bei laiptinių konstrukcijas, fasadų apdailos elementus, įėjimo į namą laiptus ir duris). Sutarties 1.2.8 punkte taip pat nustatyta, jog eksploatavimas – namo pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo ir patikimumo (būklės) stebėjimas, vertinimas ir palaikymas, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (šalto vandentiekio ir buitinės kanalizacijos sistemų, elektros bendrojo naudojimo instaliacijos, vėdinimo, priešgaisrinės sistemos bei dūmų ištraukimo, priešgaisrinės signalizacijos sistemų, vaizdo stebėjimo kamerų, keleivinių ir šiukšlių pašalinimo liftų) saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, gaisrinės saugos palaikymas, durų telefono spynos priežiūra. Administravimas, pagal Sutarties 1.2.9 punktą – butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas, kai administratorius atlieka veiksmus, būtinus namo bendrojo naudojimo objektų techninės būklės išsaugojimui ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Komunalinės paslaugos – buitinių ir statybinių atliekų išvežimas, namo bendrojo naudojimo patalpų, įskaitant požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, valymas bei lauko teritorijos priežiūra (1.2.10 punktas) (el. b. 1 t., b. l. 127–134).

25. Atsižvelgiant į nagrinėjamam klausimui aktualias Sutarties nuostatas spręstina, jog Sutarties nuostatos (atsakovės prisiimtų įsipareigojimų apimtis ir pobūdis) bei byloje esanti faktinį Sutarties vykdymą patvirtinanti medžiaga lemia išvadą, kad statinio techninė priežiūra (bendrojo naudojimo objektų (namo konstrukcijų, bendrųjų naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos) šiuo atveju vykdytina atsakovės, kartu prisiimant ir įsipareigojimus statinį administruoti, teikiant namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

26. Šiame kontekste aktuali atsakovės pozicija, jog ji prisiėmė tik aiškiai Sutartyje apibrėžtų paslaugų teikimą ir neprisiėmė visų prievolių, įtvirtintų STR 1.07.03:2017 techniniam prižiūrėtojui. Nagrinėjamam klausimui, sprendžiant dėl atsakovės, kaip pastato administratorės, pareigos valyti susikaupusį sniegą, ledą nuo pastato stogo, aktualios STR 1.07.03:2017 nuostatos.

27. STR 1.07.03:2017 10.3 punkte įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų valdytojo sąvoka – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus. STR 1.07.03:2017 84–85 punktuose įtvirtinta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją; valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi šiame reglamente nurodytais teisės aktais, reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę.

28. STR 1.07.03:2017 12 punkte nurodoma, kad pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai, be kita ko, yra siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (12.5 punktas). Mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu (13.3 punktas). 18 punkte nustatyta pareiga periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas.

29. Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (STR 1.07.03:2017 96 punktas).

30. Įvertinus STR 1.07.03:2017 pateiktą reglamentavimą ir aktualias Sutarties nuostatas, teigti, jog Sutartimi atsakovė prisiėmė tik įsipareigojimus neapimančius sniego valymo nuo stogo paslaugų, nėra pagrindo. Kaip nustatyta iš byloje esančios įrodymų visumos, daugiabučio namo bendrija sudarė Sutartį su atsakove tuo tikslu, kad atsakovė daugiabučio namo savininkams teiktų namo administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas. Sutarties turinys, atsakovės prisiimtų įsipareigojimų apimtis, leidžia daryti išvadą, kad atsakovei buvo perduota visa daugiabučio namo priežiūra, o ne atskira dalis. Atitinkamai, atsakovė įsipareigojo teikti visas daugiabučio namo priežiūros funkcijas, o bendrija perdavė dokumentus bei informacija, kuri yra būtina tinkamam prievolių vykdymui. Iš to išplaukia, kad atsakovė Sutarties pagrindu buvo paskirta bendrojo naudojimo objektų administratoriumi (valdytoju), o ne techniniu prižiūrėtoju.

31. Nors atsakovė teigia, kad ji veikė ne kaip daugiabučio namo valdytojas, bet techninis prižiūrėtojas, prisiimdama tik tam tikras prievoles ir teikdama aiškiai sutartyje apibrėžtas paslaugas, su tuo nėra pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, o ne remiamasi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (nutarties 21 punktas). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Sutartyje įtvirtinta, kad namo vadybininkas – administratoriaus įgaliotas darbuotojas, kuriam yra pavesta organizuoti paslaugų teikimą, kontroliuoti paslaugas teikiančių administratoriaus ar trečiųjų asmenų, su kuriais administratorius sudaro sutartis, darbuotojų darbą, bendradarbiauti su statytoju ir savininkais ar jų įgaliotais asmenimis teikiant sutartyje nurodytas paslaugas (1.2.11 papunktis); nustatytas administratoriaus įsipareigojimas teisės aktų nustatyta tvarka paskirti už namo atskiras inžinerines sistemas atsakingus asmenis, turinčius reikiamą kvalifikaciją bei atestatus (2.1 papunktis) – iš esmės atitinka aptartas STR 1.07.03:2017 84 –85 punktų nuostatas. Sutarties nuostatos dėl visų veiksmų, kurie būtini siekiant išsaugoti namo bendrojo naudojimo objektus (tarp kurių ir stogas) (1.2.4 ir 1.2.6 papunkčiai) ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį atlikimo (4.1.1.18 papunktis), leidžia daryti išvadą, kad atsakovei, kaip daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratoriui, buvo pavesta organizuoti visą namo techninę priežiūrą, todėl jai gali kilti atsakomybė už padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros.

32. Priešingos išvados neleidžia daryti ir atsakovės elgesys Sutarties vykdymo metu. Kaip nustatyta byloje, atsakovė 2022 m. gruodžio 15 d. patalpino pranešimą vidinėje įmonės sistemoje, kuris buvo adresuotas namo (duomenys neskelbtini), gyventojams. Jame pateikiama svarbi informacija dėl varveklių – nurodyta, kad dėl temperatūrų svyravimų ant daugiabučio namo stogo ir laiptinių stogelių gali susidaryti varvekliai. Gyventojai įspėjami būti atsargūs – nestovėti po varvekliais ir nestatyti po jais transporto priemonių, o pastebėjus pavojingus darinius, informuoti administratorių. Primenama, kad remiantis teisės aktais nuo daugiabučių namų būtina šalinti susidariusius varveklius. Nurodyta, kad užfiksavę pavojingai kabančius varveklius arba gavę pranešimą apie pavojingus ledo darinius, tinkamai pasirūpins gyventojų saugumu ir nedelsdami inicijuos pavojų keliančių varveklių šalinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į atsakovės elgesį, kai ieškovas informavo apie jo automobiliui sukeltą žalą – atsakovė sutiko atlyginti 50 proc. automobiliui padarytos žalos (el. b. 1 t., b. l. 74). Be to, po žalos padarymo automobiliui ir po ieškovo kreipimosi atsakovė apjuosė teritoriją juosta „STOP“ (el. b. 1 t., b. l. 87–88). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė suvokė savo, kaip daugiabučio namo administratoriaus, Sutartimi prisiimtas pareigas užtikrinti būtinųjų reikalavimų laikymąsi (STR .07.03:2017 12.5, 13.3, 96 punktai). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė pažeidė savo kaip namo administratoriaus pareigą rūpestingai ir atidžiai vykdyti namo bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą (į kurią patenka ir pareiga periodiškai valyti nuo namo stogo sniegą) taip pat ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai, todėl nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išanalizavus byloje esančių įrodymų visumą, bylos duomenys yra pakankami konstatuoti iš Sutarties kylančių pareigų apeliantei užtikrinti pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių bei pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai savalaikį neužtikrinimą. Atsakovė iki įvykio žinodama apie oro sąlygas, besiformuojančius varveklius ir jų keliamą grėsmę, nesiėmė jokių veiksmų apžiūrėti daugiabučio namo stogą, įvertinti jo būklę ir esant tam tikriems defektams pasiūlytų jų šalinimo priemones bendrijai ir/ar namo bendraturčiams. Šis atsakovei Sutarties pagrindu tenkančios pareigos tinkamas nevykdymas buvo pirminė priežastis, kodėl ant namo stogo susikaupęs sniegas/ledas, keliantis grėsmę žmonėms ir aplinkai, savalaikiai nuo namo stogo nebuvo pašalintas, o vėliau nukrito ir sugadino prie namo stovintį ieškovo automobilį.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

35. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo principą kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis); tai reiškia, kad įrodinėja tas kas teigia.

36. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

37. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

38. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

39. Nagrinėjamos bylos kontekste ieškovas teigė, kad automobilis buvo apgadintas nukritus sniegui/ledui nuo pastato, adresu (duomenys neskelbtini) ir teikė atitinkamus įrodymus, paaiškinimus, kuriuos vertino pirmosios instancijos teismas visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo pateiktos nuotraukos, kuriose fiksuoti ant žemės esantys ledo gabalai, ant namo dalies stogo tebekabantys varvekliai, ieškovo pateikti paaiškinimai, kad pamatęs apgadintą automobilį, šoko būsenos nuvalė ant jo buvusios ledo gabalus, todėl ant automobilio jų nesimato, automobiliui (kapotui, priekiniam stiklui, stogui) padarytų pažeidimų pobūdis (vizualiai įvertinus) leidžia spręsti, kad ieškovas įrodė, jog jam priklausantis automobilis buvo pastatytas jo gyvenamosios vietos, daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme ir automobilio pažeidimus lėmė nuo namo stogo nukritę ledo (sniego) gabalai (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, jų pažeidimo nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo padarytos iš įrodymų visumos, įvertinus visų byloje surinktų įrodymų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, įrodomąją reikšmę, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti, atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Teismo sprendimo motyvai neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, o tai, kad atsakovė turi kitą nuomonę dėl įrodymų vertinimo, nesudaro pagrindo abejoti teismo padarytų išvadų bei motyvų tinkamumu.

41. Atsakovė taip pat teigia, kad ieškovas pastatė automobilį pažeisdamas kelių eismo taisykles, dėl ko atsakovei neturėtų būti taikoma civilinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovės argumentu nesutinka. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilis buvo pastatytas pažeidžiant kelių eismo taisykles. Iš ieškovo į bylą pateiktų įvykio nuotraukų nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo automobilis buvo pastatytas pažeidžiant kelių eismo taisykles, tuo tarpu kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovės argumentus, pati atsakovė į bylą neteikė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo veiksmai, pasistatant automobilį šalia atsakovės administruojamo gyvenamojo namo, negali būti pripažinti rizikos prisiėmimu, dėl ko, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, būtų netaikoma atsakovės civilinė atsakomybė.

42. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai vertino įrodymus bei tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias daugiabučio namo administratoriaus pareigas ir civilinę atsakomybę, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

45. Ieškovas laikomas laimėjusiu bylą ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nepateikė patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.