Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius atstovui advokato padėjėjui Simui Lilui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Vilnius dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, – Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, ERGO Insurance SE, atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

15. Teismo vertinimu, nurodytas aplinkybes papildomai patvirtina ir atsakovės 2023 m. rugsėjo 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikto 2022 m. gruodžio 15 d. pranešimo patalpinto vidinėje įmonės sistemoje, adresuoto namo (duomenys neskelbtini) gyventojams, turinys, kuriuo gyventojams pateikiama svarbi informacija dėl varveklių – nurodyta, kad dėl temperatūrų svyravimų ant daugiabučio namo stogo ir laiptinių stogelių gali susidaryti varvekliai. Gyventojai įspėjami būti atsargūs – nestovėti po varvekliais ir nestatyti po jais transporto priemonių, o pastebėjus pavojingus darinius, informuoti administratorių. Primenama, kad remiantis teisės aktais nuo daugiabučių namų būtina šalinti susidariusius varveklius. Nurodyta, kad užfiksavę pavojingai kabančius varveklius arba gavę pranešimą apie pavojingus ledo darinius, (mes) tinkamai pasirūpins gyventojų saugumu ir nedelsdami inicijuos pavojų keliančių varveklių šalinimą. Įvertinęs aptarto pranešimo turinį teismas sprendžia, kad dėl tuo metu buvusių oro sąlygų, egzistavo didelė tikimybė, sniego (ledo) (varveklių) susiformavimui ant pastato stogo. Taigi, kaip minėta, tai tik patvirtina, kad ieškovui priklausančio automobilio, pastatyto vidiniame namo (duomenys neskelbtini) kieme pažeidimus lėmė nuo namo stogo nukritę ledo (sniego) gabalai.

16. Aplinkybių dėl automobilio stovėjimo būtent vidiniame namo (duomenys neskelbtini), kieme ir įvykio laiko – 2022 m. gruodžio mėn. atsakovė neginčijo.

19. Pagal CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.

20. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis gyvenamasis namas. Byloje esantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų cento išrašas patvirtina, kad namui (duomenys neskelbtini), nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija) – Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrija. Įrašas galioja nuo 2017 m. lapkričio 24 d.

22. Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reguliuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

23. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, sistemiškai aiškindamas CK 4.84 straipsnio 1, 2, 12 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad administratorius gali veikti dviem atvejais: pirma, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia savininkų bendrijos (arba ji likviduota) arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties (arba ji nutraukta) (būti paskirtuoju administratoriumi), antra, kai tokie savininkai pasirenka vieną iš šių bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų (įsteigia savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį) ir dar sudaro sutartį su administratoriumi (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-403/2023).

24. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, administratorius pagal sutartį (ne pagal paskyrimą) gali būti atsakingas už padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, bet tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta ir įrodyta, kad jis nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014, 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-491-219/2016; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

25. Nustatyta, kad 2019 m. spalio 22 d. atsakovė (tuometis pavadinimas UAB „Mano būstas Vilnius“ juridinio asmens kodas 121480265, kuri vėliau buvo prijungta prie UAB „Naujamiesčio būstas“, juridinio asmens kodas 121452091, kuri po reorganizavimo pakeitė pavadinimą į UAB Mano Būstas Vilnius, juridinio asmens kodas 121452091 (VĮ Registrų centro duomenys ir ieškovo pateiktas 2019 m. gegužės 7 d. VĮ Registrų centro Informacinis leidinys Nr. 2019-127), kaip administratorius, ir Bendrija sudarė sutartį Nr. MBU-SUT-19-557, kuria administratorius įsipareigojo teikti namo ((duomenys neskelbtini)) ir namui priskirtos teritorijos butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o namo butų ir kitų patalpų savininkai sumokėti už administratoriaus suteiktas paslaugas (3.1 papunktis). Apibrėžiant sutartyje vartojamas sąvokas, nurodyta, kad paslaugos – tai administratoriaus savininkams teikiamos namo administravimo, eksploatavimo bei komunalinės paslaugos (1.2.3 papunktis). Bendro naudojimo objektai reiškia bendro naudojimo patalpas, bendrąsias namo konstrukcijas ir bendrąją inžinerinę įrangą (1.2.4 papunktis). Sutarties 1.2.6 papunktyje nurodyta, kad bendrosios pastato konstrukcijos reiškia pagrindines namą laikančias (pamatus, sienas, perdenginius, stogą) ir kitas konstrukcijas (balkonų bei laiptinių konstrukcijas, fasadų apdailos elementus, įėjimo į namą laiptus ir duris). Eksploatavimas – namo pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo ir patikimumo (būklės) stebėjimas, vertinimas ir palaikymas, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (šalto vandentiekio ir buitinės kanalizacijos sistemų, elektros bendrojo naudojimo instaliacijos, vėdinimo, priešgaisrinės sistemos bei dūmų ištraukimo, priešgaisrinės signalizacijos sistemų, vaizdo stebėjimo kamerų, keleivinių ir šiukšlių pašalinimo liftų) saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, gaisrinės saugos palaikymas, durų telefono spynos priežiūra.

26. Sutartimi atsakovė, kaip administratorius, teikdama administravimo paslaugas už 5.1 punkte nurodytą administravimo tarifą, įsipareigojo, be kita ko, organizuoti administratoriaus pasitelktų rangovų garantinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą, paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų kokybės kontrolę (4.1.1.1 papunktis); administruoti sutartis su administratoriaus pasitelktais subrangovais ir paslaugų teikėjais (4.1.1.2 papunktis); teikti informaciją apie suteiktas paslaugas bei apie bendrojo naudojimo objektų būklę, kliento įgaliotam asmeniui pateikus raštišką prašymą (4.1.1.3 papunktis); pateikti rekomenduojamų papildomų darbų sąrašą ir suderinus su klientu organizuoti jų vykdymą (4.1.1.4 papunktis); iš anksto derinti su klientu reikalingus atlikti papildomus darbus, jeigu kiekvienu atskiru atveju tokių darbų (įskaitant įsigyjamų medžiagų kainą) vertė yra didesnė nei 400 Eur be PVM ir iki kiekvieno mėnesio 5 dienos pateikti kliento pirmininkui ar jo įgaliotam asmeniui pasirašyti papildomų darbų aktus (4.1.1.5 papunktis); apskaičiuoti mokesčius už suteiktas paslaugas, juos paskirstyti tarp savininkų, pateikti savininkams mokėjimo pranešimus, teikti raginimus, išieškoti skolas ir kt. (4.1.1.6–4.1.1.10 papunkčiai); vykdyti pastato apžiūras, defektų nustatymą, rengti pasiūlymus defektams šalinti, rangovų kainų apklausas, pateikti klientui rangovų paruoštas sąmatas rangovo parinkimui (4.1.1.13 papunktis); vykdyti savininkų (gyventojų) priėmimą, konsultacijų namo eksploatavimo klausimais teikimą (4.1.1.14 papunktis); sudaryti namo aprašą, pildyti techninės priežiūros žurnalą bei kitus privalomus namo techninius dokumentus (4.1.16 papunktis); atlikus kasmetinę namo apžiūrą, rekomenduojamų remonto (paprasto ar kapitalinio) darbų sąrašo pateikimas ir darbų organizavimas (suderinus su bendrijos pirmininku) (4.1.1.17 papunktis); atlikti visus veiksmus, kurie būtini siekiant išsaugoti namo bendrojo naudojimo objektus ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį (4.1.1.18 papunktis). Taip pat teikiant namo eksploatavimo paslaugas už 5.1 punkte nurodytus tarifus atlikti bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų tinklų bei įrengimų priežiūrą (4.1.3 papunktis); atlikti elektros ūkio priežiūros darbus (4.1.2.3 papunktis); vykdyti kitus STR 1.12.05.2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ reikalavimus, jei šalys nesusitarė kitaip (4.1.2.3.3 papunktis). Sutartimi šalys taip pat aptarė ir administratoriaus bendro pobūdžio įsipareigojimus, tarp kurių ir glaudžiai bendradarbiauti su klientu ir savininkais (4.1.6.3 papunktis); namo skelbimo lentose skelbti informaciją apie administratoriaus darbuotojus, atsakingus už sutarties pagrindu teikiamas paslaugas, t. y. nurodyti atsakingo darbuotojo vardą, pavardę, kontaktinį telefoną bei paslaugos sritį, už kurią jis atsakingas, taip pat visą parą veikiančių dispečerinių telefonus (4.1.6.1 papunktis).

27. Klientas įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties įsigaliojimo dienos, pasirašant namo perdavimo–priėmimo aktą, perduoti namą administratoriui sutartinių įsipareigojimų vykdymui (4.2.1 papunktis); pateikti administratoriui prašymą raštu dėl papildomų darbų atlikimo bei su administratoriumi suderinti papildomų remonto darbų kainas. Jei papildomų darbų kaina yra didesnė nei 1 000 Eur, klientas privalo pateikti kliento narių susirinkimo protokolą, kuriuo nutarta pritarti tokių darbų atlikimui (4.2.4 papunktis).

28. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra įtvirtinti Statybos techninės priežiūros reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujųjų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (redakcija galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.) (toliau – STR 1.07.03:2017). STR 1.07.03:2017 III skyriaus, apibrėžiančio pagrindines sąvokas, 10.3 punkte įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų valdytojo sąvoka – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus. STR 1.07.03:2017 IV skyriaus „Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai“ 11 punkte yra numatytas statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad: nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu (13.3 papunktis). 18 punkte nustatyta pareiga periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas. STR 1.07.03:2017 VII skyriaus „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka“ pirmojo skirsnio „Techninės priežiūros organizavimas“ 84–85 punktuose įtvirtinta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją; valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi šiame reglamente nurodytais teisės aktais, reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Atsakovės ir Bendrijos 2019 m. spalio 22 d. sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos STR 1.07.03:2017 buvo įtvirtintos iš esmės analogiškos nuostatos.

29. Nors atsakovės ir Bendrijos sudarytos sutarties nuostatose prie administratoriui perduodamų funkcijų nėra konkrečiai įvardyta stogo priežiūra (dėl besikaupiančio sniego ir ledo), tačiau iš sutarties turinio matyti, kad Bendrija administratorei perdavė iš esmės visas namo eksploatavimo, priežiūros funkcijas, o sau pasiliko teisę Bendrijos narių susirinkime spręsti dėl didesnės vertės papildomų darbų poreikio bei kaštų. Sutartyje įtvirtinta, kad namo vadybininkas – administratoriaus įgaliotas darbuotojas, kuriam yra pavesta organizuoti paslaugų teikimą, kontroliuoti paslaugas teikiančių administratoriaus ar trečiųjų asmenų, su kuriais administratorius sudaro sutartis, darbuotojų darbą, bendradarbiauti su statytoju ir savininkais ar jų įgaliotais asmenimis teikiant sutartyje nurodytas paslaugas (1.2.11 papunktis); nustatytas administratoriaus įsipareigojimas teisės aktų nustatyta tvarka paskirti už namo atskiras inžinerines sistemas atsakingus asmenis, turinčius reikiamą kvalifikaciją bei atestatus (2.1 papunktis) – iš esmės atitinka aptartas STR 1.07.03:2017 84–85 punktų nuostatas. Sutarties nuostatos dėl visų veiksmų, kurie būtini siekiant išsaugoti namo bendrojo naudojimo objektus (tarp kurių ir stogas) (1.2.4 ir 1.2.6 papunkčiai) ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį atlikimo (4.1.1.18 papunktis); įsipareigojimas vykdyti kitus STR 1.12.05.2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ reikalavimus, jei šalys nesusitarė kitaip (4.1.2.3.3 papunktis) (pažymėtina, kad sutarties sudarymo metu jis jau buvo netekęs galios 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (nuo 2017 m. sausio 1 d.); šios nutarties 15 punkte aptarto 2022 m. gruodžio 15 d. pranešimo, adresuoto namo (duomenys neskelbtini) gyventojams, turinys, kuriuo gyventojams pateikiama svarbi informacija dėl varveklių – nurodyta, kad pastebėjus pavojingus darinius informuoti administratorių, kad remiantis teisės aktais nuo daugiabučių namų būtina šalinti susidariusius varveklius, kad tinkamai pasirūpins gyventojų saugumu ir nedelsdami inicijuos pavojų keliančių varveklių šalinimą; į bylą pateiktas ieškovui skirtas mokėjimo už suteiktas paslaugas pranešimas (sąskaita), kurioje atskira eitute nurodyta mokėtina suma už bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, t. y. šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovei, kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratoriui, buvo pavesta organizuoti visą namo techninę priežiūrą, todėl jai gali kilti atsakomybė už padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros. Pažymėtina ir tai, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.193 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

30. Kadangi atsakovei teko pareiga pagal sutarties su Bendrija nuostatas ir STR 1.07.03:2017 18 punktą periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas, bei nustačius, kad 2022 m. gruodžio 23–24 d. dėl nuo namo stogo nukritusių sniego (ledo) gabalų buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis, įvertinus, kad kaip minėta iš 2022 m. gruodžio 15 d. pranešimo, adresuoto namo (duomenys neskelbtini) gyventojams, turinio darytina išvada, jog tuo metu buvusios oro sąlygos buvo palankios varveklių susidarymui, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad iki įvykstant minėtam įvykiui atsakovė, žinodama apie oro sąlygas ir suprasdama jų keliamą grėsmę, ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų apžiūrėti namo stogą. Atsakovė 2022 m. gruodžio 15 d. pranešimu iš esmės apeliavo tik į namo savininkų aktyvumą, prašydama juos atsakovę informuoti apie jų pastebėtas varveklių ar sniego sankaupas. Pažymėtina ir tai, kad nors pranešime nurodytas įspėjimas nestovėti po varvekliais ir nestatyti po jais transporto priemonių, tačiau ieškovo pateiktose įvykio nuotraukose neužfiksuoti jokie išoriškai matomi įspėjamieji ženklai, ieškovo paaiškinimai ir pateiktos nuotraukos, kuriose matomi STOP juosta apjuosti tvorelė ir dalis šaligatvio palei namą, leidžia spręsti, kad tokių veiksmų imtasi jau po incidento. Be to, ieškovo 2022 m. gruodžio 28 d. atsakovei siųstame laiške pateikta informacija apie įvykusį incidentą ir informacija, kad ant stogų yra nemažai ledo. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo pateikti duomenų, ar atsakovė 2022 m. žiemos sezono metu atliko stogo valymo darbus, ar ėmėsi prevencinių priemonių pavojingas zonas apjuosti STOP juosta ar kt.

31. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė savo kaip namo administratoriaus pareigą rūpestingai ir atidžiai vykdyti namo bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą (į kurią patenka ir pareiga periodiškai valyti nuo namo stogo sniegą) taip pat ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai, todėl nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nesant duomenų, kad nuo atsakovės sistemoje patalpinto 2022 m. gruodžio 15 d. pranešimo iki 2022 m. gruodžio 23–24 d. atsakovė ėmėsi veiksmų (sniego valymo nuo stogo), reikalingų tam, kad užkirstų kelią sniego (ledo) slinkimui, kritimui nuo stogo, spręstina, kad atsakovės neveikimas priežastiniu ryšiu susijęs su automobiliui Audi A6 Quattro, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala (CK 6.247 straipsnis). Atsakovė nepaneigė kaltės, kuri yra preziumuojama.

32. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Šio straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

33. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, argumentuodamas, kad žalos atsiradimą lėmė ir paties ieškovo veiksmai, teigė, kad ieškovas automobilį pastatė neleistinoje vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.10 punktą. Kelių eismo taisyklių 150.10 punkte yra nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Tačiau iš ieškovo į bylą pateiktų įvykio nuotraukų nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo automobilis buvo pastatytas pažeidžiant Kelių eismo taisykles, tuo tarpu kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovės argumentus pati atsakovė į bylą neteikė ir įrodymais nepagrindė buvus Kelių eismo taisyklių pažeidimą (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia nesant pagrindo pripažinti, kad civilinė atsakomybė galėtų būti netaikoma dėl paties ieškovo veiksmų.

34. Nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę ir priežastinį ryšį, atsakovei kyla civilinė atsakomybė ir prievolė atlyginti ieškovui nuostolius už automobiliui padarytą turtinę žalą (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246–6.248 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis).

35. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.281 straipsnio 1 dalis).

36. Ieškovas jam padarytus nuostolius grindžia UAB „Verlita“ pateikta vertinimo ataskaita, kurioje padaryta išvada, kad transporto priemonės atkuriamoji vertė įvertinus nusidėvėjimą bei skaičiuojant išlaidų (kaštų) metodu – 2 686 Eur; sąskaita ir 2023 m. sausio 11 d. pinigų priėmimo kvitu, patvirtinančiu 120 Eur sumokėjimą už atliktą vertinimą; 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. EGD033792 ir kasos pajamų orderiu, patvirtinančiais 155 Eur sumokėjimą už automobilio stiklą. Atsakovė, nesutikdama su žalos dydžiu, teigia, kad neįvertinta, jog automobilis nenaujas, bei nepagrįstai du kartus įskaičiuotas stiklo keitimas. Teismas sprendžia, kad ieškovo pateiktos UAB „Verlita“ ataskaitos išvada bei pats ataskaitos turinys paneigia atsakovės samprotavimus, kad nebuvo įvertintas automobilio nusidėvėjimas – išvadoje konkrečiai nurodyta, kad pateikiama transporto priemonės atkuriamoji vertė įvertinus nusidėvėjimą, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo mažinti ieškovui priteistinos žalos sumą. Tačiau teismas pritaria atsakovei, kad šiuo atveju ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti, kaip jis nurodo laikino (neoriginalaus) ir originalaus priekinio stiklo išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad tokį „trumpalaikį“ sprendimą priėmė remdamasis ekonomiškumo principu, tačiau nepagrindė buvus objektyvų poreikį tokiam sprendimui, pvz., piniginių lėšų stygių, juolab kad, kaip pats paaiškino, stiklas į originalų galėjo būti pakeistas per tą patį laiką, kaip ir į neoriginalų. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia esant pagrindui atimti neoriginalaus stiklo pakeitimo išlaidas iš ieškovui atlygintinos žalos sumos. Kitų argumentų bei įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ieškovo apskaičiuotu ir nurodytu žalos dydžiu atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

37. Esant nustatytai atsakovės civilinei atsakomybei, atsakovei iš esmės nepaneigus ieškovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių automobilio remonto kainą 2 686 Eur bei vertinimo išlaidas 120 Eur, teismas tenkina ieškinio reikalavimus iš dalies ir priteisia ieškovui iš atsakovės 2 806 Eur dydžio nuostolių atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

38. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio; pagal šio straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra fizinis asmuo, todėl ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 806 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37. straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

40. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas patyrė 67 Eur išlaidas: sumokėjo 34 Eur žyminio mokesčio 2023 m. balandžio 6 d. ir 33 Eur 2023 m. balandžio 13 d., ieškinį patenkinęs iš dalies (94,77 proc.) teismas ieškovui iš atsakovės proporcingai priteisia 63,49 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

41. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė patyrė 1 197,90 Eur išlaidas už advokato padėjėjo paslaugas (2023 m. rugsėjo 7 d., 2023 m. rugsėjo 27 d. bei 2023 m. spalio 31 d. sąskaitos ir 2023 m. rugsėjo 12 d., 2023 m. spalio 4 d. ir 2023 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymai). Išlaidos advokato padėjėjo pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.19 punkte nustatyto dydžio, todėl proporcingai atmestai ieškinio daliai (5,23 proc.) iš ieškovo atsakovei priteisiama 62,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

42. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nagrinėjamoje byloje sudaro 53,12 Eur, ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovės priteisiama 50,34 Eur (94,77 proc.) šių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Kita dalis teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų iš ieškovo nepriteisiama, nes ši išlaidų dalis mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius, juridinio asmens kodas 12142091, 2 806 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešis eurus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 806 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Vilnius, juridinio asmens kodas 12142091, iš ieškovo J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 62,65 Eur (šešiasdešimt du eurus, 65 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius, juridinio asmens kodas 12142091, 50,34 Eur (penkiasdešimt eurų, 34 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.