- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-23
- Bylos Nr.
- e2A-1650-775/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19077-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Tomas Romeika, Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- S. S., R. S.
- Trečiasis asmuo
- D. U., AB Luminor bank
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės, Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S., atsakovo S. S. ir trečiojo asmens D. U. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-38-939/2021, pagal ieškovės D. S. patikslintą ieškinį atsakovams S. S., R. S., tretiesiems asmenims AB Luminor bank, veikiančiam per Luminor bank AS Lietuvos filialą, D. U., UAB „SS leidyba“, institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, sandorio pripažinimo apsimestiniu, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atsakovo S. S. priešieškinį ieškovei D. S., atsakovei R. S., tretiesiems asmenims AB Luminor bank, veikiančiam per Luminor bank AS Lietuvos filialą, D. U., UAB „SS leidyba“, institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, D. U. ieškinį ieškovei ir atsakovui dėl 65 151,63 Eur prievolės pripažinimo solidaria ir 24 500 Eur skolos priteisimo iš atsakovo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kurį patikslinusi prašė teismo: santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir S. S. (toliau – ir atsakovas) nutraukti dėl atsakovo kaltės; palikti po santuokos nutraukimo ieškovei S. pavardę; po santuokos nutraukimo ieškovei nepriteisti materialinio išlaikymo iš atsakovo ir atsakovui iš ieškovės; nustatyti dukters U. S. ir sūnaus P. S. gyvenamąją vietą su ieškove; nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo priteisti po 500 Eur periodines išmokas; nustatyti tėvo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais; pripažinti 2007 m. gegužės15 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SS leidyba“ steigimo aktą apsimestiniu, nustatyti, kad šiuo steigimo aktu įsigytos 100 procentų UAB „SS leidyba“ paprastųjų vardinių akcijų yra įgytos atsakovo vardu santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovei po santuokos nutraukimo priteisti asmeniškai 64/100 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 38 230 Eur vidutinės rinkos vertės (sutuoktinių dalies vertė 24 467,20 Eur); 64/100 dalis pastato gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 73 853 Eur vidutinės rinkos vertės (sutuoktinių dalies vertė 47 265,92 Eur); 50 procentų UAB „SS leidyba“ akcijų, 1 448 Eur vertės. Atsakovui po santuokos nutraukimo priteisti asmeniškai: automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1 710 Eur vertės; mopedą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1 760 Eur vertės; 50 procentų UAB „SS leidyba“ akcijų 1 448 Eur vertės; nukrypti nuo lygių dalių principo nepriteisiant atsakovui kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę dalį turto; po santuokos nutraukimo 15 150 Eur ir 50 000 Eur kreditorinius įsipareigojimus kreditorei D. U. asmeniškai priteisti įvykdyti ieškovei; pripažinti, kad 25 000 Eur kreditorinis įsipareigojimas, įgytas 2016 m. spalio 28 d., kreditorei D. U. yra asmeninė atsakovo prievolė ir priteisti jį asmeniškai vykdyti atsakovui; kreditoriui L. B. AS prievolę po santuokos nutraukimo nemodifikuoti, palikti šalims kaip solidarią; priteisti iš atsakovo ieškovės bylinėjimosi išlaidas; nagrinėti bylą iš esmės, nenustatant šalims termino susitaikyti. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus P. S., (duomenys neskelbtini) – dukra U. S.. Santuoką iširo dėl atsakovo kaltės, jo apgaulės ir melo visą šeimos verslą užrašant motinos vardu, jo nepagarbaus ir amoralaus elgesio šeimoje, smurto, vaikų poreikių negerbimo ir neištikimybės. Dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo ieškovė nurodė, kad santuokoje šalys įgijo šį turtą: 1) 64/100 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 38 230 Eur vidutinė rinkos vertė (sutuoktinių dalies vertė 24 467,20 Eur); 2) 64/100 gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 73 853 Eur vidutinė rinkos vertė (sutuoktinių dalies vertė 47 265,92 Eur); 3) 100 procentų UAB „SS leidyba“ akcijų, kurių vertė (įstatinis kapitalas) – 2 896 Eur; 4) automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1 710 Eur vertės; 5) mopedą (duomenys neskelbtini), 1 760 Eur vertės. Ieškovei iki nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė turtas, esantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mainų sutartis), kuris buvo keistas į šalių įgytą turtą, papildomai primokant skirtumą 450 000 Lt (130 329,01 Eur). Todėl 1/3 turto, esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir nedalintinas turtas. 50 000 Lt (14 481 Eur) avansas už perkamą turtą buvo pervestas iš ieškovės sąskaitos 2012 m. spalio 11 d. Šiuos pinigus ieškovė gavo iš savo motinos D. U. 2012 m. kovo 13 d. pavedimu, 200 000 Lt (57 924 Eur) ieškovė už perkamą būstą sumokėjo 2012 m. spalio 24 d. Šie pinigai taip pat buvo paskolinti ieškovės motinos 2012 m. spalio 9 d. Ieškovės mama, šalims trūkstant lėšų, davė šiuos pinigus tikslingai namo pirkimui, iš kurių ir buvo įsigytas turtas, likusią dalį imant kaip paskolą iš banko. 65 150 Eur suma D. U. nėra grąžinta. D. U. atsakovui yra paskolinusi 25 000 Eur, kurie nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Joks turtas 2016–2017 metais nebuvo įgytas. Todėl laikytina, kad atsakovas šiuos pinigus išleido savo asmeniniams poreikiams ir turi juos gražinti. Santuokoje šalys įgijo šiuos kreditorinius įsipareigojimus: 1) 2012 m. kovo 13 d. 15 150 Eur kreditas kreditorei D. U.; 2) 2012 m. spalio 9 d. 50 000 Eur kreditas kreditorei D. U.; 3) (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas kreditas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirkimui (L. B. As filialo pažyma); 4) 2016 m. spalio 28 d. 25 000 Eur kreditas kreditorei D. U.. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) 64/100 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 38 230 Eur vidutinės rinkos vertės (sutuoktinių dalies vertė – 24 467,20 Eur); 2) 64/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 73 853 Eur vidutinės rinkos vertės (sutuoktinių dalies vertė – 47 265,92 Eur); 3) 50 procentų UAB „SS leidyba“ vardinių akcijų, 1 448 Eur vertės. Iš viso turto už 73 181,12 Eur. Taip pat ieškovė įsipareigojo asmeniškai įvykdyti 65 150 Eur kreditorinį įsipareigojimą kreditorei D. U. pagal 2012 m. kovo 12 d. ir 2012 m. spalio 9 d. įgytus skolinius įsipareigojimus. Nurodė, kad įsipareigojimo prievolė kreditoriui L. B. AS pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidari sutuoktinių prievolė. Atsakovui po santuokos nutraukimo prašė priteisti: 1) automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1 710 Eur vertė; 2) mopedą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1 760 Eur vertės; 3) 50 procentų UAB „SS leidyba“ vardinių akcijų, kurių vertė 1 448 Eur, t. y. iš viso turto už 4 918 Eur bei atsakovui priteisti asmeniškai įvykdyti 25 000 Eur prievolę kreditorei D. U.. Įvertinusi tai, kad ieškovė prašė jai asmeniškai priteisti mokėti 65 150 Eur skolą D. U., nurodė, kad atsakovui priklausanti kompensacijos dalis sudaro 1 556,56 Eur (78 098,92 (visas turtas) – 65 150 (paskola) = 12 948,92 Eur (dalintinas turtas tarp šalių), kurio kiekvienam turėtų tekti po 12 942,12/2 = 6 474,46 Eur, kadangi atsakovui tenka turto už 4 918 Eur, jam išmokėtina kompensacija lygi 5 026,56-3 470 = 1 556,56 Eur). Ieškovė nurodė, jog pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo yra tas, kad su ja lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, ji nepajėgi išmokėti kompensacijos, o nekilnojamo turto pardavimas pakenktų vaikų interesams, taip pat sutuoktiniai daugiau negu 10 metų dirba ir gyvena iš faktiškai šeimos verslo UAB „SS leidyba“, kuris apgaulės būdu buvo registruotas atsakovo motinos vardu. Nutrūkus santuokai jokių pajamų ieškovė kaip akcininkė negaus, ji neteks ir pagrindinio savo pajamų šaltinio – (duomenys neskelbtini) darbo. Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų gyvenamą vietą nustatyti su ja, kadangi ji visada skirdavo daugiau laiko jiems, jų ryšys su mama yra labai stiprus. Ieškovė nurodė, kad vaikų išlaikymui ji vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie 1 000 Eur. U. S. turi specialių poreikių, serga astma. P. S. yra profesionalus futbolininkas, turintis specialių poreikių – mityba, papildomos išlaidos aprangai, varžybos, kelionės į jas, todėl prašė nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo priteisti 500 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais sekančiai: atsakovas, norėdamas bendrauti su vaikais, privalo pranešti ieškovei prieš 24 valandas apie planuojamą susitikimą su vaikais, ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su vaikais. Bendravimas su vaikais nevyksta, jeigu vaikai serga arba atsisako matytis su tėvu. Ieškovė nurodė, kad nereikalauja išlaikymo iš atsakovo. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo ji pasilieka S. pavardę. Atsakovui paliktina S. pavardė. Santuokiniai santykiai tarp šalių faktiškai yra nutrūkę ir nėra perspektyvos juos atkurti, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas. Dėl reikalavimo 2007 m. gegužės 15 d. UAB „SS leidyba“ steigimo aktą pripažinti apsimestiniu, nurodė, kad prasidėjus smurtui ir nesutarimams šeimoje, ieškovė 2019 m. vasaros pabaigoje kreipėsi į teisininkus dėl santuokos nutraukimo dokumentų parengimo. Renkant dokumentus teismui, paaiškėjo aplinkybė, kad UAB „SS leidyba“ apgaulės būdu buvo registruota atsakovo motinos vardu. UAB „SS leidyba“ steigėjas yra atsakovas, įmonės akcijos ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o 2007 m. gegužės 15 d. steigimo aktas kaip vienašalis sandoris yra apsimestinis sandoris, t. y. siekiant nuslėpti tikrąjį sandorį. Ieškovė ir atsakovas, būdami santuokoje, padedami ieškovės tėvų, turėjo tikslą įregistruoti UAB „SS leidyba“ S. S., kaip 100 procentų akcininko vardu, nes tai buvo bendras šeimos verslas, kurį šalys sukūrė ir plėtojo kartu, jame dirba. Tikrasis sandoris, kuris yra dengiamas apsimestiniu sandoriu, buvo UAB „SS leidyba“ steigimas S. S. vardu. Prašomame nuginčyti sandoryje melagingai buvo nurodyta sandorio šalis – R. S., taip siekiant išvengti įmonės priklausomybės bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovui ir ieškovei. 2007 metais ieškovė ir atsakovas rūpinosi įmonės steigimu ir visos su tuo susijusios išlaidos buvo apmokėtos santuokoje iš bendrų sutuoktinių lėšų. Kaip matyti iš 2007 m. gegužės 14 d. pavedimo sutarties, atsakovas kreipėsi į A. B. firmą dėl UAB „SS leidyba“ pavadinimo laikino įtraukimo į juridinių asmenų registrą. Šiame dokumente nurodyta „remdamasis 2007 m. gegužės 14 d. UAB „SS leidyba“ steigimo aktu“. Tuo tarpu VĮ „Registrų centras“ jau buvo pateiktas 2007 m. gegužės 15 d. steigimo aktas, kur steigėju nurodomas ne atsakovas, bet R. S.. Ieškovė neturėjo pagrindo tikrinti UAB „SS leidyba“ dokumentus, kadangi pasitikėjo sutuoktiniu. Atsakovas nuo pat įkūrimo iki šios yra UAB „SS leidyba“ direktorius, o ieškovė daugumos leidinių (duomenys neskelbtini) (dirba nuo 2010 metų). Įmonės vadyba nuo jos įkūrimo rūpinosi atsakovas, o ieškovė - už žurnalų turinį. Niekada nekilo diskusijų ar klausimų apie tai, kad faktiškai įmonės steigėja yra registruota R. S.. Atsakovė R. S., išskyrus akcininkų steigimo akto faktą, kaip akcininkė jokiais veiksmais nedalyvavo įmonės veikloje ir savo teisių kaip akcininkė, neįgyvendino. Visus strateginius įmonės sprendimus priiminėjo atsakovas ir ieškovė. Atsakovas ir ieškovė yra tikrieji įmonės savininkai, kurie įgyvendino savo akcininkų teises ir iš esmės valdė įmonę bei gavo iš jos visas pajamas. R. S. formaliai buvo įdarbinta kurį laiką UAB „SS leidyboje“, tačiau jokių funkcijų neatliko, o jos banko kortelė, į kurią vedamas atlyginimas, buvo pas atsakovą, kuris ją ir naudojo savo reikmėms. Bendrovės ir kituose renginiuose dalyvaudavo tik ieškovė ir atsakovas, R. S. niekada jokiomis aplinkybėmis nėra dalyvavusi bendrovės strategijoje, sandorių sudaryme. Ieškovės tėvai visada padėjo pinigais sunkiu metu, nes buvo įsitikinę, kad verslas yra šeimos, o ne R. S.. Visi ilgamečiai darbuotojai, verslo partneriai bei leidyboje dirbantys žmonės UAB „SS leidyba“ savininkais laiko ieškovę ir atsakovą. Įmonės „SS leidyba“ pavadinimas suponuoja išvadą, kad jos steigėjas ir savininkas yra S. S., t. y. „S. S. leidyba“ sutrumpinama iki „SS leidyba“. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2019 m. rugpjūčio 27 d., kada iš VĮ „Registrų centras“ sistemos buvo ištraukti dokumentai – steigimo aktas ir pavedimo sutartis, todėl ji nėra praleidusi senaties termino. Jeigu atsakovai prašytų taikyti ieškinio senatį ir teismas manytų, jog ieškovė yra praleidusi senaties terminą, tokiu atveju ieškovė teikė alternatyvų reikalavimą – atnaujinti praleistą senaties terminą, kadangi apgaulės būdu nuo jos toks faktas buvo slepiamas ir laikyti, kad terminą ginčyti sandorį ji praleido dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
2. Atsakovas S. S. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo atsakinga tik ieškovė, kadangi atsakovas buvo lojalus šeimai, priešingai nei ieškovė. Ieškovė nepagrįstai nurodė, jog patyrė neturtinę žalą, todėl žala nepriteistina. Ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai R. S. priklausantį turtą siekia paversti savo turtu, kadangi UAB „SS leidyba“ verslas visada buvo R. S. nuosavybe, ji naudojosi visomis akcininkei suteiktomis teisėmis bei vykdė visas jai priskirtas pareigas. Atsakovas buvo tik paskirtas direktoriumi, taip suteikiant galimybes jam dirbti ir užsidirbti. Nei atsakovas, nei ieškovė niekada neįgyvendino UAB „SS leidyba“ akcininko teisių bei iš jos kaip akcininkai jokių pajamų negavo, jiems buvo mokamas tik darbo užmokestis. Tai, jog UAB „SS leidyba“ R. S. įsteigė po šalių santuokos sudarymo ir direktoriumi paskyrė atsakovą, nesuponuoja išvados, jog tai yra ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės turtas. UAB „SS leidyba“ niekada nebuvo atsakovo šeimos verslu. UAB „SS leidyba“ valdymo organo nariais išimtinai buvo tik R. S. vaikai, tai yra atsakovas S. S., G. S., bei laikinai einanti direktorės pareigas buvo ir pati R. S.. Ieškovė pateikė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, susijusius su UAB „SS leidyba“ įsteigimu. Ieškovė nuo įmonės įsteigimo žinojo, kad akcininke yra atsakovė R. S.. Todėl laikė, kad ieškovės reikalavimui turi būti taikoma senatis, o ieškinio reikalavimas dėl steigimo akto pripažinimo apsimestiniu ir fakto, kad 2007 m. gegužės 15 d. steigimo aktu įsigytos 100 procentų UAB „SS leidyba“ paprastosios vardinės akcijos įgytos S. S. vardu santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nustatymo, atmestas. Atsakovas nurodė, kad santuokos metu ieškovė (duomenys neskelbtini) mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo 36/100 žemės sklypo ir 36/100 pastato-gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise santuokos metu įgijo sekantį turtą: 1) 64/100 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 42 800 Eur vertės (viso žemė sklypo vertė – 67 000 Eur); 2. 64/100 pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 125 440 Eur vertės (viso gyvenamojo namo vertė – 196 000 Eur).; automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1 710 Eur vertės; 4) mopedą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1 760 Eur vertės; 5) taip pat šalys santuokoje yra įgiję ir kilnojamąjį neregistruotiną turtą (buitinė technika, namų apyvokos daiktai ir visi baldai), esantį gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), 15 000 Eur vertės. Dėl kreditorinių įsipareigojimų nurodė, kad šalims siekiant įsigyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise 64/100 žemės sklypo ir 64/100 gyvenamojo namo, šalys iš AS L. B. 2012 m. lapkričio 7 d. paėmė 57 924 Eur kreditą. Tai yra vienintelis kreditorius, kurį šalys įgijo santuokos metu. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog santuokos metu iš D. U. gautos piniginės sumos buvo gautos kaip paskola sutuoktiniams, tai buvo parama šeimai. D. U. 2016 m. spalio 28 d. į atsakovo sąskaitą pervesta 25 000 Eur suma nebuvo paskola, atsakovas asmeniškai nesitarė su D. U. dėl šių piniginių lėšų grąžinimo, o D. U. juos pervedė tik kaip paramą, kuri nuolatos buvo teikiama ieškovei. Atsakovas sutiko, kad 2012 m. kovo 15 d. 15 150 Eur ir 2012 m. spalio 9 d. 50 000 Eur bankiniais pavedimais pervesta pinigų suma (viso 65 150 Eur) būtų mažinamas bendrosios jungtinės nuosavybės dalintino turto balansas, tačiau nesutiko, kad 25 000 Eur perduota parama ieškovei būtų pripažinta asmenine paskola atsakovui. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovo bendro dalintino turto visuma yra mažinama: 2012 m. kovo 13 d. 15 150 Eur; 2012 m. spalio 9 d. 50 000 Eur; 2012 m. lapkričio 7 d. kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) kredito (57 924 Eur) kreditoriui AS L. B. likusia neišmokėta kredito dalimi 2019 m. gruodžio 1 d. – 3 953,28 Eur, iš viso 69 103,28 Eur. Nurodė, kad nuo įsigijimo momento visas gyvenamasis namas buvo remontuojamas, atliekami rekonstrukcijos darbai, pakeista šildymo sistema, inžinerinė sistema ir kita, sutvarkytas gerbūvis aplink gyvenamąjį namą. Gyvenant santuokoje, buvo iš esmės pagerintas visas ieškovei ir atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas. Kadangi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalintino turto vertė yra: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), – 67 000 Eur; pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), – 196 000 Eur; automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė – 1 710 Eur; mopedo (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 1 760 Eur; kilnojamojo neregistruotino turto (buitinė technika, namų apyvokos daiktai ir visi baldai), esančio gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), vertė – 15 000 Eur; viso turto vertė – 281 470 Eur. Atsakovas siūlė turtą padalinti sekančiai: ieškovei priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 67 000 Eur vertės; gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 196 000 Eur vertės; visą buitinę techniką ir visus baldus, esančius gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), 15 000 Eur vertės; automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1 710 Eur vertės; mopedą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1 760 Eur vertės; 15 150 Eur prievolę kreditorei D. U.; 50 000 Eur prievolę kreditorei D. U.. Atsakovas neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui AS L. B. liktų solidaria sutuoktinių prievole, tačiau nurodė, jog prievoles, kylančias iš 2012 m. lapkričio 7 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) joje nustatytais terminais, nuo atsakovo išėjimo gyventi atskirai, turėtų apmokėti ieškovė (likusi neišmokėta kredito dalis 2019 m. gruodžio 1 d. – 3953,28 Eur). Ieškovei nevykdant arba netinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal 2012 m. lapkričio 7 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo patirtas visas išlaidas, susijusias su šios prievolės vykdymu, privalėtų atsakovui atlyginti ieškovė. Nurodė, kad iš viso ieškovei po santuokos nutraukimo atitektų turto, kurio vertė – 281 470 Eur, ir prievolės, kurias sudaro – 69 103,28 Eur. Po santuokos nutraukimo atsakovui išmokama jo dalies kompensacija pinigais. Atsižvelgdamas į tai, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalintino turto vertė (atskaičiavus prievoles) yra lygi 212 366,72 Eur (281 470 Eur dalintino turto vertė – 69 103,28 Eur prievolės), kiekvieno sutuoktinio turto vertės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sudaro 106 183,36 Eur, laikė, kad iš ieškovės priteistina 106 183,36 Eur dydžio kompensacija pinigais. Nurodė, kad neegzistuoja pagrįstų ir svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl ieškovės reikalavimas dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo atmestinas. Atsakovas pateikė alternatyvų siūlymą ir sutiko, kad teismas jam priteistų asmeninės nuosavybės teise išvardintą turtą bei prievolių vykdymą, o iš atsakovo ieškovei priteistų kompensaciją pinigais, kuri būtų sumokama per tam tikrą terminą. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo atsakovui paliktina prigimtinė pavardė – S., o ieškovei paliktina santuokinė pavardė – S.. Atsakovas prašė bylą nagrinėti iš esmės ir neskirti termino susitaikyti. Sutiko, kad šalių tarpusavio išlaikymas nereikalingas. Neprieštaravo, kad nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Siūlė savo bendravimo tvarką su vaikais. Nesutiko su reikalavimu priteisti po 500 Eur kiekvienam vaikui. Sutiko mokėti po 250 Eur.
3. Atsakovė R. S. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės D. S. patikslintą ieškinį, kuriame prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovė ieškinio reikalavimą dėl UAB „SS leidyba“ steigimo akto ginčijimo pareiškė, siekdama palaužti atsakovą dėl jų tarpusavio ginčų, kilusių dėl jų turto padalijimo, ir gauti sau didesnės turtinės naudos, o atsakovę padarė jų tarpusavio ginčo įkaite. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą, jei apskritai būtų nustatyta, kad jos teisės buvo pažeistos, galėjo sužinoti 2007 m. gegužės 23 d, todėl ieškovė 2020 m. sauso 14 d. patikslintą ieškinį pareiškė suėjus ieškinio senaties terminui. Ieškovės alternatyvus prašymas atnaujinti praleistą senaties terminą nepagrįstas. Ieškovė nenurodė, kaip pasireiškė fakto apie akcijų priklausomybę nuo jos slėpimas. Kas yra UAB „SS leidyba“ akcininkė ieškovė žinojo.
4. Trečiasis asmuo D. U. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės D. S. patikslintą ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimais. 2012 metų kovo mėnesį ji dukrai pervedė 52 312,57 Lt, o 2012 metų spalio mėnesį 50 000 Eur. Šių pinigų pas ją prašė ieškovė su atsakovu kaip šeima namo pirkimui. Buvo sutarę, kad kai šalys išmokės banko paskolą, skolą gražins. Nurodė, kad, jeigu po santuokos nutraukimo nekilnojamas turtas atiteks ieškovei, neprieštarauja, kad šią sumą po santuokos nutraukimo, gražintų ieškovė asmeniškai. Be to, 2016 m. spalio 28 d., ji asmeniškai paskolino atsakovui 25 000 Eur, todėl laikė, kad juos turėtų gražinti atsakovas.
Šalies argumentai
5. Atsakovas S. S. pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė teismo nutraukti atsakovo ir ieškovės santuoką dėl ieškovės kaltės; pripažinti, kad ieškovės santuokos metu asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas 36/100 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė įsigijimo momentu – 17 411,96 Eur, 36/100 pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė įsigijimo momentu – 56 927,71 Eur, priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise; padalinti ieškovei ir atsakovui priklausantį turtą ir turtines prievoles tokia tvarka: po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 67 000 Eur vertės; gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 196 000 Eur vertės; visą kilnojamąjį turtą, esantį gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), 15 000 Eur vertės; automobilį (duomenys neskelbtini); mopedą (duomenys neskelbtini), t. y. iš viso turto už 281 470 Eur. Po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo prievolę kreditoriui AS L. B. pagal 2012 m. lapkričio 7 d. kreditavimo sutartį palikti solidarią, nustatant, kad prievoles, kylančias iš kreditavimo sutarties, joje nustatytais terminais apmoka ieškovė. Ieškovei nevykdant arba netinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį, visas atsakovo patirtas išlaidas, susijusias su šios prievolės vykdymu, atsakovui privalo atlyginti ieškovė; priteisti iš ieškovės atsakovui 139 836,59 Eur dydžio kompensaciją pinigais už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį; priteisti iš ieškovės atsakovui 1 088,36 Eur kompensaciją už sumokėtas kredito įmokas ir 638,31 Eur patirtas išlaidas už eksploatacines išlaidas; priteisti iš atsakovo po 250 Eur per mėnesį nepilnamečių vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį; patvirtinti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; priteisti iš ieškovės atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindė analogiškomis aplinkybėmis, nurodytomis jo atsiliepime į ieškovės ieškinį. Papildomai nurodė, kad sutinka, jog ieškovei po santuokos nutraukimo atitektų turto, kurio vertė – 281 470 Eur, ir prievolės, kurias sudaro – 1 796,82 Eur (neišmokėta kredito dalis). Atsižvelgdamas į tai, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalintino turto vertė (atskaičiavus prievoles) yra lygi 279 673,18 Eur, kiekvieno sutuoktinio turto vertės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sudaro 139 836,59 Eur, laikė, kad jam iš ieškovės priteistina 139 836,59 Eur dydžio kompensacija pinigais. Nurodė, kad vaikai jokių specialiųjų poreikių neturi, dėl ko būtų reikalinga speciali priežiūra, reikalaujanti papildomų išlaidų. Be to, iki 2020 m. gruodžio 31 d. išmoka vienam vaikui yra 60 Eur iš valstybės. Atsakovas yra pajėgus teikti vaikams išlaikymą po 250 Eur per mėnesį. Taip pat prašė patvirtinti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovas turi teisę neribotai bendrauti su sūnumi ir dukra visomis priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis (įskaitant, bet neapsiribojant interneto įranga); apie bendravimo su nepilnamečiais vaikais laiką ir trukmę – ne ilgiau kaip dviem kalendorinėms dienoms, atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas raštu (elektroniniu paštu ir/arba telefono žinute) iki numatomo bendravimo, o ilgiau kaip septynioms kalendorinėms dienoms (įskaitant ir atostogų laikotarpį), atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas raštu iki numatomo bendravimo, pranešant apie vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką bei vietą.
Atsiliepimas
6. Ieškovė D. S. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo S. S. priešieškinį, kuriame prašė teismo tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovo nurodytos priežastys dėl santuokos iširimo yra prasimanymai, todėl šis reikalavimas atmestinas. Santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nesutiko su atsakovo reikalavimu pripažinti ieškovės santuokos metu asmenines nuosavybes teise įgytą turtą bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi jokie esminiai sklypo tvarkymo darbai nuo turto įsigijimo nebuvo atlikti, buvo padarytas tik einamasis remontas, finansuotas ieškovės tėvų, kuris per 8 metus nusidėvėjo. Nesutiko su atsakovo nurodyta namo verte, kadangi namo vertė yra apie 200 000 Eur. Nesutiko su atsakovo reikalavimu dalinti kilnojamąjį turtą ir priteisti atsakovui pagal jo nurodytas vertes kompensaciją. Nurodė, kad didžioji dalis atsakovo nurodyto turto yra neatskiriama namo dalis. Nesant šių daiktų įsigijimo dokumentų, reikalavimas priteisti 15 000 Eur kompensaciją yra nepagrįstas. Dėl atsakovo nurodyto kilnojamojo turto atskirai pateiktame sąraše, ieškovė nurodė, kad bendra likutinė kilnojamo turto vertė – 1 815 Eur. Dėl prašomos priteisti kompensacijos dydžio nurodė, jog nesutinka su atsakovo pateikta 2020 m. sausio 8 d. turto vertinimo ekspertize. Ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimą – automobilį (duomenys neskelbtini) ir mopedą (duomenys neskelbtini) palikti atsakovui. Nurodė, kad automobiliu naudojasi atsakovo motina, todėl automobilis ir mopedas turi atitekti atsakovui. Ieškovė nurodė, kad nepaisant to, ar 65 150 Eur suma bus pripažinta paskola, ar motinos dovana jai, kaip dukrai namo pirkimui, vienu ar kitu atveju 64/100 dalys ginčo turto negali būti padalintos lygiomis dalimis, nes ieškovė asmeninėmis lėšomis daugiau prisidėjo prie turto įsigijimo, todėl laikė, kad 65 150 Eur suma turėtų būti mažinama atsakovui priteistina turto dalis. Šalys žadėjo šiuos pinigus grąžinti D. U., kada baigs mokėti paskolą bankui, todėl ieškovė sutiko motinai šias lėšas grąžinti asmeniškai. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 25 d. D. U. mokėjimo pavedimu pervedė 25 000 Eur, atsakovui asmeniškai prašant, šie pinigai nebuvo naudojami šeimos poreikiams. Atsakovo pateikti dokumentai įrodo, kad už kailinius (kurie jai buvo kalėdinė dovana nuo atsakovo) atsakovas 2016 m. gruodžio 12 d. sumokėjo 375 Eur, tai nėra susiję su jokia jos motinos parama, nes motina 25 000 Eur skolino asmeniškai atsakovui (jo verslo reikalams) ir jis juos įsipareigojo atiduoti. Atsakovas pervedė UAB „SS Leidyba“ 10 000 Eur kaip paskolą. Nurodė, kad ieškovės motina visada rėmė šeimą, tačiau visada pinigus pervesdavo arba duodavo grynaisiais pinigais tik ieškovei. Jeigu tai būtų buvusi parama, ji būtų perduota pačiai ieškovei. Kaip matyti iš išrašo, 10 000 Eur buvo pervesta kaip paskola UAB „SS leidyba“, likusieji nuimti grynaisiais pinigais ir taip pat panaudoti ne šeimos poreikiams tenkinti. Todėl ieškovė laikė, kad 25 000 Eur paskola turėtų būti įvertinta bendrame turto balanse priimant galutinį teismo sprendimą. Nurodė, kad atsakovo reikalavimas priteisti jam 139 836,59 Eur kompensaciją yra nepagrįstas. Dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nurodė, jog tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina nėra. Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo nurodė, kad neprieštarauja, jog bendravimo tvarka būtų nustatyta pagal atsakovo reikalavimą atsiliepime, tačiau papildomai prašė įtraukti šiuos punktus: atsakovas, norėdamas bendrauti su vaikais trumpesnį laiką nei 2 dienas, privalo įspėti apie tai ieškovę ne mažiau kaip prieš 24 valandas; bendravimas su vaikais nevyksta, jeigu vaikai serga arba atsisako matytis su atsakovu; bendravimas su vaikais nevyksta, jeigu ieškovė su vaikais jau yra suplanavusi laiką ir apie tai pranešusi atsakovui. Nurodė, kad papildomi punktai yra numatyti tam, jog vaikai ir ji galėtų iš anksto planuotis laiką. Nurodė, kad atsakovo reikalavimas kompensuoti jo sumokėtus komunalinius mokesčius yra nepagrįstas, nes 475 Eur yra sumokėta ieškovės atsakovui, pati ieškovė yra sumokėjusi 221,97 Eur kitų mokesčių. Be to, nurodė, kad su atsakovu buvo susitarta, jog ieškovė apmokės jo mamos gautą baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimus (90 Eur), kadangi automobiliu (duomenys neskelbtini) naudojasi R. S.. Likusi pinigų suma buvo perduota grynaisiais pinigais.
Šalies argumentai
7. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, D. U. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė teismo nustatyti, kad 65 151,63 Eur yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė jai, iš atsakovo priteisti 24 500 Eur D. U. naudai ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji yra ieškovės motina ir nuolat padėjo materialiai jos šeimai, padėjo įkurti leidybos kompaniją UAB ,,SS leidyba“. Ieškovė ir atsakovas 2013 metais prašė paskolinti pinigų namo įsigijimui. Ji 2012 m. kovo 13 d. ieškovei pervedė 52 312,57 litus (15 151,63 Eur), kurie buvo panaudoti kaip avansas turtui pirkti. 2012 m. spalio 9 d. ji, ieškovės ir atsakovo prašymu, pervedė 50 000 Eur namo pirkimui. Dėl šių sumų buvo sutarta, kad grąžins, kai šalys baigs mokėti banko paskolą. 2016 m. spalio mėnesį į ją kreipėsi atsakovas, teigdamas, kad jų UAB ,,SS leidyba“ susidūrė su finansiniais sunkumais. Ji, patikėjusi atsakovu, 2016 m. spalio 28 d. jam asmeniškai pervedė 25 000 Eur. Tarp jos ir atsakovo susiklostė paskoliniai santykiai, tai patvirtina, kad 2018 m. gegužės 8 d. atsakovas pervedė jai 500 Eur, bankiniame pavedime nurodydamas - skola. 2020 m. vasario 26 d. ji pateikė reikalavimą atsakovui, kad jis gražintų skolą, atsakovas prievolės nevykdė. Atsakovas pateikė duomenis, kad iš jos pervestų pinigų, jis 10 000 Eur pervedė UAB ,,SS leidyba“ kaip paskolą, o kitus pinigus nuėmė grynaisiais, kurie nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti.
Atsiliepimas
8. Ieškovė D. S. pateikė teismui atsiliepimą į trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, D. U. ieškinį, kuriame prašė teismo trečiojo asmens ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sutinka, jog 65 151,63 Eur trečiojo asmens buvo pervesti ieškovei šeimos būstui įsigyti, todėl ši prievolė po santuokos nutraukimo turi būti pripažinta solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Be to, ieškovė sutiko šią prievolę vykdyti asmeniškai, jeigu ginčo turto 64/100 dalys būtų priteistos ieškovei, o atitinkamai 65 151,63 Eur suma turėtų būti mažinama atsakovui priteistina kompensacija, jeigu tokia susidarytų. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 25 d. D. U. mokėjimo pavedimu pervedė 25 000 Eur atsakovui asmeniškai prašant, šie pinigai nebuvo naudojami šeimos poreikiams. Atsakovas pervedė UAB „SS Leidyba“ 10 000 Eur kaip paskolą, likusieji pinigai, ieškovės žiniomis, taip pat buvo panaudoti UAB ,,SS leidyba“ prievolėms. Nurodė, kad jeigu bus tenkintas jos reikalavimas dėl UAB ,,SS leidyba“, ji sutinka, jog 25 000 Eur paskola D. U. butų pripažinta solidaria sutuoktinių prievole, o jei ne – prašė ją pripažinti asmenine atsakovo prievole.
9. Atsakovas S. S. pateikė teismui atsiliepimą į trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, D. U. ieškinį, kuriame prašė teismo trečiojo asmens ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad visos D. U. perduotos piniginės lėšos buvo parama šeimai. Iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme trečiasis asmuo niekada nereikalavo šių pinigų grąžinti. 2018 m. gegužės 8 d. bankiniu mokėjimo pavedimu atsakovas grąžino D. U. skolą ir todėl paskirtyje taip ir nurodė. Iš tikrųjų 2018 metų pavasarį jis pasiskolino 500 Eur statybinėms medžiagoms įsigyti.
10. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvada, kurioje nurodė, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jų interesus, ieškovės prašomas išlaikymo dydis šalių vaikams patenkintų jų poreikius. Atsižvelgdamas į vaikų interesus, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių tėvui gali būti ribojamas bendravimas su vaikais, nurodė, jog tikslinga nustatyti geriausiai vaikų interesus atitinkančią bendravimo tvarką, kuri būtų realiai vykdoma ir nepakenktų vaikų dienos režimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. sprendimu patikslintą ieškovės D. S. ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo S. S. priešieškinį tenkino iš dalies, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, D. U. ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „S.“, atsakovui – jo pavardę „S.“. Nustatė nepilnamečių vaikų P. S. ir U. S. gyvenamąją vietą kartu su motina. Priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai ir sūnui periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 300 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 18 d., iki jų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovei. Nustatė vaikų bendravimo su tėvu tvarką: 1. tėvas metų lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą; 2. tėvas kiekvieną trečiadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val. bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą; 3. nustatė pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su nepilnamečiu vaiku P. S. bendrauja tarpininkaujant šeimos psichologui/psichoterapeutui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Dėl galinčio teikti paslaugas specialisto šalys susitaria per 2 savaites nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos. Šalims nesutarus per teismo nustatytą terminą, bendravimas vyksta su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus šalims nurodyto specialisto pagalba (šiuo atveju toks nurodymas šalims yra privalomas). Už specialisto mokamas paslaugas šalys apmoka savo susitarimu. Jeigu šalys nesusitaria, už paslaugas specialistui apmoka lygiomis dalimis. Tokią bendravimo tvarką nustatė pereinamam vieno mėnesio laikotarpiui, skaičiuojat nuo galinčio teikti paslaugas specialisto pasirinkimo dienos. Ieškovę įpareigojo užtikrinti P. S. atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje. Ieškovei priteisė: 32/100 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 32/100 dalis pastato gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 74 560 Eur vertės; kilnojamuosius ir namų apyvokos daiktus: automobilį (duomenys neskelbtini) 1 710 Eur vertės, registruotą D. S. vardu; virtuvėje esančius baldus ir buitinę techniką: šaldytuvą – 320 Eur, orkaitę – 105 Eur, mikrobangų krosnelę – 120 Eur, kaitlentę – 105 Eur, gartraukį – 200 Eur, plautuvės maišytuvą – 62 Eur, akmens masyvo baldų stalviršį – 149 Eur, šviestuvą – 118 Eur, virtuvinių spintelių komplektą (8 vnt.) – 935 Eur, šviestuvą 3 vnt. – 49 Eur, iš viso už 2 163 Eur. Atsakovui priteisė: 32/100 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 32/100 dalis pastato gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 74 560 Eur vertės; kilnojamuosius ir namų apyvokos daiktus: mopedą (duomenys neskelbtini), 1 760 Eur vertės, registruotą S. S. vardu; koridoriuje esančius daiktus: šviestuvą – 200 Eur, veidrodį – 29 Eur; spintą su veidrodžiu – 70 Eur, spintą be veidrodžio – 88 Eur, kilimą – 18 Eur; valgomajame esančius daiktus – valgomąjį stalą – 112 Eur, kėdes – 150 Eur, šviestuvą – 49 Eur; svetainėje esančius daiktus: šviestuvą – 49 Eur, kilimą – 30 Eur; skalbykloje, esančius daiktus: džiovyklę – 155 Eur, skalbimo mašiną – 113 Eur; kambariuose, esančius daiktus: komodą su stalčiais – 28 Eur; kitą turtą: siurblį – 18 Eur, žoliapjovę – 100 Eur, dujinį lauko šildytuvą – 34 Eur, lentynas garaže 3 vnt. – 92 Eur, juos paskiriant atsakovui, iš viso už 1 335 Eur. Priteisė atsakovui iš ieškovės 389 Eur piniginę kompensaciją už natūra tenkančią didesnę turto dalį. Priteisė atsakovui iš ieškovės 638,31 Eur kompensaciją už bendro turto išlaikymą. Priteisė atsakovui iš ieškovės 1 088,36 Eur kompensaciją už banko paskolą. Priteisė iš atsakovo trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, D. U. 24 500 Eur skolą. Užskaitęs priešpriešines sumas, iš ieškovės atsakovui priteisė 1 823,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės atsakovei R. S. 3 850 Eur bylinėjimosi išlaidų. Užskaitęs priešpriešines sumas, priteisė iš atsakovo trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, D. U., 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės 18,88 Eur pašto išlaidų ir 286 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš atsakovo 18,88 Eur pašto išlaidų ir 286 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. U. 9,46 Eur pašto išlaidų valstybei. Kitose dalyse patikslintą ieškinį ir priešieškinį bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinį, atmetė. Laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
12. Spręsdamas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės teismas nurodė, kad nenustatė, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas išsaugoti šeimą, todėl laikė, kad gyvenimas atskirai abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Abu sukūrė tokią situaciją savo pasirinkimu. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, todėl teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nurodė, kad ieškovės pasirinkimu bei atsižvelgiant į tai, kad šalys turi bendrų nepilnamečių vaikų po santuokos nutraukimo, jai paliekama santuokinė pavardė. Pripažinęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo (4 000 Eur) nesprendė.
13. Spręsdamas dėl tarpusavio išlaikymo, teismas nurodė, jog nenustatęs, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteisiamas.
14. Spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos. Teismas nurodė, kad šalys sutarė, jog po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bus su motina. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, patikrinusi vaikų gyvenimo sąlygas, nustatė, kad vaikai gyvena su motina ir nori gyventi su ja, todėl, atsižvelgdamas į vaikų norus ir interesus, teismas laikė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina.
15. Spręsdamas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo teismas nurodė, kad nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tėvo ir sūnaus santykiai yra susvetimėję, juos būtina atstatyti, nurodė, kad nustato atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką tokią, kokia buvo nustatyta 2020 m. gruodžio 18 d. teismo nutartimi
16. Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismas, atsižvelgdamas į vaikų specialiuosius poreikius ir tėvų turtinę padėtį, vertino, kad 600 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vieno vaiko specialiesiems ir būtiniesiems poreikiams tenkinti yra pakankama. Nurodė, kad teismo nustatyta priteisti iš atsakovo periodinių išmokų suma taip pat atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog vieno iš tėvų turtinė padėtis lemia poreikį vaikų išlaikymui skirtą sumą dalinti ne po lygiai, kadangi tėvų turtinė padėtis beveik vienoda.
17. Spręsdamas dėl turto padalijimo teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė ir atsakovas įgijo nekilnojamąjį turtą: 1) 64/100 dalis žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro duomenimis (vidutinė rinkos vertė nustatyta 2012 m. spalio 23 d.) – 38 230 Eur vidutinės rinkos vertės (sutuoktinių dalies vertė 24 467,20 Eur); 2) 64/100 gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro duomenimis (vidutinė rinkos vertė nustatyta 2012 m. spalio 23 d.) – 73 853 Eur vidutinės rinkos vertės (sutuoktinių dalies vertė 47 265,92 Eur). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo 36/100 dalis žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir 36/100 dalis pastato-gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios 36/100 dalys žemės sklypo ir 36/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būtų pripažinta bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes įsigijus namą, jis buvo remontuojamas, atliekami rekonstrukcijos darbai, pakeista šildymo sistema, inžinerinė sistema, sutvarkytas gerbūvis aplink gyvenamąjį namą, turtas pagerintas iš esmės bendromis sutuoktinų lėšomis, atsakovo darbu. Ieškovė nesutiko su šiuo reikalavimu, nurodė, kad atsakovas nenurodė, kaip jo nurodyti darbai pakeitė namo vertę, jokie esminiai sklypo tvarkymo darbai nuo turto įsigijimo nebuvo atlikti. Ieškovė nurodė, kad sklypo vertė nebuvo iš esmės pagerinta, iš turto vertinimo ataskaitų 2012 m spalio 12 d. ir 2020 m. sausio 8 d. matyti, kad vidinis namo kiemas yra visiškai nepakeistas, t. y. sklypas prieš perkant turtą jau buvo išlygintas ir apsodintas žole, kiemas ties garažu yra aptvertas mediniais vartais, išklotas trinkelėmis. 2012 m. spalio 12 d. turto vertinimo ataskaitoje yra detalizuota: šildymo sistema vietinė centrinė, katilinės patalpoje pastatytas dujinis ir kieto kuro katilas, vanduo šildomas elektriniu šildytuvu, grindys – parketas, sienos – tinkuotos, glaistytos ir dažytos, lubos – gipso kartonas, glaistyta ir dažyta; higienos patalpose – šildomos grindys, lubos – gipso, kartono, glaistytos ir dažytos; turto fizinė būklė – gyvenamas namas geros fizinės būklės. Lyginant 2020 m. sausio 8 d. ir 2012 m. spalio 12 d. turto vertinimo ataskaitose nurodytą turto aprašymą, jis yra sutampantis. Atsakovas viso gyvenamojo namo remontą ir sklypo atliktus darbus įrodinėjo specialisto N. B. parengta lokaline sąmata, kuri parengta pagal atsakovo pateiktus duomenis. Lokalinėje sąmatoje, sudarytoje 2013 metų kovo mėnesio kainomis, nurodyta, jog bendra sąmatoje nurodytų statybinių darbų (I etapas – įvairūs griovimo darbai, II etapas – įvairūs pamatų šiltinimo darbai, III etapas – įvairūs elektros darbai, IV etapas – grindų apšiltinimas, santechnika, betonavimas, V etapas – įvairūs baigiamieji, vidaus apdailos darbai, VI etapas – įvairūs kiemo tvarkymo darbai) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), vertė – 38 718,19 Eur (46 849,01 Eur su PVM). Ieškovė nurodė, kad buvo atliekami namo remonto darbai, tačiau jo vertė dėl to nepadidėjo, namo plotas nepasikeitė. Name buvo dažytos sienos, balintos grindys, keista laiptų spalva, namo plotas nepadidėjo, garažo sąskaita padarytas tambūras, išgriautos kelios sienos, pirmame aukšte įrengtas grindinis šildymas, keistas šildymo katilas, o kieme buvo išklota 30 cm ploto takelis iš trinkelių. Remontas galėjo kainuoti apie 10 000 Eur. Taip pat ieškovė pateikė nuotraukas su namo nusidėvėjimo požymiais, nurodė, kad sienos trūkinėja, daug kur yra mūro trūkimai, pelyja, pūva ir pučiasi; laiptams būtinas remontas – jie nusidėvėję, dažai nusilupę, mediena subraižyta. Ieškovė, nesutikdama su specialisto N. B. sudarytoje sąmatoje atliktais darbais, pateikė UAB „S. K.“ specialisto D. R. ieškovės užsakymu parengtą 2020 m. gruodžio 30 d. statinio apžiūros aktą. Apžiūros metu, be žymios intervencijos, nustatyta: pirmame aukšte atskirose vietose išilginiai ir skersiniai plyšiai tarp parketlenčių; įtrūkimai skirtingose patalpose; namas neturi kokybiškos vėdinimo sistemos, nekokybiškai apšiltintas, todėl ant sienų ir lubų matomos į pelėsį panašios dėmės; pirmo aukšto dušo ir tualeto patalpoje ant sienų ir lubų susiformavęs pelėsis, būtinas sienų remontas; būtina įrengti tinkamas natūralaus ir/arba priverstinio vėdinimo sistemas; dušo-tualeto patalpose skalbykloje nėra grindjuosčių; pirmo aukšto durys, skiriančios gyvenamojo namo šildomas patalpas ir nešildomą garažą, yra nesandarios, duris reikia permontuoti; garažo sienos ne apšiltintos; antro aukšto vidaus durys (1 vnt.) išsikreipusios, išėjusios iš angos; vonios patalpos apdaila neatspari drėgminėje aplinkoje, sienose matomi įtrūkimai, daug kur formuojasi į pelėsį panašios žymės, nėra grindjuosčių, patalpoje nenumatytas oro padavimas; visame gyvenamojo namo antrame aukšte matomi sienų įtrūkimai, būdingi virš durų angų, bei pelėsio žymė, besiformuojanti miegamajame kambaryje; lauko fasado medinių dailylenčių galai nėra įtvirtinti, lauko fasado tinkuota, dažyta dalis nėra apšildyta, izoliacija galimai yra sienos konstruktyve; cokolis šiltintas tik 16 kv. m ir tik 60 cm nuo fasado apačios, įtrūkęs atskirų vietų tinkas; pamatų šilumos izoliacijos neaptikta; palangių ir angokraščių sandūros nesandarios; lauko stoginė sumontuota netinkamai; lietvamzdžių sistemos didžioji dalis nepritvirtinta, vamzdžiai išnirę, nepritvirtinti prie fasado; neįrengta drenažo sistema; elektros instaliacijos laidai, pereinantys per atitvaras arba esantys lengvose konstrukcijose, nėra instaliaciniuose vamzdeliuose; skalbimo patalpos šviestuvo gaubte kaupiasi drėgmė; laidai sujungti sienoje išgręžtose skylėse, nepanaudojus el. instaliacijos dėžučių. Teismas nurodė, kad ieškovės, atsakovo, trečiojo asmens D. U., liudytojo K. K. paaiškinimai, patvirtina, jog, įsigijus namą, buvo atliekami remonto darbai, dažomos sienos, remontuojama vonios patalpa, įrengtas grindinis šildymas garažo sąskaita, įrengtas tambūras, keičiama laiptų kryptis. Liudytojo K. K. nuomone, tai buvo kapitalinis pertvarkymas, jis patvirtino, kad jis tik kaip atsakovo tėvo draugas pasižiūrėdavo ir patardavo ką daryti, tačiau darbų neprižiūrėjo, jokių skaičiavimų neatliko. Atsižvelgdamas į tai, kad specialistas N. B. lokalinę sąmatą dėl atliktų darbų sudarė fiziškai neapžiūrėjęs ginčo turto, o pagal atsakovo pateiktus duomenis, teismas nurodė, jog ja nesiremia. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė kitų objektyvių, neginčijamų įrodymų, kad būtų galima nustatyti atliktų darbų mastą. Turto vertinimo ataskaitos, surašytos vertinant ginčo turtą prieš įsigyjant, t. y. 2012 m. spalio 12 d. ir 2020 m. sausio 8 d., nepatvirtina, kad buvo atlikti tokie gyvenamojo namo ir žemės sklypo tvarkymo darbai, kad būtų pagrindas padaryti išvadą, jog po ginčo turto įsigijimo turtas buvo pagerintas iš esmės. Teismas nustatė, kad atsakovas turto pagerinimą grindžia 2009 m. gruodžio 4 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d. kadastrinių matavimų duomenimis, kuriuose yra užfiksuoti kadastrinių matavimų pokyčiai, atlikus gyvenamojo namo pagerinimus iš esmės. Teismas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. kadastrinių matavimų duomenys nėra įregistruoti Registrų centro duomenyse, todėl nėra teisinio pagrindo jais remtis. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą pripažinti, jog visas ginčo turtas, tame tarpe ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausanti 1/3 dalis turto, buvo esmingai pagerintas. Atsakovas, reikšdamas reikalavimą pripažinti namo dalį ir žemės sklypo (1/3 dalį) jungtine sutuoktinių nuosavybe, turėjo įrodyti, kad turto rinkos vertė po turto pagerinimo žymiai padidėjo. Gyvenamojo namo ir žemės sklypo kaina nuo 2012 metų yra padidėjusi, tačiau tai susiję su objektyviu rinkos kainų pasikeitimu. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, nurodė, kad bendromis sutuoktinių lėšomis buvo daromas ginčo turto remontas, tačiau, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atlikti pagerinimo darbai, prisidėjus bendru darbu ir bendromis lėšomis, nėra esminis, todėl nėra pagrindo minėtą turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas nustatė, kad šalys po santuokos sudarymo įgijo nekilnojamąjį turtą: 64/100 dalis žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir 64/100 gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Šalims, nesutariant dėl ginčo turto vertės, teismas paskyrė ekspertizę gyvenamojo namo ir žemės sklypo rinkos vertei nustatyti. Du teismo ekspertai atliko ekspertinį tyrimą ir ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad gyvenamojo namo ir žemės sklypo rinkos vertė ekspertinio akto surašymo dieną (2021 m. balandžio 6 d.) yra 233 000 Eur. Gyvenamojo namo būklė įvertinta kaip vidutinė, pastebimas dalinis apdailos nusidėvėjimas, pirmo aukšto san. mazgo patalpoje matomi pelėsio požymiai. Ginčo nekilnojamasis turtas buvo apžiūrėtas ir įvertintas iki nekilnojamojo turto įsigijimo 2012 m. spalio 12 d. UAB „Turto spektras“ nustatyta, kad bendra gyvenamojo namo ir žemės sklypo rinkos vertė yra 713 000 Lt (206 499,07 Eur), sąlyginai galimas toks paskirstymas: gyvenamojo namo vertė – 546 000 Lt (158 132,53 Eur), žemės sklypo – 167 000 Lt (48 366,54 Eur). Atsakovas prašė, kad teismas, nustatydamas nekilnojamojo turto vertę, remtųsi UAB „Ober-Haus“ vertinimo ataskaitoje, atliktoje 2020 m. sausio 8 d. (surašyta 2020 m. sausio 14 d.) atsakovo užsakymu, turto verte, kurioje nurodyta, jog 2020 m. sausio 8 d. turto – gyvenamojo namo, rinkos vertė – 196 000 Eur, o žemės sklypo, rinkos vertė – 67 000 Eur, bendra turto vertė – 263 000 Eur. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. ekspertų atliktoje turto vertinimo ekspertizėje ginčo turto vertė yra 233 000 Eur, t. y. turto vertė per metus sumažėjo 30 000 Eur, dėl ieškovės namo nepriežiūros turto būklė iš geros tapo – vidutine. Teismas nurodė, kad nesutinka su tokia atsakovo nuomone ir, nustatydamas ginčo turto vertę, remėsi ekspertizės aktu, kur pagal teismo nutartį du teismo ekspertai atliko ekspertinį tyrimą, ginčo turtą apžiūrėjo fiziškai (dalyvaujant ieškovei ir atsakovui) ir įvertino pagal rinkos kainą. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mainų sutarties pagrindu ieškovė perdavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusius 1/5 dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), R. V. ir K. V. mainais į šiems priklausiusius žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), o pastarieji perdavė ieškovei asmeninėn nuosavybėn 36/100 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir 64/100 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šalims bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Šalys sutartimi mainomus ieškovei priklausančius daiktus įvertino 250 000 Lt, o mainomus R. V. ir K. V. priklausančius daiktus įvertino 700 000 Lt, mainomų daiktų verčių skirtumą 450 000 Lt ieškovė ir atsakovas įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatyta tvarka, 50 000 Lt (14 481 Eur) sumokėjo prieš pasirašant sutartį, 200 000 Lt (57 924 Eur) sumokėjo mainų pasirašymo dieną, likusius 200 000 Lt (57 924 Eur) įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip iki 2012 m. lapkričio 24 d. Iš 2019 m. sausio 9 d. „Luminor bank“ rašto nustatė, kad 2012 m. lapkričio 7 d. kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) šalims suteiktas 57 924 Eur kreditas gyvenamajam namui pirkti, kurio likutis 2019 m. sausio 8 d. buvo 7 906,79 Eur, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2020 m. spalio 26 d. 2021 m. vasario 22 d. L. B. AS Lietuvos skyriaus pažyma patvirtina, kad atsakovas ir ieškovė finansinių įsipareigojimų bankui pagal 2012 m. lapkričio 7 d. kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) neturi. Ieškovė prašė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės dalintino turto balansas būtų mažinamas 65 150 Eur suma, nes ieškovės motina D. U. tokią pinigų sumą yra pervedusi nekilnojamojo turto įsigijimui. Ieškovė nurodė, kad jeigu teismas nustatys, kad 65 150 Eur yra šalių paskola, ieškovė įsipareigoja asmeniškai padengti šią skolą D. U., o priešingu atveju, ši suma turėtų būti laikoma dovana ir būtų asmeninis ieškovės indėlis į nekilnojamąjį turtą ir tokio dydžio suma mažinama dalintino turto vertė. Teismas nustatė, kad byloje esantys banko išrašai ir mokėjimo nurodymai patvirtina, kad D. U. į ieškovės sąskaitą 2012 m. kovo 13 d. pervedė 52 312,57 Lt (15 150,77 Eur) (mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas), 2012 m. spalio 9 d. pervedė 50 000 Eur, o ieškovė K. V. pagal 2012 m. spalio 24 d. mainų sutartį 2012 m. spalio 11 d. pervedė 50 000 Lt (14 481 Eur) ir 2012 m. spalio 24 d. pervedė 200 000 Lt (57 924,00 Eur). Atsakovas nesutiko, kad 52 312,57 Lt (15 150,77 Eur) suma buvo panaudota kaip avansas gyvenamojo namo įsigijimui, nes jis buvo perkamas tik 2012 m. spalio 24 d., o į ieškovės sąskaitą pervesta 2012 m. kovo 13 d., be to, nurodė, kad šalys dirbo ir turėjo pinigų. D. U. patvirtino, jog dukros šeima ieškojo būsto, todėl ji iš anksto pervedė pinigus. Teismas nusprendė, kad 2012 m. kovo 13 d. D. U. banko pavedimas į dukros sąskaitą nepatvirtina fakto, kad šios piniginės lėšos buvo panaudotos šalių būsto įsigijimui. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis patvirtinta, jog šalys gavo pajamas, ieškovė 2011 metais gavo 17 861,37 Lt (su darbo santykiais susijusių pajamų, neatskaičius mokesčių); 2012 metais gavo 80 539,07 Lt pajamų, neatskaičius mokesčių; 2013 metais gavo 119 677,31 Eur pajamų, neatskaičius mokesčių, o atsakovas 2012 metais – 62 292,23 Lt, neatskaičius mokesčių; 2011 metais – 81 756,53 Lt, neatskaičius mokesčių; 2010 metais – 100 454,26 Lt, neatskaičius mokesčių. Įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovas, gimus antram vaikui, norėjo įsigyti didesnio ploto būstą, teismas nurodė, jog tikėtina, kad ieškovės motina D. U. dovanojo 50 000 Eur šeimos poreikiams tenkinti, didinant šeimos gyvenamąjį būstą, o ne asmeniniams ieškovės poreikiams. Atsižvelgdamas į ginčo gyvenamojo namo įsigijimo aplinkybes, kad ieškovė, įsigydama gyvenamąjį namą, išviešino, jog 36/100 dalis gyvenamojo namo ir 36/100 dalis žemės sklypo, įgijo asmeninėn nuosavybėn, o 64/100 dalis gyvenamojo namo ir 64/100 dalis žemės sklypo įgijo bendrojon jungtinėn nuosavybėn su atsakovu, teismas laikė, jog ji aiškiai išreiškė valią, kad būtent 36 procentai įgyjama jos asmeninėn nuosavybėn, o kita įgyjamo turto dalis (64 procentai) būtų registruojama bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ginčo name šalių šeima kartu gyveno po namo įsigijimo iki 2019 m. lapkričio 15 d., mokėjo paskolą, mokėjo už namo komunalinius mokesčius, todėl sprendė, kad 64/100 gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalys buvo įgytos bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nėra pagrindo laikyti, kad ieškovės asmeninis indėlis turi būti mažinamas 50 000 Eur suma, kuria D. U. parėmė ieškovės ir atsakovo šeimą. Vertindamas ieškovės prašymą priteisti visą ginčo turtą jai asmeninės nuosavybės teise bei nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, teismas nurodė, jog nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą padalijant sutuoktinių turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių pricipo, nes buvo konstatuota, kad 64/100 gyvenamojo namo ir žemės sklypo priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nurodė, kad aplinkybė, jog ginčo gyvenamojo namo ir žemės sklypo 34/100 dalis priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nesuteikia jai pranašumo vertinant namo priskyrimo jai natūra klausimą. Pasisakydamas dėl ieškovės nesutikimo, kad nekilnojamasis turtas būtų padalintas natūra, nes atsakovo ir vaikų santykiai yra blogi, gyvenant viename name, nebūtų išvengta konfliktų, būtų pažeisti vaikų interesai, todėl atsakovui priteistina kompensacija, teismas nustatė, kad ieškovė remiasi teismo ekspertizės nustatyta turto verte – 233 000 Eur, dalintiną turtą sudaro 2/3 dalys, t. y. sudaro 153 333 Eur, išminusuotina 65 000 Eur (kurią nekilnojamojo turto įsigujimui pervedė ieškovės motina D. U.), todėl dalintina turto dalis – 88 333 Eur, o viena sutuoktiniui tenkanti suma – 44 166 Eur. Šią sumą ieškovė sutinka išmokėti atsakovui per dvejus metus. Teismas nurodė, kad remiasi 2021 m. balandžio 6 d. ekspertizės aktu, kuriame gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertė 233 000 Eur. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 64/100 dalys šio nekilnojamojo turto, tai sudaro 149 120 Eur, kurie yra dalintina suma, o vienam sutuoktiniui tenkanti dalis – 74 560 Eur. Teismas nurodė, kad nenustatė aplinkybių, jog atsakovui priklausanti dalis turėtų būti mažinama. Teismas nustatė, kad atsakovas sutiko, jog turtas natūra būtų priteistas ieškovei, o jam išmokėta piniginė kompensacija, tačiau atsakovas nurodė, kad neprieštarauja, jog jam būtų priteistas turtas natūra. Ieškovė nurodė, kad sutinka ir turi galimybę kredituotis ir sumokėti kompensacija, išdėstant ją dvejiems metams. Nors ieškovė tvirtino, kad turi galimybę gauti kreditą, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Teismas, vertindamas ieškovės galimybes išmokėti atsakovui kompensaciją, nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių galimybę gauti kreditą, kad ieškovė nuo 2020 m. pabaigos nedirba bei nurodė, kad nevykdo jokios veiklos, iš kurios gautų pajamas. Teismas nurodė, kad taip pat vertina, jog teismo paskaičiavimu, ieškovė turėtų sumokėti 74 560 Eur, tai yra daug didesnę piniginę kompensaciją nei yra paskaičiuota pačios ieškovės. Be to, nurodė, kad piniginės kompensacijos išmokėjimas per du metus prieštarautų atsakovo teisėtiems interesams gauti kompensaciją ir ją panaudoti gyvenamojo būsto įsigijimui, nes jis neturi kitos gyvenamosios patalpos. Todėl teismas sprendė, jog sutuoktiniams turtas gali būti padalytas natūra. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo būdas natūra yra laikomas prioritetiniu. Duomenų, kad techniškai neįmanoma paskirstyti ar atskirti ginčo namo, byloje nėra. Be to, šioje byloje turto atidalijimo klausimas nesprendžiamas. Teismas nurodė, kad ieškovės nenorėjimas gyventi name, neįpareigoja teismo namą natūra priskirti tik vienam sutuoktiniui, o kitam paskirti kompensaciją. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nurodė, jog turto padalijimas natūra pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, nes atsakovo ir sūnaus santykiai yra blogi, teismas nurodė, kad dėl vaikų ir atsakovo tarpusavio santykių jau pasisakė. Todėl, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, teismas prioritetiniu sutuoktinių turto padalijimo būdu laikė turto padalijimą natūra ir priteisė nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis po 32/100 dalis. Teismas nurodė, jog santuokoje įgyto turto padalijimas natūra nesukels sunkumų turtą valdyti ir naudotis bendrai bei nesudarys sąlygų ginčams kilti ateityje, o tolesni buvusių sutuoktinių santykiai bus grindžiami nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo interesais, racionalumu ir skaičiavimu. Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo transporto priemones: automobilį (duomenys neskelbtini) 1 710 Eur vertės, registruotas D. S. vardu, ir mopedą (duomenys neskelbtini), 1 760 Eur vertės, registruotas S. S. vardu. Šalys sutarė dėl transporto priemonių įvertinimo, tačiau nesutarė dėl to kam jos turėtų būti priteistos. Ieškovė siūlė abi transporto priemones palikti atsakovui, nes automobiliu (duomenys neskelbtini) naudojasi atsakovo motina. Atsakovas nesutiko ir siūlė transporto priemones priteisti ieškovei, nes ji automobiliu asmeniškai naudojosi, o mopedu naudojasi sūnus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra dalintinos dvi transporto priemonės, kurių vertės labai panašios, šalims nesutariant, teismas automobilį (duomenys neskelbtini) nusprendė priteisti ieškovei, mopedą (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui. Teismas, vertindamas atsakovo 2020 m. lapkričio 3 d. prašymą, nustatė, kad nuo 2018 metų iš banko sąskaitoje esančių lėšų buvo atliekami mokėjimai internetinei parduotuvei www.Aliexpress.com, tame tarpe laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo atlikti 268 mokėjimai, kurių bendra suma – 4 781,10 Eur, taip pat į sąskaitą gauta 526,29 Eur įplaukų iš www.Aliexpress.com; laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 4 d. buvo atlikti 76 mokėjimai, kurių bendra suma – 2 165,86 Eur. Atsakovas 2020 m. lapkričio 3 d. prašyme nurodė, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, išnuomotose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pardavinėjamos iš internetinės parduotuvės supirktos prekės, kurių vertė taip pat turėtų būti įtraukta į dalintino turto balansą. Nuo santuokos sudarymo iki 2019 m. lapkričio 15 d. ieškovė ir atsakovas gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį ir bendromis lėšomis disponavo abipusiu sutarimu. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas faktiškai kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2019 m. lapkričio 15 d., todėl laikė, jog po to ieškovės gautos pajamos, neįtrauktinos į dalintino turto balansą. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl kilnojamojo turto ir namų apyvokos daiktų bei jų įvertinimo. Atsakovas su priešieškiniu pateikė nuotraukas su daiktų rinkos kainomis, kuriomis remdamasis, jis įkainojo kilnojamąjį turtą. Atsakovas prašė padalinti kilnojamuosius daiktus 15 000 Eur vertės, esančius gyvenamajame name, tame tarpe vonios kambariuose, esančių pirmame ir antrame aukšte, baldus, dušo maišytuvus, praustuvus, spinteles, unitazus, dušo žarnas bei koridoriuje esančius laiptus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šie daiktai yra gyvenamojo namo gerbūvio dalis bei inžinerinė įranga, ir buvo įvertinti ekspertų, nustatant gyvenamojo namo rinkos vertę, sprendė, kad jie neįtrauktini į dalintino turto balansą. Teismas nurodė, kad ieškovei nesutinkant, jog svetainėje ir koridoriuje yra lentynos, valgomajame yra kilimas, o atsakovui nepateikiant nuosavybę patvirtinančių dokumentų, šie daiktai į dalytino turto balansą neįtraukiami. Teismas nurodė, kad atsakovas reiškė reikalavimą padalinti svetainėje esančią sofą-lovą ir du fotelius. Ieškovė su tokiu atsakovo prašymu nesutiko, nurodė, kad ši sofa ir du foteliai yra jai padovanoti jos motinos ir atvežti iš senų namų. Atsakovas teismo posėdyje sutiko, kad šie baldai buvo padovanoti ieškovei jos motinos, todėl teismas sprendė šių daiktų neįtraukti į dalintino turto balansą. Teismas nurodė, kad atsakovas reiškė reikalavimą padalinti dviračius (duomenys neskelbtini), ieškovė su atsakovo prašymu nesutiko, nurodė, kad šie dviračiai skirti vaikams. Teismas nurodė, kad sutinka, jog dviračiai reikalingi nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, todėl dviejų dviračių neįtraukė į dalintino turto balansą. Teismas nurodė, kad atsakovas reiškė reikalavimą dėl kambaryje esančio šviestuvo, ieškovė nurodė, jog minėtas šviestuvas 20 metų senumo ir yra bevertis (užfiksuota fotonuotraukose), todėl teismas sprendė, kad šis šviestuvas, kaip bevertis neįtrauktinas į dalintino turto balansą. Teismas nurodė, kad ieškovė teigė, jog virtuvės spintelių komplektas, įgytas už UAB ,,SS leidyba“ lėšas, todėl, kadangi ieškovė neneigė šių spintelių buvimo, o duomenų, kad jos įgytos už UAB ,,SS leidyba“ lėšas, nėra, teismas sprendė įtraukti jas į dalintino turto balansą. Teismas nustatė, kad atsakovas reiškė reikalavimą padalinti virtuvėje esančius baldus ir buitinę techniką: šaldytuvą – 641 Eur, orkaitę – 210 Eur; mikrobangų krosnelę – 240 Eur, kaitlentę – 210 Eur, gartraukį – 400 Eur, plautuvės maišytuvą – 124 Eur, akmens masyvo baldų stalviršį – 297 Eur, šviestuvą – 237 Eur, virtuvinių spintelių komplektą (8 vnt.) – 1 870 Eur, šviestuvą 3 vnt. – 97 Eur; svetainėje esančius daiktus: šviestuvą – 98 Eur, kilimą – 59 Eur; koridoriuje esančius daiktus: šviestuvą – 400 Eur, veidrodį – 57 Eur; spintą su veidrodžiu – 141 Eur, spintą be veidrodžio – 175 Eur; kilimą – 35 Eur; valgomajame esančius daiktus: valgomąjį stalą – 224 Eur, kėdes – 300 Eur, šviestuvą – 98 Eur; skalbykloje, esančius daiktus: džiovyklę – 309 Eur, skalbimo mašiną – 225 Eur; kambariuose esančius daiktus: komodą su stalčiais – 55 Eur; kitą turtą: siurblį – 36 Eur, žoliapjovę – 200 Eur, dujinį lauko šildytuvą – 68 Eur, lentynas garaže (3 vnt.) – 183 Eur. Ieškovė nesutiko su atsakovo nurodytomis vertėmis, nes visi virtuvėje esantys baldai ir buitinė technika yra nusidėvėjusi, buvo įsigyti prieš devynis metus, todėl atsakovo nurodytos kainos yra per didelės ir siūlė vertinti jos nurodytomis kainomis, šių daiktų nusidėvėjimą grindė foto nuotraukomis. Teismas nurodė, kad šalims nesutariant dėl daiktų įvertinimo bei nepateikus jų įsigijimo dokumentų, nėra žinoma už kiek jie buvo pirkti prieš devynis metus, todėl laikė, jog akivaizdu, kad daiktai natūraliai nusidėvėjo. Teismas nurodė, kad atsakovo nurodytos vertės yra užaukštintos, o ieškovės siūlomos vertės pernelyg numažintos. Atsižvelgdamas į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog nekilnojamieji namų apyvokos daiktai natūraliai nusidėvėję, teismas jų vertę nustatė pagal atsakovo siūlomas vertes (kuriam jis pats pritaikė 50 procentų nusidėvėjimo), jas dar sumažinant per pusę. Teismas nurodė, kad į dalintino turto balansą įtraukia šiuos namų apyvokos daiktus ir nustato jų vertę: virtuvėje esančius baldus ir buitinę techniką: šaldytuvą – 320 Eur, orkaitę – 105 Eur; mikrobangų krosnelę – 120 Eur, kaitlentę – 105 Eur, gartraukį – 200 Eur, plautuvės maišytuvą – 62 Eur, akmens masyvo baldų stalviršį – 149 Eur, šviestuvą – 118 Eur, virtuvinių spintelių komplektą (8 vnt.) – 935 Eur, šviestuvą 3 vnt. – 49 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad virtuvėje esantys baldai ir buitinė technika sudaro visumą, teismas sprendė juos paskirti ieškovei už 2 163 Eur. Teismas nurodė, kad ieškovei atitenka kilnojamojo ir namų apyvokos daiktų iš viso už 3 873 Eur (1 710 +2 163). Teismas nurodė, kad koridoriuje esančius daiktus: šviestuvą – 200 Eur, veidrodį – 29 Eur, spintą su veidrodžiu – 70 Eur, spintą be veidrodžio – 88 Eur, kilimą – 18 Eur; valgomajame esančius daiktus: valgomąjį stalą – 112 Eur, kėdes – 150 Eur, šviestuvą – 49 Eur; svetainėje esančius daiktus: šviestuvą – 49 Eur, kilimą – 30 Eur; skalbykloje, esančius daiktus: džiovyklę – 155 Eur, skalbimo mašiną – 113 Eur; kambariuose, esančius daiktus: komodą su stalčiais – 28 Eur; kitą turtą: siurblį – 18 Eur, žoliapjovę – 100 Eur, dujinį lauko šildytuvą – 34 Eur, lentynas garaže 3 vnt. – 92 Eur, tikslinga priteisti atsakovui už 1 335 Eur. Teismas nurodė, kad atsakovui atitenka kilnojamojo ir namų apyvokos daiktų iš viso už 3 095 Eur (1 335 +1 760). Atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o ieškovei atiteko didesnė dalis turto, teismas iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 389 Eur kompensaciją už jai atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.
18. Spręsdamas dėl bendro turto išlaikymo, teismas nurodė, kad abu sutuoktiniai turi vienodą pareigą išlaikyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nuolat gyvena šeimos namuose, atsakovas įrodė, jog bendrai sumokėjo 1 113,31 Eur už suteiktas paslaugas ir pripažino, kad ieškovė yra pervedusi 475 Eur, o ieškovė neįrodė, kad yra sumokėjusi atsakovui kitas sumas, teismas sprendė, jog iš ieškovės priteistina 638,31 Eur.
19. Spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo už banko paskolą teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prievolė L. B. AS yra solidari, teismas nurodė, jog iš ieškovės atsakovo naudai turi būti priteista 1 088,36 Eur (2176,71:2) kompensacija.
20. Spręsdamas dėl UAB ,,SS leidyba“ akcijų steigiamojo akto nuginčijimo teismas nurodė, kad bylos duomenimis patvirtinama, jog UAB ,,SS leidyba“ steigimo laikotarpiu, ieškovė D. S. dirbo UAB „Žurnalų leidybos grupė“ nuo 2006 m. spalio 12 d. iki 2010 m. balandžio 6 d., o UAB „SS leidyba“ dirbo nuo 2010 m. spalio 1 d., jos mėnesio darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, 2019 metais buvo 1 482,35 Eur. Teismas nurodė, kad jo nuomone, ieškovės tėvų V. U. bei trečiojo asmens D. U., kaip leidėjų, indėlis, steigiant UAB ,,SS leidyba“ patarimais, pagalba, nėra pagrindas pripažinti, jog tai buvo ieškovės ir atsakovo verslas. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, kaip pasireiškė atsakovo kaip akcininko, o ne bendrovės direktoriaus, veikla. Ieškovė buvo, o atsakovas buvo ir yra bendrovės direktorius, t. y. jie buvo samdomi darbuotojai ir už tai gaudavo atlygį. Pasisakydamas dėl ieškovės teiginio, kad ji su atsakovu dalyvaudavo renginiuose, reprezentavo įmonę ir visi galvojo, kad jie yra UAB ,,SS leidybos“ savininkai, teismas nurodė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas buvo šeimos nariai, abu UAB ,,SS leidyba“ užėmė aukštas pareigas, (duomenys neskelbtini), todėl jų dalyvavimas tokiuose renginiuose buvo natūralus, tačiau niekaip nepatvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra akcininkai. Pasisakydamas dėl ieškovės teiginio, kad ji ir atsakovas disponavo UAB ,,SS leidyba“ pinigais bei už reklamą bendrovės leidiniuose gavo nemokamų paslaugų, teismas nurodė, kad ieškovė nepatvirtino ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas ar ji gaudavo UAB ,,SS leidyba“ dividendus. Nurodė, kad atsakovė R. S. patvirtino, jog savo sūnui S. S. bei jo sutuoktinei leido naudotis iš įmonės veiklos gaunamais privalumais, sūnui S. leisdavo pasinaudoti ir jos banko kortele, nes jie jos vaikai. Tačiau R. S. patvirtino, kad tik ji gaudavo dividendus ir jais disponuodavo. Atsakovė R. S., paaiškino, kad būdama UAB ,,Krokas“ direktorė ir matydama, kad japoniškų galvosūkio žurnalų veikla pelninga, norėdama atskirti veiklas bei nenorėdama kad UAB ,,Krokas“ veiklos pajamos pasiektų PVM apmokestinamą dydį, įsteigė UAB ,,SS leidyba“, direktoriumi paskyrė savo sūnų S. S., nes juo pasitikėjo, jis buvo įgijęs verslo administravimo specialybę, o S. S. ieškojo geriau apmokamo darbo. Atsakovas paaiškino, kad jis su ieškove neturėjo pinigų įmonės steigimui, kad 10 000 litų įstatinį kapitalą sumokėjo R. S. iš savo asmeninių lėšų. Ieškovė ieškinyje teigė, kad įstatinis kapitalas buvo sumokėtas iš jos ir atsakovo šeimos piniginių lėšų, o teismo posėdyje patvirtino, kad 5 000 litų įmonės steigimui davė jos motina D. U., o likę 5 000 litų buvo jos ir atsakovo. Ieškovės motina D. U., teismo posėdyje, patvirtino, kad ji prisidėjo prie UAB ,,SS leidyba“ steigimo, kad ji ieškovei ir atsakovei davė 5 000 litų. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog UAB ,,SS leidyba“ įgaliotas asmuo S. S. 2007 m. gegužės 15 d. sudarė laikinos kaupiamosios sąskaitos sutartį su AB SEB Vilniaus banku. AB SEB banko pažyma patvirtina, kad 2007 m. gegužės 15 d. S. S. į UAB „SS leidyba“ kaupiamąją sąskaitą įnešė 10 000 Lt. 2007 m. gegužės 25 d. UAB „SS leidyba“ direktorius S. S. su AB SEB Vilniaus banku sudarė UAB „SS leidyba“ banko sąskaitos sutartį. Remdamasi 2007 m. gegužės 15 d. UAB ,,SS leidyba“ steigimo akto 2.2 punktu steigėja įgaliojo S. S. atidaryti bendrovės lėšų kaupimo sąskaitą banke ir įnešti piniginius įnašus. Byloje nėra duomenų, paneigiančių realų pinigų sumokėjimo faktą, taip pat faktą, kad būtent R. S. savo lėšomis apmokėjo akcijas. Byloje nebuvo įrodinėjama aplinkybė, kad R. S., neturėjo lėšų akcijoms apmokėti. Aplinkybė, kad už akcijas 5 000 litų buvo sumokėta D. U. bei 5 000 litų ieškovės ir atsakovo S. S. lėšomis, neįrodyta. R. S. sumokėjimas už akcijas savo lėšomis – tai vienas iš kriterijų, patvirtinančių, kad ginčijamą sandorį sudarė būtent ji pati, o ne S. S.. Atsakovė R. S. teigė, kad dėl įmonės steigimo konsultavosi su A. B. firma. Ji norėjo steigti įmone pavadinimu ,,S. S. leidyba“, tačiau A. B. ją informavo, kad toks pavadinimas negalimas. Tokias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytoju apklaustas A. B. bei pateikė rašytinę informaciją 2020 m. birželio 5 d. advokatui M. V. ir 2020 m. birželio 11 d. advokatui V. G.. A. B. patvirtino, kad 2007 m. gegužės 14 d. A. B. pateikė VĮ Registrų centro Kauno filialui prašymą laikinai įtraukti į Juridinių asmenų registrą pavadinimą UAB „SS leidyba“ (JAR-5 forma) bei, kad teikė R. S. konsultacijas dėl bendrovės steigimo ir pagelbėjo jos steigimo procese. R. S. bendrovės steigimo procese taip pat pagelbėjo S. S.. Su S. S. sudarytos 2007 m. gegužės 14 d. pavedimo sutarties 2.1.1 punkte nurodytas 2007 m. gegužės 14 d. steigimo aktas nebuvo sudarytas. Pirmiausia būdavo kreipiamasi dėl pavadinimo įtraukimo į registrą, nereikėjo teikti steigimo sutarties (akto), o užteko tik įrašyti steigimo sutarties (akto) datą. Todėl kreipiantis dėl UAB „SS leidyba“ pavadinimo įtraukimo į registrą prašyme (JAR-5 formoje) buvo tik įrašyta 2007 m. gegužės 14 d. steigimo akto data, o gavus teigiamą atsakymą dėl pavadinimo, buvo sudarytas 2007 m. gegužės 15 d. steigimo aktas ir vykdomos tolimesnės steigimo procedūros. 2007 m. gegužės 15 d. steigimo aktą paruošė pagal tipinę formą. Kreiptis dėl pavadinimo įtraukimo į Juridinių asmenų registrą galėjo bet kuris asmuo. Tačiau savo vardu registruoti pavadinimų jis pats nenorėjo, todėl 2007 m. gegužės 14 d. pavedimo sutartis buvo sudaryta su S. S., kuris pagelbėjo R. S. bendrovės steigimo procese. Prašyme (JAR-5 formoje) S. S. jis nurodė kaip pareiškėją, įrašydamas jo vardą ir pavardę steigėjo vardo ir pavardės grafose. Atsiėmęs iš valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pažymą apie laikiną pavadinimo UAB „SS leidyba“ įtraukimą, ją atidavė steigėjai R. S. ir parengė S. S. 2007 m. gegužės 16 d. raštą dėl bendrovės pavadinimo panaudojimo, pagal kurį jis sutiko, kad R. S., steigdama bendrovę, panaudotų jo vardu laikinai įtrauktą pavadinimą UAB „SS leidyba“. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės R. S. ir liudytojo A. B. paaiškinimais, pateikė VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro pažymą apie laikiną pavadinimo įrašymą, o būtent, kad M. V. 2021 m. vasario 5 d. prašymu kaip steigėjas pateikė prašymą ir 2021 m. vasario 8 d. buvo laikinai įrašytas pavadinimas UAB ,,S. S. leidyba“, o tai neva patvirtina, kad atsakovė R. S. nurodė melagingas aplinkybes, susijusias su UAB ,,SS leidyba“ pavadinimo kilme ir įregistravimu, nes atsakovė teigė, kad iš pradžių buvo bandyta registruoti pavadinimą UAB ,,S. S. leidyba“, tačiau jis nebuvo leistas įregistruoti dėl VĮ Registrų centras reikalavimų. Atsakovės R. S. atstovas pateikė Lietuvos Respublikos Valstybiniam patentų biurui prašymą įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas UAB ,,Krokas“ 2006 m. birželio 16 d. prekės ženklas su žodžiais ,,S. S.“ buvo įregistruotas kaip UAB ,,Krokas“ nuosavybė ir galiojo iki 2016 m. birželio 16 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad ieškovės advokatui M. V. pavyko užregistruoti pavadinimą UAB ,,S. S. leidyba“, nes prekės ženklo su žodžiais ,,S. S.“ apsauga buvo pasibaigusi, tačiau UAB ,,SS leidyba“ steigimo metu šio prekės ženklo pavadinimas galiojo. Todėl nurodė, kad šios aplinkybės nepaneigia atsakovų R. S., S. S. bei liudytojo A. B. parodymų. Teismas nenustatė, kad liudytojo A. B. parodymai būtų šališki, nes jie pagrįsti bylos duomenimis. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad šio liudytojo parodymai nepatikimi, nes neįtikėtina, kad jis gali prisiminti sandorio sudarymą buvusį 2007 metais, tačiau teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog šis liudytojas gavęs advokatų paklausimus dėl UAB ,,SS leidyba“ steigimo, 2020 metasi birželio mėnesį advokatams pateikė atsakymus raštu, todėl domėjosi ir prisiminė nagrinėjamo sandorio sudarymo aplinkybes. Teismas nurodė, kad atsakovų R. S. ir S. S. bei liudytojo A. B. paaiškinimus dėl UAB ,,SS leidybos“ pavadinimo įregistravimo patvirtina 2007 m. gegužės 14 d. pavedimo sutartis, sudaryta tarp S. S. (įgaliotojo) ir A. B. firmos (įgaliojamasis), kad A. B. firma, remdamasi 2007 m. gegužės 14 d. UAB „SS leidyba“ steigimo aktu, įsipareigojo įtraukti UAB „SS leidyba“ pavadinimą į Juridinių asmenų registrą, o 2007 m. gegužės 14 d. įgaliotas asmuo A. B. pateikė prašymą laikinai įtraukti į Juridinių asmenų registrą pavadinimą UAB „SS leidyba“, kuriame nurodyta, kad steigimo sutarties (akto) data – 2007 m. gegužės 14 d. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, jog UAB ,,SS leidyba“ akcijų savininkė R. S. raštišku sprendimu šios bendrovės direktoriumi paskyrė S. S., pavesdama jam šias pareigas eiti nuo bendrovės įregistravimo Juridinių asmenų registre. Registrų centro duomenys patvirtina, kad bendrovės akcininkė – R. S., vienasmenis valdymo organas bei asmuo, turintis teisę sudaryti sandorius – S. S.. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė R. S. ilgą laiką buvo UAB ,,Krokas“ direktorė, vykdė veiklą ir matydama, kad ši veikla pelninga turėjo įdėją leisti japoniškus galvosūkių žurnalus, todėl buvo įkurta UAB ,,SS leidyba“. UAB ,,SS leidyba“ direktoriumi buvo paskirtas jos sūnus S. S.. UAB ,,SS leidyba“ valdyme dalyvavo tik R. S. šeimos nariai, t. y. jos sūnus S. S. ir G. S.. Be to, pati R. S. buvo ne tik akcininkė, bet nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 5 d. bendrovėje dirbo ir laikinai ėjo direktorės pareigas. UAB ,,SS leidyba“ buveinės adresas buvo atsakovės R. S. gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad UAB ,,SS leidyba“ dalyvavo ieškovė ar jos giminaičiai, nėra. Ieškovė UAB ,,SS leidyba“ pradėjo dirbti nuo 2010 m. spalio 1 d. vyr. redaktore, darbo užmokestis – 1 094 Lt (nuo 2012 m. sausio 1 d. darbo užmokestis – 2 600 Lt, nuo 2014 m. vasario 1 d. – 3 970 Lt). Pasisakydamas dėl ieškovės teiginio, kad atsakovė R. S. turėjo vestuvinių suknelių saloną, o su leidyba neturėjo nieko bendro, teismas nurodė, jog šis teiginys nepaneigia, jog ji negalėjo būti UAB ,,SS leidyba“ akcininke, nes įmonės steigimas yra verslas, R. S. ir iki šios įmonės steigimo aktyviai dalyvavo versle, turėjo lėšų akcijoms įsigyti. Ieškovė, teigdama, kad atsakovė R. S. nedalyvavo įmonės veikloje, jos strategijoje ir sandorių sudaryme, kad buvo tik formaliai įdarbinta, nepateikė, kokius konkrečiai veiksmus R. S. kaip akcininkė, turėjo atlikti, o faktiškai juos atliko S. S., kuris nuo įmonės įkūrimo yra bendrovės direktorius ir jam pagal kompetenciją priklauso organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą bei vykdyti ją bendrovės vardu. Todėl teismas nurodė, kad, jo nuomone, nagrinėjamoje byloje nepaneigta R. S. valia steigti ir įgyti UAB ,,SS leidyba“ akcijas. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai J. Z., S. M., E. B. paaiškino, jog manė, kad UAB ,,SS leidyba“ akcininkai buvo S. S. ir D. S., nes dėl žurnalų platinimo, maketavimo, atsiskaitymų, patarimų davimo buvo bendraujama su S. S., tačiau tai nepaneigia fakto, kad akcininkė buvo R. S.. Nurodė, kad S. S., kaip bendrovės direktorius, pagal kompetenciją turėjo pareigą organizuoti bei vykdyti bendrovės veiklą.
21. Pasisakydamas dėl ieškovės argumento, kad 100 procentų steigėjas buvo S. S., sandoris yra apsimestinis, siekiant nuslėpti tikrąjį sandorį, kad ateityje, esant reikalui, visą UAB ,,SS leidyba“ veiklą galėtų pasisavinti vienas S. S., teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog 2007 m. gegužės 15 d. UAB ,,SS leidybos“ steigimo metu atsakovas S. S. jau turėjo ketinimų nutraukti su ieškove santuoką, todėl siekė motinos pagalba, skyrybų atveju dalijant šalių turtą, visą UAB ,,SS leidyba“ veiklą pasisavinti vienas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teigė, kad bendrą ūkį nustojo vesti tik 2019 m. lapkričio 15 d., t. y. po ginčo sandorio sudarymo praėjus daugiau kaip dvylikai metų. Todėl teismas sprendė, kad vienintelis R. S. tikslas, sudaryti ginčo sandorį – padėti sūnui S. S. skyrybų atveju vienam kontroliuoti akcijų paketą, byloje neįrodytas. Teismas nurodė, kad nenustatyta priežasčių apsimestiniam sandoriui sudaryti, neįforminant jo tikrojo asmens, įgijusio akcijas, vardu, todėl ieškovės reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas. Pasisakydamas dėl atsakovės R. S. prašymo taikyti ieškinio senatį, jeigu būtų nustatytas ieškovės teisių pažeidimas, teismas nurodė, kad nenustačius ieškovės teisių pažeidimo, dėl ieškinio senaties termino nepasisako. Teismas nurodė, kad atskirai nepasisako ir dėl kitų šalių argumentų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, laikydamas, kad jie nėra svarbūs, sprendžiant šalių ginčą.
22. Spręsdamas dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, D. U. reikalavimų, teismas nurodė, kad 65 151,63 Eur pervedimo faktas patvirtintas bankiniais pavedimais, tačiau atsakovas nesutiko, jog tai buvo paskola, jis teigė, kad tai buvo parama šeimai ir jis neturi pareigos būti atsakingas D. U.. Bylos duomenys patvirtina, kad 65 151,63 Eur D. U. pervedė per du kartus, mokėjimo paskirtyje nurodyta – sąskaitos papildymas. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog D. U. nuolat rėmė šeimą ir pripažino, kad 65 151,63 Eur per du kartus pervedė ieškovei, savo dukrai, kad jauna šeima, gimus antram vaikui, galėtų pasigerinti buities sąlygas ir įsigyti didesnį būstą šeimos poreikiams. Teismas nurodė, kad nustatė, jog ieškovė ir atsakovas, siekdami pagerinti buities sąlygas, šeimos poreikiams pirko gyvenamąjį namą ir žemės sklypą ir kad, tikėtina, jog D. U. 50 000 Eur dovanojo ne ieškovei, o šeimos poreikiams. Dėl 52 312,57 Lt (15 150,77 Eur), kurie D. U. buvo pervesti 2012 m. kovo 13 d., teismas sprendė, kad šis bankinis pavedimas nepatvirtina fakto, jog šios piniginės lėšos buvo panaudotos daugiau kaip po šešių mėnesių nuo jų gavimo iki gyvenamojo namo pirkimo šalių būsto įsigijimui, nes bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas dirbo, todėl ir patys turėjo piniginių lėšų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. vasario 6 d. trečiasis asmuo D. U., reikalavo grąžinti tik 2016 m. spalio 28 d. paskolintas 25 000 Eur pinigines lėšas. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad ieškovę ir atsakovą su trečiuoju asmeniu, pareiškusiu savarankiškus reikalavimus, dėl 65 151,63 Eur nesiejo paskoliniai teisiniai santykiai, kad banko dokumentuose nurodyti įrašai – sąskaitos papildymas, todėl laiko, jog piniginės lėšos, kurios buvo pervestos į ieškovės banko sąskaitą, buvo skirtos šeimos paramai. Pasisakydamas dėl to, jog trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. U. prašė priteisti jos naudai 24 500 Eur iš atsakovo, teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas ir trečiasis asmuo D. U. nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. U. paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėjo mokėjimo nurodymu, patvirtinančiu, kad ji 2016 m. spalio 28 d. į atsakovo banko sąskaitą pervedė 25 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama – papildymas. Trečiasis asmuo D. U. 2020 m. vasario 6 d. išsiuntė atsakovui reikalavimą įvykdyti prievolę, prašė atsakovo grąžinti jai per 30 dienų 25 000 Eur skolą. Atsakovas pinigų gavimo fakto neginčijo, tačiau teigė, kad tai nebuvo paskola, kad atsakovas asmeniškai nesitarė su D. U. dėl šių piniginių lėšų grąžinimo, o D. U. juos pervedė tik kaip paramą, kuri nuolatos buvo teikiama ieškovei. Atsakovas teigė, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, tai patvirtina ir mokėjimo paskirtyje nurodyta piniginių lėšų pervedimo paskirtis – papildymas. D. U. šias pinigines lėšas pervedė į atsakovo sąskaitą todėl, kad tuo metu ieškovė piktnaudžiavo alkoholiu ir D. U., nepasitikėdama ieškove, kad ji gali iššvaistyti visus jos perduotus pinigus, juos pervedė į atsakovo sąskaitą. Šie pinigai buvo panaudoti išskirtinai ieškovės poreikiams tenkinti, todėl visiškai nesutiko, kad 25 000 Eur perduota parama ieškovei būtų pripažinta asmenine paskola atsakovui. Ieškovė nesutiko su atsakovo nuomone ir nurodė, kad D. U. mokėjimo pavedimu pervedė 25 000 Eur atsakovui asmeniškai prašant, šie pinigai nebuvo naudojami šeimos poreikiams, jie buvo asmeniškai paskolinti atsakovui jo verslo reikalams, o atsakovas 10 000 Eur, kaip paskolą, pervedė UAB „SS Leidyba“, likusieji buvo nuimti grynaisiais pinigais ir taip pat buvo panaudoti ne šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė pripažino, kad motina visada rėmė šeimą, tačiau visada pinigus pervesdavo arba duodavo grynaisiais pinigais jai pačiai. Jeigu tai būtų buvusi parama, ji būtų perduota pačiai ieškovei. Trečiasis asmuo, kad tai buvo paskola, o ne parama grindė 2018 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymu, kad atsakovas D. U. pervedė 500 Eur, mokėjimo paskirtis – skola. Atsakovo banko išrašai patvirtina, kad atsakovas 2016 m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymu pervedė 10 000 Eur UAB „SS leidyba“, mokėjimo paskirtis nurodyta – paskola. UAB „SS leidyba“ Valstybinei mokesčių inspekcijai 2019 m. gegužės 1 d. pateikta deklaracija (forma FR0711) už 2018 metus patvirtina, kad UAB ,,SS leidyba“ deklaravo, jog 2018 metais per aštuonis kartus grąžino S. S. šio įmonei suteiktą 10 000 Eur paskolą. Teismas nurodė, kad iš atsakovo pateiktų jo vardu atidarytos banko sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2017 m. spalio 27 d. matyti, kad nurodytu laikotarpiu patirtos atsakovo išlaidos bei iš išrašų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. matyti atsakovo atlikti mokėjimo pavedimai į D. S. sąskaitą bei iš sąskaitos išimti grynieji pinigai laikotarpyje nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d., o 2016 m. gruodžio 12 d. nupirkta kailiniai liemenė už 375 Eur. Teismas nurodė, kad atsakovas 25 000 Eur gavimo neginčijo. Atsakovas iš trečiojo asmens gautą pinigų sumą priėmė ir ja disponavo. Šalių paaiškinimai patvirtinta, kad 2016 metais UAB ,,SS leidyba“ turėjo finansinių sunkumų. Tokias aplinkybes patvirtino ieškovė, atsakovas, atsakovė ir UAB ,,SS leidyba“ akcininkė R. S., apie tai buvo žinoma ir trečiajam asmeniui D. U.. Trečiasis asmuo patvirtino, kad paskolinti pinigų pas ją prašė atsakovas, o žodžiu buvo sutarta, kad skolą gražins, kai pagerės įmonės finansinė padėtis. Bylos duomenys patvirtina, kad 25 000 Eur suma į atsakovo bankinę sąskaitą buvo pervesta 2016 m. spalio 28 d., o beveik po mėnesio laiko 2016 m. lapkričio 25 d. atsakovas, būdamas UAB ,,SS leidyba“ direktoriumi, žinodamas jo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, bankiniu pavedimu UAB ,,SS leidyba“ pervedė 10 000 Eur, nurodydamas, kad tai paskola. Šios nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo teiginius, kad visa pinigų suma buvo skirta šeimos poreikiams tenkinti. Teismas taip pat nesutiko su atsakovo pozicija, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. kiekvieną mėnesį po 500–600 Eur ieškovei perduodavo D. U. paramos sumą, tame tarpe grynaisiais pinigais, nes tuo patvirtinamas tik faktas, kad atsakovas pinigus nuimdavo nuo sąskaitos, bet kad minėtos pinigų sumos buvo perduotos ieškovei, atsakovas neįrodė. Pati ieškovė neigė, kad nurodytas sumas atsakovas perdavė jai. Kad 25 000 Eur suma buvo skirta ieškovės šeimos poreikiams, neigė ir trečiasis asmuo D. U.. Atsakovas teigė, kad 25 000 Eur suma buvo pervesta jam, nes ieškovė tuo metu vartojo alkoholinius gėrimus ir kad ieškovė pinigų neiššvaistytų, juos pervedė į atsakovo sąskaitą. Ieškovė su tuo nesutiko, o trečiasis asmuo nurodė, kad abu – tiek ieškovė, tiek atsakovas šventė gyvenimą, kad ieškovė nebuvo prasigėrusi, o pinigų pas ją prašė atsakovas dėl UAB ,,SS leidyba“ finansinių sunkumų. Teismas nustatė, kad iš atsakovo sąskaitos į ieškovės sąskaitą laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. bankiniais pavedimais buvo pervesti pinigai. Atsakovo paskaičiavimu laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti perduota/pervesta – 10 426 Eur D. U. suteiktos ieškovei paramos suma, 2016 m. gruodžio 12 d. nupirkta kailiniai liemenė – 375 Eur ir suvenyras – 48 Eur (iš viso – 10 849 Eur), likusi pinigų suma panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Teismas nurodė, kad, jo nuomone, atsakovo argumentas, kad pinigai buvo skirti šeimos poreikiams, ir kad būtų tenkinami ieškovės interesai, pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą, kad ieškovė jų neiššvaistytų, nelogiški. Esant atsakovo apibūdintai situacijai, kad ieškovė neva neiššvaistytų piniginių lėšų, trečiasis asmuo pats galėjo periodiškai pervesti pinigus ieškovei į banko sąskaitą ar perduoti pinigines sumas grynaisiais pinigais, nes pinigų pervedimas bankiniu pavedimu yra nesudėtingas, šalių, trečiojo asmens paaiškinimais teismas nustatė, kad D. U. nuolat rėmė šeimą ir pinigų neskaičiuodavo, tačiau šeimos parėmimas 25 000 Eur suma, kai nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo šeima neįsigijo jokio turto ar neturėjo didelių išlaidų, neįtikinamas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas 2016 metais ir vėlesniais metais abu dirbo UAB ,,SS leidyba“ ir gavo darbo užmokestį. Todėl teismas vertino, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, susiklosčiusius santykius dėl 25 000 Eur sumos yra pagrindas vertinti kaip paskolinius teisinius santykius. Nurodė, kad 25 000 Eur grąžinimo fakto atsakovas neįrodinėjo, o trečiasis asmuo prašė priteisti 24 500 Eur, nes nurodė, kad skolos dalį – 500 Eur, atsakovas jai yra gražinęs, todėl teismas sprendė, kad trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
23. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nustatė, kad ieškovė už patikslintą ieškinį prašė priteisti 1 687 Eur žyminio mokesčio, 2 050 Eur už ekspertizės civilinėje byloje atlikimą, 7 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Iš viso ieškovė prašė priteisti 11 237 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš prašyme pateiktos teisinės pagalbos išlaidų detalizacijos teismas nustatė, kad ieškovės patirtas 7 500 Eur išlaidas už teisines paslaugas sudarė: 1 500 Eur už ieškinio ir patikslinto ieškinio parengimą, 1 000 Eur už atsiliepimo parengimą, 2 000 Eur už kitų procesinių dokumentų parengimą, konsultacijas, susipažinimą su pateiktais dokumentais, atsikirtimų parengimą, prašymus, skundus, baigiamąją kalbą, 150 Eur už dalyvavimą mediacijos procese, 2 850 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose. Spręsdamas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės mokėjimai: 213,32 Eur už skundo parengimą dėl S. U. patvarkymų, 159,99 Eur už atsiliepimą dėl baudos paskyrimo, 160 Eur už skundo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo rengimą ir 204,54 Eur už skundo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo rengimą, iš viso 737,85 Eur, yra nesusiję su šia byla, todėl šių išlaidų neskirstė. Teismas nustatė, kad ieškovė byloje patyrė 10 499,15 Eur (11 237 Eur - 737,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas tenkino 50 procentų ieškovės reikalavimų, jai iš atsakovo priteisė 5 249,58 Eur (10 499,15 Eur x 50 procentų) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas už patikslintą priešieškinį prašė priteisti 2 074 Eur žyminio mokesčio, 38 Eur žyminio mokesčio, 10 559 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 100 Eur išlaidas, patirtas dėl priverstinio teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, 1 317,39 Eur kitų išlaidų (už UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimą – 400 Eur, už teismo eksperto lokalinės sąmatos sudarymą – 600 Eur, už UAB „K. R. Estate“ gyvenamojo namo inventorizaciją – 300 Eur, kopijavimo ir duomenų gavimo išlaidų – 17,39 Eur), pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Iš viso atsakovas prašė priteisti 14 088,39 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš prašyme pateiktos teisinės pagalbos išlaidų detalizacijos teismas nustatė, kad atsakovo patirtas 10 559 Eur išlaidas už teisines paslaugas sudarė: 1 300 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 800 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, 500 Eur už atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą parengimą, 900 Eur už priešieškinio parengimą, 1 000 Eur už atsiliepimo į D. U. ieškinį parengimą, 400 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, likusios išlaidos – už atstovavimą teismo posėdžiuose, konsultacijas, prašymų rengimą, susipažinimą su dokumentais, įrodymų rinkimą. Spręsdamas dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais – UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimu, teismo eksperto N. B. lokaline sąmata, UAB „K. R. Estate“ gyvenamojo namo inventorizacija, kuri neįregistruota Registrų centre, teismas nesirėmė, todėl su šiais dokumentais susiję atsakovo patirtos 1 300 Eur (400 Eur + 600 Eur +300 Eur) išlaidos, kaip nebūtinos, neskirstytinos. Teismas nurodė, kad skirstytinos 12 788,39 Eur (14 088,39 Eur – 1 300 Eur) dydžio atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš kurių, teismo vertinimu, 1 000 Eur atsakovo patirtų išlaidų už atsiliepimą į D. U. ieškinį, yra susiję su D. U. ieškinio reikalavimais, o likusios 11 788,39 Eur išlaidų yra susijusios su priešieškiniu. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas tenkino 60 procentų atsakovo priešieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteisė 7 073,03 Eur (11 788,39 Eur x 60 procentų) bylinėjimosi išlaidų. Be to, teismas nurodė, kad tenkino 50 procentų trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. U. ieškinio reikalavimų, o 50 procentų D. U. ieškinio reikalavimų atmetė, todėl atsakovui iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. U., priteisė 500 Eur (1 000 Eur x 50 procentų) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. U., pateikė patikslintą prašymą dėl 1 955 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo. Iš patikslintame prašyme pateiktos atstovavimo išlaidų detalizacijos bei su patikslintu prašymu pateiktų mokėjimo nurodymų ir sąskaitų faktūrų teismas nustatė, kad D. U. patirtas teisinės pagalbos išlaidas sudarė: 400 Eur išlaidos už ieškinio parengimą ir 1 555 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose ir baigiamųjų kalbų rengimą. Be to, D. U. už ieškinį sumokėjo 626 Eur žyminio mokesčio (t. y. 75 Eur už reikalavimą nustatyti, kad 65 151,63 Eur prievolė D. U. yra solidari šalių prievolė, kuris sprendimu atmestas, ir 551 Eur už reikalavimą priteisti iš atsakovo S. S. 24 500 Eur D. U. naudai, kuris sprendimu tenkintas). Atsižvelgdamas į tai, kad teismas tenkino 50 procentų D. U. reikalavimų, teismas jai iš atsakovo priteisė 977,50 Eur (1 955 Eur x 50 procentų) teisinės pagalbos išlaidų ir 551 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už reikalavimą priteisti iš atsakovo 24 500 Eur D. U. naudai, kuris sprendimu tenkintas, t. y. iš viso D. U. iš atsakovo priteisė 1 528, 50 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė R. S. pateikė prašymą dėl 4 188 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės, kurias sudarė 38 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už 2020 m. sausio 27 d. atskirąjį skundą ir 4 150 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos. Iš prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktos atstovavimo išlaidų detalizacijos bei su prašymu pateiktų mokėjimo kvitų ir sąskaitų teismas nustatė, jog R. S. patirtas teisinės pagalbos išlaidas sudarė: 300 Eur už 2020 m. sausio 27 d. atskirojo skundo parengimą, 1 200 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 2 650 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, prašymų, paklausimų parengimą. Atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apygardos teismo nutartimi atsakovės atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestas, teismas nurodė, kad nepriteisia iš ieškovės atsakovei šios patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atskiruoju skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių: 300 Eur už 2020 m. sausio 27 d. atskirojo skundo parengimą ir 38 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už 2020 m. sausio 27 d. atskirąjį skundą. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl UAB „SS leidyba“ steigimo akto pripažinimo apsimestiniu ir UAB „SS leidyba“ akcijų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl atsakovei iš ieškovės priteisė likusią dalį atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų – 3 850 Eur. Teismas nurodė, kad, kadangi reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaudamasis ekonomiškumo principu, teismas užskaitė priešpriešines sumas ir iš ieškovės atsakovui priteisė 1 823,42 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (7 073,03 Eur – 5 249,58 Eur) bei iš atsakovo trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, D. U. priteisė 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį bei į tai, kad valstybei turi būti priteistos 47,22 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, teismas valstybei iš ieškovės ir atsakovo priteisė po 18,88 Eur pašto išlaidų, iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. U. priteisė 9,46 Eur pašto išlaidų valstybei.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
24. Apeliaciniu skundu ieškovė D. S. prašo iš dalies pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą: 1) pripažinti 2007 m. gegužės 15 d. UAB „SS leidyba“ steigimo aktą apsimestiniu ir nustatyti, kad 2007 m. gegužės 15 d. steigimo aktu įsigytos 100 procentų UAB „SS leidyba“ paprastųjų vardinių akcijų yra įgytos S. S. vardu santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; 2) padalinti santuokoje įgytą nekilnojamą turtą sekančiai: a) ieškovei po santuokos nutraukimo priteisti asmeniškai: 64/100 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 38 230 Eur vidutinės rinkos vertės (sutuoktinių dalies vertė 24 467,20 Eur); 64/100 pastato gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 73 853Eur vidutinės rinkos vertės (sutuoktinių dalies vertė 47 265,92 Eur); 50 proc. UAB „SS leidyba“ akcijų, 1 448 Eur vertės; b) atsakovui S. S. po santuokos nutraukimo priteisti asmeniškai 50 procentų UAB „SS leidyba“ akcijų, 1 448 Eur vertės; 3) nukrypti nuo lygių dalių principo nepriteisiant atsakovui kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę dalį turto; 4) po santuokos nutraukimo 15 150 Eur ir 50 000 Eur kreditorinius įsipareigojimus kreditorei D. U. asmeniškai priteisti įvykdyti ieškovei; 4) nenustatyti ieškovei įpareigojimo užtikrinti P. S. atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos metu; 5) atmesti atsakovo reikalavimą priteisti 638,31 Eur kompensaciją už bendro turto išlaikymą; 6) perskirstyti ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakydamas dėl nekilnojamo turto padalinimo natūra, esant abiejų šalių prašymui nekilnojamo turtą priteisti ne natūra, pažeidė dispozityvimo principą, peržengė ieškinio ir priešieškinio ribas. Šalys santuokos metu įsigijo 64/100 žemės sklypo ir 64/100 pastato gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Šalys prašė teismo nedalinti turto natūra, o nekilnojamą turtą priteisti ieškovei, nustatant kompensacijos dydį atsakovui. Ieškovė turi galimybes išmokėti tokio dydžio kompensaciją per 2 metų laikotarpį. Ieškovės motina posėdžio metu patvirtino, kad suteiks dukrai paskolą kompensacijos išmokėjimui. Ieškovė turės galimybę įkeisti nekilnojamąjį turtą ir kredituotis kompensacijos išmokėjimą banke. Teismas neatsižvelgė į ieškovės galimybes išmokėti kompensaciją, nevertino objektyvaus ir subjektyvaus (blogų santykių) pobūdžio veiksnių, todėl nepagrįstai padalijo turtą natūra.
24.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovui priteistinos turto dalies – kompensacijos, privalėjo atsižvelgti į tai, kad su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, kad, ją atleidus iš UAB „SS leidyba“, ji liko be didžiosios dalies pajamų, kad nekilnojamo turto pirkimas yra apmokėtas 65 151 Eur suma iš D. U. pervestų pinigų, kas sudarė pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas ieškovės reikalavimo nukrypti nuo lygių dalių principo nenagrinėjo ir dėl jo sprendime nepasisakė, todėl toks teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
24.3. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl UAB „SS leidyba“ steigimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenustatė tinkamai svarbių faktinių bylos aplinkybių, susijusių su sandorio sudarymo tikslu, tikraisiais šalių ketinimais ir valia sudarant sandorį, neįvertino netiesioginių įrodymų byloje, nepašalino prieštaravimų dėl esamų įrodymų, neįvertino šalių elgesio prieš sudarant sandorį ir po sandorio sudarymo, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, nesprendė ir nesiaiškino sutarties šalių sąžiningumo klausimo.
24.4. Teismas, nesiaiškinęs ar pats atsakovas vykdė jam nustatytą laikiną bendravimo tvarką, priėmė sprendimą ir nustatė analogiškai pereinamąjį laikotarpį kaip ir nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė nesutinka su įpareigojimu užtikrinti sūnaus atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje, kadangi sūnui esant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, t. y. praktiškai suaugusiam žmogui, užtikrinti jo atvykimą pas specialistus, jeigu sūnus tą daryti geranoriškai atsisakytų, ieškovė neturi jokių objektyvių galimybių. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl sūnus (o šiuo metu ir duktė) nenori bendrauti su tėvu. Teisme vaikai nebuvo apklausti, priežastys dėl nenoro bendrauti su tėvu nenustatytos. Teismas nesiaiškino, kodėl pritaikius analogišką laikinąją bendravimo tvarką, ji nebuvo vykdoma. Teismas netyrė aplinkybių, kokias pastangas atsakovas dėjo, kad būtų atkurtas santykis su vaikais. Neišsiaiškinus, kodėl paskirta analogiška laikinoji bendravimo tvarka nebuvo įgyvendinta, galutiniu sprendimu nustatyti vėl tokią pačią bendravimo tvarką yra akivaizdus vaikų interesų pažeidimas. Minėtos nutarties nevykdė atsakovas, nesikreipė pagalbos į specialistus ar psichologus, kurie patartų dėl tinkamos bendravimo formos su vaikais. Atsakovas jokių aktyvių veiksmų bendravime su vaikais nesiima, o visą naštą siekia perkelti ieškovei. Atsakovo santykiai su sūnumi yra konfliktiški, nes jis pats tuos konfliktus kelia. Teismas ignoravo pareigą apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, nesiaiškino aplinkybių, dėl ko vaikai išreiškia nenorą bendrauti su tėvu.
24.5. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 638,31 Eur kompensacijos atsakovui priteisimo už bendro turto išlaikymą. Teismui įvertinus, kad abiejų šalių pareiga išlaikyti bendrą turtą, teismo sprendimas priteisti kompensaciją 638,31 Eur prieštarauja pačiam teismo išaiškinimui. Jeigu atsakovas pateikė duomenis, jog iš viso yra sumokėjęs 1 113,31 Eur už nekilnojamo turto išlaikymą, tai kiekvienai iš šalių pagal teismo vertinimą reikėtų prisidėti 556 Eur. Ieškovė yra pervedusi atsakovui 475 Eur. Atsakovas už nekilnojamo turto išlaikymą mokėjo vos kelis mėnesius, likusį laiką nekilnojamą turtą išlaiko ieškovė, nors būtinieji kaštai priklauso dengti ir atsakovui (bendraturčiui). Todėl teismo sprendimas nurodant, kad bendraturčiai privalo prie turto išlaikymo prisidėti lygiomis dalimis, tačiau visą turto išlaikymo sumą priteisiant iš ieškovė yra nepagrįstas.
2. Apeliaciniu skundu atsakovas S. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl turto padalijimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei paskirstymo ir 24 500 Eur priteisimo iš apelianto, priimti šioje dalyje naują sprendimą: 1) pripažinti, kad ieškovės santuokos metu asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas 36/100 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė įsigijimo momentu 17 411,96 Eur, 36/100 pastato - gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), vertė įsigijimo momentu 56 927,71 Eur, priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 2) padalinti ieškovei ir atsakovui priklausantį turtą ir turtines prievoles tokia tvarka: a) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 67 000 Eur; pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 196 000 Eur; visą kilnojamąjį turtą, esantį gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15 000 Eur, automobilį (duomenys neskelbtini), mopedą (duomenys neskelbtini), turto vertė iš viso – 281 470 Eur; 3) priteisti iš ieškovės atsakovui 139 836,59 Eur dydžio kompensaciją pinigais už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį; 4) priteisti iš atsakovo po 250 Eur sumą per mėnesį kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jų pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise; 5) trečiojo asmens D. U. ieškinį dalyje dėl 24 500 Eur priteisimo iš atsakovo atmesti; 6) pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisti apeliantui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas materialiosios ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, sandorių sudarymą, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos dėl vaikų išlaikymo dydžio nustatymo, įrodymų tyrimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paskirstymo, priėmė nepagrįstą, prielaidomis paremtą, dėl to naikintiną sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų išlaikymo dydžio nustatymo ir prievolės trečiajam asmeniui D. U. pripažinimo asmenine apelianto prievole.
Atsiliepimas
25.2. Atsakovas su teismo priteista vaikų išlaikymo suma nesutinka, kadangi teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos vaikų išlaikymo priteisimo bylose, neatsižvelgė į valstybės mokamą išmoką vaikams, kurios dalimi mažinama tėvų pareiga išlaikyti vaikus, o sprendimo, priteisti didesnę nei minimali mėnesinė alga vaikų išlaikymui dalyje dėl specialiųjų poreikių, visiškai nemotyvavo ir nepasisakė kokia papildomai pinigų suma per mėnesį yra reikalinga vaikų išlaikymui, atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius.
25.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl turto padalijimo nepagrįstas. Teismas, netenkindamas atsakovo reikalavimo dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių 36/100 žemės sklypo ir 36/100 pastato - gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybės teise, nurodė, kad visais atsakovo teiktais rašytiniais įrodymais teismas nesivadovauja, o kitų objektyvių duomenų, duodančių pagrindą pripažinti, jog visas ginčo turtas, tame tarpe ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausanti 1/3 dalis turto, buvo esmingai pagerintas, nepateikta. Su tokiais teismo argumentais atsakovas nesutinka. Atsakovas teikė teismui teismo eksperto N. B. sudarytą lokalinę sąmatą dėl atliktų darbų, medžiagų kiekio ir kainos nekilnojamojo turto remonto metu, siekė įrodyti teismui, kokio dydžio išlaidos buvo patirtos nekilnojamojo turto pagerinimams. Dėl atliktų darbų kiekio pagrindimo atsakovas pateikė teismui naujai inventorizuotų gyvenamojo namo patalpų kadastrinių matavimų bylą, kuria įrodinėjo, jog visi statybos darbai – sienų griovimas ir naujų statymas – iš tiesų vyko, dėl ko buvo būtina naujai atlikti elektros instaliaciją. Tai, kad po nekilnojamojo turto įsigijimo buvo remontuojamas visas namas iš esmės, paliudijo ir liudytojais apklausti D. U., K. K., A. S., kurie nurodė, jog remonto metu namas buvo negyvenamas. Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, o galimai nustatęs atsakovo pateiktų faktinių duomenų nepakankamumą aplinkybėms, sudarančioms faktinį ieškinio pagrindą dėl turto pagerinimų, nustatyti, nepatikslino atsakovo pareigos įrodinėti ir nepasiūlė jam pateikti papildomų įrodymų. Teismas privalėjo atsižvelgti į atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais jis įrodinėjo turto pagerinimus, tame tarpe ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Teismas spręsdamas, kad bendromis sutuoktinių lėšomis buvo daromas ginčo turto remontas, tačiau nepagrįstai nevertindamas atsakovo pateiktų įrodymų, nenustatinėjo remonto masto, patirtų išlaidų, dėl ko neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, taip pažeisdamas atsakovo teises ir interesus. Atsakovas įrodinėjo, kad žemės sklypas santuokos metu buvo tvarkomas, tačiau teismas sprendė, kad nebuvo atlikti žemės sklypo pagerinimai, ir nevertino šių pagerinimų apimties. Teismui neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjus aplinkybes, nebuvo nustatinėjami gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimai, dėl ko teismas visiškai nesprendė kokio masto ir kokie pagerinimai buvo atlikti ir ar tai galima laikyti esminiais pagerinimais. Teismui byloje nustačius, kad buvo atlikti pagerinimai, tačiau pripažinus, kad ne esminiai, teismas privalėjo spręsti klausimą dėl kompensacijos už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio 36/100 žemės sklypo ir 36/100 pastato – gyvenamojo namo atliktus neesminius pagerinimus priteisimo atsakovui. Teismui visapusiškai ir objektyviai nenustačius visų teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, buvo netinkamai išspręstas klausimas dėl turto padalijimo, o pažeidžiant proceso normas ir įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nespręstas kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo klausimas. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai taikė sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
25.4. Teismas, nustatydamas nekilnojamojo turto vertę santuokos nutraukimo dienai, rėmėsi 2021 m. balandžio 13 d. parengtu teismo ekspertizės aktu, visiškai neatsižvelgdamas į susiklosčiusias faktines aplinkybes, jog dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovas nuo 2020 m. spalio mėnesio neturėjo galimybių naudotis jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, juo tinkamai pasirūpinti ir prižiūrėti, naudotis jame likusiais daiktais. Nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ 2020 m. sausio 8 d. atliktoje vertinimo ataskaitoje nustatyta, jog namo būklė buvo gera. Dėl netinkamo ieškovės naudojimosi gyvenamuoju namu ir jo nepriežiūros, pablogėjo namo būklė. UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto ekspertai apžiūrėjo namą ir įvertino jo būklę, dėl ko pagrįstai nustatė bendrą namo vertę 263 000 Eur pagal rinkos kainas šalių gyvenimo skyrium dienai, kuomet namo būklė dar buvo gera. Tik dėl ieškovės neteisėtų veiksmų namo būklė pablogėjo. Teismas nevertino, netyrė ir neanalizavo abiejų turto vertę nustatančių įrodymų, dėl ko nepagrįstai nepasisakė, dėl to, kas turėjo įtakos, kad namo vertė sumažėjo. Teismas nepriteisė atsakovui patirtų būtinų išlaidų už UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos parengimą, nors šios išlaidos buvo būtinos, siekiant atsakovui įrodyti, jog ieškovės nurodyta nekilnojamojo turto rinkos vertė neatitinka tikrovės.
Šalies argumentai
25.5. Priešieškiniu atsakovas prašė visą turtą natūra priteisti ieškovei, o jam priteisti kompensaciją pinigais. Tokios pozicijos atsakovas laikėsi viso bylos nagrinėjimo metu, savo priešieškinio reikalavimo netikslino. Nagrinėjant klausimą, ar šalims priklausantis nekilnojamasis turtas yra dalus, atsakovas nurodė teismui, jog padalijus šalims turtą natūra, reikėtų pernelyg didelių investicijų, siekiant atskirti visiškai izoliuotas gyvenamojo namo dalis, kad neliktų bendrojo naudojimo patalpų, o, be to, šalių santykiai yra ypatingai konfliktiški, dėl ko yra trukdoma atsakovui naudotis turtu, bei kenčia ir šalių nepilnamečiai vaikai, nes ieškovė nuteikinėja vaikus prieš atsakovą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas buvo priverstas teikti teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl ieškovės įpareigojimo netrukdyti jam naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, įpareigojant ieškovę perduoti atsakovui nuotolinio valdymo kiemo vartų pultą ir gyvenamojo namo durų raktus, nes 2020 m. spalio mėn. pabaigoje ieškovė pakeitė nuotolinio valdymo kiemo vartų pulto kodus ir namų durų spyną, dėl ko atsakovas nebegalėjo patekti į jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Akivaizdu, jog ieškovė jau santuokos nutraukimo bylos metu elgėsi neteisėtai, trukdė atsakovui patekti į nuosavybės teise priklausantį turtą, juo tinkamai naudotis, todėl teismui formaliai atlikus nekilnojamojo turto padalijimą, visiškai neatsižvelgiant į ieškovės neadekvatų ir piktybišką elgesį, nepagrįstai padaryta išvada, jog turtas natūra gali būti padalintas tarp sutuoktinių. Teismui priteisus atsakovui nekilnojamojo turto dalį natūra, atsakovas tik formaliai turės nekilnojamojo turto, tačiau nei faktiškai, nei praktiškai šiuo turtu naudotis negalės, siekiant išvengti konfliktiškų situacijų su ieškove, dėl ko bus priverstas nuomotis kitą gyvenamąjį būstą ir dėl to patirti išlaidų, o ieškovė naudosis ne tik jai tenkančia, bet ir atsakovo nekilnojamojo turto dalimi. Toks nekilnojamojo turto padalijimo būdas sukels didelius nepatogumus šalims jį valdant, mokant mokesčius, o atsakovas bus priverstas apmokėti jam tenkančią mokesčių dalį už turtą, kuriuo nesinaudoja.
25.6. Teismas sudarė neteisingą dalintino turto balansą, nepagrįstai nustatė pernelyg mažą kilojamojo turto vertę, neteisingai ir nepagrįstai padalijo santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą tarp šalių, nesivadovavo šalių interesų tenkinimo proporcingumo principu, dėl ko pažeidė atsakovo interesus.
25.7. Teismas, spręsdamas kilnojamojo turto vertės klausimą, nepagrįstai nesivadovavo atsakovo pateiktais įrodymais apie turto vertę, kadangi turto vertės nurodytos pagal santuokos nutraukimo dienai aktualias turto vertes. Atsižvelgiant į turto būklę, atsakovas pritaikė nusidėvėjimą, todėl spręsti, jog turto kainos užaukštintos, nebuvo jokio pagrindo.
25.8. Atsižvelgiant į tai, jog teismas nekilnojamąjį turtą padalino natūra, su kuo atsakovas kategoriškai nesutinka, gyvenamajame name esančius daiktus, baldus, buitinę techniką taip pat padalijo tarp šalių, ieškovei priteisiant visą virtuvėje esantį kilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, jog gyvenamajame name yra viena virtuvė, kurios pagal teismo nekilnojamojo turto padalijimo būdą 1/3 dalis patalpos ploto priklauso atsakovui, kyla klausimas, kaip atsakovas galėtų šia patalpa naudotis pagal tikslinę paskirtį ir kaip jis galėtų sau gaminti maistą, jei nei spintelės, nei buitinė technika, esanti virtuvėje, jam nepriklauso. Kilnojamojo turto padalijimo būdas pažeidžia atsakovo teises.
25.9. Priešingai nei teigia teismas, atsakovas 2020 m. lapkričio 3 d. prašyme nurodė, jog nuo 2018 metų iš banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke, esančių lėšų buvo perkamos prekės iš internetinės parduotuvės www.Aliexpress.com, kurias ieškovė pardavinėjo per socialinį tinklą Facebook paskyroje „D. Q.“. Šiuo prašymu atsakovas prašė teismo išreikalauti iš ieškovės 2018–2020 m. vykdomos individualios veiklos Facebook paskyroje „D. Q.“ ir Instangram paskyroje (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad būtų galima nustatyti koks 2019 m. lapkričio mėn. pabaigai buvo prekių likutis, kurios buvo supirktos iš santuokoje įgytų lėšų. Atsakovas teigė, jog šių prekių vertė taip pat turėtų būti įtraukta į dalintino turto balansą. Teismas šio atsakovo prašymo nesprendė ir iš santuokoje įgytų lėšų supirktų prekių likučio nenustatinėjo, nors jos yra toks pats kilnojamasis turtas, kaip ir gyvenamajame name esantis turtas, kuris yra dalintinas santuokos nutraukimo byloje. Todėl teismas pažeidė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto balanso sudarymą ir lygiomis dalimis padalijimą tarp sutuoktinių, nepagrįstai ir neteisėtai nenustatinėjo iš bendrų lėšų nupirktų prekių likučio, dėl ko šis kilnojamasis turtas santuokos nutraukimo byloje liko nepadalintas. Ieškovė nepagrįstai atsidūrė geresnėje turtinėje padėtyje.
25.10. Teismas priteisdamas 24 500 Eur prievolės grąžinimą asmeniškai atsakovui, rėmėsi žodiniu trečiojo asmens D. U. ir ieškovės paaiškinimu, jog dėl tos priežasties, kad 25 000 Eur 2016 m. spalio 28 d. bankiniu pavedimu, kurio paskirtyje nurodyta „papildymas“, buvo pervesti į apelianto sąskaitą, o atsakovas laikotarpiu nuo 2016 iki 2019 metų 10 000 Eur buvo paskolinęs UAB „SS leidyba“, darė išvadą, jog tarp D. U. ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Įsipareigojimui grąžinti paskolos dalyką yra būtinas paskolos sutarties požymis. Į atsakovo sąskaitą trečiojo asmens pervesti pinigai niekada nebuvo laikomi skola, kurią atsakovas asmeniškai turėtų grąžinti. Faktas, jog 2016 m. lapkričio 25 d. atsakovas 10 000 Eur pervedė į UAB „SS leidyba“ nesuponuoja išvados, jog tarp atsakovo ir D. U. susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Teismas neatsižvelgė į faktą, jog UAB „SS leidyba“ per 2018 metus paskolą atsakovui grąžino, o grąžinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog jis nuosekliai ir periodiškai kiekvieną mėnesį (laikotarpis 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d.) nuimdavo grynuosius pinigus, kuriuos perduodavo ieškovei, o nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. periodiškai bankiniais pavedimais pervesdavo į ieškovės banko sąskaitą. Iš viso ieškovei buvo perduoda 10 426 Eur trečiojo asmens pervestų pinigų, 6 420,67 Eur panaudoti 2018–2019 metais supirkti prekes iš Aliexspress, o likusi pinigų suma buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui. Todėl pagrįstai teigtina, jog atsakovas pinigus naudojo išskirtinai šeimos poreikių tenkinimui ir neatliko jokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, jog turėjo pareigą grąžinti D. U. perduotus pinigus. Šios piniginės lėšos, kaip ir kiti D. U. perduoti kaip parama pinigai sutuoktiniams, buvo naudojami šeimos poreikių tenkinimui. Tai, kad šeima iširo, nėra pagrindas spręsti kitaip dėl D. U. pervestų piniginių lėšų šeimos poreikių tenkinimui. Teismas neatsižvelgė į faktą, jog bylos nagrinėjimo teisme metu D. U. nurodė, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas buvo laikomi jos vaikais, jos šeima, ji visada duodavo jiems pinigų tiek kiek reikėjo, ir niekada nereikalavo grąžinti. Trečiasis asmuo neįrodinėjo, kokiam terminui tariamai buvo sudaryta paskola, kodėl niekada nereikalavo pinigų grąžinti. D. U. taip pat nurodė, jog 3 000 Eur padovanojo šeimai, tačiau teismas D. U. reikalavimą dėl 24 500 Eur priteisimo asmeniškai iš atsakovo tenkino pilna apimtimi. Trečiajam asmeniui perduodant pinigus atsakovui nebuvo įsipareigojimo juos grąžinti. Pinigais naudojosi tiek atsakovas, tiek ir ieškovė bendrai, todėl nesant vienos šalies įsipareigojimo grąžinti pinigus, t. y. nesant vienos iš esminių paskolos sutarties sąlygų, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas su D. U. sudarė paskolos sutartį. Todėl teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, neteisingai taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
25.11. Teismas neteisingai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Spręsdamas dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepaskirstė išlaidų už UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimą, teismo eksperto N. B. lokalinę sąmatą, UAB „K. R. Estate“ gyvenamojo namo inventorizaciją, kurias atsakovas patyrė, įgyvendindamas jam tenkančią įrodinėjimo pareigą byloje.
3. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. U. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – trečiojo asmens savarankišką ieškinį tenkinti visiškai, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dalyje, kuria nepripažino 65 151,63 Eur prievolės solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, neatsižvelgė į tai, kad D. S., kuri buvo paskolos gavėja, pripažino paskolos santykių egzistavimą. Ginčo tarp paskolos sutarties šalių dėl suteiktos paskolos nebuvo. Ieškovė ir atsakovas D. U. įvardijo kaip savo kreditorę ir 65 151,63 Eur sumą įtraukė į dalintino turto balansą. Ginčas iš esmės vyko tik dėl to, kad atsakovas iki 2020 m. birželio 22 d. savo nuoseklią poziciją kardinaliai pakeitė ir ėmė neigti šeimos įsipareigojimą D. U., sakydamas, jog pinigų perdavimo ieškovei metu D. U. valia buvo pinigus perduoti neatlygintinai ir juos perduoti ne ieškovei, o būtent jų šeimai. Jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų atsakovas neteikė. D. U. valios neatlygintinai perduoti 65 151,63 Eur sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn, neįrodinėjo.
26.2. Ginčo tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo dėl paskolos suteikimo fakto nebuvo. Atsakovas, teigdamas, jog D. U. su ieškove sudarė kitokį sandorį, kuriuo pervesti pinigai tapo ir atsakovo nuosavybe, reikalavimo dėl apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu nereiškė. Todėl teismas neturėjo vertinti, o D. U. įrodinėti, kad paskolos santykiai tarp jos ir ieškovės susiklostė, kadangi nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Spręsdamas klausimą, ar tarp ieškovės ir D. U. susiklostė paskolos teisiniai santykiai, teismas išėjo už ieškinio ir priešieškinio ribų.
26.3. Nuo bylos inicijavimo pradžios ieškovė ir D. U. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad 65 151,63 Eur buvo paskolinti gyvenamojo namo įsigijimui. Tuo tarpu atsakovas teigė, kad tai buvo ne paskola, ne dovana, o parama šeimai. Todėl jam teko pareiga įrodyti savo teiginį. Tačiau atsakovas jokių įrodymų nepateikė. Todėl neaišku, kokiomis materialiosios teisės normomis bei įrodymais, esančiais byloje, remdamasis teismas sprendė, kad ieškovė ir atsakovas, siekdami pagerinti buities sąlygas, šeimos poreikiams pirko gyvenamąjį namą ir žemės sklypą ir kad, tikėtina, jog D. U. 50 000 Eur dovanojo ne ieškovei, o šeimos poreikiams. Teismas neatsižvelgė į nenuoseklią, nuolat besikeičiančią atsakovo poziciją dėl pinigų perdavimo, netyrė D. U. valios pervedant pinigus ieškovei, todėl padarė byloje jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą dėl 65 151,63 Eur perdavimo kaip paramą šeimai ir tokiu būdu pažeidė įstatymo nuostatas.
26.4. D. U. reiškė reikalavimą dėl 65 151,63 Eur paskolos pripažinimo solidaria prievole, todėl teismas turėjo vertinti ne kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp D. U. ir ieškovės jai gavus 65 151,63 Eur pavedimą, o ar atsakovas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes bei gautų pinigų panaudojimą turėtų būti pripažintas solidariu skolininku ir ar ši prievolė turės būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Byloje įrodyta, kad 65 151,63 Eur prievolė D. U. yra bendra ieškovės ir atsakovo prievolė, įgyta šalims gyvenant kartu, esant atsakovo sutikimui ir jam apie šią prievolę žinant, o gautus pinigus panaudojant gyvenamojo būsto įsigijimui. Atsakovas pripažino gautų pinigų panaudojimo šeimos poreikių tenkinimui faktą. Nors teismas netyrė ir nepasisakė dėl prievolės solidarumo bei nenurodydamas konkrečių motyvų ir teisės normų apsiribojo konstatavimu, kad tarp ieškovės ir D. U. nesusiklostė paskoliniai santykiai, tačiau tokiu atveju pinigų pervedimo ieškovei santykiams turėjo būti taikytos kitos, ne paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos bei nurodyta, kodėl neatsirado solidari ieškovės ir atsakovo prievolė.
26.5. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kokios materialiosios teisės normos buvo pritaikytos konstatuojant, kad 65 151,63 Eur pinigų perdavimas ieškovei nėra nei paskola, nei dovana, o būtent parama šeima. Šį teiginį pagrindžiančių teisės normų teismas nenurodė, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
26.6. Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, konstatuodamas, jog ieškovei pervesta pinigų suma nebuvo dovana ieškovei, o buvo parama ieškovės ir atsakovo šeimai, kadangi byloje nei dovanojimo sutartis nei kitoks dokumentas, patvirtinantis, kad D. U. pervesdama 65 151,63 Eur sumą, išreiškė valią 65 151,63 Eur perduoti bendrojon sutuoktinių nuosavybėn, nebuvo pateiktas. D. U. nuosekliai teigė, kad 65 151,63 Eur buvo paskola šeimai. Ieškovė šį faktą pripažino. Atsakovas iki 2020 m. birželio 22 d. šio fakto neneigė, todėl teismo išvada dėl paramos šeimai yra nepagrįsta nei materialiosios teisės normomis, nei byloje surinktais faktiniais duomenimis.
26.7. Dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500 Eur, turi būti notarinės formos. D. U. pervesta suma viršijo minėtą sumą, tačiau notarinė dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi šalių valia buvo ne dovanoti pinigus, o juos paskolinti būsto įsigijimui, kurie, įvykdžius prievolę bankui, turėjo būti grąžinti D. U.. Dovanojimo sandorio neįforminimas patvirtina D. U. nuoseklią poziciją.
26.8. Teismo nustatytas faktas, kad D. U. anksčiau yra pervedusi įvairias, nežymias, lyginant su 65 151,63 Eur suma, pinigų sumas ieškovei nei paneigia, nei patvirtina faktą, kad ir 65 151,63 Eur buvo perduoti neatlygintinai. Teismo sprendimo nenuoseklumą pagrindžia ir tai, kad priteisdamas 24 500 Eur skolą iš atsakovo, teismas nurodė, jog šeimos parėmimas 25 000 Eur suma, kai nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo šeima neįsigijo jokio turto ar neturėjo didelių išlaidų, neįtikinamas. Kyla klausimas, kodėl teismą tas pats atsakovo argumentas, kad D. U. pervesti pinigai buvo parama šeimai dėl 25 000 Eur neįtikino, o tuo tarpu 65 151,63 Eur pavedimas buvo pripažintas parama šeimai. Byloje nebuvo įrodyta, kad D. U., pervesdama pinigus į ieškovės sąskaitą, turėjo tikslą šiuos pinigus padovanoti ar paremti šeimą. Šio atsakovo išgalvoto fakto nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Teismas, atkreipdamas dėmesį, kad 2020 m. vasario 6 d. trečiasis asmuo D. U. reikalavimu įvykdyti prievolę reikalavo grąžinti tik 2016 m. spalio 28 d. paskolintas pinigines lėšas 25 000 Eur, bet nereikalavo grąžinti 65 151,63 Eur visiškai neatsižvelgė į tai, kad paskolos grąžinimo terminas buvo apibrėžtas įvykiu – paskolos grąžinimu bankui. Įsiskolinimas bankui buvo padengtas tik 2021 m. vasario 22 d., todėl pareiškiant ieškinį, trečiasis asmuo teisės reikalauti priteisti skolą neturėjo, nes nebuvo suėję prievolės įvykdymo terminai.
26.9. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai išnagrinėjus faktines aplinkybes byloje bei netinkamai atlikus įrodymų tyrimą, išvadas dėl 65 151,63 Eur suteikimo kaip paramos šeimai faktą grindžiant išimtinai subjektyvia atsakovo nuomone, nepagrįsta jokiais įrodymais byloje, paneigiant tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo susiklosčiusius paskolinius santykius, nepagrindžiant šių teiginių materialiosios teisės normomis.
Atsiliepimas
4. Ieškovė D. S. atsiliepimu į atsakovo S. S. apeliacinį skundą prašo teismo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
27.1. Ieškovė sutinka su atsakovo skundo reikalavimu dalinti nekilnojamą turtą natūra, tačiau nesutinka su jo nurodytomis turto vertėmis bei dalimis. Su visais kitais apeliacinio skundo reikalavimais ieškovė nesutinka.
27.2. Nepagrįstas skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas vienam vaikui išlaikymo dydį po 300 Eur, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį. Teismas teisingai vertino bendrą atsakovo turtinę padėtį, o ne tik rėmėsi jo nurodytu oficialiu darbo užmokesčiu.
27.3. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog teismas, priteisdamas didesnį nei minimalų išlaikymą nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, nes ieškovė neįrodė vaikų specialiųjų poreikių. Teismas, priteisdamas didesnį nei minimalų išlaikymą vaikams, rėmėsi byloje nustatytomis aplinkybėmis, o būtent, kad U. S. specialieji (arba didesni nei minimalūs) poreikiai yra ryšium su tuo, kad jai yra diagnozuota bronchinė astma ir alerginis rinitas. Dėl mergaitės alergijos jai yra perkamos specialios kosmetinės priemonės, buities priemonės, skalbikliai ir kt. Siekiant sumažinti alergijos pasireiškimą yra perkamas ekologiškas maistas. Be to, nustatyta, kad mergaitė yra futbolininkė, kuriai perkama apranga, specialūs batai. Kadangi mergaitė yra intensyviai sportuojanti, jai reikalinga pilnavertė, sveika mityba, maisto papildai. Vertinant P. S. specialiuosius poreikius, nepagrįstas argumentas, jog už futbolo treniruotes yra mokamas mažas mokestis ir klubo nuperkama apranga, todėl profesionalus sportininkas neturi specialių poreikių. P. S. yra paauglys ir profesionalus sportininkas. Visuotinai žinomas faktas, jog profesionalūs sportininkai turi tam tikrą režimą, vartoja papildus, privalo sveikai, pilnavertiškai maitintis nustatyti laiku. P. S. močiutė D. U. taip pat patvirtino, kad anūkas valgo tik sveiką maistą, jo valgo daug. Kad sūnus išlaikytų formą jam yra subalansuota mityba pagal trenerio nurodymus. P. S. yra perkama speciali futbolo avalynė ne kartą į metus. Atsakovo argumentas, kad ją galima pirkti pigiausią, prasilenkia su logika, nes sūnus yra ne šiaip futbolininkas, bet profesionalus futbolininkas, kurio aprangai ir avalynei yra aukštesni standartai. P. S. yra paauglys, kuris jau turi merginą, draugų, su kuriais eina į kiną, kavines, leidžia laisvalaikį, jam reikalingos papildomos išlaidos.
Šalies argumentai
27.4. Ieškovė nesutinka su atsakovo pozicija dėl turto padalinimo ir reikalavimo 1/3 nekilnojamo turto pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl jam jo teisės ir pareigos procese turėjo būti išaiškintos jo atstovės. Teismo procesas truko ilgą laiką, ne vieno posėdžio metu teismas šalims aiškino jų teises ir pareigas. Atsakovo argumentas, apie jo teisių pažeidimą nėra pagrįstas nei procesinės, nei materialinės teisės normomis. Iš atsakovo apeliacinio skundo neaišku, kokių įrodymų teismas neįvertino bei kokią įrodomąją reikšmę jie turėjo priimant vienokį ar kitokį teismo sprendimą. Todėl atsakovo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą pripažinti, jog visas ginčo turtas buvo esmingai pagerintas. Ginčo turtas buvo įsigytas iš skolintų lėšų, turto kaina buvo labai didelė, kas patvirtina, kad šalys tuo metu papildoma 700 000 Lt suma negalėjo disponuoti. Teismas įvertino atsakovo pateiktus įrodymus ir sudarė sąlygas apklausti atsakovo kviečiamus liudytojus. Teismas ne kartą klausė atsakovo apie turimus kvitus, sąskaitas faktūras, tačiau jis apie tokius duomenis nieko negalėjo nurodyti. Su apeliaciniu skundu atsakovas taip pat neteikė jokių įrodymų.
27.5. Atsakovas, grįsdamas savo reikalavimą dėl ieškovės 36/100 ginčo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, neįrodė esminio pagerinimo fakto ir paties fakto apie atliktus pagerinimo darbus. Kaip matyti iš ataskaitose pateiktų nuotraukų, atsakovo nurodyti sklypo pagerinimo darbai negalėjo būti atlikti, nes jau prieš perkant namą sklypas buvo išlygintas, apsodintas žole, išklotos trinkelės. Todėl teismas tinkamai įvertino įrodymus, nenukrypdamas nuo šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo bei rungimosi principų, priėmė pagrįstą sprendimą.
27.6. Atsakovo argumentai apie tai, kad neva dėl ieškovės veiksmų namo vertė sumažėjo, yra nesuprantami ir nepagrįsti. Atsakovas bylos proceso metu jokio reikalavimo dėl turto vertės sumažėjimo ar nuostolių atlyginimo nekėlė ir neįrodinėjo. Atitinkamai nei ieškovė nepasisakė dėl tokių aplinkybių, nei teismas turėjo pareigą tirti aplinkybes, dėl kurių nebuvo pareikšta jokio reikalavimo. Vertinant VĮ „Registrų centras“ nustatytą ir nurodytą ginčo nekilnojamo turto vertę, nekilnojamo turto vertė padidėjo, o vertinant ginčo turto pirkimo kainą ir ekspertų nustatytą vertę, vertė taip pat nėra sumažėjus. Todėl atsakovo prielaidos, nepareiškus jokių savarankiškų reikalavimų, laikytinos piktnaudžiavimu.
27.7. Ieškovė sutinka su atsakovo apeliacinio skundo reikalavimu dalinti turtą ne natūra, o išmokėti jam kompensaciją. Ieškovė, priteisiant kompensacijos dydį atsakovui, prašo remtis ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta ginčo nekilnojamo turto verte, o taip pat atsižvelgti į tai, kad dalis turto buvo apmokėta iš ieškovės mamos pervestų lėšų, kurios ar bus pripažintos paskola, ar ne, vis tiek turėtų būti teismo įvertintos. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus šalių reikalavimą priteisti nekilnojamą turtą natūra ieškovei, o kompensaciją atsakovui, turėtų būti išspręstas ir klausimas dėl ieškovės patirtų išlaidų už ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) atlikimą.
Atsiliepimas
27.8. Atsakovas apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl kilnojamojo turto, nurodo kad „D. Q.“ taip pat yra dalintinas turtas, tačiau toks reikalavimas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pareikštas. Be to, ne tik ieškovė pardavinėjo pirktas iš „AlieExpress“ prekes per socialinio tinklo Facebook puslapį „D. Q.“, tačiau ir pats atsakovas vykdė analogišką veiklą per Facebook puslapį „S. P.“. Šiame puslapyje jis prekiavo pripučiamais baseinų čiužiniais. 2020 m. sausio 9 d. prašymu (DOK 1336) dėl papildomų įrodymų pateikimo pagal 2019 m. gruodžio 27 d. priimtą teismo rezoliuciją buvo pateiktos ieškovės mokesčių deklaracijos ir jos sąskaitų išrašai. 2020 m. lapkričio 3 d. atsakovo prašymas buvo išspręstas rezoliucija – spręsti posėdžio metu, tačiau sekančių posėdžių metu pats atsakovas tokio prašymo nereiškė. Mokesčių deklaracijos buvo pateiktos byloje kaip ir sąskaitų išrašai. Atsakovo argumentai apie tariamai neišspręstus kilnojamo turto padalinimo klausimus yra nesuderinami su jo pareiga sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis.
27.9. Ieškovė neginčija fakto, jog motoroleriu (duomenys neskelbtini) naudojasi šalių nepilnametis sūnus, o seniau naudojosi ir atsakovas. Tačiau nepaisant šios aplinkybės, remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis minėta transporto priemonė yra įregistruota atsakovo vardu, todėl teismas pagrįstai šią transporto priemonę priteisė ir paliko atsakovo vardu.
27.10. Siekiant nustatyti nekilnojamo turto vertę byloje buvo paskirta ekspertizė, dėl kilnojamų daiktų šalių nurodyta vertė stipriai skyrėsi. Atsakovas nepateikė rašytinio dokumento, kuris įrodytų įsigytų daiktų vertę. Atsakovo pateikti daiktų pavyzdžiai ir kainos faktiškai neatitinka įsigytų daiktų. Be to, visi kilnojamieji daiktai buvo įsigyti beveik prieš 10 metų, todėl nebūtų adekvatu įvertinti daiktus pagal naujų daiktų vertę ir priteisti prašomą kompensaciją iš ieškovės. Tokio reikalavimo tenkinimas būtų neteisingas ir neproporcingas, iš esmės pagerintų atsakovo turtinę padėtį, pabloginant ieškovės. Iš ieškovės pateiktų rašytinių dokumentų matyti kilnojamų daiktų būklė. Taip pat siekiant pagrįsti ieškovės nurodytas kilnojamų daiktų kainas ties kiekvienu kilnojamu daiktu yra pateikta skelbimo kopija, kur šiai dienai yra parduodami panašūs dėvėti kilnojami daiktai, bei jų kaina. Akivaizdu, kad naujo daikto ir dėvėto vertė gali skirtis labai žymiai, būtent ieškovė (neturėdama daiktų įsigijimo dokumentų) pateikė panašių padėvėtų daiktų rinkos kainas. Atsakovo nurodytos daiktų kainos yra akivaizdžiai išpūstos. Šalys jau pirko namą iš skolintų lėšų, todėl mažai tikėtina, kad būtų turėję tokias lėšas pirkti taip brangiai kainuojančius kilnojamuosius daiktus. Neesant įrodymų apie tikrąją kilnojamo turto vertę, teismas teisingai ir pagrįstai padalino turtą natūra.
27.11. Teismas pagrįstai ir teisingai neįtraukė dalies daiktų į turto balansą, kadangi dalis jų yra nusidėvėję ir ne šalių pirkti. Toks teismo sprendimas priimtas pagrįstai, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nepateikė jokių turto įsigijimo dokumentų.
27.12. Atsakovas apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl D. U. reikalavimų, dar kartą pakeitė poziciją ir jau dėsto naują versiją, jog šie pinigai buvo panaudoti prekėms iš „Aliexpress“, nors tą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovo pozicija dėl 25 000 Eur panaudojimo nuolat keitėsi bylos eigoje. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančio atsakovo sąskaitos išrašo, kailinė liemenė, kurią įvardijo atsakovas kaip kailinius, kainavo vos 375 Eur, 10 000 Eur pavedimas yra kaip skola UAB „SS leidyba“, jokių kitų duomenų, kad pinigai buvo perduoti ieškovei nėra, išskyrus paties atsakovo aiškinimus. Jokių konkrečių materialiosios ar procesinės teisės normų pažeidimo, kurie būtų lėmę neteisingo teismo sprendimo priėmimą, atsakovas nenurodo, iš esmės tik kvestionuodamas teismo įrodymų vertinimą. Teismas, priimdamas sprendimą 25 000 Eur sumą pripažinti asmenine paskola, rėmėsi atsakovo sąskaitos išrašais, šalių paaiškinimais, paties atsakovo pozicija, todėl atliko išsamų ir visapusišką įrodymų tyrimą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Šalies argumentai
27.13. Ieškovė nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamai tarp šalių paskirstytų bylinėjimosi išlaidų proporcingumo. Mano, kad atsakovo nurodyta tenkintų reikalavimų išraiška ir skaičiavimas yra visiškai nepagrįsti, todėl prašo teismo jais nesiremti. Be to, nei „Ober-Haus“ išvada, nei N. B. sąmata, nei gyvenamojo namo inventorizacija nepatenka į baigtinį priteisiamų išlaidų sąrašą, todėl toks atsakovo prašymas negali būti tenkinamas.
Atsiliepimas
5. Ieškovė D. S. atsiliepimu į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. U. apeliacinį skundą prašo teismo tenkinti trečiojo asmens apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
28.1. Apeliantė teisingai nurodo, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad 65 151,63 Eur buvo paskolinti ieškovei šeimos būstui įsigyti ir sutiko, kad ši prievolė yra solidari jos ir atsakovo prievolė. Atsakovas nurodė, jog jis pats asmeniškai dėl šių pinigų jokių susitarimų su D. U. nevedė, tačiau tai yra ne tiesa, kadangi jis negalėjo nežinoti, kad perkant namą, šalys neturi pakankamai lėšų. Tuo metu šalių santykiai buvo geri ir su D. U. sutuoktiniai kalbėjosi kartu. D. U. ieškovė prisiėmė įsipareigojimą šiuos pinigus grąžinti tada, kai šalys atsiskaitys už turtą su banku. Didesnė paskola iš banko nebuvo imta, nes ieškovės motina sutiko šią sumą paskolinti be palūkanų. Sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas byloje jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, jog 65 151,63 Eur buvo parama šeimai, nepateikė.
28.2. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad esminė aplinkybė, į kurią visiškai neatsižvelgė teismas buvo ta, kad D. S., kuri buvo paskolos gavėja, pripažino paskolos santykių egzistavimą. Ginčo tarp paskolos sutarties šalių dėl suteiktos paskolos nebuvo. Nuo pat pirmųjų procesinių dokumentų pateikimo teismui tiek ieškovė, tiek atsakovas apeliantę įvardijo, kaip savo kreditorę ir 65 151,63 Eur sumą šalys įtraukė į dalintino turto balansą. Ginčas iš esmės vyko tik dėl to, jog atsakovas iki 2020 m. birželio 22 d. savo nuoseklią poziciją kardinaliai pakeitė ir ėmė neigti šeimos įsipareigojimą apeliantei, sakydamas, jog pinigų perdavimo ieškovei metu apeliantės valia buvo pinigus perduoti neatlygintinai ir juos perduoti ne ieškovei, o būtent jų šeimai – ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Jokių šį deklaratyvų teiginį pagrindžiančių įrodymų atsakovas neteikė, apeliantės valios neįrodinėjo.
28.3. Pritartina apeliantės argumentams, jog teismo sprendimas yra priimtas netinkamai išnagrinėjus faktines aplinkybes byloje bei netinkamai atlikus įrodymų tyrimą. Išvadas dėl 65 151,63 Eur suteikimo kaip paramos šeimai faktą grindžiant išimtinai subjektyvia atsakovo, o tiksliau jo atstovės nuomone, nepagrįsta jokiais įrodymais byloje, paneigiant tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo susiklosčiusius paskolinius santykius, nepagrindžiant šių teiginių materialiosios teisės normomis.
Atsiliepimas
6. Atsakovas S. S. atsiliepimu į ieškovės D. S. apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
29.1. Dėl nekilnojamojo turto padalinimo natūra atsakovas patvirtina faktą, jog priešieškiniu jis aiškiai išreiškė valią visą turtą natūra priteisti ieškovei, o atsakovui priteisti kompensaciją pinigais. Tokios pozicijos atsakovas laikėsi viso bylos nagrinėjimo metu, savo priešieškinio reikalavimo netikslino. Nagrinėjant klausimą ar šalims priklausantis nekilnojamasis turtas yra dalus, atsakovas nurodė teismui, jog padalijus šalims turtą natūra, reikėtų pernelyg didelių investicijų, siekiant atskirti visiškai izoliuotas gyvenamojo namo dalis, kad neliktų bendrojo naudojimo patalpų, o, be to, šalių santykiai yra ypatingai konfliktiški. Nekilnojamojo turto padalijimas tarp šalių natūra sukels didelius nepatogumus šalims jį valdant, mokant mokesčius, o atsakovas bus priverstas apmokėti jam tenkančią mokesčių dalį už turtą, kuriuo bus priverstas nesinaudoti, siekiant išvengti šalių konfliktų ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo galimos psichologinės žalos jiems darymo. Padalijus turtą natūra, sutuoktiniai tampa bendraturčiais, kas, atsižvelgiant į šalių tarpusavio konfliktiškus santykius, reiškia neefektyvų turto naudojimą ir dar didesnius konfliktus ateityje.
29.2. Atsakovas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog kompensacija jam pinigais būtų išmokama per du metus. Santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas yra vienintelis turimas atsakovo turtas – gyvenamasis būstas, todėl priteisiant turtą natūra ieškovei, o atsakovui – kompensaciją pinigais, kuri bus išmokama po ar per dvejus metus, neproporcingai būtų pažeistos atsakovo teisės bei teisėti interesai.
Šalies argumentai
29.3. Ieškovė nepagrįstai ir deklaratyviai teigia, jog rašytiniais įrodymais byloje įrodyta, kad trečiasis asmuo D. U. yra pervedusi 65 150 Eur nekilnojamojo turto įsigijimui. Atsakovas nesutinka su šiuo teiginiu dalyje, jog 15 150 Eur buvo panaudota nekilnojamojo turto įsigijimui. Dėl fakto, jog trečiasis asmuo 15 150 Eur ir 50 000 Eur yra pervedusi į ieškovės sąskaitą, ginčo byloje nėra, tačiau šalių pozicijos dėl šių piniginių lėšų pervedimo pagrindo ir panaudojimo iš esmės skiriasi. Atsakovas nesutinka, jog tarp trečiojo asmens ir ieškovės bei atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kadangi 50 000 Eur buvo perduoti kaip parama šeimai tam, kad sutuoktiniai galėtų įsigyti nekilnojamąjį turtą. Šalys nesitarė dėl šių piniginių lėšų grąžinimo, o, kaip nurodė trečiasis asmuo, ji turėdama galimybes, rėmė šeimą finansiškai, kad jiems nereikėtų įgyti didelių kreditorinių įsipareigojimų, tai yra pinigines lėšas neatlygintinai perdavė šeimai. Dėl 15 150 Eur trečiojo asmens bankinio pavedimo ieškovei atsakovas sužinojo tik santuokos nutraukimo byloje. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog 15 150 Eur buvo panaudoti nekilnojamojo turto įsigijimui, kadangi sutuoktiniai 2012 metais jau turėjo pakankamai asmeninių santaupų avansiniam mokėjimui už nekilnojamąjį namą sumokėti. Ieškovės ir trečiojo asmens, kuri yra ieškovės motina, teiginiai negali būti laikomi objektyvia tiesa.
29.4. Ieškovė neteisingai nurodo, jog atsakovas pripažino solidarų įsiskolinimą trečiajam asmeniui. Priešingai, atsakovas niekada nepripažino, jog 15 150 Eur ir 50 000 Eur yra ieškovės ir atsakovo solidari skola trečiajam asmeniui. Atsakovas apie 15 150 Eur bankinį pavedimą ieškovei sužinojo tik santuokos nutraukimo byloje, iki tol atsakovas apie šias trečiojo asmens pervestas pinigines lėšas nieko nežinojo. Fakto, jog trečiasis asmuo pervedė ieškovei 50 000 Eur, atsakovas neginčija, kadangi šios piniginės lėšos buvo pervestos tikslingai, tai yra tam, kad ieškovė ir atsakovas atsiskaitytų su nekilnojamojo turto pardavėjais, tačiau visiškai nesutinka, jog tai buvo paskola. Kadangi atsakovas nepripažino fakto, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, esant duomenims, jog D. U. savo valia pervedė pinigus nurodydama – sąskaitos papildymas, tiek ieškovė, tiek ir D. U. privalėjo įrodyti, jog sutuoktiniai įsipareigojo grąžinti perduotus pinigus ir kokiomis sąlygomis buvo susitarta dėl pinigų grąžinimo. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikta. Ieškovė siekė praturtėti atsakovo sąskaita, todėl sukūrė versiją, jog trečiasis asmuo tariamai paskolino pinigus, kuriuos ieškovė tariamai įsipareigojo grąžinti trečiajam asmeniui, nors dėl piniginių lėšų grąžinimo šalys niekada nesitarė ir kol tęsėsi ieškovės ir atsakovo santuokinis gyvenimas, niekada apie tariamai susiklosčiusius paskolos teisinius santykius niekas nekalbėjo. Faktą, jog trečiojo asmens bankiniu pavedimu 50 000 Eur pervesti pinigai buvo perduoti bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir skirti šeimos poreikių tenkinimui, patvirtina tai, jog bankinio pavedimo paskirtyje nurodyta ne paskola, o tiesiog – sąskaitos papildymas, tai yra D. U. pervesdama pinigus suprato, jog pinigai neatlygintinai ir negrąžintinai perduodami ieškovės ir atsakovo šeimai nekilnojamajam turtui įsigyti. Šalys neginčijo, jog 50 000 Eur trečiojo asmens pervestų pinigų buvo panaudoti dalies gyvenamojo namo ir dalies žemės sklypo įsigijimui, kurių 64/100 priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dėl pinigų grąžinimo šalys nesitarė, o ieškovė neįrodė paskolos sudarymo fakto.
29.5. Ieškovė reiškė alternatyvų reikalavimą, jog tuo atveju, jei teismas nepripažintų, kad tai paskola, prašė nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, tai yra trečiojo asmens bankiniu pavedimu pervesti pinigai turėtų būti laikomi dovana ieškovei ir tai būtų asmeninis jos indėlis į nekilnojamąjį turtą. Toks ieškovės reikalavimas yra neteisėtas, kadangi piniginės lėšos buvo perduotos abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto įsigijimui.
29.6. Ieškovė yra neteisi teigdama, jog teismas rėmėsi ne atsakovo, o jo atstovės pozicija byloje, kadangi atsakovas viso bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai teigė, jog santuokinio gyvenimo su ieškove metu niekada nebuvo skolinamasi pinigų iš trečiojo asmens, o trečiasis asmuo visada remdavo šeimą finansiškai, tai yra neatlygintinai perduodavo pinigus ieškovės ir atsakovo šeimai, nereikalaudama jų grąžinti, ir tik santuokos nutraukimo byloje šiuos santykius pradėjo traktuoti kaip paskolos teisinius santykius. Teismas įvertino tarp šalių susiklosčiusias aplinkybes, pačių šalių paaiškinimus, dėl ko pagrįstai sprendė, jog tenkinti ieškovės alternatyvaus reikalavimo nėra jokio pagrindo.
29.7. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog iš teismo priimto sprendimo nėra aišku, kokios materialiosios teisės normos buvo pritaikytos konstatuojant, kad trečiojo asmens perduotos piniginės lėšos nėra nei paskola, ne dovana. Atsižvelgiant į tai, jog teismas nenustatė, kad ieškovė ir atsakovas įsipareigojo grąžinti D. U. tokią pat pinigų sumą, darė pagrįstą išvadą, jog tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, o šalims neginčijant fakto, jog 50 000 Eur D. U. pervesti pinigai buvo panaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto įsigijimui, darė pagrįstą išvadą, jog 50 000 Eur buvo padovanoti bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir skirti šeimai.
29.8. Ieškovės reikalavimas dėl UAB „SS leidyba“ steigimo sandorio pripažinimo negaliojančiu yra atmestinas taikius senatį, kadangi ieškovė nuo įmonės įsteigimo žinojo, kad įmonės akcininkė yra atsakovė R. S.. Ieškovė neteisi, jog teismas neatsižvelgė į netiesioginius įrodymus byloje. Teismas visapusiškai ir išsamiai analizavo ir tyrė visus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir samprotavimus, dėl ko pagrįstai darė išvadą, jog ieškovės teiginiai, kad „SS leidyba“ pavadinimas susijęs su „S. S.“ yra nepagrįstas. Ieškovė siekdama suklaidinti teismą, išgalvojo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes ir teikė visiškai niekuo nepagrįstus samprotavimus, kurie paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
29.9. Ieškovė neteisi, jog atsakovė patvirtino faktą, kad UAB „SS leidyba“ veikloje nedalyvavo kaip akcininkė. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog būdama akcininke, pakankamai aktyviai dalyvavo ir domėjosi įmonės veikla, vykdė visas jai, kaip akcininkei, priklausančias pareigas, o atsakovas visus svarbiausius įmonės veiklos vystymo klausimus derino su ja ir sprendimus priimdavo su atsakovės pritarimu. Ieškovė siekia suklaidinti teismą, teigdama, jog banko kortele naudojosi ir joje esančiomis piniginėmis lėšomis disponavo atsakovas. Faktas, jog atsakovė patvirtino aplinkybę, kad kelis kartus leido atsakovui pasinaudoti jai priklausančia banko kortele, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė nieko įmonėje nedarė ar buvo formali akcininkė. Teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo santykius, susiklosčiusius tarp A. B., R. S. ir S. S., steigiant UAB „SS leidyba“, dėl ko padarė teisingas išvadas, jog ieškovės pateikti įrodymai, nesudaro pagrindo netikėti atsakovų ir liudytojo A. B. parodymais ar juos vertinti kaip šališkus, nes jie yra pagrįsti kitais bylos duomenimis. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog 2007 m. gegužės 14 d. steigimo aktas egzistuoja ir buvo sudarytas. Vien aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nesant jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, bet esant ieškovės teiginius paneigiančių įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti priimto sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu.
29.10. Ieškovė, nesutikdama su teismo išvada, jog nėra įrodymų paneigiančių, kad būtent R. S. savo lėšomis apmokėjo akcijas, į bylą taip pat nepateikė įrodymų, jog būtent ieškovė ir atsakovas apmokėjo įstatinį kapitalą. Šiuo klausimu ieškovės pozicija buvo nenuosekli. Trečiojo asmens tariamai perduotų piniginių lėšų perdavimo fakto, pagrindo ir grąžinimo klausimai nebuvo sprendžiami, todėl ši versija ieškovės išgalvota.
Atsiliepimas
29.11. Atsakovas nesutinka su ieškove dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nustatant įpareigojimą ieškovei užtikrinti P. S. atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje, mano, jog teismo įpareigojimas padės užkirsti kelią ieškovės piktnaudžiavimui tėvų valdžia ir užtikrins vaiko ir atsakovo teisę bendrauti, išlaikyti, atkurti sūnaus ir tėvo tarpusavio ryšį. Ieškovė piktnaudžiauja tėvų teisėmis, kadangi neatsižvelgdama į nutartimi nustatytą pareigą netrukdyti atsakovui bendrauti su vaikais, pradėjo riboti atsakovo ir vaikų matymosi laiką arba nustatydavo labai trumpą laiko tarpą, kada atsakovas gali vaikus pamatyti ir su jais pabendrauti. Atsakovas, bendraudamas su vaikais, pradėjo pastebėti, jog jiems yra formuojama neigiama nuomonė apie jį. Vaikai vis dažniau užduodavo atsakovui klausimus, susijusius su santuokos nutraukimo byla, šalių tarpusavio santykiais, ypatingai sūnus pradėjo priekaištauti atsakovui dėl vykstančių įvykių, kol galiausiai atsisakė bendrauti su atsakovu. Atsakovo įsitikinimu, neigiamas vaikų požiūris į atsakovą yra formuojamas būtent ieškovės. Atsakovas ne kartą kreipėsi pagalbos į Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydamas imtis priemonių užkirsti kelią ieškovės neteisėtiems veiksmams ir apsaugoti vaikų teises ir teisėtus interesus. Teismui nustačius, jog atsakovo ir sūnaus santykiai yra susvetimėję, būtina juos atstatyti, darė pagrįstą išvadą, jog yra būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendraus tarpininkaujant šeimos psichologui / psichoterapeutui pagal šio specialisto sudarytą planą. Dėl neteisėtų ieškovės veiksmų, žeminant ir neigiamai charakterizuojant atsakovą vaikų akyse, vaikai išreiškia nenorą bendrauti su atsakovu, tačiau teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia, dėl ko atsakovo bendravimas su vaikais turėtų būti ribojamas. Priešingai, teismas darė pagrįstą išvadą, jog sūnaus ir atsakovo tarpusavio santykius reikia atkurti ir tai galima padaryti tarpininkaujant specialistui, tačiau tam reikia ieškovės aktyvaus bendradarbiavimo. Ieškovė, nesutikdama su teismo įpareigojimu užtikrinti nepilnamečio vaiko atvykimą pas specialistą, aiškiai išreiškia savo nenorą kooperuotis ir bendradarbiauti, siekiant atsakovo ir sūnaus tarpusavio ryšio atkūrimo ir palaikymo, kas tik patvirtina faktą, jog ji veikia priešingai vaiko interesams. Ieškovės nesutikimas negali būti pateisinamas tariama vaiko nuomone, kuri buvo suformuota ieškovės neteisėtais veiksmais, pažeidžiant vaiko interesus. Po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, todėl ji turi didesnes galimybes daryti poveikį vaikams, jų doroviniam ugdymui, pasaulėžiūrai, o taip pat formuoti vaikų požiūrį į atsakovą, todėl ieškovės bendradarbiavimas yra labai svarbus.
29.12. Ieškovė neteisi, jog atsakovas nevykdė teismo nutarties, kadangi byloje yra duomenys, jog atsakovas ne kartą kreipėsi pagalbos dėl ieškovės piktnaudžiavimo tėvų valdžia ir vaikų nuteikinėjimo prieš atsakovą, nustatytomis dienomis ir valandomis atvykdavo į vaikų gyvenamąją vietą susitikti su vaikais ar juos pasiimti, tačiau vaikai arba neateidavo, arba atsisakydavo kartu važiuoti, pateikdami su santuokos nutraukimo byla susijusias priežastis, arba iš viso jų nenurodydami.
29.13. Ieškovės reikalavimas atmesti atsakovo reikalavimą priteisti 638,31 Eur patirtų išlaidų už eksploatacines išlaidas yra neteisingas ir neproporcingas. Atsakovui dėl neteisėtų ieškovės veiksmų buvo trukdoma naudotis, prižiūrėti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, dėl ko bylos nagrinėjimo teisme metu, jis buvo priverstas teikti teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl ieškovės įpareigojimo netrukdyti atsakovui naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Tačiau, nepaisant to, atsakovas dėl ieškovės neteisėtų veiksmų buvo priverstas išsikelti iš šeimos būsto ir nuomoti kitą gyvenamąjį būstą, dėl ko taip pat patyrė išlaidas komunaliniams patarnavimams apmokėti, todėl neteisinga ir neproporcinga iš jo reikalauti prisidėti prie išlaidų apmokėjimo už tai, kuo atsakovas neturėjo galimybių naudotis dėl ieškovės kaltės. Tenkinus ieškovės reikalavimą, ieškovė atsidurtų geresnėje padėtyje, o atsakovas priverstas apmokėti komunalinius mokesčius du kartus, nepaisant to, jog komunaliniais patarnavimais nesinaudojo ir teikė išlaikymą vaikams, kuris taip pat apima ir dalinį komunalinių mokesčių apmokėjimo.
7. Atsakovas S. S. atsiliepimu į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. U. apeliacinį skundą prašo teismo D. U. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
30.1. Apeliantė neteisingai nurodo, jog atsakovas pripažino solidarų įsiskolinimą apeliantei. Priešingai, atsakovas niekada nepripažino, jog 15 150,77 Eur ir 50 000 Eur yra ieškovės ir atsakovo solidari skola apeliantei. Atsakovas apie 15 150,77 Eur bankinį pavedimą ieškovei sužinojo tik santuokos nutraukimo byloje, iki tol atsakovas apie šias apeliantės pervestas pinigines lėšas nieko nežinojo, o fakto, jog apeliantė pervedė ieškovei 50 000 Eur atsakovas neginčija, kadangi šios piniginės lėšos buvo pervestos tikslingai, tai yra tam, kad ieškovė ir atsakovas atsiskaitytų su nekilnojamojo turto pardavėjais. Šalys nesitarė dėl šių piniginių lėšų grąžinimo, kadangi apeliantė pinigines lėšas neatlygintinai perdavė šeimai.
30.2. Apeliantė nurodo, jog atsakovas privalėjo į bylą pateikti įrodymus, jog 65 151,63 Eur buvo parama šeimai, visiškai neatsižvelgdama į tai, jog būtent apeliantė privalėjo įrodyti, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Apeliantė privalėjo įrodyti, jog sutuoktiniai įsipareigojo grąžinti perduotus pinigus ir kokiomis sąlygomis buvo susitarta dėl pinigų grąžinimo. Šių aplinkybių ji neįrodinėjo, o nuosekliai teigė, jog davė pinigus šeimai, finansiškai ją rėmė. Nelogiškas apeliantės argumentas, jog 15 150,77 Eur paskolino galimam avansui sumokėti už namą, kurio šalys net nebuvo išsirinkusios, kadangi šalys dirbo ir gavo pajamas. Avansas už namą buvo mokamas tik 2012 m. spalio 11 d., t. y. beveik po septynių mėnesių po to, kai apeliantė pervedė pinigines lėšas ieškovei, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantės banko pavedimas į ieškovės sąskaitą, nepatvirtina fakto, kad šios piniginės lėšos buvo panaudotos šalių būsto įsigijimui, buvo paskola.
30.3. Apeliantės ir ieškovės reikalavimas, jog 65 150,63 Eur būtų pripažinta solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, sutapo, todėl apeliantė visiškai nepagrįstai ieškovės pozicija remiasi kaip galimai objektyviąja tiesa, kurios nereikia įrodinėti. Ieškovė siekė, kad teismas priteistų jai visą santuokoje įgytą turtą, nepriteisiant atsakovui kompensacijos pinigais, tai yra siekė praturtėti atsakovo sąskaita, todėl sukūrė versiją, kad apeliantė tariamai paskolino pinigus, nors dėl paskolos šalys niekada nesitarė. Apeliantė nereikalavo teismo solidariai priteisti iš ieškovės ir atsakovo 65 151,63 Eur, o prašė tik nustatyti, jog tai yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė, o tai suponuoja apeliantės nesąžiningumą. Apeliantė visiškai neteisingai ir subjektyviai vertina atsakovo veiksmus, siekiant taikiai nutraukti santuoką, dėl ko buvo sutikęs paaukoti ir sumažinti dalintino turto balansą, tačiau niekada nesutiko, jog apeliantės perduoti pinigai buvo paskola. Ieškovei siekiant praturtėti atsakovo sąskaita, veikiant nesąžiningai, atsakovas palaikė savo priešieškinio reikalavimus ir prašė teismo lygiomis dalimis padalinti santuokoje įgytą turtą, o apeliantės reikalavimus atmesti.
30.4. Faktą, jog apeliantės bankiniu pavedimu 50 000 Eur pervesti pinigai buvo perduoti bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir skirti šeimos poreikių tenkinimui, patvirtina tai, jog bankinio pavedimo paskirtyje nurodyta ne paskola, o tiesiog – sąskaitos papildymas, tai yra, apeliantė, pervesdama pinigus, suprato, jog pinigai neatlygintinai ir negrąžintinai perduodami ieškovei ir atsakovui nekilnojamajam turtui įsigyti. Šalys neginčijo, jog 50 000 Eur apeliantės pervestų pinigų buvo panaudoti dalies gyvenamojo namo ir dalies žemės sklypo įsigijimui, kurių 64/100 priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Iš to seka, kad 50 000 Eur panaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės turto įsigijimui, dėl kurių grąžinimo šalys nesitarė, o apeliantė neįrodė, jog buvo susitarta dėl šių pinigų grąžinimo.
30.5. Nei apeliantė, nei ieškovė į bylą nepateikė įstatymo nustatytos formos ir turinio rašytinės paskolos sutarties, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantė neįrodė paskolos sudarymo fakto, jos esminių sąlygų egzistavimo nepagrindė jokiais leistinais ir patikimais įrodymais.
30.6. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog atsakovas turėjo pareikšti reikalavimą dėl apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu, kadangi apeliantė neįrodė, jog paskolos sutartis buvo sudaryta. Santuokos nutraukimo byloje apeliantė palaikė ieškovės reikalavimus, jos yra susijusios artimais giminystės ryšiais, todėl apeliantės ir ieškovės dėstomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip objektyvioji tiesa byloje, kurių įrodinėti nereikia. Teismas įvertino tarp šalių susiklosčiusias aplinkybes, pačių šalių paaiškinimus, todėl darė pagrįstą išvadą, jog 50 000 Eur apeliantė dovanojo šeimos poreikiams tenkinti.
30.7. Apeliantė sąmoningai ignoruoja faktą, jog atsakovas nepripažįsta, kad susiklostė paskolos teisiniai santykiai, todėl ji privalėjo įrodyti, jog tarp jos ir ieškovės bei atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kadangi jokių rašytinių susitarimų tarp šalių sudaryta nebuvo, teismas privalėjo tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir tik po to spręsti dėl apeliantės ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Apeliantė aplinkybes apie susiklosčiusius paskolos teisinius santykius grindė netiesioginiais įrodymais, kurie vienareikšmiškai nepatvirtina byloje įrodinėtinų aplinkybių. Todėl laikytina, kad apeliantė nepateikė pakankamai įrodymų pagrindžiančių paskolos teisinių santykių egzistavimą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis analogiškose bylose, priėjo pagrįstą išvadą, jog tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, o 52 312,57 Lt (15 150,77 Eur) bankinis pavedimas į ieškovės sąskaitą nepatvirtina fakto, kad šios piniginės lėšos buvo panaudotos šalių būsto įsigijimui, o 50 000 Eur trečiasis asmuo dovanojo šeimos poreikių tenkinimui, didinant šeimos gyvenamąjį būstą, o ne asmeniniams ieškovės poreikiams, dėl ko darė pagrįstą išvadą, jog tenkinti apeliantės ieškinio šioje dalyje ir alternatyvaus ieškovės reikalavimo nėra jokio pagrindo.
30.8. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismui nenustačius paskolos teisinių santykių, teismas privalėjo taikyti kitas, ne paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliantė reiškė ieškinį nurodžiusi faktinį ieškinio pagrindą, jog ieškovei ir atsakovui yra suteikusi paskolą. Teismui nustačius, jog tarp apeliantės ir ieškovės bei atsakovo paskolos santykiai nesusiklostė, teismas pagrįstai pasisakė, jog apeliantė dovanojo šeimai pinigines lėšas bendrojon jungtinėn nuosavybėn.
Atsiliepimas
8. Atsakovė R. S. atsiliepimu į ieškovės D. S. apeliacinį skundą dalyje dėl UAB „SS leidyba“ steigimo akto pripažinimo apsimestiniu, bendrosios jungtinės nuosavybės į akcijas pripažinimo ir jų padalijimo prašo teismo šioje dalyje ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nurodo, jog kitus ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra, nes jie nėra susiję su atsakovės teisėmis ir pareigomis. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
31.1. Teismas, atmesdamas patikslinto ieškinio reikalavimą dėl UAB „SS leidyba“ steigimo akto pripažinimo apsimestiniu, priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes atskleidė ir tinkamai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, kurias nustatė remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų pagrindu priėjo teisiškai reikšmingų išvadų, kuriomis remdamasis tinkamai motyvavo sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kurie iš esmės grindžiami kitokiu atskirų įrodymų vertinimu ir faktų interpretavimu savaip, nei juos įvertino teismas, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
31.2. Ieškovė apeliacinio skundo 62 punkte nepagrįstai nurodo, kad pirmųjų „S. S.“ numerių byloje nėra pateikta, nes pirmieji žurnalų numeriai byloje yra pateikti ir jie pavirtina bylai reikšmingas aplinkybes.
24.1. Ieškovė apeliacinio skundo 45 punkte nepagrįstai nurodo, kad ant dalies leidžiamų žurnalų numerių buvo nurodomas atsakovo elektroninio pašto adresas. Remiantis šiais apeliacinio skundo argumentais reikėtų suprasti, kad ieškovė aplinkybę, jog „S. S.“ žurnalus leido ne UAB „Krokas“, o atsakovas, grindžia tuo, kad jau tuo metu (2006 m.) juose buvo nurodomas atsakovo elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Tačiau šį elektroninio pašto adresą sukūrė atsakovė R. S. ir vėliau, t. y. po UAB „SS leidyba“ įsteigimo perdavė naudotis atsakovui, kaip šios bendrovės direktoriui. Natūralu, kad laikui bėgant, atsakovas šį darbinį elektroninio pašto adresą pradėjo naudoti ir asmeniniams susirašinėjimams, tačiau ši aplinkybė niekaip nepatvirtina, kad dar tuo metu (2006 m.), iki įsteigiant UAB „SS leidyba“, šis elektroninio pašto adresas buvo atsakovo elektroninio pašto adresu. Šis elektroninio pašto adresas atsakovės buvo sukurtas orientuojantis į UAB „Krokas“ tuo metu vykdytą žurnalo „S. S.“ leidybinę veiklą, nuo kurio pavadinimo, o ne atsakovo S. S. vardo ir pavardės kilo šio elektroninio pašto pavadinimas – (duomenys neskelbtini), t. y. sutrumpintai nuo žodžių „S. S.“, o ne nuo „S. S.“, nes pastaruoju atveju, t. y. remiantis ieškovės versija, turėtų būti (duomenys neskelbtini). Kita vertus, elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) nurodytas tik ketvirtajame „S. S.“ numeryje, kai tuo tarpu, pirmuosiuose šio žurnalo numeriuose buvo nurodomas atsakovės elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovė bando klaidinti teismą, kad už pirmųjų trijų „S. S.“ žurnalų tiražų spausdinimą bendrovei UAB „A. B.“ D. U. sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Atsakovė nurodė, kad nei trečiasis asmuo, nei ieškovė, nei atsakovas prie jokių UAB „Krokas“ ir (ar) UAB „SS leidyba“ leidžiamų žurnalų leidybos finansiškai niekada neprisidėjo. Ieškovės ir trečiojo asmens tikrovės neatitinkančius paaiškinimus apie neva tai buvusį trijų pirmųjų „S. S.“ žurnalų tiražų finansavimą iš D. U. lėšų sąlygojo jų klaidingas įsitikinimas, kad šiuos žurnalus spausdino UAB „A. B.“, su kuria UAB „Krokas“ sudaryta 2006 m. spalio 27 d. sutartis buvo pateikta į bylą kartu su 2020 m. vasario 3 d. atsakovės atsiliepimu į ieškinį. Remiantis šia sutartimi ieškovė ir trečiasis asmuo manė, kad žurnalus spausdino UAB „A. B.“, tačiau UAB „A. B.“ spausdino vėlesnius UAB „Krokas“ leidžiamus žurnalus, o pirmuosius „S. S.“ žurnalus spausdino UAB „Spaudos kontūrai“, ką akivaizdžiai įrodo pirmuosiuose „S. S.“ žurnaluose nurodyti įrašai. Todėl akivaizdu, kad už pirmuosius tris UAB „Krokas“ leidžiamų žurnalų tiražus, kuriuos spausdino UAB „Spaudos kontūrai“, D. U. negalėjo mokėti iš savo asmeninių lėšų įmonei UAB „A. B.“. Tai rodo, kad ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai neatitinka tikrovės, nesąžiningi, priderinti prie bylos medžiagos vien tik ieškinio patenkinimo tikslu, ieškovei siekiant asmeninės turtinės naudos atsakovės sąskaita.
24.2. Ieškovė apeliacinio skundo 53 punkte nurodo, kad teismas nepagrįstai patikėjo atsakovės paaiškinimais dėl UAB „SS leidyba“ pavadinimo kilmės, taip pat apeliacinio skundo 58 punkte nurodo, kad teismas nepagrįstai apklausdamas trečiąjį asmenį ir liudytoją J. Z. nurodė, kad UAB „SS leidyba“ pavadinimo klausimas nėra svarbus. Tačiau teismas savo išvadą dėl UAB „SS leidyba“ pavadinimo kilmės motyvavo ne atsakovės paaiškinimais, o japoniškų „Sudoku“ kryžiažodžių leidyba. Tuo tarpu trečiojo asmens paaiškinimais ir liudytojų parodymais šiuo klausimu teismas pagrįstai nesirėmė, nes šie UAB „SS leidyba“ steigime nedalyvavę asmenys tik pateikė savo nuomonę dėl pavadinimo kilmės, o teismas turi remtis tik apklausiamų asmenų tvirtinimais jiems žinomais faktais, o ne spėjimų pagrindu pagrįstomis nuomonėmis. Kita vertus, nors UAB „SS leidyba“ pavadinimo kilmės vertinimas nėra tiek reikšmingas vertinant šios įmonės steigimo sandorį atsakovės tikrosios valios aspektu, tačiau dėl neva tai atsakovo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) naudojimo UAB „Krokas“ leidybinėje veikloje, pagrįstai teismo įvertinta kaip mažai tikėtina ieškovės pateikta faktų interpretavimo savaip (kad tai susiję su S. S. vardu ir pavarde) versija.
24.3. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė ne tik nepateikė įrodymų, kaip pasireiškė atsakovo kaip UAB „SS leidyba“ akcininko, o ne bendrovės direktoriaus, veikla, bet teigdama, kad atsakovė nedalyvavo įmonės veikloje, strategijoje, sandorių sudaryme, apskritai nenurodė, kokius konkrečiai veiksmus atsakovė, kaip akcininkė, turėjo atlikti, o faktiškai juos atliko atsakovas. Kita vertus, atsakovas yra bendrovės direktorius ir jam pagal kompetenciją priklauso organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą bei ją vykdyti bendrovės vardu.
24.4. Apeliacinio skundo 57 punktu pasisakant dėl teismo išvadų, kad atsakovė tvirtino gavusi iš UAB „SS leidyba“ dividendus ir jais disponavusi, ieškovė net kelia klausimą, kad apie dividendų išmokėjimą byloje nepateikta įrodymų, tačiau šio klausimo nekėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
24.5. Apeliacinio skundo 54 punkte klaidinančiai teigiama, kad atsakovė neneigė, jog įmonės turtu šalių šeima naudojosi kaip savo, nes tokių aplinkybių atsakovė nėra nurodžiusi.
24.6. Apeliacinio skundo 56 punkte nurodyti argumentai, kad ieškovė įmonėje nieko nedarė, yra vien tik deklaratyvūs, kaip ir apeliacinio skundo 53 punkte nurodyti argumentai, kad „SS leidyba“ yra visiems žinoma kaip „S. S. leidyba“.
24.7. Apeliacinio skundo 55 punkte nurodoma, kad UAB „SS leidyba“ darbo sutarčių registracijos žurnale atsakovė pasirašė vienintelį kartą – įdarbinant direktoriumi G. S., o kitais atvejais prie jos vardo ir pavardės yra atsakovo parašai. Nors darbo sutarčių registracijos žurnale ties atsakovės, kaip darbdavio atstovo, vardu ir pavarde prie įrašų apie atsakovo priėmimą direktoriaus pareigoms yra pasirašęs atsakovas, o prie įrašo apie G. S. priėmimą direktoriaus pareigoms pasirašiusi atsakovė, tai nepaneigia, kad sprendimus dėl direktorių priėmė atsakovė, kaip akcininkė, nes įmonės vadovo skyrimas ir atleidimas yra akcininko kompetencijos klausimas. Kita vertus, atsakovės parašas prie įrašo apie G. S. priėmimą direktoriaus pareigoms akivaizdžiai paneigia ieškovės argumentus, kad atsakovė įmonėje nieko nedarė. Tačiau darbo sutarčių registracijos žurnalo išrašas atsakovės buvo teikiamas ne šioms aplinkybėms įrodyti, o siekiant įrodyti, kad pati ieškovė pasirašydama darbo sutarčių registracijos žurnale ją priimant į darbą, negalėjo nematyti, kad visose grafose dėl direktorių priėmimo į darbą nurodyta atsakovės, kaip darbdavio atstovo, vardas ir pavardė, todėl ieškovė negalėjo nežinoti, kad UAB „SS leidyba“ akcininke yra atsakovė.
24.8. Ieškovė apeliacinio skundo 56 punkte plėtodama teiginį, kad atsakovė įmonėje nieko nedarė, nurodo, kad atsakovė įmonėje taip pat buvo įdarbinta, tačiau faktiškai nedirbo, o jos atlyginimą pasiimdavo atsakovas, jokių įrodymų nepateikė. Kita vertus, klausimas dėl atsakovės darbo UAB „SS leidyba“ darbo santykių pagrindu ir iš darbo santykių gaunamų pajamų panaudojimo niekaip nesusijęs su kilusiu ginču.
24.9. Teismas, spręsdamas, ar UAB „SS leidyba“ steigimas atitiko tikrąją tuometinę atsakovės valią, pagrįstai vertino tai, kieno lėšomis ši įmonė buvo įsteigta. Teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad ieškovė ieškinyje teigė, jog UAB „SS leidyba“ įstatinis kapitalas buvo sumokėtas iš jos ir atsakovo šeimos piniginių lėšų, tačiau teismo posėdyje ieškovė ir jos motina jau nurodė kitokias aplinkybes – kad 5 000 Lt ieškovei davė jos motina, o likę 5 000 Lt buvo jos ir atsakovo. Todėl teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais apie tai, kad atsakovė įgaliojo atsakovą atidaryti banke UAB „SS leidyba“ kaupiamąją sąskaitą, kaupiamosios sąskaitos sutartimi, pagal kurią atsakovas, kaip steigimo aktu įgaliotas asmuo, įnešė į kaupiamąją sąskaitą pinigines lėšas įstatinio kapitalo formavimui, taip pat atsakovų paaiškinimais, kad įmonės įstatinis kapitalas buvo suformuotas iš atsakovės perduotų jos nuosavų lėšų atsakovui, kaip kaupiamąją sąskaitą atidaryti įgaliotam asmeniui, ką nuosekliai tvirtino abu atsakovai, juo labiau, kad byloje nebuvo įrodinėjama, jog atsakovė lėšų apmokėti akcijoms nebūtų turėjusi, o pačios ieškovės patikslintame ieškinyje ir bylą nagrinėjant teisme nurodytos aplinkybės apie pinigines lėšas, iš kurių neva tai buvo apmokėtas įmonės įstatinis kapitalas, yra prieštaringos. Kita vertus, byloje nepaneigta rašytiniais įrodymais patvirtinta aplinkybė, kad akcijas apmokėjo atsakovė. Ieškinio reikalavimo pripažinti, kad akcijas apmokėjo ieškovė, nereiškiama.
24.10. Teismas pagrįstai rėmėsi UAB „SS leidyba“ steigimo dokumentus rengusio liudytojo A. B. parodymais, kad į jį dėl įmonės steigimo kreipėsi atsakovė, o atsakovo, kuris pagelbėjo atsakovei, vardu buvo tik laikinai registruotas pavadinimas „SS leidyba“, kurį registruojant 2007 m. gegužės 14 d. steigimo aktas nebuvo sudaromas, o steigimo aktas buvo sudarytas ir įmonė įregistruota 2007 m. gegužės 15 d. atsakovės sudaryto steigimo akto pagrindu, ką patvirtina ir oficialūs juridinių asmenų registro duomenys.
24.11. Apeliacinio skundo 49 punkte ieškovė, remdamasi 2007 m. gegužės 14 d. prašymu laikinai įtraukti į juridinių asmenų registrą pavadinimą, teigia, kad UAB „SS leidyba“ steigimo aktas 2007 m. gegužės 14 d. buvo sudarytas ir jis buvo sudarytas atsakovo vardu, nes šiame prašyme jis nurodytas. Tačiau liudytojas A. B. tiek 2020 m. birželio 14 d. rašte, tiek apklausiamas liudytoju teisme paaiškino priežastis, dėl kurių steigdamas įmones pagal tuometinius reikalavimus prašymuose laikinai įtraukti į juridinių asmenų registrą pavadinimą tik įrašydavo įmonės steigimo datą, tačiau steigimo akto nesudarinėdavo ir VĮ „Registrų centrui“ neteikdavo. Kaip matyti iš 2007 m. gegužės 14 d. prašymo laikinai įtraukti į juridinių asmenų registrą pavadinimą, toks dokumentas prie jo nėra pridėtas, o pridėta 2007 m. gegužės 14 d. pavedimo sutartis dėl pavadinimo laikino įtraukimo į juridinių asmenų registrą. Nors šios pavedimo sutarties 2.1.1 p. įrašyta, kad steigimo aktas 2007 m. gegužės 14 d. buvo sudarytas, tiek pats atsakovas, tiek liudytojas A. B. nurodė, kad 2007 m. gegužės 14 d. steigimo aktas nebuvo sudarytas, o pačią pavedimo sutartį A. B. surašė ir duomenis jame įrašė naudodamasis šablonu, kurį naudojo teikdamas įmonių steigimo paslaugas. Nors apeliacinio skundo 49 punkte iš ieškovės pusės tai vertinama kaip liudytojo A. B. ne kompetencija, tačiau ne liudytojo kompetencijos vertinimas, o įmonės steigimo faktinės aplinkybės šiuo atveju yra svarbios. Jei liudytojas A. B. teisiniu požiūriu elgėsi netinkamai, šiuo atveju svarbu ne to priežastys, o tai, kad UAB „SS leidyba“ steigimas atitiko tikrąją atsakovės valią, kurią ji įgyvendino sudarydama 2007 m. gegužės 15 d. steigimo aktą, pateikė steigimo dokumentus tvirtinti notarui ir įregistravo įmonę juridinių asmenų registre.
24.12. Apeliacinio skundo 51 punkte keliamos abejonės dėl liudytojo A. B. parodymų, motyvuojant tuo, kad praėjo daug laiko, todėl liudytojas negali atsiminti aplinkybių, taip pat tuo, kad liudytojas patvirtino bendravęs su atsakovės atstovu. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo teismas, liudytojas prieš atvykdamas į teismą liudyti galėjo prisiminti aplinkybes, nes 2020 m. birželio mėnesį pateikė šalių atstovams atsakymus raštu. Tuo tarpu, priešingai, nei nurodo ieškovė, liudytojas, apklausiamas teisme parodė, kad su atsakovės atstovu apie bylos aplinkybes nėra bendravęs, jį yra tik matęs tada, kai atsakovės atstovas atnešė jam rašytinį paklausimą, į kurį liudytojas pateikė 2020 m. birželio 11 d. atsakymą raštu.
24.13. Ieškovė apeliacinio skundo 47.2 punkte taip pat kelia klausimą, kad 2007 m. gegužės 15 d. steigimo akto 2.3 punkte nepagrįstai nurodomas atsakovės įgaliojimas A. B. pateikti prašymą dėl UAB „SS leidyba“ pavadinimo laikino įtraukimo į juridinių asmenų registrą, nes toks veiksmas 2007 m. gegužės 14 d. jau buvo atliktas. Tačiau liudytojas A. B. nurodė, kad 2007 m. gegužės 15 d. steigimo aktą jis rengė naudodamasis šablonu, kurį naudojo teikdamas įmonių steigimo paslaugas, kuriame toks įgaliojimas jau buvo įrašytas.
24.14. Teismas pagrįstai nustatė, kad 2007 m. steigiant UAB „SS leidyba“ nebuvo priežasčių apsimestiniam sandoriui sudaryti, nes ieškovės ir atsakovo, kaip sutuoktinių santykiai buvo labai geri, ką patvirtino tiek pati ieškovė, tiek jos motina trečiasis asmuo D. U., o ieškovė ir atsakovas bendrą ūkį nustojo vesti tik 2019 m., todėl 2007 m. negalėjo būti siekiama tikslo sudaryti apsimestinį sandorį su tikslu padėti atsakovui skyrybų atveju vienam kontroliuoti UAB „SS leidyba“ akcijų paketą.
24.15. Ieškovė apeliacinio skundo 45, 66, 68 punktuose kelia klausimą, kad teismas įvertindamas UAB „SS leidyba“ steigimo aktą kaip ne apsimestinį sandorį, nepagrįstai nesivadovavo liudytojų parodymais. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo teismas, šių liudytojų, kurie UAB „SS leidyba“ steigime nedalyvavo, parodymai nėra svarbūs sprendžiant dėl ginčijamo steigimo sandorio (ne)apsimestinumo.
24.16. Ieškovės teiginiai, kad žurnalų „S. S.“ verslą vykdė atsakovas, o UAB „SS leidyba“ buvo įsteigta, nes atsakovo pajamos viršijo individualios veiklos normas, iš esmės neatitinka realybės, kadangi atsakovas jokios individualios veiklos nevykdė. Tai tik parodo, kad ieškovė nežinojo ir nesidomėjo, kas ir kokiu pagrindu leidžia žurnalus.
24.17. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas bylą išnagrinėjo turėdamas išankstinę nuomonę dėl įrodymų vertinimo. Teismas bylos nagrinėjimo metu pasisakydamas, kad vienu ar kitu klausimu nėra pateikta įrodymų, tokiu būdu paminėjo ieškovei pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, o tuo tarpu, tai, kad teismas atmetė atskirus liudytojų parodymus, nesusijusius su nagrinėjamo ginčo esme ir neturinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, objektyviąja prasme nėra pagrindu teigti, kad teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl įrodymų vertinimo. Skunde ieškovė tik pasisako dėl kitokio byloje esančių įrodymų vertinimo, tačiau prašymų, susijusių su įrodinėjimo pareigos įgyvendinimu nereiškia.
Atsiliepimas
2. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. U. atsiliepimu į atsakovo S. S. apeliacinį skundą prašo teismo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
25.1. Konkrečių materialiosios ar procesinės teisės normų pažeidimo, kurie būtų lėmę neteisingo teismo sprendimo priėmimą, apeliantas nenurodo. Į visus atsakovo teiginius, kad 25 000 Eur suma buvo parama šeimai, kad jis neįsipareigojo juos grąžinti D. U. ir jie buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, teismas atsakė ir savo motyvus pagrindė byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Teismas išanalizavo atsakovo pateiktą banko sąskaitos išrašą ir pagrįstai konstatavo, jog juo patvirtinamas tik faktas, kad atsakovas pinigus nuimdavo nuo sąskaitos, bet kad minėtos pinigų sumos buvo perduotos ieškovei, atsakovas neįrodė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neigė, kad nurodytas sumas jis perdavė jai. Jokių įrodymų, kad šią sumą atsakovas būtų panaudojęs šeimos poreikių tenkinimui, neteikė. Atsakovo pozicija dėl 25 000 Eur panaudojimo viso proceso metu nuolat keitėsi, todėl akivaizdu, kad atsakovas liudija tikrovės neatitinkančias aplinkybes.
25.2. Teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad trečiasis asmuo paneigė faktą, jog 25 000 Eur suma buvo skirta ieškovės šeimos poreikių tenkinimui. Trečiojo asmens pozicija dėl 25 000 Eur perdavimo atsakovui buvo nuosekli – pinigus atsakovas skolinosi tam, kad jie būtų panaudoti UAB „SS leidyba“ veiklos vykdymui, nes įmonė 2016 metais turėjo finansinių sunkumų. Aplinkybes dėl sunkios UAB „SS leidyba“ finansinės būklės 2016 m. patvirtino ieškovė, atsakovas ir UAB ,,SS leidyba“ akcininkė R. S., apie tai buvo žinoma ir trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo patvirtino, kad paskolinti pinigų jos prašė atsakovas, o žodžiu buvo sutarta, kad skolą grąžins, kai pagerės įmonės finansinė padėtis. Atsakovo banko sąskaitos išrašu buvo patvirtinta, kad jis 2016 m. spalio 28 d. gavęs 25 000 Eur sumą iš trečiojo asmens, po mėnesio laiko, t. y. 2016 m. lapkričio 25 d., būdamas UAB „SS leidyba“ direktoriumi, bankiniu pavedimu į UAB „SS leidyba“ pervedė 10 000 Eur, nurodydamas, kad tai yra paskola. Šis rašytinis įrodymas taip pat patvirtino nuoseklius trečiojo asmens paaiškinimus dėl 25 000 Eur sumos perdavimo atsakovui aplinkybių. Kaip teisingai pažymėjo teismas, šios nustatytos aplinkybės paneigė atsakovo teiginius, kad visa pinigų suma buvo skirta šeimos poreikių tenkinimui. Apeliaciniame skunde, vėlgi keisdamas savo poziciją, atsakovas teigia, jog iš trečiojo asmens gautų pinigų 6 420,67 Eur buvo panaudoti 2018–2019 metais supirkti prekes iš Aliexpress, tačiau jokių šį savo teiginį pagrindžiančių įrodymų atsakovas nepateikė, o pirmosios instancijos teisme apskritai teigė, jog visa 25 000 Eur suma buvo perduota ieškovei jos asmeninių poreikių tenkinimui.
25.3. Teismas sprendime teisingai nurodė, kad atsakovo teiginys, jog 25 000 Eur suma buvo pervesta atsakovui, nes ieškovė tuo metu vartojo alkoholinius gėrimus ir kad ieškovė pinigų neiššvaistytų juos trečiasis asmuo pervedė į atsakovo sąskaitą, neatlaiko elementarios logikos. Atsakovas nenurodė ir nepaaiškino, kodėl, esant atsakovo apibūdintai situacijai, D. U. pati negalėjo periodiškai pervesti pinigų į ieškovės banko sąskaitą ar perduoti pinigines sumas grynaisiais pinigais. Šalių, trečiojo asmens paaiškinimais buvo nustatyta, kad D. U. nuolat rėmė ieškovę ir pervesdavo pinigų į jos banko sąskaitą, todėl kyla logiškas klausimas, kodėl ir toliau ji negalėjo to daryti, o buvo būtina 25 000 Eur pervesti atsakovui. Trečiasis asmuo visiškai pritaria teismo nuomonei, kad šeimos parėmimas 25 000 Eur suma, kai nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas dirbo UAB „SS leidyba“ ir gavo darbo užmokestį, yra neįtikinamas. Be to, kaip savo apeliaciniame skunde nurodė trečiasis asmuo, tokio instituto kaip parama šeimai, kuris leistų spręsti, kad D. U. neatlygintinai pervedė 25 000 Eur sumą ir jie tapo ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe, nėra. Kitų teisinių institutų atsakovas neįrodinėjo.
25.4. Atsakovo teiginį, jog jis, gavęs 25 000 Eur sumą iš D. U., neįsipareigojo šių pinigų grąžinti ar jie laikytini parama šeimai, paneigia rašytinis įrodymas byloje – 2018 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymas. Šis rašytinis įrodymas priešingai nei teigia atsakovas, patvirtinta, jog jis buvo įsipareigojęs grąžinti skolą D. U..
Šalies argumentai
25.5. Kuo remiantis apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad D. U. nurodė, jog 3 000 Eur padovanojo šeimai, nėra aišku, nes tokių teiginių trečiasis asmuo niekada neteigė. D. U. viso proceso metu nuosekliai laikėsi savo pozicijos, jog 25 000 Eur paskolino asmeniškai prašant atsakovui dėl UAB „SS leidyba“ prastos finansinės padėties. Be to, šis apeliacinio skundo argumentas akivaizdžiai prieštarauja paties atsakovo dėstomai pozicijai, jog neva visa 25 000 Eur suma buvo parama šeimai. Jeigu D. U. valia būtų buvusi visą 25 000 Eur sumą perduoti kaip paramą ieškovės ir atsakovo šeimai, tai kokiu tikslu ji turėtų teigti, kad padovanojo tik 3 000 Eur.
3. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė.
5. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, nustatyta bendravimo tvarka, padalintas santuokoje įgytas turtas, priteista kompensacija už bendro turto išlaikymo išlaidas, nustatytas prievolių pobūdis ir priteista skola, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.
Dėl išlaikymo vaikams priteisimo
6. Pirmosios instancijos teismas sprendimu iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki vaikų pilnametystės, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise tvarko motina D. S..
7. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu ir nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, į valstybės mokamą išmoką vaikams, kurios dalimi turi būti mažinama tėvų pareiga išlaikyti vaikus, visiškai nemotyvavo sprendimo dalies priteisti didesnę nei minimali mėnesinė alga sumą vaikų išlaikymui dėl specialiųjų poreikių ir nepasisakė kokia papildoma pinigų suma per mėnesį yra reikalinga vaikų išlaikymui, atsižvelgiant į tai, jog dukra U. S. serga astma, o sūnus P. S. žaidžia futbolą.
8. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus ir sprendžia, kad išlaikymas vaikams po 300 Eur iš atsakovo priteistas pagrįstai.
9. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai ir polinkiai.
10. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad vieno vaiko poreikiams kas mėnesį tenkinti reikalinga 600 Eur suma, todėl tėvai turi skirti po 300 Eur kiekvienam vaikui. Teismas pagrįstai nurodė, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteisiamo išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra apie 445 Eur (607 Eur – bruto), o nuo 2021 m. sausio 1 d. apie 468 Eur (642 Eur - bruto). Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Pusė šios sumos sudaro 234 Eur ir ieškovė jos neprivalo įrodinėti. Ieškovė privalo įrodyti viršijančią būtinuosius vaikų poreikius 66 Eur sumą (300 Eur – 234 Eur = 66 Eur). Byloje nustatyta ir atsakovas to neginčija, kad U. S. turi specialių poreikių. Išraše iš medicininių dokumentų / siutimo / epikrizės nurodyta, kad U. S. diagnozuota bronchinė astma ir alerginis rinitas. Kaip nurodė ieškovė, dėl mergaitės alergijos jai yra perkamos specialios kosmetinės priemonės, buities priemonės, skalbikliai ir kt., siekiant sumažinti alergijos pasireiškimą jai yra perkamas ekologiškas maistas. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad U. S. intensyviai sportuoja, jai reikalinga apranga, specialūs batai, taip pat būtina pilnavertė, sveika mityba ir maisto papildai. P. S. yra profesionalus futbolininkas, kurio išlaikymui reikalingos papildomos išlaidos – mitybai, papildams, aprangai (speciali futbolo avalynė perkama ne kartą per metus), varžyboms, kelionėms į jas ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vaikams šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, augant plečiasi jų interesai, didėja poreikiai laisvalaikiui ir pomėgiams, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors ieškovė ir nepateikė rašytinių įrodymų dėl išlaidų, susijusių su vaikų specialiųjų poreikių ir papildomomis išlaidomis, tačiau konstatuotina, kad 300 Eur suma per mėnesį kiekvienam vaikui laikytina protinga, pagrįsta ir atitinkančia šiandienos ekonominę situaciją.
11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto S. S. pozicija, kad sprendime neatsižvelgta į jo turtinę padėtį. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertino šalių turimą nekilnojamąjį turtą, gaunamas darbines pajamas ir, atsižvelgdamas į tai patvirtinančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį 600 Eur išlaikymo dydį. Atmestini atsakovo argumentai, kad teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo gaunamas mėnesines pajamas, jog iš gaunamo 993,18 Eur darbo užmokesčio, sumokėjus dviejų vaikų išlaikymui 600 Eur, atsakovui nelieka piniginių lėšų asmeninių būtinųjų poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo, dirbantis savo šeimos versle, todėl gali dėti maksimalias pastangas, kad gautų savo amžių, sveikatą bei profesines galimybes atitinkančias pajamas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo šeima iki šios bylos užvedimo gyveno gana pasiturinčiai, todėl tikėtina, kad atsakovas nepilnai atskleidė savo tikrąją turtinę padėtį. Kai yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, priteisiant vaikui išlaikymą iš tėvo, nevykdančio pareigos išlaikyti savo vaiką, atsižvelgtina ir į tai, jog tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros bei išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsakovas nesirūpina kasdieniais vaikų poreikiais, taigi turi didesnes galimybes daugiau laiko skirti darbui, tobulinimuisi ir atitinkamai gauti didesnį darbo užmokestį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas gali teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą.
12. Atmestinas atsakovo argumentas, kad jo nepakankamą turtinę padėtį patvirtina ir ta aplinkybė, jog teismui priteisus nekilnojamąjį turtą natūra, dėl ypatingai konfliktiškų santykių tarp šalių, apeliantas negalės naudotis gyvenamuoju namu, todėl privalės pasirūpinti nauju gyvenamuoju būstu (galimai nuomoti), o tai pareikalaus papildomų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinų papildomų išlaidų atsakovui gali atsirasti bet kada, tačiau tai nereiškia, kad dėl to turi būti pažeidžiama vaikų teisė į išlaikymą.
13. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir tą atsakovo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į valstybės mokamą išmoką vaikams, kurios dalimi turi būti mažinama tėvų pareiga išlaikyti vaikus. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 išaiškino, kad išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Pirmosios instancijos teismas įvertino valstybės skiriamas išmokas ir padarė išvadą, kad tokiu būdu vaikų poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams. Apibendrindama tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, valstybės skiriama išmoka vaikams nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikams dydžio.
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir nustatė vaikų poreikių dydį, tinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, todėl S. S. apeliacinio skundo dalis dėl išlaikymo priteisimo atmetama.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
15. Ieškovė D. S. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu jai įpareigojimu vykdant bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu užtikrinti P. S. atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje, kadangi sūnui esant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus užtikrinti jo atvykimą pas specialistus, jeigu sūnus tą daryti geranoriškai atsisakytų, ieškovė neturi jokių objektyvių galimybių.
16. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo prieštaravimu nesutinka ir atmeta jį kaip nepagrįstą. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikų P. S. ir U. S. bendravimo su tėvu S. S. tvarkos, nustatė pereinamąjį laikotarpį. Šio laikotarpio metu atsakovas S. S. su nepilnamečiu vaiku P. S. bendrauja tarpininkaujant šeimos psichologui/psichoterapeutui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Dėl galinčio teikti paslaugas specialisto šalys susitaria per 2 savaites nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos. Šalims nesutarus per teismo nustatytą terminą, bendravimas vyksta su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus šalims nurodyto specialisto pagalba (šiuo atveju toks nurodymas šalims yra privalomas). Už specialisto mokamas paslaugas šalys apmoka savo susitarimu, jeigu šalys nesusitaria, už paslaugas specialistui apmoka lygiomis dalimis. Tokia bendravimo tvarka nustatoma pereinamam vieno mėnesio laikotarpiui, skaičiuojat nuo galinčio teikti paslaugas specialisto pasirinkimo dienos. D. S. įpareigotina užtikrinti P. S. atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi, tam, kad būtų patenkintas sūnaus poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai ir lemia vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti, todėl nustatė tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. S. M., par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012). Kadangi atsakovo ir sūnaus santykiai yra susvetimėję ir juos būtina atstatyti, teismas pagrįstai nustatė vieno mėnesio pereinamąjį laikotarpį, tarpininkaujant šeimos psichologui/psichoterapeutui.
18. Apeliantė nesutinka, kad nustatant bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu ji yra įpareigota užtikrinti P. S. atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje. Kasacinis teismas vienoje iš bylų atkreipė dėmesį, kad tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigą atitinkamu metu pristatyti vaiką į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).
19. Teisėjų kolegija pažymi, jog P. S. gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, todėl siekdama tinkamai užtikrinti vaiko interesus, ji turi dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta, kad tarp sūnaus ir tėvo vyktų bendravimas, tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad gyvenimas kinta, gali susiklostyti ir nenumatytų arba kitokių aplinkybių, kurios gali sutrukdyti tinkamai įgyvendinti nustatytą įpareigojimą, todėl kiekvieną situaciją reikėtų spręsti šalims bendradarbiaujant, protingai ir lanksčiai. Verta pažymėti ir tai, kad tam, jog būtų užtikrintas sklandus bendravimas pereinamojo laikotarpio metu, motina turi aiškinti sūnui tokio bendravimo svarbą, skatinti sūnų bendrauti su tėvu, tėvas taip pat turi dėti pastangas, kad sūnus norėtų bendrauti su juo. Pereinamasis laikotarpis nustatytas tik vienam mėnesiui, todėl toks laikotarpis nelaikytinas itin apsunkinančiu ieškovės padėtį.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka maksimaliai užtikrina vaiko interesus ir teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, nepažeidžia nė vieno iš tėvų teisių ir pareigų, todėl šioje dalyje ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl steigimo sandorio pripažinimo negaliojančiu
21. Apeliantė D. S. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas pripažinti 2007 m. gegužės 15 d. UAB „SS leidyba“ steigimo aktą apsimestiniu, nustatyti, kad šiuo steigimo aktu įsigytos 100 proc. UAB „SS leidyba“ paprastųjų vardinių akcijų yra įgytos S. S. vardu santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir padalinti šias akcijas po 1/2. Ieškovė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į netiesioginius įrodymus byloje, liudytojų S. M., J. Z., E. B., trečiojo asmens D. U. paaiškinimus bei kitas aplinkybes, susijusias su UAB „SS leidyba“ valdymu kaip savo, todėl be pagrindo atmetė ieškovės reikalavimą. Teismas nenagrinėjo sandorio sudarymo tikslo, šalių elgesio iki sandorio ir po jo, šalių valios išraiškos steigiant UAB „SS leidyba“, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ieškinio reikalavimą, nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykio kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), šioje dalyje apeliacinį skundą atmesdamas, nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
23. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 31 punktą). Apsimestinio sandorio, kuris sutarčių teisės doktrinoje priskiriamas prie vadinamųjų simuliacinių sandorių, atveju gali būti tik sudaromas netikras vaizdas (simuliuojama) dėl sandorio rūšies, pagrindo, objekto ar šalių tapatybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021 29 punktą).
24. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 29 punktą).
25. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką esminė įrodinėtina aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra ta, kas buvo faktinis uždarosios akcinės bendrovės „SS leidyba“ steigėjas ir akcininkas. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2007 m. gegužės 15 d. uždarosios akcinės bendrovės „SS leidyba“ steigimo aktas nebuvo apsimestinis, tikroji uždarosios akcinės bendrovės „SS leidyba“ steigėja bei akcininkė buvo atsakovė R. S.. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog R. S. ginčo sandorio sudarymo tikslas būtų buvęs padėti atsakovui S. S. skyrybų atveju vienam kontroliuoti akcijų paketą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
27. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 1992 m. spalio 23 d. R. S. vardu buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Krokas“, vadovaujama R. S.. Jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota ir bendrovės buveinė. 2006 metais UAB „Krokas“ pradėjo leisti žurnalą „S. S.“, kurio 1 ir 3 numerio paskutiniame puslapyje nurodoma, kad jį spausdino UAB „Spaudos kontūrai“; leidžia UAB „Krokas“, (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini). Žurnalo 4 „S. S.“ 2006 m. numerio paskutiniame puslapyje taip pat nurodyti duomenys: „Leidžia UAB „Krokas“; (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini) (2021-02-26 dok. Nr. 7160, priedai). 2006 m. leidėjo UAB ,,Krokas“ leidiniams „S. S. konkursai“, „Super S. P.“ suteikti ,,Tarptautinio standartinio serialinio leidinio numerio suteikimo“ pažymėjimas ir tarptautinio standartinio serialinio leidinio numeriai. Žurnalo „S. S.“ viršeliui, kaip prekės ženklui, nuo 2006 birželio 16 d. iki 2016 m. birželio 16 d. galiojo registruoto prekės ženklo teisinė apsauga. Pirmuosius žurnalo numerius spausdino UAB „Spaudos kontūrai“, o 2006 m. spalio 27 d. UAB „Krokas“, atstovaujama R. S., sudarė sutartį su UAB „A. B.“ dėl vėlesnių žurnalų spausdinimo (2021-02-03 dok. Nr. DOK-4916 priedas). Šie įrodymai patvirtina, kad UAB „Krokas“ leido japoniškų kryžiažodžių sudoku žurnalus ir šį verslą vystė ne atsakovas, o atsakovo S. S. tėvai R. ir R. S., todėl D. U. negalėjo mokėti iš savo lėšų už pirmuosius UAB „Krokas“ leidžiamų žurnalų tiražus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės tėvų V. U. bei trečiojo asmens D. U., kaip leidėjų, indėlis, steigiant UAB ,,SS leidyba“, patarimais, pažintimis, kita pagalba, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tai buvo ieškovės ir atsakovo verslas.
28. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nustačius, kad būtent atsakovo tėvai pradėjo leisti japoniškų galvosūkių sudoku žurnalą ir naujai kuriamos įmonės „SS leidyba“ verslo pagrindas buvo perimtas iš UAB „Krokas“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis aukščiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymų visuma, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog UAB „SS leidyba“ pavadinimas yra kilęs ne nuo S. pavardės, o nuo UAB ,,Krokas“ pradėto leisti galvosūkių žurnalo ,,S. S.“.
29. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino 2007 m gegužės 14 d. ir 2007 m. gegužės 15 d. steigimo aktų, iš kurių viename steigėjas yra S. S., kitame – R. S., dėl jų pasisakė tik remdamasis liudytojo A. B. parodymais, nors paties S. S. duoti paaiškinimai prieštarauja R. S. ir liudytojo A. B. parodymams. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka ir atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad 2007 m gegužės 14 d. steigimo aktas buvo paminėtas tik atsakovo pavedime ir A. B. teiktame prašyme dėl laikino bendrovės pavadinimo įtraukimo į registrą, tačiau nebuvo niekur pateiktas. Pagal 2007 metais galiojusio 2003 m. lapkričio 12 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ 76 punktą teikiant prašymą laikinai įtraukti į Registrą juridinio asmens pavadinimą, turėjo būti pateikiami: prašymas laikinai įtraukti pavadinimą; dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas atlyginimas už registravimą ir atitinkamais atvejais – šių nuostatų 74 punkte nurodyti dokumentai (teisingumo ministro leidimas vartoti valstybės pavadinimą arba rašytinis K. B. vadovybės (vyskupo) sutikimas). Steigimo aktas prie tokio prašymo neturėjo būti ir nebuvo pridėtas. A. B. paaiškino, kad prašyme per klaidą buvo palikti duomenys iš ankstesnio prašymo šablono. Tiek S. S., tiek ir liudytojas A. B. nuosekliai tvirtino, kad 2007 m. gegužės 14 d. aktas nebuvo sudarytas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo šį aktą vertinti kaip egzistavusį. UAB ,,SS leidyba“ įregistravimo pagrindas yra 2007 m gegužės 15 d. R. S. steigimo aktas, todėl būtent šis aktas laikytinas R. S. valios išraiška steigti įmonę. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. R. S. ilgą laiką buvo UAB ,,Krokas“ direktorė, vykdė veiklą ir turėjo idėją leisti japoniškus galvosūkių žurnalus. Matydama, kad ši veikla pelninga, įkūrė UAB ,,SS leidyba“. Kad bendrovę ,,SS leidyba“ steigė R. S. ir UAB „SS leidyba“ steigimas atitiko jos tikrąją valią, patvirtina ne tik 2007 m gegužės 15 d. steigimo aktas, bet ir eilė kitų įrodymų – jos pačios 2007 m gegužės 15 d. pavedimas atsakovui kreiptis dėl laikino įmonės pavadinimo įrašymo į registrą, pavedimas atidaryti bendrovės kaupiamąją sąskaitą banke ir sumokėti 10 000 Lt lėšas įstatinio kapitalo formavimui, dokumentų pateikimas tvirtinti notarui ir įmonės įregistravimas juridinių asmenų registre. Registrų centro duomenys patvirtina, kad akcininkė – R. S., vienasmenis valdymo organas bei asmuo turintis teisę sudaryti sandorius – S. S.. Taigi, laikytina įrodyta aplinkybė, kad S. S. prie naujos bendrovės steigimo prisidėjo, tačiau ne kaip būsimas akcininkas, o vykdydamas atsakovės R. S. pavedimus, kaip būsimas įmonės direktorius.
30. Ieškovės apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl liudytojo A. B. parodymų, motyvuojant tuo, kad praėjo daug laiko, todėl liudytojas negali atsiminti tokio senumo įvykių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2020 m. birželio mėnesį į liudytoją kreipėsi šalių advokatai su paklausimais dėl UAB ,,SS leidyba“ steigimo, jis advokatams pateikė atsakymus raštu, todėl domėjosi ir galėjo prisiminti nagrinėjamo sandorio sudarymo aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
31. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, vertindamas UAB „SS leidyba“ steigimo aktą, nepagrįstai nesivadovavo liudytojų E. B., S. M., J. Z. parodymais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pasak minėtų liudytojų, jie manė, jog UAB ,,SS leidyba“ akcininkai buvo S. S. ir D. S., nes dėl žurnalų platinimo, maketavimo, atsiskaitymų, dėl patarimų davimo buvo bendraujama su S. S., ir kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad tai nepaneigia fakto, jog akcininkė buvo R. S., o S. S., kuris kaip bendrovės direktorius, pagal kompetenciją organizavo bei vykdė bendrovės veiklą.
32. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 10 000 Lt įstatinis kapitalas buvo sumokėtas R. S. lėšomis. Ieškovės paaiškinimai byloje šiuo klausimu buvo prieštaringi ir nenuoseklūs, nes iš pradžių ieškovė teigė, jog šią sumą sumokėjo šalys iš savo lėšų, tačiau vėliau parodymus pakeitė ir sakė, kad pusę sumos davė D. U., o kitą pusę sumokėjo patys. Teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kad 2007 m. gegužės 15 d. UAB ,,SS leidyba“ steigimo akto 2.2 punktu steigėja R. S. įgaliojo S. S. atidaryti bendrovės lėšų kaupimo sąskaitą banke ir įnešti piniginius įnašus įstatinio kapitalo formavimui. Byloje nėra duomenų, paneigiančių realų pinigų sumokėjimo faktą, taip pat faktą, kad būtent R. S. savo lėšomis apmokėjo akcijas. Aplinkybė, kad R. S. neturėjo lėšų akcijoms apmokėti, byloje nebuvo įrodinėjama. Aplinkybė, kad už akcijas 5 000 Lt buvo sumokėta D. U. bei 5 000 Lt ieškovės ir atsakovo S. S. lėšomis, neįrodyta. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad R. S. sumokėjimas už akcijas savo lėšomis – tai vienas iš kriterijų, patvirtinančių, kad ginčijamą sandorį sudarė būtent ji pati, o ne S. S..
33. Nagrinėjant UAB „SS leidyba“ steigimo aplinkybes ir tikruosius šalių ketinimus, kolegijos nuomone, būtina įvertinti ir tai, kad jei ieškovės tėvai suprato, jog jie padeda kurti dukters šeimos verslą, tai dėl kokios priežasties bendrovė „SS leidyba“ turėjo būti steigiama ne jų dukters ar abiejų sutuoktinių vardu, o tik vieno atsakovo (jų žento) vardu. UAB ,,SS leidyba“ valdyme dalyvavo tik R. S. šeimos nariai t. y. jos sūnus S. S. ir G. S.. P. R. S. buvo ne tik akcininkė, bet ir dirbo nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 5 d. bei laikinai ėjo direktorės pareigas. Duomenų, kad UAB ,,SS leidyba“ dalyvavo ieškovė ar jos giminaičiai nėra. Ieškovė UAB ,,SS leidyba“ pradėjo dirbti, praėjus trims metams nuo jos įsteigimo, t. y. nuo 2010 m. spalio 1 d., vyr. redaktore, darbo užmokestis – 1 094,00 Lt (nuo 2012 m. sausio 1 d. darbo užmokestis – 2 600,00 Lt, nuo 2014 m. vasario 1 d. – 3 970,00 Lt), o prieš tai, nuo 2006 m. ji dirbo savo tėvo UAB „Žurnalų leidybos grupė“. Tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė su UAB „SS leidyba“ akcijų valdymu nebuvo susijusi.
34. Ieškovė apeliaciniame skunde teigė, jog byloje esantys įrodymai – darbo sutarčių registracijos žurnalas, UAB „SS leidyba“ lėšų ir turto valdymo aplinkybės, pačios R. S. asmeninės banko kortelės suteikimas naudotis S. S., patvirtina, kad R. S. kaip akcininkė (išskyrus steigimo aktą) savo teisių ir pareigų neįgyvendino, nes už ją pasirašinėdavo jos sūnus S. S., jis spręsdavo visus esminius klausimus, o įmonės turtą valdė kaip savininkas, o ne kaip direktorius. Nurodė, jog šalys įmonės turtu naudojosi kaip savo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.
35. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė teigdama, jog atsakovė nedalyvavo įmonės veikloje, strategijoje, sandorių sudaryme, nenurodė, kokius konkrečiai veiksmus R. S., kaip akcininkė, turėjo atlikti, tačiau faktiškai juos atliko atsakovas. Kasmet juridinių asmenų registrui buvo teikiamos atsakovės, kaip akcininkės, patvirtintos įmonės metinės finansinės atskaitomybės, atsakovės, kaip akcininkės, sprendimu nuo 2007 m. gegužės 17 d. atsakovas buvo skirtas įmonės direktoriumi, nuo 2008 m. liepos 21 d. įmonės direktoriumi skirtas kitas atsakovės sūnus G. S., o nuo 2008 m. gruodžio 1 d. įmonės direktoriumi vėl skirtas atsakovas. Pažymėtina, kad darbo sutarčių registravimo žurnale pasirašo darbdavio atstovas, todėl nėra pareigos jame pasirašyti akcininkui, paprastai tai daro įmonės vadovas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad kai nebūdavo S. S. darbe, jį laikinai pavaduodavo R. S., pavyzdžiui, būtent ji 2012 m. vasario 1 d. ieškovei padidino atlyginimą. Atsakovas buvo įmonės direktorius ir organizavo kasdienę įmonės veiklą, be to, atsakovą ir R. S. siejo šeimos santykiai, todėl aplinkybė, kad R. S. leido naudotis sūnui savo asmenine banko kortele, niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad ji kaip akcininkė neįgyvendino savo teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje nėra įrodymų, jog šalių šeima įmonės turtu naudojosi kaip savo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas buvo samdomi darbuotojai ir už tai gaudavo atlyginimą, o tai, kad ieškovė, kaip UAB „SS leidyba“ žurnalų vyriausioji redaktorė ir direktoriaus sutuoktinė, naudojosi UAB „SS leidyba“ verslo partnerių teikiamomis paslaugomis su nuolaidomis ar neatlygintinai, dalyvaudavo įvairiuose verslo partnerių rengiamuose renginiuose, nereiškia, kad ieškovė tokiu būdu naudojosi įmonės turtu.
36. Apeliantė taip pat nurodė, kad teismo nustatymas, jog R. S. gavo ir disponavo asmeniškai gautais dividendais iš UAB „SS leidyba“ yra neparemtas jokiais įrodymais byloje, išskyrus pačios R. S. paaiškinimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė, nurodydama, kad dalyvavo UAB „SS leidyba“ veikloje, turėjo žinoti apie šios įmonės veiklos finansinius rezultatus, ar dividendai buvo mokami ir kam jie buvo mokami. Pirmosios instancijos teisme ieškovė neprašė pateikti įrodymus apie atsakovei R. S. išmokėtus dividendus. Kadangi šalies paaiškinimai yra įrodymas byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis), o ieškovė šių R. S. paaiškinimų nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šią faktinę aplinkybę.
37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2007 m. steigiant UAB „SS leidyba“ nebuvo priežasčių apsimestiniam sandoriui sudaryti, nes ieškovės ir atsakovo, kaip sutuoktinių santykiai buvo labai geri, ką patvirtino tiek pati ieškovė, tiek jos motina – trečiasis asmuo D. U.. Ieškovė ir atsakovas bendrą ūkį nustojo vesti tik 2019 m., todėl 2007 m. negalėjo būti siekiama tikslo sudaryti apsimestinį sandorį, kad padėti atsakovui skyrybų atveju vienam kontroliuoti UAB „SS leidyba“ akcijų paketą. Atsakovas S. S. UAB „SS leidyba“ dirbo direktoriumi. Ieškovė byloje neįrodė faktinių aplinkybių, patvirtinančių S. S. – kaip įmonės akcininko – veiklą.
38. Kiti apeliantės nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo civilinio proceso normų pažeidimų nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl to buvo neteisingai išspręstas reikalavimas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl apsimestinio sandorio sudarymo ir jų pagrindu padarytas išvadas pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgė į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius iki sandorio ir po sandorio sudarymo ir pagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimas atmestinas.
Dėl 24 500 Eur priteisimo D. U.
40. Atsakovas S. S. skundžia teismo sprendimo dalį, kuria iš jo trečiajam asmeniui D. U. priteista 24 500 Eur skola. Nurodo, kad šie D. U. pervesti pinigai niekada nebuvo laikomi skola. Tai buvo parama šeimai, jie panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovas neturėjo pareigos jų grąžinti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl neteisingai taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos.
41. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. 25 000 Eur sumos pervedimo fakto atsakovas S. S. byloje neginčijo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių paaiškinimais patvirtinta, jog 2016 metais UAB „SS leidyba“ turėjo finansinių sunkumų. Aplinkybes dėl sunkios UAB „SS leidyba“ finansinės būklės 2016 m. patvirtino ieškovė, atsakovas, atsakovė ir UAB ,,SS leidyba“ akcininkė R. S., apie tai buvo žinoma ir trečiajam asmeniui D. U.. Trečiasis asmuo patvirtino, kad paskolinti pinigų pas ją prašė atsakovas S. S., o žodžiu buvo sutarta, kad skolą gražins, kai pagerės įmonės finansinė padėtis. Atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2016 m. spalio 28 d. gavęs 25 000 Eur sumą, jis 2016 m. lapkričio 25 d. 10 000 Eur pervedė UAB „SS leidyba“, nurodydamas, kad tai paskola. Likusiais sąskaitoje pinigais ir vėliau UAB „SS leidyba“ grąžintais pinigais taip pat disponavo atsakovas. Kad ši pinigų suma ar jos dalis buvo panaudota ieškovės ar bendriems šeimos poreikiams tenkinti, atsakovas įrodymų nepateikė. 2018 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymu atsakovas D. U. pervedė 500 Eur, nurodydamas, kad paskirtis – skola. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovas skolinosi iš D. U. 25 000 Eur ir įsipareigojo juos grąžinti. Kadangi atsakovas 24 500 Eur skolos grąžinimo fakto neįrodinėjo, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias normas ir pagrįstai iš atsakovo trečiajam asmeniui priteisė 24 500 Eur skolą.
Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
42. Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalimi, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas ir pajamos, abiejų sutuoktinių atskirai įgyti iki santuokos sudarymo. Neretai asmenys jau sudarydami santuoką būna įgiję turto, be to, ir po santuokos sudarymo jie gali jo įgyti asmeninės nuosavybės teise. Galimas asmeninės nuosavybės pasikeitimas turtą pagerinus – turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).
43. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kadangi įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, atmetė atsakovo reikalavimą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias 36/100 dalis žemės sklypo ir 36/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatęs, kad bendromis sutuoktinių lėšomis, buvo daromas ginčo turto remontas, tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atlikti pagerinimo darbai, prisidėjus bendru darbu ir bendromis lėšomis nėra esminiai. Taip pat padarė išvadą, kad gyvenamojo namo ir žemės sklypo kaina nuo 2012 metų yra padidėjusi, tačiau tai susiję su objektyviu rinkos kainų pasikeitimu.
45. Apeliantas teismo sprendimą šioje dalyje ginčija, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai nevertino apelianto pateiktų įrodymų, nenustatinėjo remonto masto, patirtų išlaidų, dėl ko neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, taip pažeisdamas apelianto teises ir interesus. Apelianto nuomone, teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nes galimai nustatęs apelianto pateiktų faktinių duomenų nepakankamumą aplinkybėms, sudarančioms faktinį ieškinio pagrindą dėl turto pagerinimų nustatyti, nepatikslino apelianto pareigos įrodinėti ir nepasiūlė jam pateikti papildomų faktinių duomenų (įrodymų). Teismas, nustatęs neesminio turto pagerinimo faktą, turėjo spręsti piniginės kompensacijos priteisimo klausimą.
46. Apeliacinės instancijos teismo kolegija su apelianto argumentu sutinka. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016 18 punktas). Atsakovas byloje nereiškė alternatyvaus reikalavimo dėl piniginės kompensacijos už neesminius pagerinimus priteisimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad santuokos nutraukimo byloje turi būti kompleksiškai išspręsti visi turtiniai sutuoktinių klausimai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog esminių pagerinimų šalys neatliko, turėjo spręsti ir pasisakyti dėl aukščiau minėtos kompensacijos klausimo. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir iš viso nepasisakė dėl piniginės kompensacijos už neesminius pagerinimus priteisimo (ar nepriteisimo), todėl skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo reikalavimas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendra jungtine, nesprendžiant piniginės kompensacijos priteisimo (nepriteisimo) klausimo, vertintina kaip neatskleista iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, e3K-3-449-687/2018).
47. Iš bylos duomenų matyti, kad prieš šalims įsigyjant nekilnojamąjį turtą pagal 2012 m. spalio 12 d. UAB „Turto spektras“ atliktą turto vertinimą bendra gyvenamojo namo ir žemės sklypo vertė buvo 713 000 Lt (206 499,07 Eur). Pagal 2021 m. balandžio 6 d. teismo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė ekspertinio akto surašymo dieną (2021 m. balandžio mėn. 6 d.) yra 233 000 Eur. Atsakovas, įrodinėdamas pagerinimų vertę, teikė specialisto N. B. lokalinę sąmatą, kuri buvo parengta pagal atsakovo pateiktus duomenis ir sudaryta 2013 metų kovo mėnesio kainomis. Pagal šią sąmatą buvo atlikta gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimų už 38 718,19 Eur (su PVM 46 849,01 Eur). Taip pat ieškovas teikė 2009 m. gruodžio 4 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d. kadastrinių matavimų duomenis, kuriuose užfiksuoti kadastrinių matavimų pokyčiai, atlikus gyvenamojo namo pagerinimus. Ieškovė tvirtino, kad įsigijus turtą, buvo atliekami remonto darbai, kurie galėjo kainuoti apie 10 000 Eur, tačiau turto vertė dėl to nepasikeitė. Ieškovė taip pat pateikė specialisto D. R. parengtą 2020 m. gruodžio 30 d. statinio apžiūros aktą, kuriuo įrodinėjo turto nusidėvėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie įrodymai nepatvirtina ir neįrodo nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo ir žemės sklypo) vertės pokyčio, atsiradusio dėl santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu atliktų turto pagerinimų (pokytis galėjo atsirasti ir dėl turto rinkos pokyčių), todėl nesant šių duomenų, nėra galimybės spręsti klausimą, ar santuokos metu atlikti turto pagerinimai gali būti vertinami kaip esminiai ir sudaro pagrindą pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį ginčo turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti faktines aplinkybes kokie gyvenamojo namo remonto ir žemės sklypo pagerinimo darbai buvo atlikti, kiek jie kainavo ir koks šio turto vertės pokytis, kuris buvo nulemtas tik dėl atliktų pagerinimų, svarstytinas klausimas dėl poreikio byloje skirti ekspertizę. Tik nustačius šias aplinkybes ir paaiškėjus, kad sutuoktinių lėšomis ir darbu atlikti turto pagerinimai nevertintini kaip esminiai ir nesudaro pagrindo pripažinti ginčo turto bendrąja jungtine nuosavybe, svarstytinas klausimas dėl kompensacijos atsakovui priteisimo už atliktus turto pagerinimus, o jos dydis nustatytinas pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus.
48. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neatskleidė bylos esmės, nes priimdamas skundžiamą sprendimą išsamiai nenustatė, neištyrė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl atsakovo reikalavimo pripažinti ieškovei nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėtina, kad šiam reikalavimui tinkamai išnagrinėti byloje turi būti nustatyta ne tik tai, kokie pagerinimai buvo atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu, bet ir tikrosios ieškovės asmeninio turto vertės prieš pagerinimus ir po pagerinimų santykis.
49. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, kad teismas iš dalies netinkamai nustatė ir vertino bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat į būtinybę surinkti anksčiau nurodytus naujus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog byla apeliacinės instancijos teisme iš dalies turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, pagal papildomai pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Kadangi dalijant tarp sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti sudaromas dalijamo turto balansas ir nustatoma jo vertė, po to nustatomos sutuoktiniams tenkančios turto dalys ir pasirinkus turto dalijimo būdą, turtas paskirstomas abiem sutuoktiniams, neišsprendus reikalavimo dėl asmeninio turto pripažinimo bendra jungtine nuosavybe, nėra galimybės išnagrinėti santuokoje įgyto turto padalijimo klausimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas reikalavimas pripažinti ieškovės asmeninį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinama, perduodant šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnio 5 dalis ).
50. Nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų atkreipti dėmesį į abiejų šalių nurodomus argumentus dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo ir papildomai pasiūlyti pateikti įrodymus apie ieškovės D. S. galimybes sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją.
51. Nagrinėjant reikalavimą dėl kilnojamojo turto padalijimo, teismui siūlytina nustatyti objektyvias kilnojamų daiktų kainas (pvz., pritaikyti šalių siūlomų kainų vidurkius) ir dalinant šį turtą atsižvelgti į tai, kaip tarp šalių padalintas nekilnojamasis turtas, kad priteistu kilnojamu turtu šalims būtų įmanoma naudotis.
52. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; kt.). Nagrinėjant trečiojo asmens D. U. savarankišką reikalavimą dėl prievolės pripažinimo solidaria, teismas turėtų atkreipti dėmesį, kad atsakovui S. S. ginčijant paskolinius teisinius santykius, nėra reiškiamas reikalavimas dėl 65 151,63 Eur skolos priteisimo, o tik prašoma nustatyti prievolės pobūdį.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
53. Nuspręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, 24 500 Eur skolos priteisimo iš S. S. D. U. ir steigimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl tos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos. Priimdamas sprendimą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl ši sprendimo dalis panaikintina ir bylos dalis dėl turto padalijimo (t. y. reikalavimai dėl turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, dėl nekilnojamojo turto vertės ir padalijimo būdo nustatymo, dėl nukrypimo nuo lygių dalių, kilnojamojo turto padalijimo, bendro turto išlaikymo išlaidų priteisimo ir trečiojo asmens D. U. savarankiško reikalavimo dėl prievolės pripažinimo solidaria) grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013) (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimo dalis dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo (t. y. reikalavimus dėl turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, dėl nekilnojamojo turto vertės ir padalijimo būdo nustatymo, dėl nukrypimo nuo lygių dalių, kilnojamojo turto padalijimo, bendro turto išlaikymo išlaidų priteisimo ir trečiojo asmens D. U. savarankiško reikalavimo dėl prievolės pripažinimo solidaria) bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.