- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- 1-892-598/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28540-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Civilinis ieškovas
- K. A., O. O., N. A.
sekretoriaujant Renatai Tamašauskienei, Sidonai Valatkevičienei
dalyvaujant prokurorui O. S., kaltinamajam R. K., kaltinamojo gynėjui advokatui R. B., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų K. A., O. O., N. A., N. A. atstovei advokato padėjėjai D. R., vertėjai I. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tautybė rusas, Baltarusijos Respublikos pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" - vairuotojas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje padarymu
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. (R. K.) 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 18:39 val. Jonavos r., kelio Nr. 1521 Jonava - Gudžioniai 3.300 kilometre vairuodamas motorinę transporto priemonę – vilkiką „Mercedes Benz Across“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), važiuodamas Jonavos kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, eismo intensyvumą, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu "Audi A6", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. A., tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo automobilio "Audi A6" vairuotojas A. A. bei automobilio "Audi A6" keleivė O. O. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. važiavo iš reiso į Klaipėdą. Apie 18 val. buvo gausūs krituliai. Važiavo apie 50-55 km/h greičiu. Važiavo be priekabos Kelyje Jonava-Gudžionys jo vairuojamą automobilį sumėtė, bandė situaciją pakeisti, bet nepavyko. Susidūrė su automobiliu Audi, priešpriešinėje eismo juostoje. Apie įvykį pranešė Policijai ir GMP, suteikinėjo pirmąją medicininę pagalbą. Automobilyje Audi buvo trys asmenys. Keleivė, sėdėjusi galinėje sėdynėje medicininės pagalbos atsisakė, o žuvusįjį ir keleivę sėdėjusią priekinėje sėdynėje, išsivežė medikai. Autoįvykio priežastis – blogos oro sąlygos ir provėžos, kurios prisipildė vandens, dėl ko automobilis tapo nevaldomas. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes mano, kad civiliniai ieškiniai jau atlyginti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos T. V. Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatoma, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. apie 18 val. 39 min. kelyje Jonava-Gudžionys kelias 1521, 3 km. 300 m. važiuodamas vilkikas, valst Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuotojas R. K., gim. (duomenys neskelbtini), važiuodamas link Jonavos, nesuvaldė vilkiko, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostas ir susidūrė su automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atvažiavo nuo Jonavos miesto. Įvykusio eismo įvykio metu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. A.. gim. (duomenys neskelbtini), žuvo, kartu automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo O. O. gim. (duomenys neskelbtini), kuri išvežta į Kauno klinikas, būklė sunki, politrauma ir K. O., gim. (duomenys neskelbtini), gydimo atsisakė, nurodė, kad jai sužalojimai nepadaryti (1 tomas, b.l. 1).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 2021 m. rugpjūčio 20 d. apžiūrėta eismo įvykio vieta - kelias Jonava-Gudžionys 3.6 kilometras, Jonavos r. Kelių eismo įvykio rūšis - transporto priemonių susidūrimas (1 tomas, b.l. 11-13), nubraižytas eismo įvykio vietos planas (1 tomas, b.l. 51), fotografuota, panaudotas dronas, sudaryta fotolentelė (1 tomas, b. l. 15-44). Įvykio vietos apžiūros metu paimta – iškirpta dėmė nuo oro pagalvės (saugoma byloje voke (1 tomas, b.l. 14), vilkikas „Mercedes Benz Across“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir automobilis "Audi A6", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 13).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas eismo įvykyje dalyvavęs vilkikas „Mercedes Benz Across“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Apgadintas priekinė kairė pusė, sudaužytas buferis, žibintas, grotelės, tai pat apgadintas dešinės pusės galinis ratų sparnas, purvasargis. Fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 tomas, b.l. 52-55, 59-66).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis "Audi A6", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), fiksuoti automobilio sugadinimai (1 tomas, b.l. 67-68).
VĮ "Regitra" išrašu iš duomenų bazės nustatoma, kad vilkiko „Mercedes Benz Across“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra UAB "(duomenys neskelbtini)", registruota buveinė (duomenys neskelbtini). TA galioja, TA atlikta 2020 m. spalio 2 d. ir galioja iki 2021 m. spalio 24 d. (1 tomas, b.l. 69).
Nukentėjusioji K. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. lapkričio 8 d. Rusijoje, Kaliningrado srityje susituokė su A. A.. Pavardės nekeitė. Lietuvoje santuokos įtvirtinę nebuvo. Pateikia tik santuokos originalų dokumentą. Šiuo metu Jonavos savivaldybėje laukia kol jos santuoka su A. A. bus įtraukta Lietuvos registruose. Su A. A. turi du vaikus N. ir N. A.. A. iš buvusios santuokos turėjo vieną sūnų R. L.. Jis gyvena Vokietijoje, žino apie A. A. žūtį, buvo atvykęs į laidotuves. Nukentėjusiojo pripažinimui N. atvyks sekantį kartą, jos nepilnamečio sūnaus N. prašo netraukti į bylą nukentėjusiuoju, kadangi jo interesus atstovaus ji. A. A. iki žūties išlaikė šeimą, buvo dirbantis, jie vedė bendrą ūkį, todėl dėl sutuoktinio A. A. netekties patyrė turtinę ir neturtinę žalą. 2021 m. rugpjūčio 19 d., šiek tiek po 18 val. važiavo iš Jonavos į Ukmergę automobiliu "Audi", kurį vairavo A. A.. Ji sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, gale sėdėjo A. A. sesuo O. O.. Visi segėjo saugos diržus. A. važiavo lėtai, niekur neskubėjo, tuo metu lijo. Pavažiavus nedidelį atstumą nuo Jonavos, priešingoje eismo juostoje susimėtė vilkikas, jis išvažiavo į jų eismo juostą susiskersavęs. A. A., vengdamas susidūrimo, stabdė automobilį ir traukėsi arčiau savo dešinio kelkraščio, tačiau vilkikas nespėjo išsitiesinti, grįžti į savo eismo juostą ir trenkėsi į A. vairuojamo automobilio "Audi" priekinę, daugiau vairuotojo pusės dalį. Ji eismo įvykio metu nenukentėjo, todėl į gydymo įstaigą pristatyta nebuvo. Į ligoninę buvo pristatyta tik O. O.. A. A. įvykio vietoje buvo konstatuota mirtis. (1 tomas, b. l. 123-124).
Nukentėjusioji K. A. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta parodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, juos tvirtina. Papildo, kad N. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos ir žuvusio sutuoktinio A. A. sūnus. N. A. savarankiškų pajamų neturi, todėl yra išlaikomas jos ir žuvusio jos sutuoktinio A. A.. Sūnui N. A. tėvo netektis buvo labai skausminga. Dėl tėvo netekties jis išgyvena ir šiuo metu. Be to, tėvas buvo pagrindinis šeimos maitintojas ir išlaikytojas. Ji pagrįstai mano, kad jos nepilnametis sūnus N. A. ir pilnametis sūnus N. A. turi būti pripažinti nukentėjusiais. Kadangi jos sūnus N. A. yra nepilnametis, prašo ją įtraukti kaip įstatyminę atstovę atstovaujančią nepilnamečio vaiko interesus. Jos sūnūs eismo įvykyje nedalyvavo, todėl apie eismo įvykio aplinkybes konkrečiai nieko nežino, todėl prašo į teisminį bylos procesą jų nekviesti. (1 tomas, b. l. 140-141).
Nukentėjusioji O. O., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2021 m. rugpjūčio 19 d. pusbrolio A. A. paprašė ją nuvežti į kaimą, kurio pavadinimo neprisimena, kuris randasi už Ukmergės. A. A. po pietų, apie 15 - 16 val. atvažiavo automobiliu "Audi A6" prie jos namų Jonavoje. A. A. atvažiavo kartu su savo žmona K. A., ji sėdėjo ant automobilio priekinės keleivio sėdynės. Kiek žino, A. A. buvo nusipirkęs automobilį dieną prieš. Atsimena, kad įsėdo į automobilį ant galinės keleivio sėdynės už vairuotojo A. A.. Saugos diržo tuo metu prisisegusi nebuvo. Ar saugos diržus segėjo A. A. su K. A., nežino, neatkreipė dėmesio, bet kiek pamena, A. A. anksčiau visuomet važiuodavo prisisegęs saugos diržą. Toliau kas vyko, nieko neprisimena, nepamena net kai pajudėjo automobiliu nuo jos namų. Pamena tik nuo to momento, kai gulėjo Kauno klinikose. Eismo įvykio aplinkybes, kad važiuojant link Ukmergės į A. A. vairuojamą automobilį atsitrenkė vilkikas dėl ko įvykio vietoje žuvo A. A. žino iš artimųjų, iš policijos. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į vilkiko draudimą. Yra informuota apie galimybę reikšti civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį reikš šioje byloje, tik šiuo metu jo neturi, jį pateiks ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Dėl įvykusio eismo įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalą, buvo stipriai sužalota, todėl prašo pripažinti nukentėjusiąja šioje byloje. (1 tomas, b. l. 111-112).
Nukentėjusysis N. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pats eismo įvykyje, kurio metu buvo mirtinai sužalotas jo tėvas A. A. bei sužalojimus patyrė mama K. A. nedalyvavo, todėl vertingų duomenų, susijusių su eismo įvykiu nurodyti negali. Staigi tėvo netektis jam buvo didelis sukrėtimas, dėl to labai išgyvena iki šiol. Jis su tėvu buvo labai artimi. Jaučiasi emociškai palūžęs, prislėgtas. Tėvo netektis visai šeimai sukėlė finansinių sunkumų, kadangi jis buvo pagrindinis šeimos išlaikytojas. Kadangi eismo įvykio metu buvo mirtinai sužalotas jo tėvas, todėl pagrįstai prašo jį pripažinti nukentėjusiu. (1 tomas, b.l. 163).
Nukentėjusysis nepilnametis N. A., gim. (duomenys neskelbtini), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad eismo įvykyje, kurio metu buvo mirtinai sužalotas jo tėvas A. A. bei sužalojimus patyrė jo mama K. A. nedalyvavo, todėl apie eismo įvykį nieko papasakoti negali. Dėl tėvo staigios mirties ir netekties labai išgyvena ir šiuo metu. Jam yra didelis emocinis sukrėtimas. Jaučia dideles psichologines pasekmes taip pat ir materialinį nepriteklių, kadangi tėvas buvo pagrindinis šeimos išlaikytojas. (1 tomas, b. l. 151).
Nukentėjusysis A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. eismo įvykio metu kelyje Jonava - Ukmergė žuvo jo brolis A. A., dėl to patyrė didelę moralinę žalą. Jie palaikydavo šiltus broliškus santykius. Įvykus įvykiui, jam paskambino A. A. žmona K. ir pasakė, kad pateko į eismo įvykį. Jis atvažiavęs į įvykio vietą bendravo su vilkiko vairuotoju, kalbėjo rusiškai. Jis pasakojo, kad jį sumėtė, automobilis "Audi" traukėsi į šoną, tačiau jį dar labiau užmetė į priešingą pusę ir atsitrenkė į automobilį "Audi". Vilkiko vairuotojas kaltę pripažino. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju šioje byloje. (1 tomas, b. l. 98).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad A. A. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio kaukolės ir šonkaulių lūžimais bei blužnies ir kairio inksto plyšimais. Tai komplikavosi galvos smegenų tamponada išsiliejusiu krauju į smegenų skilvelius bei trauminiu šoku. Sužalojimai, išskyrus paviršines pjautines žaizdas kairėje rankoje, padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti automobilio salono vidaus dalys. Pjautinės paviršinės kairės rankos žaizdos padarytos kietais aštriabriauniais daiktais, kuo galėjo būti automobilio stiklo šukės. A. A. mirė nuo jam padarytų kūno sužalojimų visumos. A. A. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. (1 tomas, b. l. 93-96).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad O. O., gim. (duomenys neskelbtini) nustatyta: kairio stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžis, nubrozdinimas nugaros kairėje, nubrozdinimas kairio kelio srityje, nubrozdinimas dešinio kelio srityje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 tomas, b. l. 107-108).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymu atitinkančio elgesio, taip pat tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 3 d., 4 d.).
R. K. kaltinamas ir atiduotaa teismui teisti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, kurioje aprašyti nusikaltimo kelių eismo saugumui sudėties požymiai atsispindi kaltinamojo veikoje.
Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, nekilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams, yra administracinės teisės pažeidimas. Todėl eismo įvykio metu sukelti padariniai yra pagrindinis kriterijus atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus.
BK 281 straipsnio dispozicija numato kelių rūšių padarinius: 1) nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 1, 2 dalys); 2) didelės turtinės žalos padarymą nukentėjusiam asmeniui (BK 281 straipsnio 2 dalis); 3) sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 3, 4 dalys); 4) žmogaus žūtį (BK 281 straipsnio 5, 6 dalys). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kelių transporto priemonę vairavęs asmuo, kaltas dėl eismo įvykio, susižaloja pats arba patiria didelę turtinę žalą, tačiau nesukelia BK 281 straipsnio atitinkamose dalyse numatytų padarinių kitiems asmenims, jo veika pagal BK 281 straipsnį ir apskritai pagal baudžiamąjį įstatymą nekvalifikuojama.
BK 281 straipsnio konstrukcija „jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio <...>“ rodo, kad eismo įvykis yra šiame straipsnyje numatytų padarinių dalis. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 2 punkte ir KET 12 punkte eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šis apibrėžimas suponuoja išvadą, kad BK 281 straipsnio požymis „eismo įvykis“ apima ir dėl jo kilusius padarinius, todėl neturi savarankiškos teisinės reikšmės kvalifikuojant veiką. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas paprastai priežastiniu ryšiu susijęs būtent su eismo įvykiu, dėl kurio sutrikdoma kito žmogaus sveikata, žūsta žmogus, ar padaroma didelė turtinė žala.
Išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimas
Už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos kelios alternatyvios bausmės – laisvės atėmimas iki 8 metų.
Skirdamas bausmę R. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas kaip neatsargus, tačiau jis yra itin pavojingas, sukėlė negrįžtamas skaudžias pasekmes. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį–administracine tvarka nebaustas (1 t. b. l. 164), psichiatrinio kabineto įskaitoje neįrašytas (2 t. b. l. 24-25), charakterizuojamas teigiamai (1 t. b. l. 125-126). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą ir teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama ir asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014).
Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių punktus. Kaltinamasis jam inkriminuojamą veiką padarė blaivus, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir praeityje nebuvo bausta dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones nustatant 1 (vienerių) metų terminą.
Kaltinamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje Iki bausmės vykdymo pradžios kardomoji priemonė paliktina, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina. Taip pat paskirta kardomoji priemonė užstatas 5000 Eur, kuris po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžintinas užstato davėjui.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, jeigu nekyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja.
Nukentėjusioji O. O. civiliniu ieškiniu reiškia reikalavimą atlyginti 30 000 Eur neturtinę žalą, patirtą dėl pusbrolio A. A. žūties. Nurodo, kad savo neturtinę žalą vertina 30 000 eurų, draudimo bendrovė jai neatlygino neturtinės žalos iki ieškinio pareiškimo. Prašo priteisti solidariai iš kaltinamojo ir ADB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą neturtinę žalą.
Kaltinamasis su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodydamas, kad žala pilnai atlyginta.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens gyvybės atėmimo atveju nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu gali būti pripažintas šeimos narys ar artimasis giminaitis (iš jų - tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), kiti asmenys), kuris turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.* 5 Tačiau analizuojant teismų praktiką, akivaizdu, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą pripažįstama žuvusiojo patiems artimiausiems žmonėms, t. y. tėvams, vaikams, seneliams, broliams, seserims, kitiems asmenims, kurie su nukentėjusiuoju gyveno, vedė bendrą ūkį, buvo žuvusiojo išlaikomi ir pan. Aplinkybė, kad asmuo su žuvusiuoju palaikė draugiškus santykius, bendravo, nėra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Todėl šiuo atveju vien remiantis ta aplinkybe, kad civilinę ieškovę su žuvusiuoju siejo giminystės ryšiai - jie buvo pusbroliai, nėra galimas neturtinės žalos priteisimas ir ieškinys atmestinas.
Nukentėjusieji K. A., N. A. ir N. A. reiškia civilinius ieškinius ir prašo jų naudai priteisti po 130 740 Eur neturtinei žalai atlyginti po sutuoktinio ir tėvo žūties. K. A. nurodo, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ jai išmokėjo 19 260 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, tokio paties dydžio išmokos neturtinei žalai atlyginti buvo išmokėtos ir vaikams, tačiau, kadangi visi šeimos nariai kiekvienas patyrė po 150 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Prašo priteisti solidariai iš kaltinamojo ir ADB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą neturtinės žalos skirtumą.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų taikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios Priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.2.
CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) įvykio pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (2017-04-04 LAT nutartis b. b. Nr. 2K-94-696/2017).
Pagal teismų praktiką, Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems p rite ištinu neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K- 204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-544-593/2021 sprendė, kad žuvusiojo sutuoktinė dėl netekties patyrė 18 210 EUR neturtinę žalą. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-204- 361/2020, sprendė, kad dėl žmonos netekties sutuoktinis patyrė 17000 EUR neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 9 d. byloje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191- 942/2021, sutiko su pozicija, kad dėl sutuoktinės netekties vyras patyrė 8 000 EUR neturtinę žalą. Aptariant vaikams dėl vieno iš tėvų netekties priteisiamus neturtinės žalos dydžius, paminėtini sekantys pavyzdžiai. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-635/2022 sprendė, kad dėl motinos netekties nukentėjusieji patyrė po 12 000 EUR neturtinę žalą. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje, sprendė, kad nepilnametė dukra dėl mamos netekties patyrė 22 000 EUR neturtinę žalą. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios tėvai gyveno atskirai, mergaitė augo būtent su mama, kurios neteko.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta į tą aplinkybę, kad K. A., N. A. bei N. A. ADB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo po 19 260 EUR draudimo išmokų neturtinei žalai dėl sutuoktinio/tėčio netekties atlyginti, ieškiniai atmestini.
Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.).
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreipiamas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, daroma išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Todėl, vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (baudžiamoji byla Nr. 1A-219-453/2015). Dėl to, konstatuotina, kad byloje R. K. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
2022 m. balandžio 26 d. į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus lydraščiu kreipėsi advokato padėjėja D. R., pridėdama du pinigų priėmimo kvitus ir prašydama priteisti 4000 Eur nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų. Teisines paslaugas teikiantys asmenys ir kreipdamiesi į teismą prašydami išlaidas apmokėti, privalo pateikti tinkamos formos prašymą. Tokio prašymo nepateikus, teismas negali spręsti išlaidų pagrįstumo klausimo, todėl, prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
R. K. (R. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir nubausti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nubausti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.
Per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemones: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. 19.00 val. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. 17.13 val.
Paskirti R. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir vieneriems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Civilinių ieškinių netenkinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmesti.
Advokato padėjėjos D. R. prašymą atmesti.
Kardomąją priemonę –įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje– bausmės vykdymo pradžios palikti galioti, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti. Kardomąją priemonę užstatą 5000 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti, užstato davėjui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.