- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-22
- Bylos Nr.
- 1A-544-593/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42145-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis, Daiva Jankauskienė
- Civilinis atsakovas
- ADB „(duomenys neskelbtini)“
- Nukentėjusysis
- G. S., K. B., D. S.
- Advokatai
- Donatas Ramanauskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo – ADB „(duomenys neskelbtini)“ vyresniosios teisininkės K. U. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsnio pagrindais, ir perduotas laiduotojos L. Č. atsakomybei be užstato 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo laikotarpiui. Baudžiamoji byla A. N. atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, A. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 (dvidešimt) MGL dydžio, t. y. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiųjų G. S., K. B. ir D. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista:
nukentėjusiajam G. S. – 6790 Eur (šeši tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo,
nukentėjusiajai K. B. – 6790 Eur (šeši tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo,
nukentėjusiajai D. S. – 6790 Eur (šeši tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Likusi nukentėjusiųjų ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato už tai, kad jis 2020 m. spalio 21 d., apie 11.24 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Kuga“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiavimo iš sodybos keliuku ir, sukdamas dešinėn į žvyruotą kelią, nedavė kelio šiuo keliu važiuojančiam ir jam iš dešinės artėjančiam automobiliui „Mitsubishi Pajero Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam K. S., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, kuris nurodo, kad eismo dalyviai privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui; 102 punkto reikalavimus, kuris nurodo, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, bei 115 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad tuomet, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu jo vairuojamas automobilis „Ford Kuga“ susidūrė su automobiliu „Mitsubishi Pajero Sport“, vairuojamu K. S., kuris dėl patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas – ADB „(duomenys neskelbtini)“ – prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria iš dalies tenkintas nukentėjusiųjų civilinis ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – nukentėjusiųjų ieškinį civilinio atsakovo atžvilgiu pilna apimtimi atmesti. Priteisti ADB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas kiekvieno nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą įvertino po 25 000 Eur, tačiau su tokia teismo pozicija nesutinkama, kadangi civilinio atsakovo išmokėtos draudimo išmokos (kiekvienam po 18 210 Eur) yra teisingos ir pakankamos. Pirmosios instancijos teismas priteisiamų sumų dydžio nemotyvavo ir skundžiamą sprendimą grindė bendro pobūdžio teiginiais apie neturtinę žalą, nesiedamas jų su šio konkretaus įvykio faktinėmis aplinkybėmis. Apelianto teigimu, teismas formaliai įvertino, kad priteisiama suma patenka į teismų praktikoje nubrėžiamas neturtinės žalos ribas artimojo netekties atveju, tačiau visiškai neįvertino, kaip ir kiek skiriasi priteisiamų sumų dydžiai tokio pobūdžio bylose priklausomai nuo bylos faktinių aplinkybių.
2.2. Apylinkės teismas ginčo atveju sureikšmino įvykio pasekmes, tačiau visiškai neatsižvelgė į kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Visų pirma, byloje turėjo būti įvertinta tai, kad kaltinamasis eismo įvykį sukėlė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Po įvykio kaltinamasis iš įvykio vietos nepasišalino, atsakomybės nevengė. Antra, kaltinamasis dėl įvykio gailisi, atsiprašė žuvusiojo artimųjų. Trečia, nors civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusiuosius su K. S. siejo ypatingai glaudus šeimos ryšys, dėl netikėtos ir tragiškos pastarojo mirties nukentėjusieji patyrė ir iki šiol patiria didžiulius, labai skausmingus ir iš esmės visą laiką trunkančius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą ir nerimą, tačiau ieškovai išsamiau neargumentuoja ir nepaaiškina, kodėl atsakovo išmokėta draudimo išmoka nėra pakankama tokio pobūdžio neigiamiems išgyvenimams kompensuoti. Byloje nėra duomenų, kad civilinių ieškovų emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, kad civilinių ieškovų emocinė būklė ateityje nepasitaisys ir turės negrįžtamą įtaką jų sveikatai ar gyvenimo kokybei. Ketvirta, draudiko išmokėtos sumos atitinka Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) nurodomus neturtinės žalos dydžius. Rekomendacijose nurodoma, kad mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA t. y. iki 18 210 Eur (įvykio metu 1 MMA buvo 607 Eur). Taigi, ADB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvienam iš nukentėjusiųjų išmokėjo pagal rekomendacijas maksimalią draudimo išmoką, tuo tarpu apylinkės teismas dėl šių rekomendacijų, užtikrinančių nukentėjusių asmenų lygiateisiškumą, iš viso nepasisakė.
2.3. Apelianto teigimu, sprendžiant priteistinos neturtinės žalos nustatymo klausimą, svarbu atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką, pagal kurią baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017). Taigi, draudiko išmokėtos sumos atitinka teismų praktikoje įprastai priteisiamus neturtinės žalos dydžius. Be to, teismų praktikoje pilnamečiam žuvusiojo vaikui paprastai priteisiamos neturtinės žalos sumos yra mažesnės ir svyruoja nuo 3 000 Eur iki 15 000 Eur (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-462/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-130-606/2019).
2.4. Teisės doktrinoje, vertinant neturtinės žalos atlyginimo atvejus, yra pabrėžiama, jog didžiausių neturtinės žalos atlyginimo sumų galėtų tikėtis tėvai, netekę mažamečių ir kartais su jais gyvenančių pilnamečių vaikų, taip pat mažamečiai bei nepilnamečiai mirusiojo vaikai, jau ankstyvame amžiuje netekę vieno arba abiejų tėvų, taip pat sutuoktinis (partneris), t. y. asmenys, su kuriais paprastai gyvenama, kuriems mirusysis būna pats svarbiausias ir artimiausiasis asmuo. Kiek mažesnės piniginės kompensacijos gali būti priteisiamos pilnamečio žuvusio asmens tėvams, taip pat savarankiškai gyvenantiems pilnamečiams vaikams bei kitiems asmenims, kartu neeliminuojant ir išimčių taikymo galimybių, jeigu tik konkrečioje situacijoje identifikuojamas glaudesnis emocinis ryšys ir stipresni netekties išgyvenimai, tačiau laikantis pozicijos, kad brandaus amžiaus sulaukę, aiškiai pasaulėžiūrą suformavę, savarankišką gyvenimą turintys ir atskiras šeimas sukūrę asmenys gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį (Volodko, R. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2010, p. 310).
2.5. Draudikas skunde prašo įvertinti, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtos draudimo išmokos yra didesnės nei teismų praktikoje įprastai priteisiamų sumų neturtinei žalai atlyginti vidurkis. Nagrinėjamu atveju abu žuvusiojo vaikai yra suaugę, savarankiški asmenys, su žuvusiuoju kartu negyvenę, nebuvę jo išlaikomi. Atsižvelgiant į tai, pagrindo mokėti didesnes draudimo išmokas nenustatyta. Toliau skunde apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei apygardų teismų nutartis, kuriose nukentėjusiesiems priteistos gerokai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos, nors faktinės aplinkybės tose bylose kaltininkui yra ženkliai nepalankesnės, pavyzdžiui, eismo įvykis buvo sukeltas neblaivaus asmens, kuris dar ir pasišalino iš įvykio vietos, nesuteikė pagalbos ir pan. Šiuo atveju eismo įvykį sukėlė blaivus vairuotojas, iškart po jo ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas padėti sužalotam asmeniui. Be to, byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu teismas būtų galėjęs nukrypti nuo teismų praktikoje esamų pavyzdžių. Šios faktinės aplinkybės bei teisiniai argumentai sudaro pagrindą panaikinti nuosprendžio dalį, kuria teismas iš dalies tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusiųjų atstovas advokatas Donatas Ramanauskas prašo šį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, taip pat priteisti D. S. bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Atsiliepime advokatas nurodo, kad žmogaus sveikata ir gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra itin dideli. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (sutuoktinio, tėvo, vaiko). Nukentėjusiuosius ir K. S. siejo ypatingai glaudus šeimos ryšys, todėl po tragiškos pastarojo mirties nukentėjusieji iki šiol jaučia nerimą, vidinę įtampą, liūdesį, juos kankina slogūs prisiminimai. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis (kiekvienam nukentėjusiajam po 25 000 Eur) atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, taip pat formuojamą teismų praktiką, dar labiau mažinti šio dydžio pagrindo nėra.
Civilinio atsakovo – ADB „(duomenys neskelbtini)“ vyresniosios teisininkės K. U. apeliacinis skundas tenkinamas.
4. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas (civilinis atsakovas) neginčija A. N. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrįstumo, tačiau nesutinka su nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžiais, prašydamas konstatuoti, jog draudimo išmokėtos išmokos yra teisingos, pagrįstos ir proporcingos susidariusiai situacijai. Taigi, šiuo aspektu teisėjų kolegija išsamiai pasisako šioje nutartyje.
5. Civiliniame ieškinyje (3 t., b. l. 2–6) nukentėjusiųjų G. S., K. B. ir D. S. atstovas advokatas Donatas Ramanauskas prašė kiekvieno atstovaujamojo naudai nustatyti 30 000 Eur kompensaciją už jų patirtą neturtinę žalą, netekus šeimos nario. Kadangi civilinis atsakovas iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios jau buvo atlyginęs kiekvienam nukentėjusiajam po 18 210 Eur, todėl iš draudimo bendrovės G. S., K. B. ir D. S. prašyta priteisti po 11 790 Eur neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinį tenkino iš dalies ir nukentėjusiesiems iš civilinio atsakovo papildomai priteisė po 6 790 Eur, t. y. kiekvieno jų dvasinius išgyvenimus įvertino po 25 000 Eur. Apelianto nuomone, šios sumos yra per didelės ir neatitinka formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui pritaria.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos skriaudos, neretai apskritai niekaip (jokia materialia kompensacija) negalima atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia (visų pirma) materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą <...>. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriamas vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialiosios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas).
7. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. a) neturtinės žalos pasekmes; b) žalą padariusio asmens kaltę; c) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; d) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; e) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose, analogiško pobūdžio, bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečioje byloje negali būti laikomi teisine taisykle.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. N. sukėlė eismo įvykį, kurio metu jo vairuojamas automobilis „Ford Kuga“ susidūrė su automobiliu „Mitsubishi Pajero Sport“, vairuojamu K. S., kuris dėl patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė. Taigi, neatsargus A. N. vairavimas sukėlė itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad K. S. mirtis jo šeimos nariams buvo netikėta, pastarieji patyrė sukrėtimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, jautė ir šiuo metu tebejaučia emocinį skausmą, nepatogumus. G. S. ir K. B. neteko tėvo, o D. S. – sutuoktinio, su kuriuo kartu pragyveno beveik 34 metus. Visus nukentėjusiuosius su K. S. siejo ypatingai glaudus šeimos ryšys, jų santykiai buvo itin šilti, todėl nukentėjusieji iki šiol yra emociškai išsibalansavę, nuolat jaučia nerimą, vidinę įtampą, liūdesį, kankina slogūs prisiminimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti išgyvenimai, nors ir yra skaudūs, tačiau nėra kuo nors išskirtiniai, sukeliantys ypatingai didelius neigiamus padarinius.
9. Atkreiptinas dėmesys, kad visais atvejais turi būti atsižvelgiama ne tik į konkrečius padarinius bei nukentėjusiųjų patirtas fizines bei dvasines kančias, tačiau ir į kaltininko veiksmus. Civilinis atsakovas apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai nurodo, jog A. N. eismo įvykį sukėlė ne tyčia, tačiau dėl neatsargumo, įvykio metu buvo blaivus, vairavo techniškai tvarkingą transporto priemonę, turėdamas specialiąją teisę tai daryti. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo neviršijo leistino greičio, nevairavo chuliganiškai ir nesiekė priešpastatyti save kitiems eismo dalyviams. Vis dėlto, jis nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, važiuodamas išvažiavimo iš sodybos keliuku ir sukdamas dešinėn į žvyruotą kelią, nedavė kelio šiuo keliu važiuojančiam ir jam iš dešinės artėjančiam K. S., dėl ko transporto priemonės susidūrė. K. S. vairuotas automobilis „Mitsubishi Pajero Sport“ vertėsi ir apvirto ant stogo, o A. N. vairuotas automobilis liko stovėti lauko kelyje, sankryžoje. Kadangi A. N. rimtesnių sužalojimų išvengė, medicinos pagalba jam nebuvo reikalinga, todėl jis nedelsdamas skubėjo prie apvirtusio automobilio padėti jame įstrigusiems asmenims, taip pat skambino Bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kvietė profesionalią pagalbą.
10. Liudytojas A. U. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio metu važiavo kartu su K. S. automobiliu „Mitsubishi Pajero Sport“. Po susidūrimo su kita transporto priemone jų automobilis pradėjo slysti į kelkraštį. Atsipeikėjęs jis pajuto, kad yra žemyn galva, nes automobilis apvirtęs ratais į viršų. Tuomet pribėgo žmogus iš kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės (A. N.) ir padėjo jam išlipti iš automobilio. Po to jie abu bendromis jėgomis atidarė užstrigusias vairuotojo pusės dureles ir ištraukė K. S.. A. N. iš karto skambino telefonu ir kvietė pagalbą, taip pat pagal specialistų duotus nurodymus bandė gaivinti K. S., tačiau nesėkmingai, atvykę medikai konstatavo pastarojo mirtį (2 t., b. l. 74–75). Aptarti parodymai liudija, kad A. N. iš įvykio vietos nepabėgo, priešingai, jis nedelsdamas skubėjo padėti apvirtusiame automobilyje įstrigusiems asmenims, kvietė pagalbą, taip pat ir pats, nebūdamas mediku, pagal Bendrojo pagalbos centro darbuotojo nurodymus bandė gaivinti be sąmonės esantį vairuotoją. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad A. N. po eismo įvykio buvo susisiekęs su žuvusiojo šeimos nariais ir jų nuoširdžiai atsiprašė, velionį norėjo pagerbti ir laidotuvių metu, tačiau pastarojo artimieji nenorėjo, kad jis dalyvautų, todėl jis šį jų norą gerbė ir į laidotuves nevyko.
11. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusiuosius su K. S. siejo ypatingai glaudus šeimos ryšys, tačiau, kaip pasireiškė šis ypatingas ryšys, civiliniame ieškinyje nedetalizuota, jokių papildomų aplinkybių nukentėjusieji nenurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Nukentėjusioji D. S. teisme paaiškino, kad su K. S. santuokoje pragyveno beveik 34 metus, po įvykio turėjo vartoti ir tebevartoja vaistus, lankėsi pas psichiatrą (duomenys neskelbtini), terapijų nelanko (3 t., b. l. 44). Nukentėjusioji K. B. paaiškino, kad K. S. yra jos tėvas, su kuriuo ji palaikė artimus ryšius. Dažnai grįždavo į (duomenys neskelbtini) aplankyti tėvų, tėtis sirgo vėžiu, todėl ji dažnai teiraudavosi, kaip šis jaučiasi (3 t., b. l. 44). Nukentėjusysis G. S. paaiškino, kad žuvusysis buvo jo tėvas, su kuriuo palaikė artimus ryšius. Jis yra įkūręs žemės ūkio įmonę, kadangi tėvas buvo ūkininkas ir taip pat turėjo savo įmonę, todėl dažnai klausdavo šio patarimų (3 t., b. l. 44–45). Aptarti parodymai patvirtina, kad K. S. šeiminiai santykiai buvo darnūs, vis dėlto, abu jo vaikai yra pilnamečiai, gim. (duomenys neskelbtini), ir jau seniai nebegyvena kartu su tėvais, nes yra sukūrę savo šeimas. Bylos medžiaga taip pat rodo, jog K. S. nebuvo vienintelis šeimos maitintojas. D. S. vykdo individualią veiklą, yra individualios įmonės savininkė, tuo tarpu K. S. buvo bankrutuojančios žemės ūkio įmonės akcininkas, įvykio metu jis nedirbo.
Motyvuojamoji dalis
12. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad D. S. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog ji lankėsi pas psichiatrą ar kitus specialistus, padedančius asmeniui susitaikyti su šeimos nario netektimi. Taip pat nėra duomenų, kad jai būtų išrašyti konkretūs vaistai ar taikytas specialus gydymas. Pati nukentėjusioji pripažino, kad terapinių užsiėmimų nelanko, t. y. ilgalaikis psichologinis gydymas jai nėra reikalingas. K. B. ir G. S. taip pat nenurodė vartoję kokius nors vaistus ar kreipęsi pagalbos pas specialistus dėl itin stiprių neigiamų išgyvenimų. Jau minėta, kad jie gyveno atskirai nuo tėvų ir nebuvo nuo pastarųjų finansiškai priklausomi. Atkreiptinas dėmesys, jog paprastai tokio pobūdžio bylose nukentėjusiuosius labiausiai skaudina kaltininko aktyvus siekis išvengti atsakomybės dėl sukeltų padarinių, tačiau šiuo atveju A. N. taip nesielgė. Jis suvokia savo veiksmų pasekmes, jų nemenkina ir, kiek įmanoma, stengiasi bent iš dalies kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus neigiamus išgyvenimus. Pažymėtina, jog nukentėjusiųjų atsiprašymas įvyko dar iki teisminio bylos nagrinėjimo pradžios, be to, A. N. pagal išgales sumokėjo nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji, nors ir nenoriai, tačiau iš esmės pripažino, kad padarytas nusikaltimas yra neatsargus ir toks incidentas gali nutikti kiekvienam transporto priemones vairuojančiam asmeniui.
13. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Todėl besąlygiškai vadovautis nukentėjusiųjų atstovo pateiktame civiliniame ieškinyje nurodytomis kasacinėmis nutartimis pagrindo nėra, juo labiau, kad jose analizuotos situacijos nėra tapačios šioje byloje nagrinėjamai situacijai. Pavyzdžiui, byloje Nr. 2K-143-696/2017 nukentėjusiaisiais dėl vyro mirties buvo pripažinta: žmona, motina ir du nepilnamečiai žuvusiojo vaikai, kurie neteko maitintojo. Eismo įvykyje dalyvavo ne lengvųjų automobilių, tačiau vilkikų vairuotojai, kuriems yra keliami didesni reikalavimai dėl padidinto pavojaus šaltinio valdymo, be to, eismo įvykio metu ne tik žuvo asmuo, tačiau dar trims asmenims buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nepilnamečiams vaikams šioje byloje buvo priteista atitinkamai 18 140,35 Eur ir 17 298,69 Eur, t. y. netgi šiek tiek mažiau nei nagrinėjamu atveju civilinis atsakovas išmokėjo pilnamečiams K. B. ir G. S.. Byloje Nr. 2K-86-699/2017 eismo įvykyje žuvusio nepilnamečio tėvams priteista po 18 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Byloje Nr. 2K-346-511/2016 mažamečiui vaikui priteista 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl motinos netekties ir pažymėta, kad mažamečiai jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Motinai mirtini sužalojimai buvo padaryti mažamečio nukentėjusiojo akivaizdoje, eismo įvykio metu buvo sužalotas ir pats vaikas, todėl jo patirti dvasiniai ir emociniai išgyvenimai yra ypač dideli. Byloje Nr. 2K-387-511/2016 nukentėjusiajai (žuvusiojo sutuoktinei) priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
14. Taigi, tiek aptartoji, tiek kita civiliniame ieškinyje nurodyta teismų praktika nepagrindžia būtinybės nukentėjusiesiems priteisti daugiau neturtinės žalos atlyginimo, nei atlygino draudimo bendrovė. Argumentas, jog kiekvienais metais auga infliacija ir turimi pinigai vis nuvertėja, todėl tikslinga didinti ir gaunamas išmokas, šiuo atveju nėra pagrįstas, nes išmokėtos sumos (kiekvienam nukentėjusiajam po 18 210 Eur) yra protingos bei proporcingos esamai situacijai. Be to, sutiktina su apeliantu, kad draudiko išmokėtos sumos atitinka Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, nurodomus neturtinės žalos dydžius, t. y. mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA. Atkreiptinas dėmesys, kad šios rekomendacijos įsigaliojo 2018 m. lapkričio 1 d., taigi, jos galioja beveik trejus metus, daryti išvadą, jog per šį laiką infliacija šalyje taip pakilo, jog rekomendacijose nurodyti dydžiai neatspindi realios gyvenimo situacijos, pagrindo nėra.
15. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, papildomai nukentėjusiesiems priteisdamas po 6 790 Eur neturtinės žalos atlyginimo, neišlaikė tinkamos pusiausvyros tarp nukentėjusiųjų ir kaltininko interesų paisymo. Nors apylinkės teismas, be kita ko, nurodė, jog būtina atsižvelgti į jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, tačiau jokios konkrečios bylos taip ir neįvardijo. Taigi, sprendimas padidinti neturtinės žalos atlyginimo dydį liko iš esmės nemotyvuotas ir nepagrįstas. Todėl ši nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
16. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti ADB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikta. Nenurodytas nei šių išlaidų dydis, nei jų susidarymo pagrindas, nei argumentai, kuriais vadovaujantis išlaidos turėtų būti priteisiamos. Apeliacinį skundą pateikė ADB „(duomenys neskelbtini)“ vyresnioji teisininkė K. U., t. y. asmuo, kurį su civiliniu atsakovu sieja pastovūs darbo santykiai. Duomenų, kad draudimo bendrovė apeliacinio skundo rengimui būtų sudariusi teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu ar advokato padėjėju ir pastariesiems sumokėjusi konkrečią pinigų sumą, bylos medžiagoje nėra. Esant tokiems duomenims, pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma priteisti nukentėjusiajai D. S. 750 Eur bylinėjimosi išlaidų už konsultacijas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau kadangi civilinio atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas, todėl priteisti šių išlaidų pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
civilinio atsakovo – ADB „(duomenys neskelbtini)“ vyresniosios teisininkės K. U. apeliacinį skundą tenkinti.
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. birželio 18 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis nukentėjusiesiems G. S., K. B. ir D. S. iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista po 6 790 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.