- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-26
- Bylos Nr.
- e2-6709-1000/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11565-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Šarūnė Butkuvienė
- Ieškovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- UAB „Šilėja“
Įžanginė dalis
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,
dalyvaujant ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei Mildai Verkulevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei UAB „Šilėja“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 312,22 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2023 m. sausio 5 d. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), (toliau – Daugiabutis namas) dėl netinkamai prižiūrimo daugiabučio namo stogo buvo aplietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi Butą gyventojų turto draudimu. Draudimo sutarties pagrindu ieškovei, kaip minėto buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti įvykio metu atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 312,22 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta Daugiabučio namo administratore. Būtent atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių tinklų (tame tarpe stogo) priežiūrą įvyko draudžiamasis įvykis.
3. Dėl atsakovės pateikto atsiliepimo į ieškinį ieškovės atstovė pažymėjo, kad atsiliepime nurodyta, jog atsakovė patikrino stogą, gavus pranešimą apie įvykį, ir nuvalė stogą, bei nenustatė stogo trūkumų. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, atsakovė, kaip Daugiabučio namo administratorė, privalo nuolat prižiūrėti stogą, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kokios būklės stogas buvo iki draudžiamojo įvykio, jo metu ir po draudžiamojo įvykio, taip pat nepateikė duomenų, kad nuolat valė stogą nuo sniego ar kaip kitaip prižiūrėjo stogo dangą, tikrino stogo būklę, nors privalo tai daryti. Be to, byloje pateikti dokumentai, jog Buto savininką atsakovė informavo, jog stogą tvarkys tik pavasarį, o po draudžiamojo įvykio tik nuvalys sniegą nuo stogo. Atstovė taip pat pabrėžė, jog žalos dydis pagrįstas byloje esančia žalos dydžio sąmata, kuri sudaryta naudojant detaliais įkainiais, surašytas Buto apžiūros aktas, padarytos fotonuotraukos. Prašė ieškinį tenkinti visiškai.
4. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo ir prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovės atstovui. Atsiliepime nurodė, jog nesutinka su ieškiniu, kadangi draudžiamojo įvykio metu nenustatytas bendrojo naudojimo objekto trūkumas. Nurodė, jog po draudžiamojo įvykio atsakovės atstovai nuvyko į įvykio vietą, buvo atkastas sniegas nuo stogo parapeto ir prie parapeto, darbuotojas informavo, jog stogo danga nepažeista, todėl mano, jog ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovės nurodytos vandens pratekėjimo per stogą priežasties. Atsiliepime taip pat nurodė, jog atsakovė patikrino ieškovės pateiktą žalos apskaičiavimą ir nustatė, jog remonto darbų kaina turėtų būti mažinama franšizės dydžiu. Prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir draudėjas P. J. 2022-02-08 sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 220 0199410/2022, pagal kurią laikotarpiu nuo 2022-02-13 iki 2023-02-12 ieškovė buvo apdraudusi draudėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė gavo draudėjo pranešimą, kad 2023 m. sausio 5 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje pro sieną ar pro stogą skverbiasi vanduo. Draudžiamojo įvykio metu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovė buvo paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratore. Ieškovė, nustačiusi, kad butas aplietas dėl netinkamai prižiūrimo stogo, paskaičiavo apdraustam turtui padarytus nuostolius – iš viso 312,22 Eur ir išmokėjo draudėjui nurodyto dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.
6. Įstatymas numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.).
7. Įstatymu taip pat nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
8. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
9. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Išorinės namo konstrukcijos yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas. Atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, tenka pareiga rūpintis tinkama pastato bendrojo naudojimo išorinių konstrukcijų priežiūra, atlikti periodinius stebėjimus bei užtikrinti susidėvėjusių elementų savalaikį keitimą (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.84 straipsnis). Todėl būtent atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, turėjo pareigą laiku pastebėti išorinių konstrukcijų defektus ir laiku juos pašalinti, kad neįvyktų avarija.
10. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).
11. Ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio namo išorinės namo konstrukcijos (stogo) priežiūrą, t. y. atsakovei, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, netinkamai vykdant savo tiesiogines pareigas, dėl 2023-01-05 įvykusio draudžiamojo įvykio atsirado žala draudėjui, kuomet buvo apgadintas jo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
12. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) administratorė, taip pat nėra ginčo, kad butas Nr. 38, esantis Daugiabučiame name, yra viršutiniame Daugiabučio namo aukšte, virš Buto nėra jokių kitų inžinerinių tinklų, konstrukcijų, iš kurių galėjo išsilieti vanduo. Be to, byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog vandens patekimas į butą atsirado pro stogą. Atsiliepime ir pati atsakovė nurodė, jog įvykus draudžiamajam įvykiui, atsakovės darbuotojas, nuvykęs į įvykio vietą, nuo stogo parapeto ir prie parapeto nukasė sniegą.
13. Vertinant atsakovės, kaip Daugiabučio namo administratorės, argumentus nesutinkant su ieškiniu, pirmiausia būtina nustatyti ir paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, numatytą CPK 12, 178 straipsniuose. Kaip minėta, civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kurio esminė taisyklė, įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą. Minėta, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo turi pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, dydis, taip pat atsakovės veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala. Ieškovė ieškinį grindžia faktine aplinkybe, kad butui, (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala dėl netinkamai prižiūrimų stogo konstrukcijų į butą prasiskverbus vandeniui. Tokią faktinę aplinkybę ieškovė įrodinėja jai pateiktu draudėjo pranešimu, kuriame nurodyta, kad virtuvėje sunkiasi vanduo pro stogą, ar sieną, namo administratorius informuotas, 2023-01-09 apžiūros aktu, kuriame ieškovės darbuotojas – žalos tyrimo ekspertas, apžiūrėjęs įvykio vietą, nurodė, jog „Skverbiasi vanduo pro stogą, paskutinis aukštas. Administratorius sakė, jog problemą sutvarkys tik pavasarį, dabar tik nukasė sniegą...“, taip pat fotonuotraukomis, iš kurių matyti buto virtuvės vieta, pro kurią bėgo vanduo, dėl ko sušlapo sienos. Teismo vertinimu, avarijos priežastį patvirtina ir atsakovės pateiktas atsilipimas, kuriame nurodyta, kad atsakovės darbuotojas, nuvykęs į įvykio vietą, nuo stogo parapeto ir prie parapeto nukasė sniegą.
14. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004, 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Teismo vertinimu, aukščiau nurodytų įrodymų visuma, nesant byloje apskritai jokių kitų įrodymų apie žalos Bute kilimo priežastį, sudaro pagrindą, remiantis tikimybės pusiausvyros principu, konstatuoti, kad žala Butui buvo padaryta ieškovės nurodytu būdu – dėl netinkamai prižiūrimo Daugiabučio namo stogo užliejus Butą (CPK 185 straipsnis). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų ir atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad vandens patekimo į Butą šaltinis yra kitas šaltinis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti ieškovės darbuotojo padaryta išvada dėl žalos butui priežasties, nors kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, apie įvykį atsakovė ne tik buvo informuota, bet jos darbuotojas, įvykus Buto apliejimui, nuvyko į įvykio vietą, nuvalė sniegą nuo stogo parapeto ir prie parapeto. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra. Teisės aktai neįpareigoja ieškovės kaip draudiko, administruojant žalą pagal gautą pranešimą iš draudėjo, žalos kilimo priežasčiai nustatyti skirti ekspertizes, be kita ko, pavedant jas atlikti tretiesiems asmenims. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas numato bendrą draudiko pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, abejoti tuo, kad ieškovės padarytos išvados yra nepagrįstos ir/ar netinkamos dėl nedėjimo reikiamų pastangų, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, teismas neturi jokio pagrindo.
15. Teismas taip pat pabrėžia, jog byloje atsakovė nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kokiu būdu ji stogą prižiūrėjo ir/ar jį apskritai prižiūrėjo. Byloje kilo ginčas dėl šios aplinkybės vertinimo. Atsakovė ją aiškina savo naudai, teigdama, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Ieškovės teigimu, įrodymų apie atsakovės vykdytą nors kokią stogo priežiūrą Daugiabučiame name nebuvimas yra pagrindas konstatuoti, kad Daugiabučio namo stogo priežiūros teisės aktų nustatyta tvarka atsakovė neatliko.
16. Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Atsakovė, kaip namo administratorė, turėjo pareigą, be kita ko, užtikrinti stogo priežiūrą pagal teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.), 3 punktas). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti 2016-12-30 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, (toliau – ir Reglamentas), kurio 16 punktas įtvirtina pareigą susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų. Atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad vykdė tinkamą stogo priežiūrą. Byloje nesant tokių įrodymų (t. y. stogo apžiūros aktų, periodinių patikrinimų ar kt.) konstatuoti, kad administratorius bendrojo naudojimo objektų priežiūrą faktiškai vykdė, kokiu mastu vykdė, teismas neturi pagrindo, nes vien atsakovės paskyrimo administratoriumi faktas nesudaro pagrindo spręsti apie jai priskirtų funkcijų faktinį vykdymą.
17. Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad atsakovė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neveikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamo pastato priežiūros. Atsakovė neįrodė, kad siekė (ir ėmėsi visų būtinųjų atlikti veiksmų) nustatyti administruojamo (prižiūrimo) namo gyventojų užpylimo priežastį, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad galimai dėl kitos priežasties, o ne dėl netinkamos Daugiabučio namo stogo priežiūros, įvyko užliejimas. Atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal Reglamentą ir atliko neteisėtus veiksmus, kurie priežastiniu ryšiu susiję su draudėjai (ieškovei) padaryta žala, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti dėl to atsiradusią žalą, t. y. kompensuoti ieškovei pastarosios išmokėtą draudimo išmoką.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 312,22 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė žalos dydį įrodinėjo apžiūros aktu, fotonuotraukomis, nuostolių apskaičiavimu, mokėjimo nurodymu. Nuostolių suma paskaičiuota, atsižvelgiant į nusidėvėjimą.
19. Atsakovė nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu. Teigia, kad atsakovė patikrino ieškovės pateiktą žalos apskaičiavimą ir nustatė, kad remonto darbų kaina yra 173,80 Eur. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad žalos dydis paskaičiuotas, sudarant sąmatą. Įvertinus tai, kad sugadinti nedideli kiekiai, todėl sąmata sudaryta skaičiuojant detaliais įkainiais. Tuo tarpu atsakovė pateikė sudarytą lokalinę sąmatą, kuri yra parengta pagal sustambintus statybos kainos apskaičiavimus (100 m²).
20. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2005-08-02 informacinio pranešimo „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymą“ 1 punkte numatyta, kad statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) tikslas – apskaičiuoti ir iš anksto numatyti ekonomiškai pagrįstas statinių projektinių sprendinių parengimo, realizavimo, statinių statybos vykdymo, projekto valdymo ir kitas išlaidas bei, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, rangos sutarties sudarymo prielaidas, baigiamuosius statybos sutarties rezultatus, atsiskaitymo už atliktus darbus būdus, planuoti bendrą investicijų poreikį arba suformuoti tikslinę statybos kainą (ribines biudžeto ribas). Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, skaičiuojamoji statybos kaina nustatoma sudarant bendrąjį išlaidų įvertinimą, sustambintus arba detaliuosius kainos apskaičiavimus. Rekomendacijų 6 punkte numatyta, kad bendrasis išlaidų įvertinimas rengiamas pirmajame investicijų planavimo etape, rengiant galimybių studijas, palyginant investicinius variantus ir pan. Sustambinti statybos kainos apskaičiavimai sudaromi rengiant statinio statybos pagrindimą, projektinius pasiūlymus ar projektą, kai projekto sprendiniai yra nepakankamai detalūs arba kai to reikalauja užsakovas. Kitais atvejais rengiami detalieji kainos apskaičiavimai.
21. Įvertinus tai, kad užliejus Butą, buvo padaryti sugadinimai, reikalaujantys nedidelės apimties darbų remonto, todėl žalos dydis pagrįstai apskaičiuotas detaliais įkainiais. Teismo vertinimu, atsakovė nepaneigė ieškovės nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, nepateikė objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad paskaičiuota ir atlyginta nuostolių suma yra per didelė, todėl teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai yra tinkami prašomos priteisti žalos dydžiui patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovei 312,22 Eur dydžio žalą, kuri iš atsakovės priteisiama ieškovei (CK 6.263, 6.246-249 straipsniai).
22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 312,22 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025-04-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
23. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalimi). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2023-12-20 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Šilėja“, juridinio asmens kodas 121462961, 312,22 Eur (trijų šimtų dvylikos eurų 22 ct) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (312,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-04-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22,00 Eur (dvidešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas – ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT95 7044 0901 0040 4396.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.