- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- e2-14607-1168/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09813-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Krolienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- S. G.
- Advokatai
- Saulius Kibilda
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui S. G. (S. G.) dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė R. K. (toliau – ir ieškovė) Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) pareiškė ieškinį atsakovui S. G. (toliau – ir atsakovas) dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus A. G. (A. G.) gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 272,62 Eur periodinį išlaikymą kasmėnesinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant pinigines lėšas iki mėnesio 10 dienos į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą bei uzufrukto teise pavedant lėšas tvarkyti ieškovei; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2023 m. sausio 01 d. iki 2023 m. birželio 01 d., iš viso: 1 363,10 Eur; 4) nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susilaukė sūnaus A. G., kuris gyvena su ieškove, ji vaiką prižiūri, juo rūpinasi, dalyvauja vaiko kasdieniniame gyvenime, teikia sūnui pilną išlaikymą, stengiasi, kad jam nieko netrūktų. Tačiau atsakovas, ieškovės teigimu, nuo šių metų pradžios vengia išlaikyti sūnų, geranoriškai su juo susitarti dėl vaiko išlaikymo ieškovei nepavyko, todėl buvo priversta kreiptis į teismą.
3. Pažymėjo, kad nepilnametis sūnus kartu su abiem tėvais nuo 2016 m. vasario 7 d. iki 2019 metų gyveno adresu (duomenys neskelbtini), t. y. pas ieškovės mamą bute, vėliau šalys kartu su sūnumi išėjo gyventi į nuomojamą butą, bet nesusiklosčius santykiams, po 5 mėnesių ieškovė grįžo su sūnumi gyventi atgal į butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena iki šiol. Teigė, kad sūnus nori gyventi kartu su mama, jos nurodytu adresu, pažymėjo, kad ieškovė nedraudžia ir visada leis bendrauti tėvui ir sūnui, tačiau siekia konkretumo. Nurodė, kad dės dideles pastangas užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, atsižvelgdama į vaiko ir mamos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, vaiko norą. Todėl mano, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
4. Nurodė, kad ieškovė šiuo metu dirba virėja UAB „(duomenys neskelbtini)", gaunamas uždarbis yra 900,00 Eur per mėnesį, santaupų neturi, todėl išlaikyti nuolat augantį vaiką jai yra vis sunkiau. Atsakovas ieškovės turimomis žiniomis dirba, tačiau kur ir kiek gauna pajamų nežino. Paminėjo, kad pagal žodinį susitarimą nuo 2020-01-01 iki 2023-01-01 atsakovas teikė išlaikymą sūnui po 172,86 Eur per mėnesį, tačiau šiais metais atsakovas sūnaus išlaikymo neteikė. Todėl ieškovė prašė priteisti sūnui 272,62 Eur dydžio periodinį išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sūnaus vystymosi sąlygas. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir sveikas, todėl privalo teikti vaikui išlaikymą, be to, prašė nustatyti, kad priteisto iš atsakovo išlaikymo sūnui suma būti sumokama iki mėnesio 10 dienos į ieškovės nurodyt ieškinyje sąskaitą bei indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, uzufrukto teise pavedant lėšas tvarkyti ieškovei. Taip pat ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 5 mėnesius nuo 2023 m. sausio 01 d. iki 2023 m. birželio 01 d. po 272,62 Eur per mėnesį, iš viso 1 363,10 Eur.
5. Nurodė, kad dabar susiklosčiusi bendravimo tvarka netinkama nei augančiam vaikui, nei kiekvienam iš tėvų, nes nėra jokio konkretumo, negalima planuotis nei atostogų, nei darbo, nei elementaraus laisvalaikio su artimaisiais, giminėmis, draugais. Nors sūnus šiuo metu gyvena ir pageidauja gyventi su mama, vaikas bendrauja ir su atsakovu, ieškovė vaiko ir tėvo bendravimui nekliudo, tačiau prašo, kad būtų nustatyta aiški ir konkreti vaiko bendravimo su atsakovu tvarka, pagal kurią: 1) atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku lyginių metų neporinių savaičių savaitgaliais, o nelyginių metų porinių savaičių savaitgaliais, nuo penktadienio 17.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų to savaitgalio sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 17.00 val.; 2) savaitgalius, kurie sutampa su šventomis Kalėdomis, Naujaisiais Metais, šventomis Velykomis sūnus praleidžia su ieškove; 3) atsakovo ir sūnaus bendravimas telekomunikacijų priemonėmis yra neribojamas, atsižvelgiant į sūnaus mokymosi ir ugdymo procesą ir tiek kiek to norės pats sūnus; 4) atsakovas su nepilnamečiu vaiku turi teisę praleisti tą savaitgalį, kuris yra Tėvo diena – kiekvienų metų birželio mėnesio pirmąjį savaitgalį, jeigu pagal nustatytą tvarką ši diena nesutampa su atsakovo bendravimo su sūnumi diena, atsakovui pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 17.00 val.; 5) mamos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) sūnus praleidžia su ieškove, jeigu pagal nustatytą tvarką ji nesutampa su ieškovės bendravimo su sūnumi diena; 6) atsakovas su sūnumi praleidžia jo moksleivių atostogas tokia tvarka: antrąją pusę sūnaus rudens atostogų, antrąją pusę šventų Kalėdų atostogų, antrąją pusę žiemos atostogų, antrąją pusę pavasario atostogų, paimdamas sūnų 9.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 17.00 val.; 7) atsakovas su sūnumi praleidžia dvi savaites sūnaus vasaros atostogų, sūnaus atostogų laiką ieškovė su atsakovu turi suderinti ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki numatomų vasaros atostogų pradžios. Atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną 9.00 val. ir grąžina paskutinę suderintą dieną 17.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 8) tuo atveju, jeigu atsakovas neturi galimybės bendrauti su sūnumi ir pasiimti sūnaus numatytu/sutartu laiku dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, apie tai atsakovas iš anksto (ne vėliau kaip prieš 2 dienas ir/ar nedelsdamas iš karto po tokių aplinkybių paaiškėjimo) skambučiu, SMS žinute informuoja ieškovę; 9) jeigu atsakovo su sūnumi pasimatymas ir bendravimas negalimas dėl vaiko ligos, ar kitų svarbių priežasčių, apie tai ieškovė iš anksto (ne vėliau kaip prieš 2 dienas, ar nedelsdama iš karto po tokių aplinkybių paaiškėjimo) trumpąja žinute ir/ar skambučiu informuoja atsakovą. Ieškovė pažymėjo, kad tokią bendravimo su vaiku tvarką prašo nustatyti atsižvelgdama tiek į sūnaus, tiek į savo interesus, kadangi su abiem tėvais vaiką šiuo metu sieja glaudus emocinis ryšys, be to daugelis aukščiau paminėtų aplinkybių jau buvo aptartos abiejų tėvų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Atsakovas atsiliepimo į jam pareikštą ieškinį nepateikė. Teismo pranešimas, kuriuo numatytas terminas atsiliepimui pateikti ir ieškinio su priedais kopijos atsakovui įteikti 2023 m. spalio 11 d. (DOK-161680). Pažymėtina, kad su Tarnybos išvada pateiktame specialisčių 2023 m. rugpjūčio 4 d. Tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl bendravimo su S. G. nurodyta, kad atsakovas nurodė sutinkantis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina bei išlaikymo teikimu ir bendravimo tvarkos nustatymu.
7. Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje (DOK-129359) nurodė, kad lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku ir savo motina, gyvena 3 kambarių, su visais patogumais bute, kuris pasak moters, priklauso jos motinai. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Vaikas turi atskirą kambarį, kuriame yra didelė lova, spinta, komoda, rašomasis stalas, kėdė, šuns guolis, televizorius, kompiuteris, berniuko daiktai, žaislai, mokymosi priemonės. Namuose yra visi reikalingi baldai, buitinė technika ir namų apyvokos daiktai. Ieškovė nurodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, virėja, jos darbo užmokestis apie 1,000,00 Eur/mėn., moteris gauna vaiko pinigus – 85,75 Eur/mėn. Anot Ieškovės, su atsakovu skyriumi gyvena apie 3 metus, atsakovas su vaiku bendravo iki 2023 m. sausio mėn., o paskui susirado moterį ir su vaiku dažnai bendrauti nustojo, taip pat, nuo sausio mėnesio nebemoka vaikui išlaikymo. Išvadoje nurodyta, kad Tarnybos specialistai bendravo ir su atsakovo motina V. G., kuri nurodė, jog sūnus šiuo adresu negyvena, jis gyvena netoliese, tačiau jo gyvenamosios vietos adreso moteris teigė nežinanti, minėjo, jog jos sūnus palaiko šiltus santykius su savo sūnumi A., berniukas beveik kiekvieną savaitgalį susitinka ir bendrauja su tėvu, abu lankosi atsakovo motinos namuose. Telefonu 2023 m. rugpjūčio 2 d. susisiekus su atsakovu, pastarasis nurodė, kad šiuo metu bendrauti telefonu negali ir pažadėjo atvykti pokalbiui į Tarnybą bei SMS žinute atsiųsti savo dabartinės gyvenamosios vietos adresą, tačiau to nepadarė, sutartu laiku pokalbiui neatvyko. Vėliau susisiekus telefonu, atsakovas paaiškino, kad gyvena savo draugės namuose, nurodyti adreso nepageidavo, papildė, kad su sūnumi būna tik savo motinos namuose, į draugės namus berniuko niekada nesiveža. Anot vaiko tėvo, su sūnumi jis turi artimą ryšį, dažnai bendrauja telefonu, savaitgaliais berniukas atvyksta į jo motinos namus, kur jie leidžia laiką kartu. Teigė, kad bendravimas su sūnumi nebuvo ribojamas ir ilgą laiką vyko sklandžiai, tačiau jau 4-5 mėn., paskambinus sūnui, A. kartais neatsiliepia, savaitgaliais kartais nebeatvyksta į senelės namus, keletą kartų yra sakęs, jog atvykti neleidžia mama, teigė, kad su sūnumi paskutinį kartą matėsi prieš 3 savaites, norėjo, kad sūnus vieną savaitę gyventų su juo, dvi savaites – su mama. Tėvas teigė sutinkantis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina bei išlaikymo teikimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, nurodė kitų išlaikytinių neturintis, dirba neoficialiai, tačiau kas mėnesį gauna stabilias pajamas.
8. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad šalių vaikas lanko darželį - mokyklą „(duomenys neskelbtini)“. Papildomai lanko lietuvių k. pamokas (40 Eur/mėn.) bei karatė užsiėmimus (50 Eur/mėn.). Sveikatos problemų neturi. Išklausant vaiko nuomonės, berniukas nurodė, jog gyvena su mama ir baba. Tėtis, pasak vaiko, gyvena kitur, o A. pas tėtį kartais važiuoja į svečius. Anot vaiko, pas tėtį jis paskutinį kartą svečiavosi gan seniai, prieš 3 sav. Nepilnametis pasiguodė, kad tėtis kartais pažada, kad atvažiuos, tačiau neatvažiuoja. Svečiuojantis pas tėtį, anot vaiko, jis žaidžia su mergaitėmis, tėčio draugės dukromis, supasi ant sūpynių. Taip pat kartu gyvena tėčio draugė D., su kuria A. gerai sutaria. Pasak A., kartu su tėčiu jie perka atsigerti, šokoladą ir gamina fondiu. Vaiko teigimu, dažniau svečiuotis pas tėtį jis nenorėtų. Teigė, kad su mama eina į parduotuvę pirkti ledų, eina pasivaikščioti su šunimi, jam viską perka mama ir baba, bet kartais ir tėtis ką nors nuperka. Vaiko teigimu, jam patinka gyventi su mama, su tėčiu nuolat gyventi jis nenorėtų, norėtų tik svečiuotis pas jį.
9. Pateikė informaciją, kad remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, nepilnamečio atžvilgiu 2021 m. birželio 8 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai – gautas policijos pranešimas, jog 2021 m. birželio 7 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, prie buto durų, S. G. vieną kartą dešine ranka trenkė savo buvusiai sugyventinei R. K. į krūtinės sritį sukeldamas jai fizinį skausmą, šalių sūnus įvykio nematė.
10. Tarnybos vertinimu, geriausius šalių sūnaus interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Susipažinus su prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygomis, Tarnybos nuomone, bendravimo tvarka aiški ir vykdytina, papildomai pažymėjo, kad vaikas turi teisę švęsti metines šventes su abiem tėvais, todėl punktas, pagal kurį savaitgalius, kurie sutampa su Šv. Kalėdomis, Naujaisiais metais, Šv. Velykomis vaikas praleidžia su ieškove, turėtų būti koreguojamas ir nustatoma berniuko bendravimo su tėvu tvarka ir metinių švenčių metu. Taip pat Tarnyba siūlė apsvarstyti galimybę vaikui bendrauti su tėvu ir darbo dienomis. Vertino, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui pareikštas jo interesais, o teismui nustačius, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikui, tenkintinas ir ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
11. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė pareikštus reikalavimus, tačiau žodiniu pareiškimu paprašė ištaisyti aritmetinę klaidą nurodant reikalaujamas priteisti išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumas, t. y. vietoje ieškinyje nurodyto prašomo priteisti 272,62 Eur periodinio išlaikymo sumos yra 273,62 Eur suma, atitinkamai išlaikymo įsiskolinimas sudaro ne 1 363,10 Eur, o 1 368,10 Eur sumą.
12. Teigė, kad vaikas turėtų gyventi su ieškove, nes nuo gimimo su ja gyvena, ieškovei tenka visa atsakomybė rūpintis vaiku. Taip pat nurodė, kad yra reikalinga nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nes yra buvę atvejų kai atsakovas buvo pasiėmęs vaiką, tačiau negrąžino sutratu laiku. Paaiškino, kad dar 2019 metais su atsakovu buvo susitarę, kad jis mokės vaikui išlaikymą po 200,00 Eur. Tačiau atsakovas išlaikymą mokėjo nepastoviai ir skirtingas, tai po 150,00 Eur, tai po 200,00 Eur. Teigė neįrodinėjanti vaiko specialių poreikių, vaikas sveikas, lėtinių ligų neturi, lanko karate ir anglų kalbos būrelius. Ieškovės skaičiavimais prašomos priteisti išlaikymo sumos užtektų vaiko poreikiams patenkinti. Dėl įsiskolinimo palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
13. Palaikė ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Paminėjo, kad dėl tokios bendravimo tvarkos su atsakovo buvo susitarę. Dėl švenčių nurodė sutinkanti su išvadą teikiančios institucijos siūlymu, kad poriniais metais Šv. Kūčias ir Kalėdų pirmą dieną bei Šv. Velykas vaikas praleistų su ieškove, o neporiniais - su tėvu, Kalėdų antrą dieną ir Naujuosius metus neporiniais metais vaikas praleistų su mama, poriniais – su tėvu, atsižvelgiant į vaiko norą, nes vaikas jau yra 7 metų ir į jo norą galima atsižvelgti. Dėl bendravimo darbo dienomis yra susiklosčiusi tokia praktika, kad atsakovas su vaiku nebendrauja nes tėvui darbo dienomis bendrauti nepatogu. Vaikais lanko mokyklą, būrelius, o tėtis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė neprieštaravo atsakovo ir vaiko bendravimui darbo dienomis, todėl siūlė numatyti, kad šalys gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. Sutiko, kad tikslinga numatyti vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko intervalą. Atsižvelgdama į aplinkybę, kad iš atsakovo jokios paramos vaikui išlaikyti negauna nuo šių metų sausio mėnesio, prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
Šalies argumentai
14. Ieškovės atstovas baigiamojoje kalboje ieškinį prašė tenikti atsižvelgiant į teismo posėdžio metu ieškovės nurodytus patikslinimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumų bei bendravimo su vaiku tvarkos, taip pat priteisti iš atsakovo patirtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
15. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Šaukimas į 2023 m. spalio 24 d. parengiamąjį teismo posėdį atsakovui buvo įteiktas 2023 m. lapkričio 11 d. (DOK-179). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, taip pat elektroniniu paštu įteiktas šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį, išaiškinant, kad CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju teismas turi teisę parengiamojo teismo posėdžio metu pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Tačiau atsakovas atsiliepimo ieškinį nepateikė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, neprašė teismo posėdį atidėti, o ieškovė sutiko ir prašė bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant. Todėl teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).
16. Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (DOK-183854).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Ieškinys tenkintinas
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko A. G. (A. G.), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos sudariusios nebuvo.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
18. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
19. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.
20. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
21. Ieškovė prašė nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama, kad nuo gimimo vaikas gyvena su ja, ieškovė vaiku rūpinasi ir jį išlaiko, su atsakovu skyrium pradėjo gyventi 2019 metais, o nuo 2023 m. sausio mėnesio jai vienai tenka ir vaiko išlaikymo našta. Tarnyba pateikė išvadą ir šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, kuriuose nurodė, jog lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje ir nustatė, jog ieškovė su sūnumi ir jos motina gyvena pastarajai priklausančiame 3 kambarių bute su visais patogumais, vaikas turi visus reikalingus namų apyvokos daiktus, namuose švaru ir tvarkinga, jam sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Tarnyba pateikė išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų geriausius vaiko interesus. Nepilnamečio šalių sūnaus Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, jog vaikas papasakojo, kad jam patinka gyventi su mama, su tėčiu nuolat gyventi jis nenorėtų, norėtų tik svečiuotis pas jį. Prie Tarnybos išvados pateiktame Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog bendravimo su specialistėmis telefonu metu atsakovas nurodė sutinkantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina.
22. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, ir tai, kad šalių nepilnametis vaikas nuolatos gyvena su ieškove, vaiko ir ieškovės santykiai artimi, atsižvelgiant į ieškovės pastangas dėl vaiko ir galimybes užtikrinti jam saugią aplinką, nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi sūnumi, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nustato šalių nepilnamečio vaiko A. G. gyvenamąją vietą su motina R. K. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
23. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
24. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
25. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
26. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti. Todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami vaiko tėvai, turi siūlyti teismui bendravimo su vaiku tvarkas, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvenimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016).
27. Ieškovė teismui įteiktu ieškiniu prašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią numatytas atsakovo bendravimas su vaiku savaitgaliais, Tėvo dieną, vaiko atostogų metu, aptartas bendravimas telekomunikacijų priemonėmis, informavimo apie negalėjimą bendrauti su vaiku sąlygos (žr. sprendimo 5 punktą). Atsižvelgdama į Tarnybos išvadoje pateiktus pasiūlymus koreguoti ieškovės nurodytą bendravimo tvarką, nustatant vaiko bendravimo sąlygas su atsakovu metinių švenčių metu bei darbo dienomis, tesimo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad bendravimo tvarkoje būtų numatyta, kad poriniais metais Šv. Kūčias ir Kalėdų pirmą dieną bei Šv. Velykas vaikas praleistų su ieškove, o neporiniais – su tėvu, o Kalėdų antrą dieną ir Naujuosius metus neporiniais metais vaikas praleistų su mama, poriniais – su tėvu, atsižvelgiant į vaiko norą, nes vaikas jau yra 7 metų ir į jo norą reikėtų atsižvelgti. Tačiau nemanė, kad tikslinga numatyti konkrečias bendravimo su vaiku sąlygas savaitės darbo dienomis, nes yra susiklosčiusi tokia praktika, kad atsakovas su vaiku darbo dienomis nebendrauja dėl to, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) ir darbo dienomis bendravimas yra nepatogus. Tačiau ieškovė neprieštaravo atsakovo ir vaiko bendravimui darbo dienomis, todėl siūlė numatyti, kad šalys gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. Taip pat ieškovė sutiko, kad tikslinga numatyti vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko intervalą. Pažymėtina, kad su Tarnybos išvada pateiktame specialisčių Tarnybiniame pranešime Dėl bendravimo su S. G. nurodyta, kad atsakovas sutinka su bendravimo tvarkos nustatymu.
28. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Todėl šalims išaiškinama teisė, atsiradus nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
29. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ieškovė neprieštarauja dėl tėvo bendravimo su vaiku, yra linkusi susitarti su atsakovo dėl bendravimo su vaiku, teismas tenkina ieškovės prašymą nustatyti jos nurodytą bendravimo tvarką su teismo posėdžio metu padarytais žodiniais patikslinimais, atsižvelgus į Tarnybos išvadoje nurodytus pasiūlymus. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas proceso šalių dispozityvumo principas, kuris yra būdingas privatinei teisei reiškia, kad ieškinio ar jo reikalavimų dalies patikslinimas ar pakeitimas yra principo civiliame procese įgyvendinimo išraiška, nes teisminis procesas ne tik prasideda, bet ir jo eiga priklauso nuo šalių ar vienos iš jų valios. Teismo vertinimu, ši nustatoma bendravimo tvarka yra optimali ir pakankama priemonė, nepažeidžianti šalių bei jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų bei sudaranti galimybę abiem tėvams bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal susiklosčiusias aplinkybes.
Dėl vaiko išlaikymo
30. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.
31. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas – išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis, pirmiausia, priklauso nuo tėvų susitarimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis), ir tik esant ginčui dėl išlaikymo pareigos vykdymo ar išlaikymo dydžio yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį (CK 3.194 straipsnis). Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
32. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
33. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
34. Ieškovė tiek ieškinyje, tie teismo posėdžio metu nurodė, kad iš atsakovo priteistina ½ dalis minimalios mėnesio algos suma, atskaičius jos gaunamus vaiko pinigus 85,75 Eur, iš viso 273,62 Eur, būtų pakankama sūnaus poreikiams patenkinti.
35. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, ieškovė dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir gauna apie 2 174,57 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių (apie 1 340,44 Eur atskaičius mokesčius), duomenys apie atsakovo pajamas nepateikti. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis šalių vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, o pagal VĮ ,,Regitra“ informacinės sistemos duomenis – ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis VW PASSAT, pirmos registracijos data 2008 metai, atsakovo vardu transporto priemonių įregistruota nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis (AIS) iš atsakovo, kaip skolininko vykdomos 2 vykdomosios bylos dėl baudų išieškojimo už administracinius teisės pažeidimus. Prie Tarnybos išvados pateiktame Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog bendravimo su specialistėmis telefonu metu atsakovas nurodė dirbantis neoficialiai ir gaunantis stabilias pajamas.
36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010;). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga (toliau – MMA) 2023 metais yra 840,00 Eur, apie 633,00 Eur atskaičius mokesčius. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), šiuo metu universalioji vaiko išmoka yra 85,75 Eur per mėnesį. Ieškovė patvirto, kad tokio dydžio išmoką vaikui ji gauna. Tokiu atveju vadovaujantis pagal teismų praktiką rekomenduotinu minimalų mėnesinės algos dydį atitinkančiu išlaikymu, kurio remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kiekvienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei, tenkanti minimali būtinųjų poreikių patenkinimui skiriama vaikui suma sudaro 273,62 Eur (633,00 Eur - 85,75 Eur : 2 = 273,62). Taip pat, kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Ieškovė nagrinėjamu atveju prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui pusės minimalios algos dydžio, atskaičius vaiko pinigus, išlaikymą.
37. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Todėl nagrinėjamoje byloje, ieškovė prašydama iš atsakovo priteisti minimaliems vaikų poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymo sumą, neturėjo pareigos pagrįsti prašomo išlaikymo dydžio įrodymo sampratą atitinkančiais faktiniais duomenimis.
38. Kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinio teismo praktikoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Šiuo atveju teismas turi neturi duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, atsakovas neturi nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, iš jo, kaip skolininko, vykdomi išieškojimai kreditoriams. Tačiau asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas vyras, todėl abu tėvai turi užtikrinti vaiko poreikius ir pagal bylos medžiagą, jie turi tokias galimybes. Šiuo atveju visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties (kad ši išlaikymo suma jam galėtų būti per didelė) vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.
39. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistinas periodinis išlaikymas po 273,62 Eur kasmėnesinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo lėšas sumokant iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas 10 d., išlaikymo sumas pervedant į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka (CK 3.190 straipsnis, 3.208 straipsnis).
40. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
41. CPK 3.200 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.
42. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2023 m. sausio mėnesio neteikia vaikui išlaikymo, todėl ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus naudai 1 368,10 Eur išlaikymo įsiskolinimą – už 5 mėnesius, skaičiuojant po 273,62 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d iki birželio 1 d.
43. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011). Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
44. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodė, kad su atsakovu skyrium gyventi pradėjo 2019 metais, buvo susitarę, kad atsakovas teiks vaikui 200,00 Eur dydžio kasmėnesinį periodinį išlaikymą. Iš pradžių atsakovas susitarimo iš dalies laikėsi, pervesdamas nereguliariai 150,00 – 200,00 Eur sumas, tačiau nuo šių metų sausio mėnesio išlaikymo vaikui iš viso nebeteikė. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2023 m. sausio mėnesio būtų pervedęs vaikui išlaikymui kokias nors sumas. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą pagrįstas. Kaip minėta, ieškovė nurodė, kad vaikas neturi padidintų poreikių, neįrodinėjo vaiko poreikių dydžio ir sutiko išlaikymo sumą skaičiuoti vadovaujantis minimalios algos dydžio vaiko išlaikymo kriterijumi, iš kurio būtų atskaičiuota vaikui išmokėta universalioji išmoka. Atitinkamai ieškovei neįrodinėjus didesnio išlaikymo sumų per įsiskolinimo skaičiavimo laikotarpį, išlaikymo įsiskolinimo suma skaičiuotina nuo minimalios algos dydžio, iš jos atėmus mokėtas vaikui išmokų sumas. Todėl iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. sudaro 1 368,10 Eur (273,62 Eur x 5 mėn).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
45. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos iš atskovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
46. Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 220,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimus nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką. Patenkinus šiuos ieškovės reikalavimus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 220,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio suma. Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas bei pridėjo šias išlaidas pagrindžiančius advokato išrašytas sąskaitas ir jų apmokėjimo bankinių pavedimų kopijas (DOK-184740). Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Iš viso iš atsakovo priteistina ieškovei 920,00 Eur (220,00 Eur + 700,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.
47. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštus reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl žyminis mokestis už šiuos reikalavimus priteistinas iš atsakovo. Už priteistą 273,62 Eur periodinį išlaikymą žyminis mokestis sudaro 74,00 Eur (273,62 Eur x 12 mėn. x 3 proc. X 75 proc.); už priteistą 1 368,10 Eur išlaikymo įsiskolinimą žyminis mokestis sudaro 31,00 Eur (1 368,10 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 105,00 Eur (74,00 Eur + 31,00 Eur) žyminio mokesčio suma.
48. Byloje taip pat patirtos bylinėjimosi išlaidos – dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 35,78 Eur ir priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. G. (A. G.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (ieškove) R. K., asmens kodas, (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo S. G. (S. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal kurią:
1. Atsakovas S. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. G. lyginių metų neporinių savaičių savaitgaliais, o nelyginių metų – porinių savaičių savaitgaliais, nuo penktadienio 17.00 iki 17.30 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų to savaitgalio sekmadienį į jo gyvenamąją vietą nuo 17.00 iki 17.30 val.
2. Poriniais metais Šv. Kūčias ir Kalėdų pirmą dieną bei Šv. Velykas vaikas praleidžia su motina R. K., o neporiniais – su tėvu S. G., Kalėdų antrą dieną ir Naujuosius metus neporiniais metais vaikas praleidžia su motina, poriniais – su tėvu, bendravimas nurodytomis dienomis vyksta atsižvelgiant į vaiko norą.
3. S. G. turi teisę bendrauti su vaiku savaitės dienomis, konkretų bendravimo laiką suderinęs su vaiko motina.
4. S. G. su nepilnamečiu vaiku A. G. turi teisę praleisti tą savaitgalį, kurį yra Tėvo diena (kiekvienų metų birželio mėnesio pirmąjį savaitgalį), jeigu pagal nustatytą tvarką ši diena ir nesutampa su S. G. bendravimo su sūnumi diena, atsakovui pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9.00 val. iki 9.30 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17.00 iki 17.30 val. Mamos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) sūnus praleidžia su motina R. K., jeigu pagal nustatytą tvarką ji ir nesutampa su R. K. bendravimo su sūnumi diena.
5. Atsakovas S. G. su sūnumi A. G. praleidžia jo moksleivių atostogas tokia tvarka: antrąją pusę sūnaus A. G. rudens atostogų, antrąją pusę Šv. Kalėdų atostogų, antrąją pusę žiemos atostogų, antrąją pusę pavasario atostogų, paimdamas sūnų A. G. pirmą tėvui numatytą vaiko atostogų dieną nuo 9.00 iki 9.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 17.00 iki 17.30 val.
6. Atsakovas S. G. su sūnumi A. G. praleidžia dvi savaites sūnaus vasaros atostogų, sūnaus atostogų laiką motina su tėvu turi suderinti ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki numatomų vasaros atostogų pradžios. Atostogoms tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną nuo 9.00 iki 9.30 val. ir grąžina paskutinę suderintą dieną nuo 17.00 iki 17.30 val. į jo gyvenamąją vietą.
7. Tuo atveju, jeigu S. G. neturi galimybės bendrauti su sūnumi A. G. ir pasiimti sūnaus numatytu/sutartu laiku dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, apie tai S. G. iš anksto (ne vėliau kaip prieš 2 dienas ir/ar nedelsdamas iš karto po tokių aplinkybių paaiškėjimo) skambučiu, SMS žinute informuoja vaiko motiną R. K..
8. Tuo atveju, jeigu S. G. pasimatymas ir bendravimas su sūnumi A. G. negalimas dėl vaiko ligos, ar kitų svarbių priežasčių, apie tai motina R. K. iš anksto (ne vėliau kaip prieš 2 dienas, ar nedelsdama iš karto po tokių aplinkybių paaiškėjimo) trumpąja žinute ir/ar skambučiu informuoja S. G..
9. S. G. ir sūnaus A. G. bendravimas telekomunikacijų priemonėmis yra neribojamas, atsižvelgiant į sūnaus mokymosi ir ugdymo procesą bei vaiko norą.
Priteisti iš atsakovo S. G. (S. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 273,62 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 62 ct) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. birželio 29 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas sumokant iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas 10 d., išlaikymo lėšas pervedant į R. K. sąskaitą AB Swedbank banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo S. G. (S. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 368,10 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 10 ct) išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę R. K., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo S. G. (S. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. K., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) naudai 920,00 Eur (devynis šimtus dvidešimt eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo S. G. (S. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 105,00 Eur (vieną šimtą penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo S. G. (S. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 35,78 (trisdešimt penkis eurus 78 ct) – už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.