- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-08-05
- Bylos Nr.
- 1-2164-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17466-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.9.4Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 69 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) Respublikos ir (duomenys neskelbtini) Federacijos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, teistas – 2025 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 5 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, skirta 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (įsiteisėjo 2025 m. vasario 21 d.)
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. K. tyčia sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 30 d., 23.00 val. iki 2024 m. gegužės 1 d., 1.00 val., daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su D. S. metu, tyčia ne mažiau dvejų kartų smogė jam rankomis, bei kojomis į galvos sritį, bei dūrė vieną kartą peiliu į pilvo sritį, padarydamas D. S. kiauryminę žaizdą pilvo sienoje, kuri tikėtina yra pjautinė-durtinė, atsiverianti į pilvo ertmę su kepenų sužalojimu, muštinę žaizdą kairio momens srityje, bei viršutinės lūpos sumušimą pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. S. sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
R. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad supranta yra kuo kaltinamas, prisipažįsta kaltę. Su drauge buvo prie baro (duomenys neskelbtini), draugo paprašė, kad jis palydėtų jį ir jo merginą iki namų, nes ji turėjo nakvoti pas jį. Ėjo link namų apie 22 val. vakaro. Eidami pro požeminę perėją sutiko 2 asmenis, kurie buvo išgėrę kaip ir jis. Jie jam pasiūlė išgerti. Jis pasakė, jog jie neturi kuo užsigerti, todėl nuėjo atnešti. Pakilo su drauge iki buto, bet suprato, jog yra per daug apsvaigęs, jeigu jo močiutė pamatytų, būtų blogai. Todėl nusprendė eiti atgal. Gėrė be užsigėrimo. Viskas buvo gerai, bet po to prie jo draugės pradėjo lysti nukentėjusysis. Draugė jam 2 kartus bandė paaiškinti, kad nelystų. Nukentėjusysis draugę lietė, už nelabai gražių vietų. Paprašė draugo, jog eitų su nukentėjusiuoju pakalbėti, jie pakalbėjo. Tada priėjo jis, ir prasidėjo muštynės. Kas buvo toliau nepamena. Atsimena, jog buvo laiptinėje savo namų ir kai važiavo su greitąją. Visi kartu gėrė litrą degtinės. Nukentėjusiajam sudavė vieną ar du kartus iš rankos, kažkiek kartų iš kojos ir viskas. Panaudojo peilį, bet neatsimena, jog panaudojo, vėliau sužinojo. Sutinka, jog galėjo nukentėjusiajam durti peiliu į pilvą. Neatsimena įvykio aplinkybių dėl alkoholio. Kitą dieną išmetė peilį į (duomenys neskelbtini) ežerą. Nepamena kaip jam buvo sužalota ranka, gali būti, jog susižalojo su peiliu darydamas dūrį. Sutinka su žala, žada ją atlyginti. Iš įvykio vietoje kartu buvusio draugo sužinojo, jog panaudojo peilį. Nežino ar nukentėjusysis jam padarė sužalojimus, neturi pretenzijų nukentėjusiajam dėl sužalojimų.
Nukentėjusysis D. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pateiktą civilinį ieškinį. Apie savaitę laiko patyrė sunkumus, nes negalėjo vaikščioti, skaudėjo. Liekamųjų reiškinių nepatyrė, psichologinių problemų neatsirado, reabilitacijos neturėjo. Tolimesnių operacijų numatyta nėra. Palaiko pateiktą civilinį ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamasis, jo gynėjas bei prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo R. K. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2025 m. sausio 28 d. įtariamojo R. K. apklausos protokole nurodyta, kad įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, jis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai bei apklausiamas įtariamuoju parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvių kalbą moka, mokosi (duomenys neskelbtini) įstaigoje. Tiksliai datos nepamena, bet gali būti įtarime nurodyta data 2024 m. balandžio 30 d./2024 m. gegužės 1 d. Buvo jau vėlus vakaras. Jis ėjo iš baro „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) namo, susitiko su K. U. ir draugu D. R.. Bare vartojo alkoholį. D. jį vedė namo, K. turėjo pas jį nakvoti. Einant (duomenys neskelbtini) per požeminę perėją susitiko su dviem nepažįstamais vaikinais. Jie jiems pasiūlė kartu išgerti, sutiko. Tuomet jie visi kartu nuėjo į kiemą prie jo namo, kur jis gyvena. Sėdėjo ant suoliuko, gėrė alkoholį. Vaikinų vardų nepamena. Jie buvo jauni, maždaug jo amžiaus. Tuomet vienu momentu dėl to, kad vienas iš vaikinų pradėjo kabinėtis prie jo panelės, jis jį pakvietė į šoną pakalbėti. Su vienu iš vaikinu nuėjo kelis metrus nuo suoliuko po medžiais. Jie apsižodžiavo ir tarp jų įvyko muštynės. Jis jam pirmas trenkė į veidą. Trenkė vieną smūgį. Tuomet jis ant jo užšoko, kokius tris kartus trenkė kumščiu jam į veidą. Nuo jo suduotų smūgių vaikinas parkrito ant žemės. Jis pradėjo jį spardyti kojomis. Matė, kad už jo buvo D. Jis nematė ar D. spyrė ant žemės gulinčiam vaikinui. Vienu momentu jis iš kelnių dešinės kišenės išsitraukė peilį. Peilį maždaug dvi savaitės iki įvykio nusipirko kioskelyje požeminėje perėjoje (duomenys neskelbtini), už 10 Eur. Peilis buvo juodas, tiek rankena, tiek geležtė iššokančia. Jis atsimena, kad jis nuspaudė mygtuką, kad peilio geležtė iššoktų. Nuo to momento, kas vyko toliau jis nebeatsimena, buvo labai girtas, norėjo labai miego. Vėliau jis pamena nuotrupom, kelis metrus kai ėjo iki laiptinės, kai gulėjo greitojoje, kai ėjo iš (duomenys neskelbtini) namo. Kaip jis dūrė minėtam vaikinui ir kur jis nepamena. Ryte pamatė, kad jo ranka supjaustyta, jis nepamena kaip ją susižeidė. Ryte pabudęs laiptinėje rado peilį. Jis buvo paslėptas (duomenys neskelbtini) aukšte. Matomai paslėpė pats. Rado jį savo slėptuvėje. Nepamena, ar peilis buvo kruvinas. Jis nepamena kada, bet kažkurią dieną peilį iš slėptuvės paėmė ir važiuodamas prie (duomenys neskelbtini) ežero, netoli žaidimų aikštelės metė į vandenį. Peilis įkrito į vandenį maždaug už 15 m. nuo kranto. Jis nenorėjo to vaikino žaloti, tyčia nežalojo, mano, kad dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo ir tuo metu buvusio stipraus girtumo jam tikriausiai prasidėjo baltoji karštinė. Jis nėra konfliktiškas žmogus. Stengiasi niekada nesivelti į konfliktus. Kodėl taip pasielgė minėtą naktį negali paaiškinti. Dėl to labai gailisi. (3 t., b. l. 1-3).
2025 m. sausio 28 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad įtariamasis R. K. parodė, kad sutinka atlikti parodymų patikrinimo atlikimo veiksmą adresu (duomenys neskelbtini), bei prie (duomenys neskelbtini) ež., esančio (duomenys neskelbtini), priešais (duomenys neskelbtini), namą. Įtariamasis R. K. parodė, kad jis tiksliai datos nepamena, bet gali būti įtarime nurodyta data 2024 m. balandžio 30 d./2024 m. gegužės 1 d. Buvo jau vėlus vakaras. Jis ėjo iš baro „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) namo, susitiko su K. U. ir draugu D. R.. Bare vartojo alkoholį. D. jį vedė namo, K. turėjo pas jį nakvoti. Einant (duomenys neskelbtini) per požeminę perėją susitiko su dviem nepažįstamais vaikinais. Jie jiems pasiūlė kartu išgerti, sutiko. Tuomet mes visi kartu nuėjo į kiemą prie jo namo, kur jis gyvena ((duomenys neskelbtini)). Sėdėjo ant suoliuko, gėrė alkoholį. Vaikinų vardų nepamena. Jie buvo jauni, maždaug jo amžiaus. Tuomet vienu momentu dėl to, kad vienas iš vaikinų pradėjo kabinėtis prie jo panelės, jis jį pakvietė į šoną pakalbėti. Su vienu iš vaikinu nuėjo kelis metrus nuo suoliuko po medžiais. Jie apsižodžiavo ir tarp jų įvyko muštynės. Tas vaikinas jam pirmas trenkė į veidą. Trenkė vieną smūgį. Tuomet jis ant jo užšoko, kokius tris kartus trenkė kumščiu jam į veidą. Nuo jo suduotų smūgių vaikinas parkrito ant žemės. Jis pradėjo jį spardyti kojomis. Matė, kad už jo buvo D. Jis nematė ar D. spyrė ant žemės gulinčiam vaikinui. Vienu momentu jis iš kelnių dešinės kišenės išsitraukė peilį. Peilį maždaug dvi savaitės iki įvykio nusipirko kioskelyje požeminėje perėjoje (duomenys neskelbtini), už 10 Eur. Peilis buvo juodas, tiek rankena, tiek geležtė. Peilis buvo iššokančia geležte. Jis atsimena, kad jis nuspaudė mygtuką, kad peilio geležtė iššoktų. Nuo to momento kas vyko toliau jis nebeatsimena, buvo labai girtas, norėjo labai miego. Vėliau jis pamena nuotrupom, kelis metrus kai ėjo iki laiptinės, kai gulėjo greitojoje, kai ėjo iš (duomenys neskelbtini) namo. Kaip jis dūrė minėtam vaikinui ir kur jis nepamena. Ryte pamatė, kad jo ranka supjaustyta, jis nepamena kaip ją susižeidė. Ryte pabudęs laiptinėje rado peilį. Jis buvo paslėptas (duomenys neskelbtini) aukšte. Matomai paslėpė pats. Rado jį savo slėptuvėje. Nepamena, ar peilis buvo kruvinas. Jis nepamena kada, bet kažkurią dieną peilį iš slėptuvės paėmė ir važiuodamas prie (duomenys neskelbtini) ežero, netoli žaidimų aikštelės (priešais (duomenys neskelbtini) namą) metė į vandenį. Peilis įkrito į vandenį maždaug už 15 m. nuo kranto (3 t., b. l. 4-15).
2024 m. gegužės 9 d. D. S. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. balandžio 30 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) stotelėje susitiko su draugu M. V. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena prie (duomenys neskelbtini) stotelės, tikslaus adreso nežino, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), kuris su savimi atsinešė 0,5 l „Lituanica“ degtinės. Su M. įsėdo į autobusą ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)( (duomenys neskelbtini) st.). Išlipę nuėjo į (duomenys neskelbtini) parką, kur, šalia „(duomenys neskelbtini)“ stotelės, išgėrė 0,5 l degtinės. Alkoholį vartojo iki kažkur 21 val. Baigus gerti butelį grįžo pas jį namo, adresu (duomenys neskelbtini) ir užsisakė papildomai alkoholio su pristatymu į namus. Sulaukus skambučio, kad jau atvyko užsakymas, išėjo į lauką atsiimti. Paėmė užsakymą, tai yra 1 l talpos degtinės „Finlandia“ butelį, ir nuėjo link „(duomenys neskelbtini)“ stotelės pasivaikščioti. Sėdėjo stotelėje, kalbėjosi ir vartojo alkoholį. Nusprendė grįžti namo apie 22.30 val. Grįžtant namo ėjo link požeminės perėjos kur pamatė kompaniją iš 3 asmenų (2 vaikinai ir mergina), kurių iš matymo anksčiau nėra matęs ir nepažįsta. Minėti asmenys ėjo iš stotelės, kur ką tik buvo atvykę į ją (duomenys neskelbtini) autobusu. Jie taip pat nusileido į požeminę perėją. Kai priėjo arti jų, jis pasiūlė prisijungti (tuo metu pamatė, kad jie taip pat yra vartoję alkoholio: kalbėjo nerišliai). Minėti asmenys sakė, kad neseniai vartojo alkoholinius gėrimus, galimai degtinę. Jie sutiko prie jų prisijungti, bet pasakė kad negali vartoti alkoholio be „Coca-colos“ ir pasiūlė nueiti link jų namų, esančių (duomenys neskelbtini) paimti užsigerti. Kaip suprato, minėtu adresu buvo vaikino, kurio socialinio tinklo Facebook profilis „(duomenys neskelbtini)“, namai. Kai atėjo prie namo, vienas iš vaikinų „(duomenys neskelbtini)“ bei mergina nuėjo namo paimti užsigerti, kitas liko su jais kieme. Išėjęs vaikinas „(duomenys neskelbtini)“ su panele grįžo greitai ir nieko neatnešė. Pasiūlė gerti be limonado, jie sutiko. Stovėjo, bendravo, išgėrinėjo. Tuo metu apsikeitė Facebook profiliais. Vienas iš vaikinų buvo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). Merginos Facebook profilis yra (duomenys neskelbtini). Jie klausinėjo, kuo jis užsiima, pasakė, kad lanko „(duomenys neskelbtini)“. Bendravo toliau, klausinėjo vieni kitų, ką veikia gyvenime, pažindinosi. Negali tiksliai pasakyti, bet jei gerai prisimena, tai draugiški pokalbiai vyko kažkur iki 23 valandos. Kai išgėrė daugiau, tolimesnius įvykius atsimena sunkiai. Prisimena tik tai, kad vienas iš vaikinų „(duomenys neskelbtini)“ pakvietė jį pakalbėti atokiau (už medžio). Toliau prisimena tik, kad atvyko greitoji med. pagalba ir, kad buvo visas kruvinas. Išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur jam buvo nustatytas pilvo sienos bei kepenų kiauryminis pažeidimas ir atlikta operacija (kepenų susiuvimas, pilvo ertmės plovimas ir drenavimas). Be to, juto stiprius galvos skausmus, tikėtina dėl sumušimo. Jam buvo susiųsta žaizda kairėje viršugalvio pusėje (minėta žaizda ir susiuvimas epikrizėje nepaminėti). Daugiau jokių kitų įvykio aplinkybių neprisimena, dėl kokių priežasčių ir kaip galėjo būti sužalotas nežino. Tačiau įtaria, kad sužalotas buvo galimai vieno ar abiejų iš minėtos 3 jam nepažįstamų asmenų kompanijos su kuriais tą vakarą leido laiką. Papildomai nori nurodyti, kad asmuo pasivadinęs socialiniame tinkle Facebook „(duomenys neskelbtini)“ buvo apsirengęs baltais marškinėliais ir galimai juodos spalvos liemene, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kitų požymių neatsimena. Mergina socialiniame tinkle Facebook pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ apie 170 cm. ilgų plaukų, buvo apsirengusi tamsiais drabužiais, liekno kūno sudėjimo, kitų požymių neatsimena. Kitas vaikinas (kurio duomenų nežino) buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, apie 180-185 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, daugiau požymių neįsidėmėjo. Jokio žodinio ar kitokio konflikto jiems išgėrinėjant kiek atsimena nebuvo. Su savimi įvykio metu jokių aštrių daiktų: peilių, žirklių ir t.t. neturėjo. Turėjo tik raktus nuo namų, pasą, laikrodį, nešiojamą garso kolonėlę ir elektroninę cigaretę. Kiek žino M. V. su savimi irgi neturėjo jokio aštraus daikto. Prie apklausos prideda dvi ekrano nuotraukos kuriose matomi „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ socialinio tinklo „Facebook“ profiliai su profilių nuotraukomis (1 t., b. l. 31-34).
2024 m. lapkričio 21 d. D. S. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad pagal šią ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo apklausiamas policijos pareigūnų 2024 m. gegužės 9 d., šie parodymai yra viskas ką jis atsimena apie įvykį. Į tyrėjo klausimą - iš trijų asmenų t. y. dviejų vaikinų ir merginos ar visi asmenys dalyvavo muštynėse? Neatsimena. Į tyrėjo klausimą kokioje vietoje jūs buvote sužalotas? Buvo sužalotas prie medžio, šalia namo, kuris yra (duomenys neskelbtini), tačiau nėra tikras, kad šis adresas tikslus. Į tyrėjo klausimą, kuris iš vaikinų pakvietė jį prie medžio pakalbėti? Šis vaikinas tai jo nurodytas (duomenys neskelbtini) naudotojas „(duomenys neskelbtini)“ pakvietė jį atokiau prie medžio pakalbėti. Apie ką kalbėjo neatsimena. Į tyrėjo klausimą ar tarp šio nurodyto vaikino „(duomenys neskelbtini)“ ir jūsų prie medžio įvyko koks nors konfliktas? Neatsimena. Į tyrėjo klausimą dėl kokios priežasties „(duomenys neskelbtini)“ pakvietė jūs paėjėti atokiau? Neatsimena. Norėtų papildyti, kad įvykio metu pas jį buvo laikrodis, mano, kad įvykio metu jis jam buvo nusegtas nuo rankos, kadangi po įvykio jam policijos pareigūnai gražino jo daiktus: kolonėlę ir raktus nuo namų, o laikrodžio nebuvo. Laikrodžio vertė 130 Eur. Laikrodžio įsigijimo dokumentus pateiks prie ikiteisminio tyrimo medžiagos vėliau. Modelio nepamena (1 t., b. l. 43-46).
2025 m. gegužės 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis D. S. iš jam pateiktų nuotraukų parodo, kad jam atrodo, kad nuotraukoje Nr. 2 matomas vaikinas yra tas, kuris socialiniame tinkle „Facebook“ pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ ir įvykio metu buvo jį nusivedęs prie medžio pašnekėti. Šį asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų ir nuotraukoje matomo nuspėjamo jaunesnio amžiaus. Tačiau nėra tikras ar tai tas pats asmuo (1 t., b. l. 35-42).
2024 m. gegužės 14 d. liudytojo M. V. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. balandžio 30 d. apie 18-19 val. prie (duomenys neskelbtini) degalinės (duomenys neskelbtini) mikrorajone susitiko su savo draugu D. S.. Tuo metu jau buvo nusipirkęs degtinės 0,5 litro „Lithuania“. Jie kartu nuėjo į (duomenys neskelbtini) ir vienoje iš ten buvusių pavėsinių vartojo degtinę. Išgėrus degtinės butelį nuėjo pas D. į namus adresu: (duomenys neskelbtini)(buto nežino). Ir būnant pas jį namuose jie paprašė vieno D. draugo, kad atvežtų jiems dar vieną degtinės butelį. Apie 22-23 val. jiems pas D. į namus jo draugas atvežė 1 litro talpos degtinę „Finlandia“. Tuomet jie kartu su D. išėjo į kiemą ir vaikščiodami po (duomenys neskelbtini)vartojo minėtą „Finlandia“ degtinės butelį. Eidami požemine perėja (duomenys neskelbtini), prie stotelės „(duomenys neskelbtini)“ sutiko 3 asmenų grupelę: 2 vaikinus ir vieną merginą. Pasiūlė jiems prisijungti prie jų kartu geriant degtinę. Jie sutiko, tačiau pasakė, kad be „zagirono“ (užsigėrimo) degtinės vartoti nenori. Todėl jie pasiūlė nueiti prie vieno iš minėtos grupelės asmenų namų pasiimti „zagirono“. Jiems nuėjus prie vieno iš minėtos grupelės asmenų namų adresu: (duomenys neskelbtini) vienas vaikinukas socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ (su (duomenys neskelbtini)) nuėjo į minėto namo vieną iš laiptinių, kur galimai buvo jo namai, paimti „zagirono“ tačiau labai greitai grįžo pranešdamas, kad namuose „zagirono“ nerado. Jam grįžus jie žaidimų aikštelėje priešais namą toliau vartojo degtinę „Finlandia“. Galbūt apie kažką šnekėjo, bendravo, tačiau apie ką nelabai prisimena. Tuo metu jau buvo apie 23-24 val. praėjus pusvalandžiui ar valandai nuo atėjimo į (duomenys neskelbtini) jiems visiems bebendraujant „(duomenys neskelbtini)“ ir D. S. tiesiog nuėjo prie vieno iš medžių buvusių žaidimų aikštelėje dviese atokiau pašnekėti. O jis liko kartu su mergina ir kitu vaikinu sėdėti ant suoliuko priešais žaidimų aikštelę. Jiems besėdint jis išgirdo muštynių garsus ir atsisukęs pamatė, kad D. S. guli ant žemės, o jį spardo „(duomenys neskelbtini)“. Pribėgo ir nustūmė „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet „(duomenys neskelbtini)“ jį puolė, jis jam rankos kumščiu sudavė į veidą bei tuomet prie „(duomenys neskelbtini)“ priėjo tas kitas vaikinas, kuris buvo su jais ir irgi jį puolė. Jis nubėgo atokiau gal per kelis kiemus, kol pamatė, kad jo nebesiveja ir palaukęs minutę-dvi grįžo prie D. S.. Minėtų asmenų grupelės buvusios su jais jau nebebuvo. D. visas buvo kraujo baloje. Jis nežinojo ką daryti, išsigando ir paskambino D. mamai, bei ėjo jos pasitikti, kad atvesti iki D.. Kol jis nuėjo pasitikti D. mamos kažkoks asmuo D. pastebėjo, priėjo prie jo ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Po to atvyko policija ir greitoji. D. išsivežė. Tų asmenų daugiau nebematė. Įvykio metu asmuo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ buvo apsirengęs tamsiomis kelnėmis, balta maikute su palmių atvaizdu ant jos, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, šviesių neilgų plaukų. Kitas vaikinukas buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, apie 170 cm. ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, labai trumpai kirptų plaukų, kitų požymių neįsidėmėjo, o mergina buvo apsirengusi tamsiais drabužiais apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 160 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsių, ilgų plaukų. Jiems visiems penkiems būnant kartu alkoholį vartojo visi vaikinai, mergina alkoholio nevartojo. Iš pažiūros daugiausiai pavartoję atrodė D. S. ir „(duomenys neskelbtini)“. Kiek prisimena „(duomenys neskelbtini)“ jo draugai jau tada nešė, vilko kai jie susitiko požeminėje perėjoje. Jis su savimi įvykio metu turėjo piniginę, telefoną. O D. su savimi turėjo garso kolonėlę, raktus ir telefoną. Kitų daiktų jie su savimi neturėjo. Kokiu daiktu buvo padurtas D. S. jis nežino, bet įtaria, kad tą daiktą su savimi turėjo „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 64-67).
2024 m. lapkričio 25 d. liudytojo M. V. papildomos apklausos nurodyta, kad papildomai norėtų parodyti, kad 2024 m. balandžio 30 d. apie 18-19 val. prie (duomenys neskelbtini) degalinės (duomenys neskelbtini) mikrorajone susitiko su savo draugu D. S.. Tuo metu jau buvo nusipirkęs degtinės 0,5 litro „Lithuania“. Jie kartu nuėjo į (duomenys neskelbtini) parką ir vienoje iš ten buvusių pavėsinių vartojo degtinę. Išgėrus degtinės butelį nuėjo pas D. į namus adresu: (duomenys neskelbtini) (buto nežino). Ir būnant pas jį namuose jie paprašė vieno D. draugo, kad atvežtų jiems dar vieną degtinės butelį. Apie 22-23 val. jiems pas D. į namus jo draugas atvežė 1 litro talpos degtinę „Finlandia“. Tuomet jie kartu su D. išėjo į kiemą ir vaikščiodami po (duomenys neskelbtini) vartojo minėtą „Finlandia“ degtinės butelį. Eidami požemine perėja (duomenys neskelbtini), prie stotelės „(duomenys neskelbtini)“ sutiko 3 asmenų grupelę: 2 vaikinus ir vieną merginą. Vienas vaikinas ir mergina, kitą vaikiną tempė ant pečių, nes vienas iš jų buvo labai girtas. Jis net nežino kodėl, jie su D. pasiūlė jiems prisijungti prie jų kartu išgerti. Jie sutiko, tačiau pasakė, kad be „zagirono“ (užsigėrimo) degtinės vartoti nenori. Todėl jie pasiūlė nueiti prie vieno iš minėtos grupelės asmenų namų pasiimti „zagirono“. Jiems nuėjus prie vieno iš minėtos grupelės asmenų namų adresu: (duomenys neskelbtini) vienas vaikinukas socialiniame tinkle „Facebook“ pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) nuėjo į minėto namo vieną iš laiptinių kur galimai buvo jo namai, paimti „zagirono“ tačiau labai greitai grįžo pranešdamas, kad namuose „zagirono“ nerado. Jis tiksliai žino, kad jis Facebook „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nes D. ir jis apsikeitė Facebook profilių duomenimis. Jam grįžus jie žaidimų aikštelėje priešais namą toliau vartojo degtinę „Finlandia“. Galbūt apie kažką šnekėjo, bendravo, tačiau apie ką nelabai prisimena. Tuo metu jau buvo apie 23-24 val. Jis buvo labai daug išgėręs, tačiau, jis matydamas, kad gali kilti problemų nustojo gerti. Kilti problemų, dėl to, kad D. išgėręs labai konfliktiškais ir tuo metu D. su tais asmenimis su kuriais vartojo alkoholį jau kalbėjo agresyviai. Matė, kad situacija kuo toliau tuo labiau darosi konfliktinė. Praėjus pusvalandžiui ar valandai nuo atėjimo į (duomenys neskelbtini) jiems visiems bebendraujant „(duomenys neskelbtini)“ ir D. S. buvo šiek tiek nuo jų atokiau, vienu momentu jie dviese tiesiog nuėjo prie vieno iš medžių buvusių žaidimų aikštelėje, dviese atokiau pašnekėti. O jis liko kartu su mergina ir kitu vaikinu sėdėti ant suoliuko priešais žaidimų aikštelę. Jiems besėdint jis išgirdo muštynių garsus ir atsisukęs pamatė, kad D. S. guli ant žemės, o jį spardo „(duomenys neskelbtini)“. Pribėgo ir nustūmė „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet „(duomenys neskelbtini)“ jį puolė, jis jam rankos kumščiu sudavė į veidą bei tuomet prie „(duomenys neskelbtini)“ priėjo tas kitas vaikinas, kuris buvo su jais ir irgi jį puolė. Jis taip pat jau tuomet buvo prie ant žemės gulinčio D. ir jį spardė. Jis nubėgo atokiau gal per kelis kiemus, kol pamatė, kad jo nebesiveja ir palaukęs minutę-dvi grįžo prie D. S.. Minėtų asmenų grupelės buvusios su jais jau nebebuvo. D. visas buvo kraujo baloje. Jis nežinojo ką daryti, išsigando ir paskambino D. mamai bei ėjo jos pasitikti, kad atvesti iki D.. Kol jis nuėjo pasitikti D. mamos. Kažkoks nepažįstamas vyras kruviną D. pastebėjo besiblaškantį kiemuose, priėjo prie jo ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Po to atvyko policija ir greitoji. D. išsivežė. Tų asmenų daugiau nebematė. Įvykio metu asmuo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ buvo apsirengęs tamsiomis kelnėmis, balta maikute su palmių atvaizdu ant jos, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, šviesių neilgų plaukų. Kitas vaikinukas buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, apie 170 cm. ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, labai trumpai kirptų plaukų, kitų požymių neįsidėmėjo, o mergina buvo apsirengusi tamsiais drabužiais apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 160 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsių, ilgų plaukų. Šie asmenys buvo ramūs, nekonfliktiški. Jei D. nebūtų sukėlęs konflikto mano, kad nieko ir nebūtų. Jiems visiems penkiems būnant kartu alkoholį vartojo visi vaikinai, mergina alkoholio nevartojo. Iš pažiūros daugiausiai pavartoję atrodė D. S. ir „(duomenys neskelbtini)“. Jis su savimi įvykio metu turėjo piniginę, telefoną. O D. su savimi turėjo garso kolonėlę, raktus ir telefoną. Kitų daiktų jie su savimi neturėjo. Kokiu daiktu buvo padurtas D. S. jis nežino, bet įtaria, kad tą daiktą su savimi turėjo „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 76-77).
2024 m. lapkričio 26 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad liudytojas M. V. adresu R., nurodė vietą prie (duomenys neskelbtini) degalinės adresu R., kurioje jie su nukentėjusiuoju D. S. vartojo alkoholį. (Nuotrauka Nr. 1 ir 2). Toliau liudytojas M. V. parodė „(duomenys neskelbtini)“ esantį (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kuriame pasak liudytojo, jie su D. S. vartojo alkoholį. (Nuotrauka Nr. 3). Toliau liudytojas M. V. nurodė, nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), kur parodė laiptinę, kur „R.“ ėjo atsinešti limonado (Nuotrauka Nr. 4). Po ko liudytojas M. V. nurodo vietą adresu (duomenys neskelbtini), kurioje jie su nukentėjusiuoju D. S., „R.“, bei dvejais kitais asmenimis vartojo alkoholį. (Nuotrauka Nr. 5). Parodė, kad praėjus pusvalandžiui ar valandai nuo atėjimo į (duomenys neskelbtini) jiems visiems bendraujant „(duomenys neskelbtini)“ ir D. S. buvo šiek tiek nuo jų atokiau, vienu momentu jie dviese tiesiog nuėjo prie vieno iš medžių buvusių žaidimų aikštelėje dviese atokiau pašnekėti. O jis liko kartu su mergina ir kitu vaikinu sėdėti ant suoliuko priešais žaidimų aikštelę. Jiems besėdint jis išgirdo muštynių garsus ir atsisukęs pamatė, kad D. S. guli ant žemės, o jį spardo „(duomenys neskelbtini)“. (Nuotrauka Nr. 6) Pribėgo ir nustūmė „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet „(duomenys neskelbtini)“ jį puolė, jis jam rankos kumščiu sudavė į veidą (Nuotrauka Nr. 8), bei tuomet prie „(duomenys neskelbtini)“ priėjo tas kitas vaikinas, kuris buvo su jais ir irgi jį puolė. Jis taip pat jau tuomet buvo prie ant žemės gulinčio D. ir jį spardė. Jis nubėgo atokiau gal per kelis kiemus, kol pamatė, kad jo nebesiveja ir palaukęs minutę-dvi grįžo prie D. S. (1 t., b. l. 78-85).
2025 m. gegužės 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas M. V. parodė, kad nuotraukoje Nr. 1 atpažįsta asmenį kuris įvykio metu kartu su D. S. buvo nuėjęs atskirai pabendrauti būnant (duomenys neskelbtini) kieme. Kuris įvykio metu spardė D. S. ir taip pat puolė jį. Šis asmuo įvykio metu buvo apsirengęs balta maikute su palmių atvaizdu. Šį asmenį atpažįsta pagal atlėpusias ausis ir bendrus veido bruožus, veido forma, akis (1 t., b. l. 68-75).
2024 m. gegužės 14 d. liudytojo D. R. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. vasarą, gali būti, kad apie gegužės mėnesio pradžią, buvo šilta. Jis buvo namie, apie 20 val., vakaro, nusprendė eiti sportuoti, susirašė su R. K.. Norėjo susitikti, kartu eiti sportuoti. Jis atvažiavo prie baro (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. R. buvo išgėręs, siūlė jam negert ir eiti su juo sportuoti. Bet jis toliau gėrė ir jo neklausė. Tuomet R. buvo jau stipriai apgirtęs. Su R. buvo ir R. panelė K. U., ji (duomenys neskelbtini). Kai jis atėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ jie buvo dviese. (duomenys neskelbtini) prie baro buvo apie porą valandų. Kai R. jau buvo labai girtas jie su K. pradėjo vesti jį link namų. Einant per požeminę perėją, kuri veda prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės sutiko du asmenis. Asmenys jam buvo nepažįstami. Jie juos užkalbino, vėliau pasiūlė išgerti. Tai buvo du vaikinai. Jie buvo maždaug jų amžiaus. Pasakė R., kad einam geriau, jie su K. nuves jį namo. Sutikti asmenys toliau siūlė išgerti. Jie galu gale sutiko, nors jis to nenorėjo. Nuėjo pas R. į kiemą. Kieme prie suoliukų vartojo alkoholį, buvo penkiese - R., K., jis, ir tie du sutikti vaikinai. Jis šiek tiek išgėrė. Tuomet vienu momentu vienas iš dviejų žmonių pradėjo priekabiauti prie K. R. pasakė jam, kad jis nelįstų. Tačiau vaikinas vis tiek lindo prie K. R. pakvietė tą vaikiną į šoną pakalbėti. Jie nuėjo apie 6-7 m. nuo suoliuko ant kurio sėdėjo. Tarp R. ir šio vaikino prasidėjo muštynės. Kai tas vaikinas gulėjo ant žemės jis prie jų pribėgo. R. jį daužė kumščiais. Jis pamatė, kad R. ranka padarė judesį, kuris buvo panašus į dūrį, smūgis buvo į pilvo sritį. Pamatė, kad pas R. kraujuoja rankos pirštas. Iš to, kad kraujavo R. ranka jis suprato, kad R. turi peilį ir greičiausiai dūrė tam vaikinui. Vaikinas nukrito ant žemės. Jis tuomet taip pat spyrė tam gulinčiam vaikinui į nugarą. Kai pamatė, kad R. ranka kraujuoja stipriai jie su K. pradėjo tempti R. į jo laiptinę. Nutempė R. į laiptinę. Nuėjo iki buto. Močiutė atidarė buto duris, tačiau R. nenorėjo įleisti į namus. Su K. R. nuvedė ant laiptų. Jis užmigo. Atėjo R. močiutė, davė jiems bintus. Jis paskambino greitajai ir pradėjo bintuoti R. ranką. Atvyko greitoji ir policija. Kur po įvykio dingo peilis jis nežino. Po to R. greitoji išvežė į ligoninę. Kai jis išėjo į lauką po to kai atvažiavo greitoji jis lauke pamatė, kad prie kito greitosios automobilio stovėjo tas vaikinas su kuriuo susimušė R.. Jis neatsimena ar muštynių metu jis bandė skirti R. ir tą vaikiną. Jis nežino, kodėl jis spyrė ant žemės gulinčiam vaikinui, jis susijaudino, išsigando, kad tarp R. ir to vaikino prasidėjo muštynės, iš tikrųjų nesuprato, ką daro ir nežino, kodėl jam spyrė. Prasidėjus muštynėms kažkuriuo metu tas kitas vaikinas pabėgo iš R. kiemo. Kiek jis pamena, to vaikino kuris mušėsi su R. vardas D., kito vardo jis neatsimena. Po įvykio su R. buvo susitikęs tik vieną kartą. Kaip jis suprato R. nelabai atsiminė tikslias muštynių aplinkybes, nes kaip ir minėjo jis buvo labai girtas. Iki greitosios automobilio R. nueiti negalėjo, jį nešė policijos pareigūnai. Konfliktas įvyko dėl to, kad D. kabinosi prie K., o R. ją bandė apginti (1 t., b. l. 93-94).
2025 m. kovo 26 d. liudytojo D. R. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad į tyrėjo klausimą, kur po įvykio dingo peilis, jis atsako, kad R. jam pasakė kur po įvykio padėjo peilį, jis jį įmetė į (duomenys neskelbtini). Kada jis tai padarė nesakė. Nesakė, kur prieš tai buvo paslėpęs peilį (1 t., b. l. 108-111).
2025 m. kovo 26 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad liudytojas D. R. parodė vietą kur „ant suoliukų“, adresu (duomenys neskelbitini), vartojo alkoholį su R. K., K. U. ir dviem nepažįstamais vyrais, kurių vienas vardu „D.“. Taip pat parodė vietą, apie 5-7 metrus nuo suoliukų šalia medžio, kur tarp „D.“ ir R. K. įvyko konfliktas. Taip pat parodė muštynių eigą ir laiptinę į kurią nutempė R. K. (1 t., b. l. 116-122).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:
1. D. S. nustatyta kiauryminė žaizda pilvo sienoje, kuri tikėtina yra pjautinė-durtinė, atsiverianti į pilvo ertmę su kepenų sužalojimu, muštinė žaizda kairio momens srityje, viršutinės lūpos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Kiauryminė žaizda tikėtina padaryta pjaunančių-duriančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, negalima atmesti, kad peiliu, kiti sužalojimai kietu buku daiktu (daiktais), neatmetama, kad ? smūginiu kieto buko daikto (daiktų) poveikiu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos Sužalojimas visumoje dėl kiauryminės pilvo sienos žaizdos su kepenų sužalojimu atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas). Muštinė žaizda kairio momens srityje ir viršutines lūpos sumušimas tiek kartu, tiek atskirai kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
2. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais.
3. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos D. S. rankomis, tačiau nėra būdingos savęs žalojimui ar griuvimui.
4. Ar sužalojimai galėjo būti padarytu užduotyje nurodytomis aplinkybėmis? Atsakyta išvados 1- ajame punkte.
5. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo (1 t., b. l. 55-56).
2025 m. kovo 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas iš pareigūno kūno kameros PSS-20240501-011851UTC+0300, jame matoma, kaip policijos pareigūnai atvažiuoja į daugiabučio namo kiemą ir prieina prie vaikino, apsirengusio mėlynos spalvos sportiniu nertiniu su gobtuvu, bei rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną, vaikino plaukai poilgiai (ikiteisminio tyrimo metu atsižvelgiant į policijos registruose esančias asmens nuotraukas nustatyta, kad tai nukentėjusysis D. S.). D. S. veidas sumuštas, matosi sudžiūvusios kraujo žymės. Policijos pareigūnas paklausia pastarojo „kas čia atsitiko“. D. S. atsako „nieko, nemušė“. Policijos pareigūnas paklausia - „kaip tai nemušė?“, „čia ką mušė? jus ar jus?“ prie D. S. stovi vaikinas su raudonu nertiniu, juodomis kelnėmis. (ikiteisminio tyrimo metu atsižvelgiant į policijos registruose esančias asmens nuotraukas nustatyta, kad tai liudytojas M. V.). Fone girdimas galimai mobiliojo ryšio telefone moters balsas, galimai D. S. motinos, kuri policijos pareigūnams paėmus ragelį prašo pasakyti adresą, nes ji neranda kiemo, kuriame yra jos sūnus. Policijos pareigūnas nurodo, kad adresas yra (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai nurodo, kad jie D. S. iškvies medikus. Policijos pareigūnas vėl klausia D. S. „kas sumušė?“. Pastarasis atsako, kad niekas jo nemušė. Tuomet policijos pareigūnas nueina į šoną, iki laiptinės, kur ant įėjimo laiptelių stovi vaikinas su mėlynomis kelnėmis ir bordiniu nertiniu su gobtuvu, trumpai kirptas (ikiteisminio tyrimo metu atsižvelgiant į policijos registruose esančias asmens nuotraukas nustatyta, kad tai liudytojas D. R.), bei mergina su juodu nertiniu, bei trumpais mėlynais džinsiniais šortais, (ikiteisminio tyrimo metu atsižvelgiant į policijos registruose esančias asmens nuotraukas nustatyta, kad tai liudytoja K. U.). Policijos pareigūnas klausia kas atsitiko, D. R. nurodo, kad įvyko muštynės, bei kad sumuštas jo draugas, įpjovė į pirštą. Policijos pareigūnas klausia - „tai čia jūs mūsų laukiat?“. D. R. atsako „mes jūsų laukiam“. Policijos pareigūnas klausia „o iš kur šitas sumuštas išlindo, ne pas jus buvo?“ D. R. kraipo galva. Policijos pareigūnas paragina ateiti pasižiūrėti. Policijos pareigūnai parodo D. S. ir paklausia „ne iš jūsų čia“? kas jūs sumušė?“ D. S. „ne mes tikrai. Atsipažino“. Policijos pareigūnas prieina prie atvažiavusių medikų, pasako, kad gatvėje rado sumuštą vyrą, paprašo, kad taip pat jį apžiūrėtų. Policijos pareigūnas kartu su D. R. ir K. U. nueina į laiptinę, klausia „o tai čia su peiliu puolė?“ D. R. atsako „jo gavo su peiliu“. Policijos pareigūnas klausia „o tai kur dabar tie kur su peiliu dūrė?“ D. R. atsako „Pabėgo“. Policijos pareigūnas „pašaliniai kokie?“ D. R. „Pirmą kartą matėm“. Policijos pareigūnas kyla liftu kartu su liudytojais. Pareigūnas klausia ar draugas išgėręs. D. patvirtina, kad išgėręs. Nurodo, kad draugas pilnametis, kad jam jau yra (duomenys neskelbtini) metų. Policijos pareigūnas su liudytojais išeina iš lifto, pakyla laiptais ir ant laiptų matomas miegantis vaikinas, apsirengęs baltais marškinėliais, bei juoda daigstyta pūsta liemene. Paklausia kuo miegantis vardu, D. R. nurodo, kad R. (ikiteisminio tyrimo metu atsižvelgiant į policijos registruose esančias asmens nuotraukas nustatyta, kad tai įtariamasis R. K.). Policijos pareigūnas bando jį pažadinti purtydamas petį, trindamas ausis. Prašo keltis. Matoma, kad vaikino kairė ranka aprišta tvarsčiais. Vaikinas nebunda, tik sujuda. Laiptinėje pasirodo kitas vyras, vyresnis su barzda. Policijos pareigūnas paklausia kad jis toks, jis nurodo, kad R. dėdė. Pareigūnas paprašo vyro nuvesti R. iki greitosios. Dėdė prieina prie miegančio R. K., pakelia už pažastų jį nuo laiptų. Pareigūnas paima pastarąjį iš vienos pusės, dėdė iš kitos, R. K. beveik neprabunda. Jie bando pastarąjį vesti iki greitosios. Eiti nepavyksta. Pareigūnas nusprendžia, kad jis paims už rankų, dėdė už kojų ir jie kartu R. K. išneš į lauką. Dėdė paima už vienos rankos, D. R. už kitos rankos, pareigūnas už kojų ir taip neša R. K. į lauką. Pranešę vieną aukštą žemyn pareigūnas per raciją paprašo, kad į laiptinę atsiųstų mediką, nes asmuo be sąmonės. Per raciją pareigūnas nurodo, kad čia reikės dar vieno ekipažo, nes yra durtinė žaizda. Pareigūnas paprašo palaukti, o pats bėga į lauką. Pribėga prie greitosios ir sako, kad laiptinėje dar vienas be sąmonės. Paklausia medikų ar D. S. į pilvą padurtas. Jam medikai atsako, kad taip. Paprašo medikų pakviesti dar vieną ekipažą, nes laiptinėje be sąmonės su durtine, bet ten ranka. D. S. policijos pareigūnui pasakė, kad jį padūrė adresu (duomenys neskelbitini), atėjo link jo. Pareigūnas grįžta atgal pas laiptinėje gulintį R. K.. Per raciją nurodo, kad nukentėjusysis pasakė, kad tie su peiliais yra (duomenys neskelbitini). Viešoj vietoj, kažkur kiemuose. Grįžęs į laiptinę pareigūnas mato, kad R. K. vis dar miega. Paklausia ar jis neatsigavo. Pasako, kad jis kvėpuoja. Dėdė patvirtina, kad kvėpuoja. Paklausia kiek metų, dėdė atsako, kad (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas pasako palaukti laiptinėje, kad atvažiuoja kitas ekipažas, kad yra ne vienas padurtas, kad kitas padurtas į pilvą, bei nubėga laiptais į lauką. Prieina prie greitosios automobilio, bendrauja su D. S., tikslinasi informaciją, kur tiksliau jį padūrė. D. S. nurodo, kad (duomenys neskelbitini), parkelyje, tamsiai apsirengę. D. S. nurodo, kad tai įvyko prie „(duomenys neskelbtini)“. Gydytojas bintuoja D. S. galvą ir paprašo patylėti. Pareigūnas toliau tikslinasi informacija. Policijos pareigūnas paklausia ar jis atpažins, pastarasis patvirtina, kad taip. Pareigūnas grįžta į laiptinę, kur guli R. K. ir tikslinasi kaip atrodė šios kompanijos užpuolikai. Niekas jam į klausimą neatsako. Policijos pareigūnas pasako, kad anam daugiau kliuvo, kad perpjautas pilvas ir sumušta galva. R. K. guli be sąmonės. Pareigūnas sako, kad reikia kažkaip jį prikelt. Paklausia koks jo vardas. Dėdė atsako R. K.. D. R. paduoda pareigūnui R. K. pasą. Pareigūnas nusirašo duomenis ir išbėga atgal į lauką (1 t., b. l. 15-18).
II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
BK 135 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
Nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį tada, kai, be kitų faktinių bylos aplinkybių, nustatomas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas arba susargdinimas. Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. sakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-10-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-489/2020).???
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teisme savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, jog apie 22 val. eidami su draugais namo pro požeminę perėją ir sutiko du neblaivius asmenis, kurie jam pasiūlė išgerti. Kadangi asmenis neturėjo kuo užsigerti jis su drauge nuėjo atnešti. Supratęs, jog yra apsvaigęs, nenorėjo, jog tai pamatytų močiutė, nusprendė eiti atgal. Visi kartu gėrė litrą degtinės be užsigėrimo. Viskas buvo gerai iki kol prie jo draugės pradėjo lysti nukentėjusysis, o į draugės pastabas nereagavo. Paprašė draugo, jog eitų su nukentėjusiuoju pakalbėti, jie pakalbėjo, po to priėjo jis, ir prasidėjo muštynės. Nukentėjusiajam sudavė vieną ar du kartus iš rankos, kažkiek kartų iš kojos. Sutinka, jog panaudojo peilį ir dūrė su peiliu nukentėjusiajam, tačiau šių aplinkybių tiksliai neatsimena dėl vartoto alkoholio. Kitą dieną išmetė peilį į (duomenys neskelbtini) ežerą. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tapačias įvykio aplinkybes, tik tvirtino, kad su D. S. nuėjo kalbėtis pats, o ne draugas.
Kaltinamojo kaltę padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jo pačio prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusysis D. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog grįžtant namo ėjo link požeminės perėjos kur pamatė kompaniją 3 asmenų. Priėjus arčiau, matė, jog asmenys yra neblaivus. Asmenų kompanija sutiko prie jų prisijungti, bet pasakė, jog negali vartoti alkoholio be gaivaus gėrimo ir pasiūlė nueiti link jų namų, vaikino, kurio socialinio tinklo Facebook profilis „(duomenys neskelbtini)“, esančių (duomenys neskelbtini), paimti užsigerti. Vaikinas „(duomenys neskelbtini)“ bei mergina grįžo greitai, nieko neatnešė. Stovėjo, bendravo, išgėrinėjo, apsikeitė socialinio tinklo „Facebook“ profiliais. Draugiški pokalbiai vyko iki 23 valandos. Detalesnių įvykio aplinkybių dėl sukeltų sužalojimų aplinkybių, D. S. neprisimena dėl suvartoto alkoholio kiekio bei patvirtino, jog jokio žodinio konflikto išgėrinėjant nebuvo. Visgi nukentėjusiojo teigimu pasikalbėti jį atokiau (už medžio) kvietė kaltinamasis R. K., todėl D. S. įsitikinimu jis galėjo būti sužalotas prie medžio, šalia namo, kuris yra (duomenys neskelbtini).
Tai, jog kaltinime minimu laiku ir dieną prieš D. S. buvo atlikti smurtiniai veiksmai, patvirtina 2025 m. kovo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas. Pareigūno kūno kameros vaizdo įraše pavadinimu PSS-20240501-011851UTC+0300, nukentėjusysis D. S. policijos pareigūnams nurodo, kad jį padūrė adresu (duomenys neskelbitini) (apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog galėjo būti sužalotas prie medžio, šalia namo, kuris yra (duomenys neskelbtini)).
Aplinkybę, jog kaltinamasis R. K. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. S. sveikatą neginčytinai patvirtina liudytojų M. V. ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
M. V. ir D. R. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes vykusias iki smurtinio konflikto tarp kaltinamojo ir D. S.. Liudytojo M. V. teigimu D. S. buvo išgėręs, labai konfliktiškais ir su kaltinamuoju bei jo draugais kalbėjo agresyviai, situacija darėsi konfliktinė. Praėjus pusvalandžiui ar valandai nuo atėjimo R. K. ir D. S. nuėjo prie medžių atokiau pasikalbėti, jis liko kartu su mergina (byloje nustatyta, kaip K. U.) ir kitu vaikinu (liudytoju ir D. R.). Po to, išgirdo muštynių garsus. Atsisukus pamatė, jog D. S. guli ant žemės, o jį spardė R. K.. Liudytojas pribėgęs ir nustūmė kaltinamąjį, tačiau šis jį puolė, jis jam rankos kumščiu sudavė į veidą, priėjęs kitas vaikinas jį irgi puolė. Vaikinai buvo prie gulinčio D. S. ir jį spardė. M. V. nubėgo atokiau, kol pamatė, jog jo nebesiveja. Grįžęs prie D. S., pamatė, jog jis yra kraujo baloje, o kaltinamojo ir jo draugų nebebuvo.
Liudytojas D. R. patvirtino kaltinamojo išreikštą poziciją, jog konfliktas įvyko po to kai nukentėjusysis pradėjo elgtis nederamai su R. K. drauge K., o į žodines kaltinamojo pastabas nereagavo. R. K. pakvietė D. S. pakalbėti, jie nuėjo apie 6-7 m. Tarp asmenų įvyko muštynės. Kaltinamasis D. S. daužė kumščiais. Liudytojas matė, kaip R. ranka padarė judesį panašų į dūrį, į pilvo sritį. Vaikinas nukrito ant žemės. R. K. pirštas kraujavo, tuomet suprato, jog kaltinamasis turi peilį ir greičiausiai dūrė nukentėjusiajam. Be to, kaltinamasis po kurio laiko D. R. pranešė, jog po įvykio turėtą peilį įmetė į (duomenys neskelbtini) ežerą.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose D. S. ir liudytojas M. V. iš jiems pateiktų nuotraukų atpažino asmenį Nr. 1 (atpažįstama kaip R. K.), kuris įvykio metu nusivedė nukentėjusįjį prie medžio pakalbėti ir vėliau spardė.
M. V. ir D. S. parodymai iš esmės patvirtina tą pačią aplinkybę, jog po to kai R. K. ir D. S. išėjo pasikalbėti atokiau tarp asmenų įvyko smurtinis konfliktas, po kurio nukentėjusysis buvo kruvinas ir kraujavo. Tai, jog nukentėjusysis buvo mušamas patvirtino abu liudytojai, o aplinkybę apie peilio panaudojimą patvirtino liudytojas D. R., kuris yra kaltinamojo draugas ir neturi priežasčių pastarojo apkalbėti. Aplinkybę, kad R. K. konflikto metu panaudojo peilį patvirtina ir tai, kad jo ranka po įvykio buvo sužalota ir turėjo pjautinių žaizdų (atlikdamas dūrį peiliu kaltinamasis galėjo ir pats susižaloti). Taigi kaltinime minimi sunkaus sveikatos sutrikdymo padariniai D. S. atsirado po R. K. smurtinių veiksmų.
Tai, jog konflikto metu dėl panaudoto peilio D. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). D. S. nustatyta kiauryminė žaizda pilvo sienoje, kuri tikėtina yra pjautinė-durtinė, atsiverianti į pilvo ertmę su kepenų sužalojimu, muštinė žaizda kairio momens srityje, viršutinės lūpos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Kiauryminė žaizda galimai padaryta pjaunančių-duriančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, galimai peiliu. Dėl kiauryminės pilvo sienos žaizdos su kepenų sužalojimu vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Iš aptartų įrodymų teismui nekyla abejonių, kad tarp R. K. konflikto metu panaudoto fizinio smurto (kurio metu buvo panaudotas peilis) ir tarp nukentėjusiajam atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nevienkartinis R. K. smūgių sudavimas D. S., suduotų smūgių mechanizmas nukentėjusiajam (kumščiu, kojomis, peiliu), sudavimų vieta (veidas, galvos sritis ir pilvo sritis) neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suvokė, kad, suduodamas nukentėjusiajam į veidą, spirdamas kojomis, durdamas peiliu, kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad tokie jo veiksmai neišvengiamai sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą ir to norėjo, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo sužalojimo laipsnio ir jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai (sveikatos sutrikdymai), t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
R. K. nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį ir yra tinkamai kvalifikuota.
Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog R. K. laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 30 d., 23.00 val. iki 2024 m. gegužės 1 d., 1.00 val., daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su D. S. metu, tyčia ne mažiau dvejų kartų smogė jam rankomis, bei kojomis į galvos sritį, bei dūrė vieną kartą peiliu į pilvo sritį, padarydamas D. S. kiauryminę žaizdą pilvo sienoje, kuri tikėtina yra pjautinė-durtinė, atsiverianti į pilvo ertmę su kepenų sužalojimu, muštinę žaizdą kairio momens srityje, bei viršutinės lūpos sumušimą pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. S. sveikatą.
III. Bausmės skyrimo motyvai
BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Teismas, skirdamas bausmę R. K., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis).
Byloje R. K. neblaivumas alkoholio kiekio matuokliu nustatytas nebuvo, nes atvykus policijos pareigūnams iš karto nebuvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką galėjo padaryti jis. Pareigūnai buvo suklaidinti (tiek nukentėjusiojo teiginių, tiek liudytojų), kad nusikalstamą veiką galėjo padaryti kiti pašaliniai asmenys. Kadangi R. K. policijos pareigūnams atvykus, buvo be sąmonės, jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Kaltinamasis nebuvo sulaikytas įvykio dieną. Pats kaltinamasis, liudytojai ir nukentėjusysis nurodė, kad R. K. vartojo alkoholį, buvo labai neblaivus. Iš nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų nustatyta, kad R. K. buvo toks girtas, kad jo draugams reikėjo jį tempti, nešti. Į įvykio vietą atvykusių pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kad R. K. guli namo laiptinėje ant laiptų be sąmonės ir miega. Pareigūnui pradėjus žadinti R. K. jis reaguoja (mojuoja rankomis), bet neprabunda. Asmenį pareigūnams ir kaltinamojo artimiesiems tenka nešti iki greitosios pagalbos automobilio. Darytina išvada, kad R. K. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-516/2014, 2K-49-693/2019, 2K-49-495/2022). Sunkinančiai aplinkybei pripažinti, svarbu nustatyti, kad apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad veiką kaltinamasis padarė apsvaigimo įtakoje. Kaltinamasis pradėjo smurtinį konfliktą galimai dėl to, kad gynė savo merginos garbę ir orumą, tačiau pasirinktas būdas ir priemonės buvo neproporcingos. Apie kaltinamojo apsvaigimą nurodė liudytojai, nukentėjusysis bei pats kaltinamasis, kad buvo toks neblaivus, kad neatsimena dalies esminių įvykio aplinkybių. R. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio dar prieš susiformuojant tyčiai nusikalsti ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui. Tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių tikslų kaltinamojo apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį, nepaneigia išvados, dėl jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo.
Taigi R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, jog jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. R. K. nedirbantis, (duomenys neskelbtini), veikos padarymo metu buvo neteistas. Nuosprendžio priėmimo metu teistas vieną kartą už nedidelės vertės svetimo turto vagystes, nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu. Nusikalstamos veikos, už kurias R. K. buvo nuteistas ankstesniu nuosprendžiu, padarytos iki šiame nuosprendyje analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo (3 t., b. l. 28-30). Baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transporto be bilieto, alkoholinių gėrimų viešoje vietoje vartojimą. Paskutinį kartą baustas už važiavimą be bilieto 2024 m. lapkričio 20 d., baudos sumokėtos (3 t., b. l. 196-199). R. K. negydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje nurodyta, kad R. K. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 68).
BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. K. už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas yra artimas sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Taigi atsižvelgiant į R. K. asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą R. K. skirtina 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į bausmę įskaitytinas R. K. laikiname sulaikyme nuo 2025 m. sausio 27 d. 13.30 val. iki 2025 m. sausio 28 d. 13.35 val. išbūtas laikas (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Iš bylos duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendis, kuriuo R. K. nuteistas už dviejų baudžiamųjų nusižengimų (BK 178 straipsnio 4 ir 5 dalis), nesunkaus nusikaltimo (BK 140 straipsnio 2 dalis), apysunkio nusikaltimo (187 straipsnio 2 dalis) padarymą ir jam paskirta subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri yra įsiteisėjusi ir vykdoma, todėl minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme.
Kadangi šiame nuosprendyje analizuojamos nusikalstamos veikos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos padarytos iki šių galutinių sprendimų priėmimo, bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis. Šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartimi paskirtos bausmės bendrinamos taikant kaltinamajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys). Sprendžiant dėl pridedamos bausmės dalies, teismas atsižvelgia į bausmės individualizavimui reikšmingas ir R. K. charakterizuojančias aplinkybes. Taigi prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedama švelnesnė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalis – 1 metai laisvės apribojimo. Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį, viena laisvės atėmimo diena prilyginama trims laisvės apribojimo dienoms, todėl 1 metų laisvės apribojimo bausmės dalis prilyginama 4 mėnesiams laisvės atėmimo (12/3=4). Taigi galutine subendrinta bausme R. K. skirtina 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į paskirtą bausmę įskaitytina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis bei įskaitytas laikotarpis.
Valstybinis kaltintojas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad nėra sąlygų švelninti bausmę R. K. ir prašė kaltinamajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti realiai, netaikant bausmės vykdymo atidėjimo.
Baudžiamasis įstatymas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmės rūšį ar mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio nuostatų taikymo pagrindų R. K. atžvilgiu nenustatyta.
BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.
Nuo 2025 m. vasario 1 d. BK 75 straipsnio redakcija pasipildė ketvirta dalimi, kurioje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2024 m. balandžio 25 d. Įstatymas Nr. XIV-2573).
BK 75 straipsnio 5 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 75 straipsnio 4 dalyje bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokių aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025 31 punktą).
Atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, mąstą ir pavojingumą, kaltininko elgesį po veikos padarymo – sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas vienu trauminiu poveikiu, tai yra vienu veiksmu, veikiant neapibrėžta tiesiogine tyčia. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, negalima teigti, kad kaltinamasis iš anksto planavo smurtauti prieš nukentėjusįjį. Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad R. K. neteisėtą elgesį iš dalies galėjo paskatinti ir paties D. S. elgesys, kai jis netinkamai elgėsi su R. K. mergina, dėl to kaltinamasis reikšmingoje alkoholio įtakoje neadekvačiai sureagavo į situaciją. Po įvykio nukentėjusiajam nenurodžius, kad jį sužalojo R. K., įtarimai pastarajam pareikšti tik 2025 m. sausio 28 d., su pareikštu įtarimu kaltinamasis sutiko, kaltę pripažino, teisme kaltinamasis nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo, apgailestavo dėl savo veiksmų ir sukeltų padarinių, sutiko atlyginti žalą; kaltinamojo asmenybę, jog yra labai jauno amžiaus – (duomenys neskelbtini) metų, veikos padarymo metu neteistas; nuosprendžio priėmimo metu teistas vieną kartą. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nurodė savo tokio ydingo elgesio priežastis. Teigė, kad po tėvo mirties labai išgyveno ir tuo laikotarpiu piktnaudžiavo alkoholiu, buvo susidėjęs su bloga kompanija. Po šiame nuosprendyje analizuojamo įvykio savo elgesį pakeitė, alkoholio nebevartoja, mokosi, savo ankstesnį elgesį vertina neigiamai. Aplinkybes apie R. K. teigiamus elgesio pokyčius patvirtina ANR registro duomenys, kuriuose užfiksuota, kad po analizuojamo įvykio iš esmės jokių administracinių nusižengimų per vienerių metų laikotarpį nepadarė (išskyrus 2024 m. lapkričio mėnesį užfiksuotas važiavimas be bilieto, bauda sumokėta). Tai leidžia manyti, kad R. K. suprato savo neigiamo elgesio pasekmes, padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, todėl ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylą nagrinėjant teisme buvo kreiptasi į Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrių dėl R. K. socialinio tyrimo išvados pateikimo. Išvadoje nurodoma, kad asmuo suvokia savo neteisėtų veiksmų pasekmes, jų nėra linkęs minimalizuoti. Geba įžvelgti nusikaltimo rimtumą bei gilumą, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos prisiima. Kriminaliniam elgesiui įtakos galėjo turėti sudėtinga vaikystė. Minėtoje išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai, jog R. K. šiuo metu turi gyvenamąją vietą, mokosi (duomenys neskelbtini) profesiją dieniniame skyriuje, pagal vidurinio ugdymo programą bei formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti. Turi tvirtus ir palaikančius ryšius su partnere, bendrauja su jį globojančia močiute (3 t., b. l. 158-170).
Kaip buvo minėta, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kas suponuoja išvadą, kad teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje arba spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi atsižvelgti ne tik į BK nustatytus bausmės skyrimo reikalavimus, bet ir įvertinti, ar paskirta bausmė atitinka protingumo, proporcingumo ir teisingumo principus. Teismo vertinimu realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas, net ir iš dalies atidedant bausmės vykdymą, nagrinėjamu atveju R. K. atžvilgiu, būtų per griežtas, neproporcingas ir būtų iš esmės įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Net ir trumpalaikis izoliavimas nuo visuomenės šiuo atveju neabejotinai neigiamai paveiktų jaunos R. K. asmenybės formavimąsi. Manytina, kad paskyrus bausmės vykdymo atidėjimą, kaltinamasis, kuris yra jauno amžiaus, turės galimybę socializuotis nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės ir tokiu būdu bus greičiau pasiekta bausmės prevencinė bei socialinė paskirtis, kurioms šiuo atveju turi būti suteikiama pirmenybė. Todėl, teismas konstatuoja, kad R. K. tikslinga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 75 straipsnio 4 dalies nuostatas ir šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra (pirmus 18 bausmės vykdymo atidėjimo mėnesių).
- pradėti dirbti arba mokytis (tęsti darbą arba mokslą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas);
- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);
- per pirmus 12 bausmės vykdymo atidėjimo mėnesių sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).
BK 75 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2,3 ir 4 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. BK 67 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pilnamečiam asmeniui <...> atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga R. K. įpareigoti atlyginti padarytą žalą. Tokią pareigą numato BK 69 straipsnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas. BK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Nusikalstamais R. K. veiksmais nukentėjusysis D. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą (4000 Eur), o civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa dėl D. S. padarytų sužalojimų patyrė gydymo išlaidas (7255,40 Eur), kas laikytina turtine žala. Teismo vertinimu baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas padės įgyvendinti bausmės vykdymo atidėjimo institutu siekiamus tikslus ir taip pat užtikrins nukentėjusiojo ir civilinės ieškovės turtinius interesus. R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam D. S. (4000 Eur) ir ne mažiau kaip pusę (3627,70 Eur) priteistos turtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai, kuriuos jis turi įgyvendinti per 2 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
IV. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai
Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai – Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Nuo 2025 m. liepos 1 d. Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos sujungtos į vieną juridinį asmenį)) civilinis ieškinys dėl 7255,40 Eur turtinės žalos atlyginimo už D. S. gydymo išlaidas (Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą dėl D. S. gydymo) ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (3 t., b. l. 140) (nutarimas pripažinti civiliniu ieškovu rašytinėje bylos medžiagoje nepridėtas, bet yra elektroninėje bylos formoje (el. 1 t. b. l. 77-79), nukentėjusiojo D. S. atstovo advokato R. K. civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (4 t., b. l. 46-49).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Valstybinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytas turtinės žalos dydis Valstybinės ligonių kasos patirtas išlaidas ir civilinis ieškovas pateikė padarytą žalą patvirtinančius dokumentus (3 t., b. l. 142). Valstybinė ligonių kasa grįsdama civilinio ieškinio dydį pateikė gydymo paslaugų apskaitos išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad paslaugų suteikimo data buvo nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gegužės 6 d. Paslaugos pavadinimas Pilvo ertmės procedūros, atliekamos dėl dauginių sunkių traumų. Pagrindinė diagnozė – vidutinis kepenų įplyšimas. Kompensuota suma 7255,40 Eur. Teismas konstatuoja, kad Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys (dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos sukeltų sužalojimų, nukentėjusiajam buvo būtinas gydymas), todėl civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui minėta 7255,40 Eur suma priteistina iš kaltinamojo R. K..
Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašo priteisti penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, Valstybinei ligonių kasai iš R. K. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo D. S. atstovas advokatas R. K. bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje teigiama, kad kaltinamojo veiksmai ir dėl jų atsiradusios pasekmės nukentėjusįjį labai paveikė emociškai. Po užpuolimo D. S. patyrė emocinį sukrėtimą ir šoką. Nukentėjusiajam peiliu buvo sužalotas gyvybiškai svarbus organas – kepenys. Ši aplinkybė verčia nerimauti ar įvykio metu patirtos pasekmės neturės neigiamos įtakos sveikatai ateityje. Kadangi buvo užpultas ir sužalotas viešoje vietoje, pargriautas ant žemės, spardomas, patyrė fizinį skausmą, pasijuto pažemintas. Akivaizdžiai matomi sužalojimai (žaizdos ant galvos ir veido) kėlė nepatogumų. Akivaizdu, kad įvykis smarkiai pakeitė nukentėjusiojo gyvenimą, buvo sutrikdytas įprastinis gyvenimo ritmas, padidėjo nerimas ir dirglumas, atsirado baimė ir nesaugumo jausmas. Visa tai sąlygoja psichologinį diskomfortą.
Nukentėjusysis D. S. teisiamojo posėdžio metu palaikė atstovo pareikštą civilinį ieškinį. Nurodė, kad po įvykio buvo sunku, skaudėjo, apie savaitę negalėjo vaikščioti. Neatsimena kiek laiko truko gydymas. Nepatyrė liekamųjų reiškinių, daugiau operacijų nenumatyta, reabilitacijos neturėjo, dėl įvykio neatsirado psichologinių problemų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).
Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis yra skirtingas ir svyruoja nuo 1 449 Eur iki 23000 Eur, kadangi didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-181/2010, Nr. 2K-370/2012, Nr. 2K-195/2014, Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-300-222/2017; Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-550-397/2023). Analizuojant naujausią teismų praktiką dėl durtinių, pjautinių, kiauryminių žaizdų sukėlimo matyti, jog priteisiami neturtinės žalos dydžiai yra įvairus, atsižvelgiama ne tik į sužalojimų pobūdį, bet ir liekamuosius reiškinius, gijimo sudėtingumą ir kitas aplinkybes. Pavyzdžiui padaryta akla durtinė pjautinė žaizda juosmens dešinėje su liemens tiesiamojo, kvadratinio juosmens raumenų pažeidimu bei kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą nugaros kairėje su mentės lūžiu, kairio VI šonkaulio nugarinio galo lūžiu, lydimos oro ir kraujo susikaupimui kairėje krūtinplėvės ertmėje, priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nuosprendis byloje Nr. 1-246-1049/2023), aktualioje teismų praktikoje nukentėjusiajam padaryta durtinė – pjautinė kiauryminė žaizda pilvo kairėje su plonosios žarnos sužalojimu, priteista 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-170-954/2025), padaryta durtinė pjautinė krūtinės ląstos pusės kiauryminė (įsiskverbianti) žaizda su kraujavimu į krūtinplėvės kairės pusės ertmę, priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 5 d. nuosprendis byloje Nr. 1-68-885/2024), padaryta durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje su širdies kairio skilvelio sienelės kiauryminiu pažeidimu, sukėlusį kraujo susikaupimą širdiplėvės ertmėje ir širdies tamponadą krauju, priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nuosprendis byloje Nr. 1-26-616/2022), padaryti odos nubrozdinimai veide, nosies kaulų lūžiai, dešinės akies sužalojimas, pasireiškęs kraujosruva ir kiaurymine žaizda akies obuolio junginėje, krauju priekinėje kameroje ir stiklakūnyje, viršutinio tiesiojo akies raumens plyšimu bei dėl to visišku dešinės akies regos netekimu, priteista 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nuosprendis byloje Nr. 1-183-312/2023).
D. S. patirtų sužalojimų mastą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje konstatuota nukentėjusiajam padaryta kiauryminė žaizda pilvo sienoje, kuri yra pjautinė-durtinė, atsiverianti į pilvo ertmę su kepenų sužalojimu, muštinė žaizda kairio momens srityje, viršutinės lūpos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas visumoje dėl kiauryminės pilvo sienos žaizdos su kepenų sužalojimu atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas). Muštinė žaizda kairio momens srityje ir viršutines lūpos sumušimas tiek kartu, tiek atskirai kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis R. K., nors šiuo metu nedirba ir jo gaunamos pajamos yra nedidelės, tačiau yra jaunas, darbingo amžiaus, taigi ateityje turės visas galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų neabejotina, jog nukentėjusysis įvykio metu ir po jo patyrė fizinį skausmą, įvairius nemalonius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Visgi, byloje nėra duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam būtų pasireiškę kokie nors liekamieji reiškiniai, neigiamos trunkamosios pasekmės, papildomų medicininių paslaugų poreikis. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nukentėjusiojo reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, teismui yra suprantamas ir pagrįstas, tačiau reikalaujama 10 000 Eur suma yra per didelė ir neproporcinga padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina.
Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, į tai, jog neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas 4 000 Eur nukentėjusiajam padarytos priteistinos neturtinės žalos dydis. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka padarytos veikos pavojingumą, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, aktualiai teismų praktikai bei yra proporcinga nukentėjusiojo patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams. Taigi nukentėjusiojo D. S. atstovo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo R. K. priteisiama 4 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiosios atstovės reikalavimas dėl 5 procentų procesinių metinių palūkanų priteisimo už šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, tenkintinas.
Nukentėjusiojo D. S. atstovo advokato R. K. civiliniame ieškinyje prašoma priteisti patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Bylos nagrinėjimo metu advokatas R. K. nurodė, jog bendra prašoma priteisti suma advokato paslaugoms apmokėti sudaro 1452 Eur. Byloje pateiktos suteiktas teisines paslaugas detalizuojančios sąskaitos faktūros (3 t., b. l. 119-122, 145). Byloje pateikti ir teisinių paslaugų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (3 t., b. l. 123-125, 146).
Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.
BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).
Išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.
Apskaičiuojant išlaidų dydį vadovaujamasi 2022 m. balandžio 29 d. Nr. 1R-184 teisingumo ministro įsakymu priimtomis rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).
Rekomendacijose numatyta, kad baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai ginamasis įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą – 2 (10.1.1 punktas), už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu – 2,5 (10.2. punktas), 10.12. už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (10.12 punktas). Koeficientas skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) dydį. 2025 metų I (užpraeitas nuo dabartinio) ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje buvo 2 337,7 Eur.
Advokatas R. K. nukentėjusįjį atstovavo ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu (advokato orderis 2024 m. gegužės 8 d. (1 t., b. l. 25)). Šiame baudžiamajame procese nukentėjusiojo atstovas parengė civilinį ieškinį (3 lapų apimties), dalyvavo bylą nagrinėjant teisme dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę ir sudėtingumą (byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas), specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokato laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, vadovaudamasis kitais ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas – 847 Eur ikiteisminio tyrimo metu ir 605 Eur bylą nagrinėjant teisme, iš viso 1452 Eur – tenkinamas, nenustatyta, kad atstovavimo išlaidos yra per didelės ar neproporcingos.
2025 m. sausio 28 d. nutarimu (3 t., b. l. 19-22) R. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo R. K. parinkimo, kadangi teismo vertinimu gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas siekiant užtikrinti proceso sklandumą ir tinkamą R. K. teisės į gynybą realizaciją. Teismas 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi paskyrė R. K. gynėja advokatę A. G.. Byloje buvo pateiktas patikslintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. liepos 5 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad R. K. gynusios advokatės A. G. darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 264,58 Eur. 2025 m. liepos 7 d. pateikta patikslinta pažyma (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą ir gynėjas kaltinamajam paskirtas teismo iniciatyva, todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius sunkią nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, R. K. nedirbantis, reikšmingų finansinių įsipareigojimų neturi, administracinės baudos sumokėtos. Atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo priteistos reikšmingos sumos civiliniams ieškiniams ir nukentėjusiojo išlaidoms advokato paslaugoms atlyginti, kurios turės įtakos jo finansinei padėčiai. Teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir pasunkėjusia turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. K. nepriteistinos.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, procesinių išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančios laikmenos (CD) su vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. K. (R. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį – 1 metus laisvės apribojimo, kuri prilyginama 4 mėnesiams laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis) ir R. K. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Realios bausmės atlikimo atveju vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į bausmę įskaityti R. K. laikiname sulaikyme nuo 2025 m. sausio 27 d. 13.30 val. iki 2025 m. sausio 28 d. 13.35 val. išbūtą laiką (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Realios bausmės atlikimo atveju vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį bei įskaitytą laikotarpį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi R. K. paskirtos 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metų 6 mėnesių terminui su intensyvia priežiūra (pirmus 18 bausmės vykdymo atidėjimo mėnesių) ir paskirti įpareigojimus:
- pradėti dirbti arba mokytis (tęsti darbą arba mokslą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas);
- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);
- per pirmus 12 bausmės vykdymo atidėjimo mėnesių sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalimi, R. K. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam D. S. (4000 Eur) ir ne mažiau kaip pusę priteistos turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai (3627,70 Eur) per 2 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu R. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo D. S. atstovo advokato R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. K. priteisti nukentėjusiajam 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų, už priteistą sumą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi ir civilinei ieškovei iš R. K. priteisti 7255,40 Eur (septynis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt penkis eurus, keturiasdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų, už priteistą sumą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo D. S. atstovo advokato R. K. prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinti visiškai ir iš R. K. nukentėjusiojo naudai priteisti 1452 Eur turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovo, paslaugoms apmokėti.
Iš R. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. liepos 7 d. pažymą (duomenys neskelbtini).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančios laikmenas (CD) su vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.