Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, turi neįgalumą, neteistas, 2014 m. spalio 16 d. Tauragės rajono apylinkės teismo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas, 2017 m. lapkričio 9 d. ambulatorinis stebėjimas panaikintas; 2020 m. vasario 13 d. paskirta priverčiamoji med. priemonė - stacionarinis stebėjimas, 2022 m. kovo 31 d. Rokiškio teismo paskirtas ambulatorinis stebėjimas, kuris Tauragės apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartimi pratęstas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. A. mušdamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2022 m. rugsėjo 17 d., vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), V. R. namuose, virtuvėje, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėdinčiam A. K. ant kėdės vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Nuo suduoto smūgio A. K. nukritus ant žemės, R. A. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslų smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip penkis kartus, kumščiu sudavė į galvą ir ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė į veidą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. A. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslų smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip vieną kartą spyrė A. K. į krūtinę ir ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į galvą, taip padarė poodines kraujosruvas ir sumušimus dešinės ausies kaušelyje - smilkinio spenio srityje, dešinės akies vokuose – skruoste – nosies šaknyje, kaktoje, kairėje ausyje su odos nubrozdinimais, kraujosruvas ir sumušimą apatinėje lūpoje, muštinę žaizdą dešinės rankos nykštyje, poodines kraujosruvas krūtinėje, alkūnių sąnariuose, gilius odos nubrozdinimus kairės alkūnės sąnaryje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairėje šlaunyje, tai yra nukentėjusiajam A. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

19. Iš 2022 m. rugsėjo 18 d. asmens blaivumo testų matyti, kad A. K. nustatytas 1.24 promilių girtumas, R. A. nustatytas 0.21 promilių girtumas (1 t., b. l. 65-66).

24. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, teismas vertina, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia sudavė rankomis ir kojomis smūgius nukentėjusiajam ir sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokią teismo išvadą patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnis). Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik pateikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Baudžiamojoje byloje nustatytų įrodymų visuma, kurie bus plačiau aptariami, teismo įsitikinimu, sudaro vientisą įrodymų grandinę, pagrindžiančią kaltinamojo R. A. kaltę.

26. Aiškinantis kaltės klausimą tokioje byloje, kurioje kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi, ypatingą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytas bylos aplinkybes. Kaip jau minėta, nukentėjusysis iš karto po įvykio savo sugyventinei pasakė, kad jį sumušė R. A., kitą dieną kreipėsi pagalbos į Bendrąjį pagalbos centrą, atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad jį sužalojo R. A.. Taip pat analogiškas aplinkybes nurodė ir savo sugyventinei liudytojai D. Ž., kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio patvirtino, kad nukentėjusysis papasakojo, kad jį sužalojo R. A. (1 t., b. l. 154 - 155, 2 t., b. l. 120 - 121). Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojos D. žemaitytės parodymais. Nors liudytoja D. Ž. yra nukentėjusiojo sugyventinė, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ši liudytoja turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Vien tai, kad nukentėjusysis apie įvykį pasipasakojo savo šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, savaime nesuteikia pagrindo nesiremti šių asmenų parodymais nesant šiuos parodymus paneigiančių objektyvių duomenų.

27. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad 2022 m. rugsėjo 17 d. jį sužalojo R. A., patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. G 322/2022(10), iš kurios matyti, kad A. K. padaryta poodinės kraujosruvos ir sumušimai dešinės ausies kaušelyje-smilkinio spenio srityje, dešinės akies vokuose-skruoste-nosies šaknyje, kaktoje, kairėje ausyje su odos nubrozdinimais, kraujosruvos ir sumušimas apatinėje lūpoje, muštinė žaizda dešinės rankos nykštyje, poodinės kraujosruvos krūtinėje, alkūnių sąnariuose, gilūs odos nubrozdinimai kairės alkūnės sąnaryje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 70 – 71). Minėtoje specialisto išvadoje užfiksuoti A. K. padaryti sužalojimai atitinka nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes apie tai, kad sužalojimai jam padaryti dėl R. A. suduotų smūgių, nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis jam nustatytus sužalojimus galėjo patirti kokiu nors kitokiu būdu. Teisiamojo posėdžio metu gynėjas akcentavo, kad neatmestina galimybė, kad nukentėjusysis jam konstatuotus sužalojimus galėjo patirti važiuodamas namo su elektriniu paspirtuku ir virsdamas, tačiau pažymėtina, kad po įvykio apžiūrėjus A. K. paspirtuką ant jo nebuvo rasta jokių apgadinimų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis griuvo važiuodamas paspirtuku. Be to, specialisto išvadoje Nr. G 322/2022(10) nurodyta, kad sužalojimai A. K. padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais, taiga nėra jokių duomenų, kad nustatytus sužalojimus A. K. galėjo patirti griūdamas. Todėl atmestinos gynybos abejonės, kad A. K. sužalojimus galėjo patirti iki ar po šio įvykio, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus A. K. galėjo patirti kitu būdu ir kitoje vietoje. Specialisto išvada Nr. G 322/2022(10) patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas.

28. Vertinant nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų teisingumą pažymėtina, kad nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis būtų turėjęs suinteresuotumą apkalbėti kaltinamąjį. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patvirtino, kad jie yra pažįstami iš anksčiau, įvykio dieną laiką leido kartu, žaidė kortomis, vartojo alkoholį, visą dieną iki vakaro nebuvo jokių konfliktų.

29. Teismo nuomone, visiškai neįtikima ir kaltinamojo R. A. versija, jog jis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam A. K., gynėsi nuo A. K., t. y. veikė būtinosios ginties sąlygomis.

29.1. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant klausimą, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą.

29.2. Pagal nukentėjusiojo A. K. ir kaltinamojo R. A. parodymus matyti, kad smurtas prieš A. K. buvo panaudotas tuo metu, kai konfliktas kilo tarp sugyventinių R. A. ir V. R.. Pagal kaltinamojo R. A. ir liudytojos V. R. parodymus, pirmasis smūgį R. A. norėjo suduoti nukentėjusysis A. K.. Tačiau šiuo atveju teismas nesiremia liudytojos V. R. parodymais, nes jos parodymai yra prieštaringi, nebuvo nuoseklūs viso proceso metu, be to, prieštarauja nukentėjusiojo parodymams. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. R. parodė, kad tą dieną išgertuvių metu tikslios valandos negali įvardinti, jos sugyventinio draugas kažką sugyventiniui pasakė apie ją, dėl to jie tarpusavyje susiginčijo. Ginčo metu abudu tarpusavyje susistumdė, viskas įvyko staigiai, tarpusavyje vienas su kitu pradėjo muštis, mušėsi tiek virtuvėje, tiek kambaryje (1 t., b. l. 149 - 152). Tačiau apklausiama teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. R. jau teigė, kad vakare žodinis konfliktas kilo tarp jos ir jos sugyventinio R. A. dėl mokamų mokesčių, ir tuo metu A. K. išprovokavo R. A., nes įsikišo, kur jam nereikia, A. K. kažką pasakė R. A. ir jie labai greitai susikibo, pirmasis trenkė nukentėjusysis, o tada nukentėjusiajam sudavė R. A., ir toliau ten jie jau stumdėsi R. A. sudavė tik su rankomis (2 t. b. l. 120). Taigi, akivaizdu, kad šios liudytojos parodymai teisiamojo posėdžio metu skiriasi nuo aplinkybių, kurias ji buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu ji nenurodė tokių aplinkybių, kad pirmasis smūgį sudavė A. K., o teisiamojo posėdžio metu jau teigė, kad kaltinamąjį išprovokavo A. K., tačiau negalėjo paaiškinti, kaip kaltinamasis buvo išprovokuotas pavartoti smurtą. Įvertinęs šios liudytojos parodymų prieštaringumą ir nenuoseklumą viso proceso metu, teismas nesiremia liudytojos V. R. parodymais, kitų objektyvių duomenų apie tai, kad pirmasis smūgį kaltinamajam sudavė nukentėjusysis, byloje nėra.

29.3. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patvirtino, kad jų santykiai nėra konfliktiški, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo priešiškai nusiteikęs prieš kaltinamąjį - nukentėjusysis jokių grasinimų R. A. neišsakė, pats patvirtino, kad kilus konfliktui tarp sugyventinių R. A. ir V. R., jis į tą konfliktą nesikišo, todėl A. K. elgesys negalėjo būti suprantamas kaip pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi į kaltinamojo saugumą pradžia. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis pirmas bandė suduoti jam smūgį, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigė nukentėjusysis, kuris parodė, kad jis jokių smūgių kaltinamajam nesudavė ir net nebandė suduoti. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, jis viso proceso metu buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme dėl jo sužalojimo aplinkybių nekito, buvo detalūs, nuoseklūs ir neprieštaringi. Taigi aptartoje situacijoje R. A. veiksmai nebuvo nei proporcingi, nei apskritai būtini, todėl teismas neturi pagrindo įžiūrėti R. A. būtinosios ginties sąlygų buvimo. Šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus nukentėjusiojo kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis.

30. Įvertinus nustatytas aplinkybes, nekyla abejonių, jog kaltinamasis R. A. sužalojo A. K. ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tarp kaltinamojo R. A. neteisėtų veiksmų (suduotų smūgių rankomis ir kojomis) ir nukentėjusiajam A. K. konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Anksčiau aptartais argumentais nustatyta, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusysis įvykio metu išprovokavo kaltinamąjį prieš nukentėjusįjį pavartoti smurtą ar kad būtent nukentėjusiojo veiksmai sudarė sąlygas konfliktinei situacijai. Teismo vertinimu, byloje neginčytinai nustatyta, kad konflikto metu R. A. suduodamas smūgius nukentėjusiajam neabejotinai suprato, jog taip sužalos nukentėjusįjį. Nors kaltinamasis akcentuoja, kad jis sudavė tik du smūgius ranka, kojomis iš viso nesudavė, tačiau iš surinktų duomenų matyti, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti 12 smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje (1 t., b. l. 71), todėl teismas kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis sudavė ne daugiau kaip du smūgius ir kojomis iš viso smūgių nesudavė, vertina kaip gynybinę poziciją. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis turėjo suprasti, kad dėl tokių jo veiksmų kitam asmeniui gali būti padaryti sužalojimai, todėl tokie jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

31. Įvertinus įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad byloje yra aiškios visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad R. A. 2022 m. rugsėjo 17 d. vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), V. R. namuose, virtuvėje, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėdinčiam A. K. ant kėdės vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Nuo suduoto smūgio A. K. nukritus ant žemės, R. A. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta tikslų smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip penkis kartus, kumščiu sudavė į galvą ir ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė į veidą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką R. A. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslų smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip vieną kartą spyrė A. K. į krūtinę ir ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į galvą, taip padarė poodines kraujosruvas ir sumušimus dešinės ausies kaušelyje - smilkinio spenio srityje, dešinės akies vokuose – skruoste – nosies šaknyje, kaktoje, kairėje ausyje su odos nubrozdinimais, kraujosruvas ir sumušimą apatinėje lūpoje, muštinę žaizdą dešinės rankos nykštyje, poodines kraujosruvas krūtinėje, alkūnių sąnariuose, gilius odos nubrozdinimus kairės alkūnės sąnaryje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairėje šlaunyje, tai yra nukentėjusiajam A. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

32. Nustatyta, kad R. A. anksčiau buvo taikytas psichiatrinis gydymas, jam nustatyta paranoidinė šizofrenija (F20.0), lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F70.0). 2022 m. spalio 27 d. R. A. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-17/2023 nurodyta, kad nenustatyta, jog R. A. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, galėjo būti anksčiau jam nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo ar laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. R. A. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu nustatyta paranoidinės šizofrenijos medikamentinė remisija bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. R. A. dėl psichikos būsenos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Dėl psichikos būsenos R. A. šiuo metu gali suprasti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Su R. A. galima atlikti procesinius veiksmus, kviesti jį į teismą. R. A. šiuo metu nereikia taikyti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių (2 t., b. l. 48-55). Įvertinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. A. šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė pavojingą baudžiamosios veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai, šiuo atveju A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir tokių padarinių norėjo. Todėl veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Teismas tokią išvadą daro remdamasis kaltinamojo ir nukentėjusiojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais teismo posėdyje ištirtais įrodymais. R. A. padarytoje veikoje yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

34. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

35. Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

36. Kaltinamasis R. A. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau jam yra taikytos priverčiamosios medicinos priemonės už įstatymo uždraustų veikų padarymą, baustas administracine tvarka. Kaltinamasis nevedęs, vaikų neturi, niekur nedirba, turi neįgalumą, kitos jį neigiamai charakterizuojančios medžiagos byloje nėra.

37. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgus į įtariamąjį charakterizuojančias aplinkybes jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi neįgalumą, viešųjų darbų, t. y. švelniausios rūšies, bausmė už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam neskirtina. Anksčiau nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. A. skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nustatant draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (išskyrus paskirtas gydytojo).

IV. Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

38. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis A. K. buvo sužalotas dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad R. A. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Toliau teismas pasisakys dėl civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalavimo dėl 159,12 Eur turtinės žalos atlyginimo bei dėl nukentėjusiojo A. K. reikalavimo dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

39. Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 159,12 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 93 - 95). Šią žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėta suma. Kadangi iš ieškinio matyti, jog žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, dėl patirtų sužalojimų A. K. buvo teiktos gydymo paslaugos VšĮ Tauragės ligoninėje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamojo.

Dėl nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio

40. Nukentėjusysis A. K. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti jam iš kaltinamojo R. A. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 136 - 139). Dėl neturtinės žalos civiliniame ieškinyje pažymima, kad nukentėjusysis dėl patirtų apie vieną mėnesį jautė fizinį skausmą, jam buvo sunku kvėpuoti, valgyti, keisti gulimą padėtį, atsikosėti, jautė galvos svaigimą ir galvos skausmą, buvo ištinęs veidas ir tai kėlė daug nepatogumų nukentėjusiajam. Be to, jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, didelį šoką, buvo apribotos jo bendravimo galimybės, iki šiol kamuoja stresas ir nerimas dėl baudžiamojo proceso.

41. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžio visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Šios veikos padarymas sukėlė padarinius – nukentėjusiojo A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismui nekyla abejonių, kad dėl sužalojimo nukentėjusysis po įvykio patyrė fizinį skausmą. Taip pat nekyla abejonių, kad jis išgyveno dėl patirto streso įtakos jo sveikatai. Teismo vertinimu, neteisėtais kaltinamojo veiksmais sukeltas fizinis skausmas, padaryti sužalojimai lėmė neturtinės žalos atsiradimą nukentėjusiajam A. K.. Aptartos nusikalstamos veikos pasekmės nukentėjusiojo dvasinei ir fizinei sveikatai po įvykio sudaro pagrindą pripažinti, jog A. K. padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad po A. K. suteikto gydymo jam nebuvo rekomenduotos jokios specialios reabilitacijos procedūros, nėra jokių duomenų, kad praėjus beveik metams po patirto sužalojimo nukentėjusiajam būtų apribotos judėjimo ar bendravimo galimybės. Taigi galima teigti, kad dėl patirtų sužalojimų liekamųjų reiškinių neliko.

43. Spręsdamas dėl nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia į šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio. Neturtinės žalos dydis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo kelių šimtų eurų iki 2 500 Eur (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256-648/2022, 2K-48-495/2021, 2K-86-628/2020, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-32-634/2023, 1A-206-926/2022, 1A-457-813/2022; 1A-106-919/2022, 1A-216-919/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-42-795/2023, 1A-146-557/2020 ir kt.). Be to, jau minėtoje CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

44. Įvertinus visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. priteistina iš kaltinamojo R. A. 800 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu, tokio dydžio suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, tokį žalos nustatymą sąlygoja ir būtinybė atsižvelgti į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, turi neįgalumą.

45. Nukentėjusysis A. K. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jo naudai iš kaltinamojo R. A. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateiktas mokėjimo kvitas (2 t., b. l. 127) patvirtina, kad nukentėjusiojo interesus atstovaujančiai advokatei už baudžiamojoje byloje suteiktas teisines paslaugas sumokėta 100 Eur.

45.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat gali nuspręsti neišieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014, 2K-210/2014, 2K-548/2014, 2K-373-976/2018).

45.2. Teismas, vertindamas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, atsižvelgia į nagrinėjamos bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, taip pat į 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo” (toliau - Rekomendacijos). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma yra pagrįsta, neviršija minėtose Rekomendacijose pateiktų dydžių, išlaidos atitinka teiktos teisinės pagalbos pobūdį ir yra pagrįstos būtinybe tinkamai organizuoti jo atstovavimą baudžiamajame procese, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

46. Kaltinamajam R. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

47. Priimant nuosprendį, turi būti išsprendžiamas daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

47.1. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – įvykio vietos apžiūros metu paimtas padėklas, kuris apžiūrėtas ir kaip daiktinis įrodymas (paketas Nr. 0005690), perduotas saugojimui į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (kvitas B 065676) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

47.2. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktiniai diskai (2 vnt.) su nukentėjusiojo skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašu ir policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašais, prisegti prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti R. A. bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (išskyrus paskirtas gydytojo).

Bausmės pradžią R. A. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o R. A. pradėjus vykdyti bausmę – kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. K. iš R. A. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą A. K. ieškinio dalį dėl neturinės žalos atlyginimo atmesti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš R. A. 159,12 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 12 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajam A. K. iš R. A. 100 Eur (vieną šimtą eurų) už suteiktas advokato paslaugas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui:

– paketą Nr. 0005690 su padėklu, saugomus Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas B 065676) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

– kompaktinius diskus (2 vnt.) su nukentėjusiojo skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašu ir policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašais, prisegtus prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.