Kauno apygardos teismo nutartis

2022-01-27 · Civilinė byla Nr. e2S-180-555/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-27
Bylos Nr.
e2S-180-555/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20029-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
D. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-180-555/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20029-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.14.5; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4769-713/2021 pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Technika“ ieškinį atsakovei D. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė DNSB „Technika“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. R. 187,38 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su prieštaravimais nesutiko.

3. 2021 m. lapkričio 23 d., 09.00 val., teismo posėdyje ieškovės atstovė pareiškė prašymą leisti atsiimti ieškinį, kadangi atsakovė skolą sumokėjo ir nebeliko pagrindo nagrinėti civilinę bylą. Atsakovės atstovė neprieštaravo ieškovės prašymui, kadangi tai ieškovės teisė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą – leisti atsiimti ieškinį ir paliko nenagrinėtu ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. preliminarų sprendimą, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 370,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei 6,00 Eur žyminio mokesčio.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė skolą ieškovei sumokėjo 2021 m. spalio 19 d. Ieškovės ieškinys teisme gautas 2020 m. gruodžio 15 d., priimtas 2020 m. gruodžio 17 d. Taigi, atsakovė skolą,teismo vertinimu, ieškovei sumokėjo po kreipimosi į teismą dienos. Teismas, spręsdamas, kad atsakovė patenkino ieškovės reikalavimus tik ieškovei pareiškus ieškinį teisme, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikė pagrįstu ir iš atsakovės ieškovei priteisė jos patirtas bei rašytiniais įrodymais pagrįstas 370,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė D. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir priimti naują sprendimą: atmesti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovė nurodė, jog ieškinio atsisako, nes atsakovė skolą apmokėjo. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalimi ir kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintos priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu.

6.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino priežastis, dėl kurių ieškovė ieškinio atsisakė bei netyrė, ar pagrįstai ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei, taip pat nevertino ir netyrė priežasčių, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu. Teismas, apsiribojo tik formaliu ieškinio pareiškimo datos ir ieškovės teigimu ieškinio sumos apmokėjimo datų įvertinimu, nors atsakovė į bylą buvo pateikusi eilę mokėjimo dokumentų, pagrindžiančių, kad ieškinio pareiškimo teismui dieną 2020 m. gruodžio 15 d. buvo susidariusi permoka ieškovei, o ne skola. Teismas skundžiamojoje nutartyje kitų teisinių argumentų, kurie pagrįstų, jog ieškinys pareikštas pagrįstai, nenurodė.

6.3. Ieškovė teismui nepateikė rašytinio pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo, o tik pateikė skolininkų sąrašą datuotą 2021 m. lapkričio 15 d. ir pasirašytą pirmininko Ž. V.. Atsakydama į atsakovės atstovės klausimą, ieškovės atstovė nurodė, kad gavusi įmoką iš atsakovės ją užskaitė, kaip skolos padengimą, nors mokėjimo pavedime buvo nurodyta „komunaliniai mokesčiai“. Vadinasi, ieškovė gavusi mokėjimą, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta „Komunaliniai mokesčiai“, nepagrįstai jį užskaitė, kaip skolos padengimą ir nepagrįstai teismui nurodė, kad atsakovė skolą sumokėjo. Ieškovė atsisakyti ieškinio nusprendė tik 2021 m. lapkričio 23 d., teismo posėdžio metu, jau įpusėjus teismo posėdžiui, toks ieškovės elgesys laikytinas piktnaudžiavimu savo teisėmis.

6.4. Ieškovei, pateikus prašymą dėl ieškinio atsisakymo, teismo posėdžio metu, atsakovė neturėjo jokių galimybių teismui pateikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė apmokėjo einamąją sąskaitą, o ne skolą. Tuo arpu visi mokėjimai ieškovei atlikti, gavus jos išrašytas sąskaitas už vėlesnį laikotarpį. Atsakovė nei vienu iš 2021 m. atliktų mokėjimų neapmokėjo ieškovės ieškiniu prašytos priteisti 187,38 Eur sumos.

Atsiliepimas

6.5. Atsakovė, atlikdama mokėjimus 2021 m., aiškiai mokėjimo paskirtyje nurodė, kad apmoka komunalines paslaugas, o tai kad mokėjimai buvo atlikti praėjus dienai ar kelioms po konkrečių ataskaitų gavimo, ir tai, kad ataskaitoje nurodyta mokėtina suma sutapo su pervedama lėšų suma, negalėjo sudaryti pagrindo manyti, kad yra apmokama ieškovės prašoma priteisti skola. Be to, nei viename iš mokėjimo pavedimų nėra nurodyta, kad būtent ieškiniu prašoma suma yra pervedama ieškovei kaip skola. Aplinkybė, kad tik 2021 m. spalio 19 d. mokėjimo pavedimu pervesta lėšų suma buvo užskaityta, kaip skolos padengimas, prieš tai gavus dar tris mokėjimo pavedimus, leidžia pagrįstai teigti, kad iki teismo posėdžio dienos ieškovė nelaikė, kad skola apmokėta.

Šalies argumentai

6.6. Atsakovė prieštaravimuose buvo nurodžiusi, kad su ieškovės apskaičiuota skola nesutinka, kadangi ataskaitoje už 2020 m. III ketvirtį, kuria grindžiama ieškiniu prašoma priteisti suma, skaičiuojami mokesčiai nuo didesnio butų ploto nei įregistruota VĮ Registrų centre ir priklauso atsakovės šeimai. Ieškovė tik 2021 m. sausio 18 d., atsakovei pateikus motyvuotus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, ištaisė ataskaitose plotus ir juos sumažino iki bendro 80,55 kv. m (nors VĮ Registrų centre įregistruota 79,51 kv. m.). Po prieštaravimų pateikimo ieškovė taip pat pateikė atsakovei ataskaitas, kuriuose matyti, kad mokesčiai yra skaičiuojami taikant mažesnį bendrą atsakovės šeimai priklausančių būtų plotą, su kuriuo atsakovė sutinka. Taigi, ieškovė neteisingai skaičiavo mokesčius atsakovei, dėl ko nepagrįstai ir neturėdama pagrindo laikė, kad atsakovė ieškovei skolinga. Šioms aplinkybėms paaiškėjus, ieškovė, siekdama išvengti bylinėjimosi išlaidų, ieškinio atsisakė.

6.7. Ieškovė, nepagrįstai pateikusi teismui ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės pagal neteisingai paskaičiuotą plotą ataskaitose už 2020 m. II ir III ketvirtį, sutikdama su atsakovės teiginiais, pateikė atsakovei naujas ataskaitas, kuriose nurodyti teisingi butų plotai, siekdama išvengti bylinėjimosi išlaidų šį faktą nuslėpė nuo teismo, ir klaidindama teismą nurodė kitą ieškinio atsisakymo priežastį – neva dėl skolos sumokėjimo. Būtent ieškovė yra kalta dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi nepagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu, ko pasėkoje atsakovei susidarė bylinėjimosi išlaidos.

6.8. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Kauno apygardos teismo formuojamos praktikos bylose tarp ieškovės ir bendrijos narių dėl skolų priteisimo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1980-343/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1598-657/2021). Teisme nagrinėtos bylos yra analogiškos susiklosčiusiai situacijai, o teismas privalėjo jomis vadovautis.

Atsiliepimas

7. Ieškovė DNSB „Technika“ pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1. Atsakovė, atlikdama mokėjimus, mokėjimo paskirtyje aiškiai deklaravo, kad jos įmokos yra mokamos už komunalinius mokesčius, todėl gavusi atsakovės įmokas, ieškovė jas paskirstė pagal teisės akto reikalavimus – pirmiausia padengė seniausiai neapmokėtas sąskaitas.

Šalies argumentai

7.2. Ieškovės teiginiai, kad ji 2020 m. gruodžio 15 d. buvo permokėjusi iš viso 412,43 Eur, o ne skolinga, nėra teisinga ir atsakovė sąmoningai teismą klaidina vėlgi remdamasi ataskaita už 2020 metų I ketvirtį, kuri atsakovės ir kelių bendrijos narių reikalavimų buvusios bendrovės buhalterės Z. N. buvo pakeista, neteisėtai perskaičiuojant mokesčius, pagal neteisėtai pakeistus įmokų dydžius, t. y. neteisėtai buvo pakeistas įmokos į bendrijos rezervo fondą dydis nuo 0,50 Eur už kv. m. į 0,05 Eur už kv. m. Ši aplinkybė atsakovei buvo žinoma.

7.3. Atsakovės atskirajame skunde minimi rašytiniai dokumentai, pateikti 2021 m. kovo 2 d. kartu su rašytiniais įrodymais, teismo turėtų būti vertintini kritiškai, kadangi pateikta ataskaita už 2020 metų I ketvirtį nėra pasirašyta nei bendrijos pirmininko, nei bendrai su atsakove neteisėtai veikusios buhalterės Z. N., o joje nurodyti duomenys yra apskaičiuoti pagal neteisėtai pakeistus įmokų dydžius.

7.4. Pati atsakovė nurodė, kad „pagal žodinį susitarimą tarp daugiabučio namo bendraturčių ir DNSB „Technika“ narių, būtų teisinga ir pagrįsta jai mokesčius skaičiuoti nuo 80,50 m²“, t. y. atsakovė pripažino, kad jos sutikimu, mokesčiai jai turėtų būti skaičiuojami nuo didesnio ploto, nei registruota viešame registre. Kokio turinio ir tarp kokių daugiabučio namo bendraturčių ir bendrijos narių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl mokesčių jai nuo didesnio ploto skaičiavimo, atsakovė nėra nurodžiusi.

Atsiliepimas

7.5. Atsakovės teiginiai, kad ji nebuvo skolinga, o ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą yra neteisingi. Ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, bendrijos narius buvo įspėjusi apmokėti skolas ir tik skolų nepadengus, bendrija kreipėsi į teismą. Tik ieškovei pasikreipus į teismą, atsakovė skolą sumokėjo, todėl ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė skolą ieškovei sumokėjo 2020 m. gruodžio 16 d., kai tuo tarpu ieškovės ieškinys teisme gautas 2020 m. gruodžio 15 d., t. y. prieš atsakovei sumokant skolą.

7.6. Pažymėtina, kad tapačiai, kaip ir šioje byloje, ginčas buvo išspręstas ir kitoje ieškovės iškeltoje byloje, kurioje atsakovės atskirasis skundas buvo atmestas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika – skola buvo sumokėta po kreipimosi į teismą dienos (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑1635-657/2021).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, ieškovei atsiėmus ieškinį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė DNSB „Technika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. R. 187,38 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutiko su skola, nurodydama, kad ieškovė neteisingai skaičiavo mokesčius atsakovei. Ieškovė su prieštaravimais nesutiko. 2021 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pareiškė prašymą leisti atsiimti ieškinį. Atsakovės atstovė ieškovės prašymui neprieštaravo.

11. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės prašymą dėl ieškinio atsiėmimo ir ieškinį palikęs nenagrinėtu, padarė išvadą, kad atsakovė ieškovės reikalavimus patenkino tik po kreipimosi į teismą, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės nurodo, kad jos atlikti einamieji mokėjimai nėra skolos dengimas, ji ieškovės prašomos priteisti skolos niekada nepripažino, nes nelaiko, jog yra skolinga ieškovei, tuo tarpu ta aplinkybė, kad ieškovė atliktus mokėjimus užskaitė kaip skolą, nereiškia, jog ji patenkino ieškinio reikalavimus.

12. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

13. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

14. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020). Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).

15. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, ieškovei atsiėmus ieškinį, o atsakovei tam neprieštaravus. Byloje ginčo dėl to, kad šiuo atveju ieškinio atsiėmimą nulėmė tai, jog išnyko subjektyvus ieškovės materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, nėra. Byloje iš esmės kyla ginčas dėl ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo išnykimo priežasčių, tiek ieškovei, tiek ir atsakovei skirtingai aiškinant ginčo dėl esmės aplinkybės – ieškovė teigia, kad atsakovė patenkino ieškinio reikalavimus, apmokėdama susidariusią skolą, tuo tarpu atsakovė tai neigia, argumentuodama tuo, kad apmokėjo ne ieškovės nepagrįstai prašomą priteisti skolą, o kitus einamuosius mokėjimus.

16. CPK 51 straipsnio 1 dalis suteikia teisę asmeniui vesti savo bylas teisme patiems arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Pagal CPK 56 straipsnį fizinių asmenų atstovais teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, bei kiti CPK 56 straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose nurodyti asmenys. Taigi, ieškovės teisė pasitelkti profesionalius teisininkus numatyta įstatyme. Tuo tarpu teisė pateikti atsiliepimą į ieškinį yra ne tik asmens procesinė teisė bet ir pareiga. CPK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos aiškios atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės. Aptariamu atveju nenustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu būtų netinkamai naudojusios savo procesinėmis teisėmis. Dėl to byloje ginčo taip pat nėra.

17. Pažymėtina ir tai, kad CPK 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą. Taigi teismas, priimdamas nutartį, kuria yra įforminamas ieškovo ieškinio atsiėmimas ir ieškinys yra paliekamas nenagrinėtu, šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, kaip minėta, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, taip pat grąžina ieškovui už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 ir 3 dalys).

18. Aptariamu atveju būtent ir susiklostė tokia situacija, ieškovei pateikus prašymą dėl ieškinio atsiėmimo ir atsakovei dėl to neprieštaraujant, teismas įformino ieškinio atsiėmimą ir ieškinį paliko nenagrinėtu, taip pat išsprendė šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Akcentuotina ir tai, kad tokiu atveju šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, o šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis priežasties teorija, t. y., kaip ir šiuo atveju, aiškinantis kurios iš proceso šalių elgesys sąlygojo ieškinio atsiėmimą. Be to, ieškinio atsiėmimas taip pat nereiškia ir bylos išsprendimo kitos šalies naudai, kadangi ieškovei nėra užkertamas kelias ateityje pakartotinai reikšti tuos pačius reikalavimus.

19. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė sumokėjo ieškovei skolą, t. y. patenkino ieškovės reikalavimus juos pareiškus teisme, laikė, jog būtent atsakovės elgesys sąlygojo ieškinio atsiėmimą ir dėl to iš jos ieškovės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek atskirojo skundo, tiek ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė viso proceso metu nesutiko su ieškovės pareikštu reikalavimu dėl skolos priteisimu už teikiamas paslaugas, nurodydama, kad ieškovė yra neteisingai apskaičiavusi susidariusią skolą. Nors bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, jau iškėlus bylą teisme, ieškovei 2021 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 329,16 Eur sumą už komunalinius mokesčius ir byloje ginčo dėl to nėra, tačiau šioje proceso stadijoje, t. y. neišsprendus ginčo iš esmės, nustatyta aplinkybė nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad atsakovės atliktas mokėjimas buvo skirtas ieškovės reikalavimams dengti.

20. Atsakovė teigia, kad po bylos iškėlimo teisme ieškovei sumokėta suma buvo skirta padengti einamuosius mokėjimus, tuo tarpu ieškovė, neneigia, kad gavusi atsakovės įmokas, jas paskirstė, padengdama seniausiai neapmokėtas sąskaitas, tame tarpe ir ieškiniu prašomą priteisti skolą. Taigi tiek ieškovė, tiek ir atsakovė ir toliau skirtingai aiškina ginčo aplinkybės, t. y., nors ieškovė ir atsiėmė ieškinį, o atsakovė sutiko su ieškinio atsiėmimu, tačiau bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčas tarp šalių dėl atsakovės ieškovei pervestų piniginių lėšų paskirties ir apimties vis dar yra išlikęs. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, ta aplinkybė, kad atsakovė ieškovei atliko tam tikrus einamuosius mokėjimus už suteiktas komunalines paslaugas, o ieškovė gautas lėšas paskirstė savo nuožiūra, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovė apmokėjo būtent ieškovės prašomą priteisti skolą ir ją pripažino ar, kad gautų lėšų paskirstymas ieškovės buvo atliktas nepagrįstai. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad tarp šalių ir toliau yra išlikęs ginčas dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio atsiėmimą sąlygojo išimtinai atsakovės veiksmai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo laikyti išimtinai kurios nors iš šalių kalta dėl vykusio teisminio proceso, todėl, atsižvelgus į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos kiekvienai šaliai ir nėra atlyginamos.

21. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011 ir kt.).

22. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovės D. R. atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės ieškovės naudai priteista 370,00 Eur bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ir atsakovės prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

23. Atsakovės atskirąjį skundą tenkintus iš dalies (50 procentais), apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o ieškovei – proporcingai teismo atmestų atskirojo skundo reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

24. Atsakovė byloje yra pateikusi įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atskirojo skundo parengimas (reg. Nr. DOK-157032), tačiau nėra pateikusi šių išlaidų apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų, t. y. kad išlaidos yra realios, todėl jos nėra atlyginamos. Tuo tarpu ieškovė byloje yra pateikusi įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 240,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat pateikė šių išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius duomenis (reg. Nr. DOK-1859). Atsakovės atskirąjį skundą tenkinus iš dalies (50 procentais), ieškovei iš atsakovės priteisiama 120,00 Eur (240,00 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Technika“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteista 370,00 Eur (trys šimtai septyniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Technika“ ir atsakovės D. R. prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš atsakovės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Technika“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas