Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo R. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui R. Z. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

20. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.); teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, šalių apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai yra įsteigę daugiabučio namo butų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, veikiančią pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir bendrijos įstatų, įregistruotų juridinių asmenų registre 2013 m. gegužės 15 d. nuostatas, įgyvendinant pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu, priimti sprendimus šiais klausimais (Įstatų 3 p., 8 p.).

23. Atsakovas yra keturių kambarių buto 94,2 kv. m bendro ploto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. Byloje kilo ginčas dėl 426,33 Eur skolos už 2020 m. III ketvirtį priteisimo.

Dėl ieškovės atstovės nedalyvavimo teismo posėdyje ir įrodymų rinkimo

25. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai advokatės neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nelaikė svarbiomis, dėl ko, neišklausęs ieškovės atstovės, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

26. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokatės – nuo pat bylos iškėlimo. Ieškovė ieškinį dėl skolos priteisimo teismui pateikė 2020 m. gruodžio 14 d. Atsakovui pateikus prieštaravimus, byloje 2021 m. kovo 23 d. įvyko teismo posėdis, kurį buvo nuspręsta atidėti dėl papildomų dokumentų išreikalavimo iš ieškovės ir paskirta nauja teismo posėdžio (nuotoliniu būdu) data – 2021 m. gegužės 11 d. 13 val. Prieštaravimų dėl nurodytos datos ieškovės atstovė nereiškė. Teisme 2011 m. gegužės 11 d. gautas ieškovės atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos užimtumo kitose bylose Panevėžio apylinkės ir Panevėžio apygardos teismuose.

27. Teismas ieškovės atstovės neatvykimo priežastis nelaikė svarbiomis ir nutarė bylą nagrinėti iš esmės nedalyvaujant ieškovo atstovei. Teismas konstatavo, jog patikrinus Liteko duomenis nustatyta, kad posėdis minėtoje atstovės byloje Panevėžio teisme paskirtas po to, kai jau buvo paskirta data šioje byloje, o atstovė jau prieš mėnesį žinodama, kad negalės atvykti, prašymą pateikė tik prieš pat posėdį. Be to, praeitame posėdyje atstovė pati paprašė suteikti laiko pateikti papildomus rašytinius įrodymus, tam buvo nustatytas terminas iki 2021 m. kovo 30 d., tačiau dokumentai nebuvo pateikti ir savo prašyme advokatė N. Grubliauskienė apie juos neužsiminėa.

28. CPK normos nustato tiek teismui, tiek bylos šalims nemažai pareigų, susijusių su bylų nagrinėjimo operatyvumu bei sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Taigi teismas turi imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, o bylos šalys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str.), taip pat šalys privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 42 str. 5 d.).

29. Pagal CPK 162² straipsnio 1 dalį teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių taip pat kitais šio kodekso numatytais atvejais. Kasacinis teismas, aiškindamas šią įstatymo normą, yra nurodęs, kad atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis; be to, svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1/2014).

30. Nors atskirais atvejais advokato užimtumas kitoje byloje gali būti pripažįstamas svarbia priežastimi neatvykti į teismo posėdį, tačiau analizuojamu atveju, įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą, atskleidžiančią galimai netinkamą advokatės darbo organizavimą, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pagrįstai nelaikė svarbia advokatės nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi. Kartu pažymėtina, kad teismo darbas yra planuojamas iš anksto, kruopščiai derinant kiekvieno teismo posėdžio datas, todėl vėlavimas ar neatvykimas į juos nėra toleruotinas. Juo labiau, kai ieškovės atstovė nevykdė teismo įpareigojimų pateikti papildomus įrodymus, nors būtent jos prašymu bylos nagrinėjimas 2021 m. kovo 23 d. buvo atidėtas. Kaip jau minėta, kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, užtikrinti, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, nes tik tokiu būdu garantuojamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Tuo tarpu advokatei, kaip profesionaliai teisininkei, keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimai.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą, neįžvelgia pagrindo pripažinti advokatės prašyme įvardijamą jos neatvykimo į teismo posėdį priežastį svarbia, ypač tokioje šioje byloje susiklosčiusioje situacijoje, kai, siekiant teisingai išnagrinėti ginčą, teismui pakako byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir buvo reikalingas tik jų teisinis vertinimas. Ginčo aplinkybių teisinis vertinimas buvo pateiktas ir ieškovės atstovės, profesionalios teisininkės, rengtuose procesiniuose dokumentuose. Galiausiai ieškovė savo apeliaciniame skunde nenurodo, kokia konkrečiai jos teisė ar interesas buvo suvaržyti vien dėl advokato nedalyvavimo teismo posėdyje, kokių procesinių teisių ji negalėjo įgyvendinti ar negalėjo atlikti procesinių pareigų be atstovo.

32. Apeliantė nurodo, jog teismas po bylos išnagrinėjimo rinko įrodymus, žiūrėjo Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau dėl to bylos nagrinėjimo neatnaujino.

33. CPK 179 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytoje teisės normoje įtvirtinta teise, naudojosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tačiau jokių 2021 m. gegužės 19 d. išraše nurodytų duomenų neanalizavo ir nevertino. Dėl to apeliantės teiginiai, kad teismas nepagrįstai nepateikė ir neleido pasisakyti apeliantei dėl nurodytų dokumentų pasisakyti, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Vien apeliantės nurodyta aplinkybė, jog teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant ieškovės atstovei ir todėl netinkamai vertino įrodymus, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovės teisės buvo pažeistos, o teismas buvo šališkas.

Dėl teismo atlikto bylos aplinkybių bei šalių pateiktų duomenų vertinimo

34. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje jos pateiktus įrodymus, pats po bylos išnagrinėjimo iš esmės rinko įrodymus, tačiau nesuteikė galimybės dėl jų pasisakyti ieškovei, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

35. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, bei bendraisiais teisės principais (CK 1.5 str.).pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.) CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi.

37. Iš skundžiamojo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne pavienius įrodymus, bet jų visetą ir pagrįstai nurodė, jog iš byloje pateiktų įrodymų (ataskaitų) nustatyta, kad mokesčiai už šilumą ir namo administravimo išlaidos atsakovui buvo skaičiuojami nuo skirtingų plotų, iš jų:

- 2019 m. I ketvirtį – mokestis už šildymą skaičiuojamas nuo 93,40 kv. m ploto, administravimo išlaidoms – nuo 46,70 kv. m, įmoka į kaupiamųjų lėšų fondą – nuo 280,44 kv. m;

- 2019 m. II ketvirtį – mokestis administravimo išlaidoms skaičiuojamas nuo 93,69 kv. m, įmoka į kaupiamųjų lėšų fondą – nuo 280,44 kv. m;

- 2019 m. III ketvirtį – mokestis o, administravimo išlaidoms skaičiuojamas nuo 92,66 kv. m, įmoka į kaupiamųjų lėšų fondą – nuo 280,44 kv. m;

- 2019 m. IV ketvirtį – mokestis administravimo išlaidoms skaičiuojamas nuo 93,51 kv. m, įmoka į kaupiamųjų lėšų fondą – nuo 280,44 kv. m;

- 2020 m. I ketvirtį – mokestis už šildymą už atsakovo kambarį penktame aukšte skaičiuojamas nuo 16,89 kv. m ploto, administravimo išlaidoms – nuo 93 kv. m, įmoka į kaupiamųjų lėšų fondą – nuo 199,86 kv. m;

- 2020 m. II ketvirtį – mokestis administravimo išlaidoms skaičiuojamas nuo 100,19 kv. m, įmoka į kaupiamųjų lėšų fondą – nuo 304,74 kv. m;

- 2020 m. III ketvirtį – mokestis administravimo išlaidoms skaičiuojamas nuo 101,65 kv. m, įmoka į kaupiamųjų lėšų fondą – nuo 304,74 kv. m.

38. Iš atsakovo 2021 m. kovo 22 d. teismui pateikto prašymo, taip pat matyti, jog mokestis skaičiuojamas nuo skirtingų ploto, kuris svyruoja nuo 93,48 kv. m iki 124,36 kv. m. Iš net pripažįstant ieškovės argumentus, jog įmoka į kaupiamųjų lėšų fondą turėtų būti padalijama iš trijų, lieka neaišku, kodėl įmoka administravimo išlaidos skaičiuojama nuo 100,19 kv. m (2020 m. II ketv.) ar 101, 65 kv. m (2020 m. III ketv.), o įmoka į kaupiamųjų lėšų fondą nuo 101,58 kv. m ploto.

39. Šios teismo nustatytos aplinkybės, leido pagrįstai spręsti, jog atsakovas net pritaikius 0,50 Eur/kv. m tarifą, skaičiuojant įmoką kaupiamosioms lėšoms už ketvirtį, atsakovas galimai yra gerokai permokėjęs ieškovei, todėl nepagrįstai reikalaujama priteisti skolą.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių nustatymu ir išnagrinėjimu, todėl teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, o apeliantė be pakankamo pagrindo apeliaciniame skunde tvirtina, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas.

Dėl teismo sprendimo motyvų pašalinimo

41. Atsakovas R. Z. apeliaciniame skunde prašė pašalinti dalį skundžiamo teismo sprendimo motyvų (24 p.), kuriais buvo konstatuota, kad „nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrijos nariai nusprendė nustatyti 0,50 Eur/kv. m tarifą, skaičiuojant įmokas į kaupiamųjų lėšų rezervą nuo 2016 m. II ketv. (šio sprendimo 11 punktas). Nutarime konkrečiai nenurodytas jo galiojimo terminas, t. y. iki kada turi būti taikomas 0,50 Eur/kv. m tarifas. 2016 m. protokole užfiksuota, kad darbotvarkės klausimu nutarta pritarti pasiūlytiems darbotvarkės pakeitimams, tarp jų – V. R. pasiūlymui svarstyti įmokų į bendrijos rezervo fondą 2016 m. II-IV ketv. ir 2017 m. I-IV ketv. klausimą. Nesant ginčijamam ir nuginčytam protokolo nutarimui dėl 0,50 Eur/kv. m kaupiamųjų lėšų tarifo nuo 2016 m. II ketv., šiuo metu negalima išvada, kad nutarimu buvo pasisakyta tik dėl kaupiamųjų lėšų tarifo 2016 m. II-IV ketv. bei 2017 m. I-IV ketv., todėl, sprendžiant šį ginčą, negali būti vadovaujamasi sprendimo 23 punkte nurodytu reglamentavimu dėl 0,05 Eur/kv. m tarifo kaupiamosioms lėšoms skaičiuoti.“.

42. Apelianto įsitikinimu, minėtame susirinkime buvo svarstomas klausimas tik dėl įmokų, susijusių su balkonų remontu, todėl šios teismo nurodytos sprendime aplinkybės neatitinka tikrosios bendrijos narių valios, ir turėtų būti konstatuota, kad „2016 m. balandžio 17 d. bendrijos visuotinis pakartotinis ataskaitinis susirinkimas tikslines įmokas į bendrijos rezervo fondą artėjantiems fasado tvarkybos darbams padidino, kaip ir numatyta svarstytame darbotvarkės klausime 2016 m. II- IV ketv. ir 2017 I-IV ketv. laikotarpiui, bei, kad iki bendrija (bendrijos pirmininkas) parengs ir bus patvirtintas ilgalaikis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planas su jame numatytu daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikiu, pagrįstu privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o taip pat kartu su juo bus parengtas ir patvirtintas mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, apskaičiuojant kaupiamosios įmokos dydį turi būti taikomas minimalus kaupiamosios įmokos tarifas apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo nustatyta tvarka.”

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvados (motyvai) ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius už konkretaus ginčo (bylos) ribų, šios motyvuojamosios dalies išvados gali būti savarankišku apeliacinio skundo objektu.

44. Iš byloje pateikto 2010 m. birželio 14 d. visuotinio gyventojų susirinkimo protokolo matyti, jog buvo sprendžiama dėl įkainio už stogo remontą patikslinimo (2 klausimas) ir buvo nutarta sudaryti komisiją, kuri iki 2010 m. rugsėjo 1 d. įpareigota raštu pateikti įkainio už stogo remontą paskaičiavimą penkto aukšto ir kitų aukštų gyventojams („už“ balsavo 19 gyventojų, balsuojančių „prieš“ ar susilaikiusių nebuvo). Kaip matyti iš 2016 m. balandžio 17 d. bendrijos narių visuotinio pakartotinio ataskaitinio susirinkimo protokolo, jame buvo svarstomas klausimas dėl (įmokų į bendrijos rezervo fondą 2016 m. II-IV ketv. ir 2017 m. I-IV ketv. (7 klausimas), ir buvo nutarta balkonų remontą atidėti iki 2017 m. (protokolo 7i p.) ir nuo 2016 m. II ketvirčio padidinti tikslines įmokas į bendrijos rezervo fondą artėjantiems fasado tvarkybos darbams, nustatant, kad įmoka yra 0,50 Eur/kv. m (protokolo 7ii p.) („už“ balsavo 15, balsuojančių „prieš“ ar susilaikiusių nebuvo).

45. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog buvo priimti kiti bendrijos sprendimai dėl tikslinių įmokų į bendrijos rezervo fondą dydžio pakeitimo (jų patikslinimo, sumažinimo, kt.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nesant kitokių įrodymų nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatytais dydžiais.

46. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog Aprašo 3 punkte nurodytas tik minimalus kaupiamosios įmokos tarifas: daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas iki 3 000 kv. m – 0,05 Eur/kv. m/mėn.; daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas 3 000 kv. m ir daugiau – 0,03 Eur/kv. m/mėn. (Aprašo 11 p.), o LR .Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog visuotinis bendrijos narių susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką. Tokia nuostata numatyta ir DNSB „(duomenys neskelbtini)” įstatų 24 punkte. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog visuotinis bendrijos narių susirinkimas gali nustatyti ir didesnį kaip 0,05 Eur/kv. m/mėn. kaupiamosios įmokos, skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, tarifą.

47. Tai nustačius, nėra pagrindo atsakovo apeliacinio skundo tenkinimui ir jo nurodomų motyvų pašalinimui iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, nes juos nurodęs pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino visuotiniame bendrijos narių susirinkime nustatyto įmokos dydžio taikymo pagrįstumą, ir padarė išvadas, konstatuodamas atitinkamas aplinkybes.

48. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su bendrijos narių susirinkime priimto nutarimo galiojimu, pagrįstumu, bendrijos narių valia, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, nes toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas ir neįrodinėtas (neprašomas panaikinti ar pakeisti), todėl dėl tokių skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako (CPK 312 str.).

Dėl bylos baigties

49. Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Apeliacinius skundus atmetus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.