- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-1980-343/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20016-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- A. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei A. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. A. D.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė) dokumentinio proceso tvarka teismo prašė priteisti iš atsakovės A. J. (toliau – ir atsakovė) 152,18Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 78 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. gruodžio 21 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė 2021 m. sausio 18 d. pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2021 m. vasario 4 d. atsiliepime su prieštaravimais nesutiko.
3. Teisme 2021 m. spalio 4 d. gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo skolą. Kadangi ieškinio atsisakoma atsakovei įvykdžius reikalavimą, iš atsakovės priteistinos 358 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės teigimu, iš atsakovės turėtų būti priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos, kadangi jos atsirado dėl atsakovės kaltės: atsakovė buvo skolinga ieškovei, dėl ko ši kreipėsi į teismą; sumokėjusi skolą atsakovė tęsė bylinėjimąsi reikšdama nepagrįstus prieštaravimus, dėl ko bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ieškovės atstovavimu, nuo 70 Eur padidėjo iki 280 Eur (ieškovė turėjo teikti atsiliepimą į prieštaravimus).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio; panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-30238-921/2020 ir civilinę bylą Nr. e2-4931-962/2021 nutraukė; priteisė atsakovei iš ieškovės 450 Eur teisinės pagalbos išlaidas; atmetė ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės; grąžino ieškovei 6 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, kadangi atsisakymas neprieštaravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
6. Teismas, spręsdamas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kasacinio teismo praktika.
7. Vadovaudamasis Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše esančia informacija, nustatė, kad butas/patalpa – gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei A. J., o butas/patalpa – patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui K. A. D.. Nurodė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, atsakovės A. J. 152,18 Eur įsiskolinimui pagrįsti pateikė 2020 m. gruodžio 1 d. skolininkų sąrašą, kuriame nurodyta, kad D. skola yra 152,18 Eur, todėl teismui neaišku, kokiu pagrindu ieškinys dėl skolos priteisimo pareikštas atsakovei. Taip pat skola buvo sumokėta 2021 m. sausio 3 d. (šią aplinkybę patvirtino ieškovės su pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo pateikti duomenys, jog skolą sumokėjo ne A. J., bet kitas asmuo, nurodydamas, kad moka už D. butą). Teismas vertino, kad ieškovė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo teismui pateikė tik 2021 m. spalio 4 d. Atsakovei 2021 m. sausio 18 d. pareiškus prieštaravimus dėl pareikšto preliminaraus sprendimo, jau esant sumokėtai skolai, ieškovė teikė atsiliepimą į prieštaravimus, su prieštaravimais nesutiko, tęsė bylinėjimąsi, ieškovės atstovė 2021 m. vasario 10 d., 2021 m. balandžio 13 d., 2021 m. gegužės 18 d. teikė teismui prašymus dėl byloje paskirtų posėdžių laiko ir datos pakeitimo. Teismas laikėsi pozicijos, kad visų šių aplinkybių negalima vertinti kaip apdairaus ir rūpestingo elgesio atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį, todėl ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą, o atsakovės prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas neobjektyviai ir netinkamai vertino šalių procesinį elgesį byloje, dėl ko neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
8.2. Nesutinka su teismo pozicija, kad būtent ieškovės neveikimas sudarė pagrindą bylinėjimosi išlaidų susidarymui. Teigia, kad atsakovė 2021 m. sausio 18 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės pateiktais mokesčių skaičiavimais, tačiau reikalaujamą skolą sumokėjo (duomenų apie sumokėtą skolą nepateikė). Anot apeliantės, nors atsakovė minėtu atsiliepimu teismą informavo apie skolos sumokėjimą, tačiau teismas į šią informaciją nesureagavo, nors vadovaujantis CPK 430 straipsnio 9 dalimi turėjo imtis priemonių atsakovės nurodytai informacijai patikrinti. Nepaisant to, teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi priėmė atsakovės prieštaravimus bei nustatė pareigą ieškovei į juos pateikti atsiliepimą. Apeliantės teigimu, šiuo atveju pati atsakovė turėjo pareigą pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji įvykdė preliminarų sprendimą, ko pasėkoje teismas būtų preliminarų sprendimą panaikinęs. Pažymi, kad 2021 m. sauso 18 d. atsakovė nebuvo patyrusi bylinėjimosi išlaidų, o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo minimalios.
8.3. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių, kurias atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pripažino: atsakovė neneigia, kad įmokos už komunalinius mokesčius nebuvo mokamos dėl jos manymo nepagrįstai skaičiuojamų kaupiamųjų lėšų. Atsakovė tvirtino, kad šios kaupiamosios lėšos turi būti skaičiuojamos po 0,05 Eur už kvadratinį metrą, o ne po 0,50 Eur, kaip kad skaičiavo ieškovė, nors šis įmokų dydis buvo nustatytas dar 2016 m. namo butų savininkų visuotiniame susirinkime ir galėjo būti pakeistas tik vėl sušaukus namo butų savininkų susirinkimą. Teigia, kad siekdama suklaidinti teismą, atsakovė pateikė 2020 m. gegužės 6 d. ataskaitą už 2020 metų I ketvirtį, įrodinėdama, kad pagal šią ataskaitą buvo permoka, o ne skola, nors ši ataskaita yra neteisėta ir namo gyventojai buvo informuoti, kad jie mokesčius turi sumokėti pagal jiems pateiktas 2020 m. balandžio 13 d. ataskaitas. Tačiau net ir ginčydama skaičiavimus, atsakovė skolą ieškovei padengė. Šios aplinkybės, apeliantės vertinimu, leidžia teigti, kad būtent atsakovės procesinis elgesys byloje buvo neteisėtas, todėl teismas neturėjo pagrindo jai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8.4. Teismas spręsdamas dėl šalių procesinio elgesio, visiškai nevertino atsakovės prieštaravimuose nurodytų aplinkybių, kurios paneigia teismo padarytas išvadas, kad ieškinys buvo pareikštas ne tam asmeniui – ataskaitoje nurodoma D. pavardė, o atsakove patraukta A. J.. Nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra registruoti du atskiri turtiniai vienetai, kurie iki 1997 m. nuosavybės teise priklausė A. D. ir jo sutuoktinei. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad turtiniai vienetai priklausė vienam savininkui, todėl buvo teikiama viena ataskaita, o trečiasis asmuo niekada neprieštaravo ir nėra išreiškęs pozicijos dėl atskirų ataskaitų teikimo. Vėliau, trečiajam asmeniui perleidus dalį nuosavybės atsakovei, ir toliau buvo teikiama viena ataskaita, o atsakovė iki šios dienos nėra išreiškusi pageidavimo savo turtiniam vienetui gauti atskiros ataskaitos, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad ši situacija buvo priimtina ir naujai savininkei – atsakovei. Taigi, vien tai, kad ataskaitoje yra nurodyta tik D. pavardė, nesudarė pagrindo teismui spręsti, kad atsakovė A. J. negalėjo būti byloje atsakove.
8.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, jau esant sumokėtai skolai, ieškovė teikė atsiliepimą į prieštaravimus, su jais nesutiko, tęsė bylinėjimąsi, teikė prašymus dėl paskirtų teismo posėdžių atidėjimo. Pažymi, kad šiuos veiksmus ieškovė atliko po to, kai teismas atsakovės prieštaravimus priėmė ir įpareigojo ją pateikti atsiliepimą, o vėliau skyrė byloje posėdžius.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas visus procesinius sprendimus priėmė savalaikiai. Tuo tarpu ieškovė, matydama, kad egzistuoja pagrindas ieškinį atsiimti ir teigdama, kad atsakovė skolą sumokėjo 2021 m. sausio 3 d., pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo teismui pateikė tik 2021 m. spalio 4 d. (praėjus 9 mėnesiams nuo gautos įmokos). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą teigti, kad būtent ieškovės elgesys buvo netinkamas.
9.2. Atsakovė per 2021 metus ieškovei nėra atlikusi jokio mokėjimo. Iš ieškovės pateiktos mokėjimų išklotinės matyti, kad 2021 m. sausio 3 d. V. B. yra atlikusi 400 Eur mokėjimą ieškovei, nurodydama mokėjimo paskirtį „už K. D. butą”. Ieškovės pateikta mokėjimų išklotinė patvirtina, kad visi mokėjimai atlikti už trečiajam asmeniui K. A. D. priklausantį butą, tačiau ne už atsakovei priklausantį butą. Taigi, ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškiniu prašomą priteisti sumą, siekdama išvengti atsakomybės už neteisingą sąskaitų išrašymą ir nepagrįstą ieškinio pareiškimą teismui.
9.3. Ieškovė neturėdama pagrįsto teisinio pagrindo neteisėtai skaičiuoja tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui mokesčius kartu. Pažymi, kad ieškovė prie ieškinio pateikė du VĮ „Registrų centras“ išrašus, iš kurių matyti, kad yra įregistruoti du nekilnojamojo turto objektai su skirtingais unikaliais numeriais bei savininkais. Nepaisant to, net ir turėdama šiuos duomenis, ieškovė toliau atsakovei ir trečiajam asmeniui išrašo vieną bendrą sąskaitą.
9.4. Nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kuriame teigiama, kad 2021 m. sausio 18 d. atsakovė informavo teismą apie skolos sumokėjimą, tačiau teismas į šią atsakovės pateiktą informaciją nesureagavo. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė atsiliepime nenurodė, kad yra apmokėjusi ieškinio reikalavimus, o teigė, kad ji nėra skolinga ieškovei, ieškinys ir išduotas preliminarus sprendimas aiškiai nepagrįsti.
9.5. CPK 178 straipsnio pagrindu atsakovei nėra įtvirtina pareiga teismui teikti įrodymus, t. y. preliminaraus teismo sprendimo įvykdymą patvirtinančius mokėjimo dokumentus, kai atsakovė nepripažįsta ieškinio ir nėra atlikusi nė vieno mokėjimo ieškovei. Pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad preliminariu teismo sprendimu priteistas sumas apmokėjo būtent atsakovė.
9.6. Teisiškai nepagrįstas ieškovės argumentas, jog „iki šios dienos nei atsakovė, nei tretysis asmuo niekada nėra išreiškę pageidavimo gauti atskiras ataskaitas už turtiniams vienetams paskaičiuotas išlaidas”. Teigia, kad sąskaitas, mokėjimo pranešimus ir mokesčius skaičiuoja ieškovė ir jos pasamdytas buhalteris, todėl pareiga tinkamai ir objektyviai apskaičiuoti mokesčius tenka ieškovei. Be to, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl savininkų pasikeitimo nesudaro teisinio pagrindo sąskaitas išrašyti buvusiam savininkui vien tuo pagrindu, kad naujasis buto savininkas yra artimas giminaitis. Tai, kad atsakovė raštu nėra pateikusi pretenzijų dėl sąskaitų netinkamo išrašymo, nesudaro pagrindo teigti, kad tokia sąskaitų išrašymo tvarka jai yra priimtina.
9.7. Apeliantė atskirajame skunde analizuoja atsakovės pateiktų procesinių dokumentų turinį ir nurodytas aplinkybes. Pabrėžia, kad ieškovė ieškinio atsisakė bei prašė bylą nutraukti. Tokiu atveju teismas neturi pareigos vertinti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių, tirti rašytinių įrodymų, o privalo išspręsti klausimą tik dėl bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kai byla nutraukta atsisakius nuo ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; pagal 3 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi šiose normose įtvirtinta taisyklė „pralaimėjusi šalis moka“ ir nustatyta išimčių galimybė.
13. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
14. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
15. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
16. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).
17. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius nuo ieškinio, nurodant, kad atsakovė sumokėjo skolą. Dėl šios priežasties, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi bei aukščiau nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintos priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 7 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 152,18 Eur skolos priteisimo iš atsakovės. Ieškinį grindė ataskaita už 2020 m. III ketvirtį, 2020 m. gruodžio 1 d. skolininkų sąrašu, VĮ „Registrų centras“ išrašais, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatais, prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Teismas 2020 m. gruodžio 21 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovė 2021 m. sausio 18 d. pareiškė prieštaravimus dėl ieškovės reikalavimo ir byloje priimto preliminaraus sprendimo. 2021 m. spalio 4 d. apylinkės teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, nurodant, kad atsakovė 2021 m. sausio 3 d. bendrijai sumokėjo 400 Eur, šiuo metu atsakovė skolų bendrijai neturi. Su pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo ieškovė pateikė duomenis, kad bendrijai už butą (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 3 d. buvo sumokėta 400 Eur (mokėtoja V. B. už K. D. butą).
19. Pirmosios instancijos teismas ieškovės atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir civilinę bylą nutraukė, taip pat išsprendė šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Apylinkės teismas vertino, kad ieškovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo tinkamas, todėl jos prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės nepriteisė, o priešingai – tenkino atsakovės prašymą ir iš ieškovės jos naudai priteisė 450 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kategoriškai nesutinka, atskirajame skunde teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir netinkamai vertino šalių procesinį elgesį byloje.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, daro išadą, kad apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepanaikina skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Tokios pozicijos laikomasi dėl žemiau nurodomų argumentų.
21. Visų pirma, minėta, kad ieškovė ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės 152,18 Eur skolą. Ieškinį grindė ataskaita už 2020 m. III ketvirtį, 2020 m. gruodžio 1 d. skolininkų sąrašu, VĮ „Registrų centras“ išrašais, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatais. Iš 2020 m. gruodžio 1 d. skolininkų sąrašo nustatyta, kad prašomą priteisti 152,18 Eur skolą yra skolingas D., kuris šioje byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu, tuo tarpu skolininkų sąraše atsakovės, kaip skolininkės, nurodyta nėra. Pažymėtina, kad pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo (atsakovo) pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio (priešieškinio) pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, neaišku kokiu pagrindu ieškinys pareikštas atsakovei, kai prie ieškinio pateikti įrodymai patvirtina visai kitas aplinkybes, t. y., kad skola susidariusi ne atsakovės, bet trečiojo asmens D. atžvilgiu. Antra, ieškovė pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodė, kad atsakovė skolą bendrijai sumokėjo 2021 d. sausio 3 d., pateikė skolos sumokėjimą patvirtinančius duomenis, kurie patvirtina aplinkybę, kad skola buvo susidariusi ne atsakovės atžvilgiu, bet trečiojo asmens D. atžvilgiu, kadangi skolą sumokėjo ne atsakovė, o V. B., nurodydama, kad moka už D. butą. Trečia, svarbia aplinkybe laikytina tai, kad nors ieškovės minima skola jai buvo sumokėta 2021 m. sausio 3 d., tačiau nesuprantama, kodėl ji dėl ieškinio atsiėmimo kreipėsi praėjus net devyniems mėnesiams nuo skolos padengimo. Be to, net ir esant apmokėtos skolos faktui, ieškovė vis tiek teikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, su jais nesutiko, tęsė bylinėjimosi procesą, nors realiai turėjo visas galimybes atsisakyti ieškinio dar iki atsakovės prieštaravimų pateikimo. Ketvirta, atsakovė prieštaravimuose aiškiai išdėstė savo poziciją dėl ieškovės pareikšto reikalavimo nepagrįstumo, ir, kad su juo nesutinka. Nurodė, kad ji tiek prieštaravimų pateikimo dienai, tiek ieškinio pateikimo teismui metu, nebuvo skolinga bendrijai, o priešingai – netgi turėjo permoką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visetas paneigia apeliantės atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių procesinį elgesį byloje. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad būtent ieškovės elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo netinkamas, pažeidžiantis CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų
22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pasielgė teisingai. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog aukščiau aptarto ieškovės elgesio atliekant procesinius veiksmus negalima vertinti kaip apdairaus ir rūpestingo, padaryta tinkamai įvertinus šalių procesinį elgesį byloje, ko pasėkoje buvo priimta teisėta ir pagrįsta nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinėje instancijoje
24. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo iš ieškovės priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikti įrodymai – 2021 m. spalio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 21/10/25 patvirtina, kad buvo patirtos 320 Eur išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą; 2021 m. spalio 4d. sąskaita už teisines paslaugas 21/10/04 patvirtina, kad už konsultacijas buvo patirtos 180 Eur išlaidos; 2021 m. spalio 4 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. banko išrašai patvirtina, kad atsakovė apmokėjo minėtas sąskaitas. Atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių (0,4 koeficientas x 1 566,4 Eur = 626,56 Eur), todėl priteistinos iš ieškovės. Tuo tarpu atsakovės patirtos 180 Eur išlaidos už konsultacijas jai nepriteistinos, kadangi atsižvelgiant į sąskaitos už teisines paslaugas išrašymo datą (2021 m. spalio 4 d.), minėtos išlaidos buvo patirtos ne apeliacinio proceso metu (CPK 93 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį.
Priteisti atsakovei A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 320 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.