- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2A-2934-854/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10430-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- V. E. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei V. E. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės V. E. K. 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2020 m. vasario 23 d., 11.00 val. vyko namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo ieškovas ir jo buto nuomininkas M. M., A. B., V. S. ir Ž. S. bei atsakovė, kaip butų pardavėja. Susirinkimo metu buvo sprendžiami klausimai dėl statybos darbų kokybės bei statybos darbų užbaigimo vėlavimo, už kuriuos, kaip pardavėja, buvo atsakinga atsakovė.
3. Susirinkimo metu ieškovas išsakė poziciją, jog pastato stogo konstrukcijos yra netinkamos, neįrengta ventiliacija, kas lemia stogo konstrukcijų puvimą bei faktą, kad stogas yra nebesandarus, t.y. leidžia vandenį, todėl reikalinga, kad atsakovė, kaip pagal pirkimo-pardavimo sutartį atsakingas asmuo, tinkamai užbaigtų sutartyje numatytus darbus bei iš karto ištaisytų jau esančių atliktų statybos darbų defektus. Po šių ieškovo išsakytų pastabų, atsakovė, visiems namo gyventojams ir patalpų savininkams, dalyvavusiems susirinkime, girdint, užsipuolė ieškovą – ne tik apšaukė necenzūriniais žodžiais, bet ir išvadino žmonos žudiku, liepė parduoti butą ir išsikraustyti iš šio namo. Ieškovui atsakovės paklausus, ar supranta, ką ji kalba, ir pareikalavus atsiprašyti, pastaroji ieškovui prieš akis pradėjo gestikuliuoti įžeidžiančiais gestais – trijų pirštų kombinacijomis, buityje vadinamomis špygomis, o po tokio atsakovės protrūkio namo gyventojų susirinkimas baigėsi.
Šalies argumentai
4. Ieškovo teigimu, atsakovės elgesys jį įžeidė ir įskaudino, pažemino jo garbę ir orumą. Ieškovo žmona buvo mirusi mažiau nei prieš metus laiko, mirties priežastis – savižudybė, todėl tai buvo ypač netikėta ir skaudi netektis ieškovui, dėl kurios jis gedi iki šiol. Todėl atsakovės žodžiai ne tik be galo įskaudino ieškovą, priminė ir sukėlė išgyvenimus, bet, atsižvelgiant į ieškovo žmonos mirties aplinkybes, pažemino ieškovą kaimynų ir nuomininko akivaizdoje, galėjo sukelti kaimynų neigiamą nuomonę ieškovo atžvilgiu. Atsakovė, liepdama jam išsikelti iš namo, kitų patalpų savininkų ir nuomininko akivaizdoje, leido suprasti, kad jis, kaip žudikas, šiame name yra nepageidaujamas. Tokiu būdu dar labiau sustiprinant atsakovės teiginį, kad ieškovas yra žudikas.
Atsiliepimas
5. Atsakovės elgesys ir teiginiai ieškovui sukėlė itin neigiamus išgyvenimus, jį pažemino ir įžeidė. Atsakovė savo elgesiu ir pasakytais žodžiais tyčia siekė pažeminti ieškovą kitų butų savininkų ir nuomininko akyse. Susirinkimo tikslas buvo – nupirktų butų kokybės trūkumai, tuo tarpu ieškovo sutuoktinės mirtis ir jos aplinkybės nebuvo susijusios su susirinkime aptariamais tikslais. Atsakovė siekė tiesiog sumenkinti ieškovo garbę ir orumą ir kitų patalpų savininkų pasitikėjimą juo, siekiant savanaudiškų tikslų – išvengti jos, kaip patalpų pardavėjos, civilinės atsakomybės, nes ieškovas buvo minėto susirinkimo iniciatorius.
6. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsniu, prašė atlyginti 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Pažymėjo, kad atsakovė vykusio butų savininkų susirinkimo metu, t.y. visiems susirinkime dalyvavusiems asmenims girdint (viso susirinkime dalyvavo septyni asmenys), išvadino ieškovą savo žmonos J. S. žudiku, t.y. atsakovės teiginiai buvo nukreipti būtent į ieškovą; paskleisti atsakovės teiginiai neatitinka tikrovės; tokios tikrovės neatitinkančios paskleistos žinios ne tik įstatymų ir moralės normų laikymosi požiūriu pažeidžia ieškovo garbę, orumą, jo gerą vardą kaimynų akyse, bet ir suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas ieškovo atžvilgiu, todėl yra visos sąlygos, kad ieškovo garbė ir orumas būtų teismo pripažinti pažemintais atsakovės paskleistomis tikrovės neatitinkančiomis žiniomis bei atitinkamai ieškovui iš atsakovės būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
Šalies argumentai
7. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad kalbėdama su ieškovu išsakė savo nuomonę apie jį. Atsakovės nuomonė turi faktinį pagrindą, t.y. atitinka minimalaus nuomonės pagrindimo kriterijų, įtvirtintą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje; savo nuomonę atsakovė paskelbė išprovokuota ieškovo elgesio; ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų ir/ar realaus savo garbės ir orumo pažeminimo, o taip pat neįrodė, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą.
9. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas per trejus metus gyventojų susirinkime dalyvavo pirmą kartą. Su ieškovu santykiai nuolat būdavo įtempti ir konfliktiški dėl jo būdo ir elgesio, t.y. ieškovas mėtydavo nuorūkas, spjaudydavosi iš virš atsakovės buto esančio balkono, bendraudavo necenzūriniais žodžiais, girtaudavo, iš jo buto nuolat sklisdavo triukšmas. Nors atsakovė su ieškovu konfliktuodavo, tačiau su ieškovo žmona ji palaikė draugiškus santykius. Ieškovo žmona žuvo konflikto su sutuoktiniu metu. Išgirdusi triukšmą, atsakovė išėjo pažiūrėti į terasą kas nutiko ir pamatė prie namo ant šaligatvio gulintį ieškovo žmonos kūną. Atsakovas, sėdėdamas ant verandos, pasakė „ką aš padariau“. Iki nelaimingo atsitikimo ieškovo žmona yra pasakojusi jai apie savo santykius su sutuoktiniu: apie tai, kad ieškovas ją mušdavo, niekino, priekaištaudavo, kad ji negali pagimdyti sūnaus, kad ji gyveno baimėje ir bijodavo ieškovo.
10. Atsakovė nurodė, kad ji po konflikto su ieškovu buvo susijaudinusi, tiksliai atkartoti pasakytų žodžių negalinti, tačiau pažymėjo, kad „žudiku“ ieškovo nevadino. Atsakovė tik išsakė ieškovui savo nuomonę, kad su tokiais asmenimis kaip ieškovas ji nenorinti bendrauti ir nenorinti turėti jokių reikalų, todėl jam pasakė: „gyvenimas su tavim šiame pastate yra nepageidautinas ir su bandiūgom aš išvis nenoriu kalbėtis“. Atsakovės teigimu, taip buvo išsakyta subjektyvi nuomonė apie ieškovą, kuri pagrįsta tarp šalių per daugiau nei trejus metus trunkančiais kaimynystės santykiais, asmenine atsakovės patirtimi bendraujant su ieškovu bei su jo velione žmona.
11. Atsakovė teigė, kad jos išsakyta nuomonė ieškovo atžvilgiu ir jos pavartota kalba turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad vyko konfliktiškas dialogas (diskusija), kuriai natūraliai būna būdinga aštresnė, „natūralios“ kalbos konstrukcija, didesnis emocionalumo lygis, vartojami įvairūs epitetai, palyginimai, keliama mažiau reikalavimų kalbos taisyklingumui. Atsakovės išsakytai nuomonei pareikšti vartojami teiginiai ir išsireiškimai neturėtų būti traktuojami kaip teisinis įvykių kvalifikavimas, kadangi atsakovė neturi nei atitinkamo (teisinio) išsilavinimo, nei intencijos pateikti oficialius kaltinimus, o tik išsakė savo asmeninę bendravimo ir kaimynystės su ieškovu patirtimi pagrįstą nuomonę ir ieškovo vertinimą.
12. Atsakovė pažymėjo, kad jos paskelbta nuomonė apie ieškovą turi faktinį pagrindą. Atsakovei yra žinoma, kad ieškovas ne kartą yra turėjęs reikalų su teisėsauga ir yra teistas už žmonos sumušimą. Be to, ieškovo žmona, atsakovės akivaizdoje žuvo, t.y. iškrito iš balkono, konflikto su ieškovu metu. Ieškovas po įvykio buvo sulaikytas. Ieškovo elgesys leido atsakovei susidaryti tokią nuomonę apie jį. Atsakovės vertinimu, jos veikimas paskelbiant savo nuomonę keliems namo gyventojams neperžengė Konstitucijos laiduojamos asmens teisės turėti savo įsitikinimus, juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją ribų, o šių teisių ribojimas ieškovo pasirinktais būdais prieštarautų demokratinės visuomenės principams, todėl sprendžiant dviejų konstitucinių teisinių gėrių – asmens garbės ir orumo bei saviraiškos laisvės – koliziją, pirmenybė šioje konkrečioje situacijoje neabejotinai teiktina pastarajam.
13. Nurodė, kad jos teisė išakyti savo nuomonę apima ne tik informaciją ar idėjas, kurios yra priimamos palankiai ar laikomos nekaltomis, ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios žeidžia, šokiruoja ar trikdo. Be to, atsakovės teisė išsakyti savo nuomonę taip pat gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją bei hiperbolizavimą. Pagal EŽTT praktiką įžeidi kalba nepatenka į Konvencijos 10 straipsnio apsaugos ribas tada, kai jos tikslas yra beprasmiškas šmeižimas, kurio vienintelis tikslas yra sumenkinti, pažeminti žmogų. Vulgarios, įžeidžios kalbos vartojimas teiginyje pats savaime nereiškia tokio teiginio traktavimo kaip žeidžiančio, kadangi tokios kalbos vartojimas, gali tarnauti stilistiniams tikslams, nes kalbos stilius yra bendravimo, kaip išraiškos formos, dalis ir yra ginamas Konvencijos lygiai taip pat kaip ir teiginio turinys.
14. Pasak atsakovės, ji išsakė aiškų faktinį pagrindą turinčią kritišką savo nuomonę apie ieškovą, kuria apibūdino ilgametę savo bendravimo su ieškovu, kaip nesaugumo jausmą keliančiu kaimynu, patirtį, ir tokia išsakyta savo nuomone neperžengė saviraiškos laisvės ribų. Pagal kasacinio teismo praktiką asmeninis spėjimas ar subjektyvus suvokimas apie paskleistos informacijos difamacinį pobūdį nėra pakankamas pagrindas nustatyti, ar asmuo buvo paveiktas paskleistos informacijos.
15. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas neįrodė jam padarytos žalos egzistavimo ir/ar jos dydžio. Ieškovas nepagrindė, kuo pasireiškė jo išgyvenimai, nepateikė argumentų, patvirtinančių, kad atsakovės nuomonė pakenkė jo reputacijai, nėra aišku, iš ko jis sprendžia, kad būtent atsakovės nuomonė lėmė kaimynų nuomonę apie ieškovą. Vien nepalankios nuomonės apie ieškovą pareiškimas, nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti jo garbės ir orumo pažeidimo fakto ar jo patirtos neturtinės žalos fakto. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
16. Dublike ieškovas nurodė, kad atsakovė ieškovą pavadino ne „bandiūga“, o „žudiku“. Pavadindama ieškovą „žudiku“ atsakovė išreiškė ne nuomonę, o pateikė teiginį, siekdama pažeminti jį kitų asmenų akivaizdoje, įžeisti ir įskaudinti. Atsakovės teiginys, kad ieškovas yra žudikas, negali būti vertinamas kaip jos nuomonė, nes minėtus teiginius pateikė ne kaip savo subjektyvų egzistuojančių faktinių duomenų apie ieškovą vertinimą, požiūrį į šiuos duomenis, jų supratimą, o kaip teiginius apie objektyviai egzistuojančius dalykus, aiškiai nurodančius, kad ieškovas yra „žudikas“. Ieškovas nurodė, kadangi nuomonė buvo išsakyta girdint kaimynams, su kuriais ieškovui tenka nuolat bendrauti, jis pasijuto pažemintas, ypač turint omenyje, kad tai buvo išsakyta susirinkime, kurio metu buvo diskutuojama dėl klausimų, visiškai nesusijusių su ieškovo sutuoktinės žūtimi.
17. Triplike atsakovė nurodė, kad ji viešai pareiškė, kad nenori su ieškovu bendrauti, o jo kaimynyste niekas nesidžiaugia: „Gyvenimas su tavim šiame pastate yra nepageidautinas ir su bandiūgom aš išvis nenoriu kalbėtis“.
18. Pažymėjo, kad 2020 m. vasario 23 d. vyko daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų neoficialus susirinkimas (susitikimas) dėl aplinkos tvarkymo ir kelio įvažiavimo problemų aptarimo, o ne dėl namo defektų aptarimo kaip nurodo ieškovas. Atsakovės paskleista informacija yra susijusi su ieškovo viešu elgesiu atsakovės atžvilgiu, todėl ieškovo nurodoma aplinkybė neva ginčo informacija nesusijusi su susirinkime aptariamais klausimais, neturi nei loginės, nei teisinės prasmės.
19. Teigė, kad pagrindą atsakovės nuomonei apie ieškovą susiformuoti patvirtina teismui pateikta Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. birželio 12 d. pažyma Nr. 9R-T-149. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovės apie ieškovą pateiktas moralinis vertinimas visiškai atitinka tai, kaip ieškovas tikrovėje vykdė įstatymų ir bendražmogiškosios moralės normų reikalavimus.
20. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad santykiai su atsakove yra konfliktiški. Ieškovo teigimu, jam žmona yra sakiusi, kad atsakovė nuteikinėjo kaimynus prieš ieškovą. Jis ne kartą prašė atsakovės, kad ji perdažytų laiptinę, perklotų plyteles. Susirinkimo metu ieškovas pareiškė kaimynams, kad dar nesuėjęs garantinis terminas ir yra galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl namo defektų ištaisymo. Atsakovė į tokį pareiškimą sureagavo išvadindama jį „žudiku“. Pasak ieškovo, dėl atsakovės susirinkimo metu išsakytų žodžių, kaimynai atsisakė kreiptis į teismą ir tai ieškovas vertina kaip žalą. Nurodė, kad labai pergyvena dėl to, koks bus kaimynų požiūris į jį po atsakovės išsakytų žodžių. Negalėjo nurodyti, kaip kaimynai jį vertino iki įvykusio konflikto. Dėl 5 000 Eur žalos dydžio nurodė, kad taip yra įprasta prašyti tokio dydžio žalos.
Atsiliepimas
21. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad susirinkimą inicijavo atsakovė dėl aplinkos tvarkymo, o ne dėl namo defektų. Ieškovas visada būdavo agresyvus, mėtydavo nuorūkas, spjaudydavo, nuolat būdavo neblaivus. Atsakovei iš ieškovo žmonos buvo žinoma, kad jis muša žmoną, neleidžia bendrauti jai su kaimynais. Susirinkimo metu ieškovas darėsi agresyvus, užsipuolė ją. Tada ji išsigando ir labai susijaudino, net negali tiksliai pasakyti kaip išsireiškė, bet žmonos žudiku tikrai nevadino. Pasakė, kad su tokiais kaip tu bandiūgom nenori bendrauti. Teigė, kad nevadino žudiku, nors dėl tyrimo savo nuomonę, kadangi jos nieks ikiteisminio tyrimo metu neapklausė. Visada ieškovas buvo agresyvus, konfliktiškas, niekada net nepasisveikindavo, neprisidėjo prie namo priežiūros. Paaiškino, kad kaimynai ir su ja nustojo bendrauti. Manė, kad kaimynai atsisakė su ja bendrauti, nes ji atsisakė kreiptis kartu su kaimynais į teismą dėl kelio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškovo S. S. ieškinį atsakovei V. E. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovo 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo 56,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
23. Teismas nustatė, kad 2020 m. vasario 23 d. vyko daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų neoficialus susirinkimas (susitikimas) dėl aplinkos tvarkymo ir kelio įvažiavimo problemų aptarimo. Šiame susitikime dalyvavo: N. Š., S. Š., A. B. ir jo žmona, V. S. ir jo žmona Ž. S., ieškovas, jo nuomininkas M. M. ir atsakovė. Susirinkimo metu ieškovas išsakė poziciją ir dėl namo defektų, jog pastato stogo konstrukcijos yra netinkamos, neįrengta ventiliacija, kas lemia stogo konstrukcijų puvimą bei faktą, kad stogas yra nebesandarus, t.y. leidžia vandenį, todėl reikalinga, kad atsakovė, kaip pagal pirkimo-pardavimo sutartį atsakingas asmuo, tinkamai užbaigtų sutartyje numatytus darbus bei iš karto ištaisytų jau esančių atliktų statybos darbų defektus. Po šių ieškovo išsakytų pastabų tarp ieškovės ir atsakovo įvyko konfliktas. Ieškovo teigimu, atsakovė užsipuolė ieškovą – apšaukė necenzūriniais žodžiais, išvadino „žudiku“, liepė parduoti butą ir išsikraustyti iš šio namo. Atsakovės teigimu, ieškovas nepagrįstai ir agresyviai kaltino atsakovę pardavus jam nekokybišką būstą, nors viso statomo namo procesą nuo antro aukšto ieškovas matė ir stebėjo asmeniškai, kas kėlė įtampą susirinkime ir dėl ko kilo aštri diskusija. Atsakovė ieškovui pasakė tokius žodžius „gyvenimas su tavim šiame pastate yra nepageidautinas ir su bandiūgom aš išvis nenoriu kalbėtis“.
24. Teismas nurodė, kad ieškovas teigė, kad atsakovė pavadindama jį „žudiku“ paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie ieškovą girdint net septyniems asmenims. Atsakovė nuo pareikšto ieškinio gynėsi teigdama, kad pavadino ieškovą ne „žudiku“ o „bandiūga“ ir taip išsakė savo susiformavusią nuomonę apie ieškovą.
25. Teismas nurodė, kad 2021 m. birželio 3 d. teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti susirinkime dalyvavę asmenys. M. M. nurodė, kad girdėjo, kaip atsakovė pasakė „žudikas“ ir „bandito nuomonė niekam nereikalinga“. Liudytojas A. B. paliudijo, kad buvo pasakyta „nebendrauju su banditais ir žudikais“. Liudytoja Ž. S. nurodė, kad atsakovė frazę pasakė vieną kartą, t.y. kad „žmogžudžio nuomonė man neįdomi“. Liudytojas V. S. patvirtino, kad atsakovė pasakė, jog ieškovo nuomonė niekam neįdomi ir „žmogžudys man nenurodinės“, vėliau patikslino, kad nepamena ar buvo pavartotas žodis „žudikas“. Liudytojai S. Š. ir N. Š. nurodė, kad negirdėjo jokių įžeidžiančių žodžių. Patvirtino, kad buvo pakeltas kalbėjimo tonas, t.y. kalbėjo aštriai garsiai.
26. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, taip pat atsakovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad ji buvo labai susijaudinusi, kai ieškovas ją užsipuolė dėl namo defektų visų kaimynų akivaizdoje, tiksliai negali atkartoti kokius žodžius pasakė ieškovui, tačiau pripažino, kad galėjo pasakyti „gyvenimas su tavimi šiame pastate yra nepageidautinas ir su bandiūgom aš iš vis nenoriu kalbėti“, kad jai buvo žinoma, kad ieškovas smurtavo prieš savo žmoną, taip pat atsakovės nuomonę dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo (atsakovei abejonių kelia, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo apklausta kaip liudytoja, nors jai visos aplinkybės gerai žinomos), tai, kad atsakovė yra įsitikinusi, jog girdėjo ieškovą 2019 m. balandžio 17 d. naktį sakant „ką aš padariau“, darė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė, reaguodama į ieškovo kritiką, pasakė žodį „žudikas“, kurį girdėjo keturi susirinkime dalyvavę asmenys. Ginčo, kad „žudiku“ įvardintas būtent ieškovas, byloje nekilo.
27. Teismas pažymėjo, kad ieškovas teigė, kad atsakovė įvardindama jį „žudiku“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis. Tuo tarpu atsakovė teigė, kad jos žodžius reikia vertinti kaip jos asmeninę nuomonę apie ieškovą.
28. Teismas nurodė, kad susirinkime dalyvavę namo gyventojai, kurių akivaizdoje buvo išsakyti ir kurie girdėjo atsakovės išsakytus žodžius, juos vertino ne kaip neginčijamus faktus (žinią), o kaip išsakytą atsakovės subjektyvų įvertinimą, reakciją, emociją į tarp ieškovės ir atsakovo įvykusį konfliktą. Liudytojas M. M. parodė, kad atsakovės žodžius vertina emocijomis, kaip jos nuomonę, bet ne faktą. Pasak liudytojo A. B., tai buvo atsakovės „emocijų pliūpsnis“, Ž. S. nurodė, kad atsakovė buvo labai susijaudinusi, jos žodžius liudytoja įvertino kaip išsakytą nuomonę, V. S. taip pat patvirtino, kad tai labiau nuomonė nei faktas. Teismas pažymėjo, kad visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad jiems iki susirinkimo buvo žinomos aplinkybės, susijusios su ieškovo žmonos mirtimi, t.y. kaip ji žuvo, aplinkybė, kad ieškovas iškart po įvykio buvo sulaikytas, jam pareikšti įtarimai, vėliau buvo paleistas, todėl visi suprato, kad įtarimai nepasitvirtino, o ieškovas nėra pripažintas kaltu.
29. Teismas taip pat nustatė, kad susirinkimo, organizuoto dėl aplinkos tvarkymo metu ieškovas išreiškė kritiką atsakovei dėl namo defektų, reikalavo, kad atsakovė ištaisytų trūkumus, siūlė kaimynams kreiptis į teismą su reikalavimu atsakovei pašalinti namo defektus. Teismo posėdžio metu šalys neneigė, kad jas sieja konfliktiški santykiai. Ieškovas pripažino, kad kelis kartus yra reikalavus atsakovės nudažyti perdažyti sienas, iškloti naujas plyteles, turi žinių, kad atsakovė nuteikinėjo kaimynus prieš jį. Atsakovė taip pat nurodė turinti nuoskaudų ieškovo atžvilgiu. Teigė, kad jis visada būdavo agresyvus, neblaivus, spjaudėsi, mėtė nuorūkas, nesisveikino su ja, draudė savo žmonai bendrauti su kaimynais, neprisidėjo nei prie namo aplinkos nei prie namo tvarkymo. Nurodytos aplinkybės leido teismui spręsti, jog išsakytus atsakovės žodžius ieškovo atžvilgiu labiau lėmė jos gynybinė reakcija, išsakant savo subjektyvų vertinimą, nuomonę ieškovo atžvilgiu, o ne siekis, tyčia pažeminti bei paskleisti garbę ir orumą žeminančias žinias apie asmenį. Remiantis liudytojų parodymais teismas nustatė, kad atsakovės išsakyta frazė „žudikas“ nebuvo pateikta kaip rimta ir tikroviška, atsakovė nesiekė šios žinios pagrįsti. Nė vienas iš liudytojų nepriėmė išsakytos frazės „žudikas“ kaip teiginio, nevertino kaip pateiktos tiesos, objektyvių duomenų.
30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad įvardindama ieškovą „žudiku“, atsakovė išreiškė neigiamą požiūrį bei asmeninę kritinę nuomonę apie ieškovą, t.y. šių teiginių nepateikė kaip žinios.
31. Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai (2020 m. birželio 15 d. DOK-115145), patvirtinantys, kad S. S. 2019 m. balandžio 17 d. pareikšti įtarimai dėl nužudymo ir fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalis ir 140 straipsnio 2 dalis), nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. jam skirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri 2019 m. balandžio 26 d. nutarimu pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, 2019 m. liepos 25 d. ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo buvo nutrauktas ir tęsiamas tik pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Paklaustas 2021 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad buvo teistas ir anksčiau, iš viso gal 5 kartus. Kas, teismo vertinimu, visuomenėje neigiamai charakterizuoja asmenį.
32. Teismas pažymėjo, kad dėl pažeistos garbės ir orumo, ieškovas nurodė, jog dėl atsakovės elgesio patyrė pažeminimą prieš kaimynus, dvasinį skausmą ir nervinį stresą, privertė vėl pajusti išgyventą skausmą, patirtą žuvus sutuoktinei. Be to, po minėto konflikto teko gerti raminamuosius vaistus, kurios jam davė sesuo J. S. Teismas šiuos ieškovo argumentus atmetė kaip neįrodytus. Ieškovas sveikatos būklės pablogėjimą grindė tik liudytojų sesers, pas kurią nuvyko iškart po konflikto ir su kuria vėliau bendravo tik telefonu, ir liudytojos A. G. parodymais.
33. Teismas pažymėjo, kad liudytoja A. G. parodė, kad ji ieškovą iš karto po susirinkimo nuvežė pas seserį, su juo bendravo tik tol, kol automobiliu nuvežė ieškovą iki jo sesers namų. Liudytoja patvirtino, kad ieškovas yra emocionalus žmogus. Po susirinkimo jis atrodė susinervinęs, piktas, išbalęs. Liudytoja negalėjo pasakyti, kiek laiko ieškovas jautėsi prastai, kadangi ieškovas išvyko į Norvegiją ir ji su juo bendravo tik telefonu. Liudytoja J. S. parodė, kad atvažiavus broliui, jam buvo padidėjęs kraujo spaudimas, skundėsi, kad atsakovė jį pavadino „žudiku“ ir jis bijo kokia dabar bus kaimynų nuomonė apie jį. Ieškovui išvykus bendravo telefonu, todėl pasakyti kaip brolis jautėsi gali tik iš jo pasakojimų telefonu. Liudytoja nurodė, kad siekiant nuraminti brolį, davė jam raminančių arbatų išgerti. Iš šių liudytojų parodymų negalima spręsti, kad ieškovui pablogėjo sveikata. Kaip patvirtino ir ieškovo kviesta liudytoja A. G., ieškovas yra emocionalus žmogus. Liudytojas M. M. parodė, kad ieškovas išgirdęs atsakovės žodžius iš karto sureagavo ir pasakė, kad dabar tai susitiksim teisme. Liudytojas A. B. nurodė, kad ieškovas po konflikto pradėjo šaukti, kad yra išteisintas, ko čia mane šmeiži. Liudytojas A. B. nurodė, kad atsakovė atsitraukė, kadangi liudytojo nuomone, bijojo, kad viskas gali baigtis agresija. Teismo vertinimu, tai buvo ieškovo reakcija į netikėtai atsakovės išsakytą frazę. Tačiau išvadai, kad būtent šie žodžiai sukėlė ypač neigiamus sunkius ieškovo išgyvenimus, teismas neturėjo pagrindo.
34. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad dėl atsakovės išsakytų žodžių pasikeitė kaimynų elgesys ieškovo atžvilgiu, jų bendravimas atšalo. Tiek atsakovė, tiek liudytoja N. Š. nurodė negalinti apibūdinti ieškovo teigiamai, jis nuolat keikėsi, nesisveikindavo, spjaudėsi.
35. Remdamasis LITEKO duomenimis, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. 1-2459-1034/2019), teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti liudytojai: A. B. parodė, kad S. S. yra konfliktiškas, nes kai grįžta iš Norvegijos vyksta išgertuvės ir konfliktai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta Ž. J. parodė, kad S. S. būdamas neblaivus, būdavo agresyviai nusiteikęs, piktai kalbėdavo.
36. Teismas pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo metu 2021 m. birželio 3 d. apklaustas liudytojas A. B. patvirtino, kad jo požiūris į S. S. po susirinkime atsakovės išsakytos nuomonės nepasikeitė. Liudytas su ieškovu nebendravo nei iki susirinkimo, nei po susirinkimo. Liudytoja Ž. S. taip pat patvirtino, kad požiūris į ieškovą nepasikeitė, kadangi su juo nebendrauja. Liudytojas M. M. parodė, kad atsakovės ištarta frazė nepakeitė požiūrio į ieškovą, kadangi frazę vertino tik kaip išsakytą emociją. Liudytojas V. S. pažymėjo, kad atsakovės išsakyta frazė liudytojo nepaveikė, kadangi su ieškovu nebendravo nei iki susirinkimo, nei po susirinkimo. Liudytojo vertinimu, ne tik jo, bet ir žmonių nuomonė į ieškovą nepasikeitė. Susirinkime dalyvavę ir atsakovės išsakytą frazę „žudikas“ girdėję visi keturi liudytojai patvirtino, kad jų nuomonė į ieškovą po išsakytos frazės niekaip nepasikeitė. Teismo posėdžio metu paaiškinimus davęs ieškovas patvirtino, kad po susirinkimo jis grįžo į savo gyvenamąją vietą Norvegijoje. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų ieškovo argumentus dėl kaimynų nuomonės apie jį pablogėjimo, ieškovas teismui nepateikė.
37. Teismas kritiškai vertino ieškovo argumentus teismo posėdžio metu, kad atsakovės išsakytų žodžių pasekoje kaimynai atsisakė kreiptis kartu su juo į teismą, reiškiant pretenzijas atsakovei dėl namo defektų. Kaip nurodė liudytojai, jų požiūris į ieškovą niekaip nepasikeitė. Priešingai, kaip paaiškino atsakovė, kaimynai nustojo bendrauti ir su ja. Taigi, įvykusio konflikto metu iš esmės nukentėjo pati atsakovė.
38. Teismas sutiko su ieškovu, kad išgirdus žodį „žudikas“, atsakovė nuomonę išsakė ieškovą įžeidžiančia forma, kadangi ieškovui buvo pareikšti įtarimai dėl žmonos nužudymo, kurie nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir tai sukėlė jam prisiminimus ir apie pareikštus įtarimus ir apie žmonos žūties aplinkybes, tačiau taip pat atkreipės dėmesį į tai, kad nuo žmonos žūties nebuvo praėję net metai, ir natūralu, kad asmuo vis dar išgyvena dėl netekties.
39. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktika, jog tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, tokie duomenys akivaizdžiai žeminantys asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008), netaikoma konstatavus, kad atsakovė išreiškė neigiamą požiūrį į atsakovą, o ne paskleidė žinią apie ieškovą.
40. Teismas atkreipė dėmesį ir tai, kad paprašytas pagrįsti žalos dydį, ieškovas nurodė, kad yra įprasta tokio dydžio prašyti, visi tiek prašo. Taigi reikalaujamos atlyginti žalos ieškovas nesiejo su savo garbės ir orumo pažeminimu.
41. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, jog atsakovė pažemino ieškovo garbę ir orumą, dėl atsakovės elgesio patyrė ieškinyje įvardijamus išgyvenimus, jam sutriko sveikata, ieškovo paaiškinimai prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, paties ieškovo elgesiui konflikto metu. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas patyrė ilgalaikių nepatogumų dėl atsakovės išsakytų frazių. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovės išsakytos frazės galėjo sukelti ieškovui tam tikrus neigiamus išgyvenimus, trumpalaikius nepatogumus, tačiau ieškovas nepatyrė tokių pasekmių, kaip kad nurodo ieškinyje ir paaiškino teismo posėdyje. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovės išsakyta frazė privertė kaimynus pakeisti nuomonę apie ieškovą. Liudytojai patvirtino, kad su ieškovu nebendravo iki susirinkimo, kad jiems buvo žinoma, kad jam pareikšti įtarimai, kad atsakovės įvardijimas ieškovo „žudiku“ niekaip nepakeitė jų požiūrio į ieškovą, todėl teigti, kad ieškovas atsakovei įvardijus jį „žudiku“ buvo pažemintas susirinkime dalyvavusių namo gyventojų akivaizdoje, nėra pagrindo. Atsakovės išsakytas frazes šios bylos kontekste teismas vertino kaip atsakovės nuomonę.
42. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė vienos būtinųjų sąlygų, kad atsakovės paskleisti žodžiai, frazės, žemina ieškovo garbę ir orumą. Teismo vertinimu, tik asmeninis spėjimas ar subjektyvus suvokimas apie informacijos paskleidimo, kaip asmens garbę ir orumą žeminančio, pobūdį nėra pakankamas pagrindas nustatyti, ar asmuo buvo paveiktas kitos šalies žodžių, nors atsakovės elgesys ir buvo nesuderinamas su visuomenėje nusistovėjusiomis bendro gyvenimo taisyklėmis.
43. Nenustatęs, jog atsakovės išsakytomis frazėmis buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas, t.y. nenustatęs visų būtinųjų sąlygų pagal CK 2.24 straipsnį asmens garbės ir orumo gynimui, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
44. Teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 1600 Eur išlaidas už teisines paslaugas, kurias pagrindė 2020 m. gegužės 20 d., 2020 m. liepos 13 d., 2021 m. gegužės 12 d., 2021 m. liepos 7 d. sąskaitomis už teisines paslaugas ir 2020 m. liepos 13 d., 2020 m. gegužės 21 d., 2021 m. gegužės 12., 2021 m. liepos 23 d. mokėjimo nurodymais. Ieškinį atmetus, teismas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo.
45. Atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (56,77 Eur) viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas priteisė iš atsakovo valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
46. Ieškovas S. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
46.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad paskleistos žinios yra atsakovės nuomonė apie ieškovą, o ne tikrovės neatitinkanti žinia. Teiginys, kad ieškovas yra žudikas, gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas, todėl akivaizdu, kad tai buvo tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimas, o ne atsakovės nuomonė. Atsakovės tariama „nuomonė” nebuvo pagrįsta jokiais faktiniais duomenimis, pareikšta nesąžiningai, peržengiant žodžio laisvės ribas ir pažeidžiant ieškovo nekaltumo prezumpciją. Atsakovė savo teiginiais metė labai rimtus kaltinimus – ieškovą įvardijo kaip žudiką. Atsakovė tai padarė tyčia, siekdama pažeminti ieškovą kitų kaimynų akivaizdoje, sumenkinti jo reputaciją, įžeisti, nes jis aktyviai gynė savo ir kitų bendraturčių teisėtus interesus.
46.2. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad paskleista žinia iš tiesų buvo nuomonė, vadovaujantis teismų praktika, nuomonė negali būti nepagrįsta faktais ir žeidžianti, žeminanti žmogaus garbę ir orumą ir už tokią įžeidžiančią bei nepagrįstą nuomonę taip pat kyla civilinė atsakomybė.
46.3. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, kuriame jie paskelbti, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu visi iškart suprato, kuo kaltinamas ieškovas – visi liudytojai patvirtino, kad išgirdę atsakovės ištartus žodžius, nors kalbama buvo apie jos parduotų daiktų kokybės trūkumus, visi nuščiuvo ir laukė, kokia bus ieškovo reakcija, t.y. visi suprato, kad būtent ieškovas yra pavadintas žudiku ir netgi kad žmonos žudiku (garso įrašo 9:45).
46.4. Atsakovei nebuvo jokio pagrindo vadinti ieškovo žudiku, nes ikiteisminis tyrimas dėl jo žmonos žūties buvo pusę metų kaip nutrauktas, nustačius, kad tai buvo savižudybė. Atsakovė patvirtino, kad ji bendraudavo su ieškovo sutuoktinės motina ir seserimi ir žinojo apie bylos nutraukimą. Be to, susirinkime buvo aptariami pastato defektų trūkumai, todėl nesuprantama, kokiu tikslu atsakovė neva išreiškė nuomonę apie ieškovą, kaip apie žudiką.
46.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad „išsakytus atsakovės žodžius ieškovo atžvilgiu labiau lėmė jos gynybinė reakcija, išsakant savo subjektyvų vertinimą, nuomonę ieškovo atžvilgiu“. Visi liudytojai (išskyrus S. Š. ir N. Š., kurie, kaip galima suprasti iš jų paaiškinimų arba bylos nagrinėjimo metu teigė klaidingus parodymus, nes iš esmės skiriasi paaiškinimai apie faktines susirinkimo aplinkybes nuo kitų liudytojų ir netgi pačios atsakovės, arba prie susirinkimo prisijungė jau kilus konfliktui) patvirtino, kad ieškovas nesielgė atsakovės atžvilgiu agresyviai, nevartojo jokių necenzūrinių žodžių, jos neįžeidinėjo (2021 m. birželio 3 d. garso įrašo 12:28, 14:45, 37:08, 01:01:47, 01:22:00). Taigi nebuvo jokio pagrindo „gynybinei reakcijai”, nes ne tik ieškovas nebuvo agresyvus atsakovės atžvilgiu, bet buvo aptariami klausimai, visiškai nesusiję su atsakovės išsakytais teiginiais ir ji neturėjo jokio pagrindo nuo jo gintis. Priešingai, liudytojas M. M. nurodė, kad būtent atsakovė buvo agresyviai nusiteikusi ieškovo atžvilgiu (garso įrašo 11:48).
46.6. Nors liudytojai ir nurodė, kad išsakytos frazės nepakeitė jų nuomonės apie ieškovą, tačiau byloje dalyvavo ir pats ieškovas, liudytojai suprato, kokia jautri ši tema ieškovui, todėl tikėtina, kad nenorėjo parodyti, kokias realiai išvadas jiems sukėlė tokie žodžiai, bet būtina atkreipti dėmesį į liudytojų parodymus, kokia iš tiesų buvo visų reakcija į išsakytus žodius, t.y. kad visi nuščiuvo, buvo priblokšti, kai kurie tai įvardino kaip šoką. Akivaizdu, kad liudytojai nepriėmė tai tik kaip nuomonės išreiškimo: liudytojas M. M. nurodė, kad jam įstrigo abu žodžiai – banditas ir žudikas (garso įrašo 9:18 min.), ištartus žodžius įsiminė, nes tai buvo labai agresyviai ir labai ryškiai pabrėžta, po to pasisakymo net nuščiuvo visi ir kokias 10 sekundžių buvo visiškos tylos ir visi galvojo, kas čia įvyko ir mes visi labai sureagavom, pasakymas buvo labai agresyvus ir mes visi nuščiuvom (garso įrašo 15:37); A. B. taip pat patvirtino, kad po ištartų atsakovės žodžių stojo tyla, nes ne kiekvieną dieną tokius žodžius išgirsi (garso įrašo 33:17), atsakydamas į teismo klausimą, ar nustebo išgirdęs tokius žodžius, liudytojas nurodė: „nu, žinokit, nejauku buvo. Tiesą pasakius, stojo tyla. Visiems buvo nejauku, tame tarpe ir man“ (garso įrašo 33:33) Tai buvo pasakyta iš piktumo, piktais žodžiais buvo pasakyta, o čia jau nežinau, ką ji turėjo omeny <…> stojo tokia tyla ir visi galvojom, kas čia įvyks (garso įrašo 39:43); Ž. S. nurodė, kad labai gerai atsimena tą emocinę būklę, atsakovei pavadinus ieškovą žudiku, nes jie visi stovėjo ratu ir tai buvo pirmas atvejis po to įvykio, kai jie buvo S. sutikę (garso įrašo 56:45), emocinė būsena buvo tokia, kad visi: „ach, kas čia dabar bus, ką jis pasakys” (garso įrašo 57:20), tada buvo tokia tyla (garso įrašo 57:27). Aš asmeniškai gan jautriai tai priėmiau (garso įrašo 58:43). Liudytoja tai vertino kaip įžeidimą, faktą (garso įrašo 59:15). Liudytoja nurodė, kad jai buvo šokas, niekas nesitikėjo, kad bus apie tai kalbama ir tokie išsireiškimai (garso įrašo 01:06:37). Liudytoja nurodė, kad tai tikrai buvo įžeidimas (garso įrašo 01:08:52); liudytojas V. S. taip pat patvirtino, kad po ištartų žodžių stojo tyla (garso įrašo 01:15:53), nurodė, kad tam momentui ten visiems buvo šokas (garso įrašo 01:20:02). Tai buvo labai netikėta, nes visi žino, kokia buvo situacija (garso įrašo 01:20:32).
46.7. Visi be išimties asmenys, girdėję atsakovės žodžius, įvertino tai kaip įžeidimą. Teismo vertinimas, kad atsakovei už tariamos nuomonės, kuri nepagrįsta jokiais faktais, ir kuri akivaizdžiai įžeidžia žmogų, nėra pakankamas pagrindas civilinei atsakomybei kilti, sukurtų tokią praktiką, kad būtų galima skleisti asmens garbę ir orumą žeminančius, tikrovės neatitinkančius duomenis, nesukeliant tam asmeniui jokių pasekmių. Tuo tarpu asmens, apie kurį tokie duomenys paskleisti ir kuris patiria neigiamų išgyvenimų, teisės nebūtų ginamos.
46.8. Atsakovė neįrodė, kad jos paskleista nuomonė turi pakankama faktinį pagrindą, kad buvo kalbama apie ieškovo sutuoktinės žūtį ir ji tik išreiškė savo nuomonę. Priešingai liudytojų pateikti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovės išsakytoms frazėms nebuvo jokio pagrindo.
46.9. Teismas sprendime klaidingai apeliuoja į aplinkybę, kad dėl sutuoktinės žūties buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl to padarė išvadą, kad „kas, teismo vertinimu, visuomenėje neigiamai charakterizuoja asmenį”. Pats ikiteisminio tyrimo pradėjimas negali neigiamai charakterizuoti asmenį. Žuvus žmogui visada pradedamas ikiteisminis tyrimas, kad nustatyti tikrąsias žūties aplinkybes. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes buvo nustatyta, kad ieškovas niekaip neprisidėjo prie savo sutuoktinės žūties. Tokiu būdu šis ikiteisminis tyrimas niekaip nebuvo susijęs su ieškovo kokiu nors amoraliu ar neteisėtu elgesiu, dėl ko kiti asmenys ar atsakovė galėjo susidaryti nuomonę, kad jis yra žudikas. Be to, susirinkimo metu jau daugiau nei pusę metų buvo nustatyta, kad ieškovas yra nekaltas dėl sutuoktinės žūties ir atsakovei apie tai buvo žinoma.
46.10. Apie sprendime nurodytus teistumus (dalis jų administraciniai nusižengimai), nė vienas iš susirinkime dalyvavusių asmenų, įskaitant ir pačią atsakovę, negalėjo žinoti. Aplinkybė, kad ieškovas buvo baustas administracinių nusižengimų bylose ar teistas galėjo įtakoti nebent paties teismo nuomonę apie ieškovą, tačiau jokiu būdu ne susirinkime dalyvavusių asmenų nuomonę, nes jie apie tai nežinojo ir byloje nėra nė vieno įrodymo, kad jiems apie tai galėjo būti žinoma.
46.11. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos padarymo. Teismas, konstatuodamas, kad buvo paskleisti tikrovę neatitinkantys duomenys (nors ir nurodo, kad tai nuomonė), kad tai buvo įžeidimas, tuo pačiu padarė šiems teiginiams prieštaraujančią išvadą – kad ieškovui nebuvo padaryta jokios neturtinės žalos. Byloje pateikti ieškovo paaiškinimai, liudytojų parodymai, patvirtina ieškovo išgyventus itin neigiamus jausmus, emocinį šoką, t.y. patirtą neturtinę žalą.
46.12. Byloje apklausti liudytojai patvirtino ieškovo neigiamus išgyvenimus, patirtą sukrėtimą po atsakovės tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo. Liudytoja A. G. patvirtino, kad išėjęs iš susirinkimo ieškovas buvo visiškai nesavas, ji net iš jo išvaizdos suprato, kad kažkas jį smarkiai sukrėtė. Analogiškai patvirtino ir ieškovo sesuo J. S. Ieškovo ir liudytojos J. S. parodymų neatitikimas dėl to, kokius raminamuosius vaistus jis gėrė ar kokias raminamąsias žoleles gėrė, galėjo būti sąlygotas tiek itin didelio laiko tarpo nuo įvykio, dėl ko tam tikros aplinkybės pasimiršo, tiek paties ieškovo susijaudinimo ir emocinės būklės, dėl ko jis galėjo tiksliai neužfiksuoti, kokius raminamuosius medikamentus ar arbatas vartojo.
46.13. Faktas, kad ieškovas nesikreipė medikų pagalbos, nepatvirtina, kad ieškovas patyrė didelį sukrėtimą ir pažeminimą. Nors ieškovas ir nebendravo itin artimai su kaimynais, tačiau juos sieja bendri interesai – būdami patalpų savininkai tame pačiame name, jie turi bendrauti dėl pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, t.y. asmenys, kurie girdėjo žodžius, yra nors ir ne artimai, tačiau susiję su ieškovu ir jų nuomonė ieškovui svarbi. Visi liudytojai patvirtino, kad po atsakovės ištartų žodžių stojo itin nejauki tyla, dėl ko netgi jie pasijuto nejaukiai, įvertino tai, kaip įžeidimą. Kadangi ieškovas dalyvavo susirinkime ir jautė tą neigiamą kaimynų reakciją, natūralu, kad ji sustiprino jo neigiamus išgyvenimus, nes prie visiškai nepagrįsto įžeidimo prisidėjo ir baimė dėl kaimynų nuomonės susiformavimo apie jį, kaip žudiką.
46.14. Paskleistos žinios itin neigiamai paveikė ieškovą, nes kaltinimai, kad jis yra žudikas, turint omenyje, kad neseniai nusižudė jo sutuoktinė, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo itin skaudi tema. Atsakovės kaltinimai, pareikšti kalbant apie namo kokybės trūkumus, buvo visiškas šokas ieškovui, išmušęs jį iš vėžių. Beje, tą patvirtino ir byloje apklausti liudytojai: liudytojas A. B. patvirtino, kad po ištartų žodžių ieškovo emocijos buvo neigiamos, pradėjo šaukti (40:00), buvo emocinis pliūpsnis (41:22). Liudytojas V. S. taip pat patvirtino, kad ieškovui pačiam buvo šokas (01:20:05). Neigiamus išgyvenimus sustiprino ir faktas, kad ieškovas niekaip neprisidėjo ir savo elgesiu niekaip neišprovokavo tokio atsakovės elgesio ir šias aplinkybes patvirtino liudytojai.
Atsiliepimas
47. Atsakovė V. E. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
47.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo, ištyrė ir nustatė visus tokio pobūdžio bylose nustatinėtinus faktus, tinkamai kvalifikavo atsakovės išsakytą nuomonę apie ieškovą ir pagrįstai netaikė atsakovei civilinės atsakomybės už šios nuomonės išsakymą, nes nebuvo nustatytos ir įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.
47.2. Atsakovė dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nuo gyventojų susirinkimo ir dėl ieškovo išprovokuotos jos emocinės būklės ir didelio susijaudinimo ginčo metu negali tiksliai prisiminti pasakytos frazės ieškovui. Atsakovė, siekdama kuo greičiau baigti užbaigti kivirčą su ieškovu ir išeiti namo susirinkime galėjo išsakyti ieškovui teiginį „Gyvenimas su tavim šiame pastate yra nepageidautinas ir su bandiūgom aš iš vis nenoriu kalbėtis“. Atsakovė išsakė aiškų faktinį pagrindą turintį savo subjektyvų vertinimą apie ieškovo asmenį, o ne siekė paskleisti kitiems gyventojams naują žinią apie ieškovą.
47.3. Tiek ieškinyje, tiek duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, tiek ir apeliaciniame skunde ieškovas nenuosekliai aiškina, kokia fraze buvo pavadintas: „žudiku“ , „žmonos žudiku“, „žmogžudžiu“, teigdamas, jog tai sinonimai. Šioje civilinėje byloje apklausus liudytojus matyti, kad jų paaiškinimai yra prieštaringi ir nesutampantys, todėl iš tokių duomenų nėra galimybės nustatyti tikslios atsakovės pasakytos frazės: A. B. teigė išgirdęs frazę „nebendrauju su banditais ir žudikais“, be to patvirtino, kad jo požiūris į ieškovo po atsakovės pasakytų žodžių niekaip nepasikeitė; M. M. nepamena, kad buvo pasakyta „žudikas“, galbūt buvo pasakyta „žmonos žudikas“. Patvirtino, kad niekaip nepakeitė požiūrio į ieškovą; sutuoktiniai Š. patvirtino, kad negirdėjo jokių įžeidžiančių žodžių. Patvirtino, kad buvo pakeltas kalbėjimo tonas, t.y. abu ginčo dalyviai kalbėjo aštriai garsiai; V. S. patvirtino, kad girdėjo tokią frazę “žmogžudys man nenurodinės“, o vėliau patikslino, kad nepamena ar buvo pasakyta frazė „žudikas“. Tokių žodžių nepriėmė už gryną pinigą ir niekaip nepakeitė jo nuomonės apie ieškovą; Ž. S. girdėjo kaip atsakovė pasakė „išvis man tavo nuomonė nesvarbi“, bet nepamena tikslaus kreipinio, bet patvirtino, kad žmonos žudikas nebuvo pasakyta; atsakovės pasakyti žodžiai niekaip liudytojos nepaveikė.
47.4. Teismas teisingai kvalifikavo atsakovės ieškovui išsakytas frazes kaip jos nuomonę. Tuo tarpu ieškovas su tokia išvada nesutikdamas, remiasi tik viena iš taisyklių, kaip atriboti paskleistą žinią nuo subjektyvios nuomonės, t.y. teigia, jog pasakytą žodį „žudikas“ neva galima patikrinti, todėl šis žodis turi būti vertinamas kaip žinia. Tokia ieškovo pozicija yra nepagrįsta ir išsakoma visiškai ignoruojant kitas teismų praktikoje aiškiai suformuluotas „žinios“ atskyrimo nuo „nuomonės“ taisykles.
47.5. Įvertinus ginčo informacijos paskleidimo kontekstą, akivaizdžiai matyti, kad vos prasidėjus susirinkimui ir ieškovui užsipuolus atsakovę dėl statybų defektų bei pradėjus su ja kalbėti pakeltu tonu, atsakovė iš esmės visiškai su ieškovu nekomunikavo, nieko nesakė ir bandė nekreipti į jį dėmesio, nes atsakovei nespėjus pasakyti net pusės žodžio, ieškovas kaip mat ją nutraukinėdavo ir pradėdavo ją plūsti. Viso šio incidento metu atsakovė išsakė ieškovui savo nuomonę, kad ji nenori su juo kalbėtis, nori baigti ginčą, o konkrečiai: „Gyvenimas su tavim šiame pastate yra nepageidautinas ir su bandiūgom aš iš vis nenoriu kalbėtis“. Po šių išsakytų frazių atsakovė išėjo namo ir daugiau su ieškovu tą dieną nebebendravo. Dėl šių priežasčių ieškovas absoliučiai nepagrįstai analizuoja savo procesiniuose dokumentuose tik vieną žodį „žudikas“, iš vieno žodžio kildina ginčo teiginio kontekstą, tokiu būdu ignoruodamas tikrąjį ginčo informacijos turinį ir paskleidimo kontekstą, t.y. visiškai nepasisako apie tikrąjį konflikto metu kilusio ginčo turinį. Tokiu būdu ieškovas siekia sukurti klaidinantį įspūdį, neva atsakovė atėjo į susirinkimą, paskleidė vieną žodį apie ieškovą, daugiau nieko nesakė, ir tą padarė tam, kad apkaltintų ieškovą nusikaltimo padarymu ir jį įžeistų bei pažemintų, nors taip nebuvo.
47.6. Teismas ne tik išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, liudytojų parodymų turinį tam, kad nustatytų žodžio „žudikas“ pasakymo aplinkybes ir kontekstą, bet taip pat pagrįstai ir teisingai atsižvelgė į tai, kaip atsakovės pasakytas frazes suprato kiti susirinkime dalyvavę asmenys. Teismas teisingai kvalifikavo atsakovės išsakytą frazę kaip jos subjektyvų vertinimą, o ne paskleistą žinią apie ieškovą. Tuo tarpu ieškovas siekia ir nori, jog žinia būtų kvalifikuotas vienintelis žodis, visiškai neatsižvelgiant į jo išsakymo aplinkybes, paties ieškovo konfliktinį elgesį, kontekstą bei tai, kaip išsakytą frazė suprato visi kiti ją girdėję asmenys, kad neabejotinai neatitinka teismų praktikoje nuosekliai formuluojamų taisyklių.
47.7. Nesutiktina, kad atsakovės išsakyta nuomonė neturi jokio faktinio pagrindo, nes atsakovas buvo išteisintas ikiteisminiame tyrime dėl žmonos žūties aplinkybių, yra nuteistas ne dėl jos nužudymo, o tik dėl sumušimo. Atsakovės santykiai su ieškovu nuolat būdavo įtempti ir konfliktiški dėl jo būdo ir elgesio, t.y. ieškovas mėtydavo nuorūkas, spjaudydavosi iš virš atsakovės buto esančio balkono, bendraudavo necenzūriniais žodžiais, girtaudavo, iš jo buto nuolat sklisdavo triukšmas. Atsakovė su ieškovu nuolat konfliktuodavo, tačiau su ieškovo žmona ji palaikė draugiškus santykius. Ieškovo žmona Jolanta žuvo keistomis aplinkybėmis ir tai įvyko atsakovės akivaizdoje, t.y. konflikto su sutuoktiniu metu. Išgirdusi triukšmą, atsakovė išėjo pažiūrėti į balkoną, kas nutiko ir pamatė ant šaligatvio gulintį ieškovo žmonos J. kūną ir išgirdo ieškovą kartojantį „ką aš padariau“. Po šio įvykio ieškovas buvo suimtas ir kurį laiką nebuvo name. Iki šio įvykio ieškovo žmona nekartą yra pasakojusi atsakovei apie savo santykius su sutuoktiniu: apie tai, kad ieškovas ją mušdavo, niekino, priekaištaudavo, kad ji negali pagimdyti sūnaus, kad ji pastoviai gyveno baimėje ir bijodavo ieškovo. Atsakovei buvo žinomi faktai, kad ieškovas ne kartą dėl savo elgesio yra aiškinęsis policijoje, ne kartą yra teistas dėl smurtavimo, viešosios tvarkos pažeidimo, be to, yra žinomas faktas, kad jam buvo pareikšti įtarimai dėl žmonos nužudymo. Dėl šių faktų ginčo nėra, tokias aplinkybes pripažįsta ir pats ieškovas. Taigi egzistavusios aplinkybės leido atsakovei susidaryti atitinkamą nuomonę apie ieškovą.
47.8. Pagrindą atsakovės nuomonei apie ieškovą susiformuoti papildomai įrodo byloje esanti medžiaga: a) Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. birželio 12 d. pažyma Nr. 9R-T-149, kurioje pateikti duomenys iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie ieškovą; b) Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2020 m. birželio 4 d. raštas Nr. S-15595, kuriame patvirtinama, kad Vilniaus aps. VPK KPSNTV 2-ajame skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15595-19, kuris buvo pradėtas dėl J. S. mirties, 2019 m. liepos 25 d. šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tęsiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 2019 m. liepos 25 d. S. S. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir 2019 m. liepos 31 d. buvo priimtas sprendimas ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu; c) taip pat ieškovo elgesys tiek atsakovės, tiek ir kitų kaimynų atžvilgiu, kurį byloje patvirtino liudytojų paaiškinimai.
47.9. Atsakovės išsakyta subjektyvi nuomonė apie ieškovą yra pagrįsta tarp šalių per daugiau nei trejus metus trunkančiais kaimynystės santykiais, asmenine atsakovės patirtimi bendraujant su ieškovu, taip pat ieškovo žmonos atsakovei papasakota informacija apie ieškovą, jo teistumus. Nurodytos faktinės aplinkybės yra pakankamas faktinis pagrindas susiformuoti atsakovės išsakytai nuomonei, kurią ji, naudodamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta teise į saviraiškos laisvę, išsakė gyventojų susirinkime.
47.10. Atsakovės išsakyta nuomonė ieškovo atžvilgiu ir jos pavartota kalba turi būti teismo vertinama atsižvelgiant į tai, kad vyko konfliktiškas dialogas (diskusija), kuriai natūraliai būna būdinga aštresnė, „natūralios“ kalbos konstrukcija, didesnis emocionalumo lygis, vartojami įvairūs epitetai, palyginimai, keliama mažiau reikalavimų kalbos taisyklingumui. Ieškovo elgesys jau seniai yra pasiekęs tokį laipsnį, kad tiek atsakovė, tiek atsakovės šeima, tiek kiti kaimynai, vengia bet kokio kontakto su ieškovu. Šis kontekstas yra itin svarbus vertinant ginčo informaciją.
Atsiliepimas
47.11. Atsakovės išsakytai nuomonei pareikšti vartojami teiginiai ir išsireiškimai neturėtų būti traktuojami kaip teisinis įvykių kvalifikavimas, kadangi atsakovė neturi nei atitinkamo (teisinio) išsilavinimo, nei intencijos pateikti oficialius kaltinimus, o tik išsakė savo asmeninę bendravimo ir kaimynystės su ieškovu patirtimi pagrįstą nuomonę ir ieškovo vertinimą. Atsakovės pasakytų frazių negalima vertinti baudžiamojo proceso kodekso terminais ir nepriimti kaip teisinio veiksmų kvalifikavimo. Toks aiškinimas visiškai atitinka ir praktiką, t.y. tvirtinimai (kaltinimai) viešoje erdvėje negali būti lygiaverčiai prilyginami kaltinimams baudžiamajam procese.
47.12. Šioje byloje yra būtina atsižvelgti į tai, kad tarp šalių buvo konfliktiški santykiai, į tai, kad ieškovas yra ne kartą teistas ir yra konfliktiško būdo, į tai, kad atsakovė išsakė savo nuomonę, kad ji su tokiais kaip ieškovas nenori bendrauti, į tai, kad atsakovės akivaizdoje žuvo ieškovo žmona, o pastarajam buvo pareikšti įtarimai žmonos nužudymu, į tai, kad tarp šalių yra ne vienas teisminis ginčas, į tai, kad byloje nėra duomenų, kokius gi tiksliai teiginius pasakė atsakovė.
47.13. Ieškovo konfliktiškas būdas, viešas elgesys, nuosprendžiai dėl smurto artimoje aplinkoje, viešosios tvarkos pažeidimo ir įtarimai dėl žmonos nužudymo neabejotinai lėmė atsakovės išsakytą kritiką ieškovo atžvilgiu. Teismas teisingai įvertino, jog teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, įskaitant ir medžiagą, susijusią su ieškovo teistumais, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad tai leidžią ieškovą charakterizuoti neigiamai.
47.14. Svarbu atsižvelgti į aplinkybę, jog konfliktą pradėjo ne atsakovė, o ieškovas reikšdamas, atsakovės įsitikinimu, visiškai niekuo nepagrįstus kaltinimus jos atžvilgiu kitų susirinkimo dalyvių akivaizdoje, dėl ko tarp šalių kilo kivirčas. Siekdama jį užbaigti ir pasišalinti iš susirinkimo atsakovė ir išsakė savo nuomonę apie atsakovą, tačiau neturėjo tikslo jį be jokios priežasties įžeisti išvadindama žudiku. Šią aplinkybę ieškovas ignoruoja.
Žemesnės instancijos teismas
47.15. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė jokių kriterijų, nulemiančių neturtinės žalos atsiradimą.
47.16. Ieškovas, reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, turi pareigą įrodyti patirtą žalą bei jos dydį. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovės išsakyta nuomonė ieškovui sukėlė neigiamus padarinius. Ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai, jog „atsakovė pakenkė ieškovo reputacijai“ arba „atsakovės pateikti tikrovę neatitinkantys teiginiai sukėlė ieškovui itin didelius neigiamus išgyvenimus, sukrėtimą“ yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl laikytini deklaratyviais. Teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, ieškovas nesugebėjo paaiškinti, kokius neigiamus išgyvenimus patyrė, teigė tik, kad dėl atsakovės pasakytos frazės pablogėjo kaimynų požiūris į jį ir „atsirado šaltumas“. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl būtent tokiu dydžiu vertina patirtą neturtinę žalą.
47.17. Iš byloje esančių įrodymų ir apklaustų liudytojų matyti, kad ieškovas niekaip nebuvo paveiktas atsakovės ištartų frazių, nepasikeitė kaimynų požiūris į ieškovą, nesumažėjo jo bendravimo galimybės, realiai ieškovas nepatyrė jokių nepatogumų. Ieškovo pateikiami argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir netgi melagingi. Pavyzdžiui, ieškovui davus parodymus teisme ir pasiteiravus kaip pasireiškė jo patirta neturtinė žala jis nurodė, jog „atsirado šaltumas iš kaimynų pusės“, nors vėliau pats patvirtino, kad su kaimynais daugiau nebebendravo, nes iš karto išvyko į užsienį, ką patvirtino ir liudytojai. Ieškovas taip pat nurodo, kad jis labai pergyveno dėl atsakovės pasakytų žodžių, kad net po susirinkimo išgėrė raminančių vaistų tabletes, kurias jam davė sesuo, tuo tarpu ieškovo sesuo J. S., duodama paaiškinimus teismo posėdyje, nurodė, kad ji davė broliui raminančios arbatos, nors negalėjo įvardinti kokios. Tokie nesutapimai parodymuose akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovo sesers parodymai yra subjektyvūs, neteisingi ir turi būti vertinami kritiškai.
47.18. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas patyrė ilgalaikių nepatogumų dėl atsakovės išsakytų frazių. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovės išsakytos frazės galėjo sukelti ieškovui tam tikrus neigiamus išgyvenimus, trumpalaikius nepatogumus, tačiau ieškovas nepatyrė tokių pasekmių, kaip kad nurodo ieškinyje ir paaiškino teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
50. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo konstatavus, kad ieškovas neįrodė vienos būtinųjų sąlygų, kad atsakovės paskleisti žodžiai, frazės, žemina ieškovo garbę ir orumą, buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
51. Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 23 d. vyko daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimas dėl aplinkos tvarkymo ir kelio įvažiavimo problemų aptarimo, kuriame dalyvavo ieškovo nuomininkas M. M., V. S. ir jo žmona Ž. S., N. Š., S. Š., A. B. ir jo žmona, ieškovas S. S. ir atsakovė V. E. K.
Žemesnės instancijos teismas
52. Susirinkimo metu ieškovas išsakė poziciją ir dėl namo defektų, jog pastato stogo konstrukcijos yra netinkamos, neįrengta ventiliacija, kas lemia stogo konstrukcijų puvimą bei faktą, kad stogas yra nebesandarus, t.y. leidžia vandenį, todėl reikalinga, kad atsakovė, kaip pagal pirkimo-pardavimo sutartį atsakingas asmuo, tinkamai užbaigtų sutartyje numatytus darbus bei iš karto ištaisytų jau esančių atliktų statybos darbų defektus.
53. Po šių ieškovo pateiktų pastabų, ieškovo teigimu, atsakovė apšaukė jį necenzūriniais žodžiais, išvadino „žudiku“, liepė parduoti butą ir išsikraustyti iš šio namo. Atsakovė nurodė, kad ji buvo susijaudinusi po konflikto su ieškovu, tiksliai atkartoti pasakytų žodžių negali, tačiau teigė, kad „žudiku“ ieškovo nevadino. Atsakovė ieškovui tik pasakė žodžius „gyvenimas su tavim šiame pastate yra nepageidautinas ir su bandiūgom aš išvis nenoriu kalbėtis“.
54. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, taip pat atsakovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, darė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė, reaguodama į ieškovo kritiką, pasakė jam žodį „žudikas“, kurį girdėjo keturi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų susirinkime dalyvavę asmenys. Teismas sprendė, kad atsakovė, įvardindama ieškovą „žudiku“ išreiškė neigiamą požiūrį bei asmeninę kritinę nuomonę apie ieškovą, tačiau šio teiginio nepateikė kaip žinios, jos išsakyta frazė „žudikas“ nebuvo pateikta kaip rimta ir tikroviška, atsakovė nesiekė šios žinios pagrįsti, jos, kaip atitinkančios tikrovę, nepriėmė ir liudytojai. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė vienos būtinųjų sąlygų, jog atsakovės paskleisti žodžiai, frazės, žemina jo garbę ir orumą. Teismo vertinimu, tik asmeninis spėjimas ar subjektyvus suvokimas apie informacijos paskleidimo, kaip asmens garbę ir orumą žeminančio, pobūdį nėra pakankamas pagrindas nustatyti, ar asmuo buvo paveiktas kitos šalies žodžių, nors atsakovės elgesys ir buvo nesuderinamas su visuomenėje nusistovėjusiomis bendro gyvenimo taisyklėmis. Nenustatęs, jog atsakovės išsakytomis frazėmis buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas, t.y. nenustatęs visų būtinųjų sąlygų pagal CK 2.24 straipsnį asmens garbės ir orumo gynimui, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
55. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydamas, kad atsakovės išsakyti teiginiai, įvardijant jį „žudiku“, vertintini ne kaip atsakovės nuomonė, tačiau kaip tikrovės neatitinkanti žinia. Pažymi, kad netgi tuo atveju, jeigu atsakovė šiais teiginiais būtų išreiškusi savo nuomonę, jai vis tiek kyla civilinė atsakomybė, kadangi nuomonė negali būti nepagrįsta faktais ir žeidžianti, žeminanti žmogaus garbę ir orumą. Nurodo, kad atsakovei nebuvo jokio pagrindo vadinti ieškovo žudiku, nes ikiteisminis tyrimas dėl jo žmonos žūties buvo prieš pusę metų nutrauktas, nustačius, kad tai buvo savižudybė. Teigia, kad atsakovė tokius teiginius pasakė tyčia, siekdama pažeminti ieškovą kitų kaimynų akivaizdoje, sumenkinti jo reputaciją, įžeisti, nes jis aktyviai gynė savo ir kitų bendraturčių teisėtus interesus. Pasak ieškovo, teismas, konstatuodamas, kad buvo paskleisti tikrovę neatitinkantys duomenys (nors ir nurodydamas, kad tai nuomonė), kad tai buvo įžeidimas, tuo pačiu padarė šiems teiginiams prieštaraujančią išvadą – kad ieškovui nebuvo padaryta jokios neturtinės žalos. Ieškovo vertinimu, byloje pateikti jo paaiškinimai, liudytojų parodymai, patvirtina ieškovo išgyventus itin neigiamus jausmus, emocinį šoką, t.y. jo patirtą neturtinę žalą.
56. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl ieškovo garbės ir orumo (ne)pažeidimo
57. Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t.y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių.
58. Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Konstitucijos 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Reputacija yra vienas iš asmens privataus gyvenimo elementų, ginamų Konvencijos 8 straipsnio. Siekiant nustatyti dviejų besirungiančių Konvencijos straipsnių – 8 ir 10 – tinkamą pusiausvyrą, turi būti nustatyta, ar paskleista žinia taip rimtai pakenkė asmens reputacijai, kad pažeidė jo orumą ir taip sutrikdė asmens mėgavimąsi savo privačiu gyvenimu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą byloje Karakó prieš Vengriją, peticijos Nr. 39311/05). EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (žr. 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu v. Romania, peticijos Nr. 28871/95).
59. Taigi teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012).
60. Kasacinio teismo konstatuota, kad neturtinės teisės ir interesai, kaip ir turtinės teisės bei interesai, gali būti ginami įvairiais asmens teisių gynimo būdais. Atitinkami civilinių teisių gynimo būdai taikomi pagal įstatymuose nustatytas šių teisių gynimo būdų taikymo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019, 39 punktas).
61. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 18 punktas; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019, 21 punktas). Ieškovas privalo įrodyti pirmuosius tris juridinius faktus. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovei tenka pareiga įrodinėti paskleistų teiginių atitikimą tikrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).
63. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad 2020 m. vasario 23 d. vykusio daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimo metu ieškovui pareiškus savo poziciją dėl namo defektų, šis į savo išdėstytą poziciją sulaukė atsakovės neigiamos reakcijos, nėra. To iš esmės neginčija nė viena iš šalių, tą patvirtino ir byloje liudytojais apklausti asmenys – susirinkime dalyvavę namo gyventojai (savininkai, nuomininkas).
64. Ieškovas nurodo, kad atsakovė jį pavadino „žudiku“, liepė parduoti butą ir išsikraustyti iš šio namo, o atsakovės teigimu, ji ieškovo „žudiku“ nevadino, tik pasakė tokius žodžius: „gyvenimas su tavim šiame pastate yra nepageidautinas ir su bandiūgom aš išvis nenoriu kalbėtis“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į liudytojų parodymus sprendė, kad, labiau tikėtina, kad atsakovė ieškovą visgi pavadino „žudiku“. Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad liudytojų parodymai prieštaringi ir nėra patikimų duomenų, kad ji būtų išvadinusi ieškovą „žudiku“, o ne tik pasakiusi nurodytą frazę, jog „gyvenimas su tavim šiame pastate yra nepageidautinas ir su bandiūgom aš išvis nenoriu kalbėtis“, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti.
65. Pažymėtina tai, kad pati atsakovė nurodo, jog ji po daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų susirinkimo metu kilusio konflikto su ieškovu negali tiksliai prisiminti ir atkartoti savo žodžių, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės teiginiai, kad ji ieškovui pasakė būtent tokius žodžius „gyvenimas su tavim šiame pastate yra nepageidautinas ir su bandiūgom aš išvis nenoriu kalbėtis“, nevadindama ieškovo „žudiku“, šiame kontekste vertintini kritiškai. Sulyginus tiek ieškovo įvardijamus atsakovės pasakytus žodžius, tiek atsakovės atsimenamus žodžius, matyti, kad jie didžiąja dalimi sutampa, t.y. dalyje, kurioje atsakovė teigia, kad ieškovas turėtų parduoti butą ir išsikraustyti iš namo, jog gyvenimas kartu su juo šiame name yra nepageidautinas. Visgi ieškovas nurodo, kad šie teiginiai buvo pasakyti ieškovą įvardijant „žudiku“, o atsakovės pozicija yra ta, kad ji įvardijo ieškovą „bandiūga“.
66. Bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, nutarties 30 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, nutarties 44 punktas).
67. Priešingai nei teigia atsakovė, dauguma byloje liudytojais apklaustų asmenų, kurie betarpiškai dalyvavo vykusiame daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų susirinkime, kurio metu atsakovė ieškovo atžvilgiu ir išsakė savo teiginius, duotų parodymų turinys leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė ieškovą visgi įvardijo „žudiku“ (CPK 185 straipsnis). Išklausius 2021 m. birželio 3 d. teismo posėdžio, kurio metu byloje buvo apklausti liudytojai, garso įrašą, spręstina, kad tiek liudytojas M. M., tiek kiti liudytojai A. B., Ž. S., V. S. (nors vėliau ir neprisiminė, ar pavartotas žodis „žudikas“) iš esmės parodė, jog susirinkimo metu atsakovė ieškovą įvardino „žudiku“, „žmogžudžiu“. Todėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti argumentai, kuriais iš esmės siekiama įrodyti neva esamą liudytojų parodymų prieštaringumą, pateikiant iš konteksto išimtus liudytojų teiginius, yra nepagrįsti. Tai, kad liudytojas M. M. parodė, jog atsakovė ieškovą įvardijo ne tik „žudiku“, bet ir „banditu“, t.y. iš esmės atsakovės pavartoto teiginio „bandiūga“ atitikmeniu, savaime nepaneigia to, kad atsakovė ieškovą, be kita ko, aiškiai ir nedviprasmiškai taip pat įvardijo ir „žudiku“. Tai, kad pagal liudytojų parodymus ieškovas buvo pavadintas skirtingais tą patį faktą įvardijančiais teiginiais – „žudiku“, „žmogžudžiu“ ar „žmonos žudiku“ savaime nekeičia šio žodžio tiesioginės reikšmės, t.y. asmens, atėmusio kitam asmeniui gyvybę, įvardijimą.
68. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju labiau tikėtina, jog atsakovė gyventojų susirinkime, reaguodama į ieškovo pateiktas pastabas dėl namo defektų, ieškovą pavadino „žudiku“ (CPK 185 straipsnis). Byloje nebuvo ginčo ir šalys to neneigė, kad atsakovės išsakytas teiginys buvo nukreiptas į ne bet kurį kitą asmenį, tačiau į ieškovą, t.y. kad ieškovė „žudiku“ įvardijo būtent ieškovą. Tą iš esmės patvirtino ir byloje apklausti liudytojai.
69. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad atsakovės išsakytas teiginys „žudikas“ laikytinas žinia, o atsakovė nurodo, kad tai yra jos subjektyvi nuomonė apie ieškovą.
70. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 36, 44 punktai).
71. Paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo. Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006), tačiau tokiu atveju netaikytini specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos teisių gynimo būdai – paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją duomenų paneigimas teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-109-684/2021, 29 punktas).
72. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (2 straipsnio 36 dalis); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (to paties straipsnio 82 dalis).
73. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 25 punktas; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 16, 39 punktai; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019, 26 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021, 30 punktas).
74. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Kwiecien prieš Lenkiją, peticijos Nr. 51744/99).
75. Lietuvos Aukščiausiais Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad siekiant tam tikrus teiginius priskirti faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į jų formuluotes, pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, taip pat, kur informacija pateikta. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai asmens manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai laikoma, kad pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).
76. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pasakytą teiginį apie ieškovą, šio teiginio pateikimo būdą, tikėtiną sakinio konstrukciją (nesant duomenų apie tiksliai pasakytų žodžių seką, vadovaujamasi šalių nurodyta), nujaučiamą intonaciją, situaciją, kurioje teiginys buvo pasakytas, sprendžia, kad atsakovės išsakytas teiginys jog ieškovas yra „žudikas“, negali būti laikomas jos subjektyvia nuomone, o vertintinas kaip žinia (CPK 185 straipsnis).
77. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad (duomenys neskelbtini), iškritusi iš balkono, žuvo ieškovo žmona. Ieškovui 2019 m. balandžio 17 d. buvo pareikšti įtarimai dėl nužudymo ir fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 129 straipsnio 1 dalis ir 140 straipsnio 2 dalis); 2019 m. liepos 25 d. ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo buvo nutrauktas (BPK 212 straipsnio 1 punktas) ir tęsiamas tik pagal BK 140 straipsnio 2 dalį; 2019 m. rugpjūčio 8 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo būtų konstatuota, jog ieškovas yra kaltas dėl jo žmonos mirties.
78. Nagrinėjamu atveju pagal atsakovės ieškovui pasakytą labiausiai tikėtiną sakinio, kuriame ieškovas įvardijamas „žudiku“ ir liepiama pardavus butą išsikraustyti iš gyvenamojo namo, konstrukciją matyti, kad atsakovės žodžiai pateikti kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija – tokia informacija pateikiama kaip objektyvi tiesa, neparodoma, jog pateikiamas subjektyvus požiūris. Atsakovės pasakytuose žodžiuose nėra išsakomas vertinimas, svarstymai, jos požiūris į tikrovės dalykus, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad atsakovė tik pareiškė savo subjektyvią nuomonę apie ieškovą. Aptariamas teiginys iš esmės suformuluotas kaip kategoriškas, o ne kaip dvejonė, abejonė, klausimas; nurodomas terminas „žudikas“ pateikiamas kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Iš atsakovės pasakyto teiginio apie ieškovą galima suprasti, kad šis teiginys, įvardijant ieškovą „žudiku“, turi būti suprantamas kaip neginčytinas faktas, o ne kaip atsakovės asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Todėl šis teiginys atitinka žinios sąvoką. Be to, teiginio „žudikas“ atitikimas tikrovei gali būti patikrintas, t.y. jo egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas.
79. Pastebėtina tai, kad nors atsakovė ieškovo atžvilgiu ir turi neigiamą nuomonę, suformuotą dėl ankstesnių įtemptų tarpusavio jų santykių, girdėtų pasakojimų iš ieškovo žmonos, taip pat kilusių nesutarimų dėl namo defektų taisymo, ir nors atsakovės teisė reikšti savo nuomonę apima ir teisę vartoti tam tikras lingvistines bei literatūrines raiškos priemones, tačiau atsakovės vartojami žodžiai ir formuluotės negali pažeisti nekaltumo prezumpcijos, asmens garbės ir orumo.
80. Nekaltumo prezumpcija, pagal kurią asmuo nėra laikomas kaltu iki įstatymo nustatyta tvarka bei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bus įrodyta priešingai, yra konstitucinis principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, asmens įvardijimas padarius nusikaltimą pripažintinas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejasi su žmogaus orumu ir garbe, kitomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis, todėl asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimu pažeidžiama žmogaus garbė ir orumas. Todėl tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008).
81. Kadangi atsakovės pavartotas žodis „žudikas“ pagal savo esmę yra nužudymo faktą konstatuojantis terminas, todėl tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, įvardindama ieškovą „žudiku“, kaip ji nurodo, nesiekė įvykio teisinio kvalifikavimo, savaime nepaneigia to, kad atsakovės išsakytas teiginys nėra nelaikytinas žinia, leidžiančia pašaliniam asmeniui susidaryti regimybę, kad ieškovas yra nuteistas dėl kito žmogaus nužudymo. Atsižvelgiant į aplinkybių, kurių kontekste šis terminas ieškovo atžvilgiu buvo panaudotas, buvimą (žuvus ieškovo žmonai ir ieškovo atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą, kuris vėliau nutrauktas) matyti, kad atsakovė visgi siekė ieškovą įvardinti kaip asmenį, nužudžiusį kitą žmogų, tą aiškiai konstatuodama terminu „žudikas“. Tai, kad šiuo atveju ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir ieškovo atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pagrindžia, kad atsakovės išsakytas teiginys, įvardijant ieškovą „žudiku“, yra nepagrįstas.
82. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad susirinkime dalyvavusiems asmenims buvo žinomi faktai apie ieškovo žmonos žūtį, tai, kad ieškovui dėl žmonos nužudymo buvo pareikšti įtarimai ir vėliau ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas, nepaneigia atsakovės išdėstyto konstatuojamojo teiginio pobūdžio ir tikslo, kurio buvo siekiama šio žodžio pasakymu – teigti, kad ieškovas yra žudikas. Juolab, kai iš atsakovės duotų paaiškinimų, susijusių ir su ieškovo žmonos mirties aplinkybėmis, matyti atsakovės neigiamas, įtarus požiūris į ieškovą. Tą patvirtina atsakovės duoti paaiškinimai, kad ieškovas smurtavo prieš savo žmoną, taip pat atsakovės nuomonė dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo (atsakovei abejonių kelia, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo apklausta kaip liudytoja, nors jai visos aplinkybės gerai žinomos), tai, kad atsakovė yra įsitikinusi, jog girdėjo ieškovą 2019 m. balandžio 17 d. naktį, kuomet žuvo ieškovo žmona, sakant „ką aš padariau“. Taigi šių aplinkybių kontekste labiau tikėtina, kad atsakovė, reaguodama į ieškovo pastabas dėl namo defektų, kurie atsakovę paveikė ir išprovokavo, siekė atsakovą įžeisti, pateikdama konstatuojamojo pobūdžio faktą, kad ieškovas yra savo žmonos „žudikas“.
83. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės, jog ieškovas galimai yra emocionalaus būdo, kad baustas už administracinius nusižengimus, jog turi jo asmenį neigiamai charakterizuojančių charakterio savybių, kurios atsakovei ir/ar kaimynams galimai nepriimtinos, savaime nesudaro pagrindo viešai dėstyti teiginius, kurie įvardintų ieškovą „žudiku“. Nei administraciniai baustumai ar teistumai už ankstesnes kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, nei asmens charakterio savybės ar panašios aplinkybės nesudaro pateisinamo pagrindo įvardinti asmenį „žudiku“.
84. Nagrinėjamu atveju pastebėtina tai, kad atsakovė teiginius apie ieškovą išdėstė susirinkimo, kuriame buvo sprendžiami klausimai, susiję su daugiabučio gyvenamojo namo priežiūra, metu. Kaip patvirtino šalys, taip pat byloje apklausti liudytojai susirinkime nagrinėjami klausimai visiškai nebuvo susiję su aplinkybėmis, kurių kontekste būtų pagrindas svarstyti, kvestionuoti ieškovo žmonos mirties aplinkybes. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad jų tarpusavio santykiai yra gana konfliktiški, įtempti buvo ir praeityje, todėl, tikėtina, kad ieškovui gyventojų susirinkime pateikus poziciją dėl namo defektų, kuri atsakovei nebuvo priimtina, atsakovės atsakomoji reakcija buvo sumenkinti ieškovą kitų susirinkime dalyvavusių asmenų akyse, ieškovą įvardijant „žudiku“. Tokiu elgesiu, tikėtina, atsakovės siekis buvo suformuoti ar sustiprinti neigiamą nuomonę apie ieškovą, kas savaime lemia tai, kad vėliau tokio asmens pareikšta pozicija vertintina nepalankiau, galimai į ją mažiau kreipiamas dėmesys (CPK 185 straipsnis).
85. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės gyventojų susirinkime išsakytas teiginys „žudikas“ neturi jokio faktinio pagrindimo ir neatitinka tikrovės. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo atsakovas būtų pripažintas kaltu dėl nužudymo (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo atžvilgiu dėl BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (nužudymo) ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Šiuo atveju nei byloje esančios pažymos apie turėtus administracinius baustumus, nei tai, kad atsakovo atžvilgiu 2019 m. rugpjūčio 7 d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 2019 m. spalio 30 d. teismo baudžiamasis įsakymas dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (viešosios tvarkos pažeidimas), kt., nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo kaltinti kitą asmenį – ieškovą, kito asmens nužudymu.
86. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, į tai, jog atsakovės išsakyti teiginiai ieškovo atžvilgiu, įvardijant jį „žudiku“, priskiriami žiniai, kuri neatitinka tikrovės, o ne nuomonei, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad šiuo atveju buvo pateiktas atsakovės subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Atsakovė ginčo teiginį išsakė kaip faktą – ieškovą įvardijo „žudiku“, atsakovės sakinys, kuriame pavartotas šis terminas, suformuluotas kaip teigimas, bet ne kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma.
87. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami, kai nustatomas faktas, kad yra paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Kiekvienu atveju teismas, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-471-403/2018).
88. Nagrinėjamu atveju žinių paskleidimo faktas šioje byloje taip pat yra įrodytas, nes atsakovė teiginį apie ieškovą, kad šis yra „žudikas“, pasakė daugiabučio gyvenamojo namo susirinkime, dalyvaujant kitiems namo gyventojams, kurių bent keturi girdėjo atsakovę taip teigiant. Šių aplinkybių neginčijo ir šalys.
89. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje įrodytos visos sąlygos, kurioms esant konstatuotina, kad atsakovė, ieškovo atžvilgiu pavartodama teiginį „žudikas“ pažemino jo garbę ir orumą (CK 2.24 straipsnis). Byloje nustatytas tiek žinių paskleidimo faktas, tiek aplinkybė, kad žinios buvo būtent apie ieškovą, taip pat, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir jos žemina ieškovo garbę ir orumą. Šiuo atveju atsakovė neįrodė, kad jos paskleisti teiginiai atitinka tikrovę (CK 2.24 straipsnio 1 dalis; CPK 178 straipsnis).
Dėl pažeistos neturtinės teisės gynimo būdo
90. Įstatyme įtvirtinta, kad asmuo, kurio garbė ir orumas pažeisti, turi teisę į padarytos neturtinės žalos atlyginimą (CK 2.24, 6.246 straipsniai). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu.
91. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo priteisti jam iš atsakovės 5 000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad dėl pažeistos garbės ir orumo, dėl atsakovės elgesio jis patyrė pažeminimą prieš kaimynus, dvasinį skausmą ir nervinį stresą, atsakovė privertė jį vėl pajusti išgyventą skausmą, patirtą žuvus jo sutuoktinei.
92. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, jog atsakovės išsakytomis frazėmis buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, pažymėjo, kad ieškovas apskritai neįrodė, kad jis patyrė prašomo dydžio neturtinę žalą.
93. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo teismas asmens pažeistas teises gali ginti taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 52 punktas).
94. Pažymėtina tai, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008 ir kt.). Taigi, neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-109-684/2021 29 punktas).
95. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia jo patirtu pažeminimu prieš kaimynus, stresu, emociniais išgyvenimais prisiminus žmonos žūtį.
96. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, nors ir sutinka su tuo, jog atsakovės pasakyti žodžiai, įvardijant jį „žudiku“ žemina jo garbę ir orumą ir visuomenėje nelaikytini toleruotinais, jog tuo atveju, kai asmens atžvilgiu paskleidžiamos tikrovės neatitinkančios ir jo garbę bei orumą žeminančios žinios, kiekvienas asmuo jaučia moralinį diskomfortą, tačiau šiuo atveju sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog jis patyrė kokius nors sveikatos sutrikimus ar ilgalaikius nepatogumus dėl atsakovės pavartoto teiginio. Byloje nustatyta ir ieškovas neginčija to, kad ieškovas bute negyvena (išvykęs į Norvegiją, o butą nuomoja), todėl kasdieniai santykiai su kaimynais jo nesieja. Liudytojais apklausti asmenys (namo gyventojai) taip pat patvirtino, kad atsakovės pasakyti žodžiai nepakeitė jų nuomonės apie ieškovą.
97. Tai, kad atsakovei pavadinus ieškovą „žudiku“, jam iškilo skausmingi prisiminimai, jis pasijautė pažemintas, jį užliejo pyktis, yra natūrali momentinė reakcija, atsižvelgiant į išsakytų žodžių pobūdį, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas patyrė neturtinę žalą ir būtent tokio dydžio, kurią jis prašė atlyginti. Ieškovas, įrodinėdamas patirtą neturtinę žalą ir jos dydį, apsiribojo tik bendrais teiginiais apie patirtus išgyvenimus, tačiau konkrečiau jų nedetalizavo ir nepagrindė objektyviais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Tai, kad galimai ieškovas po atsakovės išsakytų žodžių jautėsi prislėgtas, išgyveno, jog turėjo gerti raminančią arbatą (remiantis liudytojos – ieškovo sesers J. S. parodymais), nėra pakankamas pagrindas neturtinės žalos atlyginimui.
98. Spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismai visuomet turėtų apsvarstyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir tiek stipriai, kad proporcingumo aspektu būtina atsakovo atžvilgiu taikyti turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Teismų praktikoje išaiškina, kad neturtinė žala nėra be koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis: neturtinė žala turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus bei emocijas arba sudaryti nesudėtingas bei nesunkiai įveikiamas kliūtis, bet gali būti kompensuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Pažymėta, kad stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, sutinkamas kiekviename žingsnyje, jo niekada neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas negali apsaugoti asmens nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos, pavojų, todėl reikalauti neturtinės žalos dėl kiekvienoje stresinėje situacijoje patirtų nepatogumų yra neprotinga ir nesąžininga. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti egzistuoja tada, kai asmens rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, reikšmingas asmens garbės ir orumo pažeidimo faktas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-664/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-337/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-304/2007; 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-465/2006; 2007 m. balandžio 11 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-48/2007; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-469/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis c.b. Nr. 2A-154/2008 ir kt.). Tokiu būdu Lietuvos teismų praktikoje yra taikoma bei įgyvendinama teisės doktrinoje išplėtotas taip vadinama minima non curat praetor (lot. teisėjo nedomina smulkmenos) principas bei „mažareikšmiškumo“ kategorija, leidžiant teismui atsisakyti tenkinti reikalavimą dėl nematerialios žalos atlyginimo, jeigu asmeniui padaryta skriauda yra minimali, mažareikšmė, pasireiškianti tik nežymiais fiziniais jutimais ar trumpalaikiais, momentiniais, ženklesnių pėdsakų nepaliekančiais, įprastai būdingais identiškoje situacijoje nemalonumais. Laikomasi nuostatos, jog automatiškas piniginių pretenzijų, reiškiamų dėl menkiausio įžeidimo, nemalonumo ar streso iškreipia neturtinės žalos kompensavimo institutą ir jo paskirtį, o taip pat neleistinai peržengia protingas žalą padariusio asmens atsakomybės ribas, pažeidžia žalą padariusio ir žalą patyrusio asmenų teisių pusiausvyrą. Teisės doktrinoje pabrėžiama, jog gyvenimas visuomenėje susideda iš mažų įsibrovimų, ir tai yra kiekvieno asmens, gyvenančio visuomenėje, kasdienė dalia, todėl teisė turi įsikišti tik tais atvejais, kai pažeidimai rimti ir kai palikti nukentėjusįjį be teisinės apsaugos priemonių būtų neteisinga.
99. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai ir iki gyventojų susirinkimo buvo gana konfliktiški, taigi ieškovo stipresni išgyvenimai galėjo būti nulemti ir to, kad įžeidžiančius teiginius pasakė ne bet kuris kitas asmuo, o būtent atsakovė, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo neturtinės žalos priteisimui, o pripažinimas, jog atsakovės pasakyti teiginiai, įvardijant ieškovą „žudiku“ žemina asmens garbę ir orumą yra pakankama satisfakcija nagrinėjamu atveju. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas.
Dėl bylos baigties
100. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias CK 2.24 straipsnio taikymą, nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovės ieškovo atžvilgiu išsakytas teiginys „žudikas“ laikytinas jos nuomone, o ne žinia, neatitinkančia tikrovės, dėl ko atsakovės teiginio nepagrįstai nelaikė žeminančiu ieškovo garbę ir orumą ir ieškinį atmetė. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad 2020 m. vasario 23 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime, atsakovės ieškovo atžvilgiu išsakytas teiginys – jog gyvenimas su ieškovu viename pastate nepageidautinas, dėl ko jis turįs parduoti butą ir išsikraustyti iš namo, įvardijant ieškovą „žudiku“, – žemina ieškovo garbę ir orumą. Tuo tarpu ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
101. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
102. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 710,20 Eur bylinėjimosi išlaidas (113 Eur žyminis mokestis, 726 Eur už ieškinio parengimą, 363 Eur už dubliko parengimą, 508,20 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose), o apeliacinės instancijos teisme – 911,60 Eur bylinėjimosi išlaidas (113 Eur žyminis mokestis ir 798,60 Eur už apeliacinio skundo parengimą). Iš viso – 2 621,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
103. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas (600 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 400 Eur už dubliko parengimą, 600 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose), o apeliacinės instancijos teisme – 650 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Iš viso – 2 250 Eur bylinėjimosi išlaidas.
104. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis.
105. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, sprendžia, kad ieškovo ieškinys šioje byloje buvo patenkintas 50 procentų, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos vadovaujantis šia proporcija. Tokiu būdu ieškovui iš atsakovės priteistinos 1 310,90 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei iš ieškovo – 1 125 Eur. Atlikus priešpriešinį priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistinos 185,90 Eur bylinėjimosi išlaidos (1 310,90 Eur – 1 125 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
106. Pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą sudaro 56,77 Eur. Kadangi, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš kiekvienos iš šalių priteistina išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą suma (po 28,38 Eur kiekvienai) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), šios išlaidos iš ieškovo ir atsakovės priteistinos valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
ieškovo S. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 2020 m. vasario 23 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime, atsakovės V. E. K. ieškovo S. S. atžvilgiu išsakytas teiginys – jog gyvenimas su ieškovu viename pastate nepageidautinas, dėl ko jis turįs parduoti butą ir išsikraustyti iš namo, įvardijant ieškovą „žudiku“, – žemina ieškovo garbę ir orumą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės V. E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 185,90 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt penkių eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 28,38 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 38 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Priteisti iš atsakovės V. E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 28,38 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 38 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Išaiškinti, kad suma, priteista valstybei, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.