Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą Norvegijoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2019 m. balandžio 16 d. apie 24.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui su savo sutuoktine J. S., rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 5 kartus jai į veidą, į krūtinę, rankas, kojas, tuo padarydamas J. S. poodines kraujosruvas veido kairėje, apatinės lūpos kairėje, krūtinės ląstos kairėje, pažasties vidurio linijoje, kairio sėdmens srityje, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

S. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis parodė, kad prisipažįsta visiškai. Jis prisimena, kad J. S. sudavė gal kartą ar du ranka per veidą. Dėl didelio streso kas įvyko po to, t.y. tai, kad ji iššoko pro balkoną, tiksliai negali nurodyti ar sudavė daugiau smūgių tiek kojomis, tiek rankomis, tačiau neatmeta tokios galimybės, kad taip galėjo būti. Dėl įvykdyto jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 139).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji T. K. parodė, kad 2019 m. balandžio 12 d. skambino dukrai J., tačiau ragelį pakėlė S. ir ji paprašė pakviesti J.. S. atsakė, kad J. dabar negali kalbėti, kad pas juos yra svečių ir kad J. perskambins, tačiau J. nepaskambino nei tą pačią dieną nei kitą, tačiau 13 d. tik gavo iš jos žinutę: „Mano vyras grįžo, viskas OK“. 2019 m. balandžio 15 d. apie 21.00 val. vėl paskambino, ragelį pakėlė J., ji pasiteiravo J. ką jie daro ir ši atsakė, kad guli, žiūri filmą. Kadangi nenorėjo daugiau trukdyti, atsisveikino. J. jai pasirodė kaip ir visada, jokio įtarimų, jog J. yra negerai, iš jos balso negirdėjo. Nepasirodė išgėrusi, gal šiek tiek, bet tikrai ne girta. Daugiau su J. nebesikalbėjo ir 2019 m. balandžio 17 d. apie 00.55 val. sulaukė skambučio iš J. telefono, pakėlė ragelį ir išgirdo rėkiant S.: „Kvieskit greitąją, miršta moteris“, ir pasakęs adresą padėjo ragelį. Nesuprato kas įvyko, todėl paskambino kitai dukrai V., paprašė, kad ji paskambintų J., paklaustų kas atsitiko, tačiau niekas nepakėlė ragelio, tad toliau skambinėjo į J. telefoną ir po kelių skambučių J. telefoną pakėlė policijos pareigūnas ir pranešė, kad J. iššoko pro balkoną, pasakė, kad jai yra blogai, paprašė informuoti jei kas pasikeis ir netrukus paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad J. mirė. Ji yra pripažinta nukentėjusiąją dėl dukros J. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi dukra yra mirusi, tad ji teikia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti 5000 Eur sumai (b. l. 86-87, 89).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. Z. parodė, kad ji yra J. sesuo. 2019 m. balandžio 17 d. apie 01.00 val. paskambino mama, pasakė, kad sulaukė skambučio iš J. telefono, kad kažkokia moteris miršta, mama pasakė, kad nesupranta ką S. čia šneka ir paprašė paskambinti J., tačiau jai neprisiskambino. Vėliau paskambino mama ir pranešė, kad J. iššoko pro balkoną ir kad ji mirė. Paskutinį kartą su J. bendravo per jos gimtadienį 2019 m. balandžio 6 d.. Ji buvo labai laiminga ir tikrai neatkreipė dėmesio, kad jai kažkas yra negerai (b. l. 93-94).

Ikiteisminio tyrimo apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje (2 aukšte). Kaimynę J. iš trečio aukšto pažįsta iš matymo, santykius palaiko kaip su kaimyne, pasisveikina. Žino, kad jos vyras dirba Norvegijoje, yra konfliktiškas, nes kai grįžta iš Norvegijos vyksta išgertuvės ir konfliktai. 2019 m. balandžio 16 d. apie 23.00 val. girdėjo, kad pas J. bute vyksta kažkoks balius, girdėjo, kad jų balkone kažkas kalbėjosi. Tačiau jokių aiškių pokalbių negirdėjo. Girdėjo lyg tai garsą, panašų „dulktelėjimą“ į grindis, tačiau ar tai buvo smūgiai ar mėtomi daiktai, pasakyti negali. Netrukus užmigo. Tačiau po kažkurio laiko išgirdo kažkokius garsus, lyg atsimuštų į balkono turėklą. Jokių riksmų negirdėjo. Niekur nėjo, stengėsi užmigti (b. l. 86).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Ž. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 3 aukšte. Priešais gyvena J. su vyru Svajūnu. Nebendraudavo, tik pasisveikindavo. S. dirbo Norvegijoje. Kai jis grįždavo namuose būdavo baliai, tačiau negirdėjo, kad tarp S. ir J. būtų kažkokie konfliktai. S. būdamas neblaivus, būdavo agresyviai nusiteikę, piktai kalbėdavo, tačiau jokių grasinimų neišsakydavo. 2019 m. balandžio 16 d., apie 22.00 val., ėjo miegoti, girdėjo, kad 4-ame bute vyko kažkoks konfliktas, J. verkdama sakė neliesk, tačiau jokių „dulktelėjimų“ negirdėjo. Po 10-15 min. viskas aprimo ir girdėjosi, kad jie šnekasi, tačiau nesigirdėjo pokalbio turinio. Daugiau nieko nesigirdėjo, nes užmigo. Pabudo apie 02.00 val. nuo žmonių vaikštinėjimo laiptinėje (b. l. 98).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. Z. parodė, kad kaimynus Surdokus pažįsta tik iš matymo, tik pasisveikina. Jos butas yra apačioje Surdokų buto, nėra girdėjus nei triukšmo, nei kad jie pyktųsi. 2019 m. balandžio 16 d. buvo namuose, girdėjo, kad kaimynai yra namuose, nes jie kalbėjosi. Gal buvo šiek tiek pakeltas tonas, bet ir tiek. Jokių šauksmų, riksmų negirdėjo. Apie 24.00 val. dar nemiegojo, žiūrėjo filmą, išgirdo pas kaimynus kažkokį trenksmą, lyg kažkas sunkaus nukristų ant grindų. Tačiau tai buvo vienkartinis triukšmas, jokio triukšmo daugiau nebuvo. Ir iki to pas juos buvo ramu. Apie 02.00 val. pamatė, kad kieme atvyko policijos pareigūnai. Apie tai, kas atsitiko, sužinojo tik kitą dieną (b. l. 100-102).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. K. parodė, kad J. S. pažįsta apie 13 metų, nes dirba viename darbe. Su J. bendravo tik kaip su kolege ir bendravo tik darbe. Darbe ji būdavo visą laiką linksmai nusiteikusi, ir su savo darbu susitvarkydavo, nesakydavo kad jai per sunku, ar ko nors nespėja. Žinojo, kad J. negali pastoti, ji gydėsi, tačiau su J. apie tai nesišnekėjo. Kai jos vyras grįždavo, J. visą laiką pasiimdavo atostogas ir tą laiką kol jis būdavo Lietuvoje, ji praleisdavo su savo vyru. Atkreipdavo dėmesį, kad po to, kai ji grįždavo iš atostogų būdavo šiek tiek patinusiu veidu, kaip pasirodė dėl vartoto alkoholio, tačiau ji aiškindavo, kad ji yra neišsimiegojusi, arba, kad dėl vartotų hormonų ir tiesiog kūne kaupiasi vandenys. 2019 m. balandžio 15 d. matė, jog į darbą yra atėjusi J., tai buvo apie pietus, tiksliau laiko pasakyti negali. Trumpam užbėgo pas J. pasisveikinti. Kaip suprato, kad J. trumpam užėjo užbaigti kažkokius darbus, nes tiek 11 d., tiek 12 d. neveikė kompiuteriai ir ji nespėjo prieš atostogas visko sutvarkyti. Žino, kad ji namo išvažiavo apie 16.00 val., kai jos atvažiavo pasiimti vyras (b. l. 104-105).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. K. parodė, kad su J. yra pažįstama apie 13 metų, nuo tada kai ji atėjo dirbti į Vilniaus rajono policijos komisariate, tačiau su ja bendravo tik kaip su kolega. Maždaug apie 3 metus su ja pradėjo bendrauti šiek tiek dažniau, t.y. ji ateidavo į kabinetą išgerti kavos. Bendraudavo tik darbo metu, ir beveik visi pokalbiai būdavo tik apie darbą. J. apie vyrą sakydavo, kad jį labai myli, pas juos su pinigais niekada nebūdavo problemų ir visą laiką apie savo vyrą ji atsiliepdavo tik teigiamai. J. niekada nėra sakiusi, jog susipyko su vyru, nėra sakiusi jog su juo nesutaria ar kad jis ją muša, o ir niekada nematė, jog J. būtų į darbą atėjusi su mėlynėmis ant kūno. J. yra atsiuntusi kelias nuotraukas, kaip ji leidžia atostogas su vyru, ir ji visą laiką būdavo laiminga. 2019 m. balandžio 15 d. apie 10.00 val. J. buvo užbėgusi į darbą, nors jai ir buvo atostogos. Dar 12 d. su J. šnekėjo, sakė, jog į darbą ateis 14 d. Tiek 11 d. tiek 12 d. neveikė kompiuteriai ir ji nepadarė svarbių darbų. Kai darbe pamatė J. 15 d., J. paaiškino, kad jos vyras šiandien išvažiavo savo reikalais, ir todėl būtent šiandien ir atėjo į darbą, o 14 d. nėjo, nes norėjo kuo daugiau laiko praleisti su vyru kartu. Su J. išgėrė kavos ir išsiskyrė, net nematė kada ji išvažiavo. Pati J. pasakė, kad bus visą dieną, nes nenori daugiau ateiti į darbą. Pasakė, kad nori kuo greičiau būti su savo vyru, ir pasirodė tikrai labai laiminga. Kas galėjo atsitikti su J. nežino ir nieko negali paaiškinti (b. l. 107-108).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. M 469/2019 nurodyta, kad J. S. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo muštinė žaizda apatinės lūpos vidurio linijoje, bei smakro vidurio linijoje su apatinio žandikaulio skeveldriniu lūžiu, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešinės ausies kaušelio projekcijoje, viršutinės lupos dešinėje, apatinio žandikaulio dešinėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies voko išoriniame kampe, dešinio smilkinio srityje, dešinės ausies kaušelyje, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo patekėjimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, odos nubrozdinimai pilvo dešinėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kelių projekcijoje, poodinės kraujosruvos krūtinėje su daugybiniai šonkaulių lūžiais dešinėje ir kairėje pusėje, plaučių sumušimu, kepenų plyšimu, poodinės kraujosruvos pilve, abipus žastuose, abipus dilbiuose, plaštakose, dešinės ir kairės šlaunies projekcijoje su dešinio šlaunikaulio vidurio trečdalio skeveldriniu lūžiu, poodinės kraujosruvos, dešinėje ir kairėje blauzdoje, dešinėje ir kairės pėdos nugariniame paviršiuje J. S. lavone nustatyta: 3.1. Muštinė žaizda apatinės lūpos vidurio linijoje, bei smakro vidurio linijoje su apatinio žandikaulio skeveldriniu lūžiu, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešinės ausies kaušelio projekcijoje, viršutinės lupos dešinėje, apatinio žandikaulio dešinėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies voko išoriniame kampe, dešinio smilkinio srityje, dešinės ausies kaušelyje, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo patekėjimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, odos nubrozdinimai pilvo dešinėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kelių projekcijoje, poodinės kraujosruvos krūtinėje su daugybiniai šonkaulių lūžiais dešinėje ir kairėje pusėje, plaučių sumušimu, kepenų plyšimu, poodinės kraujosruvos pilve, abipus žastuose, abipus dilbiuose, plaštakose, dešinės ir kairės šlaunies projekcijoje su dešinio šlaunikaulio vidurio trečdalio skeveldriniu lūžiu, poodinės kraujosruvos, dešinėje ir kairėje blauzdoje, dešinėje ir kairės pėdos nugariniame paviršiuje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją kūne, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi, netrukus iki mirties, labiausiai tikėtina nukritus iš aukštumos. Šie sužalojimai visumoje remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4, 6.6.11 punktais kvalifikuojamai sunkiu sveikatos sutrikdymu; 3.2. Poodinės kraujosruvos veido kairėje, apatinės lūpos kairėje, krūtinės ląstos kairėje, pažasties vidurio linijoje, kairio sėdmens srityje, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją kūne padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), paros laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 3.3. Poodinė kraujosruva kairės šlaunies vidurio trečdalio priekiniame paviršiuje pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją kūne padaryta kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi, 3-6 parų laikotarpyje iki mirties. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; J. S. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,31 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,18 promilės etilo alkoholio. Kraujyje ir šlapime metilo, propilinių, butilinių, amilinių alkoholių ir acetono nerasta. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį. J. S. mirtis įvyko nuo išvados 3.1 punkte nustatytų sužalojimų visumos. Išvados 3.1 punkte nustatyti sužalojimai remiantis jų pobūdžiu, bei lokalizacija kūne, visumoje labiausiai tikėtina padaryti nukritus iš aukštumos. Išvados 3.2 punkte nustatyti sužalojimai remiantis jų pobūdžiu, bei lokalizacija kūne, galėjo būti padaryti suduodant smūgius. J. S. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, opiatų, kokaino, kokaino metabolitų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta. Šlapime amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, metamizolio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų, kokaino, kokaino metabolitų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (b. l. 70-78).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2019 m. balandžio 17 d., 02.07 val. S. S. buvo nustatytas 2,69 promilės girtumas (b. l. 110-111).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Aukščiau aptarti ir išvardinti įrodymai (kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada), taip kiti byloje esantys įrodymai: garso įrašo, gauto iš BPC stenograma (b. l. 82-83), įtariamojo laikino sulaikymo protokolas (b. l. 113), fotolentelė (b. l. 122-126) patvirtina, kad kaltinamasis S. S. 2019 m. balandžio 16 d., apie 24.00 val., bute adresu Garsioji g. 5A-4, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui su savo sutuoktine J. S., rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 5 kartus jai į veidą, į krūtinę, rankas, kojas, tuo padarydamas J. S. poodines kraujosruvas veido kairėje, apatinės lūpos kairėje, krūtinės ląstos kairėje, pažasties vidurio linijoje, kairio sėdmens srityje, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo S. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu S. S. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka apmokėti civilinį ieškinį, prašo sumažinti bausmę (b. l. 185). Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 186).

Dėl skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – žmoną), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį S. S. – anksčiau neteistas (b. l. 140-145), administracine tvarka baustas (b. l. 146-149), dirbantis (b. l. 176-177).

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas 45 parų areštas šiuo konkrečiu atveju yra protinga ir proporcinga bausmė. Teismas neabejoja, kad būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė yra teisinga ir proporcinga S. S. padarytam nusikaltimui ir pagrindo jos mažinti byloje nėra.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka 2019 m. balandžio 17 d. 10.35 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi S. S. skirta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 158-160), o 2019 m. balandžio 26 d. prokuroro nutarimu paleistas (b. l. 162-163). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

S. S. paskirta kardomoji priemonė – 10 000 Eur užstatas (b. l. 170-172), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiąja pripažinta J. S. motina T. K. pareiškė 5000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 91). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog dėl J. S. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo neturtinė žala būtų padaryta jos motinai T. K., todėl civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, nukentėjusiajai T. K. paliekant teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu išimtos: 2 nuoplovos, popieriaus lapas, palaidinukę patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (b. l. 51), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam galutinę bausmę – 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į S. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. balandžio 17 d. 10.35 val. iki 2019 m. balandžio 26 d. (9 dienas), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – 10 000 Eur užstatą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

T. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu išimtas 2 nuoplovas, popieriaus lapą, palaidinukę patalpintus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.