Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-10-02 · Civilinė byla Nr. 2-22057-545/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-10-02
Bylos Nr.
2-22057-545/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12390-2025-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Ieškovas
J. B., L. J.
Atsakovas
Č. J.
Advokatai
Rita Pechovska, Kazimieras Baranauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-22057-545/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12390-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.5.2.2; 2.3.5.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2025 m. spalio 02 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė,sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui,dalyvaujant ieškovei J. B.,ieškovių J. B., L. J. atstovui advokatui Kazimierui Baranauskui,atsakovui Č. J., atsakovo atstovei advokatei Ritai Pechovskai,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos/mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių J. B., L. J. ieškinį atsakovui Č. J. dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamos:

1) ieškovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo Č. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur iki jo pilnametystės, pradedant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos;

2) ieškovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo Č. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur jos išlaikymui iki pabaigs mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, pradedant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos;

3) priteisti iš atsakovo Č. J. ieškovės J. B. naudai įsiskolinimą už du mėnesius (už (duomenys neskelbtini)) 800 Eur, vaikų išlaikymui;

4) priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini)(150+300 Eur) advokato atstovavimo išlaidų ieškovės J. B. naudai (b.l. 1-3 dok-12340; b.l.4, b.l. 91).

Ieškovės ieškinyje (b.l. 1-3 dok-12340), ieškovė J. B. bei ieškovių atstovas teisminio nagrinėjimo metu (2025-09-12) nurodė: ieškovė J. B. su atsakovu Č. J. kartu išgyveno (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, buvo kaip šeima, tačiau santuoką oficialiai nebuvo įregistruota. Gyvenant kartu gimė sūnus ir dukra. Sūnus D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), dar yra nepilnametis ir dukra L. J., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu pilnametė, mokosi. Gyvenant kartu su atsakovu, pastarasis šeima nesirūpino, vaikų išlaikymui lėšų beveik neskyrė, girtavo, ieškovės atžvilgiu naudojo smurtą, todėl jau nuo (duomenys neskelbtini) gyvena atskirai. Ir gyvenant atskirai atsakovas vaikų išlaikymui lėšų neskyrė, tik epizodiškai teikė nedideles pinigų sumas nors pagal savo materialinę padėtį turėjo visas galimybes teikti reikiamą finansinę paramą vaikų išlaikymui, atsižvelgiant į būtinus ar bent minimalius vaikų raidos poreikius.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Dukra L. J. jau pilnametė ir ji mokosi (duomenys neskelbtini), todėl įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudarantis teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę į išlaikymą, siekiant išsilavinimo. CK 3.192 (1) straipsnyje 1 dalyje nurodoma, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įsigyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamas ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Išlaikymo pilnamečiam besimokančiam paramos vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti sąlygas išsilavinimui įsigyti. Šiame kontekste yra svarbūs sąžiningumo ir pažangumo aspektai, todėl vertintina, ar ieškovė rūpestingai vykdo savo pareigą mokytis. Atsakovas slepia savo pajamas, nebendrauja, atsisakė vykdyti privalomąją mediaciją dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir nesutiko pasinaudoti privalomąją mediacija. Iš turimų jo duomenų apie pajamas už 2023 metus matosi, kad jo pajamos sudarė (duomenys neskelbtini), jo darbovietė nežinoma tik spėjama, kad jis vykdo individualią veiklą susijusią su (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matosi, kad jis asmeninės nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini), valdo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir pastatą (duomenys neskelbtini) mėgėjų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Be to, šiame žemės sklype jis yra pasistatęs gyvenamąjį namą apie (duomenys neskelbtini) ploto, pirtį, šiame name yra nakvojusi atsakovo dukra L., tačiau, šiuos pastatus yra įregistravęs savo motinos vardu ir tikėtina, kad išvis šie pastatai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovių materialinė padėtis yra sunki, ieškovė J. B. dėl blogos sveikatos būklės nedirba (anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) pagal individualią veiklą), gauna socialinės paramos pašalpą (duomenys neskelbtini), yra užimtumo tarnybos įskaitoje, materialiai padeda ieškovės naujas draugas, nekilnojamojo turto neturi, gyvenamą patalpą nuomoja. Ieškovė – L. J. mokosi, jokių pajamų ar turto neturi, todėl ir jai būtina materialinė parama. Atsižvelgiant į vaikų raidos poreikius ir atsakovo materialinę padėtį, atsakovas privalėtų kiekvienam vaikui mokėti po 400 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Prie to paties primintina, kad vaikų auklėjimo, jų priežiūros našta tenka tik motinai ieškovei J. B., atsakovas nuo šios pareigos nusišalinęs.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė J. B., ieškovių atstovas sumažino prašomo priteisti išlaikymo dydį iki 300 Eur kiekvienam iš atsakovo vaikų, o ieškinio reikalavimo dėl (duomenys neskelbtini)išlaikymo įsiskolinimo atsisakė, nes atsakovas geruoju bylos nagrinėjimo eigoje šią sumą sumokėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas Č. J. a.k. (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo:

1) ieškovių ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur iki jo pilnametystės, pradedant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos;

2) priteisti iš atsakovo pilnametei dukrai L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur jos išlaikymui iki pabaigs mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, pradedant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos;

3) atmesti ieškovės J. B. reikalavimą dėl įsiskolinimo už du mėnesius (už (duomenys neskelbtini)) 800,00 Eur vaikų išlaikymui iš atsakovo priteisimo (b.l.35-39 dok-88561).

Atsakovas Č. J. atsiliepime į ieškinį (b.l. 35-39 dok-88561) bei teisminio nagrinėjimo metu (2025-09-12) nurodo: atsakovas su ieškove J. B. buvo sugyventiniai ir bendro gyvenimo metu jiems gimė du vaikai: D. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra nepilnametis ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra pilnametė. Ieškovė savo ieškinyje teigia, jog jiems gyvenant kartu atsakovas šeima nesirūpino, vaikų išlaikymui lėšų beveik neskyrė, girtavo, smurtavo, tačiau tai visiškai neatitinka tikrovės, kadangi atsakovas visada rūpinausi savo šeima ir savo vaikais, ką daro nuolat ir iki šiol, nors jau daugybę metų gyvena atskirai nuo ieškovės. Kas mėnesį moka savo nepilnamečiam sūnui D. J. 200,00 Eur išlaikymą ir dukrai L. J., kuri yra pilnametė ir mokosi - 200,00 Eur paramos sumą.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui mokamą po 400,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, tačiau su tokia suma atsakovas nesutinka, nes ieškovė vaiko išlaidų neįrodo. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pažymėtina, kad vienoje kasacinio teismo bylų kasacinis teismas pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė proporcingumo principą, priteisdamas 120 Eur per mėnesį išlaikymą nepilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju reikia nagrinėti abu aspektus: vaiko poreikius ir tėvų galimybes mokėti didesnį išlaikymą, o ne aklai vadovautis MMA. Svarbus aspektas, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ne tik ieškovė J. B. reikalauja iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnui, bet ir atsakovo pilnametė dukra, kuri mokosi ir kurią pagal savo galimybes, visada išlaikė. Taigi, turi ne vieną, o du išlaikytinius.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, ieškovė visų pirma turi įrodyti aplinkybes, jog vaikui iš atsakovo yra būtina gauti ne mažiau kaip 400,00 Eur išlaikymo per mėnesį, tačiau ir tai, kad atsakovas būtų pajėgus tokį išlaikymą teikti. Ieškovės pateikė teismui duomenis iš interneto apie MB „(duomenys neskelbtini)“, kur nurodytos atsakovo pardavimo pajamos (duomenys neskelbtini) sumoje, t.y. kad tai yra atsakovo pajamos už 2023 metus. Su tuo nesutiko atsakovas, nes (duomenys neskelbtini) suma – tai yra MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo pajamos, o grynasis pelnas yra (duomenys neskelbtini) per metus. Atsakovas neturi jokio brangaus ar vertingo nekilnojamojo turto. Turi mažutį (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypą ir (duomenys neskelbtini) namą (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto vertė yra vos apie 8 tūkst. eurų. Ieškovės neteisingai nurodo, jog neva minimame žemės sklype atsakovas yra pasistatęs apie (duomenys neskelbtini) ploto gyvenamąjį namą ir pirtį. Iš fotonuotraukų matyti, kad jokio (duomenys neskelbtini) ploto gyvenamojo namo ten nėra, o yra vos (duomenys neskelbtini) ploto mobilusis (be pamatų) negyvenamasis namas ir mažutė mobilioji pirtis. Tai nėra nekilnojamasis turtas, kuris neva įregistruotas atsakovo motinos vardu, kaip teigia ieškovės, o du kilnojamieji daiktai.

Atsakovas turi vieną, (duomenys neskelbtini) senumo, lengvąjį automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) kurį nusipirko su vartojimo paskola. Pagal 2024-02-21 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 20 000,00 Eur paskolą minimam automobiliui pirkti, kuris yra būtinas kaip judėjimo priemonė ir žinoma atsakovo darbo funkcijoms vykdyti. Atsakovas yra skolingas iš viso: 31 262,90 Eur sumą. Kas mėnesį moka 372,22 Eur įmoką, vartojimo kredito grąžinimo terminas - iki 2027-08-20. Pagal 2024-06-12 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas yra paėmęs Kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ 15 000,00 Eur kreditą, kurio grąžinimo terminas 2027-05-20. Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas yra skolingas iš viso: 18 098,57 Eur sumą. Kas mėnesį moka 515,33 Eur įmoką. Kasmet perka įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą už 90,00 Eur. Taip pat komunaliniai mokesčiai atsakovui apsieina 150,00 Eur per mėnesį, apie 25,00 Eur moka už internetą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 150,00 Eur kurui, patiria išlaidas maistui, vaistams, gydymui ir t. t. Atsakovas nėra pasiturintis žmogus, kaip tą bando atvaizduoti ieškovės, atsakovo turtinė padėtis yra gan sunki. Be to, turi kreditorinių įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis, kuriuos turi nuolat vykdyti. Kaip minėta, nuolat teikė nepilnamečiam sūnui ir pilnametei dukrai kas mėnesį po 200,00 Eur išlaikymą (paramą). Tuo atveju, jeigu iš atsakovo bus priteistas pavyzdžiui 300,00 Eur išlaikymas nepilnamečiam sūnui, galėtų teikti dukrai 100,00 Eur paramą. Esant tokiai situacijai, sutiktų mokėti savo nepilnamečiam sūnui 300,00 Eur išlaikymą, o dukrai 100,00 Eur paramą, kurią pajėgtų dengti ir galutinai nebankrutuotų. Remiantis aukščiau išdėstytu atsakovo mėnesio išlaidos būtų:

- Išlaikymas sūnui 300,00 Eur;

- Parama dukrai 100,00 Eur;

- Kreditas 372,22 Eur;

- Kreditas 515,33 Eur;

- Draudimas 90,00 Eur;

- Komunalinės išlaidos (šildymas, vanduo, elektra, šiukšlių išvežimas) apie 150,00 Eur;

- Internetas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25,00 Eur;

- Mobiliojo ryšio paslaugos 30,00 Eur;

- Kuras 150,00 Eur;

- Maisto ir buities produktai 180,00 Eur;

- Neskaitant vaistų, sveikatos priežiūros išlaidų ir rūbų, kuriuos reikia kartais atnaujinti;

Tokia finansinė našta - virš 1900,00 Eur sumoje, neskaičiuojant vaistų, sveikatos priežiūros išlaidų ir rūbų, kuriuos reikia kartais atnaujinti ir taip ženkliai viršija atsakovo realias pajamas todėl akivaizdu, kad atsakovas šiuo metu neturi pakankamų galimybių teikti ieškovių prašomo išlaikymo ir paramos. Atsakovo tėvai V. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir Č. J., gim. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), kurie gyvena (duomenys neskelbtini), gauna (duomenys neskelbtini) ir padeda atsakovui materialiai, kai neišgali padengti savo mėnesinių išlaidų. Apie savo turtinę padėtį ieškovė J. B. nurodė, kad dėl blogos sveikatos būklės nedirba (anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) pagal individualią veiklą), gauna socialinės paramos pašalpą - (duomenys neskelbtini) sumoje, yra užimtumo tarnybos įskaitoje, materialiai jai padeda jos naujas draugas, nekilnojamojo turto neturi, gyvenamą patalpą nuomoja, tačiau nepateikė teismui šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė J. B. pateikė teismui savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad ji gauna (duomenys neskelbtini) dydžio išmoką vaikui, todėl nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo rekomenduojamo orientacinio išlaikymo dydžio - 777,00 EUR sumoje atėmus vaiko pinigus ir padalinus tarp abiejų tėvų, kiekvienam iš tėvų išeitų po (duomenys neskelbtini). Tokią sumą ir teikė atsakovas iki šiol sūnui. Atsakovo teigimu, jam nesuprantama, kodėl iš jo reikalaujama 400,00 Eur, niekaip nepagrindžiant ir neįrodant šios sumos, kuri viršija netgi orientacinį išlaikymo dydį, atėmus gaunamus vaiko pinigus. Kasacinis teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog tiek išmoką vaikui, tiek ir šalpos neįgalumo pensiją, skirtas sūnui, uzufrukto teise valdo ieškovė. Tačiau ši aplinkybė nekeičia nurodytų išmokų naudojimo paskirties – jos turi būti naudojamos vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Minėta, kad aplinkybė, jog šalių sūnus gyvena su ieškove ir ši dėl to patiria didesnę rūpinimosi vaiku naštą, taisytina, tėvams sutarus dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, o nepavykus tėvams susitarti, tokia tvarka nustatytina teismo (Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020, 54 punktas). J. B. gauna socialinės paramos pašalpą (duomenys neskelbtini) sumoje, (duomenys neskelbtini) išmoką vaikui bei atsakovas sutinka mokėti 300,00 Eur išlaikymą vaikui, ši suma pakankama. Be to, taikomas išlaikymo indeksavimas.

Šalies argumentai

Ieškovė J. B. prašo priteisti išlaikymo vaikui įsiskolinimą už du mėnesius (už (duomenys neskelbtini)) 800,00 Eur sumoje. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas teikia teismui savo banko sąskaitos išrašus, kad pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų nevengė, tiek jam, tiek pilnametei dukrai teikė kas mėnesį po 200,00 Eur. Šių metų pradžioje turėjo finansinių sunkumų. Jei teismas vis dėl to nuspręstų priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą, prašo skaičiuoti jį po 300,00 Eur per mėn.

Ieškovė L. J. savo ieškinyje nurodė, jog nuo (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini) pagal bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas. Bendrojo ugdymo programos baigimo data (duomenys neskelbtini), o mokslas baigsis (duomenys neskelbtini). Ieškovės L. J. teigimu, ji mokosi, todėl ir jai būtina materialinė parama, tačiau nepateikė jokių duomenų, ar gauna kokią nors stipendiją už gerus mokslus, paramą ir pan.

Dėl pilnamečio vaiko, prašančio priteisti paramą, pažangumo mokantis atitinkamoje ugdymo įstaigoje vertinimo kasacinis teismas yra nurodęs, kad sąžiningas ir pažangus mokymasis yra dar vienas kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl paramos priteisimo ir kuris taikytinas prašančiam paramos pilnamečiam studentui. Priešingu atveju išlaikymo gavimas reikštų piktnaudžiavimą šeimos teisėmis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais pilnamečio veiksmai (neveikimas) vertintini kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam studentui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011). Todėl, šioje byloje trūksta duomenų ar ieškovė L. J. iš tikrųjų sąžiningai ir pažangiai mokosi. Taip pat, prie ieškinio priedų nėra pateiktas ieškovės L. J. užsiėmimų (paskaitų) tvarkaraštis, kuriuo remiantis teismui būtų galima spręsti ar paskaitų kiekis ir laikas dienos eigoje, iš tikrųjų kasdien yra toks intensyvus, jog ieškovė negali dirbti netgi pusę etato, kaip kiti studentai. Atsakovo manymu, ieškovė L. J. sugebėtų suderinti mokslus ir tuo pat metu užsidirbti reikiamų pajamų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo išlaikymas jai būtų būtinas tam, jog ji galėtų tęsti studijas ar kad be šios paramos jos galimybės tęsti studijas pablogėtų, kaip tai yra aiškinama teismų praktikoje. Kaip minėta aukščiau, atsakovo pajamos nėra didelės, turi virš 1900,00 Eur išlaidų pragyvenimui, neskaičiuojant vaistų, sveikatos priežiūros išlaidų ir rūbų, kuriuos reikia kartais atnaujinti, kreditų, kuriuos turi dengti ir taip toliau, skaičiuojant, kad sūnui teiks po 300,00 Eur išlaikymo, o dukrai po 100,00 Eur. Visos šios aplinkybės yra detaliai aprašytos aukščiau ir yra pateikti tai pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl atsakovo turtinė padėtis, esant susiklosčiusiai situacijai, kai sutinka ir privalo mokėti savo nepilnamečiam vaikui 300,00 Eur išlaikymą, leidžia mokėti pilnametei dukrai L. J. 100,00 Eur piniginę kasmėnesinę paramą, kol ji baigs mokslus (duomenys neskelbtini). Atsakovo pajamų neužtenka visoms aukščiau išvardytoms kasmėnesinėms išlaidoms padengti ir čia dar nepaskaičiavus atsakovo pragyvenimo išlaidų: atsakovo drabužių ir avalynės pirkimo visiems sezonams, higienos prekių pirkimo, dantų tvarkymo išlaidų, automobilio remonto išlaidų ir taip toliau. Vienoje civilinėje byloje, kurioje pilnametis prašė priteisti paramą iš tėvo iki mokymosi profesinės mokyklos dieniniame skyriuje pabaigos, kasacinis teismas nurodė, kad sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Atsakovo materialinė padėtis yra sunki, jo gaunamos pajamos yra panašios kaip ir ieškovo, tačiau jis dar turi išlaikyti vieną nepilnametį vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007).

Pasisakytina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, paramos teikimo (išlaikymo) institutas skiriasi. Tėvai ne visada privalo mokėti paramą pilnametystės sulaukusiems savo vaikams, ypač kai nustatomos aplinkybės, jog pilnametystės sulaukęs asmuo turi galimybes gauti pajamų ir pats save išlaikyti, o šiuo atveju atsakovas, t. y. tėvas, neturi galimybės teikti didesnio negu 100,00 Eur išlaikymo savo pilnametei dukrai, kadangi dėl to žymiai pablogėtų atsakovo ir jo nepilnamečio vaiko padėtis. Esant tokiai situacijai, yra akivaizdu, kad dėl atsakovo sunkios materialinės padėties, atsakovas neturi realių galimybių mokėti savo pilnametei dukrai daugiau paramos negu 100,00 Eur per mėnesį. Tuo tarpu, ji pati turi visas galimybes gerai mokytis, gauti kasmėnesinę stipendiją už gerus pasiekimus moksle arba dirbti bent pusei etato, kaip visi studentai.

Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu prašė priteisti iš ieškovių 400 Eur advokatės išlaidų (b.l.122-124, dok-134589).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto skyrius, j. a. k. 188752021, (toliau ir –Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą dėl ieškinio (b.l. 30 dok-81853), nurodė, kad apsilankyta ieškovės J. B. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, būstas yra nuomojamas (apie 400 Eur/mėn. ir paslaugos apie 100 Eur/mėn. vasaros sezonu ir apie 160 Eur/mėn. šildymo sezonu); trys kambariai - du atskiri ir svetainė su virtuvės ir valgomojo zonomis; apie (duomenys neskelbtini). Brolis ir sesė dalinasi vienu kambariu. Kambaryje yra jaunuolio komplektas skirtas paaugliai – pirmame aukšte rašomasis stalas su spinta, o antrame – lova; berniukui yra skirta atskira lova - pirmame aukšte spintelės ir komoda, o antrame – miegamoji dalis. Kambaryje yra lentynos, (duomenys neskelbtini) ir jų priedai ir kt.

Šalies argumentai

J. B. nurodė, jog su atsakovu Č. J. skyriumi gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, atsakovas, nuo gyvenimo skyriumi, teikė 300 Eur/mėn. grynais pinigais, nes jo banko sąskaitos buvo užblokuotos; nuo 2024 m. pradėjo teikti 400 Eur/mėn. darydamas banko pavedimus, tačiau mokėjimai buvo periodiški, buvo mokama kas 2 - 3 mėn., susidarė skolos; 2025 m. sausio 15 d. buvo paskutinis 400 Eur mokėjimas. Teigė, jog anksčiau vaikus 2 k./metus apipirkdavo rūbais, tačiau dabar jokios papildomos pagalbos nebesuteikia. Pasakojo, jog atsakovas su vaikais susitinka 1 k./2 mėn., su dukra susiskambina ir susirašo, tačiau su sūnumi bendrauja rečiau. Moters teigimu, atsakovas turi priklausomybę nuo (duomenys neskelbtini), dėl sveikatos problemų, nuo 2024 m. spalio mėn. iki 2025 m. balandžio mėn., negalėjo dirbti. D. J., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Papildomai lanko baseiną su klase (apie 15 Eur/mėn. už transporto paslaugas). Pasak ieškovės, anksčiau sūnus lankė (duomenys neskelbtini) (apie 50 Eur/mėn.) ir (duomenys neskelbtini) (apie 25 Eur/mėn.) būrelius, tačiau dėl pinigų stygiaus – atsisakė. D. nurodė, jog gyvena su A., mama, sese, augina du (duomenys neskelbtini) ir akvariume laiko (duomenys neskelbtini). Berniukas sakė, jog A. yra „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, jog tikro tėčio vardas yra Č.. D. pasakojo, jog su tėčiu matosi tik tuomet, kai pas tėtį nuvažiuoja – tėtis į jo namus pats neatvyksta. Dalinosi, jog tėčio namuose lieka su nakvyne; kartu eina pasivaikščioti, būna namuose, kartu paguli, tėtis (duomenys neskelbtini). Berniukas sakė – „(duomenys neskelbtini)“. Teigė, jog pas tėtį svečiuose buvo prieš 2-3 sav. D. samprotavo, jog su mama jam labiau patinka būti, nes mama nežiūri kelintą valandą jis eina miegoti (21 val., 23 val. ar vidurnaktį), mamos namuose yra žaislų, pakaitinių drabužių, mama neatima telefono ir šalia gyvena draugai. Berniukas teigė, jog tėtis riboja telefono naudojimą, todėl atima. Pasakojo, jog anksčiau tėtis dovanojo pinigus; buvo sutaupęs apie (duomenys neskelbtini), tačiau mama pasiskolino susimokėti už buto nuomą; teigė, jog leido mamai pasiskolinti, o mama pažadėjo grąžinti. D. sakė, jog tėtis dabar neduoda pinigų, nebedovanoja taip dažnai dovanų; per paskutinį gimtadienį padovanojo telefoną. Pasak vaiko, mama duoda pinigų saldainiams, tačiau retai ima iš jos pinigus, dažniausiai naudojasi santaupomis iš taupyklės; mama perka rūbus, LEGO, maistą. Berniukas dalinosi, jog vieną kartą tėtis į namus atėjo (duomenys neskelbtini) ir norėjo savo žmonai A. (duomenys neskelbtini), bet ji (duomenys neskelbtini) ir tėtis nieko nepadarė. Vaikas sakė, jog jis įvykio nematė, o tik girdėjo. D. sakė, jog tėtį mato (duomenys neskelbtini) tik per šventes. Pasakojo, jog (duomenys neskelbtini). D. sakė, jog nuo kitų mokslo metų pradžios norėtų pradėti lankyti (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdami į bylos aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti ieškinio reikalavimui priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą D. J. iš esmės neturi pagrindo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atstovauja ir gina nepilnamečių vaikų interesus. Kadangi L. J. ieškinio pateikimo metu jau buvo pilnametė, dėl jos teisių ir teisėtų interesų išvados neteikia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Nustatytinos faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalims gyvenat kartu jiems gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) d. šalims gimė sūnus D. J., o (duomenys neskelbtini) d. gimė dukra L. J., kuri šiuo metu yra pilnametė.

Atsakovo vaikų D. ir L. J. gimimo įrašuose tėvu nurodytas atsakovas. Atsakovas pripažino vaikų tėvystę.

Šalys santuokos nebuvo sudariusios.

Šalių nepilnametis sūnus D. J. gyvena su ieškove J. B. Šalių pilnametė dukra L. J. taip pat gyvena su motina ieškovė J. B. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Teisminio nagrinėjimo metu (2025-09-12) ieškovė J. B. nurodė, kad sūnaus D. J. išlaikymui reikalingas 300 Eur išlaikymas, mokamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovių atstovas teisminio nagrinėjimo metu (2025-09-12) nurodė, kad pilnametės dukros L. J. išlaikymui taip pat reikalingas 300 Eur išlaikymas; nors ieškovė pilnametė, tačiau jai nėra 24 metų, ji nedirba ir nuo (duomenys neskelbtini) d. mokosi (duomenys neskelbtini). Bendrojo ugdymo programos baigimo data-(duomenys neskelbtini) d., o mokslų pabaiga -(duomenys neskelbtini) d. Tiek ieškovė, tiek ieškovių atstovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl (duomenys neskelbtini)išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje geruoju įsiskolinimą sumokėjo.

Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu (2025-09-12) sutiko teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui Dominykui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau su L. J. reikalavimu jai teikti taip pat po 300 Eur išlaikymo sutiko iš dalies, nurodydamas 100 Eur sumą dėl sunkios turtinės padėties, kreditorinių įsipareigojimų mokėjimo.

Teisinis bylos įvertinimas

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Augant vaikams auga ir jų būtinieji bei specialieji poreikiai, kurių patenkinimą turi užtikrinti tiek motina tiek tėvas lygiomis dalimis. Teismų praktika dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo pakankamai gerai išplėtota.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas. Toks minimalus išlaikymas gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant dėl vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis (Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-254-324/2024).

Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į orientacinį minimalios mėnesinės algos dydį (nuo 2025 m. sausio 01 d. minimalia neįrodinėtina suma yra 1038 Eur; atskaičius mokesčius- 777,39 Eur).

Kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 122,50 euro bei papildomai 72,10 Eur, viso 194,60 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio).

Minimalia bendra neįrodinėtina suma nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 777,39 Eur (777,39 Eur – 122,50 Eur = 654,90 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 327,45 Eur iš kiekvieno iš tėvų (654,90 Eur/2 = 327,45 Eur).

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažesnę nei minimali neįrodinėtina išlaikymo suma (300 Eur), ji šią sumą neprivalo pagrįsti ir įrodyti.

Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 p.).

Teismas vertina, kad 300 Eur išlaikymo suma, priteistina iš atsakovo, būtų protinga ir logiška (į šią sumą neįskaitant 194,60 Eur (122,50 Eur+72,10 =194,60 Eur vaiko pinigų). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma sudaro 300 Eur, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus amžių (9 metai), jų poreikius, mokslą, lankomus užsiėmimus. Taigi, ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai, 300 Eur išlaikymo dydis kas mėnesį šalių nepilnamečiam sūnui priteisiamas nuo bylos iškėlimo teisme-2025-05-02 d. iki nepilnamečio vaiko (D.) pilnametystės yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, šalims sutarus dėl tokio išlaikymo dydžio (CPK 178 str., 185 str., CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str. 1 d.).

Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl šalių vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 str. 5 p. nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį (Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini)gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1075-264/2018).

Civilinės bylos nagrinėjimas gali būti nutrauktas bet kurioje proceso stadijoje, teismui konstatavus, kad yra bent vienas iš pagrindų, numatytų CPK 293 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Ši teisė yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

CPK 140 str. 1 d. numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą.

Teisminio nagrinėjimo metu (2025-09-12) ieškovė J. B. bei ieškovių atstovas advokatas pareiškė, kad atsisako ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovės J. B. naudai įsiskolinimą už du mėnesius (už (duomenys neskelbtini)) 800 Eur, vaikų išlaikymui, nes atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje nurodytą sumą sumokėjo, t.y. ieškinio reikalavimą šioje dalyje patenkino geruoju (b.l. 90).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tarp šalių kilusį ginčą dėl išlaikymo dydžio ir jo įsiskolinimo, teisminio nagrinėjimo metu (2025-09-12) ieškoves atstovavo profesionalus advokatas, kuris palaikė ieškovių reikalavimą atsisakyti (duomenys neskelbtini)išlaikymo įsiskolinimo, vertintina, kad šalims atsisakymo nuo ieškinio šioje dalyje procesinės pasekmės yra žinomos.

Tokiu būdu, teismas priima ieškovių atsisakymą nuo ieškinio šioje dalyje ir nutraukia bylą dėl (duomenys neskelbtini)išlaikymo įsiskolinimo (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

Dėl pilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-454-613/2023).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į įstatyme numatytą reglamentavimą ir nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Nors kasacinis teismas yra nurodęs, kad perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-11/2011), tačiau taip pat yra nurodęs, kad vien galimybės gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo buvimas negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos būtinumą ir reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 gegužės 21 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

Pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas (CK 2.5 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo yra reikšmingi tokie kriterijai kaip sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Taip pat svarbu užtikrinti išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į įstatyme numatytą reglamentavimą ir nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Kaip matyti iš atsakovo pateiktos teismui (duomenys neskelbtini) d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), jis priimtas dirbti į mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), stogdengiu, atsakovui nustatytas darbo užmokestis-(duomenys neskelbtini), į „rankas“ apie (duomenys neskelbtini) (b.l. 84-87 dok-108672; b.l. 89).

Atsakovas į atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jo išlaidos sudaro virš 1900 Eur, jis moka kreditus (viso 372,22 Eur+515,33 Eur=887,55 Eur) bei patiria kitas išlaidas, tame skaičiuje, moka vaikams išlaikymą (300 Eur sūnui ir 100 Eur dukrai, viso 400 Eur), ką patvirtina pateikti su atliepimu dokumentai (b.l. 35-39 dok-88561, b.l. 43-59). Atsakovo teigimu, jis daugiau nei 100 Eur pilnamečiai dukrai mokėti neišsigali. Be to, padovanojo 2000 Eur dukrai.

Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad iš atsakovo pateiktų dokumentų teismui matyti, kad jis jokio įsiskolinimo neturi.

Vadinasi, atsakovo pajamos žymiai didesnės nei oficialiai deklaruojamos.

Skirtumas tarp pajamų ir išlaidų sudaro (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad jam materialiai padeda (duomenys neskelbtini) tėvai V. J., gim. (duomenys neskelbtini), bei Č. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 45).

Įrodymų, kad atsakovo tėvai padeda jam mokėti vaikų išlaikymą bei prisideda prie išlaidų, teismui nepateikta, todėl teismas vertina, kad šių teiginių atsakovas neįrodė (CPK 12 str., 178 str.), o kitų pajamų šaltinių teismui neatskleidė.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovo tėvai yra senyvo amžiau, gaunantys nedideles (duomenys neskelbtini) ir prisidėti kas mėnesį daugiau nei 1000 Eur prie atsakovo išlaidų neišsigali. Tai patvirtina teismo pareikalauti Sodros duomenys (dok- 142728). Taip, V. J. gauna tik (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o duomenų apie Č. J., gim. (duomenys neskelbtini), SODRA pateikti negali, nes 2025-09-30 datai Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre tokiais asmens duomenimis registruoto asmens nėra (dok-14448).

Be to, atsakovas darbingas, sveikas vyras, dirba (duomenys neskelbtini) ir turi galimybę uždirbti papildomai.

Atsakovo teigimu, jis didesnio išlaikymo nei 100 Eur pilnametei dukrai skirti negali, nes moka kreditus- 887,55 Eur per mėnesį už namelį bei pirtį ( b.l. 44,46, 51-58), t.y. pirmoje eilėje tenkina savo poreikius. Tačiau teismas pažymi, kad Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3. str.1 d. numato prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei įtvirtinta, jog šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnis nustato vaiko teisę gyventi ir sveikai vystytis, įvirtina pagrindines vaiko teisių apsaugos garantijas, susijusias su tuo, kad būtent tėvai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti sveikoje ir saugioje aplinkoje, rūpintis juo. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymo dydį yra jo poreikiai.

Ieškovės teigimu, šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalinga -724,30 Eur suma, o pilnametei dukrai-742, 30 Eur suma (b.l. 81 dok-99835).

Byloje nustatyta, kad ieškovė J. B. turi sveikatos problemų, pateikė teismui tam patvirtinančius įrodymus ( b.l.127-134, dok-135590), nors ir nėra (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, ji pablogėjus sveikatos būklei negali dirbti sunkaus (duomenys neskelbtini) darbo, todėl (duomenys neskelbtini), kai kurį laiką dėl sveikatos nedirba (kelis mėnesius), gyvena su vaikais iš (duomenys neskelbtini) gautų pinigų. Sveikatai pagerėjus, ieškovė vėl atlieka panašaus pobūdžio darbą.

Ieškovės teigimu, jos gautas atlygis už (duomenys neskelbtini) turi būti dalintas ir per tuos mėnesius, kada ji nedirba, tuomet vidutinė mėnesio suma yra minimali (b.l.94-96, 101-119, dok-127827127823). Šiuo metu ieškovių šeima gyvena iš socialinių pašalpų ((duomenys neskelbtini)) (b.l. 70).

Ieškovė nurodė, kad dėl sveikatos būklės ji daugiau nebegalės dirbti (duomenys neskelbtini) darbo, todėl kelis mėnesius mokosi, nedirbdama, siekdama įgyti (duomenys neskelbtini) ir dirbti labiau apmokamą nefizinį darbą.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė teismui (duomenys neskelbtini), UAB sertifikatą, iš kuriuo matyti, kad 2025-09-18 d. ji išklausė 32 akademines valandas ir įgijo (duomenys neskelbtini), dirbant su (duomenys neskelbtini) (dok-141060). Vadinasi, ieškovė stengėsi pagerinti šeimos materialinę padėtį, persiklasifikuoja dėl sveikatos būklės, siekdama gauti geresnį atlygį ir išlaikyti nepilnametį vaiką bei profesinės mokyklos moksleivė.

Bylos duomenimis, L. J. mokosi (duomenys neskelbtini), yra moksleivė. Bendrojo ugdymo programos baigimo data-(duomenys neskelbtini), o mokslas baigsis- (duomenys neskelbtini) d. Šiuo metu merginai (duomenys neskelbtini). Ji nedirba. Akivaizdu, kad pastarajai reikalingas išlaikymas, ji savo pajamų neturi. Atsakovo nurodyta 100 Eur išlaikymo suma yra simbolinė, nepadengia net minimalių atsakovo dukros poreikių.

Atsakovas apeilioja į tai, kad ieškovė L. J. gali dirbti ir užtikrinti savo poreikių tenkinimą, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad ieškinys pateiktas teismui-2025-04-30 d., t.y. tuo metu, kai L. J. mokėsi pagal bendrąją ugdymo programą (kitaip tariant, mokėsi (duomenys neskelbtini)) ir pagal turimą byloje (duomenys neskelbtini) užsiėmimo grafiką (b.l. 66) dirbti negalėjo.

Ieškovės J. B. teigimu, mergina kas mėnesį gauna apie (duomenys neskelbtini) stipendijos, (duomenys neskelbtini) vasarą dirbo, uždirbo apie (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) rudens mokosi, nedirba ir jai reikalinga materialinė parama.

Kaip jau minėta, 2025-01-01 d. vaikams iš nepasiturinčių šeimų prie vaiko pinigų skiriama ir papildoma 72,10 euro dydžio išmoka per mėnesį. Taigi, vaikas kas mėnesį gauna 194,60 euro (122,50+72,10 Eur) . Papildoma 72,10 Eur suma „vaiko pinigai“ priklauso nuo tam tikrų aplinkybių ir yra kintama/nenuolatinė, priklauso nuo tam tikrų aplinkybių, nagrinėjamoje byloje, nuo ieškovės J. B. darbo ir gaunamų pajamų, todėl iš esmės neįskaičiuojama. Atsakovo teigimu, ieškovė L. J. gaus (duomenys neskelbtini) (196 Eur „vaiko pinigų“+(duomenys neskelbtini) stipendija+100 Eur atsakovo išlaikymas) per mėnesį ir ši suma pakankama. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais. Kaip jau minėta, ieškovės L. J. poreikia sudaro 742,30 Eur, o atsakovas siekia prisidėti tik 100 Eur.

Jei taip atsitiktų, 354,30 Eur (742,30-388 Eur) turėtų prisidėti L. motina ieškovė J. B., t.y. tris kartus daugiau nei atsakovas.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, ieškovės L. J. poreikius bei jos tėvų finansines galimybes, bylos aplinkybes, vertintina, kad atsakovas turėtų prisidėti prie dukros išlaikymo 200 Eur, o likusią dalį (apie 200 + Eur) padengs ieškovė J. B. Tuo labiau, kad mokėjimo terminas yra iki (duomenys neskelbtini) d., t.y. terminuotas, metams, pradedant nuo 2025-05-02 d. (bylos iškėlimo teisme).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai tenkintinas iš dalies, t.y. iš esmės ieškinio reikalavimai tenkintini, tačiau mažintinas šių lėšų prašomas priteisti dydis.

Ieškovė patyrė (duomenys neskelbtini)(150 Eur+300 Eur) advokato procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo išlaidų (b.l.4, b.l. 91). Atsakovas patyrė 400 Eur advokato išlaidų (b.l.122-124 dok-134589).

Sprendžiant atsakovo advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d.).

CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės J. B. advokato išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr. 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus leistino dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams, atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus. Byla yra nesudėtinga, 1 tomo, byloje buvo 2 posėdžiai, advokato išlaidų suma minimali (450 Eur), todėl ieškinį patenkinus iš esmės visiškai, ieškovei priteistina (duomenys neskelbtini)advokatų išlaidų. Teismas pažymi, kad nurodytas advokato išlaidų dydis yra minimalus, jo mažinti nėra jokio pagrindo bei neprotinga (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ieškinys yra patenkintas iš esmės, atsakovo išlaidų (400 Eur) priteisti iš ieškovių nėra jokio teisinio pagrindo.

Iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinas žyminis mokestis už ieškovės reikalavimus, nuo kurių ieškovė atleista, t.y. priteisti nepilnamečio sūnaus ir pilnametės dukros išlaikymą (300+200 =(duomenys neskelbtini) x 12 mėn.= 180 Eur žyminio mokesčio ) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vertintina, kad iš esmės ieškinys tenkintinas, patikslinant išlaikymo sumas, todėl bylinėjimosi išlaidos, priteistinos į valstybės pajamas, nuo kurių ieškovė atleista, priteistinos 100 procentų iš atsakovo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 17,56 Eur, todėl ieškinio patenkinimo atveju šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, -

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Č. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-05-02 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti J. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Č. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametės dukros L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus Eur), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo bylos iškėlimo teisme (2025-05-02 d.) iki jos pabaigs mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Civilinę bylą dalyje dėl ieškovių J. B., L. J. reikalavimų priteisti iš atsakovo Č. J. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. B. naudai įsiskolinimą už du mėnesius (už (duomenys neskelbtini)) 800 Eur, vaikų išlaikymui, nutraukti, ieškovėms J. B. a. k. (duomenys neskelbtini) L. J. a. k. (duomenys neskelbtini), atsisakius šio reikalavimo.

Priteisti iš atsakovo Č. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (keturis šimtus penkiasdešimt Eur) advokato atstovavimo išlaidų J. B. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo Č. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

Mokėjimo dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo Č. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 17,56 Eur (septyniolika Eur 56 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5662.

Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė