Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 21 d. nutartimi bylą nutraukė.Teismas pažymėjo, kad patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimas negali sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių, nes šiuo ieškiniu jis nereikalauja priteisti sumokėtas sumas iš atsakovų; patenkinus ieškinio reikalavimus, restitucija nebūtų taikoma; šalių teisinė padėtis išliktų tokia pat kaip ir iki ieškinio pareiškimo. Ieškinio patenkinimas gali sukurti ieškovui tik procesines pasekmes, kurias jis nurodė patikslintame ieškinyje - atsiras pagrindas reikalauti atlyginimo už tariamai suteiktas paslaugas; ieškovas įgis teisėtą pagrindą reikalauti jam priteisti sutartines netesybas (tokį reikalavimą ieškinio padavimo dieną jis jau buvo pareiškęs Kauno apygardos teisinėjau išnagrinėtoje byloje Nr. 2-787-259/2018, kurioje jo ieškinys buvo atmestas); ieškovas galės paneigti atsakovų byloje Nr. 2- 787-259/2018 nurodytas aplinkybes. Kitų pageidaujamų teisinių padarinių ieškovas nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinus pareikštą ieškinį, nebūtų modifikuotos (sukurtos, panaikintos, pakeistos) ieškovo subjektinės teisės ar pareigos, teismas laikė, kad toks ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl iškeltą bylą nutraukė.Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skirti byloje parengiamąjį posėdį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Neteisingas yra vertinimas bei teismo išvada, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas yra nesukeliantis (negalintis sukelti) materialiųjų teisinių padarinių. Materialusis teisinis padarinys - teisinio santykio pakeitimas - yra neabejotinai ir aiškiai nurodytas CK 1.138 str. 5 p. normoje. Dėl to yra neaišku, kokių kitų šio teisinio santykio pakeitimo trūkumų teismas pasigedo. Teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi vien aplinkybe, jog ieškovas nereikalauja iš atsakovų priteisti už juos sumokėtas sumas VMI ir/ar likusiam atsakovui. Tačiau CPK 13 str. įtvirtinto Dispozityvumo principo teisingas taikymas suponuoja, kad ieškovui yra paliekama nevaržoma laisvė, t.y. teisė ieškinyje prašyti teismo taikyti tiek vieną, tiek ir iš karto kelis (du, tris ar daugiau) įmanomus jo civilinių teisių gynimo būdus. Ieškovas siekė pakeisti teisinį santykį - teismo pagalba iš dalies pripažįstant sandorius negaliojančiais dėl apsimestinumo, taikyti tikrojo sandorio taisykles. CK 1.87 str. 1 d. normoje nėra jokių įpareigojimų teismams ar ieškovams, kad taikant tikrąsias mokėjimo veiksmo, t.y. sandorio (prievolės įvykdymo už kitą asmenį) taisykles, tuo pačiu sprendimu iš atsakovo, - asmens už kurį buvo įvykdyta prievolė - būtinai būtų iš karto jau priteisiamos ir kokios nors sumos regreso, restitucijos ar bet kokiu kitu pagrindu. Šie neužbaigti skolos teisiniai santykiai gali tęstis ir toliau, bet teisinio santykio, susijusio su tikrojo mokėtojo (neapsimestinio sandorio šalies) statusu, pakeitimas ir yra tinkamas ieškinio dalykas, kurį teismas 2018 m. vasario 23 d. pagrįstai ir priėmė nagrinėti. Šia norma aiškiai nustatė, jog teismuose yra nagrinėtini (leidžiami ir galimi) ginčai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (visa apimtimi ar iš dalies).Teismas neturėjo teisės nutraukti bylos, o taip pat neturėjo teisės ją nutraukti prieš tai nepasiūlęs ieškovui pašalinti ieškinio trūkumų, jei tokių trūkumų būtų ir esama. Visi klausimai dėl ieškiniu sukeliamų materialiųjų teisinių padarinių, ieškovo subjektinių teisių ar pareigų buvimo ar nebuvimo jau buvo išspręsti teismo 2018 m. vasario 23 d. rezoliucija, kadangi visiškai tuos pačius kaip skundžiamoje nutartyje bylos nutraukimo pagrindus teismas jau buvo nurodęs 2018 m. vasario 5 d. nutartyje kaip ieškinio trūkumus, kurie po to aiškiai buvo ištaisyti. Teismas negali vėl ir vėl grįžti prie to paties jau išnagrinėto klausimo, suvaržydamas ieškovo teisę reikšti ieškinį jam priimtinu teisinės gynybos būdu (dėl teisinio santykio pakeitimo, CK 1.138 str. 5 p.) bei teisę žinoti, kokie yra tikrieji bylos nutraukimo ar ieškinio nenagrinėjimo pagrindai.Nutartyje buvo netinkamai taikyti teismų praktikos išaiškinimai. Teismui taikant teismų praktikos išaiškinimus tik mechaniškai, teismas nepagrįstai neanalizavo ieškiniu siekiamų materialinių teisinių padarinių (tikslų). Taikant bylų Nr.3K-3-485/2008 ar Nr. 3K-3-241/2013 nutartyse pateikiamus išaiškinimus, neatskleista, kaip savo tariamai netinkamai suformuluotais reikalavimais ieškovas nukrypo nuo šių išaiškinimų. Abiem šiais atvejais skundžiamoje 2018 m. kovo 21 d. nutartyje nurodytos kasacinio teismo civilinės bylos buvo perduotos teismams nagrinėti iš naujo, t.y. bylos nebuvo nutrauktos. Be to, minėtose LAT bylose buvo nagrinėjami specifiniai ginčai dėl juridiniu asmenų organų sprendimų teisėtumo. Šios nagrinėjamos civilinės bylos dalykas yra kitoks - sandorių dalių nuginčijimas, pripažįstant jas apsimestinėmis.Byloje yra pareikštas aiškus, suprantamas ir tenkintinas materialinis ieškinio reikalavimas (reikalavimai) - pripažinti sandorius iš dalies negaliojančiais, galintis sukelti materialinius teisinius padarinius ieškovui - tiek nurodytus CK 6.50 str. 3 dalyje, tiek ir nurodytus 2007 m. liepos 17 d. Pavedimo sutartyje.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai Č. D. ir R. D., atstovaujami advokato D. M., prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį nepakeista; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai: Nesutiktina su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nutraukti šios civilinės bylos, o taip pat, neturėjo teisės ją nutraukti prieš tai nepasiūlęs ieškovui pašalinti ieškinio trūkumų, jeigu tokie trūkumai būtų. Pirmosios instancijos teismas priimant 2018 m. vasario 5 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, nurodė, kad paduoto ieškinio dalykas yra neaiškus ir jis galimai yra nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nutraukti šios civilinės bylos, priėmus ieškinį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirajame skunde nėra nurodomos procesinės normos, kuriomis yra paremti tokie atskirojo skundo teiginiai. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad įstatymas nenustato, kurioje proceso stadijoje teismas privalo nustatyti, kad ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-564/2014). Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ex officio priimti nutartį nutraukti nagrinėjamą bylą. Civilinės bylos nagrinėjimas gali būti nutrauktas bet kurioje proceso stadijoje, bet kurios instancijos teismui konstatavus, kad yra bent vienas iš pagrindų, numatytų LR CPK 293 str.Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad materialinis patikslinto ieškinio reikalavimas yra aiškus ir sukels materialinius teisinius santykius, tiek nurodytus CK 6.50 str., tiek ir nurodytus 2007 m. rugsėjo 17 d. Pavedimo sutartyje. Sprendžiant dėl pateiktų ieškovo reikalavimų atitikimo reikalavimui sukelti materialinius teisinius padarinius, būtina įvertinti ir Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-787-259/2018. Tiek patikslintame ieškinyje, tiek atskirajame skunde, ieškovas pripažįsta, kad paminėtoje Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje byloje, savo reikalavimą priteisti netesybas grindė aplinkybe, kad jis mokėjo už atsakovus Č. D. ir R. D. žyminį mokestį ir už advokato teisinę pagalbą. Šioje byloje reikalavimuose nurodyti dokumentai galėjo būti įrodymais paminėtoje civilinėje byloje, tačiau negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku. Civilinės bylos įrodymai negali būti renkami iškeliant reikalavimus kitoje civilinėje byloje, o gali būti tik įrodymais dėl sutartinių santykių įvykdymo. Ieškovas siekdamas materialinių teisinių padarinių pagal 2007 m. rugsėjo 17 d. Pavedimo sutartį iškėlė Kauno apygardos teisme minimą civilinę bylą Nr. 2-787-259/2018, kuri jau yra išnagrinėta. Tai reiškia, kad ieškovas pripažįsta, kad siekia tų pačių teisinių pasekmių, kaip ir minimoje civilinėje byloje. Akivaizdu, kad po aukštesnės instancijos teismo sprendimo, jeigu bus paduotas apeliacinis skundas, įsiteisės teismo sprendimas, priimtas dėl to paties ginčo tuo pačiu pagrindu kitoje civilinėje byloje. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad ieškinio patikslinti reikalavimai yra aiškūs ir suprantami. Pareikšti reikalavimai nėra nei aiškūs, nei suprantami, bei ieškovas neįvykdė pareigos tinkamai nurodyti VMI procesinę padėtį. Procesinės normos įpareigoja ieškovą suformuluoti ieškinio pagrindą, išdėstant aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 2p.) ir pateikti įrodymus (CPK 135 str. 3 p.). Patikslintas ieškinys savo esme visiškai sutampa su pradiniu ieškiniu, bei negali būti pripažinta, kad patikslintu ieškiniu buvo ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 24 d. nutartyje nurodyti trūkumai.Patikslinto ieškinio reikalavimas Nr.4 nėra visiškai suprantamas ir aiškus, kadangi vartojant „tikrojo sandorio“ sąvoka, nėra visiškai suprantama, koks sandoris pagal ieškovą yra tikrasis, kada jis buvo sudarytas, jeigu pačiame reikalavime yra minima atsakovų sudaryta ir iki šiol galiojanti 2008 m. spalio 30 d. Teisinių paslaugų sutartis Nr. 2008-58. Atsakovai negali suvokti kaip reikalavimas siejasi su minima teisinių paslaugų sutartimi, kuri buvo sudaryta išskirtinai tarp atsakovų. Iki šiol ieškovas neginčija šios teisinių paslaugų sutarties, kuri sukuria teises ir pareigas tik visiems atsakovams, bet ne ieškovui.Be kitų reikalavimų, ieškovas ginčija du mokėjimo pavedimus (LR CK 6.931 str.), kurie yra atlikti skirtingiems asmens. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija yra nurodyta trečiuoju asmeniu, o advokatas V. B. įtrauktas atsakovu. Tos pačios rūšies sandoryje įvardinti asmenys turi iš esmės skirtingą procesinę padėtį nagrinėjamoje byloje. Jeigu pagal mokėjimo pavedimą pinigus gavusi valstybinė mokesčių inspekcija yra tretysis asmuo, tai advokatas gavęs pagal tokios pačios rūšies pavedimą yra laikomas atsakovu. Patikslintame ieškinyje pripažįstant, jog ieškovo nesiejo jokie sutartiniai santykiai nei su valstybine mokesčių inspekcija, nei advokatu, yra pagrindas manyti, kad toks procesinis dokumentas neatitinka procesinių normų reikalavimų.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas advokatas V. B. prašo apelianto ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai: Teismas pagrįstai konstatavo, kad Apeliantas neištaisė teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų ir padarė pagrįstą išvadą, kad toks ieškinio reikalavimas, kuriame nenurodyta, kokius materialinius teisinius padarinius sukeltų ieškinio reikalavimų tenkinimas, negali būti nagrinėjamas teisme, todėl byla nutrauktina CPK 293 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Neaišku, apie kokius „naujus ieškinio trūkumus“, kuriuos esą Apeliantą turėjo įpareigoti pašalinti pirmosios instancijos teismas, rašoma atskirajame skunde, kadangi Nutartimi byla buvo nutraukta todėl, kad Apeliantas nepašalino „senų“ teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartyje nurodytų trūkumų, o ne todėl, kad būtų atsiradę nauji ieškinio trūkumai. Teismas neabejotinai turi teisę nutraukti bylą bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir po to, kai gaunamas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, ypač jeigu atsiliepime į ieškinį nurodomos reikšmingos aplinkybės, pagrindžiančios bylos nutraukimo būtinumą. Teismų praktikoje bylos nutraukiamos ir apeliacinės instancijos teisme, ir netgi kasaciniame teisme. Palyginus pradinio ieškinio ir „patikslinto ieškinio“ rezoliucines dalis, akivaizdu, kad ieškinio reikalavimų turinys (ieškinio dalykas) praktiškai nepasikeitė, nes ieškinio reikalavimai išliko tie patys. žodžių sukeitimas vietomis ir ieškinio rezoliucinės dalies struktūros pakeitimas nereiškia naujos ieškinio kokybės ir nereiškia ieškinio trūkumų ištaisymo, kadangi nei iš pradinio ieškinio, nei iš „patikslinto“ ieškinio vis tiek neaišku, ko apeliantas siekė reikšdamas ieškinį, kadangi nei pradinio, nei „patikslinto“ ieškinio hipotetinis patenkinimas nesukeltų jokių materialiųjų teisinių pasekmių Apeliantui, nes Apeliantas nereiškė reikalavimo jam priteisti nurodytų sumų iš Atsakovo Č. D. ar kitų asmenų, taip pat nereiškė jokio kito materialiojo teisinio reikalavimo.Nors Apeliantas nurodo, kad pagal CPK 13 str. įtvirtintą dispozityvumo principą jis turėjo teisę pasirinkti kokį nori teisių gynimo būdą ar būdus, o teismas privalėjo ieškinio reikalavimą nagrinėti koks jis bebūtų, toks teiginys nėra pagrįstas. Ieškovas ne tik turi teisę pasirinkti teisių gynimo būdą, bet ir turi pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą ir kt., atitinkamai teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą reikalauti, kad ieškovas tinkamai įvykdytų šias procesines pareigas.Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką ir/ar netinkamai ją taikė.Apeliantas šioje byloje siekė, kad teismas pripažintų egzistavus faktines aplinkybes, kurios nurodytos kaip faktinis ieškinio pagrindas kitoje civilinėje byloje. Tačiau civilinis procesas tokios „įrodinėjimo taktikos“ nenumato. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-787-259/2018 atmesdamas ieškinį pasisakė ir dėl Apelianto nurodytų aplinkybių, kad esą Apeliantas, o ne Atsakovai Č. D. ir R. D. mokėjo honorarą advokatams bei žyminį mokestį bei konstatavo, kad: Teismas taip pat atmeta ieškovo teiginius, kad jis asmeniškai atsiskaitė už atsakovų atstovo advokato V. B. suteiktas paslaugas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-275-555/2007, sumokėjo už atsakovus D. kitas bylinėjimosi išlaidas nurodomoje byloje. <...> Honorarą advokatams iš savo lėšų taip pat sumokėjo atsakovai (<...> už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėta 5900 Lt (tai šioje byloje minimi 2007 m. rugsėjo 21 d. (2950 Lt) ir 2007 m. lapkričio 5 d. (2950 Lt) mokėjimai - V. B) <...>). Nors patikslintame ieškinyje nurodoma, esą ieškovas: per atsakovą Č. D. apmokėjo visas bylos vedimo išlaidas, tokie teiginiai niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs, kadangi ieškovas nepateikė tokiems teiginiams pagrįsti jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Nors Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis nesutinka su Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-787-259/2018, tačiau būtent toje byloje jis turi ginčyti teismo nustatytas aplinkybes, teismo išvadas ir pan.Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad teismo sprendimas Apeliantui negalėjo sukelti jokių materialiųjų teisinių pasekmių ir todėl, kad nebuvo ištaisytas ir kitas 2018 m. vasario 5 d. nutartyje nurodytas trūkumus: nurodyti sandorius, kuriuos šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, šių sandorių šalis, jų taisykles. Apeliantas, teigdamas, esą sandoriai yra apsimestiniai, kadangi sandorių šalimi – mokėtoju – buvo ne Atsakovas Č. D., bet Apeliantas, sąmoningai painioja sąvokas „kitas sandoris“, „kita sandorio šalis“ ir „trečiojo asmens įvykdymas prievolės už kitą asmenį“, nors sandorių negaliojimo institutas ir trečiojo asmens prievolės įvykdymo už kitą asmenį institutas yra skirtingi civilinės teisės institutai, kurių kumuliacija negalima, nes tai yra skirtingi dalykai. Apeliantas prašė sandorius pripažinti apsimestiniais ir negaliojančiais, tačiau nenurodė sandorių, kuriuos esą šalys iš tikrųjų turėjo galvoje ir nenurodė pagal „tikruosius“ sandorius taikytinų taisyklių. Nors Apeliantas dar minėjo CK 6.50 str. 3 d. ir 6.51 str. 1 d., kas galėtų reikšti, kad Apeliantas manęs esąs trečiasis asmuo, įvykdęs prievolę už kitą asmenį, t. y. už Atsakovą Č. D., tačiau Apeliantas jokių reikalavimų pagal tariamai įgytą regreso teisę Atsakovui Č. D. nereiškė.Apeliantas nenurodė faktinio ieškinio pagrindo, kadangi iš „patikslinto“ ieškinio teksto neaišku, ar Apeliantas siekė sandorių pripažinimo negaliojančiais, ar pripažinimo, kad jis įvykdė prievolę už kitą asmenį, t. y. už Atsakovą Č. D., ar kt.Apeliantas buvo įspėtas, kad nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu, tačiau vis tiek neištaisė teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, byla pagrįstai buvo nutraukta, padarius išvadą, kad teismo sprendimas Apeliantui negalėjo sukelti jokių materialiųjų teisinių pasekmių.Byla toje dalyje, kurioje advokatas V. B. nurodytas atsakovu, pagrįstai buvo nutraukta ir todėl, kad V. B. buvo netinkamas atsakovas. V. B. jokie materialieji teisiniai santykiai su Apeliantu nesiejo ir nesieja, V. B., kaip honoraro už atsakovams suteiktas teisines paslaugas gavėjas, pagal pradiniame ieškinyje ir/ar „patikslintame“ ieškinyje suformuluotą ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką net hipotetiškai nepažeidė ir negalėjo pažeisti apelianto materialiųjų teisių ir interesų. Jokie reikalavimai V. B. ir negalėtų būti reiškiami net ir tuo atveju, jeigu apelianto ir atsakovo Č. D. teisinis santykis būtų kvalifikuojamas kaip prievolės įvykdymas už kitą asmenį.