Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams Č. D., R. D., advokatui V. B. dėl mokėjimų pripažinimo iš dalies apsimestiniais, teisinio santykio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismas 2018-02-05 nutartimi nustatė ieškovui A. G. terminą ieškinio trūkumams pašalinti, be kita ko, nurodant ieškinio dalyką, nagrinėtiną civilinio proceso tvarka, nurodant, kokių materialiųjų teisinių padarinių siekiama reiškiant ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti 2007-09-21 d. AB Hansabanko Mokėjimo nurodymą Nr.1 dėl 2950 Lt sumokėjimo į Advokato V. B. banko sąskaitą iš dalies apsimestiniu ir negaliojančiu dalyje dėl mokėtojo Č. D. bei taikyti prievolės įvykdymo už kitą asmenį (tikrojo sandorio, kurį šalys turėjo galvoje), taikytinas taisykles – nustatyti, kad šių lėšų mokėtoju buvo A. G.; 2) pripažinti 2007-11-05 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr.438951 dėl 2950 Lt sumokėjimo Advokatui V. B. iš dalies apsimestiniu ir negaliojančiu dalyje dėl mokėtojo Č. D. bei taikyti prievolės įvykdymo už kitą asmenį (tikrojo sandorio, kurį šalys turėjo galvoje), taikytinas taisykles – nustatyti, kad šių lėšų mokėtoju buvo A. G.; 3) pripažinti 2008-11-10 d. AB Hansabanko Mokėjimo kvitu (duomenys neskelbtini) dėl 10 514,16 Lt žyminio mokesčio Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos kodas 5660, atliktą mokėjimą iš dalies apsimestiniu ir negaliojančiu dalyje dėl mokėtojo Č. D. bei taikyti prievolės įvykdymo už kitą asmenį (tikrojo sandorio, kurį šalys turėjo galvoje), taikytinas taisykles – nustatyti, kad šių lėšų mokėtoju buvo A. G.; 4) pripažinti negaliojančia sandorį, kuriuo 5900 Lt honorarą pagal Č. D. ir Advokato V. B. sudarytą 2008-10-30 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 2008-58 Advokatui V. B. sumokėjo atsakovas Č. D., iš dalies apsimestiniu ir negaliojančiu dalyje dėl mokėtojo Č. D. bei taikyti prievolės įvykdymo už kitą asmenį (tikrojo sandorio, kurį šalys turėjo galvoje), taikytinas taisykles – nustatyti, kad šių lėšų mokėtoju buvo A. G.. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog šiuo metu tarp jo ir atsakovų Č. ir R. D. yra nagrinėjamas ginčas kitoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-787-259/2018 dėl 420 930,23 Eur baudos mano naudai priteisimo, kurioje atsakovai Č. ir R. D. tvirtina, neva ieškovas nieko neatliko jų naudai pagal Pavedimo sutartį, o 2950 Lt ir 2950 Lt mokėjimus atliko jie patys, ir remiasi mokėjimo dokumentais - 2007-09-21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 ir 2007-11-05 d. pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 438951. Atsižvelgiant į tai, anot ieškovo, svarbu nustatyti, kokie iš tiesų buvo mokėjimų, t. y. ginčo sandorių dalyviai. Nustačius atitinkamus teisiškai reikšmingus faktus ir ginčo sandorių atitikimą jų dalyvių tikrajai valiai, galima spręsti, kokias paslaugas ir veiksmus atliko ieškovas pagal Pavedimo sutartį, ar turėjo teisę reikalauti joje numatyto atlyginimo ir ar Pavedimo sutartis taps pagrindu atsakovų prievolei sumokėti jam atlyginimą, o nepagrįstai ar nesąžiningai savo veiksmais nutraukus Pavedimo sutartį, ieškovas turės teisinį ir teisėtą pagrindą reikalauti priteisti jo naudai sutartines netesybas, numatytas Pavedimo sutarties 6.3 punkte. Dėl šių priežasčių, ieškovo nuomone, yra ypatingai svarbu teismo sprendimu nuginčyti sandorių dalį ir nustatyti, kas yra tikrasis ginčo sandorių dalyvis – mokėtojas.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Kasacinis teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013 išaiškino, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Ž. v. UAB ,,Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimas negali sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių, nes šiuo ieškiniu jis nereikalauja priteisti sumokėtas sumas iš atsakovų; patenkinus ieškinio reikalavimus, restitucija nebūtų taikoma; šalių teisinė padėtis išliktų tokia pat, kaip ir iki ieškinio pareiškimo. Ieškinio patenkinimas gali sukurti ieškovui tik procesines pasekmes, kurias jis nurodė patikslintame ieškinyje – atsiras pagrindas reikalauti atlyginimo už tariamai suteiktas paslaugas; ieškovas įgis teisėtą pagrindą reikalauti jam priteisti sutartines netesybas (tokį reikalavimą ieškinio padavimo dieną jis jau buvo pareiškęs minėtoje Kauno apygardos teisme jau išnagrinėtoje byloje Nr. 2-787-259/2018, kurioje jo ieškinys buvo atmestas); ieškovas galės paneigti atsakovų byloje Nr. 2-787-259/2018 nurodytas aplinkybes. Kitų pageidaujamų teisinių padarinių ieškovas nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinus pareikštą ieškinį, nebūtų modifikuotos (sukurtos, panaikintos, pakeistos) ieškovo subjektinės teisės ar pareigos, laikytina, kad toks ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl iškelta byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 293 straipsniais, teismas

nutaria:

bylą nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.