Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2007 m. gruodžio 11 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 16 MGL bauda, 2) 2010 m. spalio 13 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. gruodžio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams ir 16 MGL bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 3) 2011 m. gegužės 20 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams ir 16 MGL bauda, remiantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 4) 2011 m. lapkričio 2 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 16 MGL bauda, 5) 2017 m. balandžio 26 d. pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, laisvės atėmimo bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. M. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent, žinodamas, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-418/2017 yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 2 metams, taip pat minėtu nuosprendžiu yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (terminas skaičiuojamas nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. gegužės 27 d.), Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2019 m. gegužės 27 d., jam dalyvaujant, būdamas pasirašytinai supažindintas su minėtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe (teisinėmis pasekmėmis) už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones), vengė atlikti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2020 m. gegužės 2 d. apie 11.00 val. Druskininkų sav., Leipalingio miestelyje vairavo neblaivus (nustatytas 1,35 neblaivumas) transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, dėl to Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį (bylos Nr. A15.-461-314/2020) 1 500 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams. Toliau vengdamas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 2020 m. spalio 2 d. apie 3.35 val. Druskininkų mieste, M. K. Čiurlionio gatvėje, vairavo neblaivus (nustatytas 1,34 neblaivumas) transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, dėl to Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį (bylos Nr. A15.-1144-418/2020) 1 500 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, t. y. vengė atlikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-418/2017 paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2019 m. gegužės 27 d. – 2022 m. gegužės 27 d. laikotarpiu naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kaltinamasis M. M. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad teismo nuosprendžiu buvo nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams, taip pat jam buvo uždrausta trejus metus vairuoti transporto priemones. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę, 2019 m. gegužės 27 d. nuėjo į probacijos tarnybą, kur pareigūnas jam išaiškino baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, teises ir pareigas, atsakomybę už jos nevykdymą, pasirašė pateiktus dokumentus. Žinojo, kad yra uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau vairavo transporto priemonę, nes apie galinčias kilti pasekmes nesigilino ir galvojo, kad už tai gaus tik baudas. 2020 m. gegužės 2 d. prie ežero su draugais šventė gimtadienį, vartojo alkoholį, po to vairavo automobilį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Dėl šio nusižengimo teismas skyrė baudą ir uždraudė vairuoti transporto priemones trejiems metams. Po šio nusižengimo padarymo telefonu bendravo su probacijos tarnybos darbuotoju, kuris aiškino, kad jam yra uždrausta vairuoti bei apie atsakomybę už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. 2020 m. spalio 1 d. vakare su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, reikėjo važiuoti į namus, nebuvo kam vairuoti, kadangi visi draugai buvo neblaivūs, todėl jis vairavo automobilį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Suprato, jog abu kartus vairuodamas automobilį pažeidė teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau taip elgėsi, nes galvojo, kad policijos pareigūnai jo nesustabdys. Dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę vengus atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę įrodo ir kiti byloje esantys ir teisiamajame posėdyje sutrumpintu įrodymų tyrimu ištirti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis):

Liudytoja, Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) specialistė, G. S. parodė, kad 2017 m. gegužės 22 d. į Probacijos tarnybos duomenų registrą buvo įtrauktas kaltinamasis M. M., kuris Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams bei kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kaltinamojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. Kaltinamasis 2019 m. gegužės 27 d. Probacijos tarnyboje pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, jo teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. 2020 m. birželio 17 d. patikrinusi administracinių nusižengimų registro duomenis nustatė, kad kaltinamasis nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2020 m. gegužės 2 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Paaiškėjus šiai aplinkybei kreipėsi į policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 243 straipsnio pradėjimo, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. 2020 m. spalio 8 d. vėl patikrino administracinių nusižengimų registro duomenis ir nustatė, kad kaltinamasis nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2020 m. spalio 2 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Dėl tokių pasikartojančių pažeidimų kaltinamasis buvo įspėtas bei nustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, požymius apie tai pareiškimu informavo policijos įstaigą (1 t., b. l. 36-37).

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendis patvirtina, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamasis M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje ir jam, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu kaltinamajam taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams (1 t., b. l. 43-49).

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad kaltinamasis M. M. 2017 m. gegužės 22 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą bei nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 78-82).

Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas Nr. DIP-27 patvirtina, kad atlikus laisvės atėmimo bausmę, kaltinamasis 2019 m. gegužės 27 d. Probacijos tarnyboje pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams – vykdymo laikotarpiu, jos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, kurios sąlygas kaltinamasis įsipareigojo laikytis. Šiame plane užfiksuota, jog nustačius apie kaltinamojo 2020 m. gegužės 2 d. padarytą baudžiamosios poveikio priemonės pažeidimą, kaltinamasis įspėtas apie baudžiamosios poveikio priemonės nevykdymo pasekmes bei apie jo padarytą pažeidimą informuotas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (1 t., b. l. 24-46).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK) nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d., išnagrinėjus Probacijos tarnybos pranešimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymo, nustačius, jog kaltinamojo veiksmuose nėra sistemingumo ir piktybiškumo, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 243 straipsnį (1 t., b. l. 11-12).

Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis kaltinamasis M. M. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį (bylos Nr. A15.-461-314/2020) 1 500 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, už tai, jog, būdamas baustas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarimu už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1, 5 dalyse ir 130² straipsnyje, padarymą, 2020 m. gegužės 2 d. apie 11.00 val. Druskininkų sav., Leipalingio mstl., vairavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,35 promilių girtumas), taip pat jis Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 1, 2 dalis (bylos Nr. A15.-1144-418/2020) 1 500 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, už tai, kad, būdamas baustas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarimu už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1, 5 dalyse ir 130² straipsnyje, ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarimu už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 2020 m. spalio 2 d. apie 3.35 val. Druskininkų mieste, M. K. Čiurlionio gatvėje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,34 promilių girtumas), vairavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nepadraustą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta privaloma techninė apžiūra (1 t., b. l. 106-109).

Teismas įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie yra pakankami konstatuoti, jog kaltinamojo M. M. kaltė padarius jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, yra įrodyta.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020). Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Pažymėtina, kad teismų praktikoje vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, asmens, kuriam paskirta tokio baudžiamojo poveikio priemonė, vairavimas transporto priemonių apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, net ir nesant sistemiškumo, pripažįstamas pavojingu (piktybišku) ir kvalifikuojamas pagal BK 243 straipsnį (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-616-579/2020, Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosios bylose Nr. 1A-200-354/2019, Nr. 1A-238-744/2019).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu kaltinamasis M. M. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dvejiems metamas, paskiriant jam ir vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių, t. y. jam uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams (1 t., b. l. 43-49). Pagal BK 68 straipsnio 4 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas su laisvės atėmimu, taikomas visą laisvės atėmimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo. Iš byloje esančio bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. DIP-27 matyti, kad kaltinamasis, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, 2019 m. gegužės 27 d. pasirašytinai buvo supažindintas su minėtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, kurių sąlygas kaltinamasis įsipareigojo laikytis (1 t., b. l. 24-46), šią aplinkybę patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta Probacijos tarnybos specialistė G. S. (1 t., b. l. 36-37). Pats kaltinamasis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad apie nuosprendį ir jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę žinojo bei suprato, jog jam yra uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau nepaisydamas to, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (1 t., b. l. 106-109) matyti, kad kaltinamasis du kartus, t. y. 2020 m. gegužės 2 d. bei 2020 m. spalio 2 d., pažeidė teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – vairavo automobilį ir abu kartus ne tik kad vairavo automobilį, kai jam teismo nuosprendžiu tai buvo uždrausta daryti, bet ir tokius veiksmus atliko būdamas neblaivus, nustatytas neblaivumas net tris kartus viršijo vairuotojams leistiną normą (2020 m. gegužės 2 d. jam nustatytas 1,35 promilių girtumas, 2020 m. spalio 2 d. – 1,34 promilių girtumas), kas neabejotinai didina kaltinamojo padarytų veikų pavojingumą bei rodo jo piktybiškumą. Kaltinamasis parodė, kad abu kartus automobilį vairavo galvodamas, jog policijos pareigūnai jo nesustabdys, apie galinčias kilti pasekmes labai nesigilino, manė, jog už tai gaus baudą. Akivaizdu, kad kaltinamasis abu kartus neblaivus vairuodamas automobilį aiškiai suvokė jam taikomą draudimą, tačiau jį visiškai ignoravo. Byloje, objektyvių priežasčių ar kliūčių, kurioms esant kaltinamasis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nenustatyta. Priešingai, kaip pats kaltinamasis parodė, abu kartus jis automobilį vairavo po alkoholio vartojimo su draugais, norėdamas parvažiuoti į namus. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamajam pirmą kartą (2020 m. gegužės 2 d.) pažeidus baudžiamojo poveikio priemonę Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius jo veiksmuose sistemingumo ir piktybiškumo (1 t., b. l. 11-12), už šį nusižengimą jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarimu, kuris įsiteisėjo 2020 m. birželio 9 d., nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį bauda bei jam atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams (1 t., b. l. 106-109), tačiau kaltinamasis ignoruodamas, ne tik jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, bet taip pat ir už padarytus administracinius nusižengimus naujai paskirtą administracinio poveikio priemonę, pakartotinai 2020 m. spalio 2 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas neblaivus. Nurodytos aplinkybės, įvertinus kaltinamojo asmenybę (2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu nuteistas už eismo įvykio padarymą, kurį padarė būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 1,73 promilės etilo alkoholio, prieš šio eismo įvykio padarymą jis buvo devynis kartus baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, po eismo įvykio padarymo, praėjus vos trims mėnesiams, vėl vairavo automobilį neblaivus, tuomet jam buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas (1 t., b. l. 43, 49, 106-109), po baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimų 2021 m. balandžio 14 d. jis nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis (2 t., b. l. 1)), rodo kaltinamojo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį bei jo niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir teisingumą, kaip BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą, kas leidžia kaltinamojo veiksmus vertinti kaip piktavališkus, pavojingus ir sistemingus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis M. M. tyčia, žinodamas, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, suprasdamas šios baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus ir atlikimo tvarką, dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo kylančius padarinius, sąmoningai vengė vykdyti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir piktybiškai, sistemingai vairavo transporto priemones būdamas neblaivus. Akivaizdu, kad ANK normų taikymas pakeisti kaltinamojo elgesio nepadeda, todėl jo toks elgesys negali būti ignoruojamas, o jo padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 243 straipsnį atsirasti. Nurodytų motyvų pagrindu, konstatuotina, kad kaltinamojo M. M. veiksmuose yra visi baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021, Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-616-579/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-417-932/2020).

Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą sankcijoje yra numatytos dvi alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas.

Skiriant kaltinamajam bausmę už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). M. M. padarė vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 112 straipsnis, 243 straipsnis), anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis, 8 dalis, 2 t., b. l. 6-10), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 106-109), nedirba, į psichikos bei priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas (1 t., b. l. 112). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų už administracinius nusižengimus nesumokėjęs, nedirba, yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymų reikalavimų), teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą – nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, todėl siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios trukmė, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, padarytų pažeidimų skaičių, tai, kad kaltinamasis iš karto prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytina mažesnė nei šios bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, M. M. prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio 1 dalies normos netaikytinos.

Kaltinamajam M. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti areštą 21 parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, M. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – areštą 14 (keturiolikai) parų.

Kaltinamajam M. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Išaiškinti M. M., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, bausmę atlieka pataisos įstaigoje, todėl įsiteisėjus šiam nuosprendžiui jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas darbo dieną, įstaigos darbo metu atvykti į Alytaus pataisos namus (Ulonų g. 8A, Alytus) atlikti arešto bausmės. Jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.