Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės ir nuteistojo V. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio V. D. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį draudimą taikant visą bausmės atlikimo laiką ir 5 (penkerius) metus po bausmės atlikimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti valstybės naudai iš V. D. konfiskuotino turto – automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 400 Eur (keturis šimtus eurų).

V. D. pagal BK 243 straipsnį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. D. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 23 d., 14.24 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas – 2,29 promilių neblaivumas.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Jolanta Laurinavičiūtė prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio dalį, kuria V. D. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymo, panaikinti ir jį, pripažinus kaltu pagal minėtą straipsnį, nubausti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę V. D. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

4.4. Apeliantas pažymi, jog, vadovaujantis teismų praktika, aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 457-677/2015). V. D. padaryta nusikalstama veika nėra smurtinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamą įtaką jo ankstesniam elgesiui. Padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o nuteistasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę.

4.5. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti apie mažesnį nuteistojo V. D. asmenybės bei jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir manytina, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu. Tiek nusikalstamos veikos pobūdis, tiek visi aukščiau paminėti nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys atitinka BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, o realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismo prašoma šioje byloje paskirtą bausmę įvertinti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos prizmę, o atsižvelgti į tai, jog jaunam žmogui paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jis įkalinimo įstaigoje nesireabilituotų taip, kad galėtų pasitaisyti gyvenime ir būti pilnavertiškas visuomenės narys.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė jos pateiktą apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė V. D. apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės – atmesti.

6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės apeliacinis skundas tenkinamas, o nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria V. D. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 243 straipsnį ir nuteistas tik dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, tuo tarpu nuteistasis V. D. nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu, t. y. prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Taigi, šiais aspektais patikrinamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

Dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę

8. BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Vengimo tikslai aptariamo straipsnio dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (iš viso ar tik kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad V. D. veiksmai nelaikytini sistemingais ir tiek pavojingais, kad jam kiltų atsakomybė pagal BK 243 straipsnį, nes jis tik du kartus pažeidė paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šiai išvadai teisėjų kolegija nepritaria ir pažymi, jog apylinkės teismas pernelyg sureikšmino skaitinę padarytų pažeidimų išraišką ir tinkamai neįvertino tiek nuteistojo asmenybės, tiek jo atliktų veiksmų pavojingumo.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. D. 2019 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine šešiasdešimties parų arešto bausme. Jam taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (1 t., b. l. 180-185). 2019 m. lapkričio 28 d. V. D. įrašytas į Probacijos tarnybos registrą, 2019 m. gruodžio 16 d. jis pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos poveikio priemonės nevykdymą (1 t., b. l. 17-18). Nors draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones buvo nustatytas trejiems metams, tačiau V. D. pirmąjį nusižengimą padarė jau po pusmečio – 2020 m. birželio 25 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, t. y. neįgijęs šios specialiosios teisės. Už tai 2020 m. liepos 29 d. nutarimu jam buvo paskirta 390 Eur bauda, apie kurios sumokėjimą duomenų nėra. 2020 m. liepos 25 d. V. D. taip pat pateko į teisėsaugos akiratį, kai galimai vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, apgadino šalia stovėjusį automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Ši administracinio nusižengimo byla 2020 m. rugsėjo 7 d. apylinkės teismo nutarimu, kuris paliktas galioti 2020 m. spalio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, buvo nutraukta. Vis dėlto, minėti keli susidūrimai su policijos pareigūnais, kurių vienas pasibaigė administracinės nuobaudos skyrimu, V. D. elgesiui įtakos neturėjo, nes jis ir toliau aiškiai ignoravo jam taikomą baudžiamojo poveikio priemonę.

11. 2020 m. rugpjūčio 23 d. (nepraėjus nei mėnesiui laiko nuo administracinės nuobaudos gavimo) nuteistasis vėl vairavo transporto priemonę neturėdamas specialiosios teisės tai daryti, be to, šį kartą jis buvo ir neblaivus, nustatytas 2,29 promilių girtumas, kas ženkliai viršija baudžiamosios atsakomybės taikymui nustatytą ribą. Taigi, V. D. vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę mastas tik didėja bei sunkėja, jo veiksmai tampa vis labiau pavojingi, todėl teigti, jog 2020 m. rugpjūčio 23 d. įvykis yra vienkartinis, nepiktybiškas ar nepakankamai pavojingas, nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu V. D. paaiškino, jog transporto priemonę, būdamas neblaivus, vairavo, nes susipyko su drauge, todėl sėdo už vairo ir važiavo į svečius pas draugą, prieš tai buvo išgėręs tris butelius alaus. Kad negali vairuoti kelių transporto priemonių, žinojo, tačiau apie pasekmes sau ir aplinkiniams negalvojo. V. D. pripažino ir tai, jog niekada gyvenime nebuvo įgijęs specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones (2 t., b. l. 18), taigi, jis net neturi reikiamų žinių bei įgūdžių transporto priemonės vairavimui. Šie duomenys patvirtina, jog nuteistasis aiškiai suvokė jam taikomą draudimą, tačiau jį visiškai ignoravo. Priežastis, kodėl reikėjo vairuoti transporto priemonę (susipykęs su mergina, norėjo pasikalbėti su draugu), yra menkavertė, akivaizdu, jog paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę vengiama vykdyti sistemingai ir tai daroma tiek V. D. esant blaiviam, tiek ir pavartojus alkoholinių gėrimų.

12. Vertindama apelianto piktybiškumą, asmenybės pavojingumą bei vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę pavojingumo mastą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į nuteistojo ankstesnius teistumus, kurių dauguma susijusi su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam bei kitais kelių eismo saugumo reikalavimų pažeidimais. Trys paskutiniai V. D. teistumai yra analogiški nusikaltimui, už kurio padarymą jis yra nuteistas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, t. y. vairavimas esant neblaiviam. Pirmąjį kartą jam buvo paskirta 44 MGL dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Antrą kartą paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams šešiems mėnesiams. Trečią kartą paskirta arešto bausmė ir uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones trejiems metams. Taigi, V. D. buvo skirtos įvairios bausmių rūšys, tačiau nei viena jų teigiamo poveikio jo elgesiui neturėjo, nes savo veiksmų nuteistasis kritiškai nevertino ir toliau vairavo transporto priemones, tokiu būdu demonstruodamas savo viršenybę prieš įstatymą bei ignoruodamas tiek savo, tiek aplinkinių saugumą. Nuteistojo veiksmai buvo ne tik neatsakingi, bet ir piktybiškai nukreipti į BK 243 straipsnyje saugomų vertybių pažeidimą.

13. Pažymėtina ir tai, kad draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones V. D. teismo sprendimu skiriamas jau antrą kartą (pirmą kartą paskirtas 2017 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu), tačiau nei pirmuoju, nei antruoju atveju šios poveikio priemonės tikslai nebuvo pasiekti. Nuteistasis nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. iš viso yra tris kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, neturint teisių, iš šių atvejų vieną kartą buvo neblaivus (nustatytas 1,28 promilių girtumas), taip pat keturis kartus yra teistas baudžiamąja tvarka už vairavimą esant neblaiviam (nustatytas 1,99 ‰ (2017 m. gegužės 28 d. veika); 1,74 ‰ (2017 m. liepos 15 d. veika); 1,61 ‰ (2019 m. spalio 22 d. veika) ir 2,29 ‰ (2020 m. rugpjūčio 23 d. veika) girtumas). Šios aplinkybės patvirtina, kad V. D. sąmoningai vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir piktybiškai, sistemingai vairuoja transporto priemones, nors niekada nebuvo įgijęs šios specialiosios teisės. Toks nuteistojo elgesys negali būti ignoruojamas, o jo padarytos veikos pavojingumas pakankamas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 243 straipsnį atsirasti. Akivaizdu, jog ANK 424 straipsnio 3 dalies taikymas pakeisti V. D. elgesio nepadeda.

14. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), t. y. V. D. pripažįstamas kaltu pagal BK 243 straipsnį ir jam skiriama prokurorės siūloma 40 parų arešto bausmė, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta ar neproporcinga atliktų neteisėtų veiksmų pobūdžiui bei nuteistojo asmenybei. Be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu apėmimo būdu turi būti subendrinta su bausme, apylinkės teismo paskirta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

15. Minėtą arešto bausmę prokurorė apeliaciniame skunde siūlo apėmimo būdu subendrinti su bausme, V. D. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taigi, taikant bausmių bendrinimą apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę nėra jokios galimybės. Kadangi prokurorė apeliaciniame skunde neprašo griežtinti bausmę, V. D. paskirtą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir nepateikia jokių argumentų, kodėl paskirtoji bausmė nėra teisinga (apeliacinio skundo turinys skirtas tik BK 243 straipsnio analizei), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog nurodant nuteistajam skirtiną subendrintą bausmę yra padarytas rašymo apsirikimas.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) taikymo

16. Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, taikant jam bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Apelianto teigimu, savo kaltę jis pripažįsta, gailisi, dirba ir išlaiko nepilnametę dukrą, be to, šiuo metu keičia savo elgesį bei gyvenimo būdą, nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. pradėjo lankyti Anoniminių alkoholikų grupę Priklausomybės ir ligų centre, taigi, reabilituotis neizoliuotam nuo visuomenės jam būtų lengviau, būdamas laisvėje, jis galėtų padėti savo artimiesiems, dalyvauti socialiniame gyvenime ir būti pilnavertis visuomenės narys.

17. Analizuodama šiuos nuteistojo skundo teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).

18. Skundžiamu nuosprendžiu V. D. galutinė bausmė paskirta šeši mėnesiai laisvės atėmimo (ši bausmė nesikeičia apeliantą pripažinus kaltu ir pagal BK 243 straipsnį). Taigi, formaliai V. D. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtintas sąlygas, suteikiančias galimybę teismui svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-240-449/2019 ir kt.).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. D., gim. (duomenys neskelbtini), šis teistumas jau dešimtas. Anksčiau jis teistas dėl analogiško pobūdžio nusikaltimų padarymo, t. y. vairavimo esant neblaiviam, taip pat dėl turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymo. Apeliantui buvo taikytos įvairios bausmių rūšys – bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas, atidedant jo vykdymą konkrečiam terminui, tačiau nei viena jų nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. D. buvo atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams 2017 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, iš Probacijos tarnybos registro nuteistasis, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, buvo išregistruotas 2019 m. balandžio 4 d. Taigi, nors bausmės vykdymo atidėjimo metu V. D. laikėsi jam nustatytų įpareigojimų, tačiau vos pasibaigus vykdomai probacijai vėl nusikalto – būdamas neblaivus vairavo du kartus: 2019 m. spalio 22 d. ir 2020 m. rugpjūčio 23 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas jam nebuvo efektyvus ir nuo nusikalstamų veiksmų sulaikė tik trumpam laikotarpiui.

20. Nors V. D. apeliaciniame skunde pripažįsta, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, turimos priklausomybės suvaldymui nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Kaip nurodo pats apeliantas, Anoniminių alkoholikų grupę Priklausomybės ir ligų centre jis pradėjo lankyti tik nuo 2020 m. rugsėjo 20 d., t. y. jau po pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, nors psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas (F10.1) nuteistajam buvo diagnozuotas dar 2018 m. pradžioje (1 t., b. l. 134). Taigi, spręsti, ar apeliantas iš tiesų ryžtingai nusprendė gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, dar per anksti. Švelnus baudžiamumas jam nėra veiksmingas, o nuteistojo artima aplinka nėra apsauginis veiksnys nuo pakartotinio apsvaigimo bei nusikaltimų darymo. V. D., nors teigia besigailintis dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau iš tiesų kritiškai susidariusios situacijos nevertina. Ši išvada darytina atsižvelgus į ankstesnes jo atžvilgiu nagrinėtas baudžiamąsias bylas ir priimtus nuosprendžius. Nuteistasis savo kaltės iš esmės niekada neneigdavo, visada pripažindavo suklydęs ir teigdavo, jog nusikalstamas elgesys nepasikartos, tačiau ši atgaila buvo deklaratyvi, nes baudžiamojo įstatymo imperatyvai yra pažeidinėjami sistemingai.

21. Bylos duomenimis V. D. nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo (1 t., b. l. 196), jo paties teigimu, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir dar dirbo pagal patentą statybose (2 t., b. l. 13), šiuo metu nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Patikrinus Sodros turimus duomenis apie nuteistąjį, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki šiol V. D. buvo įsidarbinęs tik vieną kartą, t. y. 2020 m. rugsėjo 24 d. MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. spalio 12 d. ir nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d. yra fiksuojamas nedraudiminis laikotarpis, vadinasi, apeliantas realiai nedirba. Duomenų, kad V. D. nusikaltimų padarymo metu būtų dirbęs pagal individualios veiklos pažymėjimą ar verslo liudijimą, nėra (individualia veikla nuteistasis oficialiai vertėsi tik 2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais), taip pat nenustatyta, kad jis būtų registravęsis Užimtumo tarnyboje. Šie duomenys rodo, jog nuteistasis nėra saistomas pastoviais, stabiliais darbo santykiais, o įsidarbinimas MB „(duomenys neskelbtini)“ vertinamas kaip deklaratyvus, nes šioje mažojoje bendrijoje apeliantas Sodros duomenimis realiai dirbo vos vieną dieną.

Motyvuojamoji dalis

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Jau minėta, jog V. D. bausmės vykdymo atidėjimo institutas buvo taikytas, tačiau nesėkmingai, jokių reikšmingų duomenų, kurie patvirtintų, jog pakartotinis šio instituto taikymas būtų efektyvesnis, nenustatyta. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo šeiminės aplinkybės, t. y. faktas, jog V. D. yra mažametės dukros, gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Vaiko turėjimas bei pareiga juo rūpintis nuteistojo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo, todėl ši aplinkybė neturėtų lemti ir švelnesnės bausmės atlikimo formos taikymo. Apeliaciniame skunde iš esmės jokių naujų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, apelianto skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. D. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 243 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausme, apylinkės teismo paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Kitą 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.